Pirmininkas. −Skelbiu atnaujintą Europos Parlamento sesiją, kuri buvo atidėta 2007 m. spalio 25 d.
2. Pirmininko pareiškimai
Pirmininkas. −Gerbiamieji Parlamento nariai, su giliu liūdesiu išgirdome apie tragišką įvykį Suomijoje, per kurį žuvo aštuoni žmonės:mokiniai ir mokytojai.Rūmų vardu norėčiau išreikšti mūsų giliausią užuojautą jų šeimoms ir suomių tautai.
Frakcijos paprašė manęs paskelbti pareiškimą dėl Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo (Otavos konvencijos).Vos po kelių savaičių sukanka 10-osios Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo metinės.1997 m. gruodžio 3 ir 4 d. 122 valstybės Otavoje pasirašė šią istorinę sutartį.Priešpėstinės minos vienodai pavojingos tiek civiliams, tiek kareiviams.Jos sukurtos kovoti su žmonėmis, siekiant juos nužudyti ar sužaloti.Su Otavos konvencija įgyvendinus jų uždraudimą bus pasiekta žmonijos pergalė.
Konvencija taip pat laikytina pasisekimu tarptautiniu mastu susijungusiai pilietinei visuomenei.Per iki šiol niekada nematytą procesą nevyriausybinių organizacijų koalicija kartu su įsipareigojusiomis vyriausybėmis ir parlamentais, veikdami už paprastų diplomatinių forumų ribų, sugebėjo pasirašyti tarptautinę sutartį.1997 m. tarptautinė kampanija dėl sausumos minų uždraudimo buvo apdovanota Nobelio taikos premija, įvertinant šį pasiekimą.
Europos Parlamentas palaikė kampaniją, kuria siekiama nuo pat pradžių paskelbti sausumos minas už įstatymo ribų.Pasirašius Konvenciją Otavoje, Europos Parlamentas rengė kampaniją naudodamas rezoliucijas, svarstymus ir nuomones, siekdamas užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą.Šiandien aišku, kad tarptautinė kampanija buvo nepaprastai sėkminga.Daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų valstybių ratifikavo Otavos konvenciją.Priešpėstinių minų naudojimas drastiškai sumažėjo, ir taip pat sumažėjo sausumos minas gaminančių šalių skaičius.Nepaisant šio pasisekimo, yra daugiau nei 69 šalys, kurios dar nenustojo naudoti sausumos minų.Tapo akivaizdu, kad šio tikslo negalima pasiekti visur, jei nebus suteikta papildoma finansinė pagalba.
Europa pastaraisiais metais daug prisidėjo įgyvendinant Otavos Konvenciją.Nuo 1997 iki 2004 m. Europos Sąjunga investavo daugiau kaip milijardą eurų į kovą su sausumos minomis.Europos Komisijos strategija dėl minų uždraudimo laikoma vienu iš sėkmingiausių elementų vystant Europos išorės santykius.Tai nėra vien tik mūsų humanitarinio įsipareigojimo išraiška, bet taip pat ir vertinga investicija į stabilų vystymąsi ir žmonių saugumą.
Europos Sąjungos Taryba ketina priimti naują bendrą veiksmą dėl sausumos minų pagal Bendros užsienio ir saugumo politikos struktūrą.Mes pritariame ketinimui stengtis, kad būtų visuotinai ratifikuota Otavos konvencija ir būtų efektyvi Apžvalgos konferencija 2009 m.
Tikimės glaudaus bendradarbiavimo su Taryba ir Komisija įgyvendinant šį bendrą veiksmą.Tikiuosi, kad netrukus turėsime galimybę aptarti su Taryba ir Komisija jų atitinkamas iniciatyvas dėl sausumos minų ir tai, kaip jos tarpusavyje koordinuoja veiklą.Mūsų galutinis bendras tikslas – pasaulis be sausumos minų; norint tai pasiekti, Europos Sąjunga turi turėti nuoseklią bendrą politiką.
(Plojimai)
3. Ankstesnio posėdžio protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)
12. Tarybos perduoti susitarimų tekstai (žr. protokolą)
13. Veiksmai, kurių buvo imtasi įgyvendinant Parlamento rezoliucijas žr. protokolą)
14. Peticijos (žr. protokolą)
15. Darbo tvarka
Pirmininkas. – Laikantis Procedūrų taisyklių 130 ir 131 taisyklių, jums buvo išdalintas galutinis šios sesijos darbotvarkės projektas, kurį parengė pirmininkų konferencija per susitikimą ketvirtadienį.Buvo paprašyta į šią projekto darbotvarkę įtraukti šiuos pakeitimus:
Antradienis:
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija prašė, kad Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl laivybos nelaimingų atsitikimų Juodojoje jūroje būtų įtrauktas į darbotvarkę antradienio popietei po J. Leineno pranešimo, atitinkamai pratęsiant popietės posėdį iki 18.30 val..Tai reikštų, kad klausimai Komisijai prasidės tik nuo 18.30 val. ir truks pusvalandžiu trumpiau.
Kas norėtų pagrįsti pasiūlymą?
Jei niekas nenori pasisakyti nei už, nei prieš šį pasiūlymą, šis klausimas baigtas.
(Pasiūlymas nustojo galioti)
Trečiadienis:
Žaliųjų frakcija ir Europos laisvasis aljansas prašo, kad Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl situacijos Gruzijoje būti įtrauktas ir būtų svarstomas bendrose diskusijose kartu su R. Obiols i Germà ir Ch. Tannocko pranešimu, ir kad to popietinis posėdis būtų pratęstas iki 18.30 val., o klausimai Tarybai būtų sutrumpinti puse valandos.Jie taip pat prašo, kad po diskusijų apie Gruziją būtų pateikti rezoliucijų pasiūlymai ir kad balsavimas dėl šio klausimo vyktų per sesiją lapkričio mėn. Briuselyje.
Kas norėtų pagrįsti siūlymą?
Daniel Cohn-Bendit (Verts/ALE). – (DE) Gerb. Pirmininke, neturiu daug kuo pasiteisinti – visiems akivaizdu, kas vyksta Gruzijoje, ir aišku, kad turime įtraukti Gruzijos klausimą aptariant kaimynystės politiką.Tai reikia patvirtinti, kad Taryba žinotų, kas yra kas.Po to turime toliau ramiai rengti sprendimą, nes manau, jog svarbu, kad Europos Parlamentas suformuluotų aiškų sprendimą dėl įvykių Gruzijoje.Tuomet jis turi būti priimtas Briuselyje.Tai tinkama oficiali procedūra, ir viliuosi, kad visi Parlamento nariai dėl jos susitars, kad galėtume tęsti darbą toliau.
Pirmininkas. −Tai buvo pagrindimas.Kas pasisakys už pasiūlymą?
Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, norime tai palaikyti dėl labai svarbios priežasties.Rožinė revoliucija Gruzijoje davė daug teigiamų elementų, ypač pasibaigus E. Ševardnadzės režimui.Dabar kyla didelis pavojus, kad neabejotini pasiekimai bus sunaikinti, jei nebus atkreiptas dėmesys į opozicijos kritiką.
Europos Parlamento iniciatyva galėjo padėti Prezidentui M. Saakašviliui grįžti į teisingą kelią – tai yra pradėti dialogą su opozicija.
Taip pat norėčiau paprašyti Jūsų, gerb. Pirmininke, palaikyti kontaktą su Parlamento pirmininke, kuri ten taip pat yra labai aktyvi, ir pabandyti ją įtikinti irgi tęsti dialogą toliau.Tai – šių diskusijų klausimas, reikalaujantis sprendimo, ir todėl visa širdimi tai palaikau.
(Parlamentas priėmė pasiūlymą)
Alfonso Andria (ALDE).-(IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, turiu atsiprašyti.Paprašiau kalbėti anksčiau ir, nepaisant to, kad atsistojau ir kelis kartus daviau ženklą, kalbėti man neleido.Norėčiau kai ką išsiaiškinti.Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu ketinau prašyti Tarybos ir Komisijos pareiškimo katastrofos Juodojoje jūroje klausimu.Negirdėjęs, kas palaikė ir kas buvo prieš, tiksliai nežinau, kas buvo nuspręsta.Kaip sakiau, toks buvo mano ketinimas, ir aš daviau ženklą dėl šio prašymo.Ketinau Pirmininkui adresuoti šį prašymą:turi būti Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl katastrofos Juodojoje jūroje.Tiesiog prašau paaiškinimo, ką Parlamentas nusprendė daryti.
Pirmininkas. −A. Andria, prašau truputį palaukti.Labai aiškiai pakviečiau kalbėti Parlamento narius, kurie norėtų pagrįsti pasiūlymą.Nebuvo jokio atsakymo.Tuo metu taip pat nedalyvavo už procedūrą atsakingi asmenys.Labai rūpestingai dairiausi, bet nebuvo girdėti nieko, kas norėtų pagrįsti ar palaikyti pasiūlymą, ir tokiu būdu Rūmai sutiko, kad niekam nereikia pasisakyti prieš šį pasiūlymą, nes jo niekas nepagrindė.Čia dalyvaujantys sutarė, panašiai kaip ir per plenarinį posėdį, kad šis pasiūlymas nustojo galioti ir jo daugiau nebėra darbotvarkėje.Todėl prašau dabar tęsti taip, kaip buvo ką tik nuspręsta.
Alfonso Andria (ALDE).-(IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, leiskite man paaiškinti.Aš atsistojau ir rodžiau ženklus, taip pat prašiau žodžiu, bet Pirmininkas nurodė, kad turiu susilaikyti.Atsistojau kelis kartus.Norėčiau paprašyti, kad jūs įtrauktumėte šią iniciatyvą į darbotvarkę ir užtikrintumėte, kad Taryba ir Komisija padarys pareiškimą.Bet kuriuo atveju sesijos pradžioje Pirmininkas teigė, kad buvo pateiktas Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos prašymas.
Nesuprantu, kodėl negalimos diskusijos vien todėl, kad prašymas buvo atsitiktinai praleistas.Paprašiau leidimo kalbėti, niekas to nepastebėjo, aš net atsistojau.
Pirmininkas. −Niekas plenariniame posėdyje to nepastebėjo, todėl aš Jums tai pasakiau.Tačiau jei manote, kad tai būtina, mes mielai dėl to balsuosime.
Nori pasisakyti Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pirmininkas.
Graham Watson (ALDE). – Gerb. Pirmininke, žinau, kad, jums iškėlus šį klausimą, mano kolega pabandė pertraukti, bet manau, kad būtų naudingiau, jeigu aš paaiškinčiau vieną klausimą Rūmuose nesiekiame diskusijų su Komisija ir Taryba šiuo klausimu; žinome, kiek turime su Taryba nedaug laiko šią savaitę. Bet, jeigu Komisija galėtų padaryti pareiškimą ir šiuo pagrindu galėtume surengti diskusiją, to pakaktų.
Smulkiau apie pataisas dėl dienotvarkės:žr. protokolą
16. Vienos minutės pasisakymai svarbiais politiniais klausimais«
Kinga Gál (PPE-DE).-(HU) Praėjusią savaitę Vengrijos mokslų akademija, bendradarbiaudama su Europos Sąjunga, UNESCO ir Tarptautine mokslo taryba, trečią kartą organizavo Pasaulinį mokslo forumą.Pasauliniame mokslo forume dalyvavo mokslininkai ir sprendimus priimantieji asmenys daugiau kaip iš 60 šalių, tarp jų – keturi valstybių vadovai, UNESCO ir Komisijos Aplinkos generalinis direktorius [...] (Sušukimas:Apgailestauju, gerb. Pirmininke, bet šitaip aš toliau tęsti negaliu!).
Kadangi Vengrijos Respublikos prezidentas László Sólyomas rekomendavo sukurti pasaulinės aplinkos organizaciją savo adresu, Jungtinių Tautų Aplinkos programos lyderiai paskelbė suformuojantys naują tarptautinę organizaciją.Pasauliniame forume buvo rekomenduota, kad daugelio šalių parlamentai kiek galėdami kurtų Komisijos nario, atsakingo už būsimąsias kartas, instituciją.
Svarbiausia Pasaulinio forumo skleidžiama žinia yra ta, kad mokslas ir politika turi veikti kartu, stabdydami klimato kaitą ir aplinkos niokojimą.Pasak dalyvių, „mokslinis Davosas“ buvo sukurtas Budapešte, kitaip tariant, Budapeštas mokslui dabar reiškia tai, ką Davosas reiškia ekonomikos problemoms.
Artimiausias renginys iš daugelio įvyks 2009 m., kuriais numatyta Budapešte priimti pasaulio mokslo, švietimo ir finansų ministrus, – tai svarbiausias Kūrybiškumo metų įvykis.Norėčiau paprašyti Komisijos ir Jūsų paremti šį renginį ir jo koncepciją, kitaip tariant, turime ginti save ir ateinančias kartas, taip pat ir aplinką bei tvarumą.Ačiū už galimybę pasisakyti, gerb. Pirmininke.
Eluned Morgan (PSE) – Gerb. Pirmininke, viena iš didžiausių su ES politika susijusių problemų yra įgyvendinimas. Taip yra būtent dėl su Lisabona ir klimato kaita susijusių direktyvų.
2006 m. sausio 4 d. visos valstybės narės turėjo įgyvendinti Pastatų direktyvos nuostatas dėl energijos vartojimo.Dėl šių veiksmų būtų pasiektas aukštas energijos taupymo lygis.Problemas kelia tai, kad tik aštuonios valstybės pranešė apie laiku visapusišką perkėlimą į šalių teisės aktus.Tai reiškia, kad likusios valstybės neįgyvendino teisės aktų, kuriuos juos pačios pasirašė:Prancūzija, Italija, Belgija, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Austrija, Suomija, Švedija, Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovėnija, Vengrija, Rumunija, Graikija, Kipras ir Malta.
ES praras patikimumą ir jos pastangos mažinti anglies dvideginio emisijas nebus vertinamos rimtai, nebent jos teisės aktų bus laikomasi laiku.Raginu jus parašyti valstybėms narėms apie mano ką tik išdėstytą nuomonę, pagreitinti šios svarbios direktyvos įgyvendinimą
Cristian Silviu Buşoi (ALDE)-(RO) Italijos gyventojų saugumas Italijos teritorijoje tvarkomas pagal Italijos vyriausybės išimtinę jurisdikciją.Bet kokiu atveju Rumunijos vyriausybė negali į tai kištis.Viena, ką Rumunijos vyriausybė gali padaryti ir jau padarė – tai bendradarbiauti ir teikti visą būtiną informaciją siekdama sutrukdyti vykdyti galimus Rumunijos piliečių nusikaltimus.
Iki šiol Italijos vyriausybė neturėjo jokios strategijos, skirtos pagerinti romų situaciją Italijos teritorijoje.Geriausias to įrodymas yra tai, kad Italijos vyriausybė nepateikė jokio prašymo gauti Europos finansavimą romų integracijai, nors buvo akivaizdu, kad romai pradėjo kelti problemą, kuriai spręsti reikalingas metodas keleriems metams.
Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę išsiųsti nusikaltimus padariusius gyventojus, tačiau jokia Europos Sąjungos šalis neturi teisės išsiųsti Europos Sąjungos piliečių, kurie tik galėtų būti nusikaltėliai, bet nėra padarę smerktinų veiksmų.
2004 m. 38 direktyvoje aiškiai išdėstytos šios situacijos, ir Italijos vyriausybės dekretas prieštarauja Europos direktyvos dvasiai.
Europos Parlamentas ir Europos pareigūnai turi imtis veiksmų sustabdyti 2007 m. lapkričio 1 d. 181 potvarkio galiojimą ir paprašyti Italijos parlamento, kad galutinė įstatymo forma atitiktų Europos direktyvos raidę ir dvasią.
Mirosław Mariusz Piotrowski (UEN).– (PL) Gerb. Pirmininke, neseniai Valéry Giscardas d'Estaing – ankstesnysis Prancūzijos prezidentas ir svarbiausias Konstitucinės sutarties, atmestos Prancūzijos ir Olandijos referendumuose, kūrėjas, išdėstė, kad Europos Sąjungos reformų sutartis, priimta Lisabonoje, buvo ne kas kita, kaip peržiūrėta versija Konstitucinės sutarties, iš jos sąmoningai pašalinus užuominas apie Konstituciją.
Leiskite man pacituoti jo žodžius:„svarbiausia, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai referendumo grėsmei, vengiant bet kokios konstitucinio žodyno formos“ – citatos pabaiga.
Būtent taip Europos Sąjungos gyventojai sužinojo, kad referendumas dėl Reformų sutarties yra grėsmė Europai, o šios Sutarties autoriai pripažįsta, kad sąmoningai užsiima manipuliavimu, apgaudinėdami Europos tautas.
Šis piktinantis pareiškimas rodo, kad referendumas dėl Sutarties būtinas, bet anksčiau nei bus surengti šie referendumai reikalingos garbingos diskusijos – taip pat ir Europos Parlamento forume.Mūsų rinkėjai turi žinoti, koks šis dokumentas yra iš tikrųjų.
Věra Flasarová (GUE/NGL).-(CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, neseniai įvykusiame susitikime su Čekijos gyventojais mane informavo, kad ten vis dar yra žmonių, patiriančių sunkumų dėl to, jog vis dar neharmonizuoti Europos Sąjungos įstatymai dėl lengvatų neįgaliems žmonėms, vykstantiems už savo gimtosios šalies ribų.Šiais metais Parlamente jau kalbėjau apie tai, kad Europos Sąjungos įstatymų, pagal kuriuos skirtingų protinės ir fizinės negalios laipsnių žmonės galėtų gauti vieną dokumentą, suteikiantį jiems teisę į lengvatas visoje Europos Sąjungoje, suderinimas padėtų jiems įgyvendinti jų laisvo judėjimo teisę ir taip leistų jiems visapusiškiau dalyvauti mūsų visuomenėje.
Kita gyventojų išsakyta problema, nusipelnanti mūsų dėmesio, yra galutinis terminas pateikti paraiškas projektams finansuoti iš Europos socialinio fondo.Vertinu tai, kad fondai skirti gyventojams remti.Tačiau sudaryti ir pateikti projektus laikotarpiu tarp paraiškų teikimo paskelbimo iki galutinio pateikimo termino kartais yra, pasak neįgalių asmenų organizacijų, neįmanoma net visiškai sveikam asmeniui.Žinau, kad Reformų sutartyje labiau atsižvelgiama į žmones su negalia, tačiau tai visko neišsprendžia.Todėl turime pasvarstyti, ar neturėtume skirti daugiau dėmesio žmonėms su negalia.Kur riba tarp turinčiojo sveiką kūną ir neįgaliojo?Kalbant apie pagalbą – kas yra davėjas ir kas yra galutinis gaunantysis?Bet kuris iš mūsų vieną dieną gali atsidurti kitoje šių svarstyklių pusėje.
Bernard Wojciechowski (IND/DEM).– (PL) Gerb. Pirmininke, Lenkijos spauda pranešė, kad dviejų Lenkijos moterų vardai buvo neįtraukti į memorialą Madride, skirtą pažymėti 2004 m. kovo 11 d. teroristų išpuolio aukoms.Praleisti šie vardai:Danuta Teresa Szpila ir Alina Maria Bryk.Jų šeimos įžeistos.Memorialas buvo atidengtas prieš aštuonis mėnesius.
Taip pat buvo praleisti imigrantų iš Maroko ir Rumunijos vardai.Todėl klausiu savo kolegų Parlamento narių iš Ispanijos:ar ši klaida dar neištaisyta?Kodėl šie vardai nebuvo įtraukti į memorialą?Taip pat norėčiau paprašyti, gerb. Pirmininke, pasidomėti šiuo klausimu ir įsikišti jį sprendžiant.
Dimitar Stoyanov (ITS).-(BG) Gerb. Pirmininke, Parlamento nariai, antikonstitucinės turkų partijos „Judėjimas už teises ir laisves“ lyderis Ahmedas Doganas, turintis Bulgarijos vyriausybės mandatą, paskelbė vietinių rinkimų papildomo rinkimų turo naktį, kad balsų pirkimas yra Europos praktika.Šis gėdingas pareiškimas sukėlė suprantamą Bavarijos Europos Reikalų ministro Markuso Söderio pyktį.Savo interviu Die Welt M. Söderis pareikalavo, kad būtų atliktas tyrimas ir nutrauktas Europos Sąjungos finansavimas Bulgarijai.
„Judėjimas už teises ir laisves“ – politinis Turkijos teroristų organizacijos įpėdinis.Ahmedas Doganas buvo organizacijos, dėl kurios jis buvo apkaltintas ir įkalintas kaip teroristas, įkūrėjas.Nuo pat pradžių „Ataka“ partija visada pasisakė prieš šios mafijinės struktūros, kurios lėšos buvo naudojamos balsams pirkti, taip pat ekonominiam reketavimui ir bauginančiai bulgarų diskriminacijai jų pačių šalyje, egzistavimą.
ES finansavimo nutraukimas prilygs Bulgarijos žmonių baudimui dėl politinio mafijozo.Todėl geriau sustabdyti A. Doganą.Jei jis mano, kad balsų pirkimas gali būti Europos praktika, jūs tik įsivaizduokite, kaip keturi „Judėjimo už teises ir laisves“ atstovai čia, Europos Parlamente, buvo priimti į liberalų frakciją!
Šis Parlamentas turi pasmerkti antidemokratinius Ahmedo Dogano pareiškimus ir suformuoti tyrimo komitetą ištirti neseniai vykusius vietos rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą, įvykusius šių metų gegužės mėn. Dėkoju.
Jaroslav Zvěřina (PPE-DE).-(CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, Čekijos gyventojai entuziastingai pasveikino galutinį sprendimą dėl devynių ES valstybių narių įstojimo į Šengeno zoną.Tai reikš oficialius saugumo sistemos pakeitimus ir valstybių sienų apsaugą bei palengvins laisvą prekių ir žmonių judėjimą, tačiau taip pat bus tam tikros netikėtos painiavos.Neseniai įvykusiame Pietų Bohemijos, Bavarijos ir Aukštutinės Austrijos vietos valdžios susitikime kai kurie ekspertai paminėjo, kad nauja kliūtis palei ankstesnes valstybių sienas gali būti vadinamoji Šumavos nacionalinio parko „nesikišimo zona“.Kai kurie turistiniai maršrutai iš Bavarijos pasiekia nesikišimo zoną, o griežti aplinkos apsaugos įstatymai neleidžia, kad šie maršrutai kirstų Čekijos teritoriją.Ne per seniausiai prie Čekijos ir Austrijos bei Čekijos irVokietijos sienų buvo „geležinė uždanga“, atribojusi ankstesniąją Rytų Vokietiją ir Čekoslovakiją, valdomas totalitarinio komunistinio režimo, nuo demokratinio pasaulio.Veikiausiai gyvai patirsime, kaip šių regionų žmonės atskiriami ne „geležine“, bet „žaliąja“ uždanga.
Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, prašau atleisti, tačiau priešpaskutiniame įsiterpime mūsų labai gabus vertėjas pareiškė, kad M. Söderis buvo Bulgarijos ministras Europai.Manau, kad svarbu pabrėžti, jog jis iš tiesų yra Bavarijos ministras Europai, ir tai rodo, kaip svarbu, kad vėl gautume rašytinius protokolus, o ne vien garso ir vaizdo įrašus.
Pirmininkas. −Mes tai pažymėsime.
Dabar turi kalbėti V. Dîncu.Ar jis nedalyvauja?
Richard Corbett (PSE)- Gerb. Pirmininke, tai diskusijos, kuriomis norima atkreipti dėmesį.
Kaip šis narys sugebėjo atkreipti jūsų dėmesį pats čia nedalyvaudamas?
Pirmininkas − Suprantu, kad Jūs norite gerinti dėmesio atkreipimą, todėl jums ir pasisekė!
Kristian Vigenin (PSE).- Gerb. Pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į didėjančią kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ekstremistinių jėgų veiklą, kurią kartais esame linkę pamiršti ir net už ją atleisti.
Mažiau kaip po mėnesio susidūrėme su daugeliu neramių įvykių.Spalio mėn. jaunų italų grupė įžeidė Holokausto atminimą šaukdami „už“ Hitlerį Dachau koncentracijos stovykloje.Ispanija buvo rasistinių išpuolių prieš imigrantus Barselonoje ir Madride liudytoja.Pastarosiomis dienomis stebėjome politinį gyvenimą Belgijoje ir Italijoje užkrečiančias ir politiniams sprendimams ir veiksmams įtaką darančias kraštutines dešiniąsias pažiūras, kurios prieštarauja pagrindinėms mūsų Europos projekto vertybėms.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas praeitą savaitę vykusiam didėjančių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų sambūriui Prahoje, per kurį buvo bandoma švęsti 1938 m. žydų tautybės naikinimą, vadinamąjį Kristallnacht, lapkričio 9 d..Visi šitie įvykiai tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi.Atėjo laikas pabusti.Mes, Europos Parlamento nariai, turime vadovauti mūšiui už principus, kurie mus atvedė į šiuos Rūmus:taiką, demokratiją, toleranciją, teisingumą ir solidarumą.Leiskite pabrėžti, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politinių grupių gyvavimas šiame Parlamente skatina ekstremistus visoje Europoje. Mano vienintelė viltis, kad šis piktnaudžiavimas demokratija netrukus baigsis.
Marios Matsakis (ALDE) – Gerb. Pirmininke, beveik akivaizdu, kad snukio ir nagų ligos virusas, kuris sukėlė didžiulius nuostolius Britanijos ekonomikai praeitą savaitę, buvo gautas iš Pirbright laboratorijos Surrey.Ši institucija – ES pavyzdinė laboratorija, kuri turėtų saugoti mūsų gyvūnus nuo užkrečiamų ligų ir epidemijų skleidimo dėl nekompetentingumo.
Prieš dvi savaites ta pati laboratorija atliko pagrindinį vaidmenį, atrodo, kitame fiasko.Ji pateikė iš Kipro atsiųstų gyvūnų pavyzdžių painius ir kartais prieštaringų rezultatų dėl snukio ir nagų ligos vertinimus.Šis akivaizdus neatsakingas elgesys sukėlė sunkių padarinių šimtams ūkininkų saloje.Kipro valdžios institucijos kaltina Europos Komisiją dėl visos painiavos, o, gyventojai, suprantama, labai nuliūdinti
Prieš tai, kai dėl Pirbright kils kita pavojinga šiurkšti klaida, gal jūs galėtumėte paprašyti, kad Komisija išbrauktų iš bandymų su gyvuliais pavyzdinių laboratorijų sąrašo ir pakeistų ją labiau pasitikėjimo verta institucija žemės ūkio labui?
Mieczysław Edmund Janowski (UEN).– (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau iškelti problemą, kurią mes visi ne taip seniai aptarinėjome – būtent vasaros ir žiemos laiko pakeitimą (ir vėl grąžinimą kovo mėnesį).
Sakoma, kad tai itin sutaupo elektros vartojimą.Man rodos, kad taip nėra, nes dienos šviesos kiekis bet kuriuo atveju nesikeičia.Elektros vartojimas gatvės apšvietimui taip pat nemažėja, nes jis reguliuojamas automatiškai, priklausomai nuo natūralios šviesos kiekio.
Elektros vartojimas auginant pramoninius augalus taip pat nesikeičia.Šiek tiek galima sutaupyti tik namų ūkių elektros vartojimo sąskaita, tačiau jau atspausdinti nauji tvarkaraščiai, sustabdyti traukiniai, ir tai tiesiog žlugdo pagyvenusius žmones ir vaikus, taip pat žlugdo informacijos sistemas.Būtų malonu, gerb. Pirmininke, jei Parlamentas išklausytų patikimą Komisijos informaciją apie laiko keitimo teikiamą naudą ir nuostolius.
James Nicholson (PPE-DE) – Gerb. Pirmininke, norėčiau atkreipti Rūmų dėmesį į futbolo valdymo institucijos FIFA pasiūlymą dėl leidimo Šiaurės Airijoje gimusiems žeidėjams atstovauti Airijos Respublikai.Daug dešimtmečių Šiaurės Airijos futbolo komandos istorija kelia pasididžiavimą ir per daug metų sukūrė daug stiprių futbolo komandų, nurungdama daugelį didelių tautų Europoje.Per daugiau kaip 30 metų Šiaurės Airija patyrė daug sunkumų, tačiau per visą tą laiką futbolas sugebėjo suburti žmones.Todėl, aš aiškiai sakau FIFA:jūs elgiatės neteisingai veikdama šia kryptimi ir tai tikrai neprisidės prie Šiaurės Airijos galimybių visiškai išsivystyti ateityje, ypač tada, kai manėme, kad sugrįžome į normalią padėtį.
Glyn Ford (PSE).- Gerb. Pirmininke, norėčiau iškelti klausimą dėl įmonės Cadbury Schweppes, kuri neseniai paskelbė mano atstovaujamoje valstybėje, kad ji ketina uždaryti savo Keynshame esančią gamyklą, taip panaikindama 500 darbo vietų ir perkeldama gamybą į Lenkiją. Šiems veiksmams priešinosi Britanijos ir Lenkijos profesinės sąjungos, nes jos mano, kad taip įmonė Cadbury Schweppes stengiasi „lenktyniauti iki dugno“, priimdama dirbti žmones, pasirengusius gauti žemiausius darbo užmokesčius.
Šokoladas buvo gaminamas Keynshame 250 metų, o apie 100 metų jį gamino įmonė Cadbury Schweppes.Dėl jos ten bus prarasta 500 darbo vietų ir iš viso, įskaitant padarinius, kurie kils subrangovams, bus – apie 1 500 darbo vietų.
Ji tikisi gauti pinigų iš Europos, kad padėtų sumokėti už šios gamybos perkėlimą.Aš visapusiškai pritariu Europos darbo vietų kūrimo projektams ir tikiuosi, kad Komisija tęs jų įgyvendinimą ar Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje arba kažkur kitur, bet pinigai iš Europos Sąjungos skirti darbo vietoms kurti, o ne darbo vietoms perkelti.Tikiuosi, kad pastebėjimas bus išreikštas labai aiškiai Komisijai, kad nepageidaujame, jog ji mokėtų už šias prarastas darbo vietas.
Czesław Adam Siekierski (PPE-DE).– (PL) Gerb. Pirmininke, ES integracija vyksta kaip tam tikra etapų seka.Įsigaliojus Šengeno sutarčiai, dar viena valstybių grupė prisijungs prie srities su sienų apribojimais ir didesne kontrole.Mes tam pritariame, nes palyginti didelė Lenkijos rytinės sienos dalis kartu yra ir ES siena.
Šengeno sąlygų įsigaliojimas įpareigojo Lenkiją įgyvendinti papildomą šios sienos kontrolę.Ypač aš turiu galvoje sieną su Ukraina – valstybe, tampančia svarbia ES partnere nuo tada, kai prasidėjo jos demokratinis ir ekonominis perėjimas.Kaimynes Lenkiją ir Ukrainą jungia keleto šimtmečių istorija.Šiandien mums labai reikia artimų kontaktų ir bendradarbiavimo tarp mūsų piliečių ir tautų.
Todėl turime sukurti geras sąlygas, kad jos taptų patogios žmonėms, kertantiems Ukrainos ir Lenkijos sieną – tai yra Ukrainos ir Europos Sąjungos sieną, sumažindami nereikalingus administracinius reikalavimus ir kainas.Tai turi būti ne skiriančioji, tačiau kaimyninio bendradarbiavimo siena, kuri ateityje išliks tik formaliai, popieriuje, Ukrainai integravusis į ES, ir tikėkimės, kad taip ir bus.
Viktória Mohácsi (ALDE).-(HU) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau aptarti situaciją, atsiradusią dėl Rumunijos romų Italijoje.Suprantu, kaip apgailėtina, kad tokia tragedija turėjo įvykti Italijos sprendimu, kurį kiekvienas interpretavo vis kitaip, ir reikia suteikti aiškumo realiai problemai, kurią pateikdavau kiekviename forume visą laiką, kiek tik galiu prisiminti.
Šiuose pačiuose Rūmuose visada minėdavau romų integravimo politikos stoką prasidėjus debatams dėl Rumunijos ir Bulgarijos.Jei mažumos grupės palieka savo tėvynę, tikėdamosi geresnio gyvenimo, tai taip pat problema.Tačiau didžiulė problema yra ir tai, kad šiapus Europos Sąjungos sienų iškyla diskriminavimo situacijų ir tam tikros mažumų grupės priverstos palikti savo gimtąją šalį.
Atėjo laikas sukurti įvairiapusišką strategiją, už kurią balsavome 2005 m. balandžio mėn. savo sprendime – šis Parlamentas balsavo už jį, – ir jame paprašėme Komisijos reikalauti iš valstybių narių sukurti strategiją.Rumunija, Bulgarija, Vengrija ir Slovakija jau sukūrė strategiją ir dalyvauja Dešimtmetėje romų įtraukties programoje.
Jei Komisijai ar kitoms valstybėms narėms nepakako 2005 m. gairių ir Parlamento sprendimo, klausimą reikia nagrinėti iš naujo.Mes ne tik turime sukurti įvairiapusišką strategiją dėl romų, bet atsižvelgdami į strategijos sukūrimo būtinybę ir į jos rimtumą, taip pat kiek įmanoma greičiau turime sukurti vadinamąjį ES fondą, kad romai būtų visiškai integruojami, ypač siekiant sustabdyti švietimo segregaciją.
Hanna Foltyn-Kubicka (UEN).– (PL) Gerb. Pirmininke, iš tiesų maniau, jog šiandien kalbėsiu apie situaciją Birmoje, bet mano gautoji informacija įpareigoja mane dar kartą atkreipti jūsų dėmesį į Rusiją.
Tuo metu, kai Mafroje buvo ruošiamasi Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimui, Rusijos mieste Kazanėje, esančiame 720 kilometrų nuo Maskvos, įvyko kitas ilgo valdžios institucijų ir žiniasklaidos mūšio etapas.Šį kartą aukos vaidmenį atliko dokumentinių filmų kūrėja Natalija Petrova, kūrusi juos, be kitų temų, ir apie Čečėniją.Kankintojų vaidmenį atliko civilių drabužius dėvintys vietos policijos pareigūnai.
Jie suėmė Nataliją Petrovą jos namuose jos tėvų ir dviejų mažamečių vaikų akivaizdoje.Ją suimant ji prarado sąmonę, buvo kelis kartus mušama ir deginama cigaretėmis.Ji atsigavo policijos štabe, iš kurio po kelių valandų buvo paleista.Viena iš žurnalistės dukterų taip pat buvo sužalota panašiai kaip ir jos motina.Ar tokie yra policijos elgesio standartai demokratinėje valstybėje, kuri yra Europos Tarybos narė?Ar tokie įvykiai neturėtų būti atvirai demaskuoti šiame forume, kad Europa žinotų, kas iš tikrųjų vyksta Rusijoje?
Pedro Guerreiro (GUE/NGL). – (PT) Pradedant šį Europos Parlamento plenarinį posėdį norėčiau pareikšti mūsų solidarumą su Gestnave ir Erecta darbuotojais, kurie atkakliai ir drąsiai toliau kovoja už integraciją į Lisnave.Ši integracija, jei jie jos pasiektų, būtų tiesiog ištesėjimas to, kas nustatyta sutartyje, kurią prieš 10 metų pasirašė Portugalijos valstybė ir Mello Group restruktūrizuojant Setubalo pusiasalio laivų statybos pramonę, bei to, ką gina Portugalijos darbo kodeksas.
Galiausiai norėčiau pareikšti, jog visiškai palaikome daugybę iniciatyvų, kurių Gestnave, Erecta ir Lisnave darbuotojai ėmėsi per tuos metus siekdami priversti vykdyti įstatymus ir įgyvendinti teisingumą darbuotojų ir laivų statybos bei remonto pramonės Portugalijoje ateities atžvilgiu.
Avril Doyle (PPE-DE) - Gerb. Pirmininke, naujausia apklausa Airijoje parodė, kad Reformos sutartis yra palaikoma žemu nerimą keliančiu lygiu, t. y. mažiau kaip 25 proc. balsų „už“ ir daugiau kaip 62 proc. – neapsisprendė. Jau šią savaitę parengtame Komisijos teisėkūros darbo programos 2008 m. projekte nurodoma, kad „darbas taip pat bus tęsiamas, siekiant leisti įmonėms pasirinkti ES mokesčių bazę“.
Vyresnysis Trinity koledžo Dubline ekonomikos lektorius dr. Sean Barrett dabar kaip „svarbiausią politikos priemonę, kuri pakeitė Airiją.“ apibūdino įmonių mokesčių tarifų mažėjimą Airijoje nuo 50 proc. 1980 m. iki 12,5 proc. praėjus dešimtmečiui.
ES mokesčių bazės sąvoka, apimanti pavojingą galimybę rinkti įmonės prekybos mokesčius kiekvienoje valstybėje nustatyto tarifo pagrindu, kenkia pasitikėjimui, prisideda prie augančio euro skepticizmo Airijoje ir yra ypač netinkamai vartojama Reformos sutarties ratifikavimo aplinkybėmis.
Todėl, prašau nedelsiant šį klausimą pateikti Komisijai.Turime atkreipti dėmesį į svarbius siūlomos Sutarties elementus ir tikras vidaus rinkos kliūtis, kurie nekelia grėsmės atsirandančioms rinkoms, vidaus investicijoms ir būsimam Sutarties ratifikavimui, nagrinėdami neprotingą, įtartiną ir todėl nepriimtiną bendrosios mokesčių bazės pasiūlymą.
Pirmininkas. −Čia dalyvauja Komisijos narys J. Figel, todėl esu tikras, kad jis tai gerai įsidėmėjo.
Anna Záborská (PPE-DE).-(SK) Ateinanti lapkričio 17 d. simboliškai tokia svarbi čekams ir slovakams, kaip Berlyno sienos griuvimas vokiečiams.
Prieš aštuoniolika metų šiose šalyse baigėsi barbariškas totalitarinis režimas.Taigi Čekijos ir Slovakijos tautos dar sykį tapo Europos dalimi.Pagerbiant šį įvykį, lapkričio 17 d. yra gyvo, svarbaus ir atmintino simbolio sukaktis.Vieninga Europa sukurta nugalėjus ne tik nacizmą, bet taip pat ir komunizmą.Bausti ne tik už nacistų įvykdytus nusikaltimus bei pačius nacistų nusikaltėlius, kėlusius grėsmę Europai, – tas pat turi būti taikoma komunistinio režimo nusikaltimams.
Norėčiau priminti popiežių Joną Paulių II, kurio garsūs žodžiai „Nebijokite!“ parodė didelį solidarumą Slovakijos atsiskyrimui.Taip pat norėčiau paminėti prezidentą H. Reaganą, kurio žodžiai apie „blogio imperiją“ pavertė jį mūsų prezidentu nepaisant to, kad mes už jį nebalsavome.Komunizmą nugalėjo vyrų ir moterų drąsa; neteisingumas nutiesė kelią teisingumui.Laisvė – didelė dovana, ir man malonu, kad šiandien galiu kalbėti kaip Europos Parlamento narys.
Csaba Sándor Tabajdi (PSE).-(HU) Žymi Europos Parlamento dauguma teisingai bjaurėjosi įvykiais Italijoje, bet čia, gerbiamieji Parlamento nariai, esama ypač didelio veidmainiavimo.Tarytum nežinojome, kad Rumunijoje ypač sunkiomis sąlygomis gyvena 3–4 mln. romų; tarytum nežinojome, kad Europoje gyvena 12 mln. romų. Tai taip pat rodo, kad Europos Sąjunga neturi mažumų politikos – nei vietinių mažumų, ne romų, nei migrantų mažumų.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Europos socialistai pasmerkė Italijos bendros kaltės principą, ir būčiau dar laimingesnis, jei mano frakcija būtų padariusi tą patį dėl bendro vengrų mažumos, gyvenančios Slovakijoje, pasmerkimo.
Gerb. Pirmininke, labai norėčiau paprašyti, kad per šią parlamentinę sesiją pagaliau būtų paskirtas asmuo, atsakingas už mažumų reikalus Europos Parlamente – Žmogaus teisių pakomitetis pagaliau turi virsti deramu komitetu, ir pagaliau turi būti bent šiokia tokia kontrolė, nes mūsų pirmininkas iš tiesų yra „draugiškas mažumoms“ pirmininkas. Dėkoju.
Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Gerb. Pirmininke, mes tik neseniai pamatėme, kad suėjo jau ketveri metai, kai įkalinti Michailas Chodorkovskis ir Platonas Lebedevas, turintis širdies problemų ir segantis hepatitu.Netoleruotina, kad šie du vyrai ir toliau lieka kalėjime Sibiro Čitos mieste, pažeidžiant Rusijos įstatymus.
Dėl abejotinų priežasčių jų prašymai paleisti anksčiau laiko (tai galima pagal Rusijos įstatymus) buvo atmesti, nepaisant gero jų elgesio.Tai aiškus žingsnis, skirtas sulaikyti opoziciją bent iki kitais metais vyksiančių rinkimų.
Kai mūsų frakcija lankėsi Maskvoje prieš dvi savaites, aš susitikau su M. Chodorkovskio advokatu Jurijumi Schmidtu.Taip pat susitikome su įvairiais kitais Memorial atstovais – taip pat ir Gariu Kasparovu bei Grigorijumi Javlinskiu, ir jie visi patvirtino, kad Jukos problema yra didžiąja dalimi politinė.Todėl reikalauju, kad ES savo dialoge su Rusija intensyviau ir aiškiau pabrėžtų žmogaus teisių pažeidimus.Čia kalbama ne apie bausmę, bet apie žmoniškumą ir teisingumą.
Rodi Kratsa-Τsagaropoulou (PPE-DE).– (EL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pakalbėti apie tragišką politinę padėtį Libane ir vaidmenį, kurį tuojau pat turi suvaidinti Europos Sąjunga.Šiandieninėje padėtyje viskas rodo esant krizę, nes dar kartą buvo atidėti respublikos prezidento rinkimai.
Libaną draskantys regioniniai valdžios kivirčai pagilino politinių grupių nesantaiką.Todėl žmonės laikomi įkaitais ir kyla pilietinio karo pavojus, o visas rajonas nestabilus.
ES, sudariusi partnerystę su Libanu, vykdo veiksmų planą, nustatytą pagal savo kaimynystės politiką.ES ir jos valstybės narės aukoja 40 proc. tarptautinės plėtros pagalbos.Europos Sąjunga atliko savo pareigas stiprindama taikos palaikymo pajėgas.Bet visa tai nenaudinga, jei nesudaryta šalies krizę nukreipianti sutartis.Laukia sudėtingas, jei tik apskritai įmanomas, kelias, jau vien dėl prezidento rinkimų nesėkmės.Sąjunga turi atlikti savo vaidmenį kaip efektyvi derybininkė ir pradėti realų dialogą.Mums nebeliko laiko dvejoti – negalime tik laukti ir stebėti.
Gerard Batten (IND/DEM) - Gerb. Pirmininke, neseniai Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė ilgalaikės reikšmės sprendimą. Aptariama byla yra Jungtinė garvežių inžinierių ir ugniagesių bendruomenė versus Jungtinę Karalystę. (angl. Amalgamated Society of Locomotive Engineers and Firemen versus the UK. Ginčas susijęs su Jay Lee, kuris buvo ASLEF ir Britanijos nacionalinės partijos narys. Jay Lee buvo išmestas iš ASLEF dėl narystės BNP. Teismas patenkino šį skundą.
BNP – politinė partija, kurios kilmė siejama su neonacizmo kryptimi. Vis dėlto, pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus narystė yra visiškai teisėta. Britanijos Vyriausybė pripažino, kad profesinės sąjungos teisės aktai dabar turi būti iš dalies pakeisti, kad sąjungos galėtų išmesti narius, kurių politinės pažiūros jiems nepriimtinos.
Profesinių sąjungų vaidmuo yra jų narių pagrindinių interesų kolektyvinis atstovavimas darbovietėje, o ne spręsti, koks politinis požiūris yra priimtinas arba nepriimtinas.Teismo sprendimas yra dar vienas „Europos vinis britų laisvių karste“.
Toomas Savi (ALDE) – Gerb. Pirmininke, praėjusią savaitę įvykę protestuotojų ir policijos smurtiniai susidūrimai Tbilisyje, Gruzijoje, mus sukrėtė.Ypač kelia nerimą tai, kad rezidentas Mikhail Saakashvili paskelbė nepaprastąją padėtį, siekdamas numalšinti riaušes ir taikė smurtines griežtas priemones.
Pagal dalyvių pareiškimus, riaušės neturėjo nieko bendro su išorės įtaka, bet buvo didelio nepasitenkinimo Vyriausybe išraiška.
Spręsdamas pagrįstus opozicijos klausimus, Prezidentas Mikhail Saakashvili pernelyg jautriai sureagavo, nes smurtas nėra tinkamas sprendimas.Be to, Prezidentas Mikhail Saakashvili paskelbė, kad 2008 m. sausio mėn. vyks prezidento rinkimai Gruzijoje.
Negalime nekreipti dėmesio į neramumus. Gruzijai kaip Europos kaimynystės politikos paskirties valstybei ES pataria dėl jos režimo pereinamojo laikotarpio įgyvendinimo. Turėtume paklausti savęs, ar mes viską padarėme, kad išvengtume tokios krizės atsiradimo priežasčių ir, be to, ar galime būti užtikrinti, kad tai iš naujo nepasikartos kitoje paskirties valstybėje.
Tunne Kelam (PPE-DE) – Gerb. Pirmininke, neseniai vykusiame Mafros aukščiausiojo lygio susitikime Rusijos atstovai pasiūlė įsteigti institutą stebėti žmogaus teisių padėtį ES šalyse. Rusijos atstovai giria šią iniciatyvą kaip politinę priemonę, kad būtų atremta nuolatinė ES kritika dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Rusijoje. Aptariamą institutą finansuos Rusija.
Mano nuomone, ES vadovai turi iš principo vengti pastangų politizuoti žmogaus teisių klausimus. Tiesa, kad tarp ES ir Rusijos veikia atitinkami žmogaus teisių dialogo mechanizmai. Deja, dažniausiai šie mechanizmai nėra tinkamai naudojami dėl Rusijos atsako ES iškeltoms problemoms stokos.
Remdamasis šia idėja kiekvienas galėjo pamanyti, kad kitas Prezidentas Mahmoud Ahmadinejad primygtinai reikalaus įsteigti ES teritorijoje Irano finansuojamą institutą dėl žmogaus teisių ir Holokausto tyrimų. Esu įsitikinęs, kad tokio pobūdžio iniciatyvos tik gali diskredituoti kilnų žmogaus teises ginimo motyvą.
PIRMININKAUJA M. ROURE Vicepirminkė
17. Sporto vaidmuo švietime (diskusijos)
Pirmininkė.- Kitas diskusijų klausimas (A6-0415/2007) Pálo Schmitto pranešimas Kultūros ir švietimo komiteto vardu apie sporto vaidmenį švietime (2007/2086(INI)).
Pál Schmitt (PPE-DE), pranešėjas.–(HU) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti už gausias pastabas ir rekomenduotus pataisymus, atsiųstus mano pranešimo tema.Norėjau aptarti fizinio lavinimo mokyklose ir sporto švietimo srityje vaidmens stiprinimą.
Beveik ketvirtadalis Europos Sąjungos vaikų turi antsvorio ir tik 50 proc. jų sportuoja per fizinio lavinimo pamokas mokyklose, o fizinio lavinimo pamokų skaičius nuolat mažėja.Dėl šio pavojingo proceso visoje Europoje daugėja diabeto, aukšto kraujospūdžio, širdies ir nervų sistemos ligų, stuburo ir kraujagyslių susirgimų, o atskirų valstybių narių sveikatos priežiūros išlaidos ateityje žymiai išaugs.
Negalime leisti sau tokios kompensacijos už neveiklią gyvenseną ir neaktyvų kasdienį gyvenimo būdą, būdingą Europos paaugliams, nepaisydami visai paprastos ir kol kas dar veiksmingos priemonės, fizinio lavinimo pamokų.Mano, kaip vienąkart dalyvavusio olimpinėse žaidynėse, kaip aktyvaus sporto padalinio vadovo ir, savaime aišku, kaip Europos Parlamento nario, pareiga ir atsakomybė – rasti būdą, kad Europos Sąjunga bendradarbiautų kovojant su mokinių nutukimu, palaikant sveiką, aktyvią gyvenseną, gerinant Europos paauglių sveikatą ir įtraukiant sportą į lavinimo procesą.
Norėčiau pasveikinti valstybių narių vadovus už jų išmintingą sprendimą neužmiršti sporto paskutiniajame Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime ir suteikti Sąjungai sporto iniciatyvos teisę priėmus Reformų sutartį.Komisija paruošė daug programų, skatinančių sveiką gyvenseną ir sveiką mitybą, bet koordinacija tarp šių programų yra nepakankama.Sporto specialistams, fizinio lavinimo mokytojams bei treneriams turi būti suteikiamas didesnis vaidmuo ir ugdoma pagarba jų veiklai.
Reikia pasakyti, kad Baltoji knyga dėl sporto, liepos mėn. paskelbta Komisijos, bei su ja susijęs veiksmų planas – žingsnis teisinga kryptimi.Taip pat tikimės Komisijos bendradarbiavimo skatinant sporto specialistams svarbius tyrimus ir statistinių duomenų rinkimą, siekiant įvertinti mokinių sportinę veiklą ir jų fizinę būklę.
Manau, svarbu, kad per mokymąsi visą gyvenimą ir įgyvendindami Bolonijos procesą galime skatinti mobilumą ir tęsti trenerių ir fizinio lavinimo mokytojų mokymą, galime visur pripažinti jų kvalifikacijas rodančius laipsnius, taip pat galime efektyviau bendradarbiauti su sporto specialistų organizacijomis.
Be to, šalia fizinių pratimų fizinis lavinimas mokyklose ugdo tokias svarbias savybes kaip atkaklumą, komandos bendrumą, valios jėgą ir garbingo žaidimo supratimą, kurios mums patikėtam jaunimui suteiks naudos visam jų gyvenimui.Valstybių narių mokyklose sporto įstaigos bei sporto salės dažnai apleistos, prastos ir skurdžios.Kita didelė problema – kompetentingų fizinio lavinimo mokytojų trūkumas, o taip yra dėl gerai neorganizuoto tolesnio profesinio rengimo ir dėl to, kad fizinio lavinimo mokymo programų turinys jau pasenęs.
Deja, fizinis lavinimas mokyklose prarado savo svarbą, nors jis yra tiek fizinio, tiek protinio vystymosi pagrindas.Ir subtilūs, ir energingi judesiai, kuriuos gerai lavina sportas ir populiarieji žaidimai ar bet kokia judrioji veikla, taip pat būtini mokantis skaityti ir rašyti.Neatsitiktinai vaikai, kuriems diagnozuojama disleksija ir disgrafija, gydomi naudojant judėjimo terapiją.
Fizinis lavinimas mokymo programoje – vienintelis dėstomasis dalykas, skiriantis dėmesio ne tik protiniam, bet ir fiziniam vystymuisi, aktyvumo kultūros ir higienos vystymui.Bendra fizinio lavinimo mokytojų ir tėvų užduotis – mokyti ir skatinti vaikus gyventi sveikai ir reguliariai mankštintis, taip pat nukreipti jų dėmesį nuo fizinę ir protinę žalą darančių stimuliuojančių narkotikų, alkoholio ir kitokių svaiginimosi priemonių.
