Pirmininkas. − Toliau vyks bendra diskusija šiomis temomis:

– Catherine Trautmann pranešimas (A6-0321/2008) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl siūlymo priimti Europos Parlamento Direktyvą ir Tarybos Direktyvą dėl bendros elektroninių komunikacijų tinklų ir paslaugų kontrolės sistemos, 2002/19/EB Direktyvą dėl priėjimo prie elektroninių komunikacijų tinklų ir įrengimų ir jų tarpusavio sujungimo ir dėl 2002/20/EB Direktyvos dėl elektroninių komunikacijų tinklų ir paslaugų autorizavimo [COM(2007)0697 – C6-0427/2007 – 2007/0247(COD)],

– Pilar del Castillo Vera pranešimas (A6-0316/2008) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl siūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą, įsteigiantį Europos elektroninių komunikacijų rinkos priežiūros tarnybą [COM(2007)0699 – C6-0428/2007 – 2007/0249(COD)],

– Patrizia Toia pranešimas (A6-0305/2008) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu apie maksimalią „skaitmeninio dividendo“ naudą Europoje: Bendras požiūris į radijo dažnių, atlaisvinamų pereinant prie skaitmeninio transliavimo spektrą [2008/2099(INI)]; ir

– Malcolmo Harbouro pranešimas (A6-0318/2008) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl siūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir vartotojų teisių, susijusių su elektroninių komunikacijų tinklais ir paslaugomis, 2002/58/EK Direktyvą dėl asmens duomenų apdorojimo ir privataus gyvenimo apsaugos elektroniniu komunikacijų sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl vartotojų apsaugos bendradarbiavimo [COM(2007)0698 – C6-0420/2007 – 2007/0248(COD)].

  Luc Chatel, Tarybos pirmininkas. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, jums tereikia pažvelgti į kai kuriuos skaičius ir pamatysite strateginę telekomunikacijų ir informacinių technologijų svarbą Europoje: vien tik telekomunikacinės technologijos sudaro ketvirtį Europos plėtros ir 40 proc. produktyvumo pasiekimų. Jei pažvelgtumėte į daugybę atliktų tyrimų, pamatytumėte, kad per pastaruosius 12 metų 50 proc. augimo spragos tarp JAV ir Europos siejama su mūsų informacinių ir komunikacinių technologijų plėtros skirtumais. Todėl Europa turi investuoti į šį sektorių ilguoju laikotarpiu. Todėl reikia skubiai peržvelgti ES elektroninių komunikacijų kontrolės sistemą ir paskatinti konkurentiškumą ir plėtrą Europos ekonomikoje.

Kaip jau sakiau posėdyje prieš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą, pirmininkaujančiosios Prancūzijos tikslas – lapkričio 27 d. pasiekti politinį susitarimą tarp Telekomunikacijų ministrų, kurio esmė, žinoma, būtų kiek įmanoma artimesnė Europos Parlamento užimamoms pozicijoms. Siekdama tai įgyvendinti, Taryba planuoja 15 darbo susitikimų antroje 2008 m. pusėje. Todėl norėčiau informuoti jus apie Taryboje vyraujančią poziciją dėl trijų pagrindinių klausimų, kuriuos minėjo C. Trautmann, P. del Castillo ir M. Harbour. Mano kolega Éric Besson imsis P. Toia pranešimo apie „skaitmeninį dividendą“.

Norėčiau pakomentuoti, kokį didelį darbą atliko šie trys specialieji pranešėjai analizuodami problemas, kurias netrukus aptarsiu. Mano nuomone, jų atliktas darbas leidžia aiškiau pamatyti situaciją ir suteikia naują pagrindą diskutuoti su Taryba ir be to, norėčiau pabrėžti, kad dviejų mūsų institucijų – Parlamento ir Tarybos – vyrauja neabejotinas sutarimas.

Visų pirma norėčiau pasveikinti Catherine Trautmann su jos, kaip specialiosios pranešėjos, iki šiol atliktu darbu su Direktyva, pataisančia Bendrąsias direktyvas dėl priėjimo ir autorizacijos. Norėčiau pagirti už jos norą atsižvelgti į naujos kartos tinklų dislokavimo keliamas problemas, nes tai rūpi visiems šio sektoriaus dalyviams ir valstybėms narėms.