Norėdami pagerinti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir fizinę būklę, rekomenduojame, kad fizinio lavinimo pamokos pradinėse ir vidurinėse mokyklose taptų privalomos ir vaikai kaip mokymo programos dalį turėtų galimybę ten mankštintis bent tris kartus per savaitę.Sportas atlieka iškilų vaidmenį skatinant socialinę integraciją ir stiprinant socialinę sanglaudą, nes sportas – svarbi socializacijos ir tarpkultūrinio dialogo priemonė.
Pranešime daug reikšmės buvo teikiama lyčių lygybės problemai.Taip pat manau, jog svarbu, kad neįgalieji irgi turėtų dalyvauti įprastinėse mokyklų fizinio lavinimo pamokose, atitinkančiose jų poreikius ir palaipsniui būtų vis labiau integruojami.Savo pranešime taip pat minėjau, kad fizinis lavinimas ir organizuotas sportas mokykloje vaidina iškilų vaidmenį kalbant ne tik apie fizinį, bet ir apie protinį sveiką vaikų vystymąsi ir kartu apie socializacijos lygmenį.Savo pranešime rekomenduoju, kad šiuo klausimu apleisti regionai turi pajėgti konkuruoti dėl struktūrinių fondų finansavimo sporto investicijoms.
Baigdamas norėčiau padėkoti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui už jų vertingus įnašus į pranešimą.Gerbiamieji Parlamento nariai, pagarbiai prašau palaikyti mano pranešimą.Ačiū už dėmesį.
Hans-Peter Martin (NI). –(DE) Gerb. Pirmininke, paprašiau žodžio anksčiau nei buvo paskelbtas pranešimas.Pirmininkavęs prieš Jus pakvietė daug Parlamento narių – tai žodžio suteikimo procedūros dalis, – o jie net nedalyvavo šiuose Rūmuose.Todėl pagal galiojančias darbo tvarkos taisykles jam buvo skirtas papeikimas, R. Corbettai.
Mėginau kalbėti daugybę kartų, taip pat įteikiau savo prašymą, tačiau buvau ignoruojamas.Manau, kad pirmininkavęs prieš Jus taip pasielgė nusižengdamas šių Rūmų taisyklėms ir nėra vertas šio Parlamento.
Pirmininkė- H. P. Martinai, jau buvo per daug vienos minutės pasisakymų.Paprastai jie trunka pusvalandį.Šis limitas jau buvo gerokai viršytas, todėl apgailestauju.
Ján Figeľ,Komisijos narys.− Gerb. Pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti Pálą Schmittą ir komitetą dėl pranešimo savo iniciatyva. Šis pranešimas parengtas labai laiku ir įkvepiančiai. Naudojome šį pranešimą rengdami mūsų Baltąją knygą, kuri buvo viena iš svarbių pastangų, mano manymu, bendroje strategijoje Europos sportui ir esu patenkintas, kad vyrauja daug konkrečios konvergencijos tarp liepos mėn. priimtos Baltosios knygos ir šio pranešimo.
Apskritai šiame pranešime ir mūsų Baltojoje knygoje pritariama, kad bendras fizinio lavinimo kryptingumas nebūtinai atitinka dabartinius socialinius poreikius. Tema vis labiau stumiama į mokyklų mokymo programų svarstymų užribį, todėl mums ir reikia pasitaisyti.
Aš norėčiau paminėti kai kuriuos klausimus arba sritis pranešime ir Baltojoje knygoje. Abiejuose dokumentuose rekomenduojamas glaudesnis bendradarbiavimas tarp sveikatos, švietimo ir sporto sektorių, kad būtų apibrėžtos ir įgyvendintos sveikatos pavojaus, pvz., viršsvorio, mažinimo strategijos.
Kalbant apie fiziniam lavinimui skiriamą laiką, mes jį įtrauksime į fizinės veiklos gairių rinkinį. Turime jį sudaryti su valstybėmis narėmis iki kitų 2008 m. pabaigos. Mes taip pat svarstome klausimą dėl Europos etiketės apdovanojimo suteikimo mokykloms, kurios aktyviai dalyvauja palaikant ir remiant fizinę veiklą mokyklose.
Kalbant apie mokslinius tyrimus, Baltojoje knygoje siūloma mobilizuoti septintą Mokslinių tyrimų pagrindų programą, kad būtų remiami daugiadalykiai moksliniai tyrimai šioje srityje, daugiausia dėl su sveikata susijusių gyvenimo būdo aspektų. Taip pat siūlome nagrinėti, koks sporto vaidmuo gali būti socialinės įtraukties, socialinės integracijos ir lygių galimybių srityse struktūrinių fondų programos laikotarpiu.
Kalbant apie investicijas, turint omenyje aukščiausios klasės sportą, pradėjome tyrimą dėl jaunų aukščiausiojo lygio sportininkų ir sportininkių mokymo Europoje. Tai turi padėti mums nustatyti tinkamas priemones, kad būtų vystomas sporto šakų mokymas ir švietimas jauniems asmenims, ir taip pat užtikrinti aukštesnę kokybę ir apskritai kokybę.
Šiuo metu remiame sportą ir fizinę veiklą Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa, programomis „Veiklus jaunimas“ ir „Europa piliečiams Norėčiau pabrėžti, kad bendrame pasiūlyme teikti pasiūlymus dėl 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos pagrindu kaip prioritetai buvo įtraukti fizinis lavinimas ir sportas ir kad tai suteiks naujas finansavimo galimybes šiai švietimo sričiai.
Apibendrinant, laukiame, kaip Pál Schmitt minėjo, Reformos sutarties ratifikavimo ir įsigaliojimo, nes ji suteiks naujas galimybes. Mūsų patirtis dėl Pierre de Coubertin veiksmų plano ir jūsų pranešimas padės mums formuoti galimybes, kad geriau būtų remiamos valstybių narių pastangos skatinti sporto vaidmenį švietime ateinančiais metais. Dar kartą dėkoju už jūsų pastangas.
Christa Prets (PSE), Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės rengėja.– (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, sporte – čia kalbame apie teisingumą – tarp lyčių neturi būti jokios atskirties; moterys turi būtų traktuojamos kaip lygios.Tai prasideda mokykliniais metais, per fizinio lavinimo pamokas, ir tęsiasi iki aukšto lygio treniruočių profesionaliajame sporte, kadangi per mažai atsižvelgiama į moterų ypatybes ir moterų biologinius reikalavimus.Tam turi būti skiriama daugiau dėmesio.
Profesionaliajame sporte tas pats taikytina visuomenės ir žiniasklaidos dėmesiui, kuris turi poveikį finansavimui.Moterys profesionaliajame sporte atsiduria labai nepalankioje padėtyje, ir jau senokai įsitikinome, kad šiuo aspektu garbingos žaidimo taisyklės taip pat turi būti taikomos kiekvienam.
Taip pat turime užtikrinti, kad skirtingų kultūrinių grupių mergaičių integracija į mokyklinę sporto veiklą būtų geresnė, be to, turime stengtis įtraukti visus, nepaisant religinių ir kultūrinių skirtumų.
Manolis Mavrommatis, PPE-DE frakcijos vardu.– (EL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pasveikinti mūsų kolegą Parlamento narį P. Schmittą, kurio patirtis atsispindi jo pranešime.Pabrėžiu, kad sportas ir vaikų dalyvavimas sportinėje veikloje šiandien labai reikalingi dėl pokyčių, įvykusių mūsų kasdieniame gyvenime.
Vaikai šiomis dienomis didžiąją dalį savo laiko leidžia prieš televizorius, kompiuterius bei žaisdami vaizdo žaidimus.Jų mityba nėra sveika.Vaikų nutukimas tampa vis rimtesne problema, neišvengiamai keliančia rimtą pavojų sveikatai.Vaikams sportas nėra tik būdas prasimankštinti ir vystyti įvairius naujus įgūdžius – jis kartu pramoga bei moko bendros veiklos komandoje.Fiziniai pratimai, atliekami sportuojant, naudingi jaunų žmonių fizinei sveikatai.Komisijos nary, vaikai ne daugiau valgo, bet jie yra mažiau aktyvūs ir atlieka mažiau fizinės veiklos.Neaktyvus gyvenimas ir nutukimas dažnai yra aukšto kraujospūdžio ir diabeto – susirgimų, būdingų vis didesnei Europos Sąjungos gyventojų daliai, priežastis.
Valstybės narės šiandien turi skatinti fizinę veiklą kaip mokyklų dėstomąjį dalyką, kad parengtų vaikus gyventi sveikai.Valstybės narės ir kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad sveikatos propagavimas mokymo programose būtų labiau pabrėžiamas ir fiziniam lavinimui būtų suteiktas lygus statusas su kitais tvarkaraščio dėstomaisiais dalykais.Valstybės narės taip pat turi nustatyti minimalius reikalavimus fizinio lavinimo pamokų mokyklose skaičiui.
Galiausiai valstybės narės turi aktyviai palaikyti visas fizinio lavinimo formas ir skatinti dialogą tarp tėvų, fizinio lavinimo mokytojų ir sporto asociacijų už mokyklos ribų.
Christel Schaldemose, PSE frakcijos vardu.– (DA) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti P. Schmittui už jo gerą pranešimą ir už jo konstruktyvų bendradarbiavimą jį rengiant.Sporto vaidmuo apskritai ir švietimo sistemoje konkrečiai – tai neįtikėtinai svarbi problema.Komisijos narys M. Kyprianou mažiau kaip prie mėnesį teigė, kad jis mano, jog didžiausia grėsmė Europos Sąjungos gyventojų sveikatai yra nutukimas.Deja, manau, kad jis teisus, ir todėl svarbu, kad mes susitelktume ties šia problema ir ties tuo, ką galime padaryti, kad ją išspręstume.Esame labai įsipareigoję savo vaikams, ypač tie, kurie neformuoja teisingos mitybos ir sportavimo įpročių namuose dėl socialinių ar su šeima susijusių priežasčių.Todėl sporto vaidmuo švietimo srityje svarbus.
Mokykla gali vaidinti pagrindinį vaidmenį, ugdydama gerus vaikų įpročius, nes vaikai didelę dienos dalį praleidžia būtent joje.Kaip pabrėžta pranešime, vien todėl jau nebūtina diskutuoti, ar sportas švietimo srityje yra reikalingas.Tačiau svarbu, kad aptartume, kaip galime užtikrinti, kad mokykloje būtų daugiau sporto.Taip pat svarbu, kad vaikai kiek įmanoma anksčiau ugdytųsi gerus fizinės veiklos įpročius.Tai akivaizdu dėl sveikatos priežasčių, bet kartu, kaip teigė ir P. Schmittas, žinome, kad fizinė veikla ir sportas gali plėtoti socialinius santykius tarp vaikų ir jaunimo ir sukurti socialinę integraciją nepriklausomai nuo tautybės ir socialinio sluoksnio.Todėl sportas – tokia svarbi priemonė.Taigi ką galime nuveikti?Turime užtikrinti, kad vaikai galėtų daugiau sportuoti nei sportuoja šiandien.Sportas neturi tik būti kažkas, skirta turtingų šeimų vaikams.Sportas turi būti natūrali kiekvieno vaiko gyvenimo dalis.Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia garantuoti, kad sportas nereiškia vien konkurencinio sporto, bet tokią veiklą, kurioje gali dalyvauti kiekvienas, ir todėl svarbu, kad sportas būtų integruotas į švietimo sistemą.
Todėl bendrai reikalinga, kad atskiros valstybės narės vertintų sportą kaip švietimo dalį kur kas labiau nei vertina šiandien ir taip pat užtikrintų, kad būtų sukuriamos tinkamos ir prieinamos sporto įstaigos bei, pvz., būtų kompetentingų mokytojų.Taigi valstybėms narėms iškyla aiški pagrindinė atsakomybė, tačiau šiuo pranešimu norime atkreipti dėmesį į problemą ir pasiūlyti galimus sprendimus, taip pat, žinoma, pabrėžti, ką Europos Sąjunga gali nuveikti tuo klausimu.Be to, reikia trijų dalykų.Mums reikia mokytojų, kad geriau įžvelgtume kliūčių vaikams dalyvauti sportinėje veikloje priežastis.Taip pat turi būti sukurtas glaudesnis ryšys tarp sporto mokykloje ir sporto laisvalaikiu.Be to, kaip buvo minėta anksčiau, mums reikia išdėstyti pagal svarbą išteklius, laiką ir sporto įstaigas.Esu labai patenkintas pranešimu; tai geras pranešimas, kuriame išdėstytos sąlygos, reikalingos, kad sportas padėtų gerinti vaikų sveikatą.Todėl Europos Parlamento socialistų frakcija visa širdimi palaiko šį pranešimą, bet numanome, kad jis yra tik pirmas žingsnis pagrindinės iniciatyvos, sprendžiančios nutukimo problemą, link.Manome, kad mums reikia tiek daugiau išteklių, tiek daugiau laiko, kad kas nors būtų nuveikta šioje srityje.
Hannu Takkula, ALDE frakcijos vardu.–(FI) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui P. Schmittui už šį pranešimą.Reikia pasakyti, kad jis yra puikus ir paruoštas laiku.Jame keliama fizinio lavinimo ir sporto vaidmens mokyklose problema.Jei atsigręžtume atgal į pastaruosius 20–30 metų, mes, europiečiai, žinome, kad tai yra ta mokyklinio lavinimo sritis, kurią ignoravome.Visoje Europoje matyti, kad smarkiai suprastėjo bendra fizinė būklė.Taip pat pastebima nemažai šalutinių poveikių.Pvz., pastebėta, kad padaugėjo nutukimo atvejų.Diabetas taip pat tapo dažnesnis reiškinys, lygiai kaip ir širdies bei kraujagyslių ligos.Taip pat padaugėjo psichinės sveikatos problemų.Mes taip pat galėtume pasiūlyti, kaip jau buvo čia pasakyta, ir kaip anksčiau minėjo M. Mavrommatis, kilęs iš šalies, kurią pažįstame kaip Senovės Graikiją, jau senais laikais tvirtinusią, kad sveika siela sveikame kūne yra geriausia, kas gali būti, ir to Europoje vėl reikėtų siekti.Taip pat turime suprasti, kad fizinė veikla yra gyvybiškai svarbi bendrai gerai žmogaus savijautai.
Mes gyvename visuomenėje, kurią vadiname Europos informacijos visuomene, bet tikiuosi, kad informacijos visuomenė galėtų tapti šiuo tuo daugiau.Ji turėtų būti išlavinta visuomene, kuri taip pat siekia mokyti fizinio lavinimo ir veiklos.Mūsų olimpinis nugalėtojas Tapio Korjus dabar Suomijoje vadovauja fizinio lavinimo projektui, kuriuo stengiamasi propaguoti požiūrį, kad sveikas fizinis lavinimas turi poveikį bendrai gerai žmogaus savijautai.Tikimės, kad pasieksime gerų rezultatų.
Vis dėlto pagrindinė problema – mokytojų rengimas ir mokyklos, kuriose fizinis lavinimas iš tiesų taps prioritetu rengiant mokytojus.Mokytojų reikia ir dėl to, kad atokiose vietovėse su daugeliu vaikų iškyla ypatingų problemų.
Iš tikrųjų tikiuosi, kad fizinio lavinimo mokymas bus patobulintas, mokyklos ir sporto organizacijos lengviau suras viena kitą, o visi vaikai ir jaunimas galės patirti fizinės veiklos malonumą savo gyvenime ir formuoti savo ateitį remiantis ja.
Zdzisław Zbigniew Podkański,UEN frakcijos vardu.– (PL) Gerb. Pirmininke, fizinis aktyvumas neginčijamai svarbus veiksnys kiekvieno asmens gyvenime.Reikia pasakyti, kad jis gerina mūsų sveikatos ir sielų būklę.
Remiantis gausiomis studijomis ir statistika, Europos Sąjungos gyventojų sveikatos būklė kasmet blogėja dėl vis spartėjančio gyvenimo būdo, verčiančio mus skirti vis mažiau laiko sportui ir poilsiui.Jei dar prastai maitinamės, pvz., greitą maistą įtraukiame į kasdienį meniu, galime sakyti, kad sveikos gyvensenos nebelieka.Blogiau tai, kad esame atsakingi už vaikų ir jaunimo, kurie vis dažniau serga nutukimu ir kraujagyslių ligomis, sveikatą.
Gyvensena, kurią primetame vaikams, yra maždaug tokia:kelionė į mokyklą automobiliu, nepakankama fizinė veikla mokykloje, grįžimas namo automobiliu, o namuose – kompiuteriai ir televizorius, taigi tai nėra pati geriausia gyvensena.Todėl dabar laikas pradėti dirbti ir palaikyti visas naudingas iniciatyvas, kurių tikslas – aktyvios gyvensenos kūrimas.Dabar laikas vykdyti sprendimus dėl sporto vaidmens švietime, o kartu įtraukti P. Schmitto paskelbtus komentarus ir pasiūlymus.Tai laikas, kaip pagaliau rimtai įvertinome šią temą.
Mikel Irujo Amezaga,Verts/ALE frakcijos vardu.–(ES) Gerb. Pirmininke, savo frakcijos vardu norėčiau pirmiausia pasveikinti P. Schmittą su šiuo pranešimu, taip pat pabrėžti fizinio lavinimo pamokų skaičiaus didinimo mokyklose svarbą.Pakankamai laiko, praleisto užsiimant tinkama fizine veikla, yra geriausias būdas patenkinti visus žmogaus vystymosi – tiek protinio, tiek fizinio – poreikius.
Tinkamai paskirstyti laiką, kad jo užtektų mokymuisi ir liktų tiek, kiek būtina sportui, yra iššūkis, kurį dėl savo vaikų turime priimti kiek įmanoma greičiau, nes tai leis užtikrinti, kad ateityje jų gyvenimo kokybė bus gera.Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, jog šis laikas labai svarbus, nes formuojami įpročiai, o tai reiškia, kad fizinis lavinimas gyvybiškai svarbus.Taip pat norėčiau pabrėžti, jog reikia organizuoti vaikams skirtas kampanijas, ir tai yra prašymas Komisijai.Šios kampanijos ir programos turi būti skirtos vaikams ir jų tėvams, kad imtų praktikuoti sveiką gyvenseną, apimančią fizinį aktyvumą, bei atsisakytų tokių įpročių kaip rūkymas, kuris ir toliau yra vienas iš Europos sveikatos srities skaudulių.
Baigdamas pridursiu, jog manau, kad visi kalbėjusieji iki šiol minėjo fizinio lavinimo mokytojų rengimo gerinimą, nes ši programa be to tiesiog neveiksminga.
Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu.– (SV) Gerb. Pirmininke, šiame pranešime apie sporto vaidmenį švietime detaliai nagrinėjamas klausimas, kaip valstybės narės turėtų organizuoti fizinio lavinimo dėstomąjį dalyką mokyklose.Tai dar vienas pavyzdys, kaip ES politikai ir pareigūnai imasi kokios nors srities ir kiekvienu smulkesniu lygmeniu uoliai mėgina čia centralizuoti politinę galią.Apie subsidiarumą kalbama, bet šis principas niekada negerbiamas politinėje praktikoje.Tai bus naujas įrašas į absurdiškai išsamų reglamentą.
Norėčiau pateikti šiek tiek pavyzdžių.10 pastraipoje teigiama, kad valstybės narės turi įvesti privalomą fizinį lavinimą pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir kad turi būti užtikrinamos bent trys fizinio lavinimo pamokos per savaitę.24 pastraipoje kalbama apie tai, jog svarbu siūlyti sportą kaip vaikų lavinimo dalį vaikams vaikų darželiuose ir pradinėse mokyklose.
Tai dalykas, kurio siekia patys žmonės.Tai gėdingos ir juokingos pastangos siekti tam tikros padėties Europos Sąjungoje toje srityje, apie kurią Europos tautos turėtų spręsti pačios savarankiškai.
Slavi Binev,ITS frakcijos vardu.–(BG) Gerb.Pirmininke, kolegos, malonu pažymėti, kad toks garsus ir žinomas pasaulio sporto atstovas kaip Pálas Schmittas savo autoritetu prisidėjo Europos Parlamente keliant labai svarbią problemą europiečių ateičiai.Iš tikrųjų požiūris į sportą yra požiūris į vieningos Europos žmonių sveikatą.Jaučiuosi pagerbtas ir didžiuojuosi galėdamas kalbėti apie jo pranešimą kaip sportininko, kaip senovės žmonių, pasižyminčių didžiule sportine dvasia, atstovo, taip pat kaip žmogaus, kuriam rūpi vieningos Europos vaikų ateitis – mūsų vaikų ateitis.
Mano nuomone, viskas aiškiau nei aišku:daugiau sporto mokyklose – mažiau narkotikų mokyklose; daugiau išlaidų sportui mokyklose – mažiau išlaidų sveikatos priežiūrai, nes visiškai akivaizdu, kad mūsų vaikams dešimt kartų geriau būti laimingiems nei būti geriau gydomiems; daugiau sportinio lenktyniavimo ankstyvajame amžiuje – mažiau agresijos kitose gyvenimo sferose; daugiau tarptautinių sporto varžybų, į kurias būtų įtraukiami mokyklose besimokantys vaikai, – mažiau įtampos tarp tautų ir valstybių Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje.Todėl turėdamas ribotai laiko norėčiau pabrėžti tuos aspektus, kuriuos reikia toliau plėtoti remiantis čempiono ir labai gerbiamo sportininko ir politiko Pálo Schmitto pranešimu.
Norėčiau pamatyti Europos Parlamento rekomendaciją visoms valstybėms narėms, nurodančią padidinti sporto pamokų mokykloje skaičių iki penkių valandų per savaitę.Manau, kad Europos Parlamentas mąsto rimtai ir įtraukia į savo būsimąjį biudžetą pasiūlymą organizuoti tarptautines varžybas su Parlamento parama moksleiviams tam tikrose sporto šakose, labiausiai naudingomis paaugliams.Pranešime pabrėžta, kad sportas mokykloje nepatrauklus.Ar kada nors galvojote, kodėl patrauklus futbolas?Nes futbolo žaidėjai yra žvaigždės.Tegul Europa įvairiose srityse išsirenka savo mokyklų sporto žvaigždes!Tai daug labiau populiarintų sportą mokyklose, nei galbūt populiarins direktyva ar rekomendacija.Jie bus Europos atletikos, futbolo ir krepšinio, kovos menų ar plaukimo mokykliniai čempionai.Šitaip mes gal ir neatkursime spartiečių idealo – sveikos dvasios sveikame kūne, mens sana in corpore sano, jo autentiška reikšme, bet prisidėsime daug daugiau nei galėtų prisidėti pranešimas.
Sprendimas 2010 m. organizuoti jaunimo olimpines žaidynes atitinka šią liniją, bet mokykliniame sporte negali dominuoti olimpinė dvasia, jei remsimės tik ketverių metų olimpiniu ciklu.Turime panaudoti tarpinį laiką intensyviau, siūlydami prasmingą sporto kalendorių mokyklose besimokantiems vaikams.
Europos Parlamentas turi labai stengtis, propuoguodamas sportą ir taip trukdyti mokyklose plisti narkotikams.Baigdamas manau, kad šio Parlamento supratimas apie sportą ankstyvuoju amžiaus laikotarpiu reiškia gerą ateitį…
(Pirmininkė nutraukia kalbėtoją)
Ljudmila Novak (PPE-DE).-(SL) Gerai žinoma fizinio lavinimo svarba jaunuolių sveikatai ir vystymuisi.Tačiau taip pat žinome, kad dabartinė gyvensena yra tokia, kad daugelis vaikų praleidžia daug laiko patalpose ir sėdėdami prieš kompiuterius.Todėl P. Schmitto pranešimas, kuriuo siekiama paskatinti valstybes nares ir mus visus iš naujo apmąstyti sporto vaidmenį švietime, yra labai svarbus.
Norėčiau pabrėžti du aspektus, apie kuriuos buvo užsiminta pranešime.Pirma, vaikų su ypatingais poreikiais sportinio lavinimo svarba.Linkstama daugelį tokių vaikų kiek įmanoma integruoti į įprastines mokyklas.Tačiau dėl skirtingų šių vaikų ir jaunuolių poreikių įprastinėse mokyklose ne visada galima parūpinti tinkamą įrangą ir gydymą.Kita vertus, būtent šiems vaikams reikalingas ypatingas dėmesys ir fizinė veikla, nes, tarkime, sunkiau judantys vaikai daugiau laiko praleidžia sėdimoje padėtyje ir todėl jiems reikia tinkamesnių sąlygų, kad galėtų atlikti fizinius pratimus.Todėl ten, kur jie lanko įprastines mokyklas, turi būti sudaromos jiems tinkamos sąlygos fizinei veiklai.
Antrasis aspektas, kurį norėčiau pabrėžti, yra sporto klubų vaidmuo ir sporto trenerių įtaka jaunuolių vystymuisi.Svarbu ne vien sporto pasiekimai, bet ir sveikata bei auklėjamasis darbas su jaunimu, kuriam treneriai klubuose turi taip pat skirti daug dėmesio.Tėvai nori patikėti savo vaikus tiems, kurie ne tik stengsis dėl geriausių pasiekimų sporte, tačiau taip pat ir prižiūrės jų sveikatą, dirbs kaip auklėtojai bei bus sektinas pavyzdys visais atžvilgiais.Tik esant tokioms sąlygoms galime kalbėti apie teigiamą sporto vaidmenį jaunimo gyvenimui.
Christa Prets (PSE).- (DE) Gerb. Pirmininke, žinoma, buvo paskelbti Europos švietimo per sportą metai, ir manau, kad galime sugrįžti prie daugelio išvadų, kurias mums tie metai leido įžvelgti.Mes jau priėmėme kai kuriuos sprendimus įvairiais klausimais.Darbotvarkėje yra dar daug veiklos, įskaitant P. Schmitto pranešimą, ir laikau, kad turime daug medžiagos, kurią galima pateikti iliustruojant ir patvirtinant viską, kas dabar aptariama – t. y. koks svarbus yra sportas ir ko turime iš jo išmokti bei ką gauti.Tačiau sporte viskas daroma nepakankamai – turiu galvoje, nepakankamai daroma dėl sporto.
Žmonės daugiau žino apie sveikatą, bet nutukimo ir diabeto atvejų daugėja, ypač vaikų.Daug kalbėjome apie mokytojų mokymą, ir manau, kad turime pradėti nuo pradinių mokyklų.Pradinėse mokyklose nebūna jokio fizinį lavinimą dėstančio specialisto – bent jau žinau, kad tai pasakytina apie mano šalį, – ir vietoje to bendruosius dalykus dėstantys mokytojai dažniausiai moko ir fizinio lavinimo.Specialiai parengtų mokytojų reikia ir todėl, kad viskas būtų pradedama kaip galima anksčiau.
Manau, kad labai svarbus bendradarbiavimas tarp asociacijų, mokyklų ir valstybinių institucijų.Asociacijos daug nuveikia vaikų švietimo ir mokymo srityje, o palaikymo gauna per mažai.Jos visos tiesiog kovoja, kad išliktų finansiškai, tuo tarpu jų paslaugos iš tiesų yra neįkainojamos.Didžiuojuosi šiuo metu Austrijoje vykdomu projektu, kurį sporto administratoriams pavyko įgyvendinti mokyklose ir pagerinti esamą fizinį lavinimą bendradarbiaujant su mokytojais ir kiekvienos žemės mokyklinėmis organizacijomis.Skiriamas ypatingas dėmesys vaikų gabumams ir gebėjimams.
Manau, labai svarbu įtraukti tėvus.Negalime ir neturime palikti visko visuomeninėms organizacijoms – turime taip pat informuoti žmones, kad maistas ir fizinė veikla vaikams yra svarbūs.Čia taip pat svarbu pradėti nuo tėvų.
Karin Resetarits (ALDE). – (DE) Gerb. Pirmininke, sveikinimai P. Schmittui už jo iniciatyva paskelbtą jo pranešimą.Laikausi nuomonės, priešingos nei N. Lundgreno.Deja, kalbant apie mokyklų reikalus, Europos Sąjungą varžo valstybės narės:atliekant bet kokią objektyvią problemos analizę tuojau atskleidžia, kaip gyvybiškai svarbu suderinti skirtingų mokymo aspektų metodus.Fizinis lavinimas – tokia pat dalis, kaip ir kūrybiško mąstymo ar socialinės įtraukties mokymas.
P. Schmitto pranešime telkiamasi ties fiziniu lavinimu.Tuo tarpu, kai JAV tik labai sportiški studentai, taip pat turintys puikius mokslo įvertinimus, gauna vietas geruose universitetuose, Europoje visiškai atvirkščiai.Kuo aukštesnis mokymo lygis, tuo jaunimui mažiau laiko lieka sportui.
Fizinis lavinimo statusas mokyklose menkas.Sportas laikomas tik laisvalaikio veikla, ir tai klaidinga.Sportas leidžia žmonėms įveikti proto ribas, o būtent to mums Europoje ir reikia.Šiomis dienomis žmonės dažnai padaro karjerą sporte, o mokyklos reikalai nukenčia, ir ne mokykla dėl to kalta.Tai mūsų sistemos klaida – viena iš tų, kurias išryškina šis pranešimas.
Galiausiai norėčiau kalbėti už bendruomenę, kuri negali to padaryti pati už save.Dėl politinės padėties savo šalyje jauni sportininkai Turkijai priklausančioje Kipro dalyje negali dalyvauti tarptautinėse varžybose.Jie tikisi, kad Europos Sąjunga išvaduos juos iš izoliacijos.Jei iki šiol, t. y. daugiau kaip trejus metus nuo Kipro įstojimo į Europos Sąjungą sprendimas dar nepadarytas, turi būti svarstomas bent jau tokio sprendimo siūlymas.
Ewa Tomaszewska (UEN).– (PL) Gerb. Pirmininke, rūpinamės darniu savo ekonomikos vystymusi, bet dažnai nepaisome, jog darnaus vystymosi reikia mūsų vaikams – ne tik jų intelektualinio vystymosi, bet taip pat ir fizinio.
Mokykliniai metai – dinamiško vaikų ir jaunuolių augimo bei staigaus biologinio vystymosi ir brendimo periodas.Fizinis judėjimas ir įvairių raumenų grupių pratimai šiame amžiuje yra ypač svarbūs sveikatai.
Jaunimas daug laiko praleidžia prieš televizijos ekranus ar kompiuterių monitorius.Tai galbūt padeda intelektualiai vystytis, bet turi neigiamą poveikį fiziniam vystymuisi.Tai sukelia stuburo iškrypimus.Jų galima išvengti reguliariai sportuojant.Tuo tarpu mokyklose sporto įranga dažnai neprieinama po pamokų, ir jaunuoliai negali ja pasinaudoti.Palaikau šį pranešimą.
Rolf Berend (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, Komisijos Baltoji knyga ir puikus P. Schmitto pranešimas parodo ir auklėjamąją fizinio lavinimo funkciją mokyklose ir sporto vaidmenį socialinėje integracijoje ir puoselėjant gerą sveikatą.Dabar visuomenėje turi būti ugdomas visų šių aspektų supratimas.
Be to, ką sužinojome per Europos švietimo per sportą metus ir iš Mokymosi visą gyvenimą, Jaunimo ir Europos piliečiams programų, dabar laikas sukurti iniciatyvų, pateikiančių daugiausia, kiek įmanoma mūsų laikais, įvairių fizinės veiklos formų, apimančių sportą tiek mokyklose, klubuose ir asociacijose, tiek kaip spontanišką oficialiai neįformintą fizinę veiklą.
Šiais laikais, kai labai nedaug užsiimame fizine veikla, sportas mums daug reikšmingesnis nei buvo mūsų tėvams ir seneliams.Laikais, kai vaikai labiau nori žaisti kompiuterinius žaidimus, itin auga reikmė skatinti aktyvią, sveiką vaikų ir jaunimo gyvenseną.Deja, yra daug požymių, kad daugelyje mokyklų net galint skirti laiko fiziniam lavinimui dažnai padėtis iš tiesų neatitinka tikrovės – tai yra, tuo užsiimama gerokai mažiau nei įsipareigota įstatymiškai.Regis, kad šiuo atžvilgiu daugelyje mokyklų būtina patikrinti, kokia reali padėtis.
Taip pat palaikau pranešėją, prašantį Komisijos sudaryti gaires dėl to, kaip valstybės pagalbos taisyklės turi būti taikomos viešosioms sporto įstaigoms – natūraliai, visiškai laikantis subsidiarumo principo – kartu su šalies ir Europos „skėčio“ tipo sporto organizacijomis.Mums reikia aiškumo, kokio tipo valstybinis palaikymas laikomas priimtinu ir teisėtu bei kurie aspektai gali būti jungiami vienas su kitu, galbūt įtraukiant investicijų į fizinį lavinimą didinimą, o kalbant apie finansavimą, – jeigu bus reikalinga, galbūt su Europos finansavimo pagalba per struktūrinius fondus, modernizuojant ir gerinant sąlygas mokyklose.
Ryszard Czarnecki (UEN).– (PL) Gerb. Pirmininke, visiškai palaikau rezoliucijos projektą ir dėkoju pranešėjui už šį labai gerai suformuluotą tekstą.Man nekyla abejonių:mano jaunystėje – ir tą patį galėtų pasakyti dauguma jūsų – mokykla ir jaunimo sportas turėjo įtakos daug didesnei jaunimo procentinei daliai.Dabar fizinio lavinimo pamokų skaičius mokyklose sumažėjo.Žinoma, tai turi poveikį jaunuolių sveikatai, kaip teigė E. Tomaszewska.
Dalyvavimą sporte reikia skatinti suteikiant jam prestižo.Vienas būdas tai padaryti galėtų būti toks – sportui galėtų būti taikoma Europos kreditų perkėlimo mokyklose ir profesiniame mokyme sistema.Visuotinis diplomų ir licencijų pripažinimas, suteikiantis teisę teikti paslaugas sporto sektoriuje visoje Europos Sąjungoje tikrai padės garantuoti laisvą studentų, sportininkų ir darbuotojų judėjimą Europoje ir pagerins žmonių galimybes rasti geras darbo vietas šioje srityje.Taip pat reikia pabrėžti socialinį ir kultūrinį klubų ir sporto asociacijų kūrimo vietos gyventojams ir šalių bendruomenėms aspektus.
Ovidiu Victor Ganţ (PPE-DE).-(RO) Gerb. Pirmininke, gerb. Komisijos nary, brangūs kolegos, sveikinu ir palaikau Pálo Schmitto pranešimą apie sporto vaidmenį švietime, nes jis mums dar kartą siūlo galimybę aktyviai įsitraukti gerinant mūsų bendrapiliečių gyvenimą.
Remdamas fizinį lavinimą ir sportą, Europos Parlamentas rodo pritarimą ne tik sveikesniam gyvenimui, bet taip pat ir bendrų Europos vertybių, kurias visi paveldėjome iš Graikijos ir Senovės Romos, puoselėjimui.
Turime suteikti daugiau reikšmės posakiui mens sana in corpore sano konkrečiais veiksmais, kurie dažnai būna nulemti finansinių aspektų.
Todėl mes prašome Komisijos, Tarybos ir valstybių narių rasti tinkamų priemonių padidinti investicijas į mokyklų infrastruktūrą ir įrangą.
Vienas nepaprastai efektyvus būdas to pasiekti – pasinaudoti Europos fondais nepalankioje socialinėje padėtyje esančioms sritims, ypač naujosiose valstybėse narėse, kurias reikia paremti, siekiant padidinti jų absorbciją.
Be to, manau, kad Europos Sąjunga turi pradėti ilgalaikę žiniasklaidos kampaniją, ypač per vaikų ir jaunimo televizijos programas, skatindama juos sportuoti ir taip sumažinti nutukimą, rūkymą ir narkotikų vartojimą, taip pat ugdyti teisingumą, komandos dvasią, discipliną, solidarumą, toleranciją ir kovoti su diskriminacija.
Kalbant apie mus, daug Europos Parlamento narių yra sportuojantys.Manau, kad turime sukurti būdą kasmet skirti apdovanojimus už geriausias iniciatyvas, skatinančias fizinį lavinimą ir sportą, pvz., įteikiant prizą.
Ivo Belet (PPE-DE).- (NL) Gerb. Pirmininke, sveikinimai P. Schmittui už šį puikų pranešimą, taip pat dar sykį Komisijos nariui J. Figeľiui už Baltąją knygą dėl sporto.Dar kartą aiškiai pakartosiu, nes tai rodo labai svarbų žingsnį į priekį, ypač atsižvelgiant į skyrių apie sportą, esantį Europos Sąjungos reformų sutartyje.
Gerbiamieji Parlamento nariai, Europos Sąjungos sporto įtraukimas kiekvienam neatrodo akivaizdus, tačiau ar mums patiktų, ar ne, daug sporto aspektų turi būti nagrinėjami iš Europos požiūrio taško.
Parinksiu vieną tokį aspektą:prašymas P. Schmitto pranešime skirti papildomą finansinę paramą sporto klubams, aktyviai bendradarbiaujantiems su mokyklomis.Tai gali būti puikiai pritaikoma „atvirai sporto politikai“, įskaitant profesionalaus sporto klubus.Be to, gerbiamieji Parlamento nariai, sportas yra puiki priemonė, grąžinanti entuziazmą į mokyklas ir švietimą kalbant apie nepalankioje socialinėje padėtyje esančias jaunimo grupes.Manau, kad šis sporto aspektas taip pat vertas kuo didžiausio palaikymo.
Žinoma, po to yra nutukimo problema.Į tai reikia skubiai atkreipti dėmesį.Kaip matome iš P. Schmitto pranešimo, ši problema gresia vis daugiau jaunuolių.27 ES valstybėse kas ketvirtas vaikas dabar sveria per daug – ne todėl, kad jie per daug valgo ar nesveikai maitinasi, bet, svarbiausia, dėl nepakankamo fizinio aktyvumo.
Taigi pranešime kreipiamasi į valstybes nares ir sritis, raginant skirti sportui bent tris valandas per savaitę ir jas įtraukti į pradinių ir vidurinių mokyklų tvarkaraštį.Šis raginimas yra visiškai laiku.Negalime to priversti vykdyti Europos lygmeniu – žinoma, to ir nenorime, – tačiau galime išskirti įsipareigojimų neįvykdančias ir nuo kitų atsiliekančias valstybes nares ir sritis.Iš tiesų tai taip pat ekonominė būtinybė, nes, kaip žinome, nutukimas vaikystėje – viena iš širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių, taip pat ir vėlesniame gyvenime.
Taigi mums labai aktualu skirti daugiau laiko ir energijos kuriant mokyklų sporto įstaigas.
Ján Figeľ, Komisijos narys.? (SK) Džiaugiuosi itin drąsinančia šių diskusijų atmosfera – jos patvirtina, kad sportas ir fizinis lavinimas tikrai turi poveikį tiek sveikatai, tiek tam tikroms vertybėms, kurių laikosi jaunimas ir visa mūsų visuomenė.
Manau, kad visi sutarsime dėl labai praktinių argumentų, iškeltų kalbant apie profilaktinį fizinio lavinimo vaidmenį.Dera ir laikas investuoti daugiau išteklių šia kryptimi.Sportas taip pat ugdo tokias vertybes kaip sąžiningas žaidimas, komandos dvasia, disciplina, taisyklių supratimas, kitų priėmimas ir solidarumas.Todėl sportas – svarbi integracijos priemonė – tiek socialinės integracijos vietiniu ar Europos lygmeniu, nereiškiančiu kitų grupių asimiliacijos ar absorbavimo, bet paskatinančiu dalyvavimą laikantis sutartų taisyklių.Todėl kuo daugiau švietimo ir daugiau sporto švietime, tuo geresnis bus mūsų sambūvis.
Kaip konstatavo daugelis iš jūsų, dėl to sutinkame.Tačiau štai ką mums reikia dabar daryti, kad įvykdytume dar daugiau:reikia susitarti dėl vieno dalyko, bet kartu turime ir veikti.Manau, kad yra elementų, rodančių tam tikrą brandą ir pasirengimą, ir pradžioje vieną minėjau.2008–2010 m. Mokymosi visą gyvenimą programoje sporto ir fizinis lavinimas buvo paskelbtas prioritetais pateikiant paraiškas atskiriems mobilumo, bendradarbiavimo dėstant ir mokyklų partnerystės projektams.Tai kvietimas, erdvės pasiūlymas.Tas pats pasakytina apie struktūrinius fondus ir mūsų mokyklų modernizaciją.
Baltoji knyga – labai įvairiapusis dokumentas.Per 50 metų šios problemos niekada nebuvo taip suformuluotos todėl, kad mes nuo plieno ir anglių evoliucionavome problemų, kurios šiandien labiau susijusios su žinių visuomene, link.Šiomis aplinkybėmis sportas – labai populiari ir svarbi veikla, todėl šis šiandieninis įnašas yra labai svarbus ir daromas tinkamu laiku.Į ją įtrauktos 53 veiklos rūšys keleriems metams į priekį, ir daugelis iš jų kaip bendrą bruožą turi švietimo per sportą aspektą.
Baigsiu pasakydama, kad į 149 straipsnį, kuriame kalbama apie švietimą ir jaunimą, pirmą kartą taip pat įtrauktas skyrius apie sportą.Tikiu, kad per ratifikacijos procesą, prasidėsiantį pasirašius Sutartį, bus parodytas palaikymas sportui ir šiuo matmeniu, taip pat, kad po kelerių metų ES palaipsniui plėtodama galėtų sudaryti sporto programą, žinoma, paremtą subsidiarumo principu, kaip numatyta Sutartyje.Tai šių diskusijų dalis ir paketas, bet kartu ir sprendimų, kurie galėtų išsiplėtoti kaip panašių diskusijų dalis.Norėčiau dar kartą padėkoti P. Schmittui ir visiems, prisidėjusiems rengiant šį įkvepiantį pranešimą, ir nekantriai laukiu tolesnio bendradarbiavimo.
Pirmininkė.- Diskusija baigta.
Balsavimas vyks ketvirtadienį, 2007 m. lapkričio 13 d.
Pareiškimai raštu (142 straipsnis)
Zita Gurmai (PSE), raštu.–(HU) Sportas dabar yra kur kas daugiau nei laisvalaikio veikla – jis apima visą ekonomiką ir visuomenę.Sportas – puikus švietimo įrankis – jis moko mus socialinio sambūvio ir to, kad į grupę integruotas asmuo gali tapti naudingu jos nariu.
Sportuodami imame gerbti savo komandos narius, priešininkus ir taisykles, įgauname solidarumo, varžybų dvasios ir kolektyvinės disciplinos.Visur pasaulyje pripažįstamas jo lemiamas vaidmuo, sportas tapo svarbiu veiksniu skleidžiant teigiamas vertybes ir pranešimus, taip pat kuriant socialiai ir ekologiškai tvarią ekonomiką.
Daug sėdimos veiklos, padidėjęs automobilių skaičius, sumažėjęs aktyvus judėjimas ir augantis daug energijos turinčio maisto ir gėrimo vartojimas mūsų gyventojams sukelia reikšmingų sveikatos sutrikimų.Todėl dabar žmonės nuo ankstyvojo amžiaus turi būti įtikinami gyventi sveikesnį gyvenimą – ir aktyvus judėjimas yra vienas iš svarbiausių jo komponentų, – taip pat, aišku, jiems turi būti užtikrinama tinkama infrastruktūra ir galimybės sportuoti.
Tai apima daug skirtingų šakų ir veiklos rūšių, kurios remiasi institucijomis, socialiniais veiksniais, komunikacijos skleidimu, paslaugų plėtimu ir politinės atsakomybės didinimu.Siekiant, kad Europos gyventojai pereitų prie fizinės veiklos ir sveikos gyvensenos įpročių, bus būtinos bendros visuomeninių ir privačių sektorių pastangos keisti mąstymą, didinti informuotumą, kurti specialias, praktines iniciatyvas ir vystyti infrastruktūrą, o ypatingas vaidmuo tai atliekant teks vietos valdžiai.
Toomas Savi (ALDE), pateikta raštu.– Gerb. Pirmininke, kaip buvęs ieties metikas ir dabartinis Estijos slidininkų asociacijos pirmininkas nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Pál Schmitt pasiūlė pranešimą dėl sporto vaidmens švietime. Europoje skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi populiarusis sportas, pvz., slidinėjimas Suomijoje, futbolas Jungtinėje Karalystėje, ledo ritulys Čekijoje, dviračių sportas Nyderlanduose.
Turime daug talentingų trenerių, kurie galėtų būti aktyvesni profesiniuose mainuose, kad būtų skatinamas skirtingų rūšių sportas visoje Europoje ir būtų suteiktos visapusiškos galimybės įvairaus amžiaus studentams. Visiškai pritariu pranešimo 50 straipsniui, kuriame raginama Komisija skatinti Europos fizinio lavinimo mokytojų ir trenerių mobilumą. Europos Sąjungos pozicija dėl įvairovės yra vieninga ir mes turime kritiškai įvertinti mūsų plačią kompetenciją sporto šakų srityje.
Kitas 10 straipsnis, mano manymu, yra nepaprastai reikšmingas, nes jame raginamos valstybės narės nustatyti fizinį lavinimą privalomu pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir užtikrinti, jog į tvarkaraštį bus įtrauktos bent trys fizinio lavinimo pamokos per savaitę, kuriomis skatinamas sveikas gyvenimo būdas tarp Europos jaunimo.
Pirmininkė.- Kitas darbotvarkės punktas – Romanos Jordan Cizelj pranešimas (A6–0376/2007) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi Euratomo tiekimo agentūros įstatai (COM(2007)0119 - C6-0131/2007 -2007/0043(CNS)).
Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. Pirmininke, iš pradžių norėčiau pranešėją už jos pranešimą.
Branduolinė energija – svarbi Europos energijos politikos junginio dalis ir šiandien esame atsinaujinusio susidomėjimo branduoline energija Europos ir tarptautiniu lygiu liudininkai.
Per daugiau kaip 45 veiklos metus Euratomo tiekimo agentūra padėjo užtikrinti branduolinio kuro tiekimą Bendrijos vartotojams.
Tiekimo agentūra – institucija, įsteigta Euratomo sutarties pagrindu, o tai reiškia, kad jos steigimą tiesiogiai lėmė pirminės teisės priemonė. Jos tikslas – palaikyti ilgalaikį tiekimo saugumą atitinkamai įvairinant branduolinio kuro tiekimo šaltinius. Vienodos sąlygos prieiti prie tiekimo šaltinių – svarbus Euratomo sutarties elementas ir tai užtikrina Tiekimo agentūra.
Šiandien Tiekimo agentūra vykdo veiklą pagal 1958 m. įstatus, kai Bendriją sudarė šešios valstybės narės. Dėl Europos Sąjungos plėtros būtina šiuos įstatus atnaujinti. Tai yra mūsų pasiūlymo tikslas; taip pat todėl Tiekimo agentūra negali būti laikoma nauja agentūra, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime.
Europos Parlamentas ilgai reikalavo atnaujinti Agentūros vaidmenį ir visapusiškai naudoti Euratomo sutartyje nustatytus įgaliojimus. Paminėčiau Eugenijaus Maldeikio pranešimą apie 50-ąsias Euratomo sutarties metines, kurį šie Rūmai patvirtino šių metų pradžioje. Man malonu pareikšti, kad Komisija teigiamai vertina daugumą pasiūlytų pakeitimų. Pritariu jūsų nuomonei, kad būtina sustiprinti patariamąjį komitetą. Taip pat pritariu, kad jis turėtų daugiau prisidėti prie Agentūros rinkos tyrimų rengimo.
Apibendrinant, pritariu Europos Parlamento teikiamai paramai siekiant stiprinti Euratomo tiekimo agentūros vaidmenį. Laukiu diskusijos.
Romana Jordan Cizelj (PPE-DE), pranešėja.–(SL) Branduolinės energijos vaidmuo tampa vis labiau akivaizdus – ne tik Europoje, tačiau ir pasaulio mastu.Tiekimo patikimumas, energijos rinkos konkurencingumas, gamybos ir energijos naudojimo poveikio aplinkai mažinimas formuoja Europos Sąjungos energetikos politikos pagrindus.Tvari energetikos plėtra taip pat turi teigiamą poveikį technologijų vystymui, ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui.Visa tai rodo Lisabonos strategijos tikslų siekimą.
Subalansuotas energijos derinys – viena iš tvariai plėtrai būtinų sąlygų kovojant su pasauliniu atšilimu ir klimato kaita, mažinant pasitikėjimą importu ir užtikrinant saugų energijos tiekimą.Europos Sąjungoje šio derinio komponentas yra ir branduolinė energija.Todėl reikia užtikrinti, kad turėsime saugų ir patikimą branduolinių medžiagų tiekimą ir konkurencingas, tinkamai veikiančias energijos rinkas, kuriomis galime pasikliauti.
Dėl to buvo įkurta Euratomo tiekimo agentūra.Jos vaidmuo turi būti toliau stiprinamas atsižvelgiant į kintančias sąlygas pasaulio energijos rinkose.Žinoma, taip pat sutinku su Komisija, kad Europos Sąjungos išsiplėtimas iki 27 valstybių narių ir finansinis reglamentas, priimtas Agentūros, reikalauja naujų, modernizuotų ir pataisytų Euratomo tiekimo agentūros įstatų.
Savo pranešime taip pat pabrėžiau padidėjusį Agentūros vaidmenį.Mums reikia stiprios institucijos, kuri, be savo pagrindinio vaidmens, kontroliuotų branduolinių medžiagų ir paslaugų pasiūlą ir paklausą, pateiktų ir reguliariai atliktų studijas apie riziką rinkoje ir ilgalaikį kainų judėjimą branduolinių medžiagų rinkoje.Ji turi kontroliuoti ilgalaikių branduolinio kuro sutarčių išvadas, sukurti struktūrą investicijoms ir t. t.
Kad visos šios užduotys būtų sėkmingai įvykdytos, pasiūliau didesnį vaidmenį suteikti patariamajam komitetui, kurį pirmiausiai vertinu kaip ekspertų instituciją.Atlikdama įvairiapusę ekspertizę, ji gali palaikyti Agentūrą atliekant užduotis, patikėtas jai Euratomo sutartimi.Todėl manau, kad patariamojo komiteto narių skaičius turi būti didinamas, o pirmiausia – ekspertų skaičius.Manau, kad valstybės narės, kuriose vykdoma branduolinio kuro ciklo veikla ir kurios taip pat įneša didelį indėlį į daugumą fondų, turėtų būti paskelbtos papildomais patariamojo komiteto nariais.
Kad būtų užtikrintas komiteto darbo pastovumas ir jis galėtų sudaryti aukšto lygio ekspertizę, siūlau įkurti vykdančiųjų pareigūnų biurą ar instituciją, o ši institucija būtų sudaryta iš pirmininko, dviejų pirmininko pavaduotojų ir dviejų patarėjų.Pastovumą gali užtikrinti tik paprasta struktūra ir aiškiai apibrėžtas patariamojo komiteto vykdančiųjų pareigūnų, siejančių patariamąjį komitetą ir Agentūros generalinį direktorių, vaidmuo.Jie turi koordinuoti patariamojo komiteto veiklą, ypač tie, kurie susiję su jo pranešimų sudarymu, vertinimu ir apžvalga bei ekspertizės plėtimu.Neinvestuojant į žinias ir žmogiškuosius išteklius, bus sunku pasiekti tikslus, užsibrėžtus konkurencingai ir technologiškai pažangiai Europai.
Toliau norėčiau pabrėžti skaidrumo, kuris didžia dalimi yra Agentūros kasmetinės ataskaitos klausimas, reikalingumą.Manau, kad Europos Parlamentas taip pat turi būti informuotas apie kiekvieną svarbesnį Agentūros projektą.Jo vaidmuo Agentūros biudžeto procedūroje turi būti aiškiau apibrėžtas.
Kasmetę Agentūros ataskaitą, studijų rezultatus ir kitus atitinkamus tekstus turėtų gauti ne tik Europos Parlamentas, bet ir Taryba, Audito Rūmai bei valstybės narės.Tik esant geram informacijos srautui ir nustatę gerą praktiką galime pagerinti Agentūros darbą.
Agentūros finansavimo metodas, iki šio buvęs gana sudėtingas ir neaiškus, turint omenyje specifinį Agentūros pobūdį, taip pat gali padėti suteikti skaidrumo.Norėčiau, kad šis metodas būtų paprastesnis ir todėl palaikau Agentūrą, kuri veiktų tokiu pat būdu, kaip ir kitos Europos agentūros.Branduolinė energija sudaro energijos derinio dalį, ir norėčiau, kad ji būtų naudojama tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos kitiems energijos šaltiniams.
Tam, kad situacija taptų paprastesnė, skaidresnė ir labiau atitiktų Euratomo sutarties sąlygas, siūlau, jog Tiekimo agentūra turėtų savo biudžeto eilutę, skirtingą nuo Komisijos departamentų biudžeto ir kurioje administracinės išlaidos bus aiškiai atskirtos nuo Agentūros darbinių išlaidų.Taip Europos Parlamentas, kaip biudžetinė valdžios įstaiga, įgytų Agentūros biudžeto kontrolę, šitaip prisidėdamas kuriant skaidresnę ir demokratiškesnę Europą.
Ar pritartume didėjančiam branduolinės energijos vaidmeniui, ar ne, jos egzistavimas – šiandienos tikrovė.Mes tikrai norime saugaus tiekimo ir gerai veikiančių rinkų, bet to galima pasiekti tik sukūrus ilgalaikę viziją ir galingą instanciją, turinčią pakankamus įgaliojimus ir kontroliuojamą demokratiškai.Naujieji Euratomo tiekimo agentūros įstatai siekia šių tikslų.
Galiausiai norėčiau padėkoti Komisijai už bendradarbiavimą ir už tai, kad ji atsakė į gana sudėtingus klausimus dėl Įstatų.Taip pat norėčiau padėkoti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariamsuž jų konstruktyvų bendradarbiavimą sudarant ir priimant pranešimą.Be to, norėčiau paprašyti, kad tą palaikytumėte balsuodami plenariniame posėdyje, ir mielai išklausysiu kolegų narių komentarus.
Giles Chichester, PPE-DE frakcijos vardu.– Gerb. Pirmininke, visų pirma, ar galėčiau prisijungti prie Jordan Cizelj sveikinimų už pranešimą. Ji daug dirbo kurdama rimtus ir opius pagerinimus šiam pasiūlymui.
Turiu pasakyti, kad labai tikiuosi, kad Taryba juos patvirtins. Žinau, kad dabar taikoma konsultavimosi procedūra. Teigiamai vertinu, kad pranešime buvo ypač atkreiptas dėmesys į atvirumą, t. y. į Agentūros vykdomos veiklos atvirumą, ir pabrėžiamas šio Parlamento atliekamas vaidmuo Agentūros darbe.
Taip pat pritariu mūsų įgaliojimus įgyvendinančio kaip biudžeto valdymo institucijos sudedamosios dalies Biudžeto komiteto pakeitimams.
Taip pat teigiamai vertinu Jordan Cizelj pateiktus pasiūlymus dėl Agentūros, ypač jos komiteto, vaidmens patikslinimo. Nors asmeniškai ne taip entuziastingai vertinu skaičių didinimą, vis dėlto, manau, kad nepaprastai naudinga būti atviresniems ir konkretesniems komiteto vaidmens klausimu.
Kad būtų galima palyginti, apgailestauju dėl vieno arba dviejų žlugdančių pakeitimų, ypač 39 pakeitimo, kuriuose, mano manymu, pakankamai žalingai, bet galbūt sąmoningai, tiksliai reglamentuojamos priešingos nuostatos, neatitinkančios Agentūros ir visos Euratomo sutarties tikslo ir vaidmens. Bet ten mes ir eame. Galbūt tai jau nekelia tokios Žaliųjų ir ALE frakcijos nuostabos.
Galiausiai norėčiau teigiamai įvertinti, Komisijos nario teigimu, branduolinės energijos atgimimą Europos ir tarptautiniu lygiu, nes ji turės atlikti esminį vaidmenį sprendžiant klausimus dėl klimato kaitos.
Atanas Paparizov,PSE frakcijos vardu.–(BG) Brangūs kolegos, socialistų vardu norėčiau pasveikinti pranešėją R. J. Cizelj už kruopštų darbą ir puikų bendradarbiavimą su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetu rengiant šį pranešimą.
Manau, kad naujų Euratomo tiekimo agentūros įstatų priėmimas turi atspindėti ne tiktai naują valstybių narių skaičių, bet ir šiuolaikines finansines taisykles.Visų pirma, Statutai turi suteikti pagrindą Agentūros vaidmens stiprinimui ir užtikrinti reguliarų tiekimą palankiausiais terminais bei sąlygas žaliavmos ir branduolinėms medžiagims tiekti.
Kalbant apie visa tai, palaikau Agentūros pasiūlymą stiprinti savo analitines funkcijas atsižvelgiant į branduolinių medžiagų rinkos plėtrą ir atlikti reguliarias apžvalgas, įskaitant rinkos rizikos analizę.Agentūros prestižą ir jos veiklos ekspertizę padidins pasiūlymai apibrėžti ir nustatyti Agentūros patariamosios valdybos vaidmenį.Ypatingą dėmesį taip pat reikia atkreipti į pasiūlymus didinti Agentūros veiklos skaidrumą.
Žvelgiant iš Europos Parlamento vaidmens perspektyvos, derėtų keisti dvi linijas:aiškiau apibrėžti Europos Parlamento vaidmenį biudžeto procedūroje ir pateikiant Europos Parlamentui darbo programą, kasmetines ataskaitas ir Agentūros tyrimus dėl reguliarios ir detalios informacijos apie jos veiklą teikimo.Esu įsitikinęs, kad Europos Parlamento siūlymų priėmimas Taryboje leistų fondams didinti Agentūros galią, kad ji taptų pagrindine iniciatore įgyvendinant Europos Parlamento kreipimąsi į tarptautinę bendruomenę, pareikštą 2007 m. kovo 14 d. jo sprendimo 9 punkte dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo, prašant palaikyti iniciatyvas dėl daugiašalių tarptautinių urano sodrinimo centrų kontrolės, atliekamos Tarptautinės atominės energijos agentūros.
Kaip pabrėžė Javieras Solana Lisabonoje lapkričio 6 d. vykusiame Euromed susitikime, ši problema tapo ypač aktuali dabar, kai tokios šalys kaip Marokas, Egiptas ir Jordanija paskelbė ambicingas programas dėl branduolinės energijos plėtros.
Baigdamas norėčiau išreikšti savo tikėjimą, kad naujųjų Euratomo tiekimo agentūros Įstatų priėmimas prisidės prie Europos Sąjungos vaidmens didinimo taikant griežtas neplatinimo ir branduolinio saugumo taisykles.(Kalbėtojas toliau tęsia anglų kalba)
PSE frakcijos vardu. Labai norėčiau padėkoti Komisijos Pirmininko pavaduotojui Francui Frattiniui už jo paramą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymams ir jo pareiškimą, kad Agentūra turi tapti Europos Sąjungos perspektyvia institucija atgimstant branduolinės energijos vaidmeniui ir siekiant naujo, labiau suderinto požiūrio į ją.
Šarūnas Birutis, ALDE frakcija.– (LT) Gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų pranešėjai už puikų rezultatą – gerai suderintą pranešimą.
Euratomo tiekimo agentūros pagrindinė užduotis – užtikrinti reguliarų ir teisingą branduolinių medžiagų tiekimą visiems Europos Sąjungos vartotojams.Praėjo beveik penkiasdešimt metų, kai buvo priimti Agentūros įstatai.Daug kas pasikeitė, taigi atsižvelgiant į padidėjusį Europos Sąjungos narių skaičių, taip pat poreikį Agentūrai taikyti modernias finansines nuostatas buvo būtina priimti naujus įstatus.Naujųjų įstatų finansinės nuostatos atitinka Europos Bendrijų bendrąjį finansinį reglamentą, jie pritaikyti ir išsiplėtusiai Europos Sąjungai.
Svarstant įstatus buvo susidurta su tam tikrais sunkumais dėl mišraus Agentūros pobūdžio.Akivaizdu, kad Agentūra daugelį metų praktiškai veikė kaip Komisijos tarnyba, nors pagal Euratomo sutartį buvo įsteigta kaip juridinį statusą ir nemažą finansinį savarankiškumą turinti agentūra.Kitaip jai nebūtų reikėję įstatų, kurių Komisijos tarnybos paprastai neturi.Dėl savo užduočių pobūdžio ji yra reikšminga tam tikroms valstybėms narėms.Todėl ji nėra tipiška decentralizuota agentūra ta prasme, kuria pastarasis terminas dabar vartojamas Europos Sąjungoje.
Noriu pasidžiaugti, kad Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete buvo surastas bendras susitarimas dėl Agentūros patariamojo komiteto narių skaičiaus.Su visa pagarba Komisijai norėčiau pastebėti, kad pasiūlymas mažinti komiteto įtaką ir narių skaičių iki 42 nebuvo geriausias, ypač tada, kai Komisija rekomenduoja įkurti tokias struktūras, priemones kaip energijos stebėjimo tarnyba, kad būtų sukurta veiksminga Europos energetikos politika.
Komitetas padeda Agentūrai vykdyti užduotis pareikšdamas nuomonę ir teikdamas informaciją.Jis tarpininkauja tarp Agentūros ir branduolinės energijos gamintojų ir vartotojų.Turėdamas įvairiapusių žinių, Komitetas galėtų labai padėti Agentūrai vykdyti Sutartyje jai priskirtas funkcijas.
Taip pat labai sveikinu patariamojo komiteto narių kadencijų skaičiaus neribojimą.Taip bus užtikrintas Komiteto stabilumas ir jo kompetencijos pastovumas.Šis pataisymas svarbus mažoms šalims, šiuo atveju turiu galvoje savo šalį Lietuvą ir kitas šalis, ir todėl sveikinu ir pritariu.
PIRMININKAUJAZ. MAURO Vicepirmininkas
Liam Aylward, UEN frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, aš visapusiškai pritariu, kad energijos pasirinkimai – klausimai, kuriuos sprendžia atskiros vyriausybės Europoje. Tačiau, manau, kad dabar Europos Sąjungai atėjo laikas, galbūt Euratomo sutarties pagrindu, įkurti nepriklausomą branduolinės energetikos inspekciją Europoje, kuri turėtų įgaliojimus visapusiškai tirti saugos standartus atominėse jėgainėse Europoje. Būtent, Britanijos Vyriausybė turi sudaryti Sellafieldo atominės jėgainės tvarkingo uždarymo tvarkaraštį, nes ji pagarsėjusi dėl rimtų saugos trūkumų ir sistemos neveikimo šiame įrenginyje.
Nuo 1959 m. Sellafieldo atominės jėgainės žinomoje B30 saugykloje buvo laikomi dideli kiekiai nenukenksmintų radioaktyvių medžiagų. Britanijos už jėgainės uždarymą atsakinga valdžios institucija nėra informuota apie tikslius nenukenksmintų radioaktyvių medžiagų rodiklius šioje B30 jėgainėje. Britanijos Vyriausybė turi išdėstyti išsamiame plane, kaip ji ketina uždaryti šį radioaktyvų sąvartyną, žinomą kaip B30 saugykla. Kai aštuoniasdešimt trys tūkstančiai litrų radioaktyvių medžiagų išsiliejo iš THORP branduolinio kuro perdirbimo įrenginio 2005 m. balandžio mėn., buvo užtikrinta, kad nuo tos dienos ši jėgainė uždaryta. Dabar Britanijos Vyriausybė turi pareikšti, kad tinkamai įteisintų dokumentų dėl saugos problemų THORP jėgainėje pagrindu šis įrenginys niekada negali būti iš naujo atidarytas.
Satu Hassi,Verts/ALE frakcijos vardu.–(FI) Gerb. Pirmininke, labai ačiū šios rimtos problemos apžvalgos pranešėjai, nors mano frakcija nesutinka su daugeliu šio klausimo aspektų.Žaliesiems visa Euratomo sutartis yra mūsų gyvenimų pražūtis, nes ji iškelia branduolinę energiją aukščiau už saugesnes energijos formas.Vis dėlto galime priimti Euratomo tiekimo agentūros įstatus, jei jie atitiks tris sąlygas:skaidrumas, savęs pačios finansavimas ir nepriklausoma stebėsena.Deja, taip nėra.
Visų pirma, Tiekimo agentūra finansuojama mokesčių mokėtojų.Tai reiškia slaptas branduolinės energijos subsidijas.Euratomo sutarties 54 straipsnis leidžia Agentūrai rinkti lėšas, kai branduolinė medžiaga parduodama ją apmokestinant.Žalieji mano, kad savęs pačios finansavimas turi būti privalomas pagal įstatymus.
Antra, turi būti garantuota nepriklausoma stebėsena.Šis pasiūlymas leistų susidaryti situacijai, kai Energetikos ir transporto generalinis direktoratas ir skatina branduolinės energijos naudojimą, ir jį kontroliuoja, o tai nėra teisinga, juo labiau, kad tarptautiniu lygmeniu Tarptautinės atominės energijos agentūros vaidmuo taip pat nenuoseklus, nes ji yra tiek branduolinį saugumą kontroliuojanti institucija, tiek skatina branduolinę energiją.
Trečia, Tiekimo agentūros patariamojo komiteto struktūra yra iškreipta, nes neproporcingai didelė šalių, gaminančių branduolinę energiją, dalis, todėl Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto priimtas taisymas daug ką tik pablogins.
Deja, dėl šių trūkumų nepalaikome šio siūlymo.
Ján Hudacký (PPE-DE).-(SK) Norėčiau padėkoti pranešėjai R. J. Cizelj už jos puikų ir įkvepiantį pranešimą.
Nepalanki energetikos padėtis pasaulyje, didelė ES priklausomybė nuo energijos importo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų padidėjimas – visa tai reiškia, kad branduolinė energija, nepaisant daugelio jos ideologinių priešininkų, įgyja vis daugiau dėmesio ES lygmeniu ir jau tapo kai kurių Europos šalių energijos derinio neatskiriama dalimi.
Tokiomis aplinkybėmis Euratomo tiekimo agentūra susiduria su šiais iššūkiais, siekdama pasiūlyti savo klientams visapusiškas ir efektyvias itin dideliu lankstumu ir prieiga prie tiekimo šaltinių pasižyminčias paslaugas.Norėčiau trumpai paminėti tris aspektus, be galo svarbius šios Agentūros įgaliojimų vykdymui.
Visų pirma, norėčiau paminėti Agentūros užduotis.Visiškai sutinku su pranešėja, kad jos užduotys turi būti aiškiau apibrėžtos pagal Sutarties sąlygas ir bendros politikos dėl branduolinių medžiagų tiekimo saugos tikslus naujomis energetikos aplinkybėmis.Antrasis punktas susijęs su pačia Agentūra.Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Komisijos pasiūlyti naujieji Agentūros įstatai pakankamai efektyvūs kalbant tiek apie organizacinę struktūrą, pvz., Patariamojo komiteto narių skaičiaus sumažėjimą, tiek apie biudžetą.Vis dėlto atsižvelgiant į bendrą Agentūros vaidmenį, reikėtų išlaikyti aukštą kompetencijos lygį, kad Agentūra įvykdytų savo misiją kontroliuodama vertinimus, siūlydama rekomendacijas ir atlikdama specialius rinkos tyrimus.Agentūroje turi dirbti aukšto lygio ekspertai, atstovaujantys pramonei, turintys didelę rinkos ir kuro ciklo operacijų patirtį.
Tarpinstitucinių santykių srityje Europos Parlamentas reguliariai turi gauti visus svarbius Agentūros pranešimus – tai taip pat padidintų jos veiklos ir biudžeto skaidrumą.Trečiasis punktas susijęs su skaidrumu, supančiu Agentūros finansavimą.Nepaisant to, kad Agentūra buvo įkurta Euratomo sutarties pagrindu kaip teisėta institucija su didele finansine autonomija, jos santykis su Komisija sukuria sudėtingą ir nepermatomą finansinį mechanizmą, leidžiantį tik ribotą prieigą prie finansinės informacijos.
Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. Pirmininke, dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjui už atliktą naudingą darbą. Taip pat dėkoju jums visiems už surengtą diskusiją, kuria parodomas ir patvirtinamas poreikis atnaujinti Euratomo tiekimo agentūros įstatus.
Mes patvirtinome pasiūlymą dėl Agentūros įstatų šių metų pavasarį. Jūsų pranešimas praturtins pradinį Komisijos pasiūlymą. Dėl to galiu užtikrinti, kad Komisija pritars daugumai Parlamento pateiktų pakeitimų per galutines diskusijas Taryboje.
Dar kartą dėkoju jums už palaikymą ir dėmesį.
Pirmininkas. – Diskusija baigta.
Balsavimas vyks rytoj 11 val.30 min.
19. Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymas (diskusijos)
Pirmininkas.− Kitas darbotvarkės punktas – Komisijos pareiškimas dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo.
Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. Pirmininke, mes labai atidžiai sekėme kaip keitėsi padėtis Italijoje. Mums kelia susirūpinimą didėjantis nusikalstamumas gatvėse ir pirmiausia norėtume užjausti nusikalstamų veikų aukų šeimas.
Teigiamai vertiname Italijos ir Rumunijos ministrų pirmininkų praėjusią savaitę paskelbtas dvišales bendradarbiavimo priemones. Užtikrinsime, kad rumunų teisės gerbiamos, kaip ir turėtų būti gerbiamos visos piliečių teisės.
Pagal pereinamojo laikotarpio susitarimus dėl darbo rinkų atidarymo baigimo, Rumunijos piliečiai turi kreiptis dėl darbo leidimų tam tikrose valstybėse narėse. Užtikrinsime, kad valstybės narės laikosi nediskriminacijos principo jų šalies teisės aktuose ir administracinėje praktikoje.
Laisvo judėjimo direktyvoje, t. y. Direktyvoje 2004/38/EB, leidžiama išsiųsti Europos pilietį, kai asmuo kelia tikrą ir pakankamai rimtą pavojų vienam iš pagrindinių visuomenės interesų. Sprendimas priimamas kiekvieno konkretaus atvejo pagrindu visapusiškai atsižvelgiant į materialinės ir procesinės teisės garantijas. Neatidėliotino išsiuntimo atvejais, neatidėliotinumas turi būti atitinkamai pagrįstas. Pagal Direktyvą priimančioji valstybė narė gali taip pat išsiųsti Europos piliečius, jeigu jie daugiau neatitinka teisės apsigyventi sąlygų. Nedirbantys Sąjungos piliečiai gali būti išsiųsti, jeigu tampa nepagrįsta našta socialinės paramos sistemai; kitaip sakant, jeigu jie neturi teisėtų finansinių priemonių užsitikrinti tinkamas kasdienines gyvenimo sąlygas. Šiuo atveju išsiuntimas bus grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis ir negalima nustatyti draudimo iš naujo įvažiuoti.
Europos piliečio išsiuntimas – kraštutinė priemonė. Tai − vienos iš pagrindinių Sutarties laisvių ribojimas. Turi būti imamasi priemonių, kad būtų išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp teisės į laisvą judėjimą ir kiekvienos valstybės narės pareigos reaguoti į sąžiningų gyventojų interesus, kai neatitinkama teisinių sąlygų pasilikti.
Italijos valdžios institucijos oficialiai pranešė Komisijai apie 2007 m. lapkričio 7 d. dekreto tekstą. Dekretą turi patvirtinti Italijos Parlamentas per 60 dienų. Kaip žinote, Italijos Parlamentas turi įgaliojimus pakeisti dekreto tekstą. Žinoma, Komisijos pozicija dėl Italijos teisės aktų, perkeliančių Direktyvą 2004/38/EB į šalių teisės aktus, priklausys nuo galutinio teisės akto varianto, kurį lems Italijos Parlamento patvirtinimas. Dekretas įsigaliojo nedelsiant, bet Direktyvos nuostatos yra pakankamai tikslios, kad jas tiesiogiai taikytų šalies teismai. Tai reiškia, kad, jeigu Sąjungos pilietis mano, kad jo arba jos atžvilgiu nustatyta individuali priemonė dėl išsiuntimo neužtikrina Direktyvoje nustatytų garantijų, jis arba ji gali pateikti skundą šalies teismuose. Kaip jums labai gerai žinoma, esant abejonėms dėl Europos teisės taikymo, šalies teismai privalo perduoti klausimą Europos Teisingumo Teismui. Mes toliau stebėsime padėtį, laukdami Italijos Parlamento dekreto patikrinimo.
Mums taip pat kelia nerimą kai kurios rasistinės ir ksenofobinės demonstracijos, kurios vyko dekretą pristatant Italijoje. Romų grupės – didžiausia mažuma Europoje. Romų bendruomenės visoje Europoje susiduria su sunkiomis sąlygomis. Baudžiamojo persekiojimo istorija yra ilga. Dėl šios situacijos kenčia žmonės ir jaučiama socialinė įtampa. Įtraukčiai reikia visų susijusių asmenų, įskaitant pačių romų, pastangų. Speciali apsauga turi būti teikiama asmenims, vaikams ir ypač moterims.
Bet kokios tautybės nusikaltėliai labai dažnai išnaudoja ypač pažeidžiamus asmenis, pvz., vaikus. Romų vaikai susiduria su dviguba diskriminacija. Pirma, jie yra stereotipų ir išankstinio nusistatymo aukos. Bet taip pat jie gali susidurti su jų pagrindinių teisių pažeidimais, net ir savo bendruomenėje. Per dažnai matome apleistus romų vaikus mūsų gatvėse arba gyvenančius skurde, o sąlygas šiuolaikiniuose Europos apleistuose rajonuose dažnai toleruojame. Vaikai gali būti įtraukti į nusikalstamą gyvenimą arba verčiami elgetauti. Romų moksleiviai linkę anksti palikti mokyklą neįgiję kvalifikacijos ateičiai arba įgūdžių pasirūpinti savimi ir savo šeimomis.
Jeigu tik vertintume grupę, svarstydami, kaip apsaugoti pagrindines teises, rizikuotume prarasti grupės asmenų apsaugą ir prarastume galimybę sustabdyti nusikaltimo ir baimės ratą.
Esame pasirengę geriausiu įmanomu būdu padėti Italijai ir Rumunijai pasinaudoti visomis jau galiojančiomis pagal Europos teisę ir Europos fondus galimybėmis. Būtina taip pat pabrėžti, kad romų bendruomenės gyvena daugelyje kitų valstybių narių, pvz., Prancūzijoje, Airijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Čekijoje arba Vengrijoje. Socialinė romų bendruomenių įtrauktis taip pat gali būti toliau gerinama šiose valstybėse narėse, būtent struktūriniais fondais, kurie gali būti pakankamai naudingi.
Europos finansavimas, ypač skirtas romų bendruomenių poreikiams, yra jau prieinamas pvz., socialinės įtraukties, kovos prieš diskriminaciją, regioninės plėtros ir švietimo srityse.
Ankstesniame programos laikotarpyje iš struktūrinių fondų buvo skirta daugiau kaip 275 mln. eurų su romų tautybe susijusiems projektams. Papildomi 60 mln. eurų buvo skirti Rumunijai ir Bulgarijai 2004–2006 m. pagal pasirengimo narystei priemones. Su romų tautybe susijusių projektų finansavimas tęsis struktūrinių fondų programos 2007–2013 m. laikotarpiu. Europos rasių lygybės direktyva (2000/43/EB), kurios taikymo sritis apima romų tautybę, numato apsaugą prieš diskriminaciją užimtumo, švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, prekių ir paslaugų, ir apgyvendinimo srityse. Aktyviai užtikriname, kad šis teisės aktas taikomas visoje ES.
Galiausiai, kadangi Komisija nėra pasirengusi toleruoti savo piliečių diskriminavimo arba netoleravimo bet kokia forma, vienodai remsime valstybes nares, kurios teisėtai saugo savo piliečius nuo nusikalstamumo, nepriklausomai nuo to, ar jie yra apskritai Sąjungos piliečiai, ar gyventojai. Galų gale, laisvės, teisingumo ir saugumo principai veikia kartu.
Antonio Tajani, PPE-DE frakcijos vardu.–(IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pasveikinti F. Frattinį už visapusišką pranešimą ir už pasiūlymus, mintis, turinį ir vertybes, ginamas jo kalboje.Europos vienijimasis neabejotinai sąlygojo augantį gyventojų judėjimą Sąjungos viduje, ir kai kuriais atvejais jis virto realiu migracijos reiškiniu.Taip yra Italijoje, kur šiandien yra maždaug pusė milijono Rumunijos piliečių.
2004/38/EB direktyva Europos Sąjunga mėgino užtikrinti pagarbą tiek Bendrijos gyventojų, kurie emigruoja iš vienos šalies į kitą, teisėms, tiek valstybių narių teisėms išsiųsti Europos Sąjungos gyventojus, nepaklūstančius tam tikroms taisyklėms.Kalbu apie gebėjimą remti save pačius ir apie pavojų visuomenės politikai ir saugumui.Deja, to, kad Italijoje buvo pritaikyta Europos Sąjungos direktyva, yra per maža ir tai per vėlu.Koks rezultatas?Nepavyko išsiųsti daug gyventojų, kurie, jei būtų buvę deportuoti, galbūt nebūtų padarę nusikaltimų Italijoje.
Deja, buvo padaryti nusikaltimai, sukrėtę viešąją nuomonę, ir juos padarė žmonės su Europos pasais.Reaguota buvo nepriimtinu ksenofobišku smurtu.Smurtas ir žmogžudystės, padarytos Italijoje, turi būti griežtai pasmerkti ir parodytas solidarumas aukų šeimoms.Smurtinė ir ksenofobiška reakcija taip pat turi būti pasmerkta, nors, deja, netaikant taisyklių, nepriverčiant vykdyti įstatymų, yra rizikos, kad gyventojai savarankiškai vykdys teisingumą, ir tai akivaizdžiai nepriimtina.
Valstybės narės turi labai aiškias pareigas, lygiai kaip ir vietos valdžios įstaigos.Romoje, nepaisant gausių pranešimų, deja, nebuvo imtasi jokių veiksmų reaguojant į tam tikras socialines situacijas, pvz., lūšnynus, kuriuose gyvena romai.Tokiose situacijose reikia greitai imtis veiksmų.Kartais pavėluotos priemonės nė kiek nesprendžia sprogstančių problemų.Nesame už masinį išstūmimą.Kiekvienas nusikaltimą padaręs gyventojas atsakingas asmeniškai.Tai nėra tautybės ar priklausymo tam tikrai tautinei grupei klausimas.Tolesnis bendradarbiavimas tarp Rumunijos ir Italijos, žinoma, būtų naudingas.Neatsitiktinai aš ir mano kolega M.-J. Marinescu nepasirašėme PPE teksto.
Šis klausimas susijęs būtent su romais.Jis nesusijęs su Rumunijos piliečiais, ir todėl prašome įkurti specialią agentūrą romų bendruomenių socialinei integracijai – Europos agentūrą, kad parodytume, jog Europa įneša savo indėlį, spręsdama problemą, galinčią išprovokuoti dar didesnę socialinę paniką.
Martin Schulz, PSE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, esame labai sudėtingoje padėtyje.Ji sudėtinga todėl, kad Romoje paaiškėję įvykiai tiesiog iškelia į paviršių tai, ko nematėme ar nenorėjome matyti iki šiol.Įvykusi žmogžudystė buvo labai smerktinas, bjaurus aktas.Šios žmogžudystės sukeltos reakcijos kelia nerimą.Tačiau tai, kad vienas kriminalinį veiksmą atlikęs pažeidėjas jam skirtame nuosprendyje traktuojamas kaip didelės grupės žmonių, kurie, taip sakant, laikomi bendrai atsakingais už vieno asmens veiksmus, dalis, žmonijos istorijoje nėra nauja – taip pasitaikydavo visada, – bet tai yra visada yra lygiai taip pat smerktina.Todėl pirmiausia, ką mes turime daryti, yra atskirti.Turime vertinti labai atsargiai.Tiesa tokia:romų integracija į mūsų visuomenę labai ilgai buvo nevykdoma.Tai taip pat susiję su faktu, kad yra labai nedaug įsipareigojimų integruoti romus į mūsų visuomenę.Jie – sudėtingi žmonės, su sava, tik jiems būdinga kultūra, ir reikia didelių pastangų juos integruoti, bet tai galima padaryti.Tai galima padaryti, jei gerbiame juos ir jų kultūrą.
Vis dėlto reikia aiškiai leisti suprasti, kad valstybė, besilaikanti teisės viršenybės, turi sugebėti užtikrinti savo išlikimą visomis konstitucinėmis priemonėmis.Teisės viršenybės besilaikanti valstybė turi panaudoti visas priemones, kad palaikytų viešąjį saugumą ir išsaugotų viešąją tvarką.Koks geriausias būdas tai padaryti?Geriausias būdas – ne apibendrinti, bet įvertinti kiekvieną atskirą atvejį, ir būtent taip reikia elgtis Europoje.Kalbant apie judėjimo laisvę, kiekvienu atskiru atveju turime tikrinti, kokias teises įgijo Sąjungos pilietis ir kokiomis teisėmis remiantis jis turi būti traktuojamas jam vykstant iš vienos šalies į kitą.
Europos Sąjungoje garantuojame judėjimo laisvę.Visi Europos valstybių gyventojai – bent jau tie, kurie priklauso Šengeno sričiai, – gali naudotis šia neatimama judėjimo laisve.Tai nereiškia, kad nuvykę iš vienos valstybės į kitą jie gali daryti tai, ką nori.Jie turi gerbti tos valstybės teises ir įstatymus, kita vertus, Šengeno sričiai priklausanti šalis savo teritorijoje taip pat turi gerbti Sąjungos gyventojo teises.Negalima pasakyti apibendrinant:„tai šios grupės nusižengimas, ir ši grupė turi išvykti, nes niekas iš jos narių neturi leidimų dirbti, arba dėl to, kad jie neprisitaiko prie mūsų kultūros idėjų, arba dėl to, kad jie visi bedarbiai, arba dėl to, kad jie elgetauja“.Kiekvienu atveju turime nustatyti, kokias teises turi gyventojas – lygiai taip, kaip kiekvienu atveju nustatoma, kokias teises jis pažeidė.Būtent tokia yra užduotis, kurios dabar imasi Italijos ir Rumunijos vyriausybės, ir Komisija taip pat turi jos imtis.
Čia turiu pasakyti, Komisijos nary F. Frattini, kad Jūs neteisingai atliekate savo vaidmenį.Buvau nepaprastai nustebęs, kai perskaičiau Jūsų pastabas Il Messaggero.Iki tol man buvo susidaręs įspūdis, kad esate labai nuosaikus Komisijos narys.Jūs nusipelnėte mano frakcijos pagarbą todėl, kad iki šiol labai jautriai dirbote darbą jautrioje politikos sritis.Tačiau Il Messaggero paskelbtos pastabos dėl darbo leidimų ir žmonių pajamų formos – numanant, kad buvo įmanoma tiesiog nuvykti į stovyklą, kažkieno paklausti, kaip jie užsidirbo pragyvenimui ir, jei jie negalėjo tuojau pat paaiškinti, iš ko jie gyvena, deportuoti juos, – primena totalitarinę valstybę.Tačiau mes negyvename tokioje valstybėje.Tai Jūsų užduotis, Komisijos nary F. Frattini, – juo labiau, kad esate Komisijos narys, atsakingas už žmogaus teises, – kai reikia, ginti Europos Sąjungos principus ir vėl nepateikti savęs kaip būsimosios Italijos vyriausybės ministro.
(Plojimai centre ir kairėje)
Graham Watson, ALDE frakcijos vardu.– Gerb. Pirmininke, dauguma mūsų pripažįsta migracijos naudingumą. Valstybėse narėse, kurios atidarė savo sienas migrantams iš kitų valstybių narių, nebuvo pastebėta, kad didėjo bedarbystės rodikliai; greičiau, pastebėtas produktyvumo augimas, ekonominio augimo kilimas ir naujų darbo vietų kūrimas.
Tai – sena, sena istorija. Atvykėliai užima darbo vietas, kuriose vietiniai gyventojai nenori dirbti, jie sunkiai dirba, jiems mokama mažai ir jie atneša naujas idėjas. Bet svarbu pripažinti, kad kai kurie žmonės kerta sienas, nenorėdami dirbti arba, bent jau, nenorėdami teisėtai dirbti. Europos Sąjungos teisė tai pripažįsta, kaip jūs, Komisijos nary, nurodėte. Suteikiant teisę gyventi kitose valstybėse narėse, leidžiama priimančiai valstybei apriboti teisę gyventi iki trijų mėnesių, jeigu neturima jokių pragyvenimo lėšų, ir atimti šią teisę, jeigu kyla grėsmė viešajai tvarkai.
Viena iš didžiausių mūsų Sąjungos sėkmių – laisvai suteikti šią teisę, kurią dabar turi milijonai piliečių studijuodami, dirbdami, būdami pensijoje. Teisė nėra be iššūkių, nes gimtinės neturintys žmonės, pvz., kaip žydai, seniau buvo dažnai neigiamai vertinami taip pat kaip šiandien romai, t. y. apytiksliai devyni milijonai žmonių, yra diskriminuojami daugumoje priimančiųjų valstybių. Vis dėlto prilyginti romų tautybės žmones su gyvenančiais Rumunijos valstybėje, net jeigu daugelis jų ir yra Rumunijos piliečiai, reiškia, kad yra nesuprantama abiejų tautybių kilmė. Galėtumėte taip pat palyginti juos su Romos miestu.
Europos Sąjungos lėšos skiriamos romų integracijai. Dirbame su Georgu Sorosu ir jo romų įtraukties dešimtmečio programoje. Bet mums reikia, kad visos valstybės narės įsipareigotų šiam tikslui ir, jeigu jos įsipareigotų, reikia bendros Bendrijos pagrindų strategijos romų įtraukčiai.
Gaila, kad Italija nieko neskyrė iš šių lėšų. Ispanija skyrė apie 52 mln. eurų, Lenkija apie 8 mln. eurų. Bet tai nėra susiję vien tik su Italijos Vyriausybės įžvalgos trūkumu; tai taip pat yra ir Komisijos įžvalgos stoka. Manau, kad Jose Manuel Barroso buvo neteisus vakar teigdamas savo interviu laikraštyje La Repubblica, kad neįsivaizduojama, jog Europos Sąjungos valdžios institucijos skatintų integraciją šiuo pagrindu. Tai neturi būti neįsivaizduojama.
Pritariu Franco Frattinio, Martino Schulzo nuomonėms. Neturėtumėte žaisti partijos politikos šiuo klausimu. Šiuose Rūmuose reikalaujama, kad susitektumėte ties savo dabartinėmis pareigomis, ne ties galima būsima karjera. Italai žino taip pat kaip ir kiti apie migruojančių bendruomenių pažeidžiamumą. 1893 m. Aigues-Mortes, Prancūzijoje, Italijos druskos darbininkai talpykloje Peccais buvo nulinčiuoti taikant prieš juos ksenofobiniais išpuolius dėl vietinių darbo vietų apsaugos. Bet vienas iš didžių Sąjungos pasiekimų yra tai, kad šie pogromai – praeities dalis.
Vis dėlto, per dažnai demokratija yra valdoma krizių valdymu. Galbūt, tai labiau akivaizdu Italijoje negu kitur. Bet, jeigu kyla problemos Italijoje, taip pat kils problemos ir kitose šalyse. Jeigu teisė gyventi užsienyje − ES teisė, negalime leisti valstybėms narėms perrašyti išimtinių nuostatų, kaip Italijos Vyriausybė padarė savo dekrete. Niekas negali sustabdyti šalies, suteikiančios įgaliojimus prefektams spręsti šiuos klausimus, kol galima įgyvendinti apeliacijos teisę. Apeliacinio skundo pateikimas taikos teisėjui, kuris nėra teisės ekspertas, yra nepakankamas, taip pat kaip tik italų arba anglų kalbų naudojimas teisiniuose dokumentuose. Bet, tikiu, kad Italijos Parlamentas ištaisys šias nuostatas ir užtikrins šalių teisės aktų nuoseklumą su ES nuostatomis.
Mums tai – pirmas realus atvejis, kai kartu su valstybių narių parlamentais Europos Parlamentas prižiūri teisingumo ir vidaus reikalų teisės aktų taikymą. Turime vertinti ne tik tai, kad neveikia, bet ir tai, kas veikia, ir mums reikia, kad Komisijos narys aktyviai pasišvęstų šiam darbui.
(Plojimai centre ir kairėje pusėje)
Roberta Angelilli, UEN frakcijos vardu.–(IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui F. Frattiniui už išsamų šią popietę perskaitytą pranešimą.Mano nuomone, 2004/38/EB direktyva yra galiojanti nuoroda, užtikrinanti, jog patvirtinama visiška Europos Sąjungos gyventojų judėjimo teisė, vengiant bet kokios diskriminacijos formos ir nustatant visiškos integracijos principą.
Ši direktyva yra iš esmės siejasi su apsistojusiųjų valstybėje narėje teisių, taip pat su valstybės narės gyventojų teisių gynimu, išlaikant abipusiškumo principą.Ji siūlo didžiausią galimą apsaugą žmonėms, kurie dirba, mokosi ir nori integruotis, bet sunkiai prispaudžia tuos asmenis, kurie laužo taisykles.Būtent dėl pastarojo punkto Parlamentas turi pradėti realią diskusiją.
Yra ne tik teisės – taip pat yra pareigos ir taisyklės, kurias reikia gerbti.Negalime ir toliau nepaisyti, kad yra tam tikras procentas – be abejo, absoliuti mažuma, tačiau toks procentas tikrai yra – žmonių, vykstančių į kitas valstybes nares ir neketinančių pranešti apie savo buvimą juos priimančioms valstybėms narėms tiesiog todėl, kad jie nenori būti oficialiai atpažinti, todėl, kad jie net neketina laikytis įstatymų ir legaliai dirbti.
Turime deramai spręsti problemą asmenų, išvykstančių ir atvykstančių į valstybes nares, ketinančių likti visuomenės paribiuose.Be abejo, galima gerinti priemones, tačiau kai kurios iš jų jau yra prieinamos valstybėms narėms pagal 2004/38/EB direktyvą.Todėl pirmiausia turime reikalauti greito, visiško, nuodugnaus ir konkretaus šios direktyvos taikymo kiekvienoje valstybėje narėje.
Galbūt taip pat būtų verta patobulinti šią direktyvą ne tik skiriant įsipareigojimą atvykusiems deklaruoti savo buvimą priimančios valstybės narės teritorijoje per tam tikrą laiką, bet ir valstybei narei įsipareigojant taikyti sankcijas kiekvienam, nesilaikančiam šių taisyklių.Pvz., Italijoje direktyvą įgyvendinantis potvarkis nustato tam tikrus terminus ir sąlygas, bet nepateikia jokių sankcijų, todėl įstatymas iš tiesų visiškai neefektyvus.
Svarbiausia, turime įsitikinti, kad imigrantai palydimi atgal į jų šalį, aišku, tais atvejais, kai yra rimtų priežasčių taip elgtis.Tačiau norėčiau pabrėžti, kad bet kuris asmuo, padaręs nusikaltimą, pažeidęs žmogaus teises (nes tai irgi svarbu), išnaudojantis vaikus, išnaudojantis moteris ar keliantis grėsmę viešajam saugumui, turi būti išsiunčiamas ir grąžinamas į savo kilmės šalį per valdžios institucijoms žinomą nustatytą laiką.Mums taip pat reikia įstatymų dėl nedirbančių asmenų, dėl skurdžiai gyvenančių asmenų, kurie dėl to yra didelė našta priimančiosios valstybės narės bendruomenei.
Norėčiau baigti, primindama romų vaikus ir papasakodama apie įvykį Italijoje.Maždaug 50 000 vaikų, ar bent jau 50 000, Italijoje yra išnaudojami.Jie yra romų kilmės, jie verčiami elgetauti, jie neskiepijami, nelanko mokyklų ir gyvena visiškai apgailėtinomis sanitarinėmis sąlygomis.Norėčiau priminti kiekvienam, kad maždaug savaitę prieš tai, kai Romoje buvo nužudyta Giovanna Reggiani, tame pačiame lūšnų rajone, kur gyveno Giovannos Reggiani žudikas, romų dviejų mėnesių vaikas mirė nuo šalčio.Tai įvyko Romoje, vienoje iš pirmaujančių Europos sostinių.
Todėl baigsiu klausimu:ar tai iš tikrųjų yra integracija?Ar tai pagarba žmogaus teisėms?Mūsų pareiga užduoti rimtus klausimus neveidmainiaujant, ir mūsų pareiga pasakyti, kad kiekvienas yra lygus prieš įstatymą.
Monica Frassoni,Verts/ALE frakcijos vardu.–(IT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, lapkričio 2 d. F. Frattinis pasakė:„Tai, ką reikia daryti, paprasta – eikite į klajoklių stovyklą, pvz., Romoje, ir jų paklauskite:„Pasakykite, kur jūs gyvenate?“Jei jie sakosi nežinantys, suimkite juos ir išsiųskite atgal į Rumuniją.“Būtent taip veikia Europos direktyva – paprastai ir aiškiai, ir mes nedelsdami turime išardyti klajoklių stovyklas.Jūs taip pat teigėte, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija paprastai išsiunčia nedirbančius gyventojus, o Italija to nedaro ir todėl tai sutrukdė tinkamai įgyvendinti 2004/38/EB direktyvą.
Kalbu su Jumis kaip viena iš Europos politinės frakcijos pirmininkų, ir kreipiuosi į Jus kaip į Europos Komisijos narį, todėl reikėtų visiškai nekreipti dėmesio į šį atvejį Italijoje – mes turbūt rengiame kampaniją skirtingose koalicijose, – bet čia veikiame ir turime veikti kaip europiečiai.Manau, kad Il Messaggero paskelbti Jūsų tvirtinimai nepriimtini, be to, visiškai prieštarauja tam, ką Jūs teigėte mums čia vakar vakare.Kuris iš dviejų F. Frattinių tikrasis?Tas, kuris sakė, kad turėjome griauti romų stovyklas, ar tas, kuris sakė, kaip gana teisingai nurodo direktyva, jog gyventojai gali būti išsiunčiami remiantis tiksliomis taisyklėmis ir dar tikslesnėmis garantijomis?Iš tiesų įvertinčiau atsakymą į šį klausimą.
Kalbant apie klausimą dėl kitų Europos valstybių narių, būčiau dėkinga, jei galėtumėte man paaiškinti situaciją.Atlikome kelias apklausas ir nustatėme, kad niekas iš minėtų šalių – nei Jungtinė Karalystė, nei Prancūzija ar Vokietija – niekada nedeportavo Europos gyventojų dėl ekonominių priežasčių, o tai bet kuriuo atveju draudžia direktyva, ir kad joks gyventojas niekada nebuvo laikomas didele našta savo gyvenamosios šalies ekonomikai.Todėl norėčiau žinoti, ar Jūs apie tai žinojote, nes regis, tai svarbi informacija.
Visiškai pritariu, kad ši direktyva pateikia tikslią struktūrą.Tačiau manau, kad ji galėtų būti dar tikslesnė ir geriau suformuluota, ir net laikausi nuomonės, kad mūsų šiandien aptariamas atvejis ar atvejai yra simboliai to būdo, kuriuo turi būti taikoma direktyva ir kaip valstybės narės turi suprasti ir įžvelgti judėjimo plėtimąsi ir laisvę, kurie yra absoliutūs mūsų prioritetai.Gal tik pasakysiu, gerb. Pirmininke, A. Tajani ir R. Angelilli, kad šalis, kur mafija valdo apytiksliai 90 milijardų vertės verslą ir kur vyksta tokie įvykiai kaip atsitikę pastarosiomis dienomis, mus labai nedaug ko gali pamokyti imigracijos tema.
Roberto Musacchio, GUE/NGL frakcijos vardu.–(IT)− Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, mūsų debatai yra ne apie Italiją ar Rumuniją – jie yra apie Europą ir jos gyventojų gyvenimą:buvo nužudyta moteris, ir mūsų mintys ir užuojauta turi krypti jos šeimos link; romai ir Rumunijos piliečiai buvo gėdingai užpulti; mūsų tapatybė, mūsų vertybės, mūsų įstatymai ir mūsų istorija, įskaitant tragedijas, tokias kaip romų persekiojimas, šiandien verčia mus visu tuo suabejoti ir neleidžia mums užmiršti ir būti tikriems, kad nėra nė trupučio erdvės bet kokios rūšies rasizmui.
Ši tragedija išmokė mus įstatymų, patvirtinančių teises, svarbos – nėra saugumo be įstatymo.Taigi kokie svarbūs yra mūsų įstatymai, mūsų susitarimai, net mūsų ekonomikos reglamentai, patvirtinantys vertybes ir teisę judėti bei keisti gyvenamąją vietą, ir tai yra įstatymais paremtos Europos gyventojų teisės, o ne lengvatos, kurios gali būti reguliuojamos, bet kurių negalima paneigti.Europos įstatymai aiškūs:kiekvienas turi teisę judėti ir gyvenamąją vietą, o iškeldinamas gali būti tik ekstremaliais atvejais, kai kyla grėsmė šalies saugumui.Išsiuntimas yra griežtai individualus ir niekada nėra kolektyvinis, taip pat garantuojama teisė į gynybą.Tai proporcingos priemonės, visada atsižvelgiančios į tęstinę judrumo teisę – teisę, kuri niekada nepaneigiama dėl ekonominių priežasčių, nes skurdas negali būti gėda ar priežastis diskriminuoti gyventojus.
Taip teigia 27 Direktyvos straipsnis, t. y. teisės aktas.Jis juo labiau šventas, nes jame aptariamos teises.Įstatymas taikomas kiekvienam, ne vien Komisijos nariams – ir aš turiu pasakyti, F. Frattini, kad Jūsų gausiuose pareiškimuose čia, Parlamente, sunkiai įžvelgiau įstatymo raidę ir dvasią – tiesą sakant, neįžvelgiau nė vieno iš jų, taip pat ir valstybėms narėms, kurios turi perduoti savo Europos narystę ir jos direktyvas mums visiems.
Šiandien Europoje miršta vis dar per daug žmonių.Italijoje moteris mirė nuo smurtinio rumuno vyro užpuolimo.Tai mane nepaprastai liūdina.Kaltajam dėl žmogžudystės turi būti už ją atitinkamai atlyginta, bet tai neturi nieko bendro su romais ar Rumunijos piliečiais, kurie matė neteisingai užpultus kai kuriuos iš savųjų žmonių.Kaltė individuali, o ne kolektyvinė.Labai daug migrantų miršta, bandydami pasiekti Europą.Šie žmonės yra sukrėsti ir prašo mus veikti.Dėl šių kančių turime padaryti Europą įstatymų ir teisių kraštu – šventų įstatymų, ypač kalbant apie priėmimą.Šie įstatymai sudaro saugumo pagrindą.
Norime, kad tai Parlamente būtų vėl iškilmingai patvirtina balsavimu, kad daugiau nepasitaikytų Europos įstatymų klaidingos traktuotės.
Pirmininkas.− Pagal mūsų procedūros taisykles norėčiau paprašyti pasisakančių Parlamento narių necituoti kitų Parlamento narių dėl tokios paprastos priežasties, kad pagal taisykles jie gali paprašyti kalbėti po to.Todėl, siekdamas, kad diskusija vyktų sklandžiai, norėčiau visų prašyti, kad visi bendrai kreiptųsi į Parlamentą, cituodami faktus; žinoma, tai netaikoma Komisijos nariui, kuris turės visišką teisę paaiškinti savo motyvus diskusijos pabaigoje.
Jens-Peter Bonde, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, mano naujosios nacionalinės nepriklausomybės partijos (angl. NIP) kolegos Rumunijoje įsiuto, sužinoję apie tūkstančių rumunų išsiuntimą iš Italijos. Visiškai juos suprantu.
Paskambinau Komisijos nariui Francui Frattiniui, kuris užtikrino mane, kad nė vienas rumunas nebus išsiųstas be teisėjo sprendimo. Buvo nukrypimų, tačiau: žmonės, pragyvenę tris mėnesius neturėdami jokių pragyvenimo lėšų, gali būti išsiųsti be teisėjo sprendimo. Pritariu šiai tvarkai, jeigu ji vykdoma gera valia. Laisvas judėjimas neapima teisės gauti finansinę paramą iš valstybės, kurioje lankotės. Turite sugebėti pragyventi iš savo biudžeto arba turėti darbą.
Nusikaltėlius taip pat galima išsiųsti, jeigu taip nusprendžia teisėjas, bet policija neturi įgaliojimų spręsti, kas yra nusikaltėliai. Tokiems sprendimams priimti turime turėti nepriklausomus teisėjus. Tikiuosi, kad mano kolegos Italijos Vyriausybėje pritaria šiam pagrindiniam Europos Sąjungos principui.
Luca Romagnoli, ITS frakcijos vardu.–(IT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pradžioje padėkoti F. Frattiniui, kad jis vėl yra čia, už jo įsipareigojimą ir dalyvavimą su mumis.Jūs esate savo šalies turtas.Apmaudu, kad to negaliu pasakyti apie kitus Italijos atstovus, ir man tai nepatinka.
Mes aptarėme – ir vis dar aptarinėjame – Šengeno sutartį.Nepaisant viso socialinio nepasitenkinimo, kurį laisvas gyventojų judėjimas Europos Sąjungos viduje neabejotinai sukelia Italijai, G. Amato nusprendė, kad būtų gera mintis susitelkti ties kitomis problemomis.Ką nors reikia daryti, kad šis socialinis nepasitenkinimas nepasiektų tokio lygmens, kokio pasiekė mūsų šalyje.Tačiau neatrodo, kad kažkas būtų daroma, turint omeny Italijoje augantį nusikalstamumą visais lygiais, nuo antisocialaus elgesio iki organizuoto nusikalstamumo, nekalbant jau apie pastovų nelegalių imigrantų vykimą į mūsų šalį, ir, svarbiausia, tai, kad kai kurie žmonės, kurie atvyksta į Italiją su studijų, darbo ar turistinėmis vizomis, nesugrįžta į savo šalis, kai baigiasi vizų galiojimo laikas.Šis paskutinis punktas nebuvo plačiai nušviestas žiniasklaidoje.
Be to, atrodo, dabartinė Italijos administracija ir Vidaus reikalų ministras nežino apie nusikaltimus, kuriuos Italijoje daugiausia įvykdo užsieniečiai, o kai kurie iš jų yra Europos gyventojai, keliautojai ar žmonės, taip save vadinantys.Tai buvo prieš kelis mėnesius pabrėžta pranešime, kurį Italijos Parlamentui pateikė Italijos prefektas A. Serra.
Italijos vyriausybė kelia sunkumus vis labiau ir labiau vargstančiai tautai, ir jie nėra vieni tokie.Ši vyriausybė, kuri nesugeba ir suprasti socialinio nepasitenkinimo, ir užkirsti jam kelio, negali suvokti, kad reikia atkreipti dėmesį į problemą.Jai neateina į galvą – ir visi stebisi, kaip tai gali būti – pripažinti dabartinės migracijos politikos trūkumus ar Europos direktyvų, šiuo atveju 2004/38/EB direktyvos, nepakankamą vykdymą.
Kalbėdama šia tema, Italijos vyriausybė skundžiasi, kad jai sunku nustatyti tikslią įsigaliojimo datą.Aišku, kad veikiant Šengeno sutarčiai, šie sunkumai nepaprastai išauga.Taip pat akivaizdu, kad mano partija ir aš norėtume panaikinti Šengeno sutartį. G. Amato vis dar ignoruoja net pakartotinius politinio chuliganizmo aktus Italijoje per pastaruosius mėnesius, kuriuos daugeliu atvejų patyrė mano partija, ir kuriuos atliko anarchiško ir šiurkštaus komunizmo šalininkai, apsaugoti įsitvirtinusių kairiųjų atstovų.
Deja, G. Amato ir R. Prodis bei labai daug merų, taip pat ir Romos meras, negyvena darbininkų rajonuose, jie neturi jokio kontakto su keliautojų stovyklomis – teisėtomis ar ne – ir jie nesinaudoja visuomeniniu transportu, jie nepatiria bauginimų, smurto ir išsisukinėjimų, su kuriais reguliariai susiduria net Europos Sąjungos piliečiai, atvykę į Italiją.Šie neatsakingi politikai kalba apie solidarumą, kurio vardu visi gyventojai yra priversti kęsti nuo kvailų sprendimų.
Europos Sąjunga, užuot apgailestavusi dėl to, kad Italija neprašė finansavimo, turi atkreipti dėmesį į tai, ką pasakė Pirmininkas J. M. Barroso, kitaip tariant, kad jei valstybė narė leidžia lūšnynams atsirasti jos teritorijoje, tai kokių veiksmų galima tikėtis iš Komisijos?G. Amato nusprendžia nedalyvauti susitikimuose šia tema.Tuo tarpu italai norėtų padaryti vienintelį teisingą dalyką:pradėti balsuoti ir pasakyti vyriausybei eiti velniop.
Marian-Jean Marinescu (PPE-DE).-(RO) Europos Sąjunga – vertybėmis paremta bendruomenė, kurioje vyrauja pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, o jos politika apima gyventojų saugumą ir kovą su nusikalstamumu, taip pat vaikų apsaugą bei kovą su kurstymu smurtauti.
Tvirtai smerkiu smurtą bei nusikaltimus ir giliai apgailestauju dėl to, kas įvyko Italijoje.Bet manau, kad įstatymo vardu vykdomas piktnaudžiavimas ir neteisingumas yra nepriimtini, jie kelia baimę bei pažeminimą ir gali išprovokuoti neapykantą žmonių bendruomenėse.
Matau tendenciją nepateisinamai eskaluoti šią situaciją, kurią, be to, kursto tam tikrų politikų ištarti politiniai ir ksenofobiški tvirtinimai.
Esu susirūpinęs dėl to, kad, remiantis ligi šiol paskelbta informacija, iš Italijos buvo išsiųsti vien Rumunijos gyventojai.Visos valstybės narės turi teisę ir įsipareigojimą priimti įstatyminius aktus, kurie garantuotų ir konsoliduotų viešąją tvarką ir saugumą.
Visi Europos gyventojai, nesvarbu, kokios tautybės, turi įsipareigojimą laikytis įstatymų ir jų nuostatų, kad ir kur jie būtų Europos Sąjungos teritorijoje.
Bet kartu turime pasmerkti nepakantumą, ksenofobiją ir ypač nepagrįstą neapykantos skleidimą bei dėl kelių asmenų, kurie nesilaiko įstatymų, vykdomą stigmatizaciją visai etninei grupei ar net visai tautai.
Manau, kad Italijos valstybė, taip pat kaip ir visos kitos Europos Sąjungos valstybės narės privalo apsaugoti Europos piliečių, gyvenančių jos teritorijoje, susijungusių į bendruomenę ir paklūstančių įstatymams, teises ir laisves.
Reikia bendro Europos metodo imigracijos ir mažumų integracijos politikos srityje.Mažumų problema ir ypač romų mažumos problema svarbi visai Europai, ir ją reikia spręsti remiantis nuosekliu ir bendru metodu, o ne vien esant krizei.
Turi bendradarbiauti visos tinkamos institucijos, visų pirma, Europos Komisija ir Pagrindinių teisių agentūra bei atitinkamos institucijos valstybėse narėse.
Raginu Europos Komisiją peržiūrėti prioritetus ir Europos socialinio fondo mechanizmus, kad būtų galima išplėsti bendrų veiksmų finansavimą, ir taip prisidėti prie socialinės romų mažumos įtraukties.
Taip pat prašau Europos Komisijos skubiai ištirti, ar Italijos valdžios institucijų išleistas potvarkis atitinka Europos teisės aktus, ir užtikrinti, kad bet kokių šio tipo nuostatų vykdymas nesukeltų piktnaudžiavimo dorų žmonių atžvilgiu, nepriklausomai nuo jų tautybės.
Gianni Pittella (PSE).- (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad būtų teisinga, jei mūsų Parlamentas nusiųstų Giovannos Reggiani šeimai užuojautos žinutę.Taip pat norėčiau nepritarti neseniems F. Frattinio pareiškimams, kai per anksčiau minėtus interviu jis supainiojo savo, kaip Komisijos atstovo, vaidmenį su opozicijos nario vaidmeniu, atimdamas šį malonumą iš A. Tajanio, jau verčiau jis būtų panaudojęs savo prestižinį vaidmenį pagyvinti šalies politinį klimatą.
Tai sakyti man skaudu, nes mes dažnai palaikydavome F. Frattinio pasiūlymus ir iniciatyvas. F. Frattinis labai gerai žino, kad, kaip nurodė kai kurie mano kolegos Parlamento nariai, nėra jokio Europos teksto, kuriuo numatomas automatinis gyventojų iš kitų valstybių narių išsiuntimas dėl ekonominių priežasčių.
Neseniai Italijos vyriausybės priimtos nuostatos atitinka Europos direktyvą, gerbia jos dvasią ir stiprina tam tikrus aspektus, kurie laikomi svarbiais situacijos Italijoje aplinkybėmis.Tai vykdo visos Italijos įstaigos – aš sakau tai A. Tajaniui, R. Angelilli ir kitiems opozicijos nariams – pradedant Romos miesto regionine savivalda ir baigiant mažiausia vietos taryba.Negarbinga mesti purvą į tokį civilizacijos ir integracijos lygį, kurio mūsų šalis pasiekė per tuos metus.
Tikiuosi, kad Europos Parlamentas dar kartą patvirtins, jog atsisako kolektyvinės atsakomybės principo, kuris naudojamas kurstyti neapykantai ir smurtui Europos širdyje.
Turime patvirtinti, kad reikia kovoti su bet kokiomis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir su bet kokia diskriminacija dėl tautybės ir etninės kilmės.Tam turime gaires:Pagrindinių teisių chartiją.Svarbu, kad stengiamės, nes Italijos ir Rumunijos ministrai pirmininkai prašė užtikrinti geresnę socialinę nepalankioje padėtyje esančių žmonių integraciją ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių, tiek valdant mūsų migrantų srautų judėjimą, tiek vykdant struktūrinių fondų finansuojamas socialinio vystymosi ir gerovės programas.
Tai, ką mums reikia padaryti ateityje, paprasta:niekas iš mūsų neturi pamiršti, kad imigracija yra ištekliai, tai yra mūsų ateities dalis, bet ji turi būti valdoma.Todėl siūlau valstybėms narėms dabar imtis veiksmų, kad užmegztų glaudesnę Europos koordinaciją, skirtą reguliuoti migrantų judėjimą Europos Sąjungoje.
Adina-Ioana Vălean (ALDE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui, kad kreipėsi į Parlamentą šiuo labai svarbiu klausimu.
Rumunijos piliečio įvykdyta italės žmogžudystę sukėlė daug emocijų Italijoje. Lygiai taip pat Italijos gaujų represijos prieš Rumunijos piliečius sukėlė daug emocijų Rumunijoje.
Tačiau, kai nuslūgs emocijos, sugrįšime prie mūsų pagrindinių vertybių ir principų: laisvo visų gyventojų judėjimo, teisinės valstybės ir jos atitikimo Europos teisei.
Jeigu būtina, leiskite priminti, kad laisvas Europos piliečių judėjimas − pagrindinė steigimo Sutartyse saugoma teisė. Deja, šitie naujausi įvykiai parodė mums, kad mums reikia labiau stengtis, kad sustiprintume šias teises ir užtikrintume jų tinkamą įgyvendinimą visoje Europoje.
Šiandieninėje Europoje negalime pritarti neatsakingoms valdžios institucijoms, rodančioms pirštais į konkrečias tautybes arba tautines grupes. Negalime patvirtinti teiginio, kad laisvas darbuotojų judėjimas galėtų būti kelias didėjančio nusikalstamumo link, nes nusikaltimas neturi nei tautybės, nei tautiškumo. Šis požiūris tik privestų prie pavojingų pasiekimų ir dažnesnių ksenofobijos veiksmų.
Priešingai, manau turime toliau skatinti žmonių mobilumą ir suteikti darbuotojams tas pačias galimybes visoje Europoje, stiprinti stiprų Europos identitetą. Tai buvo tėvų steigėjų tikrasis Europos Sąjungos kūrimo tikslas.
Kol kartoju, kad Europos Sąjunga turi užtikrinti visiems savo piliečiams gyvenimą laisvės, saugumo ir teisingumo aplinkoje, manau, kad turėtume taip pat skirti daugiau dėmesio integracijai ir laisvam judėjimui.
Atsakas į nusikaltimus nėra sienų uždarymas. Atsakas į nusikaltimus nėra ksenofobijos, diskriminacijos ir tautybių arba etninės kilmės smerkimo skatinimas. Šiuolaikinėje Europoje atsakas yra labiau bendradarbiauti policijai ir teismams, įgyvendinti daugiau integracijos politikos krypčių, daugiau išteklių skirti tarnaujantiems visiems mūsų piliečiams ir saugantiems juos, nepriklausomai nuo jų tautybės.
Norėčiau matyti Europą, kurioje visi piliečiai gali laisvai gyventi, dirbti ir judėti. Kaip Sutarčių saugotoja Europos Komisija dabar turi užtikrinti, kad šios pagrindinės teisės yra teisingai įgyvendintos ir vykdomos. Raginu Komisiją laikytis tvirtos pozicijos dėl šių principų.
Elly de Groen-Kouwenhoven (Verts/ALE). – Gerb. Pirmininke, romų padėtis Europoje blogėja. Įvykiai Italijoje tai mums įrodė. Visi matėme, kad nekelianti abejonių ksenofobinė ir rasistinė isterija gali įveikti sveiką protą. Vieno asmens nusikaltimas paskatino precedento neturintį žiniasklaidos linčiavimą. Tai mus privedė prie Europos piliečių pagrindinių teisių ribojimų populiarios rasistinės ir ksenofobinės isterijos pagrindu.
Negalime leisti, kad taip atsitiktų. Baudžiamieji klausimai skirti teisėjams spręsti, o ne politikams arba civiliams gyventojams. Tačiau dėl Romoje įvykdyto siaubingo ir smerktino nusikaltimo visa tauta negali būti kolektyviai atsakinga. Įvykiai Italijoje tikrai atskleidė campo nomadi tikrovę, kurioje tiek daug gyvena romų. Neabejojama, kad dėl šių situacijų kyla įtampa ir nestabilumas. Todėl turime veikti. Mano pirmas padėjėjas yra romai. Integracija gali vykti greitai.
2005 m. priėmėme rezoliuciją, kurioje prašoma imtis suderintų ES ir šalių veiksmų pagreitinti romų įtraukties procesą. Todėl, siūlau, kaip EPN parodyti, kad mums rūpi, ir skatinti sprendimus priimančias institucijas prisijungti prie mūsų. Siūlau, kad EP skirtų nuolatinį Europos Parlamento pranešėją dėl romų klausimų, kuris stebėtųromų padėtį Europoje ir kasmet pateiktų rekomendacijas Komisijai ir vyriausybėms.Be to, turime ragintiKomisiją įsteigti ES romų įtraukties fondą, kartu nustatant ES romų įtraukties strategiją ir romų skyrių Europos Komisijoje. Tai užtikrins tinkamą ES romų įtraukties politikos krypčių valdymą.
.
Umberto Guidoni (GUE/NGL). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Rumunijos gyventojui brutaliai nužudžius Giovanną Reggiani, kurios šeimai reiškiame mūsų širdingą užuojautą, daug politinių grupių Italijoje rodė pirštu į Europą.Tačiau šiuos įvykius sukėlė ne plėtra, Šengeno ar kitos Europos direktyvos dėl laisvo judėjimo Europos Sąjungos viduje.
Tai – senos problemos, kurias reikia spręsti ne taip paviršutiniškai, ir dėl kurių neužtenka išleisti potvarkį, skubiai patvirtintą Parlamente, kad patenkintų viešąją nuomonę.Dėl to turime būti dėmesingesni ir iš naujo nagrinėti šį klausimą, laikydamiesi teisėtumo ir nevaržomi emocijų ar skubių reikalavimų.Teisėtumas reikalauja, kad baudžiamoji atsakomybė būtų individuali ir ne kolektyvinė.Nukrypę nuo šio principo, įvestume pavojingą precedentą, kuris galėtų privesti prie tam tikrų migruojančių tautinių grupių kriminalizavimo.
Potencialūs to padariniai kelia susirūpinimą.Pamatėme, kaip Italijoje iškilo raganų medžioklės kultūra, nukreipta prieš rumunus ir romus, ir buvo surengta daug baudžiamųjų ekspedicijų:net vaikai mokyklose patyrė panieką ir su jais buvo blogai elgiamasi.Saugumo problema, žinoma, pagrįsta, bet negalime patekti į polemikos spąstus ir klausimo eksploatavimą, sąmoningai siekdami kurstyti neapykantą ir ksenofobiją vien dėl šališkų priežasčių.Jei Italijos politika atgautų objektyvumą, visuomenė sužinotų, kad Italija nebuvo perpildyta nusikalstančių migrantų.Imigracija išties yra toks klausimas, kuriam reikia Europos koordinavimo, bet negalime panaudoti Europos, kad tiesiog apribotume migrantų judėjimo laisvę.
F. Frattinio veiksmai turi būti pasmerkti.Jis pasinaudojo šia galimybe prisijungti prie nacionalinės polemikos, reiškiančios nuomones prieš Europos direktyvas.Būtų buvę geriau, jei Komisijos narys būtų pasiūlęs integracijos politikos veiksmų, pvz., pagrįstų padidintais ištekliais iš integracijos fondų ir poreikiu išvaduoti nacionalinę priėmimo politiką iš Stabilumo pakto apribojimų, kaip jau buvo padaryta saugumo politikai.
Taip pat svarbu, kad reikalautume teisminių priemonių ir viešosios tvarkos priežiūros koordinacijos ir sustiprinimo, kad spręstume problemas, kurias sukelia organizuotas nusikalstamumas ir neteisėta prekyba – šis šlykštus nusikaltimas dabar pasiekė daugiašalį lygmenį.Diskusija dėl 2004/38/EB direktyvos taikymo – tinkama proga rengti debatus apie Rumunijos gyventojų išsiuntimo teisines aplinkybes; turime galimybę patvirtinti, kokiu būdu Rumunijos gyventojų laisvas judėjimas yra neatimama Europos pilietybės teisė.
Direktyva aiški:žmonių negalima prevenciškai išsiųsti, bet reikia įvertinti jų asmeninę atsakomybę, ir šią informaciją reikia panaudoti kaip pradinį tašką, kad vyriausybės dekretai neprieštarautų mūsų šalies proeuropietiškai tradicijai.
Alfredo Antoniozzi (PPE-DE).- (IT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau padėkoti jums už drąsą ir pastovumą, kurie nepakenčia jokio veidmainiavimo, bet kuris, deja, dažnai vyrauja mūsų įstaigose ir kurį tam tikru mastu mes šiandien čia taip pat išgirdome. U. Guidoni, potvarkis, kurį jūs puolate, yra jūsų pačių vyriausybės potvarkis, todėl mums čia reikia šį tą paaiškinti.
Pribloškiantys įvykiai Italijoje ir ypač Romoje yra tik paskutiniai iš incidentų, kurie dažnai likdavo nepastebėti ar buvo ignoruojami.Europa remiasi laisvės ir pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms principais.Italijos žmonės visada rodydavo, kad jie palaiko neatimamas vertybes, pvz., nediskriminavimą, lygybę tarp tautų ir demokratiją.
Tačiau manau, jog teisinga pridurti, remiantis informacija iš oficialaus Caritas pranešimo, parengto bendradarbiaujant su Italijos Vidaus reikalų ministerija ir pateikiančio gana rimtą vaizdą, kad tai vyko po 2007 m. sausio 1 d., po Rumunijos gyventojų persikėlimo į Italiją beprecedentiniu mastu Europos Sąjungoje.
Labai nenoriu to sakyti, bet turime išgirsti tik kelis skaičius, kad suprastume, kokia absurdiška situacija.Vien per 2006 m. Italijoje buvo suimta 17 900 rumunų.Tai nėra visų žmonių nusižengimas, tai yra tam tikrų asmenų nusižengimas.Tačiau turime tai apgalvoti, ir automatiškai kyla klausimas:kodėl Italijos vyriausybė anksčiau neratifikavo potvarkio, perkeliančio 2004/38/EB direktyvą?Be to, kodėl potvarkis neįgyvendina direktyvos nuostatų dėl gyvenamosios vietos po trijų mėnesių laikotarpio?Kodėl Vidaus reikalų ministerija nepajėgė suteikti tinkamas priemones dėl reikalingų tenkinti sąlygų ir reikalavimų vykdymo, tikrinimo ir kontrolės bei galimos Europos Sąjungos gyventojų išsiuntimo, jei jie nesilaikė būtinų direktyvoje numatytų sąlygų?
Šis silpnumas sukūrė savivalės kultūrą, ir to negalima pateisinti.Todėl be jokios tvarkos ėmė atvykti neturtingi žmonės, ir kiekvieną dieną stiprino tvyrantį nusiminimo jausmą, kuris galiausiai priveda žmones prie neišvengiamo trumpojo sujungimo – įstatymų pažeidimo.Pvz., Romos meras toleravo apytiksliai šimto romų stovyklų ir lūšnų rajonų atsiradimą, kur negaliojo elementariausios žmogaus teisės, kur higiena ir asmeninis orumas buvo visiškai ignoruojami, kol buvo priimtas sprendimas juos išgriauti.Tai buvo nerūpestingumo aktas, už kurį vis dar mokame šiandien.Pasisakome už solidarumą ir priėmimą, bet tai turi vykti pagal įstatymus, užtikrinant įstatymų ir viešosios politikos laikymąsi.
Adrian Severin (PSE).- Gerb. Pirmininke, šiandien bandysiu pamiršti, kad esu rumunas. Bandysiu pamiršti, kad žmonės deportuojami, užpuldinėjami ir žudomi Europos Sąjungoje tiesiog dėl to, jog jie yra kalti dėl rumuniškos kilmės etnine arba pilietine prasme.
Šiandien bandysiu mąstyti kaip italas ir kaip europietis. Jeigu būčiau italas, manyčiau, kad turiu teisę jaustis saugiai savo protėvių šalyje. Mane piktintų apgailėtinų žmonių apgailėtinos stovyklos aplink nuostabius miestus mano šalyje. Man keltų pasibjaurėjimą didėjantis taikiam mano tėvynainių gyvenimui grasinančių nusikaltėlių skaičius. Bet, ieškodamas saugumo sau, suvokiu, kad kasdien saugumas stiprinamas daugiau kaip vieno milijono imigrantų kūrybišku darbu, kuriuo gaminamos italų prekes, siūlomos paslaugos srityse, kurios neužpildomos italų darbu, perkamos italų prekės ir mokami mokesčiai Italijos valdžios institucijoms. Priešingai, aš jausčiau, kad mano saugumas bus mažesnis, jeigu tie ne Italijos gyventojai išvažiuotų iš mano šalies, jeigu jų žmogaus teisės būtų pažeistos ir jeigu jie taptų ksenofobijos praktikos objektais.
Jeigu bent vieno žmogaus pagrindines teises pažeidžia mano šalies valdžios institucijos, kurios bando paslėpti savo silpnybę, stiprindamos teisės aktus slėpdamos rasistines sąvokas, ksenofobinius pasiteisinimus ir diskriminacines priemones, mano teisėms ir, be to, visų teisėms kyla pavojus.
Nebe pirmas kartas, kai saugumas buvo nukreiptas prieš demokratines ir humanitarines vertybes, kai kažkas mano, kad mažiau žmogaus ir pilietinių teisių reiškia daugiau saugumo, kai nesaugūs žmonės ieško prieglobsčio savo šalies bendruomenėje, neteisingai manydami, kad etninis panašumas teikia geresnę apsaugą. Tai neteisinga. Eiliniame nusikaltime yra viena arba kelios aukos. Rasizmas taip pat yra nusikaltimas, bet jis − neeilinis nusikaltimas, o visi, įskaitant nusikaltėlį, yra rasizmo ir ksenofobijos aukos. Todėl rasizmas ir rasinė taisyklė yra nesaugumo šaltiniai.
Kaip Europos demokratas, negaliu galbūt pritarti, kad įvairovė reiškia didesnį nesaugumą arba kad kai kurie nusikaltėliai turi būti socialiai integruoti, o kiti turi būti atstumti. Kai kurie turi teisę į gynybą, o kiti neturi. Kai kuriems naudinga abejoti, o kitiems ne, priklausomai nuo jų nacionalinės arba etninės kilmės. Kaip europietis, neleisčiau nė vienai iš valstybių narių, pvz., Rumunijai, tapti getu romams arba Europos Sąjungai Sibiru, į kurį nepageidaujami Europos piliečiai deportuojami. Galiu suprasti, kad kraštutinė teisė yra ksenofobija, bet negaliu suprasti, kada demokratai griebiasi ksenofobinės ir rasistinės kalbos. Nesuprantu demokratų silpnybės ir demagogiškų rasistinių kalbų ir juos labiau smerkiu, nei kraštutinė ksenofobijos teisę.
Dėl to turime dabar reaguoti į pavojaus signalą ir mobilizuotis. »Tikiuosi, kad šiuo klausimu priimtas Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos suvienys mus ginant Europos vertybes ir Europos ateitį.
«
(Plojimai)
Alfonso Andria (ALDE).- (IT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, kiekvienos valstybės narės vyriausybė turi teisę ir pareigą užkirsti kelią nusikaltimams, kad užtikrintų savo gyventojų, toje šalyje gyvenančių ir dirbančių žmonių saugumą.Diskusijose, į kuriuos esame šiandien įsitraukę, turime išvengti dvejopos emocionalumo ir instrumentinės politinės reakcijos pagundos.
Įstatymo projektas, pavadintas „saugumo paketu“, jau kurį laiką buvo rengiamas Italijoje.Dramatiški praėjusio spalio mėn. įvykiai įtikino vyriausybę paversti jį potvarkio įstatymu, kuris nedelsiant imtas vykdyti.Čia nebuvo nieko skuboto ar improvizuoto, ir, mūsų žiniomis, pakeitimai bet kokiu atveju bus pasiūlyti Parlamentui.Pažiūrėkime į klausimo medžiagą ir suprasime, kad potvarkio turinys visiškai teisingas:jis skirtas tiems, kurie savo elgesiu grasina teisėtvarkai, įskaitant viešąjį saugumą, ir kenkia visiems tiems, kas atvyksta į Italiją, norėdami darbu pagerinti savo gyvenimą.Šis potvarkis nėra skirtas visiems, bet jis naudingas tiems žmonėms, kurie atvyksta į Italiją ir visiškai laikosi mūsų įstatymų, o tokių žmonių, be abejo, yra dauguma.
Žmonių, kurie nesilaiko taisyklių, buvimas Italijoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, apsunkina kitų atvykusių žmonių integraciją.Turiu galvoje atmetimo mentalitetą, kuris stabdo integraciją.Dėl to ir atsirado greitas Italijos vyriausybės atsakymas, kuriuo taip pat spėta išvengti bet kokių instrumentinių politinių veiksmų ir pavojingų signalų, pvz., baudžiamųjų ekspedicijų ar patrulių, kurie pasiųstų klaidinančią ar net iškreiptą žinią visuomenei.
Evgeni Kirilov (PSE).- Gerb. Pirmininke, pagal Direktyvą ir vadovaujantis nediskriminavimo principu, visiems valstybėje narėje gyvenantiems Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams turi būti taikomas vienodo vertinimo principas. Kartu laisvo judėjimo teisė iri teisę įsidarbinti gyvenamosios vietos valstybėje yra laikomos kaip susijusios teisės Direktyvos 23 straipsnyje.
Šia prasme laisvas darbuotojų judėjimas yra pagrindinė teisė, atitinkant suvienytos Europos, kurios piliečiai gali būti visur laisvai įdarbinti, idėjai. Deja, taip nėra kalbant apie daugumos naujų valstybių narių piliečius, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, kurie susiduria su ribojimais.
Po viešųjų diskusijų dėl to, ar Bulgarija taikys ar netaikys Bendrijos teisę šioje srityje, ir ar taikyti abipusiškumo metodą, nuspręsta taip nedaryti ir vadovautis bendrais Bendrijos tikslais, kad Europos Sąjunga galėtų atitinkamai susidoroti su šiuolaikiniais pasauliniais iššūkiais.
Teigiamai vertindamas tas valstybes nares, kurios iki šiol laikosi tos pačios pozicijos, raginu kitas valstybes nares prisijungti prie svarstymų ir atsižvelgti į tai, kad pereinamieji laikotarpiai yra bendros Europos darbo rinkos vystymosi kliūtys ir trukdo jos konkurencingumui.
Analizėje pabrėžiama, kad senosios valstybės narės, kurios atidarė savo rinkas, gavo daug daugiau naudos, nei kilo problemų su priimtais darbuotojais. Kita vertus, naujosios valstybės narės jau susiduria su rimtu kvalifikuotų darbuotojų stygiumi. Dabar paskelbtoje naujausioje Eurostato apžvalgoje nurodoma, kad nebuvo didelio masto Bulgarijos ir Rumunijos piliečių migracijos po prisijungimo ES. Apžvalgoje taip pat nurodoma, kad 80 proc. Bulgarijos piliečių dirba užsienyje, kurie sudaro neabejotinai darbo kvotą, t. y. siekia skaičių, apie kurį daug ES valstybių gali tik svajoti.
Nepaisant ligi šiol pasiektos pažangos, judėjimo laisvė vis dar atsilieka kitų Europos laisvių atžvilgiu. ES pilietybės idėja yra taip pat iškraipoma skirstant pirmosios, antrosios, trečiosios klasės piliečiais, ką šiandien galime paliudyti mūsų diskusijoje.
Kiek įmanoma greičiau ES bendrosios rinkos piliečiai turi veiksmingai realiai taptiES piliečiais su visapusiškomis teisėmis ir pareigomis mūsų visų labui.
Viktória Mohácsi (ALDE).-(HU) Labai jums ačiū.Komisijos nary, gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, kaip žinote, oficialiai 560 tūkst. gyventojų iš Rumunijos gyvena Italijos teritorijoje, bet pagal kai kuriuos apytikslius apskaičiavimus jų skaičius viršija 1 mln.Didelė jų dalis gyvena gyvenvietėse Romos, Turino, Milano ir Neapolio priemiesčiuose.Nėra jokio žmogžudystės Romoje pasiteisinimo:jei kas nors atliko nusikaltimą, jis turi atsakyti teisme už savo veiksmus.
Tačiau, būdama liberalė, nesutinku ir negaliu sutikti, kad bet kokios tautybės nusikaltėlio, priklausančio bet kokiai tautinei grupei, veiksmai gali tapti pagrindu priimti bendrą nuosprendį tam tikrai grupei, ir, kaip parodė skaudūs įvykiai po žmogžudystės, paskatinti ypač žiaurius smurtinius veiksmus prieš nekaltus žmones.
Norėčiau jums priminti tai, ką aš dažnai sakiau O. Rehnui, už plėtrą atsakingam Komisijos nariui, būtent, kad po dviejų naujų valstybių narių prisijungimo 2007 m. sausio 1 d., jų piliečių, gyvenančių blogomis socialinėmis sąlygomis ir beviltiškame skurde, persikėlimas gali tapti rimta problema kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, daugiausia dėl menkos integracijos.Šis įspėjimas nesulaukė reakcijos ir nebuvo imtasi rimtų priemonių per derybas dėl narystės.Net nedrįsčiau spėti, kiek yra romų Europoje, kurie persikelia iš naujųjų valstybių narių į valstybes nares Vakarų ir Šiaurės Europoje, tikėdamiesi geresnio gyvenimo ir išreikšdami savo nepasitenkinimą integracijos politika toje šalyje, kurią jie paliko.
Prieš šių dviejų šalių prisijungimą panašiai sakiau, kad svarbu pasiruošti kilsiančioms migracijos problemoms, bet daugelis mano kolegų Parlamento narių tai atmetė, įžvelgdami tokiame siūlyme judėjimo laisvės apribojimą.Mūsų atsakymas į tai galėtų būti šitoks:ar priimame vyriausybės dekretą per nepaprastąją sesiją, kuri sukuria teisinę bazę išsiuntimui?Iškilo kai kurių rimtų problemų dėl vyriausybės dekreto konstitucingumo ir jo santykio su tarptautine ir Europos Sąjungos teise.Taip pat galvoju apie Laisvo judėjimo direktyvos ir Rasinės lygybės direktyvos pažeidimus.
Ar iš tikrųjų taip reikia spręsti tikras problemas?27 Europos Sąjungos šalys negali atsidurti situacijoje, kai perkeliame problemas nuo vienos šalies kitai šaliai Sąjungos viduje.
Norėčiau perskaityti tik šiek tiek duomenų, kuriuos pateikiau Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros pranešime.2002–2003 m. daugiau kaip pusė mokinių, lankančių specialiąsias mokymo įstaigas Slovakijoje, buvo romai.Vokietijoje tik pusė romų vaikų lankė mokyklą, o 80 proc. jų lankė specialiąsias mokymo įstaigas.Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Slovėnijoje romų vaikai sudaro daugumą lankančiųjų specialiąsias mokymo įstaigas.2003 m. 80 proc. romų Slovakijoje neturėjo registruotos darbo vietos, 80 proc. romų Rumunijoje ir Bulgarijoje gauna mažesnes pajamas negu nacionalinė skurdo riba, ir aš galėčiau išvardyti...(pirmininkas nutraukė kalbėtoją) galėčiau išvardyti daugiau atvejų. Dėkoju.
Jan Marinus Wiersma (PSE).- (NL) Gerb. Pirmininke, manau, kad tikrai sutinkame, jog efektyvų nusikalstamumo sprendimo metodą reikia palaikyti, ir, žinoma, niekada nebūna jokio pateisinimo žmogžudystėms, bet manau, kad taip pat sutinkame, jog teisė gyventi Šengeno erdvėje yra didelė vertybė ir apčiuopiamas Europos pilietybės įrodymas.Kas nors, norintis ją apriboti, turi pateikti labai gerus argumentus.Taip pat šiomis aplinkybėmis ypač turime saugotis grupėms taikomų priemonių, nes kai kas nors kalba apie grupėms taikomas priemones, tai netrukus ima kalbėti apie vieną grupę, ir šiuo atveju tai taip pat įvyko, nes kalbame apie romus.Manau, kad tai labai negerai.
Esu patenkintas Komisijos nario F. Frattinio pastabomis apie romus ir apie tai, kad Europos Sąjunga galėjo daugiau padaryti šiai grupei, bet lieku, žinoma, nepatenkintas dėl jo ankstesnės pastabos apie romus, pasakytos kalbant apie įvykius Italijoje.Šiandien buvo daug kalbų apie padarinius, kuriuos sukelia migracija, vykusi po Europos Sąjungos plėtros ir taip pat vykusi anksčiau išsiplėtusios Sąjungos viduje, ir, žinoma, kilo padarnių, su kuriais tenka kovoti.Tačiau manau, kad taip pat turime tam tikru mastu pažiūrėti į priežastis ir atrasti būdų, kaip mes, Europos Sąjunga, galime labiau padėti žmonėms, važiuojantiems į Europos Sąjungą, nes jie tiesiog siekia geresnių gyvenimo sąlygų, darbo ir geresnių sąlygų savo šeimoms ir vaikams.
Tikrai pasisakau už tai, kad būtų daugiau naudojami Europos fondai ir būtų suteikta geresnė pagalba romams, ypač naujosiose valstybėse narėse, bet norėčiau pakartoti, kad anksčiau šis Parlamentas jau ragino pripažinti romus Europos tautine mažuma, t. y. ypatinga grupe, nepalyginama su kitomis mažumomis.Pripažinus romus Europos tautine mažuma, Sąjungai tiesiogiai atsivertų daug galimybių padėti spręsti jų problemas.
Norėčiau pakartoti mūsų raginimą suteikti vienam Komisijos nariui atsakomybę už politiką romų atžvilgiu; taip veikla būtų geriau koordinuojama, skirtingai negu dabar, kai įvairūs Komisijos nariai tvarko šios srities reikalus.Kompetencija turi būti vienose rankose.
Galų gale, kalbant apie diskriminaciją ir socialinę atskirtį, šis Parlamentas tai laikė prioritetais, taip pat ir per derybas su naujosiomis valstybėmis narėmis.Aš nurodau naująsias valstybes nares, bet mes žinome, kad taip pat yra problemų ir senosiosiose valstybėse narėse.
Jau buvo sudarytos įvairios sutartys su naujųjų valstybių narių vyriausybėmis, bet jos yra nepakankamai įgyvendinamos arba visai neįgyvendinamos.Manau, kad Europos Sąjunga, Europos Komisija taip pat turi atlikti savo vaidmenį, peržiūrėdamos sutartis, sudarytas stojant, ypač sutartis dėl romų padėties gerinimo.Čia svarstomos problemos yra diskriminacija ir socialinė atskirtis.
Todėl mūsų frakcija paragino dar sykį tai aptarti su šiomis naujosiomis valstybėmis narėmis.Tikrai tai darysime patys, bet tai taip pat yra kreipimasis į Tarybą ir ypač Komisiją:ne tik į Komisijos narį F. Frattinį, bet ir į jo kolegas.
Franco Frattini,Komisijos pirmininko pavaduotojas.−(IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aišku, kad net šiuo atveju turiu remtis įprastu nuoširdumu ir atvirumu, kreipdamasis į šį Parlamentą, kuriam jaučiu didžiausią pagarbą, nors man tai netrukdo atsakyti į tvirtinimus ir svarstymus, kuriems nepritariu.
Juk nepradėjau veikti ir atvirai pasisakyti dėl šios problemos vos prieš kelias dienas.Daugelis jūsų prisiminė vieną ar dvi eilutes iš mano interviu, kurį daviau – vieną iš daugelio – lapkričio 2 d. Pradėjau rimtai domėtis šiuo klausimu prieš daug mėnesių.To prašė Italijos merai, kurie, kaip žinome, priklauso skirtingoms politinėms partijoms, dauguma jų priklauso centro kairiosioms partijoms.
Per Italijos merų konferenciją gegužės 19 d., šį svarbų susitikimą, įvykusį prieš kelis mėnesius – atsižvelgdamas į tai, kaip dažnai esu cituojamas, aš taip pat turiu įrašus – Italijos merai kartu su Italijos Vidaus reikalų ministru iškėlė problemą dėl saugumo jų miestuose ir kaltino Europą.To susitikimo pabaigoje G. Amato pasakė, kad būtų rimta klaida manyti, jog saugumo problema yra susijusi vien su turtingaisiais, kurie turi saugotino turto, bet jis teigė, kad tai yra toks reiškinys, kuris, jo nesiimant spręsti, gali paversti kaimynus priešais.Tai paskatino tą pačią dieną pateikti kreipimąsi į Europos Komisiją.
Birželio 23 d. ANCI generalinėje asamblėjoje – kuri, kaip žino Parlamento nariai iš Italijos, yra Italijos vietos valdžios asociacija, kuriai pirmininkauja Florencijos meras – buvo išdėstytas romų priėmimo planas, praėjus kelioms dienoms po susitikimo tarp vietos valdžios atstovų ir manęs.Tame susitikime, kuris įvyko Baryje, buvo išdėstytas romų priėmimo planas ir buvo pateiktas prašymas dėl Europos finansavimo – kurio iki tol Italija neprašė – padengti plano išlaidas.Italijos merai sutiko, kad integracijos sistema turi būti pagrįsta abipusėmis vertybėmis, teigdami, kad privalome priimti ir integruoti imigrantus, jei jie priėmė mūsų šalies taisykles.
Tokios pozicijos laikiausi daug mėnesių, nuo pat vasaros pradžios, kol Bolonijos ir Florencijos merų paskatintas įvykis neprivedė prie šalies kampanijos prieš žmones, valančius automobilių priekinius stiklus.Florencijos meras – kurį jūs gerai pažįstate, juk jo negalima įtarti dėl simpatijų rasistams – netgi pasiūlė laikyti nusikaltėliais benamius, kurie valo automobilių priekinius stiklus.
Vėliau dar kartą susitikau su merais spalio 25 d., prieš kelias savaites, įraše iš Italijos agentūros, po dar kito susitikimo, sakoma, kad „merai nesusitaria, jie nedelsiant nori naujų įstatymų ir tvirtina, kad žmonės nesupranta pasidalijimų, kurie formuojasi daugumos viduje“.Šitie pareiškimai apėmė Italijos merų ir iš Italijos Vidaus reikalų ministro kreipimąsi į mane, nes tuo laiku niekas nemanė, kad Europa turi kokias nors priemones, panašias į tas, kurios buvo paskui priimtos pagal potvarkio įstatymą, siekiant spręsti situacijas, kuriose aiškiai pažeidžiama 2004/38/EB direktyva.
Todėl pradėjau domėtis šia tema, ir visiems tiems, kas kritikavo mane posėdyje, sakau:nemanau, kad surasite nors vieną laikotarpį, kai aš teigiamai ir sąžiningai neprisidėjau, be to, visada bendradarbiavau su G. Amato, kuris atsakingas už šį dalyką Italijoje.Noriu jums įrodyti, kad tai netiesa, kad atsisakiau bendradarbiauti, kai to prašė G. Amato, kad neatsakiau į prašymus, kuriuos Italijos vyriausybė teisėtai pateikė Europai, kaip tai buvo padaryta prieš kelias dienas.
Praėjus kelioms savaitėms po šių įvykių, Romos meras pateikė pirmuosius skaičius – atsimenu tai gerai todėl, kad man, kaip Europos Komisijos nariui, buvo pareikšti protestai iš Bukarešto – tvirtindamas, kad rumunai yra atsakingi už 75 proc. nusikaltimų, įvykdytų Italijoje, kai iš tiesų tai buvo 75 proc. nusikaltimų, kuriuos įvykdė užsieniečiai, o tai yra daug mažesnis procentinis dydis.Daugelis jūsų prisimins, kad tada Bukarešte žmonės išėjo į gatves, nesutikdami su šiais tvirtinimais, bet nepaisant to, aš vis dar palaikiau derybas su Romos meru, siūlydamas jam Europos socialinio fondo išteklius.Jis atsiuntė man laišką, kuris yra išsaugotas ir kuriame jis prašė Europos pagalbos bei palaikymo integracijos priemonių forma.Maniau, kad tai mano pareiga, ir tai padariau.
Apibendrindamas norčiau pasakyti, jog nemanau, kad kas nors Parlamente gali dėl to abejoti, nebent tik remiantis tuo, ką kai kurie iš jūsų nusprendė čia šiandien iškelti, bet tai yra tik vienas tam tikro interviu aspektas, ir manau, kad niekas iš jūsų negali nepastebėti to, ko pasiekiau per tuos metus.Dirbau ir vis dar dirbu, siekdamas užtikrinti, kad Šengeno erdvė būtų išplėsta iki Kalėdų ir apimtų devynias naująsias valstybes nares.
Kokia nauda iš šios sutarties, jei ji nesuteikia efektyvesnės judėjimo laisvės?Jei tai įvyks, tai bus iš dalies dėl mano pastangų.Dirbau šioje srityje per praėjusius dvejus su puse metų ir niekada nebijojau pasakyti, kad laisvo judėjimo teisė − vienas iš Europos Sąjungos ramsčių.Negaliu patikėti, kad kas nors gali mane kritikuoti dėl to, kad nenorėjau pripažinti šios teisės.
Paskutinis žodis Rumunijos tema:aš klausiau Parlamento narių iš Rumunijos.Jie geriau negu bet kas žino apie tai, ką aš asmeniškai savo pranešimais, patarimais ir apsilankymais padariau, kad padėčiau Rumunijai prisijungti prie Europos Sąjungos.Nemanau, kad kas nors Parlamente gali bet šiek tiek įtarti, kad nejaučiu Rumunijai ir Rumunijos žmonėms – ne Rumunijos nusikaltėliams, kuriuos vertinu taip pat kaip Italijos nusikaltėlius – didžiausios pagarbos ir giliausios draugystės, ar kad nebūčiau padaręs visko, ką padariau per praėjusius dvejus metus.Nemanau, kad vienas sakinys iš interviu galėtų pakeisti šiuos faktus.
Pirmininkas.− Derybos baigtos.
Balsavimas vyks ketvirtadienį 12 val..
Pareiškimai raštu (142 straipsnis)
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu.–(IT) Neseni tragiški įvykiai Romoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę.Apmaudu, kad kai kurios politinės grupės negrabiai bando pasinaudoti šia situacija, siekdamos savo tikslų, ir kartais pavojingai bei nekonstruktyviai primindamos praeitį.Europos teisės aktai nustato tam tikras gaires, kurių būtina laikytis visose 27 valstybėse narėse, turint galvoje, kad kai kurias šalis lengviau pasiekti dėl geografinių ir logistikos priežasčių.Būtina sistema, kuri laikytų teises virš visa kita, bet kuri neignoruotų asmens pareigų; būtent šių dviejų aspektų sintezė lemia politikos efektyvumą šiame sektoriuje.Taip pat reikia laikytis fundamentalaus metodo, kuriuo, viena vertus, valstybės narės įpareigojamos integruoti įstatymų besilaikančius Europos piliečius, ir, kita vertus, joms leidžiama išsiųsti taisykles laužančius asmenis.Europai tenka pagrindinis vaidmuo susidoroti su šiuo iššūkiu.
Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu.– (RO)Nusikalstamumas neturi tautybės.Apgailestauju ir smerkiu bet kokį nusikalstamą veiksmą, kad ir kur jis įvyktų, o teisingumas turi atlikti savo pareigą.Tačiau negalima smerkti visos tautos ar etninės grupės už vieno jos nario įvykdytą nusikaltimą.
Kova su nusikalstamumu neturi pažeisti pagrindinio Europos kūrimo principo – laisvo asmenų judėjimo.
Europos gyventojai turi teisę laisvai gyventi ir keliauti, nebijodami, kad bus persekiojami arba patirs smurtą valstybėse narėse.
Prašau Europos Komisiją išnagrinėti neseniai Italijoje patvirtintą potvarkį, kuriuo leidžiama išsiųsti asmenis, nesuteikiant jiems jokių teisinių garantijų, ypač jei jie yra Europos Sąjungos piliečiai.Remiantis šiuo potvarkiu įvyko keli piktnaudžiavimo atvejai, kuriuos patyrė Rumunijos piliečiai.Prašau, kad Italijos valstybė imtųsi veiksmų ir sustabdytų piktnaudžiavimą.
Manau, kad šią situaciją reiktų skubiai išspręsti, siekiant užkirsti kelią Europos Sąjungos piliečių diskriminacijai, nesvarbu, kokios jie yra kilmės – ar jie yra rumunai, italai, vokiečiai, ispanai ar prancūzai.Nenoriu, kad šis potvarkis taptų pavojingu precedentu, kvestionuojančiu Sąjungos pagrindinių principų laikymąsi.Tai galėtų paveikti Europos Sąjungos patikimumą, taip pat jos, kaip pasaulinio veikėjo, patikimumą.
PIRMININKAUJA L. MORGANTINI Vicepirmininkė
20. Dirvožemio apsaugos sistemos nustatymas - Dirvožemio apsaugos teminė strategija (diskusijos)
Pirmininkė.− Kitas darbotvarkės punktas − bendra diskusija dėl:
– Cristinos Gutiérrez-Cortines pranešimo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos struktūrą ir pakeičiančios 2004/35/EC (COM(2006)0232 – C6-0307/2006 – 2006/0086(COD)) (A6-0410/2007) direktyvą, ir
– Vittorio Prodi pranešimo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Dirvožemio apsaugos teminės strategijos (2006/2293(INI)) (A6-0411/2007).
Martin Schulz (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, nebūčiau vėl paprašęs žodžio, jei Komisijos narys nebūtų vaidinęs aukos savo baigiamosiose pastabose.Komisijos nary, jūs turite susitaikyti su faktu, kad esate Europos forume, kuriame turite laikytis specialaus įsipareigojimo atidžiai sekti tai, ką sakote, o tai, ką pasakėte interviu dienraščiui Il Messaggero, buvo faktiškai klaidinga.
Jokia valdžios institucija Europoje neturi teisės įeiti į kokią nors stovyklą, paklausti žmogaus:„Iš ko jūs pragyvenate?“ ir deportuoti jį, jei jis negali iš karto atsakyti.Tai yra visiškai ir iš esmės neteisinga, bet būtent tai jūs pasakėte per interviu dienraščiui Il Messaggero, todėl prašom neįsižeisti, kai jums tai prikišama.
Pirmininkė.− Bet kuriuo atveju diskusija baigta.Apgailestauju, bet tai nėra įmanoma.Maniau, kad jūs norėjote įtraukti punktą į darbotvarkę.Diskusija baigta.Tęskime toliau. ... Prieštarauju šiam įsikišimui.Negalime toliau to tęsti, maniau, kad M. Schulz norėjo įtraukti punktą į darbotvarkę.
Stavros Dimas, Komisijos narys.−(EL) Gerb. Pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti Europos Parlamentui ir ypač pranešėjams, C. Gutiérrez-Cortines ir R. Prodžiui, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui ir kitiems komitetams už jų indėlį per pirmąjį skaitymą.
Komisijos pasiūlymas dėl teminės strategijos dirvožemio apsaugai atsirado iš darbo, pradėto 1998 m. pagal Vokietijos Aplinkos ministerijos iniciatyvą.Po ilgų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis, dirvožemis buvo pripažintas vertingu gamtos turtu, o jo degradacija Europoje ima kelti problemas.Vėliau Komisija bendradarbiavo su dalyvaujančiomis šalimis, ypač su Parlamentu ir Taryba, kad būtų geriau suprastos dirvožemio apsaugos problemos ir būtų pasiektas sutarimas šioje srityje.
Parlamento rezoliucija dėl 2002 m. komunikato dėl dirvožemio apsaugos suteikė svarbią rekomendaciją Komisijai pasirinkti veiklos kryptį, kad garantuotų deramą dirvožemio apsaugą Europoje.Pritarusi išvadomis Majorkoje 2002 m., Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pasiūlyti visapusę ilgalaikę strategiją dėl dirvožemio apsaugos, apimančią bendrus principus, atitinkamus kiekybinius ir kokybinius tikslus bei grafikus matuoti ir vertinti suplanuotas priemones.
Leiskite man aptarti kelias konkrečias problemas.Esu labai patenkintas, kad dirvožemio degradacija pripažintas rimta problema, kuri turi būti įveikta.Atsižvelgiant į dabartinio Parlamento entuziastingą susidomėjimą žemės virtimu dykuma, tampa svarbu, pvz., tai, kad čia, Europoje, atvirai paskelbtume apie savo įsipareigojimą spręsti šios problemos priežastis, tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.Klimato kaita ir tam tikros netinkamos dirvožemio kultivavimo praktikos kelia pavojų mūsų dirvožemiui.Degradacijos masto nustatymas ir vėliau metodų vystymas, kuriais siekiama užtikrinti, kad dirvožemis būtų naudojama tvariai, yra tiesioginis žiniomis paremto metodo taikymas, o tokį metodą Parlamentas pagrįstai labai vertina.Taip bus garantuojama, kad pastangos bus geriau sutelktos, ir ištekliai bus panaudoti efektyviau, kad atitiktų mūsų tikslus.
Įmonės turi teisę tikėtis, kad valstybės narės nuosekliai taikys Bendrijos teisės aktus.Komisijos paruoštoje poveikio aplinkai analizėje apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje apytiksliai yra 3,5 mln. vietų, kurios greičiausiai buvo užterštos.Dalis jų, galbūt 15 proc., buvo neabejotinai užterštos.Todėl labai svarbu, kad įmonės neabejotų, jog panašios procedūros bus priimtos užterštoms vietoms pažymėti, nes taip įmonės galės numatyti suplanuotas investicijas.
Taip pat turime įsidėmėti, kad yra tiesioginis ryšys tarp klimato kaitos ir dirvožemio.Pvz., pagal neseniai parengtą mokslinį straipsnį, publikuotą autoritetingame tarptautiniame moksliniame žurnale Nature, per praėjusius 25 metus vien Jungtinėje Karalystėje dirvožemis kasmet į atmosferą išleido 13 mln. metrinių tonų CO2 – tai tiek pat, kiek būtų kasmet išleidę papildomi 5 mln. automobilių. Taip pat verta pažymėti, kad dar nebuvo visiškai panaudotas dirvožemio gebėjimas absorbuoti anglį ir paversti ją naudingu humusu.
Turint omenyje minėtus dalykus, norėčiau apibendrinti pagrindinius Komisijos pasiūlytų priemonių tikslus.
Pirma, reikia išvystyti labai lanksčią, bet nuoseklią ir visapusę Europos dirvožemio politiką.Sukūrus struktūrą tvariam dirvožemio naudojimui ir priėmus tiesiogines priemones, ši politika sutrukdys tolesnei dirvožemio degradacijai, ir gyvybiškai svarbios dirvožemio socialinės, aplinkos ir ekonominės funkcijos bus išsaugotos.
Antra, reikia surinkti būtiną informaciją apie dirvožemio Europoje būklę, kad galėtume priimti žiniomis pagrįstus esminius sprendimus ir sutelkti mūsų pastangas ten, kur buvo pastebėta didžiausia degradacija.
Trečia, degradavę dirvožemiai turi būti atkurti kur tik įmanoma, remiantis dirvožemio būklės analize, kurią turi atlikti valstybės narės.Atstatant turi būti siekiama sukurti dirvožemio kokybę, kuri atitiktų bent dabartinę ir numatomą žemės naudojimo paskirtį.
Ketvirta, visai Europos Sąjungai turi būti priimtos minimalios bendros taisyklės, kurios užtikrintų nuoseklų valstybių narių taikomą metodą dėl dirvožemio apsaugos reikalų.Šios bendros taisyklės padės pasiekti skaidrumo ir išvengti vidaus rinkos iškraipymo.
Strategijos ir direktyvos tikslas – imti vykdyti ilgalaikę politiką dėl dirvožemio apsaugos Europoje, kad po kelerių metų visos valstybės narės būtų pasiekusios žymios pažangos šioje srityje.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tam tikrus esminius pagrindų direktyvos dėl dirvožemio apsaugos aspektus.
Pirma, per bendro sprendimo procesą parengtas dokumentas turi būti nedviprasmiškas ir suteikti teisinį aiškumą suinteresuotosioms šalims, kurias paveikia šis teisėkūros procesas.Turime vengti priimti pakeitimus su teisės spragomis, be reikalo suvaržančiomis direktyvos taikymo sritį.
Antra, pasiūlymas jau dabar pasižymi aukštu subsidiarumo ir lankstumo laipsniu.Suprantu, kad siūlomi tam tikri pakeitimai, kurie dar labiau pakeltų subsidiarumo laipsnį.Tačiau turite būti tikri, kad šie pakeitimai nesukels sunkumų taikant direktyvą visoms valstybėms narėms.Tai ypač taikoma pakeitimams, kurie susiję su priemonių programomis direktyvoje apibrėžtose prioritetinėse srityse.
Trečia, norėdami pasiekti aukšto aplinkos apsaugos laipsnio, turime susitarti dėl nuoseklaus metodo, kurį taikys visos valstybės narės užterštiems dirvožemiams nustatyti.Pasiūlytas II priedo panaikinimas neleistų mums pasiekti savo tikslo.
Apibendrinant leiskite man pareikšti, kad nuo šiol Komisija seks diskusijos dėl savo pasiūlymo eigą Taryboje ir Europos Parlamente.Po to ji atitinkamai apibrėš savo nuomonę.
Cristina Gutiérrez-Cortines (PPE-DE), pranešėja.–(ES) Gerb. Pirmininke, prieš aptardama pasiūlymą, dėl kurio bus balsuojama šį rytą, norėčiau padėkoti pranešėjams iš visų politinių frakcijų ir ypač norėčiau padėkoti M. Sornosai iš Socialistų frakcijos Europos Parlamente ir mūsų draugui R. Prodžiui, kuris iš tikrųjų dirbo kartu ir praturtino direktyvą, lygiai kaip tai padarė Žaliųjų frakcija ir Europos laisvasis aljansas ir daug kitų Parlamento narių.
Dokumentas, dėl kurio bus balsuojama rytoj, turi kelis pakeitimus, atsiradusius susitarimo būdu, todėl šis dokumentas yra praturtintas kitų politinių partijų pasiūlymais.Šis dokumentas yra daugiausia pagrįstas sutarimu, ir tai yra taip netikėta aplinkos politikoje, kad, galima sakyti, jis turėtų sukurti naują Europos politiką ir dabar atveria naują kelią.
Šis dokumentas nepaprastai novatoriškas, nes jis pasiūlo naują būdą įgyvendinti direktyvas.Susidūrėme su problema, kad iš 27 šalių tik devynios šalys turėjo dirvožemio apsaugos įstatymus, ir tai yra problema, kurią turėsime vėl spręsti ateityje.Europa vystėsi asimetriškai, ir šiuo metu yra daug šalių, kurios pasiekė doktorantūros lygį dirvožemio politikos srityje, o kitos šalys vis dar yra A lygyje.
Kaip galime pasiekti sutarimo politikos, bendros politikos, kai yra tokie didžiuliai skirtumai?Būtent su šiuo iššūkiu susidūrėme.Kas buvo sprendimas?Mes atsivertėme Sutartį ir pamatėme, kad apibrėžiant direktyvas 249 straipsnyje išdėstoma, jog direktyvos yra bendri tikslai, bet jų vykdymas ir taikymas gali būti paliekami valstybių narių kompetencijai, ir būtent tai padarėme.
1 ir 2 straipsniai buvo sutvirtinti iki 6 Straipsnio, kad bendri tikslai taptų aiškūs.Kitaip sakant, nustatėme tai, ko reikia pasiekti.Žinome tikslą, kurį turime pasiekti, ir turime pripažinti, kad tvarumas yra procesas, kuris turi turėti aiškius tikslus, bet ne visos šalys gali judėti tuo pačiu tempu.Tų, kurios dar nepradėjo judėti, negalima prašyti daryti tą patį, ką daro kitos šalys.
Todėl prašome, kad įgyvendinimas liktų valstybių narių kompetencijai, maksimaliai laikantis subsidiarumo principo ir taip pašalinant baimę kai kuriose pažengusiose šalyse, kad jų oficialios priemonės gali būti kartojamos.Nėra jokio reikalo aiškią dirvožemio apsaugą turinčioms šalims vėl tai iš naujo daryti.
Ši lankstumo politika taip pat taikoma pripažįstant, jog, atsižvelgiant į klimatą ir sąlygas kiekvienoje šalyje, turi būti leidžiama kiekvienai šaliai pasiekti susitarimą su savo gyventojais, kad būtų galima įgyvendinti šitą politiką.Todėl, pvz., 8 straipsnyje garantuojame, kad ūkininkai gali sudaryti sutartį su savo valstybėmis narėmis dėl dirvožemio saugojimo, o tos valstybės, kurios tai jau padarė, neturės kartoti įstatymų priėmimo.
Tai reiškia, jog tuo pat metu turime užtikrinti, kad būtų laikomasi aiškios politikos dėl užteršto dirvožemio ir šiuo atžvilgiu gyventojų sveikata yra visų svarbiausia, kartu su tikslais saugoti sveikatą ir skaidriai teikti informaciją gyventojams; tai akivaizdu.
Kodėl galvoju, kad šioje srityje svarbu priimti direktyvą, atsakant kritikams, kurie jos nenori?Tai svarbu, gerbiamieji Parlamento nariai, todėl, kad turime sukurti Europą, pagrįstą mūsų stiprumu, taigi, turime imti pavyzdį iš tų šalių, kurios susitvarkė tinkamai.Kita vertus, jei nepriimsime teisės aktų, atsidursime netikrume ir nesaugume, o nesaugumas ir netikrumas kenkia rinkai ir sveikatai.
Kurkime Europą, remdamiesi jos stiprumu, o ne silpnybėmis.Būtent šiuo keliu turime eiti.
Be to, užtikrinama, kad bus laikomasi subsidiarumo principo, ir išdėstoma, kad oficialios priemonės ar įstatymai neturi būti kartojami.Valstybėms narėms suteikiama atsakomybė dėl direktyvos įgyvendinimo, o laisvė reiškia atsakomybę.
27 narių Europoje turime suprasti, kad aplinkos politikos negalima įgyvendinti per teismų sistemą.Taikydami šią politiką, negalime pasitikėti tik prokurorais ir Teisingumo Teismu.Turime pasitikėti bendra politika ir pasikliauti valstybių narių patikimumu bei gebėjimu imtis veiksmų ir įgyvendinti geriausią politiką.Todėl daug rėmėmės gera praktika.
Kita naujovė šioje direktyvoje yra tai, kad pirmą kartą klimato kaitos problema sprendžiama kartu su dirvožemio problemomis, skatinant tinkamą dirvožemio apdorojimą apsaugai nuo potvynių ir kovai su žemės virtimu dykuma bei su erozija.Yra ir kitas dalykas, į kurį turime atsižvelgti:Europa ir jos kaimo vietovės − žmogaus darbo rezultatas; jas sukūrė ūkininkai kaip kaimo vietovių sodininkai.Turime atsižvelgti į tai, kad ateities Europą turės kurti jos gyventojai, ir todėl, kartoju, turime nustatyti bendrus tikslus, tačiau padėti jiems pasirinkti kelią, kuris taip pat užtikrins sveikatą ir įsipareigojimą skaidrumui.
Labai jums ačiū, ir dar kartą dėkoju politinėms partijoms.
Vittorio Prodi (ALDE), pranešėjas.–(IT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau padėkoti jums ir dar kartą padėkoti C. Gutiérrez-Cortines.Prie šios užduoties dirbome kartu, ir tikiuosi, kad tai padėjo pagerinti tekstą.
Diskusijoje svarstoma direktyva skirta saugoti Europos dirvožemį nuo tokių reiškinių kaip žemės virtimas dykuma, erozija ir druskėjimas, vis labiau susijusiais su klimato kaita ir specifiniu dirvožemio užteršimu.Paradoksalu, kad nepaisant gerai parengto teršalų naudojimo ir išleidimo į aplinką reguliavimo, nebuvo jokios direktyvos, kuri turėtų nuostatas dėl įsipareigojimo, prieš gerinant smarkiai užterštą dirvožemį, nustatyti ir patvirtinti jo būklę.
Bet atrodo, kad tai trukdo tam tikriems žmonėms Parlamente ir kitur, kurie kritikuoja tai, ką jie vadina puolimu prieš subsidiarumo principą ir dusinančiu Europos institucijų kišimusi, kurios naudoja tokias priemones kaip Dirvožemio pagrindų direktyva, kad trukdytų ūkininkų ar įmonių grupėms, taikydamos nesąžiningus įstatymus, neteisingas nuostatas ir naujus administracinius ir (arba) finansinius sunkumus.
Apie ką kalbame?Kalbame apie tą pačią direktyvą, kuri suteikia valstybėms narėms apytiksliai 25 metų laikotarpį vien tam, kad nustatytų visas sritis šalies teritorijoje, kurias galima būtų laikyti smarkiai užterštomis, todėl netinkamomis įvairiam naudojimui, tiek viešam, tiek privačiam, ir visas sritis, atsidūrusias rimtame pavojuje dėl žemės virtimo dykuma, erozijos, druskėjimo ir tankumo praradimo.
Kalbame apie gaires tam, kad suorganizuotume sisteminį pagerinimo planą ten, kur jis būtinas, ir patenkintume bendrus interesus.Kalbame apie žmogaus sveikatos apsaugą ir aplinkos apsaugą.Kalbame apie pagrindų direktyvą, kuri ne tik gerbia valstybių narių autonomiją, bet ir nepateikia jokių apsunkinančių nuostatų.
Toliau klausiu jūsų, kodėl susiformavo tam tikrų valstybių narių ir Parlamento – dažnai pasižyminčių įtarumu – neigiama nuostata dėl veiksmų ir vietų, kurias turi visapusiškai ištirti šalių institucijos, sąrašo priėmimo?Ką jie turi paslėpti?Kodėl susiformavo tiek daug neigiamų nuostatų, kai jų atstovai Taryboje jau patvirtino, kad turi būti atliekamas privalomas tyrimas visose vietose, kurias Komisija pasiūlė II priede, ir kad skaidrumo principas turi vyrauti sandoriuose, susijusiuose su dirvožemiu?
Be to, visos Europos mastu taikant metodą kontroliuoti dirvožemį sukuriama pridėtinė vertė, ir tai pagerins valstybių narių gebėjimą gauti informacijos apie savo dirvožemį.Bet kokiu atveju pranešimai Komisijai bus beveik automatiniai, nes jie bus pagrįsti palydovų nuotraukomis.Galbūt ne visiems žinoma, kad šio tipo projektą Komisija jau atliko ir parengė Europos dirvožemio atlasą, kuris yra geras pavyzdys, parodantis, ko galima pasiekti, jei dirbame kartu.
Tačiau yra ir kitas argumentas už Bendrijos mastu taikomą metodą apsaugoti dirvožemį, būtent, klimato kaita – tai iššūkis, su kuriuo susiduria visa Europa.Šis iššūkis atneš nepaprastų klimato įvykių:daugiau lietaus, ilgesnių sausrų, mažiau sniego ir jūros lygio padidėjimą.Tai reiškia, kad privalome valdyti dirvožemį, tiksliau, kovoti su šiais iššūkiais, padidinti vandens sulaikymo trukmę visoje teritorijoje, kad neleistume vandeniui patvinti ir pagerintume susigėrimą į gruntinius vandenis, ypač pakrantėse, ir sutrukdytume jūros vandens įsiskverbimui, kuris daugiausia gresia dėl kylančio jūros lygio.
Miškininkystės valdymu siekiama kontroliuoti miško gaisrų pavojų, nes padidėjusios sausros sukels didesnį žemės virtimo dykuma pavojų gaisro atveju.Tarp kitko, šis žemės valdymo tipas skatins naudoti atnaujinamą energiją, pvz., vandens energiją ir biomasę.Taip pat neturime pamiršti dirvožemio vaidmens subalansuojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Per balsavimą trečiadienį prašyčiau jūsų apgalvoti tai, kad mums labai reikia strategijos ir direktyvos, galinčios garantuoti ateinančioms kartoms, kad jos galės naudotis dirvožemiu, kurį dabar turime saugoti, turint galvoje tai, kad kiekviena valstybė narė susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis ir tais pačiais aplinkos pavojais.Dirvožemis – ištekliai, kurių Europoje nepakanka, ir turime didinti jų tinkamumą.
Joan Calabuig Rull (PSE), Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės rengėjas.–(ES) Dėkoju, gerb. Pirmininke, ir taip pat dėkoju Komisijos nariui S. Dimasui už ryžtingą šios direktyvos palaikymą.
Norėtume pasveikinti Komisijos pasiūlymą, nes juo, žinoma, siekiama apsaugoti dirvožemį ir išsaugoti jo gebėjimą ir toliau atlikti savo aplinkos, ekonomines, socialines ir kultūrines funkcijas, kurios visos, žinoma, būtinos žmogaus veiklai.
Be to, kaip Komisijos narys teisingai pasakė, Komisija siūlo lanksčias taisykles, kurios ambicingos pagal savo tikslus ir ne pernelyg nurodančios pagal savo turinį.Laikydamosi bendros struktūros, minimalaus bendrojo vardiklio, valstybės narės apibrėš savo įsitraukimo lygį, leisdamos efektyviau naudoti administracinius gebėjimus šalies lygmeniu.
Nepaisant perdėto pasipriešinimo šiai direktyvai kai kuriuose sektoriuose, akivaizdu, kad dirvožemis yra gyvybinės svarbos ištekliai, kurie yra iš esmės neatnaujinami ir kurie kenčia nuo didėjančio aplinkos spaudimo, kurį daugiausia sukelia žmogaus veikla.
Pagal čia aptartus pranešimus buvo apskaičiuota, kad dirvožemio degradacijos kaina yra maždaug 40 000 mln. eurų per metus, šią kainą visuomenė sumoka kaip žalos infrastruktūrai atstatymą, padidėjusias sveikatos priežiūros išlaidas ir įvairiomis kitomis formomis.
Ši direktyva, žinoma, pagrįsta įspėjamaisiais ir prevenciniais veikimo principais bei principu, kad žala ekologijai turi būti atitaisoma jos ištakose ir kad už taršą moka teršėjas.
Šie teisės aktai sušvelnins dirvožemio degradacijos sukeliamus tarpvalstybinius padarinius, kurie tikrai yra, ir padės užtikrinti lygias sąlygas vidaus rinkoje.
Norėčiau pabrėžti šį aspektą, nes skirtingi įsipareigojimai, kuriuos gali paskirti ekonominiai operatoriai pagal skirtingus šalių dirvožemio apsaugos įstatymus, galėtų iškraipyti konkurenciją.
Apibendrindamas teigčiau, kad dirvožemio apsaugos direktyva − žingsnis pirmyn, kuris pagerins konkurenciją su didesniu skaidrumu ir apsaugos tokias bendrų interesų sritis kaip vanduo, maisto sauga ir žmonių sveikata.
Neil Parish (PPE-DE), Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentas. – Gerb. Pirmininke, labiau pageidaučiau, kad ši direktyva nebūtų mums teikiama. Pritarčiau ją atmesti ne todėl, kad nenoriu apsaugoti dirvožemio, bet todėl, kad dirvožemis yra visų mūsų interesas ir taip turėtų būti. Bet, ar direktyva yra teisingas kelias pirmyn?
Komisijos nary Stavrosai Dimasai, jūs pats teigėte, kad šiuo metu tik devynios valstybės narės turi priėmusios dirvožemį apsaugančius teisės aktus. Manau, kad sprendimas priimti dirvožemį apsaugančius teisės aktus priklauso pačioms 18 valstybių narių ir mums nėra būtina pristatyti kitą direktyvą. Jau turime Požeminio vandens direktyvą ir Nitratų direktyvą. Kalbant apie žemės ūkį, turime daug kompleksinio paramos susiejimo teisės aktų, reglamentuojančių dirvožemio ir dirvožemio tankinimo klausimus. Žinau, kad pranešėja labai stengiasi, kad būtų pašalintas žemės ūkis iš pasiūlymo, bet baiminuosi, kad išvysime tik dar daugiau biurokratijos ir dar daugiau sunkumų ūkininkams.
Komisijos narys taip pat pareiškė, kad yra 300 tipų dirvožemio visoje Europos Sąjungoje. Labai sunku turėti vieną visas šias vietas reglamentuojančią bendrą direktyvą. Jums tik reikia apsvarstyti tik šių metų žemės ūkio klausimą, nes kai kuriose valstybėse narėse vyravo sausros, kitose vyravo labai drėgnas oras, labai gausūs krituliai. Jeigu kasite bulves daugumoje šiaurinių valstybių narių šiais metais, kai buvo daug lietaus, tai, žinoma, sukelsite dirvožemio tankinimą. Tai reikia atlikti, kad užaugtų derlius. Tai gali būti ištaisoma kitais metais, suariant dirvožemį ir atitaisant jam padarytą žalą.
Šiems klausimams reikia lankstumo. Iš tikrųjų manau, kad mintis apie dar kitos direktyvos priėmimą siekiant daugiau reglamentuoti mūsų ūkininkų veiklą ir mūsų pramonę – neteisingas vystymosi būdas.
Karsten Friedrich Hoppenstedt, PPE-DE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Dirvožemio apsaugos direktyva ir Dirvožemio pagrindų direktyva kartu su Temine strategija dirvožemio apsaugai yra tarp pagrindinių temų šioje sesijoje, ir, žinoma, tai buvo svarbios temos komitetuose pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais.
Paprastai strategija – šiuo atveju strategija dėl dirvožemio apsaugos – yra svarstoma prieš atitinkamą direktyvą, ir tam yra rimtas pagrindas.Procedūrų atlikimas etapais paprastai turi tokį pranašumą, kad iš anksto atvirai aptariami interesai, kad, formuluojant direktyvą, būtų galima atsižvelgti į neseniai pareikštas nuomones.Atsižvelgiant į smarkią kritiką, kurios susilaukė Komisijos pasiūlymas dėl Dirvožemio apsaugos direktyvos, ankstesnė diskusija šia tema būtų neabejotinai buvusi naudinga, įskaitant tai, kad nuramintų visų susierzinimą.
Skirtingai nuo įprastinių pagrindų direktyvų šis Komisijos pasiūlymas – pritariu šiai nuomonei – pateikia labai griežtą, išsamų reguliavimą ir įpareigoja valstybes nares atlikti daug patikrinimų bei parengti daug ataskaitų, o šie darbai būtų didelė administracinė našta.Tai nepriimtina.
Naujos valstybės narės jau turi šalies, gerai veikiančius dirvožemio apsaugos įstatymus.Komisijos pasiūlymas kai kuriais atvejais iš jų pareikalautų visiškai pertvarkyti savo sistemas:taip pasiekiamas aukštas reguliavimo dvigubinimo ir papildomos biurokratinės naštos lygis.Todėl daug valstybių narių yra skeptiškos nuomonės dėl šios direktyvos, kaip jau buvo išdėstyta.
Vis dėlto praėjusius kelis mėnesius buvau smarkiai įsitraukęs į Komisijos pasiūlymo keitimo darbus, perrašant jį iš naujo.Iš esmės tai buvo klausimas suteikti valstybėms narėms platesnę kompetenciją savarankiškai veiklai, tačiau kartu siekiant suvaldyti didėjantį dirvožemio prastėjimą Europos lygmeniu.
Tikiuosi, kad galų gale kartu su mūsų drauge C. Gutiérrez-Cortines pasiekėme tinkamo rezultato, įskaitant bendrai iškeltą dirvožemio apsaugos temos reikšmingumą – toks rezultatas gali būti modeliu visame pasaulyje bei Europoje.Todėl leiskite man dar kartą šiltai padėkoti pranešėjai už pasiūlytą sprendimą, kuris leido rasti kompromisą.
María Sornosa Martínez, PSE frakcijos vardu.–(ES) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, Europos teisės sistemoje svarbiems gamtoms turtams (vandeniui, orui, rūšims, augmenijos ir gyvūnijos natūraliai aplinkai) yra skirti specifiniai Bendrijos teisės aktai, tačiau dirvožemiui kaip gamtos turtui neskirti jokie teisės aktai.Atėjo laikas išspręsti šį pusiausvyros trūkumą, todėl dėkoju Komisijai už jos pasiūlymą, ir taip pat dėkoju pranešėjai, C. Gutiérrez-Cortines, už atliktą darbą.
Kaip daugelis mūsų minėjo, dirvožemis yra neatsinaujinantis, todėl jis − ribotas gamtos turtas, atliekantis daug svarbių ekologinių ir ekonominių funkcijų, ir jis yra beveik visos žmogaus veiklos pagrindas.Neabejotina, kad Europos institucinės teisės aktų leidybos sistemos dalyvavimas šioje srityje suteiks impulsą tobulinti daugelyje šalių priimamus įstatymus, pateikdamas nuoseklią struktūrą, palaikomą Europos reglamento ir galbūt Europos išteklių.
Kai dėl nejudamos dirvožemio prigimties, kuri, atrodo, buvo kai kurių minima kaip įrodymas, siekiant pateisinti savo pasirinkimą palikti šią sritį šalių ar subsidiariam tvarkymui, o ne Europos politikai, Europos Komisijos komunikatas pateikia pakankamą argumentą, kodėl turi būti priimama strategija Europos lygmeniu, ir kai kurie kolegos, pvz., J. Calabuig Rullas, tai minėjo.
Yra keletas valstybių narių, nepageidaujančių dirvožemio apsaugos standartizacijos Europos lygmeniu, todėl manome, kad ir strategija, ir direktyva turi teisingą taikymo metodiką, būtent, jos yra lankstūs teisiniai instrumentai, kurie yra ambicingi ir ne pernelyg nurodantys.Tai reiškia, kad kiekviena valstybė narė gali pritaikyti juos pagal savo poreikius ir pagal savo socialinę ir ekonominę padėtį, nes struktūra buvo išdėstyta, o ilgalaikiai tikslai buvo nustatyti.
Trumpai sakant, manau, kad direktyvos pasiūlymo metodologija, pagrįsta prevencija, keliant gyventojų supratimą, aprūpinant informacija, nustatant prioritetines degradacijos sritis ir registruojant užteršto dirvožemio vietas bei šalių priemonių programas ir atkūrimo strategijas, yra nuoseklus, efektyvus ir lankstus metodas spręsti dirvožemio degradacijos problemą Europoje, išlaikant šalių situacijų ir pasirinkimų įvairovę.
Todėl prašau šių Rūmų, visų pirma, pasakyti stiprų „ne“ visiškam atmetimui, kurio šis pasiūlymas susilaukė kai kuriuose sektoriuose, ir palaikyti kompromiso taisymus, kurių pasiekėme po ilgų derybų.
Galbūt tai nėra direktyva, kokios kiekvienas norėtų, bet būtent todėl, kad visi esame tam tikru atžvilgiu nusistatę prieš šią direktyvą, ji gali būti mums naudinga ateityje.
Holger Krahmer, ALDE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, visų pirma, aš taip pat norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti pranešėjai C. Gutiérrez-Cortines, kuri per praėjusius kelis mėnesius skyrė daug energijos, veikdama kaip tarpininkė tarp direktyvos gynėjų ir priešininkų, ir šios pastangos galiausiai leido paruošti tinkamo kompromiso pagrindą.
Vis dėlto laikausi, nes visada laikydavausi, tos pačios nuomonės kaip ir tie šių Rūmų nariai, kurie nori atmesti Komisijos pasiūlymą.Tenebūna jokios klaidos:mūsų dirvožemis yra mūsų egzistavimo pagrindas.Be sveiko dirvožemio negali būti jokio žemės ūkio, jokio natūralaus maistingų medžiagų ciklo ir, ilgesnėje perspektyvoje, jokios gyvybės.Esame atsakingi už tai, kad kur tik įmanoma apsaugotume dirvožemį nuo žalingų padarinių ir išlaikytume jį geros būklės.
Tačiau, ši direktyva nėra teisingas būdas, kuriuo būtų galima to pasiekti.Nemanau, kad čia kyla klausimas, ar norime geriau apsaugoti dirvožemį, ar ne; vietoj to, mano supratimu, Europos lygmenyje kyla šis klausimas:ar tai priklauso mūsų jurisdikcijai, ar ne?Manau, kad nepriklauso.
Akivaizdu, kad daug valstybių narių priėmė savus veikiančius dirvožemio apsaugos įstatymus, parengtus rūpestingiau ir teikiančius geresnius vietinių problemų sprendimus, negu tai būtų galima padaryti priimant centralizuotą reglamentą iš Briuselio.Todėl prašyčiau Rūmų palaikyti taisymus, kurie valstybėms narėms palieka veiklos kompetenciją.
Be to, rengiamės sukurti daug naujos biurokratijos ir išlaidų administracinėms institucijoms bei verslo įmonėms.Yra pakeitimų, kuriuose ketinama remtis vien pramoninio verslo įkūrimo faktu kaip priežastimi reikalauti detalių patikrinimų ir ataskaitų.
Leiskite man greitai pateikti jums tik vieną pavyzdį apie pramoninių dujinių gamyklų statymą.Jos išskaido normalų orą, kuris yra dujų mišinys, į sudedamąsias dalis, ir ši gamyba visiškai nekenkia dirvožemiui.Neturime jaudintis dėl panašių dalykų, bet tik tokiu atveju, kai kyla pagrįstas susirūpinimas, kad gamykla gali užteršti dirvožemį.
Manau, kad mums jau seniai laikas susilaikyti nuo dirvožemio padėties ataskaitų ruošimo ir išleidimo.Tai yra kėsinimasis į sutarčių laisvę.Žemės pardavimą pagrįstai reglamentuoja civilinė teisė, ir ši tvarka turi išlikti.Gerbiamieji Parlamento nariai, tikiuosi, kad galų gale perengsime direktyvą, kuri iš tikrųjų užtikrins dirvožemio apsaugą, ir pirmiausiai nedidins administracinės naštos.
Janusz Wojciechowski,UEN frakcijos vardu.– (PL) Gerb. Pirmininke, yra posakis, žinomas daugelyje šalių:„geriau vėliau negu niekada“.Mes vėlai imamės dirvožemio apsaugos, kai jau daug dešimtmečių dirvožemis buvo niokojamas, kaip yra akivaizdžiai matoma pramoninėse srityse, bet gerai, kad supratome, jog dirvožemis maitina mus, ir neturime jo sunaikinti.Neturime elgtis su juo kaip su komerciniu daiktu ir negalime vykdyti politikos, pagal kurią didžiausias verslas yra žemės ūkio paskirties žemės pirkimas ir jos naudojimo paskirties pakeitimas.
Jau galima matyti, kad ši politika nepasitvirtino.Gerai, kad pagaliau tai matome ir galime imtis dirvožemio, mūsų tiekėjo, apsaugos.Norėčiau jums priminti teiginį, kurį galima rasti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonėje, jog viena sąlyga efektyviai dirvožemio apsaugai yra žemės ūkio palaikymas ir plėtra.Ūkininkų puoselėjamas dirvožemis išsaugo savo derlingumą, bet likęs be priežiūros jis virsta dykuma.Aljanso už tautų Europą frakcijos vardu palaikau C. Gutiérrez-Cortines ir R. Prodžio pranešimus.
Hiltrud Breyer,Verts/ALE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, mes pareiškiame aiškų „taip“ dėl dirvožemio apsaugos visos Europos Sąjungos mastu.Girdėjome, kad dirvožemis yra mūsų svarbiausias neatsinaujinantis gamtos turtas.Dirvožemio prastėjimas Europos Sąjungai kasmet kainuoja daugiau kaip 38 mlrd. eurų. Vokietijoje tik 2 proc. dirvožemio yra vis dar natūralios būklės.Dvylika procentų dirvožemio Europos Sąjungoje yra paveikta erozijos.
Dirvožemio prastėjimas nesilaiko valstybių sienų.Pagal tai, kaip dabar naudojame dirvožemį, mes, galima sakyti, traukiame kilimėlį sau iš po kojų.Europos Sąjungos pasiūlymas buvo geras; jis nurodė teisingą kryptį, ir mums reikėjo jį pagerinti.Žinau, kad pranešėja kovojo už tai, bet, deja, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas susilpnino ir dar labiau sugadino labai daug pasiūlymo punktų dėl konservatorių ir žemės ūkio lobistų spaudimo.Negaliu suprasti, kodėl mes Aplinkos komitete sutikome laikyti paslaptyje informaciją apie dirvožemį su perimtu užteršimu.Tikiuosi, kad vis dar galėsime tai pataisyti rytoj.Tai prieštarauja skaidrumui ir Aarhuso konvencijai.
Taip pat žinome, kad klimato kaita ir geros kokybės dirvožemis yra tarpusavyje susiję dalykai, kad dirvožemis yra svarbi anglies dvideginio surinkimo vieta ir jis nuolat praranda gebėjimą surišti CO2. Susilpninus pasiūlymą Aplinkos komitete, būgštauju, kad ambicinga Dirvožemio apsaugos direktyva yra, deja, neįmanoma.Tačiau mums reikia efektyvios dirvožemio apsaugos su bendru grafiku ir bendrais kriterijais.
Trumpai sakant, mums reikia efektyvių, konkrečių tikslų, kuriais sustabdytume dirvožemio prastėjimą Europos Sąjungoje.Neturime atsisakyti planų sukurti teisiškai įpareigojančią prievolę dėl šio vadinamojo kompromiso.Tik teisiškai privalomos priemonės leis mums išjudinti ambicingą dirvožemio strategiją.
Roberto Musacchio, GUE/NGL frakcijos vardu.– (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, mes turime prieš save labai svarbią ir pozityvią direktyvą.Norėčiau padėkoti Komisijos nariui S. Dimasui, kuris ją tvarkė.Aš pats taip sakau, būdamas nariu frakcijos, kuri dažnai kritikuoja direktyvas ir Komisiją:čia nėra toks atvejis.
Ši direktyva Europai bus didžiulis žingsnis į priekį, tiek jos politikos kokybės, tiek jos efektyvumo požiūriu.Parengus pagrindų direktyvas dėl gamtos elementų, dirvožemis bus laikomas esmine biosferos dalimi, esminiu aplinkos ir klimato balanso elementu, o ne vien tik platforma ant kurios galima statyti.
Dirvožemis yra gyvas, jis sugeria CO2, jis gamina biomasę:jį reikia apsaugoti, jį net reikia pagerinti, nes Europos dirvožemis yra labai užterštas.Europa tai supranta.Dalyvavome ilgoje ir sudėtingoje diskusijoje Komitete, ir norėčiau padėkoti Cristinai Gutiérrez-Cortines už jos aistringus pasisakymus šia tema.
Tačiau kyla pavojus, kad Parlamentas trukdys Komisijos tekstui.Man niekada nepatinka tai matyti, man visada labiau patinka, kai Parlamentas yra pažangesnis už Komisiją.Kažkas net rekomendavo, kad direktyvą reiktų atmesti, bet tai būtų rimta klaida.Europa turi pasirūpinti ateitimi.Dirvožemis po mūsų kojomis – mūsų bendras dirvožemis, jis yra mūsų planetos dalis.Tai vienintelis dirvožemis, kurį turime, ir privalome jį prižiūrėti.
Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu– Gerb. Pirmininke, matau prasmę reglamentuoti vandens ir oro kokybę teisės aktais ES lygmeniu. Mes jais dalinamės ES ir, iš tikrųjų, pasauliniu mastu. Tačiau, kaip suprantu, prasmės nėra dirvožemio apsaugos atžvilgiu. Dirvožemis yra ne toks mobilus ir, išskyrus atitinkamų apsaugos standartų nustatymą, turėtų priklausyti valstybių narių kompetencijai ir jų vietos valdžios institucijoms. Prieš ES imantis pernelyg didelio dirvožemio valdymo, turėtume peržiūrėti savo sąžinę.
Airijoje Europa padarė įtaką kai kurioms problematiškoms politikos kryptims dirvožemio kokybės blogėjimo klausimu. Pvz., ES cukraus reforma pašalino runkelius iš kviečių sėjomainos. Runkelių įvedimą sąlygojo dirvožemis ir jis tapo tinkamesnis už grūdus. Taip pat, ES miško dotacijos per tuos metus virto netinkamomis puošniomis plantacijomis, dėl kurių joms augant dirvožemis buvo rūgštingesnis, o nuimant derlių dirvožemis buvo sutankėjęs kai kuriose vietose, padarant jį nederlingą, o kitur kalnų vandens buvo išplautas į upes ir ežerus.
Dirvožemis nepaprastai įvairus, bet jis turi būti gyvas ir atsinaujinti. ES turi uždrausti dirvožemio naikinimą, bet palikti priežiūrą ir ūkininkavimą žmonėms, kurie supranta jo sudėtį kiekvienoje srityje.
Irena Belohorská (NI).-(SK) Prieš analizuodami pasiūlytos pagrindų direktyvos dėl dirvožemio apsaugos dabartinę formuluotę, turime apsvarstyti, ar Europos Sąjungos teisės aktai šioje srityje iš tikrųjų būtini.
Reiktų atsižvelgti į Teisės reikalų komitetą nuomonę.Jis aiškiai atmetė reikalingumą priimti dirvožemio apsaugos įstatymus Europos Sąjungoje, remdamasis tuo, kad dirvožemis neturi jokios tarpvalstybinės svarbos, todėl tai − regioninė problema.Nepaisant to, kad kiti komitetai, pareikšdami savo nuomones, iš esmės pasisakė už Europos Sąjungos teisės aktus dėl šių dalykų, kai kurios frakcijos šiek tiek dvejoja.Pvz., Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonėje pateiktas pakeitimas 5 straipsniui aiškiai nurodo, kad dirvožemio degradacija turi vietines arba regionines priežastis bei padarinius, todėl būtina priimti nacionalines, taigi, ne Europos lygmens priemones.Atrodo, kad tai prieštarauja likusiam tekstui, kuris aiškiai pasisako už pagrindų direktyvą.Panašą formuluotę galima rasti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pateiktame pakeitime 2 straipsniui.
Kita vertus, svarbu pripažinti, kad dirvožemio, kaip neatsinaujinančio gamtos ištekliaus, degradacija sukelia reikšmingus padarinius kitais aspektais, kuriems jau yra priimti teisės aktai, pvz., dėl vandens kokybės, maisto saugos, klimato kaitos ir t. t. Net jei abi pusės buvo iš dalies teisios dėl pagrindų direktyvos reikalingumo, manau, kad sprendimas priimti ar atmesti Europos programą bus politinis.
Norėčiau pakomentuoti dėl pranešimo pobūdžio pakeitimo iš neigiamo į teigiamą.Vienas pavyzdys yra pakeitimas, vietoje termino „pavojaus sritis“ įrašant „prioritetinė sritis“.Manau, kad kalbėdami apie sritis, kuriose dirvožemio degradacija turi būti skubiai sustabdyta, turime vartoti perspėjamąją terminologiją; pavojingos būklės dirvožemį reikia apibūdinti neigiamu terminu, kad būtų pabrėžtas situacijos rimtumas.
Jan Březina (PPE-DE).-(CS) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjams už darbą dėl svarstomo pasiūlymo.Deja, turiu patvirtinti Teisės reikalų komiteto, kuris kreipiasi į atsakingą komitetą, nuomonę siūlyti atmesti Komisijos pasiūlymą.
Komiteto paminėtos priežastys yra galiojančios ir tokios lieka, nepaisant esminių pakeitimų, kurie buvo atlikti pasiūlymo tekste per praėjusius kelis mėnesius.Dirvožemis iš tikrųjų neturi jokios tarpvalstybinės reikšmės ir todėl jis turi likti valstybių narių kompetencija.Todėl, nepaisant teigiamų pakeitimų, šis pasiūlymas ir toliau lieka subsidiarumo principo pažeidimu.Kalbant apie proporcingumo principą, tokių teisės aktų priėmimas gali būti laikomas išteklių švaistymu.Be to, svarbu nepamiršti, kad Europos Sąjungoje yra daug skirtingų dirvožemio tipų, naudojamų labai įvairiai.
Tai tiesa, kad svarstoma direktyva tapo tuo, ką galima apibūdinti kaip lanksčią pagrindų direktyvą.Be to, dėl mūsų naujos filosofijos direktyva yra įpareigojanti rezultatų aspektu, bet palieka teisę valstybėms narėms nuspręsti dėl formos ir metodo.Labai teigiama, kad nereikia peržiūrėti esamų valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių šiuos tikslus.Taip iš tikrųjų laikomės subsidiarumo ir proporcingumo principų.Šio teisės akto priėmimo teigiamas padarinys būtų spaudimas, kurį patirtų valstybės narės su netinkamais esamais dirvožemio apsaugos įstatymais, bet nesu įsitikinęs, kad tai yra geriausias būdas joms daryti spaudimą.Pasvėrus visus už ir prieš, manau, kad nereikia priimti pasiūlytos direktyvos.Valstybės narės gali savarankiškai apsaugoti savo dirvožemį.Apibendrindamas norėčiau pakartoti prancūzų filosofo žodžius, kuris pasakė, kad jei įstatymas nėra būtinas, jo nereikia rengti.
Karin Scheele (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, priklausau tai grupei, manančiai, kad dirvožemio apsauga neabejotinai yra Europos Sąjungos uždavinys, ir kad todėl Europos Parlamentas turi priimti šią pagrindų direktyvą.Atvirai kalbant, nesuprantu komentarų, kurie buvo pareikšti dėl to, kad neatsižvelgta į skirtingus dirvožemio tipus valstybėse narėse.Dar kartą atidžiai perskaitysiu šią direktyvą ir pabandysiu atrasti tai, ką nurodo kiti nariai, nes nepastebėjau šių nelanksčių priemonių ir pasiūlymų.
Taip pat norėčiau paminėti žemės ūkio vaidmenį, nes, mano požiūriu, įvairių partijų kompromisinis pakeitimas labai svarbus.Pagal jį iš valstybių narių reikalaujama, naudojant dirvožemį žemės ūkio tikslams, skatinti taikyti javų auginimo ir želdinimo mišku metodus, kurie galėtų naudingai paveikti dirvožemio organinę medžiagą ir dirvožemio derlingumą bei taip sutrukdyti nuošliaužoms ir žemei virsti dykuma.
Panašiai reikėtų paremti žemės ūkio metodus, užkertančius kelią dirvožemio tankumo praradimui ir erozijai.Žinome, kad žemės ūkis labai dažnai sukelia problemų dirvožemio kokybei, ir manau, kad šis paaiškinimas yra labai svarbus.Nemanau, jog formulė „parama žemės ūkiui, nesvarbu kokiam“ yra pakankama, kad apsaugotų dirvožemį regioniniu, šalies ar net Europos lygmeniu.
Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN).– (PL) Gerb. Pirmininke, pagrindų direktyva dėl dirvožemio apsaugos, mano požiūriu, bus priemonė, užtikrinsianti maisto produktų gamybą ir tinkamą aprūpinimą švariu vandeniu ateinančioms Europos Sąjungos gyventojų kartoms.
Dirvožemis taip pat atlieka daug kitų svarbių funkcijų:jis yra žmonių veiklos, miestų ir infrastruktūros pagrindas, taip pat yra būtinas gamtai ir vertingiems kraštovaizdžiams.Dirvožemio apsauga yra būtina palaikyti mūsų natūralų paveldą ir žaliavų tiekimą.
Atsižvelgiant į šią situaciją, lanksti pagrindų direktyva, pripažįstanti subsidiarumo principą, bus priemonė, skatinsianti valstybes nares saugoti dirvožemį.Tokiais terminais suformuluota direktyva įpareigoja valstybes nares dėl rezultatų, kurių reikia pasiekti dirvožemio apsaugos srityje, bet palieka valstybėms narėms teisę pasirinkti formas ir metodus, kuriais siekiama tokios apsaugos.
Verta paminėti direktyvoje esančius pasiūlymus, kaip valstybės narės turi sudaryti užterštų sričių sąrašus, įskaitant sąrašus regioniniu mastu, kuriuos ketinama išleisti ir atnaujinti kas penkerius metus.Tai – svarbi informacija Europos Sąjungos gyventojų sveikatos ir gyvenimo apsaugai.
Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE).-(FR) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti mūsų pranešėjus ir įvertinti sudėtingą darbą, kurį C. Gutiérrez atliko siekdama rezultato, skirto apsaugoti mūsų dirvožemį.
Kitaip nei kiti kolegos Parlamento nariai, manau, kad daugiau apribojantis teisinis metodas būtų suteikęs geresnę apsaugą.
Taip pat apgailestauju, kad mūsų kolegos Parlamento nariai, kurių šalys turi griežtesnį reguliavimą negu yra pasiūlytas šiame projekte, vis dar bando susilpninti šį pranešimą per pakeitimus, kuriuos primygtinai siūlyčiau jums atmesti rytoj.
Mūsų žemės ūkio ir pramonės veikla bei gabenimo struktūra drastiškai paveikė dirvožemio kokybę.Tačiau juk dirvožemis yra biologinės įvairovės ir mūsų maisto pagrindas.Jis filtruoja ir kaupia organinę medžiagą bei mineralus, ir taip pat padeda mums pasiekti vandenį.Jis yra labai svarbus kovojant prieš klimato kaitą.Be to, susidūrus su augančiais maisto ir energijos gamybos poreikiais, mums būtina išsaugoti ir atkurti mūsų dirvožemio kokybę bei užkirsti kelią žemės virtimui dykuma.
Be teisės aktų Europos lygmeniu, negalime tikėtis rezultatų.
Bastiaan Belder (IND/DEM).- (NL) Gerb. Pirmininke, kalbu čia savo kolegos J. Bloklando vardu.
Ši diskusija dar labiau parodo, kad pasiūlyta dirvožemio politika yra labai prieštaringa.Dabar, kai yra du pasiūlymai – strategija ir Direktyva – atrodo, tarsi būtų įvedama nauja aplinkos politikos šaka.Sakau „atrodo“, nes tai labai toli nuo tiesos.Tausojantis dirvožemio naudojimo valdymas jau minimas 33 Europos direktyvose, pvz., Vandens pagrindų direktyvoje.Tada kodėl mes pristatome persiklojančius įstatymus, sukeldami dar daugiau sunkumų, ypač valstybėms narėms, kurios jau turi gerai veikiančią dirvožemio politiką?
Palaikysiu R. Prodžio Teminę strategiją.Mano nuomone, tos valstybės narės, kurios dar turi suformuoti dirvožemio politiką, turi tai padaryti remdamosi strategija.Kita vertus, pagrindų direktyva yra neproporcinga ir, mano nuomone, taip pat pažeidžia subsidiarumo principą.Kitaip nei oras ir vanduo dirvožemis neturi tarpvalstybinės reikšmės, ir politika dažnai yra įgyvendinama regioniniu ar vietiniu mastu.Tai dar viena priežastis, kodėl aš – t. y. J. Bloklandas – pasirašiau po pakeitimu, atmetančiu Komisijos pasiūlymą.
Jim Allister (NI).- Gerb. Pirmininke, žinome, kad žemės grobimas − nepateisinamas pasisavinimas kitam priklausančio turto. Atrodo, kad ši dirvožemio direktyva prilygsta Briuselio nepateisinamiems įgaliojimams grobti ir, žinoma, formuoja neišvengiamą šviežios biurokratijos lygį.
Dirvožemis, kaip buvo minėta šioje diskusijoje, skirtingai nei oras ir vanduo, neturi savybės plisti iš vienos valstybės į kitą. Jis neturi tarptautinės dimensijos. Ši politika dėl dirvožemio yra ir turi likti valstybės narės klausimu.
TIPK, kompleksinės paramos įsipareigojimai, Sąvartynų direktyva ir Nitratų direktyva leidžia ES daugiau nei reikia įsikišti. Taigi, nesigailiu pritardama šio išalkusio pasiūlymo atmetimui.
Bet, jeigu taip atsitiktų, kad ES vis dėlto nuspręstų įsikišti į šį šalių klausimą, tai vieną iniciatyvą ji galėtų apsvarstyti, kuria remiantis būtų įvedamas mokestis ūkininkams vietoj anglies izoliavimo nustatymo ūkininkavimui ir ūkininkavimo praktikai.
Françoise Grossetête (PPE-DE).-(FR) Gerb. Pirmininke, mano pirma mintis dėl šio direktyvos pasiūlymo buvo atmesti šį tekstą.Taip pat manau, kad pagrindų direktyva galbūt buvo netinkamas sprendimas.
Kam mums naujas tekstas dėl dirvožemio apsaugos, kai jau turime visą rinkinį reglamentų dėl dirvožemio, atliekų, pesticidų ir gamtos apsaugos?Laikydamiesi geresnės teisės aktų leidybos struktūros, maniau, neturėtume vėl praeiti Europos Komisijos malūno.Bandžiau įsivaizduoti save mūsų savivaldybių merų padėtyje, kai jie susidurs su kitu analizės reikalaujančiu tekstu.
Tačiau, tikrovė yra tokia:žmonės savo veikloje nesiskaitė su dirvožemiu.Mes sudėvėjome dirvožemį dėl intensyvios gamybos.Be to, prasidėjo klimato kaita ir žemės virtimas dykuma.Mūsų miestų planavimo politika mineralizavo dirvožemį, jį pablogino, ir mūsų bendrapiliečiai dabar nustemba, kai jie patiria katastrofiškus patvinimus, nes dirvožemis nebesugeria lietaus vandens.Kas nematė atvertų žaizdų kraštovaizdyje dėl naudojamų karjerų, iš kurių parūpinamos mums tokios vertingos medžiagos?
Nualintas, išdžiovintas, pablogintas, užterštas ir suniokotas dirvožemis – tai nutiko šiai žemei, apie kurią ankstesnės kartos kalbėjo su pagarba, nes žemė jiems buvo viskas:jų darbas, jų maistas, jų gyvenimas ir daugeliui jų vienintelis turtas.Į tai, kas kadaise buvo mūsų motina Žemė, dabar žiūrime įtariai.Kokie bus šios degradacijos, šio teršimo padariniai mūsų aplinkai ir sveikatai?
C. Gutiérrez atliko nepaprastą darbą, bandydama rasti priimtiną metodą, bandydama suartinti tuos, kurie nenorėjo šios direktyvos ir tuos, kurie jai pritarė.Ji išklausė Parlamento narių nuomones.Ji surado suderintas pozicijas, kuriose išlaikomas subsidiarumo principas renkantis metodus, nes valstybės narės tarpusavyje labai skiriasi.Galutinis tekstas buvo labai išplėtotas.Jame vengiama didinti administracinių kaštų naštą, raginant mus ištaisyti praeities klaidas, mūsų žemės ūkio, pramonės ir miesto plėtros praktikas, kuriose nesiskaitoma su dirvožemiu.Šis pranešimas, kurį C. Gutiérrez visiškai pertvarkė, yra patenkinamas.Europos Sąjungoje dirvožemis yra toks įvairus, kad subsidiarumo garantija būtina, nes ji užtikrina dirvožemio apsaugą ir tausojantį naudojimą.
Gyula Hegyi (PSE).-(HU) Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti sveiką aplinką mūsų gyventojams, todėl priimti privalomi Sąjungos teisės aktai daugumai mūsų aplinkos elementų.Dirvožemis − vienintelis aplinkos elementas, kurio dar negalėjome reguliuoti, todėl dabar nėra jokios Sąjungos priemonės, kuri galėtų sustabdyti dirvožemio teršimą ir jo kokybės eroziją, nors tai sukelia daug dešimčių milijonų eurų vertės žalą mums visiems.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, privaloma imtis veiksmų prieš dirvožemio teršimą tik tada, kai teršalai patenka į kitus aplinkos elementus:gruntinį vandenį, gėlą vandenį, žemės ūkio produktus arba tada, kai jau praktiškai būna per vėlu veikti.Pritarčiau šios naujos Europos Sąjungos direktyvos priėmimui ir esu patenkintas, kad buvo sukurtas kompromisinis paketas, kuris yra net priimtinesnis iš aplinkos apsaugos perspektyvos.
Vengrijai taip pat svarbu tai, kad, kaip daugelis mūsų pasiūlė, teisės aktai taip pat turėtų padėti spręsti dirvožemio rūgštėjimo problemą.Tai – didelis pavojus žemės ūkio gamybai, todėl reikia su tuo kovoti, šiam tikslui taip pat panaudojant Sąjungos priemones.Užterštų sričių registravimas paskatins jų atstatymą, taip galėsime užkirsti kelią gruntinio vandens, kuris naudojamas gerti, teršimui, ir, žinoma, užterštų augalų auginimui.Todėl dirvožemio reguliavimas atitinka ūkininkų interesus.
Todėl tikiuosi, kad kai kuriems dešiniųjų pažiūrų Parlamento nariams, įskaitant, stebėtina, kelis Parlamento narius iš Vengrijos, nepavyks sutrukdyti patvirtinti direktyvą, kuri apsaugotų Vengrijos žemės ūkio ir aplinkos interesus.Pagal direktyvos dvasią, nustatytų užterštų ar prasto dirvožemio sričių atkūrimas bus Sąjungos užduotis ir jai reikalingi ištekliai turės būti surasti būsimajame Bendrijos biudžete.
Jeffrey Titford (IND/DEM).- Gerb. Pirmininke, šiame pasiūlyme dėl direktyvos dėl dirvožemio apsaugos daug patikimumo spragų. Pirma, dirvožemio turinys ir kokybė skirtingose atskirų valstybių dalyse žymiai skiriasi. Kiek dar skirsis dirvožemiai 27 skirtingose valstybėse, kurios žymiai skiriasi klimatu? Absurdiška manyti, kad ES gali nustatyti „vieno dydžio visiems“ direktyvą dėl dirvožemio nuo Viduržiemio jūros iki Skandinavijos.
Dabar mūsų ir taip apsunkinti ūkininkai, kurių daugelis rašė mano rinkimų štabui, smarkiai abejoja direktyvos dėl dirvožemio apsaugos poreikiu. Jie pakankamai teisingai pabrėžė, kad yra asmeniškai suinteresuoti dirvožemio apsauga, nes tai jų pragyvenimo šaltinis. Jie taip pat mano, kad ji užkrautų kitą varginančią naštą ant jų pečių, nepakankamai pripažįstant galiojančius šalių teisės aktus.
Antra didelė patikimumo spraga apima ES trumpalaikišką atvirų sienų politiką, kuri skatina masinę imigraciją iš Rytų Europos į mano šalį. Kaip mums pranešta, dėl to atsirado poreikis formuoti atitinkamą didžiulę namų – apytiksliai trijų milijonų naujų namų iki 2020 m. – statybos kiekviename laisvame žemės sklype programą. Net žaliajai juostai kyla grėsmė. Nemanau, kad geriausia dirvožemio apsauga yra didelių žemės plotų laidojimas po betonu.
Lambert van Nistelrooij (PPE-DE).- (NL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, palaikau dirvožemio strategiją, išdėstytą R. Prodžio pranešime, bet esu prieš Direktyvą dėl dirvožemio.Taip darau aiškiai remdamasis subsidiarumo ir proporcingumo principais.
Todėl pasiūliau pakeitimą, atmetantį šią direktyvą, bet taip pat ir pakeitimą dėl kitos priemonės, būtent, atviros koordinacijos.Taip galima visiškai pasiekti tikslų.Taip pat akivaizdžiai aišku, kad visa tai kreipia į stimuliavimą, pasidalinimą žiniomis ir kontroliavimą.Viskas įmanoma, įskaitant finansinę pagalbą iš Sąjungos.
Dubliavimo pavojus išlieka:pakartoju, prioritetinės sritys yra nurodytos, ir net jūros pagrindas buvo įtrauktas į diskusiją.Mano šalies, Nyderlandų, gyventojai nesupranta, kodėl iš viršaus priimami nereikalingi įstatymai Europos lygmeniu.Kaip minėta, jau yra daugiau kaip 30 direktyvų tiesiogiai arba netiesiogiai reglamentuojančių dirvožemio kokybę.Kokia prasmė priimti centrinius teisės aktus, kai decentralizuotas metodas taip pat yra galimas?Vis dėlto tikrai vertinu C. Gutiérrez-Cortines pastangas nukreipti taisykles arčiau subsidiarumo principo.
Taip pat pateikiau dar daugiau pasiūlymų, kuriuos pasirašė 40 Parlamento narių:pakeitimus, kuriais siekiama dar labiau pabrėžti dirvožemio kokybę ir apsaugą bei atsakyti į tokius naujus iššūkius kaip klimato kaita.Tačiau nereikia priimti jokių teisės aktų Europos lygmeniu.Kreipiuosi į savo kolegas Parlamento narius, prašydamas palaikyti mano pateiktus pakeitimus šiuo klausimu.
Dorette Corbey (PSE).- (NL) Gerb. Pirmininke, dėkoju C. Gutiérrez-Cortines, bet turiu pasakyti, kad, deja, su ja nesutinkame.
Yra labai daug vietų Europoje su užterštu dirvožemiu ar kitomis dirvožemio problemomis, pvz., erozija.Šias problemas reikia kiek galima skubiau išspręsti.Manau, kiekvienas su tuo sutinka.
Komisija siūlo spręsti dirvožemio problemas Europos lygmeniu – ir, mano nuomone, ten slypi problema.Šiaip ar taip, dirvožemio problemos dažnai yra vietinės reikšmės, ir tik tam tikrais atvejais jos turi tarpvalstybinį poveikį.
Bendradarbiavimas Europos lygmeniu yra pageidaujamas, kai dirvožemio problemos turi tarpvalstybinį poveikį, ir tokiu atveju solidarumas bei bendradarbiavimas yra svarbūs.Tačiau vietinių ir šalių dirvožemio problemų atveju Europos politika yra visiškai nereikalinga.Daug valstybių narių jau turi sukūrusios gerą nacionalinę politiką spręsti dirvožemio problemoms ir užkirsti joms kelią.Jų politika siūlo tokio lygmens apsaugą, kuri prilygsta tai, kuri dabar pateikiama.
Direktyvoje dėl dirvožemio reikia atsižvelgti į šias valstybes nares – jos turi būti atleistos nuo europinių įsipareigojimų – ir todėl mes planuojame balsuoti prieš šią direktyvą.
Mairead McGuinness (PPE-DE).- Gerb. Pirmininke, šioje diskusijoje atstovauju Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, kuriame atmetėme pasiūlymą dėl direktyvos. Pritariu Romano Prodžio strategijai su kai kuriomis išlygomis.
Visi norime apsaugoti savo dirvožemį, bet manau, kad tie, kuriems rūpi ši direktyva, mano, kad nėra būtina šiuo būdu taip daryti. Lambert van Nistelrooij pabrėžė daug geresnį apsaugos būda atviru koordinavimu. Mano manymu, su dirvožemio apsauga susiję sunkumai yra tai, kad neatliekame pakankamų mokslinių tyrimų, kaip apsaugoti dirvožemius, ir kad labai daug mokslinių tyrinėtojų ir patarėjų žemės ūkio srityje užsiėmę formų pildymu – formų, kurios kuriamos čia Europos Sąjungoje ir kurios atitraukia juos nuo jų darbo bendradarbiauti su ūkininkais dėl pažangiausios patirties dirvožemio apsaugos klausimu.
Ūkininkams labai sunku susitaikyti su daugiau biurokratijos. Jie su ja susiduria kiekvieną dieną naudodamiesi kompleksine parama. Manau, kad dirvožemiai yra saugomi gera žemės ūkio praktika. Tai − valstybės narės klausimas. Tikėjausi, kad šio vakaro diskusija įtikins mane, kad mums reikia direktyvos, bet ligi šiol nesu įtikintas.
Pritariu pranešėjos atliktam darbui ir tikrai ji iškėlė labai daug problemų, kurios kalėtų kilti, bet ir toliau svarstau, kodėl mums to reikia. Manau, kad Airijos ūkininkai, kurių daugumai dabar susirūpinimą kelia Reformos sutartis, vertins tai kaip kitą ketinimą apriboti kasdieninę veiklą, nebent įtikintume, kad taip nėra.
Kartoju klausimą, kuris man kelia susirūpinimą, kad ES sukurta biurokratija, iš tikrųjų, beveik griauna mokslinius tyrimus ir patariamuosius darbus. Taip, mums reikia spręsti klausimą dėl užteršto dirvožemio, tačiau turime direktyvas, kurios jau tai reglamentuoja; jos galioja. Šiandienė diskusija manęs neįtikina, kad mums reikia šios direktyvos. Liksiu atviras iki šios diskusijos pabaigos ir matysiu, ar būsiu įtikintas, bet, ligi šiol, manau, kad nebūsiu. Pritariu strategijai, bet ne direktyvai.
PIRMININKAUJA M. MAURO Vicepirmininkas
Péter Olajos (PPE-DE).- (HU) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasveikinti C. Gutiérrez, nes ji sugaišo daug laiko ir išeikvojo daug energijos rengdama projekto tekstą, kurį iš tikrųjų pavyko pateikti plenarinėms diskusijoms ir balsavimui, nepaisant pasipriešinimo, kurį gali parodyti Parlamentas.
Šiandien, kai nepaprastos gamtinės sąlygos, sukeltos klimato kaitos ir civilizacijos, vis didina naštą dirvožemiui ir tuo pačiu visam gyvenančiam pasauliui, šis teisės aktas turi labai didelę reikšmę.Mano požiūriu, direktyva – vienas iš svarbiausių pareiškimų dėl žemės ūkio veiklos svarbos ir ilgalaikio žmonių nuopelno, kurie dirba rūpindamiesi, saugodami ir gerindami dirvožemį.Be jų ne tik neturėtume maisto, bet ir mūsų aplinka patirtų didelę žalą.
Tausojantis žemės ūkis, įgyvendintas remiantis žiniomis, yra vienas iš pagrindinių aplinkos apsaugos ramsčių.Tačiau tam viena iš svarbiausių sąlygų yra informacija.Informacija apie visuomenės naudojamo dirvožemio būklę būtų vienas iš rezultatų, kuriuos suteiks nauji teisės aktai, pagaliau apsaugosiantys žmones ir ūkininkus, o ne teršėjus.
Mano tėvynėje, Vengrijoje, vaizdas yra tipiškai dvejopas:viena vertus, turime puikios kokybės žemės ir aukšto laipsnio įstatymų apsaugą, bet, kita vertus, turime pramonės užterštumą, atsiradusį per keturiasdešimt metų valdant komunistiniam režimui, o šios taršos išvalymas užtruks bent dar keturiasdešimt metų ir kainuos 4 mlrd. eurų. Dabar leidžiame Sąjungos pinigus spręsdami šią problemą, bet norėtume ateityje pagreitinti šį procesą, ir šis teisės aktas mums labai padėtų.
Taip pat, gerbiamieji Parlamento nariais, priimdami Dirvožemio apsaugos direktyvą baigiame procesą teologine prasme.Mes jau priėmėme reglamentus visiems elementams, kurie sudaro pasaulį:orui, vandeniui, ugniai – energijos reikšme – ir Sąjunga kruopščiai bei tinkamai apsaugo jų svarbą, taigi, dabar atėjo eilė ketvirtajam elementui, žemei, taip baigiant ratą.Labai jums ačiū.
Frieda Brepoels (PPE-DE).- (NL) Gerb. Pirmininke, Sekretoriau, pradžioje norėčiau nuoširdžiai pasveikinti mūsų pranešėją C. Gutiérrez-Cortines ir padėkoti jai už didžiules pastangas rasti bendrą kalbą tarp šios direktyvos šalininkų ir priešininkų, o tai juk labai sudėtinga užduotis.
Esu tvirtai įsitikinusi, kad Europos direktyva dėl dirvožemio apsaugos būtina dėl kelių priežasčių.Tikiuosi, kad vis dar galėsiu įtikinti M. McGuinnessą.
Kai kurie Parlamento nariai atmeta pagrindų direktyvą, nes jų šalis jau turi ilgalaikius įstatymus dėl dirvožemio.Mano regionas – Flandrija – taip pat vykdė pažangią dirvožemio politiką keletą metų.Pvz., jau ilgai veikė privalomų dirvožemio pažymėjimų sistema parduodant turtą – tai net dabar neįsivaizduojama daugelyje valstybių narių.
Norėčiau apversti šių Parlamento narių samprotavimą.Ši lanksti direktyva ne tik suteikia struktūrą toms valstybėms narėms, kurios dar neturi dirvožemio politikos, bet ji taip pat aiškiai gali neleisti pakenkti tų šalių ir sričių konkurencingai padėčiai, kurios jau stengiasi.Dėl to labai svarbu, kad visos valstybės narės imtųsi pranešime pristatytų priemonių.
Neabejotina, kad labai daug vietų galima nustatyti tarpvalstybinį poveikį:pvz., erozija Flandrijoje gali atnešti purvą į Nyderlandus ir atvirkščiai.Direktyva taip pat suteikia nuoseklią struktūrą esamiems teisės aktams dėl dirvožemio apsaugos.
Galėčiau pateikti daugiau priežasčių, bet dėl laiko apribojimų pabaigoje pasakysiu, kad šiandien svarstomas pranešimas tenkina visus anksčiau minėtus poreikius daug geriau negu pradinis Komisijos pasiūlymas.Pati taip pat siūliau daug pakeitimų ir esu labai patenkinta rezultatu.
Pasiūlymas suteikia valstybėms narėms pakankamai veikimo erdvės, nekuria jokių papildomų administracinių sunkumų ar dubliavimo ir taip pat aiškiai pripažįsta regiono savivaldos vaidmenį.Todėl tikiuosi, kad mano kolegos Parlamento nariai stipriai palaikys šį projektą per rytdienos balsavimą.
Robert Sturdy (PPE-DE).- Gerb. Pirmininke, visų pirma, ar galėčiau pasveikinti ponią Cristiną Gutiérrez-Cortines. Manau, kad ji atliko neabejotinai fantastišką darbą pranešime, kurio daugumai iš mūsų nereikia arba dauguma nepageidauja, o Komisijos narys Stavros Dimas, mano nuomone, Rūmams ir Komisijai užtraukė visiškai prastą reputaciją. Jūs priimate teisės aktus, kurie yra visiškai nereikalingi.
Ką turėtumėte daryti, tai priversti vykdyti turimus teisės aktus. Komisija dažnai visiškai neverčia vykdyti galiojančių teisės aktų. Galiu pateikti keletą pavyzdžių, bet dabar to nenorėčiau daryti. Jeigu turėčiau atsižvelgti, pvz., į jūsų kolegos Markoso Kyprianou nuomonę: neseniai patyrėme dar vieną snukio ir nagų ligos protrūkį Jungtinėje Karalystėje; patyrėme mėlynojo liežuvio ligą; šiandien buvo paskelbta, kad plinta paukščių gripas. Jis pažadėjo visą tai sustabdyti. Jis ketino padaryti viską, kad sustabdytų tai. Tikėjau juo. Tikiu Komisija, kai ji kažką sako, o atsitinka taip, kad ji neverčia vykdyti teisės aktų, kurie yra priimti, kad būtų sustabdytos tokio pobūdžio problemos. Raginu šiuos Rūmus visiškai atmesti šį teisės aktą.
Manau Cristina Gutiérrez-Cortines atliko fantastišką darbą ir aš jai visiškai pritarsiu, jeigu šie Rūmai nuspręs jo neatmesti, bet aš trumpai paminėsiu tai, ką Karin Scheele ir Dorette Corbey pasakė apie eroziją. Visiškai pritariu joms. Erozija − didelė problema, bet nebūtinai tik Europos Sąjungoje. Problema kyla ten, kur yra išnaikinti miškai ir tai problema, kurią turėtume spręsti.
Maniau, kad klausimai, kuriuos Jim Allister pastebėjo, buvo visiškai teisingi. Manau, kad Komisija nuvilia mus. Ji neverčia vykdyti reglamentų.
Paliksiu jus su paskutine mintimi. Kaip ūkininkui dirvožemis yra mano gyvenimas. Visaip stengsiuosi ją apsaugoti. Netvirtinkite daugiau teisės aktų. Leiskite man toliau saugoti dirvožemį, kuris aprūpina maistu, kuris teikia pajamas žemės ūkio bendruomenėse gyvenantiems žmonėms.
Horst Schnellhardt (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, tai, ką Komisija teigia – kad dirvožemis yra svarbus pagrindas ilgalaikei, atsinaujinančiai maisto, pašarų ir biomasės gamybai – yra tiesa.
Taip pat teisinga tai, kad negalime būti patenkinti dirvožemio padėtimi Europos Sąjungoje, bet neteisinga iš to daryti išvadą, kad mums reikia direktyvos Europos lygmenyje.Kodėl yra taip?Neatsižvelgiame į faktą, kad jau veikia daug dirvožemiui taikomų reglamentų Europos Sąjungos viduje ir kad juos galėtume efektyviai panaudoti.Kaip pavyzdžius galima paminėti Buveinių direktyvą, Direktyvą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, Bendrosios vandens politikos direktyvą, Požeminio vandens direktyvą ir kompleksinio susiejimo taisykles:su šiomis priemonėmis galime daryti finansinę įtaką situacijos atskirose šalyse gerinimui.Visos šios priemonės jau yra, ir jei prie jų pridėsime Dirvožemio apsaugos direktyvą, ji sukurs reguliavimo dubliavimą – lygiagrečius teisės aktus – o tai iš tikrųjų tik sukuria daugiau biurokratijos.
Sakome, kad norime sumažinti biurokratiją 25 proc. iki 2010 m., bet tai duos visiškai priešingą rezultatą.Tai sukels biurokratijos padidėjimą 25 proc..Sutartyje įsipareigojome vietos teisės aktais reguliuoti tai, ką galima geriausiai reguliuoti tuo lygmeniu, ir būtent tai turime daryti, ir turime tai daryti greičiau.Tačiau nepriimtinas yra tvirtinimas, kad dirvožemio blogėjimas sukelia klimato kaitą.Mokslininkai vieningai sutaria, kad šis blogėjimas – klimato kaitos rezultatas, o ne to priežastis.
Pranešėja tikrai labai daug dirbo, bet kai matome, kad teikiamas prioritetas taisyklėms, kurios yra įgyvendinamos kitomis direktyvomis, tai nepriimtina:mes neturime aukščiausio prioriteto direktyvų ir žemesnio prioriteto direktyvų.
Jei iš tikrųjų norime šio to pasiekti, laikykimės atviros koordinacijos metodo, perduodami patirtį iš vienos šalies į kitą šalį.Tai − teisingas metodas, ir jis tikrai atneš rezultatų.O ši direktyva atneša tik biurokratiją ir painius teisės aktus.
Markus Pieper (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, kur pridėtinė vertė?Kur pagrindas įvesti Europos lygmens reguliavimą dirvožemio apsaugai?Komisijos argumentai dėl tarpvalstybinių padarinių gana dirbtiniai – bent jau ekologijos požiūriu.Taip pat negaliu priimti argumento, kad vidaus rinka iškraipoma dėl skirtingų šalių dirvožemio apsaugos įstatymų.Jei Komisija iš tikrųjų tai turėtų galvoje, ji nepateiktų mums pagrindų direktyvos, suteikiančios valstybėms narėms didžiausią apsisprendimo teisę nustatant tikslus dirvožemio apsaugai.Tai labiau padidintų dirvožemio apsaugos įstatymų skirtumus nei juos išlygintų.Ar šis metodas neparodo, kad Komisija abejoja, kaip ji turi išlaikyti subsidiarumo principą, kai kalbama apie įstatymus dėl dirvožemio konkrečiose vietose?Tokiu atveju, kai visi norime geresnės dirvožemio apsaugos, bet šalių įstatymai skiriasi, ar neturime pirmiausia panaudoti atviro koordinavimo priemonių?Aš taip manau.
Pagrindų direktyvoje žengiamas antras žingsnis prieš pirmą.Nesuteikiame galimybės įstatymų neturinčioms šalims pasimokyti iš šalių su puikiomis dirvožemio apsaugos praktikomis.Taip pat susidursime su biurokratija, ypač tose šalyse, kurios jau turi griežtus įstatymus.Kodėl šioms šalims reikia tyrinėti visą savo teritoriją ir nustatyti pavojaus sritis, nors jos jau turi pavyzdingus įstatymus?Mums nereikia šios biurokratijos, taip pat mums nereikia dirvožemio apsaugos sistemos su paauksuotais krašteliais, kurios dabar Europa reikalauja iš mūsų.
Pabaigai komentaras dėl argumento, kad prieš kelerius metus Parlamentas pats paprašė šios direktyvos.Taip, tai buvo prieš daugiau kaip penkerius metus.Tačiau per tą laiką priėmėme Buveinių direktyvą, Direktyvą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, Bendrosios vandens politikos direktyvą ir daug kitų.Be to, kitaip nei Komisijos nariai, mes turime atsiskaityti savo šalyse.Todėl tvirtai nesilaikome penkerių ir dešimties metų planų, kai įmonės ir vietos valdžia pagrįstai sako mums, kad šito gero per daug.Vertinu pranešėjos pastangas padaryti direktyvą ne tokią griežtą, bet biurokratijos geriausia išvengti jos ištakose.Mes vis dar galime tai padaryti atmesdami direktyvą.
Tikiuosi, kad taip pranešame Tarybai, kad ji negali tikėtis, jog europiečiai priims šią biurokratijos bangą.
Stavros Dimas,Komisijos narys.− Gerb. Pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjams už jų šios diskusijos teigiamas pastabas ir norėčiau bendrais bruožais pristatyti Komisijos nuomonę dėl kai kurių pagrindinių Parlamento iškeltų klausimų.
Leiskite pareikšti, kad Komisija vadovausis šio pasiūlymo rezultatais Taryboje ir Parlamente ir persvarstys savo poziciją atsižvelgdama į šiuos rezultatus.
Pradėsiu nuo tų teminės strategijos aspektų, kurie nurodyti Aplinkos komiteto pranešime ir kurie nėra aptarti direktyvoje.
Teigiamai vertinu, kad pranešime pritariama spręsti dirvožemio apsaugos klausimą Europos lygmeniu, ir esminius dirvožemio apsaugos ir bet kokios strategijos, skirtos kovoti su klimato kaita, biologinės įvairovės praradimu ir dykumėjimu, ryšius.
Taip pat pritariu galiojančių aplinkos apsaugos teisės aktų peržiūrai, kad būtų visapusiškai išnaudotos ir toliau stiprinamos galimos sinergijos dirvožemio apsaugos klausimu.
Galiausiai, jūsų patvirtintoje rezoliucijoje siūloma keletas rekomendacijų dėl naujos direktyvos dėl bioatliekų ir dykumėjimo plitimo.
Komisija atsižvelgs į šias rekomendacijas rengdama tolesnes teminę strategiją įgyvendinančias priemones.
Norėčiau dabar grįžti prie Dirvožemio pagrindų direktyvos ir bendrais bruožais pristatyti Komisijos dabartinę nuomonę dėl iškeltų klausimų.
Daugumoje Aplinkos komiteto pasiūlytų pakeitimų pateikiami naudingi pasiūlymo patikslinimai. Ypač turiu omenyje geresnį teisės akto tikslo ir dirvožemio funkcijų vaidmens, užtikrinant 1 straipsnyje nurodytą tausų dirvožemio naudojimą, patikslinimą pagal 36 pakeitimą. Be to, tokios priemonės kaip savanoriškų geros patirties kodeksų arba neprivalomosios teisinės galios priedo dėl galimų priemonių kovoti su dirvožemio kokybės blogėjimu, įvedimui gali būti pritariama 4 ir 8 straipsniuose iš dalies pagal 58 ir 65 pakeitimus.
Įtrauktas klausimas dėl rūgštingumo į dirvožemio kokybės blogėjimo procesų sąrašą, kuris turi būti sprendžiamas siekiant apsvarstyti skirtingas dirvožemio sąlygas, taikomas kai kuriose naujosiose valstybėse narėse. Komisija taip pat mano, kad nuostatos dėl užterštų vietų nustatymo 10 straipsnyje pagal 74 pakeitimą patikslinimas yra teksto pagerinimas.
Tačiau, yra taip pat pakeitimų, kurie kelia susirūpinimą Komisijai. Pirma, 38 pakeitimas dėl 1 straipsnio, kuriame nurodyta, kad kitiems Europos Sąjungos teisės aktams teikiama pirmenybė, palyginti su Dirvožemio pagrindų direktyva, kad kitose Bendrijos teisės aktuose numatytoms dirvožemio apsaugos nuostatoms būtų teikiama pirmenybė šios direktyvos nuostatų atžvilgiu.
Antra, aišku, kad turi būti nustatyta data, iki kada parengti susidoroti su žemės ūkio pavojais skirtų priemonių programoms.
Trečia, kai kuriuose pakeitimuose, pvz., 77 pakeitime dėl 12 straipsnio, pašalinamos nuostatos dėl informacijos apie dirvožemio užteršimą, kuri turi būti nurodoma tam tikruose žemės sandoriuose.
Dirvožemio būklės ataskaita – labai svarbi Komisijos pasiūlymo dalis. Ji padidins skaidrumo lygį žemės sandoriuose, padės kompetentingoms institucijoms nustatyti užterštas vietas ir pagreitinti užterštų sklypų sąrašo sudarymą. Išlaidos, susijusios su šios ataskaitos teikimu, yra bereikšmės palyginti su tokių pramoninių vietų žemės sandorių kiekiais.
Norėčiau pabrėžti, kaip svarbu nustatyti bendrą veiklos sąrašą 2 priede. Šis priedas yra pagrindinės svarbos, jeigu bus sudarytas reikšmingas, įgyvendinamas, sisteminis ir ekonomiškai efektyvus užterštų sklypų sąrašas.
Daug valstybių narių ir regionų jau naudoja labai panašų sąrašą, kad vykdytų savo tyrimus. Labai svarbu turėti bendrą sąrašą, kad būtų užtikrintas suderintas įgyvendinimas ir išvengta skirtingų sektorių vidaus rinkos iškraipymo.
Taip suteiksime investuotojams, ekonomikos operatoriams, valstybinėms institucijoms ir visuomenei daug teisinio aiškumo ir bendrą pagrindą vertinti pažangą nustatant užterštas vietas.
Pateiksiu išsamų Komisijos dabartinės pozicijos dėl pakeitimų sąrašą Parlamento sekretoriatui(1). Kaip jau minėjau, galiu užtikrinti jus, kad Komisija vadovausis šio pasiūlymo rezultatais Taryboje ir Parlamente ir atitinkamai persvarstys savo poziciją.
Dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjams už pastangas.
Komisija vadovausis savo pasiūlymo rezultatais Taryboje ir Parlamente ir persvarstys savo poziciją atsižvelgdama į šiuos rezultatus. Komisijos dabartinė pozicija dėl siūlomų pakeitimų yra tokia, kad pateiktus 50 pakeitimų Komisija gali visiškai, iš dalies arba iš esmės patvirtinti.
Pirmininkas.- Diskusija baigta. Balsavimas dėl C. Gutiérrez-Cortines pranešimo vyks trečiadienį 12 val., o balsavimas dėl V. Prodžio pranešimo vyks antradienį 11.30 val.
Pareiškimai raštu (142 straipsnis)
Richard Seeber (PPE-DE), raštu.– (DE) Neseniai pasiekus susitarimo dėl Reformų sutarties, Europos Parlamentas, o su juo ir visa Europos Sąjunga turi palaikyti ir sustiprinti šį naują patvirtinimą dėl artumo gyventojams laikymosi ir subsidiarumo principo apsaugos, pradedant nuo dabartinių iniciatyvų.
Dabartinis Dirvožemio apsaugos pagrindų direktyvos pasiūlymas tinkamai neįvertina šio ketinimo.Dėl jo atsirandantis biurokratijos poreikis neturi nieko bendro su tikru direktyvos naudingumu, ir jo jokiu būdu negalima pateisinti Europos gyventojams.Tai prieštarauja Europos Vadovų Tarybos sprendimui sumažinti biurokratiją Europos Sąjungos lygmeniu 25 proc. iki 2012 m.
Dirvožemis pirmiausia yra vietiniai ištekliai.Todėl efektyvi dirvožemio apsauga turi būti vykdoma labiausiai tinkamais lygmenimis – regioniniu ar vietiniu lygmeniu.Tik šiais lygmenimis galima visapusiškai spręsti labai įvairias dirvožemio savybių problemas.Nepaisant didelių pranešėjos atliktų patobulinimų, atmetu šį pasiūlymą, nes jis pažeidžia subsidiarumo principą.Kai kurios valstybės narės jau turi nepaprastai gerus reglamentus, kuriuos ši direktyva galėtų net susilpninti.Esant reikalui, atviro koordinavimo metodas galėjo padėti rasti sprendimą.
Witold Tomczak (IND/DEM).– (PL) Dirvožemio degradacija yra faktas.Vienas šią padėtį sukeliantis veiksnys yra … bendroji žemės ūkio politika.Pakankamas apsirūpinimas maisto produktais buvo pasiektas intensyvinant žemės ūkį ir sukeliant dirvožemio degradaciją.
Ekonominio efektyvumo didėjimas išstumia iš rinkos mažus ir vidutinio dydžio ūkius, kurių didžioji dauguma yra labiau ekologiški negu didelės, į pelną orientuotos žemės ūkio įmonės.Tai paskutinis raginimas sulėtinti procesą, kai paliekami ūkiai, ir sugrįžti prie racionalaus bei subalansuoto žemės ūkio modelio, saugančio dirvožemį.Tačiau dabartinis žemės ūkio subsidijų dalijimas kertasi su šiuo modeliu.Subsidijos pirmiausia skiriamos žemės ūkio problemoms spręsti ir dideliems intensyvios gamybos ūkiams – 1,39 proc. paramos gavėjų gauna beveik 30 proc. subsidijų.
BŽŪP turi būti pataisyta.Jos svarbiausias tikslas turi būti sveiko maisto gamyba, o ne padidintas konkurencingumas.Geras dirvožemis turi būti pagrindinis elementas šioje naujoje politikoje.Todėl palaikau visus veiksmus, kurie padeda apsaugoti dirvožemį ir atkurti jo derlingumą.
Nekonkuruokime su produktais, pagaminamais iš monokultūrų ir intensyvaus galvijų auginimo.Pasakykime NE pigiai mėsai, prikimštai hormonų.Nekonkuruokime su vaisiais, kurie turi menką maistinę vertę, su pigiu, žemos kokybės vynu ar su GM maistu, apie kurio padarinius mes vis dar žinome nedaug.
Europos žemės ūkio modelis turi iš tikrųjų išsiskirti pasaulyje ir būti pavyzdžiu.
Komisijos pozicija dėl Parlamento pakeitimų; žr.priedą.
21. Direktyvos 2003/87/EB pakeitimas siekiant įtraukti aviacijos veiklą į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą Bendrijoje(diskusijos)
Pirmininkas. −Kitas darbotvarkės punktas − Peter Liese pranešimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, pakeičiančią 2003/87/EB direktyvą, siekiant įtraukti aviacijos veiklą į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą Bendrijoje (COM(2006)0818 – C6-0011/2007 – 2006/0304(COD)) (A6-0402/2007).
Stavros Dimas, Komisijos narys.−(EL)Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, man kelia ypatingą pasitenkinimą tai, kad pradedu šiandieninę diskusiją dėl pasiūlymo įtraukti aviacijos veiklą į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų sistemą, Bendrijos viduje žinomą kaip ETS.
Norėčiau padėkoti pranešėjui P. Liese ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui už įdėtas pastangas.Taip pat norėčiau padėkoti kitiems trims komitetams už dalyvavimą ir indėlį į diskusiją.
Daugelis žmonių jau pripažįsta, kad klimato kaita vyksta ir ją sukelia žmogaus veikla.Priemonės, kurių imsimės per artimiausius 10 metų, lems, ar mums pavyks suvaldyti situaciją, ar leisime klimato kaitai pasiekti tokio pavojingumo lygį, kad tai kels grėsmę mūsų gerovei ir mūsų visuomenių stabilumui.Europos Sąjunga turi gebėjimų, išteklių ir noro būti lydere dedant viso pasaulio pastangas kovojant su klimato kaita.Tai – atviras pranešimas, kurį pateiksime po kelių savaičių Balyje, kur bus aptartas būsimas tarptautinis veiksmas Klimato kaitos tinkle.Ši galimybė leido visoms trims institucijoms, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, užsibrėžti ambicingus ir privalomus tikslus sumažinti emisijas.Norint pasiekti šių tikslų, visi sektoriai, įskaitant tarptautinį oro transportą, turi prisiimti savo atsakomybės dalį.
Iki šiol su tarptautiniu oro transportu buvo elgiamasi gana palankiai, lyginant su kitomis transporto sektoriaus šakomis.Kalbant apie apmokestinimą ir PVM, tarptautinis oro transportas ir toliau turi privilegijų, kurias gavo tada, kai jis buvo dar mažas, besivystantis ekonomikos sektorius po Antrojo pasaulinio karo.Derybose dėl Kioto protokolo 1990 m. oro ir jūrų transportas buvo atleisti nuo įpareigojimų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.Šitie įpareigojimai taikomi tik vidaus skrydžiams.Dabar oro transportas žymiai išaugo ir tapo kertiniu globalizacijos akmeniu, nes suartina valstybes ir jų ekonomikas.Komisija visiškai pripažįsta oro transporto svarbą tarptautinei prekybai ir ekonomikos plėtrai.Kita vertus, pradėtas jausti orinio transporto neigiamas poveikis aplinkai; to apčiuopiamas pavyzdys yra dramatiškai padidėjusios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.Oro transporto indėlis į pasaulines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas prilygsta visoms Jungtinės Karalystės ar Kanados emisijoms.Europos Sąjungoje CO2 emisijos iš lėktuvų beveik padvigubėjo nuo 1990 m., ir prognozuojama, kad jos padidės 150 proc. iki 2012 m.
Žinoma, negalime leisti šiai situacijai toliau taip plėtotis ir turime imtis priemonių, kad tai sustabdytume.Oro transporto sektorius taip pat turi prisidėti prie kovos su klimato kaita, kitaip oro transportui bus suteikiamos privilegijos kitų ekonomikos šakų atžvilgiu, kuriose jau stengiamasi sumažinti savo emisijas.Todėl Komisija savo komunikate 2005 m. rugsėjo mėn. pasiūlė bendrą metodą kovojant su oro transporto poveikiu klimatui.
Mūsų strategija pagrįsta politika, kurią jau taiko Bendrija, bet ji taip pat sustiprinama ir išplečiama.Mūsų dabartinė politika apima naujų, švaresnių technologijų tyrimą ir tolesnį oro eismo valdymo sistemos gerinimą Europoje per Bendro Europos dangaus ir Švaraus dangaus programas.Tačiau vien šių priemonių nepakanka; būtini tolesni veiksmai, ir dėl to priežasties 2006 m. gruodžio mėn.Komisija pasiūlė, kad oro transportas būtų įtrauktas į Bendrijos emisijų leidimų sistemą.Būtent šį pasiūlymą aptariame čia šiandien.
Komisijos metodas yra dviejų etapų.Pirmiausia nuo 2011 m. visi skrydžiai Europos Sąjungos viduje bus įtraukti į sistemą.Antrame etape nuo 2012 m. bus įtraukti visi skrydžiai į ir iš Europos Sąjungos oro uostų.Pradedame nuo vidaus skrydžių:tai tarptautiniu mastu rodo mūsų pasiruošimą imtis iniciatyvos šiame mėginime.Taip pat raginame mūsų tarptautinius partnerius prisijungti prie bendro siekio.
Paskutinėje Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (TCAO) konferencijoje rugsėjo mėn. susidūrėme su stipriu pasipriešinimu iš daugelio trečiųjų šalių dėl mūsų planų įtraukti visus lėktuvus į leidimų sistemą, nepriklausomai nuo jų registracijos vietos.Priežastys skirtingoms šalims yra įvairios, bet tapo aišku, kad ypač besivystančios šalys mano, jog turime pradėti anksčiau taikyti sistemą skrydžiams namie negu skrydžiams į ir iš jų šalių bei jų oro transporto bendrovėms.
Todėl turime parodyti didesnį apsisprendimą.Vienas iš svarbiausių pasiūlymo punktų yra tai, kad jis turi būti taikomas visoms oro transporto bendrovėms, skraidančioms į sistemą įtrauktais maršrutais, nepriklausomai nuo jų registracijos vietos, kad būtų išvengta diskriminacijos.Šis pasiūlymas atitinka Čikagos konvenciją ir dvišales aviacijos sutartis.Išdėstytą poziciją palaikė visos 42 Europos valstybių ICAO konferencijoje.Europa užregistravo oficialų šios problemos rezervavimą, taip suteikdama mums vietos manevrams.
Komisijos pasiūlymo ambicingumą rodo jos raginimas stabilizuoti emisijas pagal 2004–2006 m. vidurkį. Turint omenyje prognozes, kad oro transportas vystysis greitai, tai turės didelį poveikį aplinkai.2020 m. iš viso sutaupysime 183 mln. metrinių tonų CO2 per metus, tai dukart daugiau nei dabartinės Austrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos per metus iš visų šaltinių.Tai reiškia emisijų sumažinimą 46 proc., palyginus su situacija, jei oro transportas nebūtų įtrauktas į Bendrijos leidimų sistemą.
Kalbant apie emisijų teisių paskirstymą oro transporto bendrovėms, siūlome paprastą metodą.Iki 2013 m. oro transporto emisijų teisių procentinis dydis bus perkamas aukciono būdu kartu su procentinių dydžių aukcionais kitiems sektoriams.Likutis bus paskirstytas nemokamai pagal atliktus matavimus, daugiau suteikiant aukšto efektyvumo oro transporto bendrovėms.Nuo 2013 m. leidimų, perkamų aukcione, dalis turės atitikti dalį, sutartinai nustatytą bendroje PILS apžvalgoje.Ta pati suderinta matavimų metodologija ir toliau bus taikoma paskirstyti likutį.
Gerbiamieji Parlamento nariai, kova su klimato kaita dabar − svarbiausias Europos Sąjungos prioritetas.Svarstomas pasiūlymas susijęs su vienu iš greičiausiai didėjančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltinių.Todėl jis simbolizuoja Sąjungos ryžtingumą spręsti šią problemą.Taikant specifines priemones, siekiama kontroliuoti sudėtingą problemą ekonomikos šakoje, kurioje dar nebuvo sėkmingai išvystyta efektyvi politika.Europai tenka pareiga atlikti pagrindinį vaidmenį, bet tai reikia padaryti taip, kad neprovokuotume tarptautinių partnerių.Atsižvelgiant į daugelio jų išreikštas rimtas abejones, turime parodyti ir mūsų apsisprendimą bei užimti protingą poziciją.Komisija tvirtai tiki, kad šįvakar svarstomas pasiūlymas tiksliai atitinka šį poreikį.
Peter Liese (PPE-DE), pranešėjas.– (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, per praėjusius kelis mėnesius beveik kiekvienas suprato, jog turime kažką daryti, kad sutrukdytume dramatiškai klimato kaitai.
Tarptautinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ir buvusio Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto sero Nicholaso Sterno ataskaitos aiškiai parodė, kad nieko neveikimo kaina yra daug didesnė negu veikimo kaina.Seras Nicholas net pasakė, kad jei klimato kaita nevaržomai tęsis, tai gali sukelti tokius pačius neigiamus padarinius ekonomikai kaip du Pasauliniai karai.Šis pavyzdys aiškiai rodo, kad tai nėra nereikšmingas klausimas ar kažkokia Žaliųjų išsigalvota ideologija, bet tai yra apčiuopiamų ekonominių interesų klausimas ir problema, iš tikrųjų paveikianti kiekvieną asmenį.Todėl buvo logiška, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai aukščiausiojo lygio susitikime kovo mėn. nusprendė, kad Europos Sąjunga sumažins savo emisijas bent 20 proc. iki 2020 m. ir, jei pasieksime tarptautinį susitarimą – tai tikrai norime padaryti – iki 30 proc..
Todėl nenuoseklu leisti svarbiai ekonomikos sričiai išvis nemažinti emisijų ir leisti jas nevaržomai didinti.Kaip Komisijos narys pasakė, aviacijos emisijos padvigubėjo nuo 1990 m. Todėl gerai, kad Komisija priėmė pasiūlymą sumažinti CO2 emisijas aviacijos sektoriuje.Tačiau šis pasiūlymas taip pat turi trūkumų, ir esu įsitikinęs, kad Europos Parlamentas rytoj juos spręs, teikdamas daug pakeitimų.
Norėčiau padėkoti visiems tiems, kurių dėka galėjome pasiekti to, kas, tikiuosi, rytoj virs pakankamu rezultatu, ypač šešėliniams pranešėjams G. Jarzembowskiui, Transporto ir turizmo komiteto pranešėjui, dalyvavusiam Hugheso procedūroje, ir visiems kitų komitetų dalyviams, kurie pateikė nuomones.Nors kai kurios pozicijos išsiskyrė, manau, kad susitarėme dėl daugelio svarbių punktų ir susitarsime rytoj, kai bus prieita prie balsavimo.
Sutarėme, kad norime vienos bendros pradinės datos.Tiek skrydžiai Europos viduje, tiek tarpžemyniniai skrydžiai, per kuriuos pakylama ar leidžiamasi Europoje, turi būti įtraukti į sistemą tą pačią dieną.Tai būtina dėl konkurencinio neutralumo ir taip pat todėl, kad du trečdaliai CO2 emisijų atsiranda iš tarpžemyninių skrydžių, o ne skrydžių Europos viduje.Žinoma, taip pat turime kalbėtis su trečiosiomis šalimis, todėl Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas taip pat priėmė pasiūlymą, kad Komisija turi toliau derėtis su trečiosiomis šalimis.Jei sutarsime dėl bendrų tikslų ir vieningo požiūrio, kuriuo siekiama tiek pat, kiek išdėstyta Komisijos pasiūlyme, tai taip pat turėsime įsitraukti į derybas su trečiosiomis šalimis.
Sutariame – tai yra antras punktas, kurį noriu pabrėžti – kad norime parduoti aukcione daug didesnę leidimų dalį.Tai svarbu naujiems žaidėjams, bet daugiausia yra siekiama sumažinti „nenumatytą naudą“, kuri yra gerai žinoma elektros sektoriuje.Elektros kainos pakilo net nepaisant to, kad leidimai buvo paskirstyti veltui.Štai kodėl reikia aukcione parduoti didesnę dalį, o pajamas atiduoti gyventojams mažesnių mokesčių ir rinkliavų už ekologišką transportą forma; būtent tai nusprendė komitetas.
Sutariame, kad viršutinė riba emisijoms turi būti žemiau 100 proc., nes kalbama apie sumažinimą, o ne tik CO2 lygmenų stabilizavimą.Be to, Aplinkos komitetas nusprendė įvesti dviejų daugiklį, siekiant atsižvelgti į azoto oksido emisijas.Jei Komisija pateiks pasiūlymą – kuris bus po to priimtas – dėl alternatyvaus būdo spręsti azoto oksidų problemą, tai šio daugiklio bus galima atsisakyti, bet dabar mums jo reikia.Be to, labai svarbu įvesti efektyvumo sąlygą, ir Aplinkos komitetas taip pat tam pritarė.Turi būti pasiekiami tikslai, kuriuos oro transporto bendrovės pačios užsibrėžia, kad pagerintų efektyvumą, ir aviacijos pramonė neturi tiesiog išpirkti sau kelią.
Gerbiamieji Parlamento nariai, rytoj vyks labai panašus balsavimas kai kuriose srityse.Yra tam tikri punktai, dėl kurių visi nesutariame.Savo frakcijos vardu – ne kaip pranešėjas – galiu pasakyti, kad Aplinkos komitetas kai kuriuose punktuose nuėjo per toli.Pvz., mes nepalaikysime 75 proc. viršutinės ribos, ir vis dėlto turėtume nustatyti lengvatas mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms.Europos liaudies partija (Krikščionys demokratai) ir Europos demokratai bet kuriuo atveju balsuos už pranešimą, ir manau, kad Parlamentas bendrai duos aiškų signalą Tarybai.
Neturime būti patenkinti vien suformuluodami bendrus tikslus spręsti klimato kaitos problemą, bet taip pat turime įgyvendinti konkrečius teisės aktus.Mes labai susidomėję seksime, ar Taryba pavers savo žodžius veiksmais, o galbūt jai nepavyks laikytis savo tikslų ar ji net susilpnins Komisijos pasiūlymą.Europos Parlamentas to nepriims.
(Plojimai)
PIRMININKAUJA G. ONESTA Vicepirmininkas
Alain Lipietz (Verts/ALE), Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės rengėjas.–(FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, pranešėjau, iš pradžių norėčiau šiltai padėkoti Komisijai už jos drąsą laužyti aviacijos tabu, nelaukiant IATA sprendimų, ir sveikinu pranešėją už šios pozicijos palaikymą.
Kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės rengėjas, susikoncentruosiu tik ties vienu punktu:konkurencijos klausimu.
Jūs, Komisijos nary, minėjote, kad ši direktyva pašalina klaidą reguliavime, pagal kurį aviacijai numatomos privilegijos kitų transporto būdų atžvilgiu.Tai – puiki mintis.
Neturi būti taip, kad jos pritaikymo būdas galiausiai teiktų pirmenybę kai kurioms bendrovėms.Beveik visi bent jau kartą šiais metais skridome su oro transporto bendrove, kurios prieš trejus metus nebuvo.Todėl negalime garantuoti pajamų egzistuojančioms bendrovėms.Kuo didesnė dalis bus paskirstoma per aukcioną, tuo bus geresnė konkurencija.
Silvia Ciornei (ALDE), Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto patvirtinimo pranešėja.– (RO) Gerb. Pirmininke, Komisijos nariai, brangūs kolegos, kaip ITRE nuomonės pranešėja, galiu pasakyti jums, kad direktyva taip pat buvo intensyviai svarstyta mūsų komitete.
Bandėme rasti kaip įmanoma teisingesnę pusiausvyrą tarp būtinų aplinkos apsaugos veiksmų ir būtinų veiksmų užtikrinti Europos oro pramonės konkurencingumą ir nustatyti vienodą visų oro transporto bendrovių Europos Sąjungoje vertinimą.
Esu patenkinta, kad yra pasiūlymų, kuriuos taip pat parengė Pramonės komitetas P. Liese pranešime, ypač dėl vienalaikio visų atvykimo ir išvykimo skrydžių Bendrijoje įtraukimo į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų sistemą ir dėl sąlygos, numatančios prieigą į rinką visiems naujai įsisteigusiems lėktuvų skrydžių operatoriams.
Taip pat turiu pasakyti, kad apgailestauju dėl priimto sprendimo nustatyti leidimų kvotas, kurios bus periodiškai paskirstomos lėktuvų skrydžių operatoriams.
Pranešime remiamasi 2004−2006 m. laikotarpiu, kuriam būdingas nuolatinis periodinis bendro dalinamo kiekio mažėjimas, todėl neatsižvelgiama į tai, kad aviacijos sektorius sparčiai vystosi naujosiose valstybėse narėse, taip avialinijų operatoriai šiose šalyse gali atsidurti nepalankioje padėtyje ir kartu tai gali sutrukdyti konkurencingam Europos aviacijos sektoriaus vystymuisi pagal transporto reikalavimus, atsiradusius dėl Europos Sąjungos ekonomikos plėtros ir socialinio vystymosi.
Vertinu tai, kad ITRE komiteto priimtame variante, kuriame siūloma remtis 2008–2010 m. laikotarpiu, išsaugant galimybę pakeisti bendrą dalinamą kiekį priklausomai nuo būsimų įvykių sektoriuje, jei jis didėtų ar mažėtų, geriau apibrėžiama teisingai konkurencijai tarp lėktuvų skrydžių operatorių Europos Sąjungoje ir bendrai Europos ekonomikos konkurencingumui būtina struktūra.
Tikiuosi, kad per šią savaitę vyksiantį balsavimą bus kaip galima nuosekliau laikomasi ITRE komiteto priimtos pozicijos.
Georg Jarzembowski (PPE-DE), Transporto ir turizmo komiteto nuomonės rengėjas.– (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, komitetuose priėjome vieningos nuomonės, kad turi būti ta pati pradinė data Europos oro transporto bendrovėms ir oro transporto bendrovėms iš kitų šalių, kurios rengia skrydžius į mūsų regioną, nes turime atsižvelgti į mūsų oro transporto bendrovių konkurencingumą.Vis dėlto ICAO konferencijoje pamatėme, kad kitos šalys tam priešinosi.Dėl to nėra jokios prasmės turėti dvigubą galutinį terminą.
Tačiau Transporto ir turizmo komitete mes manome, kad galutinis terminas turi būti 2012 m. Komisijos nary, jūs visai teisingai parodėte, kad aviacijai buvo suteikta išimtis pagal po Kioto protokolą.2012 m. yra teisinga data, nes tai užtikrina geriausias galimybes įtikinti trečiąsias šalis galų gale dalyvauti.Taip joms suteikiama pakankamai laiko prisijungti prie mūsų sistemos ar įsteigti ekvivalentišką sistemą.Negalime sutikti su jūsų ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pagrindiniu vaidmeniu, juk komitetas yra dar radikalesnis ir nori nustatyti 2010 m., bet jis visiškai nepastebi pasaulinio aviacijos matmens, konkurencijos tarp oro transporto bendrovių pobūdžio.Negalime statyti į nepalankią padėtį mūsų oro uostų, mūsų oro transporto bendrovių ir darbuotojų šiame regione.Todėl geriausias priimtinas laikas būtų 2011 m., bet ši data turi būti taikoma visoms oro transporto bendrovėms.
Be to, turime išlaikyti balansą.Norime sumažinti aviacijos poveikį klimatui, bet taip pat turime nepamiršti mūsų oro transporto bendrovių konkurencingumo ir atsižvelgti į oro uostus bei keleivius – ypač atvykstančius iš atokių vietovių – ir jiems išlaikyti įperkamas kainas.
Todėl pasisakome, kad netrukus būtų nustatytas atskaitos laikotarpis ir turėtume pagrįstą procentinį dydį leidimų paskyrimui – Transporto komitetas buvo už 110, bet kiek mažiau nei 100 taip pat būtų įmanoma – ir pagrįstą procentinį dydį aukcionui.Yra vienas dalykas, ko neturime daryti:neturime padaryti, kad oro kelionės taptų per brangios mūsų keleiviams Europoje iš atokesnių vietovių, todėl prašome švelniai įvesti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą.
John Purvis, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Peter Liese pristatė puikų pranešimą. Vis dėlto, kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto PPE-DE frakcijos pagalbinis pranešėjas pritariu savo frakcijos pakeitimams, kuriais siekiama, mūsų nuomone, geresnės norų ir tikrovės pusiausvyros.
Mano nuomone, emisijų leidimų sistema yra ekonomiškiausia, labiausiai atitinkanti paklausą ir objektyvios rinkos principu grindžiama priemonė, kuria remiantis galima įgyvendinti Europos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslą mažiausiai 20 proc. iki 2020 m..
Aviacijos sektorius labai sparčiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir todėl visiškai pritariu ją įtraukti į emisijų leidimų sistemą.
Turime turėti bendrą pradžios datą. Manau, kad 2011 m. yra protingas kompromisas tarp skirtingų mums siūlomų datų. Ir dėl to, Europa atkakliai skins kelią likusiam pasauliui.
Pagal aukcioną paskirstytų leidimų kiekis turi būti nustatytas protingai aukšto ir didėjančio lygio, siekiant išvengtų konkurencingumo žalos, kuri susijusi su išlygų suteikimu ir pažangiosios patirties pavydžių paieška. Aukcionas yra ekonomiškai veiksmingesnis; juo skatinami nauji dalyviai, naujovės ir dujų išmetimo mažinimas technologiniais ir operaciniais pagerinimais. Iš leidimų aukciono gautos pajamos turi būti iš naujo investuojamos į aviacijos pramonės mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos sritį.
Technologinės naujovės turi daug galimybių sumažinti sektoriaus CO2 dujų išmetimą. Be to, visiškai įgyvendinus Bendrąjį Europos dangų, kurį Komisija minėjo, bus sumažintas CO2 dujų išmetimas iki 12 proc. ir tai turi būti pradėta vykdyti nedelsiant.
Mūsų pakeitimuose pabrėžėme, kaip svarbu ypač atkreipti dėmesį į nutolusius ir atskirtus regionus. Dabar galime tik tikėtis, kad Taryba teigiamai atsakys į Parlamento atkaklų reikalavimą prabusti.
Matthias Groote, PSE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pradžioje norėčiau padėkoti pranešėjui P. Liese už jo teisingą ir konstruktyvų bendradarbiavimą per praėjusius kelis mėnesius.
Aviacijos įtraukimas į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą − pirmoji įstatyminė procedūra po pavasario aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame valstybių ar vyriausybių vadovai užsibrėžė kai kuriuos ambicingus tikslus.Mes Europos Parlamente taip pat iškėlėme šią temą į mūsų politinės darbotvarkės viršų, įsteigdami Laikinąjį klimato kaitos komitetą.Ekspertai ir klimato tyrėjai priminė mums per Klimato kaitos komiteto posėdžius, kad privalome pakeisti CO2 emisijų tendenciją per artimiausius 8–10 metų.Po to emisijos neturi didėti; netgi priešingai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos turi būti sumažintos, kad pasaulinis atšilimas nepadidėtų daugiau nei du laipsnius.
Pradinė data 2010 m. sausio 1 d., priimta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, turi esminės reikšmės.Turime nustatyti 2010 m. kaip pradinę datą, nes kovojant su klimato kaita gaišti negalima, o „stabdymo kelias“ klimato kaitos reikaluose yra labai ilgas ir jis laikui bėgant didėja.
Kalbant apie Komisijos projektą, tai yra, skirtumą tarp skrydžių Europos viduje ir tarpžemyninių skrydžių, turiu pasakyti, jog esu labai patenkintas – G. Jarzembowskis tai paminėjo – kad mes Parlamente sutarėme, jog norime vienos bendros pradinės datos.
Lygiai kaip ir susiję su laiku dalykai, taip ir viršutinė riba suteikiamiems emisijų leidimams yra labai reikšminga.Čia turime elgtis realistiškai ir būti ambicingi.Aviacijos emisijų apribojimas 80 proc.2004–2006 m. duomenų – geras ir teisingas metodas.Apribojimas būtinas, kad aviacijos išaugimas 87 proc. nuo 1990 m. iki 2004 m. nepakirstų sumažinimo kituose pramonės sektoriuose.Siekiant užtikrinti, kad leidimai atneštų atitinkamą vertę ir kad prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema būtų efektyvi, aukcione parduodamų leidimų proporcinė dalis turi būti daug aukštesnė negu siūloma Komisijos.
Todėl Socialistų frakcija Europos Parlamente pataria didinti aukcione parduodamų emisijų leidimų proporcinę dalį iki 25 proc..Kalbant apie pajamas iš pardavimų aukcione, valstybės narės turi jas panaudoti priemonėms, skirtoms valdyti klimato kaitai, ir kovai su klimato kaita tiek Europos Sąjungos viduje, tiek ir jos išorėje.
Kitas svarbus dalykas:visi lėktuvai, kurių pakilimo svoris yra didesnis nei 5,7 metrinės tonos, turi būti įtraukti į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą.Rytoj balsuosime dėl pakeitimo, kuriame numatoma įtraukti tik lėktuvus, kurių maksimalus pakilimo svoris didesnis nei 20 metrinių tonų.Neturime palikti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos nuošalyje verslo lėktuvus ir turime visiškai įtraukti poilsiautojus gabenančius lėktuvus.
Noriu manyti, kad rytoj rasime drąsos įtvirtinti geresnę klimato apsaugą, ir tikiuosi, kad rytoj šį klausimą išjudinsime.
Holger Krahmer, ALDE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti dviem šios temos pranešėjams P. Liese ir G. Jarzembowskiui, kuriems aiškiai ne visada tekdavo lengvos diskusijos šia tema.Kartu su investicijomis į naujas technologijas ir tolesnės infrastruktūros sukūrimą, prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema gali sudaryti svarbų įnašą į CO2 emisijų sumažinimą aviacijoje.Todėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema turi labiau leisti vystytis, o ne tam trukdyti.Ji turi skatinti atnaujinti flotiles ir sukurti efektyvesnius, šiuolaikiškesnius lėktuvus.
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija pasisako už visų oro transporto bendrovių įtraukimą, laikantis vienos pradinės datos 2011 m. Mūsų nuomone, 2004−2006 m. emisijos turi būti imamos kaip pagrindas.Taip įvertinamos tos oro transporto bendrovės, kurios anksčiau atnaujino ir modernizavo savo flotilę.Mano frakcija siūlo nustatyti 90 proc. viršutinę ribą.Tai ambicinga riba, ambicingesnė negu Komisijos pasiūlymas, bet ne pernelyg didelė.Mūsų nuomone, aukcione daugiausia reikia parduoti 30 proc. leidimų, kad naujiems operatoriams būtų lengviau patekti į rinką.
Pajamas iš aukciono pirmiausia turi panaudoti aviacijos sektorius, kad sumažintų emisijas.Taip pat pasisakome už pakilimo svorio padidinimą iki 20 metrinių tonų, nes norime sumažinti biurokratines kliūtis smulkiesiems operatoriams.Pasisakau už aviacijos įtraukimą į kiek galima atviresnę ir efektyvesnę prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą.Kreditų panaudojimo būdų apribojimas neturi jokios prasmės ekologiniu aspektu.Lygiai kaip vienodai turi būti vertinamas kiekvienas išskirto CO2 gramas, taip ir emisijų sumažinimas visur sukelia tuos pačius padarinius.Yra tinkamas ekonominis pagrindas įvesti neribotą, lanksčią prieigą prie kreditų, jei kitur ne taip brangiai galima sumažinti emisijas.
Aviacija gyvybiškai svarbi Europos ekonominiam vystymuisi.Globalizacija neįsivaizduojama be konkurencingų oro transporto bendrovių.Turime pripažinti, kad ateityje žmonės norės skristi daugiau, o ne mažiau, ir ne tik Europoje, bet taip pat ir į kitas pasaulio dalis.
Europos Sąjunga savarankiškai nusprendžia įtraukti aviaciją į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą ir todėl įsigyja tiek draugų, tiek priešų tarptautiniu mastu.Jei mes, europiečiai, norime būti lyderiai klimato politikoje, turime paklausti savęs ne vien to, ko mes patys norime pasiekti, bet taip pat ir kaip mes galime visus kitus įtraukti į šią veiklą.Šis klausimas vėl iškils Balyje.Gerbiamieji Parlamento nariai, atėjo laikas atsisakyti uždarų Europos Sąjungos sprendimų klimato politikoje.
Guntars Krasts, UEN frakcijos vardu.– (LV) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Prekyba šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimais − teisingas veiksmas, siekiant sumažinti dujų emisijas aviacijoje.Tačiau turime rūpestingai įvertinti kvotų įvedimo terminus, kad išvengtume konkurencijos tarp valstybių narių oro transporto bendrovių iškraipymo ir Europos Sąjungos gyventojų galimybių keliauti pabloginimo.Dauguma oro transporto operatorių naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse smarkiai atsilieka nuo oro transporto bendrovių senesnėse valstybėse narėse tiek pagal skraidinamų keleivių skaičių, tiek pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas vienam gyventojui.Sudėtinga įvertinti oro transporto operatorių naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse būsimos plėtros mastą, bet neabejoju, kad siekiant išlyginti mobilumo rodiklius valstybių narių gyventojams, transporto apimtys naujosiose valstybėse narėse turi žymiai didėti.Bus trukdoma išlyginti Europos Sąjungos gyventojų mobilumą, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos taisyklėse nebus nurodytos sąlygos, apibrėžiančios, kaip greitai augančios oro transporto bendrovės sugebės tęsti savo vystymąsi, kad lėšos, išleistos emisijų kvotoms įsigyti, neveiktų kaip jų vystymosi stabdys.Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pritarė pasiūlymui sukurti rezervą naujiems lėktuvų skrydžių operatoriams, ir tai – teisingas metodas.Tačiau norėdami užtikrinti, kad lėktuvų skrydžių operatoriai su įvairiomis pradinėmis padėtimis ir vystymosi tendencijomis būtų traktuojami vienodai, turime rezervuoti dalį kvotų lėktuvų skrydžių operatoriams, pasižymintiems gebėjimu greitai plėstis.Vystymasis, bent du kartus viršijantis vidutinę Europos Sąjungos vystymosi metinę normą pagal keleivių skaičių, galėtų būti laikomas gebėjimo greitai plėstis rodikliu.Abu šie pasiūlymai yra gyvybiškai svarbūs norint skatinti konkurenciją Europos Sąjungos skrydžių operatorių versle. Ačiū.
Caroline Lucas,Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Peteriui Liese už puikų bendradarbiavimą ir pasveikinti už atliktą darbą.
Tačiau, turiu pasakyti, kad anksčiau, prieš siekiant savo politinėje frakcijoje kompromisų, kurie, jeigu bus patvirtinti, iš esmės susilpnins praėjusio mėnesio didžiosios Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto daugumos poziciją, jo darbą daug labiau vertinau. Tai svarbu, nes turime iš esmės sustiprinti Komisijos pradinį pasiūlymą, jeigu norime turėti tikrą galimybę rimtai sumažinti aviacijos poveikį mūsų klimatui. Pagal pačios Komisijos apskaičiavimą, šiuo metu visais jos pasiūlymais ketinama pasiekti iki 2020 m. aviacijos emisijų padidėjimą iki 78 proc., vietoj aviacijos emisijų padidėjimo iki 83 proc. pagal neveikimo scenarijų. Šis sumažinimas lygus mažiau nei vienų metų oro kelionių augimui. Tai nėra rimta, nėra ambicingas, nėra pirmavimas pasaulio mastu.
Emisijų mažinimo įgyvendinimas prekyba ypač priklauso nuo leidimų trūkumo. Kadangi aviacijos emisijos jau padvigubėjo nuo 1990 m., reikalauti pradinio paskirstymo, kuris lygus vidutinėms emisijoms 2004–2006 m. laikotarpiu arba net 80–90 proc. emisijų, yra tiesiog per dosnu. Todėl, raginu jus pritarti mano frakcijos pakeitimams dėl pradinio paskirstymo, t. y. 50 proc. to kiekio. Mums taip pat reikia 100 proc. taikyti aukcioną, kad nebūtų nenumatyto pelno keleivių sąskaita.
Galiausiai, raginu jus balsuoti prieš ALDE frakcijos atvirai skandalingą pakeitimą, kuriuo siekiama pašalinti apribojimus dėl švaraus vystymosi mechanizmų ir bendro įgyvendinimo projektų kreditų naudojimo ne tik aviacijos, bet ir visuose sektoriuose emisijų leidimų sistemoje (angl. ETS). Paprastai tokių ribojimų panaikinimas atvirai vilioja verslą. Aviacija ir kitos pramonės šakos galės toliau didinti savo emisijas be ribojimų, paprasčiausiai supirkdamos tariamus sumažinamus kiekius, kurie įgyvendinti kitose srityse, o, atsižvelgiant į naujausius pranešimus, kad pusė sumažinamų kiekių iš ŠVM ir BĮ projektų ginčytini, tai iš esmės pažeis visos sistemos vientisumą.
Rytoj Europos Parlamentas susidurs su rimtu išbandymu, ar jis iš tikrųjų nori imtis tikrų veiksmų dėl klimato kaitos, ir, jeigu jis ketina parodyti tikrą vadovavimą, tuomet jis turi pritarti Žaliųjų frakcijos pakeitimams.
Bairbre de Brún, GUE/NGL frakcijos vardu.– (GA) Kadangi GUE/NGL frakcijos šešėlinis pranešėjas Jensas Holmas nedalyvauja, prašome priimti jo atsiprašymus dėl to, kad jis negali būti čia su mumis šio vakaro diskusijose.Dabar man tenka perteikti GUE/NGL požiūrį.
Atėjo laikas oro transporto bendrovėms prisidėti prie pastangų kovojant su klimato kaita.Tarptautinės aviacijos išmetamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padvigubėjo nuo 1990 m. ir bendrai Europos Sąjungoje sudaro nuo 5 proc. iki 12 proc. anglies dvideginio emisijų.
Europos Sąjungos lyderiai šių metų kovo mėn. įsipareigojo iki 2020 m. pasiekti 20 proc. anglies dvideginio emisijų sumažėjimo, palyginus su 1990 m. lygiu. Dabar turime galimybę parodyti visam pasauliui, kad pasieksime tų tikslų.
Komisijos pasiūlyme rekomenduojama, kad aviacijos sektorius nesiektų 2004–2006 m. vidurkio. Tai yra daugiau kaip 90 proc. virš 1990 m. lygio. Komisija taip pat rekomenduoja, kad pardavimai aukcione sudarytų mažiau kaip apie 3 proc. leidimų. Oro transporto bendrovės nejaus jokio poreikio savarankiškai sumažinti savo lygius, jei jos galės gauti anglies dvideginio emisijų leidimus nemokamai.Aukciono procentinis dydis turi būti 100 proc.– taip manome mes patys bei Žalieji – nes taip būtų laikomasi principo „teršėjas moka“.
GUE/NGL frakcija mano, kad ketinama paskirti leidimų proporcinė dalis turi būti 20 proc. metinio vidurkio per 2004–2006 m. laikotarpį; tai apribotų leidimų kiekį, kuriuos aviacijos sektorius galėtų nupirkti iš kitų sektorių ar pagal ETS sistemą; ir aukciono norma galėtų pakilti iki 100 proc..
Oro transporto bendrovės sukelia labai daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europoje ir visame pasaulyje.Atėjo laikas nutraukti specialų režimą ir atsižvelgti į poveikį aplinkai bei klimato kaitai.
Hélène Goudin, IND/DEM frakcijos vardu.– (SV) Gerb. Pirmininke, klimato kaita yra tarpvalstybinė aplinkos problema, ir Europos Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį veiksmuose dėl pasaulio klimato.Emisijos didėja pasauliniu mastu, o laiko nedaug.Todėl Švedijos birželio mėn. sąrašas iš esmės palaiko pasiūlymą, kurį svarstome šį vakarą.
Aviacijos įtraukimas į Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą yra akivaizdus ir išlaidų atžvilgiu efektyvus žingsnis, sprendžiant klimato problemas.Tačiau emisijas mažina ne pati prekyba, bet bendros emisijų ribos, kurias nusprendžiame nustatyti.Sistema turi būti išplėsta ir apimti kitus klimatą veikiančius sektorius, kad galėtume pasiekti užsibrėžtų tikslų klimato srityje.
Pritariame Komiteto pasiūlymui dėl direktyvos įsigaliojimo pradžios bendros datos.Nepriimtina, kad Komisija pasidavė tarptautiniam politiniam spaudimui, kuriuo siekiama atidėti klimato problemos sprendimą ir iškraipyti konkurenciją.Direktyva taip pat turi būti taikoma visiems.Negalime nustatyti išimčių tam tikriems asmenims ar įvykiams.Mūsų valstybių vadovai turi mokėti taip pat kaip kiti asmenys.Kas nors kita būtų neprotinga.
Baigdama norėčiau pabrėžti, kad bendri aplinkos tikslai neturi būti naudojami kaip priemonė įvesti bendrą mokesčių politiką.Veiksmo atnešamos pajamos neturi būti perleidžiamos Europos Sąjungai, kaip siūloma 14 pakeitime.Kiekvienai valstybei narei reikia leisti nuspręsti savarankiškai, kaip ji panaudos pajamas iš emisijų leidimų pardavimo.
Roger Helmer (NI).- Gerb. Pirmininke, siūlome įtraukti naują pramonės šaką, t. y. aviaciją, į Europos emisijų leidimų sistemą (angl. ETS), netgi kai ta sistema netinkama. Ja apskritai nebuvo sumažintos anglies dvideginio emisijos, bet ja sukurtas visas naujas biurokratijos, administracijos ir išlaidų pramonei lygis. Pagal ją pervestos didelės pinigų sumos iš valstybių, kurios buvo atsakingos už pradinį paskirstymą tiems, kurie buvo išlaidūs, būtent iš Britanijos į Prancūziją ir Vokietiją. Britanijoje dėl jos kilo iškreipti padariniai, kurie pasireiškė lėšų pervedimu iš ligoninių didelėms naftos įmonėms.
ETS sukūrė sudėtingą politiškai įtakingų asmeninių interesų ir spragų ieškotojų tinklą, kurie darė spaudimą, kad valdytų sistemą savais tikslais. Komisijos planai sugriežtinti paskirstymus tiesiog toliau vystys problemą. Esant silpniems ribojimams dėl paskirstymų, kuriuos superka už Europos ribų esančios valstybės, ES lėšos pateks į valstybes, pvz., Kiniją, kuriose reguliavimas minimalus ir duomenys gali būti netikslūs. Taip dideli užsienio teršėjai gaus didelį pelną įdėdami mažai pastangų, didelius nuostolius patirs Europos ekonomika, o CO2 emisijos ir toliau bus netikrinamos. Pirmininke, tiesiog pakankamai skandalinga mums siūlyti įtraukti naują pramonės šaką į šią netinkamą sistemą. Sakau jums, kad turite sutvarkyti savo namus prieš ketindami juos praplėsti.
Richard Seeber (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, visada įdomu išgirsti, kaip kai kurie Parlamento nariai atsisako priimti tikrovę.Mano nuomone, Komisijos pasiūlymas geras.Taip pat manau, kad P. Liese jį dar pagerino.Tai − klasikinis išorinių kainų perėmimo atvejis.
Rinkos gali veikti tik tada, jei sukursime teisingas pagrindines sąlygas.Visi įsipareigojome taikyti principą „moka teršėjas“, bet tai taip pat reiškia, kad sukuriantys išlaidas taip pat turi sumokėti kainą.Tai reiškia įskaitant visas išlaidas, ir tai apima aplinkos apsaugos sąnaudas, kurias sukelia CO2 emisijos iš lėktuvų.Taip pat manau, kad turime šiuo klausimu parodyti daugiau drąsos ir ambicijų.Visi žinome, kad mums visiems, įskaitant daug žmonių Jungtinėje Karalystėje, nieko nedarymas šiuo atveju kainuotų daug daugiau negu šio žingsnio žengimas.
Tačiau taip pat turime būti teisingi.Visi sektoriai turi prisidėti prie šios sistemos.Žinome, kad CO2 emisijos dideliame aukštyje sukelia daug kenksmingesnių padarinių negu CO2 emisijos ant žemės.Į tai taip pat reikia atsižvelgti, kai kalbame apie šių lėktuvų emisijų įtraukimą.Be to, šiam sektoriui būdingas labai didelis augimo tempas.Antra, mes taip pat turime pasakyti, kad galime įvesti įvairias valdymo priemones, kad dar labiau apribotume šias CO2 emisijas.Į tai taip pat reikia atsižvelgti.
Bendrija įsipareigojusi būti sektinu pavyzdžiu tarptautinėje arenoje.Negalime tikėtis, kad kitos šalys prisijungs prie mūsų, jei nebūsime geru pavyzdžiu.Taip pat manau, kad turime puikias galimybes pasinaudoti mūsų tam tikru konkurenciniu pranašumu šiame sektoriuje, todėl turime ypač remti novatoriškas bendroves.
Dorette Corbey (PSE).- (NL) Gerb. Pirmininke, pirmiausia, sveikinu P. Liese, paruošusį puikų pranešimą.Taip pat sveikinu mūsų šešėlinį pranešėją M. Groote.
Aviacija, kaip kiti sektoriai, turi prisidėti prie kovos su klimato kaita.Mes negalime pasiekti dėl klimato kaitos užsibrėžto tikslo – 20 ar 30 proc. sumažinimo iki 2020 m., jei kiekviena šalis neprisidės.Aviacijos pramonė visiškai nepritaria perdėtai griežtiems veiksmams, bet tai girdime iš visų sektorių, o jei nusileisime kiekvienam, visiškai nieko nesigaus iš mūsų klimato politikos.
Todėl gerai, kad Komisija nori įtraukti aviaciją į ETS, bet jos planuojamas paskirti šiam sektoriui emisijų leidimų kiekis yra per didelis.Mano nuomone, iš tikrųjų viršutinė riba turi būti 80 proc. emisijų. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas teisingai nori įvesti laipsnišką šių lubų mažėjimą, laikantis Europos klimato tikslo dėl 20 ar 30 proc. sumažinimo.
Lėktuvų skrydžių operatoriai pažadėjo 50 proc. padidinti lėktuvų variklių efektyvumą.Aplinkos Komitetas nori, kad jie to laikytųsi, ir tai gerai:kuo ekonomiškiau, tuo geriau
Trečias svarbus punktas susijęs su leidimų pardavimu aukcione.Mano nuomone, aukcione reikia parduoti kiek galima daugiau:25 proc. iš tikrųjų yra minimumas.Aukciono pajamos turi būti naudojamos kovoti su klimato kaita ir ypač besivystančioms šalims pritaikyti prie klimato kaitos.Mažiausiai išsivysčiusios šalys vos prisideda prie klimato kaitos, bet jos turi iškęsti rimčiausius klimato kaitos padarinius.Šis teisės aktas leidžia mums ši tą nuveikti šioje srityje.
Chris Davies (ALDE).- Gerb. Pirmininke, turiu raštą iš įmonės General Motors, kuriame reiškiamos pretenzijos dėl Parlamento pozicijos dėl anglies dvideginio emisijų iš automobilių mažinimo. Turiu ir kitą raštą iš įmonės British Airways – ypatingą prašymą – kuriame pateikiamos pretenzijos dėl šios priemonės ir kad ji reikš, jog papildomomis išlaidomis jiems bus sunkiau investuoti į mažesnio anglies dvideginio technologijas lėktuvuose, kuriuos jie nori turėti.
Netikiu nei vienu žodžiu šiuose raštuose. Vienas specialus prašymas po kito iš vienos pramonės ir kitos. Ar nors vienas iš šių vykdomųjų pareigūnų skaitė Jungtinių Tautų ataskaitą? Šioje ataskaitoje rašoma, kad per 20 metų iki dviejų milijardų žmonių susidurs su dideliu vandens stygiumi iš dalies dėl klimato kaitos. Turime kažkokiu būdu tai spręsti. Michael O’Leary iš įmonės Ryanair gali būti laikomas nepriimtinu viešųjų ryšių asmeniu oro linijų pramonei, bet jis labai teisingai kalba, labai aiškiai teigdamas, kad jis neatmeta aplinkos klausimo, kol gali prikimšti savo ir įmonės kišenes pilnas aukso.
Gerai, turime nustatyti kažkokią pusiausvyrą. Turime užtikrinti ir palengvinti mūsų rinkėjų, mėgstančių keliauti, padėtį, bet taip pat turime užtikrinti, kad susirūpinimą keliantys klausimai dėl aplinkos yra tinkamai sprendžiami.
Dabar ši priemonė lėtai mažina įspūdingą oro linijų pramonės augimą. Ji skatins pramonę investuoti į mažinimo priemones. Ji užtikrins, kad bent jau pagrindinis principas, į kurį teršėjai atkreipia dėmesį, būtų įtrauktas į mūsų metodą.
Bet svarbiausia turime užtikrinti, kad turime pagrindą, kuriuo skatinama imtis priemonių, pagrindą, kuris, mano manymu, turi būti bent jau ambicingesnis negu tas, kurį šiuo metu pasiūlė Komisija.
Mieczysław Edmund Janowski (UEN).– (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, norėčiau padėkoti visiems pranešėjams.Susidūrėme su sudėtinga problema.Viena vertus, turime aplinkos problemas, susijusias su mūsų atmosfera, kita vertus, susiduriame su kelionių lėktuvais augimu, svarbiu ekonominės veiklos šaltiniu, įskaitant transportą bei turizmą, ir vykdomą labai konkurencingoje rinkoje.
Šio klausimo sprendimai turi būti apdairūs ir nedviprasmiški, bet jokiu būdu jie neturi diskriminuoti Europos operatorių, įskaitant naujųjų valstybių narių operatorius.Tai galėtų atnešti daug žalos Europos aviacijai, ir liktų nepasiektas tikslas sumažinti kenksmingų dujų išmetimą.Akivaizdu, kad žemės atmosfera neturi sienų.Todėl reikia laikyti teisėtu anglies dvideginio emisijų iš civilinės aviacijos įtraukimą į Europos Sąjungos sistemą.
Be to, laikausi nuomonės, kad taip pat turime atsižvelgti į kitų dujų emisijas, pvz., nuodingų azoto oksidų.Manau, kad svarbiausi veiksmai yra tie, kuriais bus efektyviai apribotas kenksmingų dujų išmetimas, būtent novatoriškų sprendimų lėktuvų variklių srityje įgyvendinimas, lėktuvų su geresniais aerodinaminiais parametrais projektavimas ir radikalus skrydžių valdymo pagerinimas, sumažinantis laiką, kurį tenka be reikalo praleisti lėktuve.Manau, kad prekyba emisijomis šiuo metu yra tam tikras pakaitalas.Manau, kad šiandien būtų pagrįsta pagrindiniu laikotarpiu imti 2007–2009 m., ir nustatyti emisijos lubas 5−10 proc. lygmenyje virš 100 proc., atsižvelgiant į augantį susidomėjimą skrydžiais, ir, be to, įtraukti ne Europos Sąjungos operatorius, veikiančius Europos Sąjungos viduje.
Umberto Guidoni (GUE/NGL).-(IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, klimato kaita − viena rimčiausių problemų, su kuriomis susiduriame.Jei norime apsaugoti savo ateitį, negalime daugiau ignoruoti aplinkos klausimo, ir turime būti pasiruošę pakeisti savo gyvenseną, ypač mobilumo srityje.
Transportas – vienas iš sektorių, kurie suvartoja daugiausiai energijos ir daugiausiai naudoja iškastinio kuro.Šiame sektoriuje aviacija atlieka vis svarbesnį vaidmenį.2004 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš lėktuvų Europos Sąjungoje pakilo 87 proc., palyginti su 1990 m. Europai tenka apytiksliai pusė CO2 emisijų iš aviacijos.Ši tendencija nėra palanki aplinkai, ir mums būtina imtis tinkamų priemonių, pvz., panaikinti mokesčių lengvatas šiai pramonės šakai.
Manau, kad Komisijos pasiūlymas priimti direktyvą dėl emisijų kvotų aviacijai yra gyvybiškai svarbi priemonė spręsti esmines problemas, susijusias su klimato kaita, ir mes sveikiname Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą, kuris sustiprina pradinę direktyvą.
Tačiau svarbu pabrėžti tai, kad turime išlaikyti kai kuriuos kvalifikuojančius punktus diskusijoje ir per balsavimą, kuris įvyks rytoj.Iš jų, manau, reikia paminėti tai, kad Bendrijos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema turi būti taikoma visiems skrydžiams, ir į Europos Sąjungą, ir iš jos.To negalima atidėti iki 2010 m. pabaigos.
Taip pat svarbu tai, kad žymi kvotų proporcinė dalis būtų paskirstoma per aukcioną, o gautos pajamos turi būti panaudotos subsidijuoti švariausias transporto formas, pvz., panaikinti mokesčius ekologiškam transportui, taip siekiant sukurti pigų turizmą, kuris naudotų mažiau teršiančias transporto formas, pvz., traukinius.Taip pat turime paskatinti efektyvesnių lėktuvų variklių ir efektyvesnio skrydžių valdymo tyrimus.
Tikiuosi, kad Parlamentas nenuvertins pateikto kompromiso, leisiančio Europai tapti lydere kovojant su klimato kaita.
Bastiaan Belder (IND/DEM).-(NL) Gerb. Pirmininke, kalbu čia savo kolegos J. Bloklando vardu.
Pasiūlymas įtraukti aviaciją į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą turi būti aiškus signalas iš Europos Sąjungos, kad reikia prisidėti prie ambicingų sumažinimo tikslų, dėl kurių buvo susitarta šių metų pradžioje.Todėl atsakingas parlamento komitetas patvirtino Komisijos pasiūlymą ir net reikalavo, kad jis būtų sugriežtintas.
Praėjusią savaitę atrodė, kad galime pasiekti sutarimą per pirmąjį skaitymą.Šią viltį sustiprino pirmininkavimo Tarybai institucija, bet pasirodė, kad tai buvo nepagrįsta, nes iš Tarybos nebuvo galima gauti jokio įgaliojimo.
Šią savaitę, mano nuomone, svarbu, kad nesutiktume su Komisijos pasiūlymo silpninimu, bet kovotume dėl pasiūlymo su aiškiomis ambicijomis, ir taip laikytumėmės kurso, nubrėžto šį pavasarį dėl emisijų sumažinimo.Dėl to visiškai palaikau kursą, kurį nubrėžė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, pritariu beveik visų kalbėjusių Parlamento narių išdėstytoms nuomonėms.Sakau „beveik visų kalbėjusių Parlamento narių“, todėl susikoncentruosiu prie trijų formalių aspektų.
Pirma, nuolat tai darome šiame Parlamente, ir šiandien vėl tai darome:perkeliame svarbius teisėkūros pasiūlymus į vakarinį posėdį.Taip pasirūpiname, kad posėdyje dalyvautų kuo mažiau žmonių ir lankytojų galerijoje paprastai nieko nebūna, nebent tik per retas išimtis, ir pasirūpiname, kad žurnalistai, kurie turi apie visa tai pranešti, dažniausiai vakare skiria savo dėmesį kitiems dalykams.
Antra, visada girdime, ir taip pat išgirdome per šią diskusiją, kad mes, Europos Parlamentas, turime pašokti per pirmąjį skaitymą ir užimti ypač reiklias pozicijas, nes Taryba paskui vis tiek nuspaus stabdžius, ir galų gale nepasieksime to, ko norime.Perspėju dėl šios pozicijos:tai buvo teisinga ilgą laiką, bet vis dažniau ir dažniau taip nėra.Pamatėme tai, pvz., per oro kokybės reguliavimo svarstymus, kur buvo ir vis dar yra pateikta iniciatyvų, kuriose valstybių ar vyriausybių vadovai ir net aplinkos ministrai labai palaikė mus net per pirmąjį skaitymą.Pasiekus rezultatų, dėl kurių apsisprendėme, tai bus po 10–15 metų, Vidrurio Europoje turėsime užtverti visus miestus tarp Niurnbergo ir Bolonijos, nes negalime laikytis tų verčių, kurios buvo nustatytos.
Trečia, čia, Europos Parlamente, turime įgyvendinti veiksmingus darbo santykius, kad pasiektume pagrįstų jungtinių sprendimų.Vertindamas tai, kas įvyko dėl šios direktyvos per praėjusias savaites ir mėnesius, matau sėkmingą kelią ir sėkmingas pastangas tai padaryti.Aplinkos, transporto, ekonomikos ir pramonės reikalai dar nėra sujungti į išmintingą kompromisą, bet tikiu, kad jie bus sujungti po rytinio balsavimo rezultatų.Dabar mums reikia tik įtikinti likusią pasaulio dalį prisijungti ir šį tą nuveikti dėl aplinkos.
Eluned Morgan (PSE).- Gerb. Pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, kad malonu matyti sugrįžusi Stavrosą Dimasą.
Beveik sutinkama, kad šiuo metu su aviacija susijusi anglies dvideginio emisija sudaro labai mažą visos ES anglies dvideginio emisijos dalį. Tačiau, turėtume būti kvailiais, kad pastaraisiais metais nematytumėme neįtikėtino augimo sektoriuje ir nepripažintumėme, kad pačios pramonės plitimo planai yra didžiuliai. Šiuo metu alternatyvios technologijos, mažiau teršiantis kuras yra ribotas aviacijos atžvilgiu. Todėl visiškai prasminga sutikti, kad aviacija greičiausiai augs, bet turime užtikrinti, kad šis augimas yra kompensuojamas kitais ekonomikos sektoriais, kurie turi alternatyvias priemones anglies dvideginio emisijos mažinimo klausimu. Todėl, būtina aviaciją įtraukti į emisijų leidimų sistemą (angl. ETS).
Norėčiau taip pat pabrėžti, kad ES nustatė principą, kuriuo remiantis teršėjas turi mokėti. Pagal galiojančią ETS teršėjai anaiptol nemoka, o, kaip pastebėjome, dauguma teršėjų gauna neplanuotą pelną dėl ETS. Tai turi baigtis. Todėl teisinga, kad dauguma šių anglies dvideginio sukėlėjų varžytųsi aukcione, ypač vykstant didmeninės prekybos reformai.
Galbūt vienas iš įdomiausių šios diskusijos aspektų yra klausimas, kur ETS aukciono pinigai turėtų būti paskirstyti. Pagal būsimąją ETS peržiūrą, 200 mlrd. eurų galima būtų surinkti, jeigu taikytume aukcioną. Esu įsitikinęs, kad daugelis mūsų galėtų sugalvoti begalę būdų išleisti tokius pinigus, bet manau būtų protinga, jeigu galėtume valdyti šiuos pinigus per ES biudžetą, jeigu galima, skirdami klimato kaitos iniciatyvoms, kurios galėtų įtraukti finansų pervedimą besivystančiam pasauliui, įskaitant, pvz., mokant už miškų atkūrimą besivystančiose arba atsirandančiose šalyse.
Bet, taip pat būtina pripažinti, kad net mūsų valstybėse narėse vargu matysime didžiulį energijos skurdo didėjimą. Galbūt turėtume pagalvoti apie pinigų valdymą taip pat ir šia linkme. Taip rytoj priimtuose sprendimuose nurodysime, kur turėtume judėti visos ETS reformos atžvilgiu.
Jeanine Hennis-Plasschaert (ALDE).- (NL) Gerb. Pirmininke, vietoj įvairių neefektyvių mokesčių, Komisija dabar siūlo rinka pagrįstą priemonę; šį pasirinkimą visiškai remiu.Ji ekologiškai efektyvi, ekonomiškai veiksminga ir labai tinka platesniam taikymui; bent jau ji turi galimybę viso to pasiekti.
Gana anksti tapo aišku, kad nuomonės šiuose Rūmuose šiek tiek išsiskyrė.Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas galų gale nutarė visai priešingai nei Transporto ir turizmo komitetas.Mano kolega H. Krahmeris pasakė viską, ką šiuo klausimu reikia pasakyti.Kompromisiniai pakeitimai dabar paruošti, ir rytinis balsavimas parodys, ar tikrai emocijos padeda eiti pirmyn.
Klimato problemos karštos, ir balsuojantys Žalieji yra nepaprastai seksualūs.Čia nieko nėra savaime labai neteisingo, bet manau, kad negalima ketinti užgniaužti Europos aviacijos sektorių ir tikėtis jungtinio darbo.
Laikau, kad nekonstruktyvu bandyti dirbtinai mažinti vieną transporto rūšį, šiuo atveju, aviaciją, kitų transporto rūšių naudai.Visi duomenys rodo, kad didelio greičio transporto paklausa pralenkia pasiūlą.Mums reikia visų transporto rūšių; mums neužtenka vien traukinių ir autobusų.
Buvo siekiama išvysti modelį, kuris būtų kiek galima labiau įvykdomas ir galėtų būti išplėstas ir (arba) pritaikytas visame pasaulyje – ir taip, jei mes iš tikrųjų norime, būti ekologiškai veiksmingi, pastarasis dalykas yra labai svarbus.
Jei ne, mūsų pastangos liks tik kaip mažytis lašas vandenyne, ir būtent to aš norėčiau išvengti. R. Rackas tai taip vykusiai suformulavo, kai jis ką tik pasakė, kad jei norime būti veiksmingi, turime įtikinti likusią pasaulio dalį, nes tik tada mūsų veiksmas duos šiokios kokios naudos.
Sérgio Marques (PPE-DE). – (PT) Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, aš, kaip Parlamento narys, išrinktas viename iš septynių tolimiausių sričių, turiu informuoti šiuos Rūmus, kad tose srityse kyla didžiulis susirūpinimas dėl diskutuojamos direktyvos įgyvendinimo.Tai yra dėl vienos paprastos priežasties:tolimiausios sritys beveik išimtinai priklauso nuo oro transporto, ir bet koks šios paslaugos kainos padidėjimas, kurį neišvengiamai sukeltų direktyvos įgyvendinimas, sumažins įperkamumą, padidins šių sričių izoliaciją, kuri buvo esminis faktorius, suteikiant tolimiausioms sritims specialų statusą Europos lygmenyje, kaip įrašyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 299 (2) straipsnyje.
Kita vertus, oro transporto kainų padidėjimas dar labiau pablogins konkurencinę tų sričių padėtį, sumažindamas turizmą, svarbiausią daugumos jų ekonominę veiklą.Galime laukti turistų skaičiaus sumažėjimo ir (arba) jų išleidžiamų pinigų sumažėjimo, o tai gali visai sukelti BVP sumažėjimą bent 2 proc. pagal Kanarų salų vyriausybės atliktus tyrimus.Be to, tolimiausių sričių pritaikymo neįgaliesiems gerinimas, siekiant sumažinti jų izoliaciją, ir jų konkurencingumo pakėlimas yra du iš trijų pagrindinių Europos Sąjungos politikos prioritetų tolimiausioms sritims, išdėstyti Komisijos komunikate „Stipresnė partnerystė su tolimiausioms sritims“, kurį Parlamentas visiškai palaikė.Turime pabrėžti, kaip prieštaraus ir nesiderins su tais prioritetais šios direktyvos įgyvendinimas.
Manau, kad pirmą kartą susiduriame su Europos Sąjungos teisės aktu, kuris turėtų padidinti šių sričių izoliaciją.Žinoma, 5 ir 6 pakeitimai, kuriuos pasiūlė Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija pagal kompromisą tarp pranešėjo P. Liese – kurį turiu pasveikinti už jo puikų darbą – ir G. Jarzembowskio bei C. De Veyrac, tikrai tam tikru laipsniu kompensuoja direktyvos padarinius, bet jie nepakankami.Todėl prašau trijų institucijų pabandyti rasti geresnių sprendimų kitose teisėkūros proceso stadijose, siekiant sumažinti šios direktyvos poveikį tolimiausioms sritims.
Ulrich Stockmann (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, greitai augantį aviacijos sektorių reikia kiek galima greičiau įtraukti į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą.Tai reikš, kad ši transporto rūšis taip pat pradės nešti indėlį į žmogaus veiklos sukeliamo šiltnamio efekto sumažinimą.
Transporto politikos požiūriu, dabar mūsų teisėkūros užduotis – subalansuoti pagrindines sąlygas.Šitos pagrindinės sąlygos turi būti apibrėžtos taip, kad tinkama CO2 metrinės tonos kaina verstų taupyti, bet drastiškai neribotų skrydžių skaičiaus.Norint to pasiekti, kai, pvz., oro transporto bendrovėms iš pradžių suteikiami leidimai, tai turi būti padaroma taip, kad tokių leidimų trūkumas būtų realistiškai subalansuotas rinkoje, kitaip skrydžius tektų panaikinti, ir nežinau, kiek mes ir mūsų visuomenė su tuo galėtume susitaikyti.Net jei oro transporto bendrovės gautų 100 proc. leidimų patekdamos į sistemą – o niekas iš mūsų to neprašo – metinis 5 proc. aviacijos vystymasis reikalautų lygiai tiek pat sutaupyti CO2 emisijų.Tai nemažas iššūkis.
Didžiausias galimybes sumažinti emisijas turi Bendrojo Europos dangaus programa, kai ji bus įvykdyta, o tai reiškia, kad tai priklauso nuo politinės valstybių narių valios.Todėl šiuo metu vienintelis pasirinkimas oro transporto bendrovėms yra atnaujinti savo flotiles, jei jos turės pakankamai kapitalo, atidėto šiam tikslui po to, kai atskaičiuos suplanuotas sumas aukcionui.Vargu, ar tai pavyks regioninėms oro transporto bendrovėms.
Avril Doyle (PPE-DE)- Gerb. Pirmininke, turėdamas omenyje, kad politika yra menas to, kas įmanoma, ir kad kartais tai, kas geriausia, gali būti priešas to, kas yra geras, norėčiau padėkoti savo kolegai Peteriui Liesui už didžiules įdėtas pastangas, kad pasiektų ne tik mūsų bendros poziciją – susitarimą PPE-DE frakcijoje bet taip pat ir tarp kolegų Rūmuose.
Svarbu, jog ES prisiimtų vadovaujanti vaidmenį, nes Kioto įsipareigojimai neapima tarptautinės aviacijos ir ypač trūksta ICAO žymios pažangos daugiau kaip 10 metų, kai ji buvo įgaliota spręsti su emisijomis susijusius klausimus. Pasiūlyta emisijų leidimų sistema dėl konkurencingumo priežasčių turi būti taikoma nuo bendros pradžios datos visiems skrydžiams, įskaitant skrydžius iš trečiųjų šalių.
Dabar norėčiau skirti savo dvi likusias minutes vienam pastebėjimui, kurio, mano nuomonė, kiti kolegos nepažymėjo. Tai pastebėjimas, kuris kelia rimtą nacionalinę problemą Airijoje.
Pagal pasiūlymą, siūloma aviacijos leidimus nemokamai keisti arba konvertuoti į Kioto leidimus. Oro linijos gali reikalauti savo aviacijos leidimus pakeisti šiais Kioto remiamais leidimais, o leidimus išduodanti valstybė narė turi laikytis šios tvarkos. Mums Airijoje tai − didžiulė problema, todėl kad, jeigu oro linijos nemokamai keistų leidimus, turėtume keisti šiais Kioto leidimais tuos leidimus, kuriuos Airijos valstybė turės pirkti rinkoje pagal rinkos kainas.
Airijos registras registruos neproporcingą skrydžių dalį mūsų registracijos knygose dėl kai kurių oro linijų dydžio ir geografinio pasiskirstymo, nes oro linijos, ypač įmonės Ryanair, įregistruotos Airijos aviacijos valstybinėje institucijoje visai ES vykdomai veiklai. Įmonės Ryanair sėkmę lemia tai, kad ji turi 20 vykdomos veiklos bazių visoje ES, aptarnaujančių beveik 130 maršrutų, kurie, teisa, didėja. Tačiau, jie vykdo tik mažą šių skrydžių dalį Airijoje.
Norėčiau, kad Komisija būtent pasakytų, ar ji patvirtins 47 pakeitimą, kuriuo pašalinami šie sudėtingi sakiniai.
Principas „teršėjas moka“ negali būti suprantamas, kad Airijos mokesčių mokėtojai moka už mūsų kolegų taršą ES valstybėse narėse.
Riitta Myller (PSE).-(FI) Gerb. Pirmininke, reikia imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita ir, kaip buvo čia pasakyta, visos pramonės šakos, kurios išleidžia šiltnamio efektą sukeliančias dujas į atmosferą, turi būti įtrauktos į šį veiksmą.Aviacija negali likti nieko neprisidėdama.Šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekiai iš oro eismo didėja greitai.Svarbu atsiminti, kad oro eismas, kaip dažnai sakoma, sukelia tik du ar tris procentus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.Kaip buvo sakyta anksčiau, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš aviacijos po 1990 m. padidėjo du kartus.
Dabartinis pasiūlymas įtraukti oro eismą į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą konkrečiai yra Europos Sąjungos pasiūlymas.Juo taip pat siekiama per ilgesnį laiką įsteigti pasaulinę sistemą, kurioje oro eismui taip pat tektų dalis naštos.Galėtume dabar pasimokyti iš bendros emisijų prekybos direktyvos trūkumų ir padidinti aukcione parduodamų leidimų proporcinę dalį per pradinį teisių paskyrimą.Pradinis paskyrimas ir pati sistema turi paskatinti mažinti emisijas, kad vietoje trumpų kelionių lėktuvu būtų renkamasi kelionės traukiniu, ir tai ypač tiktų toms sritims, kuriose yra tankus miesto tinklas ir gausu gyventojų.Kita vertus, turime problemų srityse, kuriose mažiau gyventojų ir kurios labai nutolusios nuo miesto centrų, todėl svarbu, kad Europos sistemoje būtų proporcingai atsižvelgta į atokias vietoves.
Corien Wortmann-Kool (PPE-DE).- (NL) Gerb. Pirmininke, įvesdama prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą į aviaciją, Europa rodo ambicijas, ambicijas spręsti CO2 emisijų problemą ir kovoti su klimato kaita.Juk ligi šiol niekur pasaulyje – net Kalifornijoje – nebuvo pasiūlytas toks ambicingas metodas.Net palyginus su prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema pramonei, tai yra labai ambicingas planas.
Tačiau ką padarė mūsų Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas?Jis žymiai susiaurino pagrindinius šio pasiūlymo punktus, ir taip praleidome savo tikslą.Europa turi parodyti lyderiavimą, bet lyderiavimas reiškia ne tik imtis iniciatyvos, bet taip pat ir įtikinti kitus, juos perkalbant – ir tai reikia atlikti nepaprastai konkurencingoje tarptautinės aviacijos aplinkoje.Todėl naujasis režimas neturi jokiu būdu sukelti aukštų kainų ir didinti biurokratijos, ypač Europos oro transporto bendrovėms, bet turi būti pasiekta nauda dėl klimato problemų.Turi būti pasiektas tikras klimato pagerėjimas, geriausia, kad tai įvyktų visame pasaulyje.
Todėl man malonu, kad dabar pakeitimus pasiūlė Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija bei Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, kuri, tikiuosi, nukreips mus rytoj realistiniu kursu.Tai taip pat būtina siekiant skatinti praktiškai švaresnius skrydžius, nes reikalavimas pereiti biurokratinį aukciono malūną – net su mažai teršiančiais lėktuvais – yra vargiai naudingas.Kalbant apie paskirstomų leidimų skaičių, taip pat laukiu rytoj labiau realistinio rezultato.
Tačiau vien šio pasiūlymo tikrai nepakaks.Komisija ir Europos Parlamentas turi stoti petys į petį, kad įgyvendintų Bendrojo Europos dangaus programą, nes ji turėtų atnešti aplinkai naudos penkis kartus daugiau.
Gerb. Pirmininke, tikiuosi, kad galime padidinti spaudimą valstybėms narėms taip pat ir šiuo atžvilgiu, nes tiktai tada galėsime iš tikrųjų paveikti klimatą.
Robert Evans (PSE). – Gerb. Pirmininke, bent kartą šįvakar Parlamentas iš tikrųjų gali praskinti kelią saugant aplinką. Manau, kaip Bastiaan Belder teigė, Komisija iš tikrųjų nedrąsiai išdėstė savo nuomonę savo pradiniame pasiūlyme. Manau, Europos visuomenė tikisi iš šio Parlamento, kad nustatytų aukščiausius standartus ir ambicingus tikslus.
Kaip Transporto komiteto narys kartu su mano kolegomis iš PSE frakcijos, nepritariu Georgo Jarzembowskio nuostatoms, kurios buvo „prastumtos“, apgailestauju sakydamas, remiant liberalų frakcijai, ALDE frakcijai. Norėjome sustiprinti pradinį pasiūlymą, o ne sunaikinti.
Sveikinu Peterį Liesę už jo pranešimą ir cituoju „mes ne tik paveldėjome šią planetą iš mūsų protėvių, tėvų, mes skolinamės ją iš mūsų vaikų“. Ir, kaip Caroline Lucas, kreipiuosi į visas frakcijas šiame Parlamente, kad galvotų apie rytojaus balsavimą; būkite pasiruošę kompromisams, būti protingais, būti realistais, bet svarbiausia, būti pozityviais, nes Parlamentas turi galimybę vadovauti saugant aplinką 500 mln. piliečių ir jų palikuonims.
Thomas Ulmer (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia noriu labai padėkoti pranešėjui P. Liese už gerą pranešimą ir G. Jarzembowskiui.Manau, kad bendrai kompromisai yra visiškai įvykdomi.Politika dažnai priklauso nuo simbolių, ir mes čia siunčiame aiškų signalą:tai yra pirmas teisėkūros pasiūlymas po pavasario aukščiausiojo lygio susitikimo.Taip pradedame aktyviai įgyvendinti klimato apsaugą.
Į septynis pagrindinius šio pranešimo punktus – prekybos apyvartiniais taršos leidimais pradžią, atskaitos laikotarpį, leidimų kiekį, pajamų naudojimą, išimtis mažesniems lėktuvams ir skaičiavimo metodą – mano nuomone, yra pakankamai ir patikimai atsižvelgta kompromisuose.Nenoriu jokių nukrypimų, bet tikrai manau, kad reikia ypatingo papildomo susitarimo dėl tolimiausių sričių, kad šios sritys neatsidurtų nepalankioje padėtyje.
Manau, pasiūlymas labai geras ir konkurencija buvo pakankamai įvertinta.Neturime pamiršti:net jei aukcione bus parduodama 100 proc. leidimų – vien teoriškai, kaip ką tik girdėjome – o tai sudaro 2 mlrd. eurų sumą, neabejotinai įmanomą sumą oro transporto bendrovėms, kuri, žinoma, turės poveikį nustatant kainas.Tačiau dėl to nematau jokių problemų, taip pat ir dėl didelio skrydžių kiekio.
Norėčiau, kad Europos Sąjunga toliau plėtotų šią veiklą saugodama klimatą, ir tikiuosi, kad galėsime įtikinti visas kitas pagrindines konkuruojančias oro transporto bendroves prisijungti prie šios sutarties.
Gyula Hegyi (PSE).- Gerb. Pirmininke, seniau civilinė aviacija buvo prabanga, nes daugiausia turtuoliai ir vadinamoji reaktyvinė visuomenė naudodavosi greitųjų skrydžių pranašumais. Dabar, bent jau Europos Sąjungoje, civilinė aviacija – būtinoji mūsų gyvenimo dalis, be kurios Parlamentas ir Taryba tiesiog negalėtų dirbti. Jeigu atstumas nuo Briuselio yra daugiau kaip 1 000 km, nėra jokios realios alternatyvos skrydžiams, jeigu nebūtų greitųjų traukinių.
Prisijungus prie ES naujoms valstybėms narėms ir prasidėjus pigių oro linijų bumui, turime du arba tris kartus daugiau skrydžių negu prieš ES plėtrą. Kioto protokolo taikymo sritis dar neapima tarptautinės aviacijos. Tačiau, tiesioginė emisija iš aviacijos sektoriaus sudaro apytiksliai 3 proc. ES visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir jos greitai didėja. Manau, kad trijų leidimų kiekis turėjo būti grindžiamas emisijų rodikliu, apskaičiuojamą pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vienam gyventojui skirtingose valstybėse narėse, nes tarp jų vyrauja dideli skirtumai. Jaučiu, kad nesąžininga, jog Vakarų Europos šalys turi teisę išmesti į aplinką apytiksliai trys kartus daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš aviacijos, nei Vengrija arba kitos naujosios valstybės narės. Manau, šis principas turi būti pritaikytas kitose aplinkos apsaugos politikos kryptyse, kurioms būdingas visos sumos mažinimas vietoj procentinio dydžio mažinimo. Kitaip tie, kurie anksčiau mažiau teršė, bus nubausti.
Christofer Fjellner (PPE-DE).– (SV) Aviacija turi sumokėti už savo aplinkos apsaugos sąnaudas, todėl šis pasiūlymas tinkamas.Aviacijos negalima atleisti nuo aplinkos apsaugos sąnaudų, kurias mokas kitos transporto rūšys.Bet, mano nuomone, problema yra tai, kad per šią diskusiją prasiskverbia įtūžis prieš aviaciją, tarytum tai buvo didžiausias aplinkos piktadarys, ir geriausia būtų, jei visiškai liautumės skristi.Tai tiesiog netiesa.Aviacija sukelia penkis procentus anglies dvideginio emisijų.Pilnas lėktuvas sunaudoja mažiau kuro nugabenti vieną keleivį vieną kilometrą negu automobilis.Tai galima ir tai turi būti padaroma dar efektyviau, bet to galima pasiekti mums griežtai reikalaujant iš aviacijos pramonės, kuri valdo šios šakos vystymąsi, ne mums nustojant skraidyti.
Keliavimas ir žmonių iš kitų pasaulio dalių susitikimai svarbu.Esu įsitikinęs, kad Ryanair nuveikė daugiau gerindama supratimą tarp Europos tautų, negu visi Europos Sąjungos kultūriniai projektai kartu paėmus.Todėl negalima siekti, kad žmonės keliautų mažiau.Žmonių izoliavimas grąžina mus istoriškai į tamsųjį laikotarpį.
Komisijos pasiūlymas veda teisinga kryptimi, bet jis turi cinišką perspektyvą – kad mažiau skristi turi kas nors kitas.Buvo bandyta suteikti išimtį valstybių ar vyriausybių vadovų skrydžiams ir kartu buvo reikalaujama, kad gyventojai privalo elgtis atsakingai.Dėl tokių pasiūlymų politikus verta niekinti, ir esu patenkintas, kad Aplinkos komitete panaikinome šias formuluotes.
Lygiai ciniška yra tai, jog daug kairiųjų pažiūrų kolegų reikalauja, kad jau per metus sumažintume aviacijos apimtis daugiau kaip per pusę.Tie, kas teikia tokius pasiūlymus, greičiausiai nevažiuos traukiniu iš, pvz., Stokholmo į Briuselį.Jų toks požiūris, kad tarytum jų pačių kelionės neįkainojamos, o kitų kelionės tik dėl malonumo.
Priėmus tokį neatsakingą pasiūlymą, mokėti bus priversti paprasti žmonės, o ne politikai ir korporacijų vadovai, kuriems sąskaitas apmoka kiti.Mokėti turės studentai, kurie daugiau negalės sau leisti mokytis užsienyje, kad pamatytų pasaulio.Mokėti turės senelės iš Norlando šiaurėje, kurios negalės taip dažnai lankyti savo vaikaičių mieste.Tai grąžina mus į 1980 m., kai SAS kabinose sėdėdavo tik korporacijų vadovai, politikai ir sąjungų bosai.
Vietoj to, turime rytoj balsuoti už griežtus, bet realistinius reikalavimus aviacijos pramonei, kurie priverstų ją mokėti už sukeltas aplinkos apsaugos sąnaudas, kurie skatintų vystyti geresnes ir ekologiškesnes lėktuvų technologijos, bet kurie, svarbiausia, leistų laikytis prioritetų, leistų palyginti aviaciją su tikrais anglies dvideginio piktadariais, pvz., anglis deginančiomis elektrinėmis.Svarbu tai, kad sumažintume emisijas, o ne skraidymą.
Emanuel Jardim Fernandes (PSE).– (PT) Gerb. Pirmininke, sutikdamas su Komisijos ir pranešėjo pasiūlymu, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį faktą, kad jis neatitinka Parlamento tikslų, konkrečiai išdėstytų pranešime dėl aviacijos poveikio klimato kaitai sumažinimo; ypač atkreipčiau dėmesį į labiausiai izoliuotų teritorijų situaciją, kurios labai priklauso nuo oro transporto, ypač tolimiausios sritys.
Tai taip pat neatitinka klausimo, pačios Komisijos iškelto jos komunikate praėjusį rugsėjo mėn. dėl „Strategijos tolimiausioms sritims“, svarstymo krypties.Cituoju:„Kokių reikia imtis priemonių, kad tikslas sumažinti emisijas nesukeltų nepalankų poveikį neįgaliesiems, ekonomikai ir tolimųjų regionų gyventojams?“Balsuodamas už 99 ir 100 pakeitimus, kuriuos palaikė Socialistų frakcija Europos Parlamente, Parlamentas imsis spręsti kilusias problemas, galbūt paskirdamas atlikti poveikio įvertinimą ir įvesdamas tinkamas tarpininkavimo priemones, kurios užtikrintų, kad tolimiausios sritys bus įtrauktos į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą ateityje – tai būtinas žingsnis, kurį reikia tinkamai atlikti, ir būtina užtikrinti tiek aplinkos bei ekonomikos tvarumą, tiek mobilumą tose srityse, kurios visiškai priklauso nuo oro transporto dėl savo geografinės padėties.
Małgorzata Handzlik (PPE-DE).– (PL) Gerb. Pirmininke, šiandien aptariame rezoliucijos projektą dėl Europos civilinės aviacijos įtraukimo į Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą.Mano nuomone, šis labai svarbus projektas buvo parengtas skubant, be deramų konsultacijų su aviacijos pramone, ypač naujųjų valstybių narių atstovais, ir be jo įvedimo sukeliamų ekonominių ir socialinių padarinių analizės, taip pat neatsižvelgiant į aplinkos apsaugos ir padarinių civilinei aviacijai bei grėsmės Europos ekonomikos plėtrai aspektą, pvz., turizmo sferoje, iš kurios labai daug regionų gauna savo pagrindines pajamas.
Projektas taip pat kelia grėsmę oro transporto bendrovių konkurencingumui ir gali radikaliai pabloginti ir taip jau sudėtingą daugelio Europos oro transporto bendrovių finansinę padėtį.Todėl manau, kad anksčiausiai aviacijos sektorių į visų susisiekimo priemonių sistemą galima įtraukti 2012 m.
Neabejotinai palaikau vadinamąją plačią geografinę sistemos apimtį, kitaip tariant, visų skrydžių iš Europos Sąjungos ir į ją įtraukimą, nepriklausomai nuo operatoriaus registracijos vietos.Tai − vienintelis sprendimas, užtikrinantis, kad reikalingas poveikis aplinkai bus pasiektas, ir drastiškai nepabloginantis Europos vežėjų konkurencinės padėties.
Mano nuomone, bendras leidimų kiekis, skiriamas aviacijos sektoriui, turi būti nustatytas Bendrijos lygmeniu pagal vidutinius aviacijos sukeliamų emisijų lygmenis bent jau 2005–2007 m. laikotarpiu, o emisijų riba turi būti nustatyta 100 proc. lygmeniu.
Turint omenyje skirtingas pozicijas, išdėstytas per mūsų diskusiją, ir tai, kad šis projektas susijęs su visų Europos Sąjungos valstybių bei mūsų gyventojų aplinka ir ekonomika, turime priimti sprendimus, kurie yra ir pamatuoti, ir tinkami.
Alexander Stubb (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, manau, kad esu kilęs iš vieno ypač periferinio regiono, šiuo atveju vadinamo Suomija. Jeigu negalėčiau čia atskristi, turbūt man prireiktų dviejų dienų, kad atvykčiau čia. Ir ne su dviračiu, o laivu, automobiliu ir traukiniu. Tai tik įvadas.
Manau, kad turiu iš tikrųjų šeši pastebėjimus ir norėčiau atkreipti dėmesį į vieną – bet aptarsiu visus šešis. Pirmas pastebėjimas: įsigaliojimas – pritarčiau EPP-ED kompromisui, kitaip tariant, 2011 m. Emisijos teisių apribojimai: 95 proc., mano nuomone. Rekomendacija, taip: 2005–2007 m.; aukcionas, mano nuomone: 25 proc.; pelnas: vėl iš dalies skirti oro linijoms, o paskui likusią dalį kitoms tinkamoms priemonėms, skirtoms klimato kaitos priežastims šalinti. Bet man svarbus klausimas Nr. 6: paskirstymo pagrindas; kitaip tariant, ATK prieš RTK. Dabar, suprantu, kad tai sudėtingas klausimas daugeliui, bet, mano manymu, tai nėra aplinkos apsaugos klausimas šia prasme. Iš tikrųjų, ribojimai jau nustatyti. Kalbame apie ATK ir RTK dėl paskirstymo tarp skirtingų oro linijų.
Nė viena sistema nėra puiki, bet negalime sudaryti tokios situacijos, kai maršrutus iš labiau periferinių sričių vykdančios oro linijos bus nubaustos ir nevienodai vertinamos palyginti su tomis oro linijomis, kurių bazės galėtų būti Frankfurte, Berlyne, Londone, Briuselyje arba Paryžiuje. Traukinys nėra išeitis mums: tai per daug paprasta. Taip, kaip dabar vyksta klimato kaita, bijau, kad vienintelė vieta, kurioje ateityje bus sniego žiemą, yra Laplandija. Žinau, kad šie skrydžiai galėtų būti užpildyti skrendant į ten, bet jie ne visada gali būti užpildyti skrendant iš ten, todėl turime būti labai atsargūs, kad nepaverstume „lenktynėmis iki dugno“. Todėl raginu visus savo draugus ir kolegas rytoj balsuoti už ATK, o ne RTK. Tai gyvybės ir mirties klausimas periferinėms sritims, bet žinau, kad tai nėra gyvybės ir mirties klausimas tiems, kurie įsikūrę vidurio geografinėje padėtyje.
Pirmininkas.- Belieka tik sulaukti, kai Kalėdų senelio rogės bus įtrauktos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą Bendrijoje.
Bogusław Sonik (PPE-DE).– (PL) Gerb. Pirmininke, skraidau čia iš Krokuvos, kuri buvo visa balta vakar, ir sniegas užklojo visą miestą, taigi, dar nėra taip blogai.
Aplinkos apsauga ir atsakas neigiamai klimato kaitai tapo iššūkiu visai žmonijai.Kaip Europos Sąjungos gyventojas, labai vertinu Europos Sąjungos dalyvavimą aplinkos apsaugos veikloje.Tačiau niekada neturime pamiršti apie šios srities teisės aktų poveikį Europos ekonomikai.
Šiandien aptardami direktyvą dėl CO2 emisijų aviacijoje susidūrėme su šia problema.Oro transportas šiuo metu sparčiai plečiasi.Tai ypač susiję su naujosiomis valstybėmis narėmis, kuriose ši rinka vystosi nepaprastai greitai, pasiūlydama didėjantį darbo vietų skaičių.Makroekonomikos mastu tai didina bendrąjį vidaus produktą.
Todėl laikausi nuomonės, kad naujosios valstybės narės turi turėti galimybę pritaikyti savo aviacijos išsivystymo lygmenį prie senųjų valstybių narių lygmens, o tai galima pasiekti nustatant labai ilgą direktyvos įvedimo laikotarpį.Pasiūlytos formos naujoji direktyva gali trukdyti šiam sektoriui išsivystyti, o tai prieštarautų politikai kurti vienodų galimybių erdvę Bendrijoje.
Kitas pavojus − Europos bendrovių konkurencingumo praradimas palyginti su trečiosiomis šalimis, taigi, tai yra svarbus klausimas, kad naujasis reguliavimas būtų priimtas pasaulio mastu, o ne tik Europos Sąjungoje.
Norėčiau pasiremti mokslininkų nuomone ir pareikšti, kad nėra numatoma sukurti naujų technologijų, gebančių efektyviai sumažinti CO2 emisijų lygius aviacijoje.Todėl labai svarbu siekti dujų išmetimo apribojimų, kur tik tai įmanoma.Viena veiksminga priemonė – skrydžių valdymo modernizacija, kuri, analitikų nuomone, leistų sumažinti kuro sunaudojimą 6–12 proc..
Apibendrindamas norėčiau pabrėžti, kad vykdydami aplinkos apsaugos politiką turime nepamiršti jos poveikio kiekvienai valstybei narei.Todėl, mano nuomone, atskaitos laikotarpis turi būti kiek galima vėlesnis, kitaip tariant, tai turėtų būti 2007–2009 m.
Stavros Dimas,Komisijos narys.− Gerb. Pirmininke, visų pirma šio vakaro diskusijoje norėčiau padėkoti pranešėjams už teigiamas pastabas ir norėčiau išsamiai aptarti kai kuriuos pakeitimus.
Dauguma pakeitimų priimtini, bent jau iš dalies arba iš esmės. Pvz., Komisija pritaria, kad būtų naudinga reikalauti iš orlaivių operatorių kurti stebėsenos ir ataskaitos planus. Operatoriai dabartinėse sistemoje tai turi taip pat atlikti, kad gautų šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimą. Tai palengvins patikimą tikrinimą ir taip apsaugos aplinkos apsaugos sistemos vientisumą, užkertant kelią apgaulei.
Kiti pavyzdžiai apima išlygas, susijusias su tam tikra veikla, pvz., humanitariniais arba priešgaisriniais skrydžiais. Tačiau, nors visiškai sutinku, kad turime pradėti kaip galima greičiau, 2010 m. pradžios data bus didelis iššūkis. Šis laikas nepakankamas, kad būtų baigtas parengiamasis darbas ir, ypač, baigtas paskirstymo procesas, kuriam reikia daugiau laiko vadovauti, nei pagal dabar galiojančią sistemą veikiančiame procese.
Kalbant apie taikymo srities apimtį, jau paaiškinau, kodėl Komisija vis dar mano, kad dviejų žingsnių metodas būtų naudingas įtikinant trečiąsias šalis, kad Europos Sąjunga pasirengusi imtis iniciatyvos, atitinkančios mūsų specialius kaip išsivysčiusių šalių regiono įsipareigojimus.
Kalbant apie pasiūlymus dalyvauti aukcione, gerai žinau, kad jie atitinka didėjantį pritarimą aukciono pranašumams ir tikiuosi, kad netrukus tai išsamiau aptarsime bendros ETS peržiūros sąlygomis. Tačiau, laikotarpiu iki 2013 m. aviacijos sektorius turėtų būti kiek įmanoma vertinamas taip pat kaip ir kiti sektoriai.
Aukcionu parduotų leidimų dalis turi atitikti vidutinę procentinę kitiems sektoriams taikomų pardavimų aukcionu dalį nacionaliniuose paskirstymo planuose 2008–2012 m. nustatyta tvarka. Kas įvyks po 2012 m. priklausys nuo bendros ETS peržiūros.
Galiausia pasidalinsiu su jumis kai kuriais nerimą keliančiais klausimais dėl pakeitimų, susijusių su ribojimais dėl ne aviacijos sektoriui skirtų kreditų naudojimo, dėl ne anglies dvideginio daugiklio efekto naudojimo ir papildomų energijos veiksmingumo veiksnių. Šių visų pakeitimų rezultatas riboti aviacijos operatorių galimybę naudoti leidimus, išskyrus aviacijos leidimus, kad apimtų jų emisijas. Tai neatitinka pagrindinės atviros emisijų leidimų prekybos idėjos, užtikrinančios ekonomiškus sprendimus. Be to, šie pakeitimai iš esmės apsunkintų sistemą.
Komisijos pasiūlyme jau numatytos papildomos skatinamosios priemonės orlaivių operatoriams gerinti kuro veiksmingumą. Mūsų nuomone, nėra jokio poreikio nustatyti papildomas priemones, kurios tik ją apsunkintų.
Apibendrinant, Komisija gali visiškai, iš dalies arba iš esmės pritarti 27 iš 100 pasiūlytų pakeitimų. Pateiksiu išsamų Komisijos pozicijos dėl pakeitimų sąrašą Parlamento sekretoriatui(1), įskaitant 47 pakeitimą, dėl kurio norėčiau pasakyti, kad Komisija pritars nuostatoms, kuriomis remiantis bus numatytas registro reguliavimo pakeitimas, bet galima svarstyti būdus, kaip užtikrinti, kad aviacijos leidimų keitimas neapsunkintų valstybių narių vadovavimosi Kioto tikslu.
Komisija gali visiškai, iš dalies arba iš esmės pritarti 27 pakeitimams: numeriai: 1, 3–5, 7, 8, 10, 14, 17, 26, 29, 30, 36–38, 40, 45, 47, 49, 51–53, 57, 65, 70, 76, 79.
Pakeitimų, kuriems Komisija negali pritarti, numeriai: 2, 6, 9, 11–13, 15, 16, 18–25, 27, 28, 31–35, 39, 41–44, 46, 48, 50, 54–56, 58–-60, 61–64, 66–69, 71–75, 77, 78, 80–100.
Pirmininkas. – Diskusija baigta.
Balsavimas vyks rytoj nuo 11 val.30 min.
Pareiškimai raštu (142 straipsnis)
Christine De Veyrac (PPE-DE), raštu.–(FR) Poreikis veikti skubiai ir efektyviai, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, akivaizdus, ir jo daugiau negalima paneigti.Šiomis aplinkybėmis transporto poveikio pasauliniam atšilimui mažinimas atliks lemiamą vaidmenį.Tekstas, kurį aptariame, yra viena iš priemonių, su kuria galima tai pasiekti, ir aš palaikau šią iniciatyvą.
Tačiau šis teisės aktas pavyks tik tada, jei sugebėsime suderinti aplinkos apsaugos tikslą su gyventojų mobilumo tikslu ir atsižvelgsime į šalis už Europos Sąjungos.
Todėl būtina, kad pasiektume CO2 emisijų sumažėjimo už žemiausią kainą keleiviams.Reikalavimai aviacijai turi būti pakankami, kad nekeltų pavojaus kituose sektoriuose pasiektam sumažinimo, bet būtų pakankamai suderinti, kad nestabdytų aviacijos sektoriaus vystymosi.
Štai kodėl manau, kad per greitas ir per griežtas siekimas sumažinti CO2 emisijas, nors ir girtinas aplinkos požiūriu, prasilenkia su tikrove ir gali sukelti priešingus padarinius.
Tikiuosi, kad rytoj per balsavimą bus atsižvelgta į šiuos įvairius parametrus.
Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu.–(FI) Turime įvesti unikalią sistemą, kad oro eismas turėtų savą klimato politikos priemonę.Prekyba apyvartiniais taršos leidimais oro eismo srityje apima rizikos veiksnius, ir aš kreipiuosi į jus visus, kad atkreipčiau dėmesį į vieną ar dvi svarbias problemas.
Nors esame pagrįstai susirūpinę dėl didėjančių emisijų iš aviacijos, bet oro eismui vis dėlto priklauso ateitis.Net galėčiau pasakyti, kad tai neišvengiama dėl aplinkos.Pvz., pagal aukštai vertinamą MIPS apžvalgą dėl bendro aplinkos teršimo paplitimo, oro eismas turi jo savų privalumų, ir atrodo, kad tai galėtų būtų sprendimas ateičiai.Visiškai neteršianti aviacija taip išspręstų emisijų iš transporto problemas, ir tai turėtų būti mūsų prioritetiniu tikslu.
Todėl, rengiant kompromisus, norėjau nukreipti pajamas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais būtent į tyrinėjimus ir vystymą aviacijos srityje.Jei emisijų augimas iš tikrųjų kelia nerimą, turimi ištekliai turi būti išleidžiami būtent vystyti neteršiantį transportą.Tikiuosi, kad Taryba taip pat supranta, kaip tai yra svarbu.
Kita vertus, direktyva taip pat turi garantuoti, kad Sąjungos periferinės sritys sugebės tinkamai konkuruoti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje.Tai ypač svarbu dėl ne aukcione parduodamų teisių paskirstymo sistemoje.ATK („tonkilometrio“) modelis, pagrįstas lėktuvo maksimaliu pajėgumu, būtų geriausias būdas užtikrinti teisingumą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje, ir taip pat tai pasitarnautų klimatui.Tai teisinga, nes sistema, kurioje neparduotos aukcione emisijų teisės yra paskirstomos pagal prekių ir keleivių kiekį, paskatintų naudoti skrydžius su persėdimu ir skrydžius per miestus su dideliais keleivių kiekiais.
Sistema, skirta apsaugoti klimatui, turi skatinti kurti sistemą, kurioje oro transporto mokesčiai būtų labiau nustatyti pagal iš tikro nuskristų kilometrų skaičių.Šiuo metu dažnai pasitaiko, kad ilgesni, todėl klimatui žalingesni skrydžiai, per kuriuos, be to, pakeliui sustojama, yra pigesni.Tai nėra racionalu aplinkos atžvilgiu.
Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu.–(RO) Aviacijos įtraukimas į Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą yra teigiamas veiksmas, pabrėžiantis Europos pirmavimą kovojant su klimato kaita.
Prekyba apyvartiniais aviacijos taršos leidimais neturi sukelti skrydžių skaičiaus mažėjimo ir kainų didėjimo, neigiamų padarinių keleiviams, aviacijos pramonei ir stabiliai transporto plėtrai.Laikantis šių sąlygų, svarbu išspręsti technines priežastis.
Emisijų sumažinimo galima pasiekti gaminant naujų technologijų variklius, kurie užtikrintų efektyvesnį kuro vartojimą ir pagerintų lėktuvų aerodinamiką, panaudojant naujus metalų lydinius ir sudėtines medžiagas fiuzeliažų gamybai.
Taip pat turime atsižvelgti į tyrimus alternatyvaus kuro srityje.NASA paskelbė pradėsianti programą, kuri padėtų rasti sprendimus, kaip pagerinti žibalą.
Todėl reikia padidinti finansinius išteklius tyrimams ir vystymui bei paskatinti privačias investicijas šioje srityje, o lėšos, gautos iš aukciono pagal sistemą, turi būti panaudotos tyrimams ir aeronautikos naujovėms, kurios gali suteikti konkrečius sprendimus.
Taip pat prašau Tarybos ir Komisijos ir toliau derėtis su tarptautiniais subjektais ir trečiosiomis šalimis partnerėmis, kad pasiektume visų būtinų susitarimų, siekdami išvengti kokių nors tarptautinių bylų dėl šių teisės nuostatų įgyvendinimo.
James Nicholson (PPE-DE) , pateikta raštu.– Aviacija turi būti įtraukta į Emisijų leidimų sistemos taikymo srities apimtį. ETS įvertinus, ji parodė savo vertę prieš dvejus metus. Ji turi būti naudinga užtikrinimo priemonė, kad aviacijos pramonė atlieka savo vaidmenį kovojant prieš klimato kaitą. Tačiau turime taip pat vykdyti sistemos reformą, kad ji galėtų veiksmingai įgyvendinti savo vaidmenį.
Žinoma, niekas netiki, kad šis vienas pasiekimas yra atsakymas į emisijų keliamą problemą, bet jis tikrai simbolizuoja reikšmingą žingsnį teisinga kryptimi. Be to, jis rodo, kad sudėtingi sprendimai turi būti priimami politinė valia planetos ir jos gyventojų naudai. Į ką mes taip pat turime atkreipti dėmesį – emisijų leidimų sistemos veikimo esminės reformos.
Visa sistema turime užtikrinti, kad vartotojai nebūtų neteisingai apsunkinti žymiai padidėjusiomis skrydžių kainomis, ir apsvarstyti būdus, kuriais remiantis CO2 emisijos iš aviacijos pramonės galėtų būti mažinamos. Žinau, kad ES transporto ministrai šiuo metu tai ir daro, nagrinėdami būdus, kaip atnaujinti oro skrydžių valdymą ir įvesti naują nusileidimo mokesčių sistemą, susijusią su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija.
Péter Olajos (PPE-DE), raštu.–(HU) Vis didesnė išsivysčiusio pasaulio gyventojų dalis supranta klimato kaitos keliamą grėsmę.Tačiau turime žengti drastiškus žingsnius, jei ketiname sumažinti mūsų emisijas 20 proc. per 13 metų.
Deja, vargiai žengiame šia kryptimi.Neturi reikšmės, kurią teršalų išmetimo sritį tiriame, visada bus „balsų“, norinčių apsaugoti tą pramonės šaką, apie kurią dabar kalbame.
Taip pat žinome, kad galime pasiekti užsibrėžto tikslo tik tada, jei įtrauksime kiekvieną tinkamą sritį į emisijų mažinimo sistemą.Jei padarysime išimtį vienai sričiai, už ją turėsime kompensuoti kur nors kitur.Kuri sritis liks privilegijuota?
Kelionės lėktuvais šiandien yra maža sritis, bet ji dinamiškai auga.Jos augimas labai priklauso nuo pasaulinės žaliavų kainos, kuriai ji pati turi tikrai didelę įtaką.Mes, kaip politikai, iš tikrųjų palaikysime Europos įmones iš strateginės perspektyvos, jei sukursime joms aplinką, skatinančią naujoves.
Keleiviai nepatirs jokio poveikio dėl šių veiksmų, nes priemonės, kurių imamasi sumažinti CO2, padidins skrydžių Europos viduje bilieto kainą mažiau negu 1 euru.Tai tik maža dalis to, ką turime sumokėti už saugumo priemones nuo teroristų.Tačiau su aviacija turi konkuruoti 1000 km ilgio geros kokybės geležinkelis, ir, norint to pasiekti, oro transporto bendrovės turi padengti savo sukeliamas išlaidas tokiu pat mastu, kaip tai turėtų daryti geležinkeliai ir kelių transportas.
Komisijos pozicija dėl Parlamento pakeitimų:žr.priedą.
22. Komitologija (diskusijos)
Pirmininkas.- Kitas darbotvarkės punktas − Komisijos pareiškimas dėl komitologijos.
Margot Wallström,Komisijos Pirmininko pavaduotoja.− Gerb. Pirmininke, komitologijos reforma, kurią vykdyti buvo nuspręsta 2006 m. liepos mėn., nustatė „reguliavimo procedūrą su tikrinimu“, kuria suteikiama veto teisę Europos Parlamentui dėl bendrojo pobūdžio priemonių, kuriomis iš dalies pakeičiamas pagrindinis teisės aktas bendro sprendimo procedūra.
Įgyvendinant šią reformą, trys institucijos parengė bendrą pareiškimą, kuriuo remiantis jos įsipareigojo suderinti 26 prioritetinius pagrindinius aktus su šia nauja procedūra, o praėjusiųjų metų pabaigoje Komisija priėmė 26 prioritetinio suderinimo pasiūlymus. Mūsų bendras interesas yra kiek galima greičiau priimti šias suderinimo priemones. Todėl Komisija yra labai patenkinta matydama, kad dabar Parlamentas pasirengęs balsuoti dėl kelių teisėkūros pasiūlymų, pasiekus gerus ir teisingus kompromisinius sprendimus tarp trijų institucijų.
Vėliau šį mėnesį kiti svarbūs dokumentai bus įtraukti į kitos Europos Parlamento sesijos darbotvarkę ir esu įsitikinęs, kad taip pat sugebėsime priimti sprendimus dėl šių dokumentų. Noriu padėkoti pranešėjams iš skirtingų komitetų už jų glaudaus bendradarbiavimo ir konstruktyvumo metodą.
Todėl, šių metų pabaigoje visas 26 prioritetinių suderinimo pasiūlymų paketas galėjo būti parengtas tvirtinimui. Pasiektume labai gerą rezultatą, kuris paruoštų dirvą taip vadinamam „bendrajam suderinimui“. Kaip žinote, Komisija įsipareigojo peržiūrėti visus pagal bendro sprendimo procedūrą priimtus pagrindinius teisės aktus be šių 26 prioritetinių aktų, siekiant juos suderinti su nauja reguliavimo procedūra su tikrinimu. Komisija gerbia šį įsipareigojimą ir siūlo šį bendrą visų neprioritetinių aktų suderinimą. Tai liečia iš viso apie 220 aktų. Tai bus pateikta nuo keturių iki penkių klausimų apimančio projekto arba paketo pasiūlymų forma, iš kurių pirmi netrukus bus pristatyti Europos Parlamentui lapkričio mėn. Kiti du klausimus apimančio projekto pasiūlymai bus pristatyti per kelias savaites ir galutinis pasiūlymas tik prieš metų pabaigą arba kitų metų pačioje pradžioje.
Trečiasis Parlamento peržiūros galių peržiūrėjimo aspektas yra Komisijos ir Parlamento 2000 m. sudaryto susitarimo dėl komitologijos procedūrų patikrinimas. Norėčiau padėkoti Parlamentui ir ypač Gerarduio Galeotui ir Richardui Corbettui už puikios visur derybose vyravusios bendradarbiavimo dvasios palaikymą. Taip pat norėčiau padėkoti jiems už specialių susitarime numatytų procedūrų taikymo visais ypatingai neatidėliotinais atvejais pripažinimą.
Man malonu pranešti, kad šių derybų rezultatai buvo politiškai patvirtinti ir kad Komisija bus pasirengusi tęsti oficialų susitarimo tvirtinimą, kai tik Parlamentas formaliai patvirtins derybų rezultatus. Esu įsitikinęs, kad mūsų pasiektas susitarimas padės mūsų dviems institucijoms ateityje dirbti veiksmingiau.
Alexander Radwan, PPE-DE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, ši diskusija dėl komitologijos jau tęsėsi ilgai.Remiantis Bazelio II pranešimu, Europos Parlamentas, įveikdamas didžiulį Tarybos pasipriešinimą ir Komisijos pasipriešinimą, pagaliau laimėjo teisę atlikti tyrimą, kuris iš tikrųjų turi būti laikytinas normaliu dalyku demokratinėje santvarkoje.Dabar turime pasirūpinti, kad atitinkamai pritaikytume direktyvas.Čia daugiausia dėmesio buvo skiriama tinkamų direktyvų pritaikymui – ir tai suprantama.Klausimas dėl masto, kuriuo pritaikome direktyvas įstatymiškai, yra tikrai svarbus.
Tačiau susitarimas tarp Parlamento, Komisijos ir Tarybos numato tai, kaip Parlamentas gali tinkamai įsitraukti.Komisijos narė išreiškė viltį, kad Parlamentas priims atitinkamus suderinimus šiais metais.Mums svarbu, kad Parlamentas būtų laiku informuotas apie procesus ir kad informacijos perdavimas Parlamentui per komitologijos komitetus vyktų greitai.Realaus įgyvendinimo etapas dar turi prasidėti, ir laikas parodys, ar tai tikrai sustiprins Parlamento teises.
Tas pats taikoma prašymams skubiai pradėti diskusijas.Norėčiau pateikti vieną pavyzdį:apskaitos pateikimas yra kitas darbotvarkės punktas, IFRS 8. Čia vyko tokia procedūra, kad mes komitologijos procese buvome Komisijos informuoti, deja, tik paskutinę minutę.Tada buvo tikimasi, kad priimsime sprendimą palyginti skubiai.Šalia oficialaus suderinimo proceso taikymo, problemą išspręstų tai, jei Komisija, atitinkami generaliniai direktoratai ir šioje srityje dirbantys pareigūnai norėtų laiku įtraukti Parlamentą į darbą.Tiktai tada būtų galimas efektyvus tyrimas.Būtent čia pamatysime, ar Komisija bendrai tam pritaria, ar ne.
Pervenche Berès, PSE frakcijos vardu.–(FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, čia mes vėl kalbame apie komitologiją.Kaip jūs sakėte, tai iš esmės yra klausimas dėl susitarimo įgyvendinimo; šį susitarimą mes visi laikėme sėkmingu, kai jo pasiekėme 2006 m. liepos mėn.
Čia yra du aspektai:praktinis aspektas, kurio neperžiūrėsiu dar kartą, bet taip pat ir jo perteikimas kiekvienoje iš direktyvų, o šiandien turime reikalo su 26 prioritetinėmis direktyvomis.Kalbus apie direktyvas, susijusias su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu.Norėčiau išreikšti mūsų nustatymą, kad Europos Parlamento pozicija, kai jis nagrinėja šias 26 prioritetines direktyvas, būtų kiek galima nuoseklesnė.Tą patį komitologijos susitarimą reikia pritaikyti šioms 26 direktyvoms, todėl kyla mintis apie lygiagretų metodą.Tačiau, kaip gerai žinome, šiose derybose velnias slypi smulkmenose, ir jį sutikome per šias derybas trijuose punktuose, kuriuos norėčiau trumpai paminėti.
Pirmas punktas susijęs su tuo, kas Ekonomikos ir pinigų politikos komitete – bet ne vien ten – buvo laikoma savotiška provokacija.Dėl apskaitos pateikimo standartų, t. y. srities, kurioje Europos Parlamentas turi visą galią ir kompetenciją, Komisija pristatė pasiūlymą, kuriame pasakė, kad skubos tvarka turi būti taikoma kaip automatinė procedūra.Mes to nepriėmėme, ir, laimei, matau, kad mums pavyko priversti Komisiją nusileisti dėl šio punkto ir atsisakyti reikalavimų dėl sisteminės skubos, kuri atimtų iš Parlamento efektyvios kontrolės teisę srityje, kurioje jis, net priešingai, parodė savo gebėjimą būti naudingu, efektyviu ir tinkamu.
Antras punktas yra, žinoma, problema dėl to, kas žinoma kaip „saulėlydžio punktai“ arba peržiūrėjimo punktai.Komisija ir Taryba iš tikrųjų norėjo, kad šie punktai dingtų.Jie manė, kad tai neatskiriamas pernai sudarytos komitologijos sutarties elementas.Laikydamiesi bendradarbiavimo principų, garantavome, kad Komisija bus pakviesta tikrinti įgaliojimų įgyvendinimo perdavimo sąlygų efektyvumo bei demokratinio funkcionavimo, ir tai ji galės atlikti reguliariai, kas trejus metus.Manau, kad tai geras būdas tęsti veiklą, ir manau, kad dėl įsipareigojimo, kurį Komisija sutiko pasirašyti tame, kas dabar vadinama peržiūrėjimo punktu, ji kviečiama pažiūrėti į savo kompetencijos mastą ir pagrįsti bet kokius teisės aktų pakeitimus ar tokių pakeitimų nebuvimą.
Trečia sritis, žinomas, apimties problema.Matome, kad Taryba ne visada palaikydavo Komisijos pasiūlymus, ar tai būtų dėl skaidrumo ar dėl brošiūrų, tarpvalstybinių misijų nustatymo ar panašių dalykų.
Tačiau tikrai manau, kad laikantis bendradarbiavimo principų, taip pat ir iš pirmininkaujančiosios Portugalijos, pasieksime rezultato, kuris turėtų patenkinti visas institucijas, ir dėl to esu patenkinta.
Manuel Medina Ortega (PSE).-(ES) Gerb. Pirmininke, po Komisijos pirmininko pavaduotojo ir mano kolegės P. Berès kalbų mano kalba beveik nebereikalinga.
Buvau atsakingas už pranešimo Teisės reikalų komitetui rengimą ir, pasiekę susitarimo su mūsų kolegomis Parlamento nariais iš Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, priėjome išvados, kad skubi procedūra, kurios Komisija prašė (2) 6 (2) straipsnyje, yra nereikalinga, nes šiuo metu bendradarbiavimas tarp Parlamento, Komisijos ir Tarybos, yra puikus.
Todėl Teisės reikalų komiteto pranešime prašoma pašalinti šį straipsnį ir priimamos dvi kitos konstatuojamosios dalys, du kiti pakeitimai konstatuojamosioms dalims, skirti pabrėžti procedūros lankstumą.
Priėmimus 1 ir 2 konstatuojamąsias dalis komitete, vyko derybos tarp Parlamento ir Komisijos, kurias M. Wallström minėjo, ir siūlėme paskutinį pakeitimą, 4 pakeitimą, kuris pakeistų dabartinį 2 pakeitimą ir nustatytų bendradarbiavimo tarp trijų įstaigų formulę.Kitaip sakant, šiame tekste svarbus paskutinis sakinys, kuriame sakoma, kad Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas turi veikti rūpestingai, kad garantuotų, jog šios taisyklės ir išaiškinimai būtų priimami laiku, siekiant nepakenkti investitorių nusistatymui ir, galų gale, pasitikėjimui.
Manau, kad šiuo metu ši kompromiso tarp Parlamento, Tarybos ir Komisijos formulė galėtų padėti išspręsti problemas, ir mums nereikėtų griebtis skubos procedūros, kurią Komisija iš pradžių pasiūlė.
Margot Wallström,Komisijos Pirmininko pavaduotoja.− Gerb. Pirmininke, dėkoju už jūsų konstruktyvias pastabas tokį vėlų metą.
Norėčiau pateikti dvi trumpas paskutinias pastabas. Visų pirma, kalbant apie registrą, manau, kad jūs esate visiškai teisus pabrėždamas poreikį turėti informaciją apie procedūrą, būti gerai informuotam apie skirtingose dokumentuose padarytą pažangą ir tai pat atnaujinti viena iš priemonių, dėl kurios susitarėme, žinoma, mūsų komitologijos registrą.
Tai sutarėme tarp institucijų, o Komisijos investuoja į tai ir esame užtikrinti, kad ji bus įgyvendinta iki kitų metų kovo mėn.. Todėl, manau, bent tai turėtų padėti, tačiau taip pat skatinsime, žinoma, mūsų tarnybas dirbti kaip įmanoma glaudžiau su Parlamentu.
Kita pastaba – tiesiog pasakyti, kad, tikiuosi, pritarsime, jog šios konkrečios procedūros idėja yra užtikrinti, kad taikome nuoseklias ir išsamias naujas taisykles. Taip pat todėl pasiūlėme tokio pobūdžio paketo arba daug klausimų apimančio projekto pasiūlymą, ir tai yra, manau, žingsnis pirmyn: įsitikinti, kad atidžiai vadovausimės tuo, dėl ko buvo sutarta, ir kad mes tarp dviejų institucijų sugebame su tuo veiksmingai susitvarkyti.
Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas –pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl tarptautinių apskaitos standartų (B6-0437/2007).
Pervenche Berès (PSE), Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkė.–(FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, yra tam tikros logikos mūsų diskusijų sekoje, nes šiuose debatuose turime nuspręsti, ar tikrai priimti vadinamąjį IFRS 8 standartą Europos lygmenyje.
Per ankstesnes diskusijas 2007 m. balandžio 25 d., kai Parlamentas turėjo nuspręsti dėl šio standarto, aiškiai pareiškėme, kad manome, jog nėra tinkamų sąlygų tai padaryti.Tam buvo dvi priežastys.
Pirma priežastis buvo tai, kad pateikėme Europos Komisijai ir Tarybai aiškų pranešimą, jog manome, kad susiliejimo procesas, į kurį Europos Sąjunga įsitraukė su šalimis už Europos Sąjungos ribų dėl jų apskaitos standartų pripažinimo, negali būti tiesiog jų standartų pakeitimas tarptautiniu standartu.Taip pat manėme, kad susiliejimo procesas turi būti abipusis procesas.
Kai buvo prieita prie IFRS 8 standarto, mums susidarė įspūdis, kad tai nėra kelias, kuriuo turėtų eiti tarptautinė organizacija, ir apie tai norėjome įspėti visuomenę.
Antra mūsų nusistatymo priežastis buvo ta, kad daug žmonių mus, manau, gana teisingai įspėjo, kad šis apskaitos standartas buvo siūlomas visiems vartotojams, t. y., auditoriams, investitoriams ir prižiūrėtojams, be iš anksto atlikto poveikio įvertinimo.
Dabar mes žinome apie J. Barroso pirmininkaujamos Komisijos pomėgį reguliariai atlikti šiuos poveikio įvertinimo tyrimus kaip geresnio reguliavimo dalį, ir šiuos tyrimus Komisija naudoja kaip veiklos gaires.Mums atrodo, kad tai, kas taikoma Europos Sąjungos lygmeniu, taip pat turi būti taikoma autonominio reguliavimo tarptautinėms standartizacijos institucijoms.Todėl paprašėme, kad Komisija pati atliktų šį poveikio įvertinimą, nes tokio tyrimo nėra atlikusi jokia tarptautinė organizacija.
Komisija atliko savo oficialų įsipareigojimą, pristatydama šio poveikio įvertinimo išvadas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, kaip buvo sutarta.Vis dėlto turime pripažinti, kad šio vertinimo apimtis ir tai, kaip buvo apklausiamos visos šalys, neabejotinai turės būti ateityje peržiūrėta, kad būtų pagerintas apklausiamųjų spektras, kad jis apimtų net tik ruošėjus, tai yra tuos, kurie parengia pranešimus.
Dėl savo noro pastūmėti šias diskusijas pirmyn ir galbūt taip pat prisidėti prie tarptautinių standartų, tampančių atskaitos sistema visame pasaulyje, Parlamentas vis dar nori priimti IFRS 8 standartą šiandien, ir tai rodo, kad jis supranta apskaitos standartų priėmimo procedūros rimtumą ir taip pat savo paties atsakomybę.
Kadangi prasideda svarbios diskusijos su Jungtinėmis Valstijomis, kuriomis siekiama sukurti sąlygas patiems priimti apskaitos standartus, mums atrodo svarbu parodyti mūsų nustatymą tai padaryti patiems aiškiai ir atsakingai.
Tikiuosi, kad šis Parlamentas rytoj priims IFRS 8 standartą, pabrėždamas, kad jį peržiūrint – ir tai jau vyksta Tarptautinėje apskaitos standartų valdyboje (TASV) – atsižvelgiama į poreikį gauti tikslią finansinę informaciją apie grupės veiklos tikrovę.Daug NVO ypač jautriai reaguoja į tai, kad su šia informacija galima perduoti aiškesnį grupių veiklos vaizdą – pvz., kalnakasybos tam tikrame geografiniame regione arba kiekvienoje šalyje, kur tai reikšminga – tiems, kuriuos paveikia ši veikla.
Galų gale mano paskutinis punktas.Norėčiau vėl pakartoti Komisijai, kad manome, jog šios procedūros rezultatas − labai svarbus raginimas gerbti Europos balsą kaip lygiavertišką nuomonę, ir kad, atlikus poveikio įvertinimus, visos šalys galės išreikšti savo požiūrius.
Pirmininkas.- Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad balsavimas vyks ne rytoj, bet trečiadienį.
Charlie McCreevy,Komisijos narys.− Gerb. Pirmininke, norėčiau širdingai padėkoti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui už jų puikiai atliktą darbą dėl 8 tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) dėl veiklos segmentų patvirtinimo.
Po to, kai Tarptautinės apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė standartą 2006 m. lapkričio mėn., kilo diskusijos dėl TFAS tinkamumo Europoje. Šios diskusijos buvo naudingos. Turėjome įsitikinti, kad Europos Sąjunga nepatvirtins naujojo apskaitos standarto tik dėl konvergencijos su tapačiu JAV standartu, bet patvirtins daugiausia todėl, kad jis gerina finansinės informacijos kokybę ir prisideda prie Europos visuomenės gerovės.
Prieš priimdami galutinį sprendimą, Komisija ir Parlamentas susitarė 2007 m. gegužės mėn., kad Komisijos tarnybos atliks 8 TFAS patvirtinimo galimų padarinių analizę. Jos atliko visuomenės konsultaciją liepos ir rugpjūčio mėn. ir rinko suinteresuotų asmenų nuomones dėl 8 TFAS patvirtinimo išlaidų (naudos) reikšmės ir viso poveikio. Beveik 200 įnašų pagrindu, mano tarnybos parengė pranešimą, kuris buvo pateiktas Parlamentui 2007 m. rugsėjo 10 d. Pranešimo svarbiausia išvada – 8 TFAS priėmimo naudingumas pateisins jo išlaidas. Toliau, daug rinkėjų pabrėžė, kad greitas 8 TFAS tvirtinimas pašalins neaiškumus, susijusius su finansinių ataskaitų tvarkymu 2007 m. gruodžio mėn. pabaigos laikotarpiu.
Leiskite pabrėžti, kad mes neignoravome susirūpinimą keliančių klausimų dėl vadinamojo „valdymo metodo“ įvedimo, kuris suteikia valdymui daugiau laisvės palyginti su galiojančiu standartu dėl segmentų paskelbimo. Kai kurie rinkėjai buvo susirūpinę, kad 8 TFAS trūksta griežtų reikalavimų dėl išsamios geografinės informacijos, nes tariamai pagal jį nereikalaujama pakankamai išsami informacija atskiros valstybės pagrindu. Žinoma, diskusijos su rinkėjais atskleidė, kad tikimasi, jog 8 TFAS pagerins tokį atskleidimo pobūdį. Toliau, atrodo, kad konkretūs klausimai šioje srityje, mūsų ir daugumos mūsų konsultacijų respondentų nuomone, negali būti sprendžiami finansinės atskaitomybės standartu dėl segmento informacijos. Tai galėtų būti geriau atlikta tolesniu programos dėl bendrovės socialinės atsakomybės aspektų tobulinimu.
Susitarėme, kad 8 TFAS neturi būti tvirtinamas tik dėl konvergencijos, bet to, manome, kad taip pat svarbu vertinti klausimą platesniame Europos Sąjungos kontekste, priimant standartų, kurie yra iš tikrųjų pasauliniai, rinkinį. Prieš porą metų visi susitarėme, kad Europa neturi spręsti dėl savo standartų rinkinio, bet greičiau remti ir skatinti aukštos kokybės ir pasaulinio standartų kaip TFAS rinkinio kūrimą.
Mes dirbame dėl TASV valdymo gerinimo. Lapkričio 7 d. Europos Komisija, JAV vertybinių popierių komisija ir Japonijos finansinių paslaugų agentūra padarė bendrą pareiškimą, skelbiantį jų susitarimą siekti tam tikrų pakeitimų, kad sustiprintų institucinę Tarptautinių apskaitos standartų komiteto (angl. IASC) fondo struktūrą. Šiais pakeitimais ketinama sustiprinti Fondo patikėtinių atskaitomybę, ypač keičiant dabartinę patikėtinių skyrimo procesą, kai save pasiskiria pats patikėtinis, procesu, kuriame valstybinės institucijos atsakingos už galutinį patikėtinių patvirtinimą.
Bendrame pareiškime taip pat pripažinta tolesnio TSAV tinkamo proceso stiprinimo, įskaitant poveikio vertinimų atlikimą, svarba. Šis susitarimas – stiprus pagrindas, skirtas spręsti Parlamento keliamus klausimus. Jis taip pat atspindi klausimus, numatytus Komisijos dviejose stebėsenos ataskaitose ECOFIN dėl TSAV valdymo. Dirbsime su IASC fondu ir tarptautiniais partneriais, kad parengtume išsamesnius pasiūlymus artimiausiais mėnesiais. Mes, žinoma, palaikysime artimą dialogą su Europos Parlamentu šiame procese. Esu įsitikinęs, kad šio proceso rezultatu bus užtikrinta, kad standartai atitinka Europos poreikius, o visi suinteresuoti asmenys juos lengvai priima ir taiko ES ir taip pat pasaulio mastu.
Leiskite baigti. Greitas 8 TFAS patvirtinimas svarbus dėl dviejų priežasčių. Jis gerina finansinės informacijos kokybę ir teikia aiškumą visiems rinkos dalyviams. Praėjusių mėnesių diskusijos parodė, kad būtina Europos Parlamentui aktyviau dalyvauti tvirtinimo procese. Komisija taip pat tęs darbą su TSAV ir IASC fondu ir su mūsų tarptautiniais partneriais, kad užtikrintų, jog tarptautinių apskaitos standartų vystymo procesas yra visapusiškai atskaitingas, skaidrus ir atitinka Europos suinteresuotų asmenų poreikius.
Alexander Radwan, PPE-DE frakcijos vardu.– Gerb. Pirmininke, gerb. Komisijos nary, TFAS 8 procesas simptomiškai rodo, kiek mes pasiekėme įgyvendindami ir palaikydami TFAS Europoje.Norėčiau iškart labai aiškiai pasakyti tiems, kas galbūt visada prieštarauja Parlamentui, kad Europos Parlamento dauguma pasisako už TFAS, pasaulinį standartą, ir už tai, kad reikia imtis veiksmų jį įgyvendinti.
Turėtume išnagrinėti šį TFAS procesą, ypač dėl to, ar viskas ten šiuo metu yra gerai:Komisija skubiai pristato Europos Parlamentui standartą, tada tikimasi, kad Komisija ir pramonė jį įgyvendins palyginti skubiai, spaudimas iš pramonės pusės tampa vis stipresnis, o tie, kuriems teko pareiga pagrįsti šį standartą gyventojams, neturi jokios galimybės suformuoti savo nuomonės šiuo klausimu.
Komisija nurodė tinkamą etapą, bet mes turime tiesiog aptarti tai, kas dabar įvyko, nes įgyvendinimo etapas dabar yra atidedamas retrospektyviai.Norint išvengti to ateityje, būtina, kad tokios teisėkūros institucijos kaip Europos Parlamentas būtų laiku informuojamos apie darbą.Sveikinu Komisijos su SSI, japonais ir IOSCO praėjusią savaitę paskelbtą pranešimą.TFAS organizacijos pristatymo dėl nuosavo valdymo užtikrinimo turinys teisingas, bet labai pavėluotas žingsnis tinkamo įteisinimo ir valdymo link.Mes, Europos Parlamentas, kreipsime ypatingą dėmesį į tai, ar laikomasi demokratinių žaidimo taisyklių.
Tai nereiškia, kad Europos Parlamentas turi tiesiogiai įsitraukti, bet tik tuo atveju, jei procesas veiks tinkamai, galėsime užtikrinti, kad jis veiks optimaliai ateityje, kai bus įgyvendinami atskiri standartai – ir ateityje su mumis bus konsultuojamasi dėl kiekvieno atskiro standarto.
Sharon Bowles, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, 8 TFAS priėmimas leis mūsų įmonėms naudoti standartą einamiesiems finansiniams metams ir užkirs kelią neaiškumams.
Valdymo metodas leis mūsų įmonėms viešai skelbtis pagal tą pačią viduje naudojamą struktūrą, taip sumažinant skelbimo naštą. Vartotojai turės prieigą prie informacijos, kuri anksčiau buvo saugoma viduje. Taigi 8 TFAS yra laimėjimas įmonėms ir investuotojams.
Bet man kelia rūpestį poveikio vertinimas, kuris atitinka modelį, apie kurį kalbėjau anksčiau. Šį kartą respondentų daugumą sudarė gamintojai, o ne vartotojai, ir kalbant apie vartotojus, nebuvo jokių klausimų dėl palyginimo. Galbūt reikia užimti aktyvesnę poziciją apskritai dėl poveikio vertinimų ir, tikrai, šiuo atveju ji negalėjo būti naudingas, jeigu apklausiant respondentų sektorių nebuvo iškeltas pagrindinis klausimas.
Be to, kai kuriais pranešimo pagrindimais labai mažai pagrindžiama. Iš tikrųjų, man jie atrodo kaip dokumentas, kuris parengtas prieš pat susitikimus tikintis pasiekti susitarimą.
Palaikau Britanijos poziciją ir mėgstu, kad mano protokolai ir atsakymai, ir pranešimai atrodytų kaip parengti po įvykių.
Apgailestauju, kad Europos įmonės buvo priverstos laukti standarto patvirtinimo, bet nereikia tikėtis, kad Parlamentas suteiks savo pritarimą, sakydamas: „na“, bet neskirdamas laiko ir neišanalizavęs tinkamos informacijos, kad padarytų vertinimą.
Tačiau, esu patenkintas dėl dabartinio geresnio bendradarbiavimo ir tikiuosi, kad taip bus ir toliau.
Piia-Noora Kauppi (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, tinkamų apskaitos standartų svarba nėra perdėta. Šiandieniniame pasaulyje didėja poreikis aiškios, lyginamosios ir pakankamos informacijos investuotojams ir taip pat verslui palengvinti mažinant reikalavimų atitikimo išlaidas.
Todėl, pritariu savo kolegoms dėl apdairumo svarbos klausime. Sprendimai neturi būti priimti lengvai ir, iš tikrųjų manau, kad visų kolegų, kurie kaip svarbią priemonę minėjo laiku atliktą poveikio vertinimą, kad priimtų suderintus sprendimus ir įsitikintų, kad į visus suinteresuotus asmenis ir jų nuomones kreipiamas dėmesys, nuomonės labai svarbios.
Žinoma, Parlamentas turi būti tinkamai informuotas. Vienodai svarbu užtikrinti, kad EASB valdymo sistema būtų peržiūrėta ir sureguliuota, kad reguliavimo institucijos galėtų paremti jos standartų nustatymo procesą ir jo rezultatus. Tai − vienintelė institucija, įgyvendinanti tarptautinius apskaitos standartų nustatymo procesą.
Tačiau, kol procesas nėra tobulas, neturime leisti, kad dėl to būtų delsiamas mūsų darbas užpildant spragas tarp mūsų ir mūsų ekonomikos partnerių. Šiandieninis pasaulis yra dar labiau tarpusavyje susijęs ir tai yra mūsų interesais, kad jis veiktų kaip įmanoma sklandžiau, todėl suderinti standartai yra esminiai įgyvendinant šį tikslą.
Transatlantinėje ekonominėje taryboje abi pusės gali atlikti šį darbą ir TFAS standartai ir finansinės ataskaitos yra svarbūs įrankiai, kad būtų pasiektas šis abipusis standartų pripažinimas.
Dabar TSAV – geriausia priemonė, kurią turime. Europos suinteresuoti asmenys turi būti įtraukti, o TFAS funkcionavimas turi būti stebimas. Jie gali būti ir taip pat turi būti pakeisti, kad būtų ištaisytos galimos klaidos, jeigu klystame. Žinoma, demokratijai, reikia laiko, bet kartais jo reikia, kad būtų ištaisytos klaidos. Daugelis mano kolegų minėjo, kad labai svarbu, jog Parlamentas galėjo iškelti keletą klausimų ir atlikti pagerinimus procese.
Pirmininkas. – Diskusija baigta.
Balsavimas vyks trečiadienį 12 val.
24. Frakcijų sudėtis (žr. protokolą)
25. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)
26. Posėdžio pabaiga
Pirmininkas. – Dabar lieka tik padėkoti už dalyvavimą likusiems šešiems kolegoms Parlamento nariams ir dviem atkakliems lankytojams galerijoje, maždaug 15 tarnautojų ir mūsų 69 vertėjams – jų yra daugiau už visus posėdžio dalyvius ir lankytojus kartu sudėjus.