C. Trautmann, jūsų pranešime pabrėžiamas poreikis ir toliau skatinti konkurenciją, o ypač infrastruktūrinę konkurenciją. Toks pats ir Tarybos požiūris. Jūsų pranešime siūloma plačiau naudoti geografinį rinkos segmentavimą siekiant eliminuoti ex ante reguliavimo įsipareigojimus ten, kur konkurencija efektyvi. Antrasis klausimas Taryboje kelia diskusijas.

Dabar norėčiau pereiti prie rinkų reguliavimo, ypač siūlymo suteikti Komisijai teisę vetuoti reguliatorių siūlomas priemones. Savo pranešime C Trautmann pabrėžia, kad Komisija turėtų imtis arbitro, o ne teisėjo vaidmens. Todėl ji siūlo įsteigti bendrą kontrolės mechanizmą, kur klausimas galėtų būti perduodamas reformuotai reguliavimo grupei kai, pvz., Komisija abejoja reguliatoriaus siūloma priemone. Todėl specialusis Parlamento pranešėjas siekia kompromiso tarp status quo ir veto teisės, kurią iš pradžių siūlė Komisiją ir kuri, kaip žinote, sulaukė pasipriešinimo iš valstybių narių. Lyginant su pradiniu tekstu, tai rodo tikrą pažangą sprendžiant Tarybai itin svarbų klausimą, nes šiuo metu neatrodo, kad Taryba labai norėtų suteikti tiek galios Komisijai.

Kitas klausimas, sukėlęs karštas diskusijas, yra funkcinis atskyrimas. C. Trautmann pranešime funkcinį atskyrimą siūloma traktuoti kaip kraštutinę priemonę valstybinėms reguliavimo tarnyboms (VRT). Ši išimtinais atvejais taikoma priemonė būtų dar labiau apribota, nes norint ją įgyvendinti reikės išankstinio Komisijos sutikimo ir teigiamos nuomonės iš Europos telekomunikacijų reguliavimo institucijos (BERT, angl. Body of European Regulators in Telecommunications). Specialiojo pranešėjo požiūris iš esmės derinasi su Taryboje šiuo atžvilgiu atsirandančiu kompromisu, t. y. šios priemonės taikymo apribojimu, užkertant kelią plačiam jos paplitimui.

Kitas svarbus klausimas – radijo dažnių valdymas. Jūsų specialusis pranešėjas, kaip ir Taryba, pritaria palaipsniniam pokyčių spektro valdyme vykdymui, o tai sukuria pusiausvyrą tarp Komisijos siūlomų neutralumo principų ir šio reto šaltinio valdymo sudėtingumo. Pramonės komiteto galiausiai priimtame pranešime įvedamas naujas elementas siūlant įkurti Radijo spektro politikos komitetą (RSPC, angl. Radio Spectrum Policy Committee), kuris būtų atsakingas už Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos konsultavimą radijo spektro politikos klausimais. Komitetui būtų skirta užduotis parengti strateginę teisinę programą radijo spektrui naudoti. Šiuo klausimu manau, kad Taryba atsižvelgė į pagrįstą Europos Parlamento prašymą, kad ši labiau dalyvautų formuluojant abstrakčias radijo dažnių valdymo direktyvas, tačiau, kaip žinote, Taryba taip pat nori išvengti situacijos, kai už vieną šaltinį yra pernelyg daug atsakingų institucijų, bei išlaikyti šioms rinkoms ir radijo dažniams, kaip strateginiam naujovių šaltiniui, reikalingą reaktyvumą.

Norėčiau pagirti Pilar del Castillo pranešimo apie Europos elektroninių komunikacijų kontrolės tarnybos įsteigimą kokybę. Norėčiau paminėti, kad šiame pranešime paliečiamas gana opus klausimas, – klausimas, dėl kurio aiškiai sutarti turi ir Parlamentas su Taryba. Pranešime P. del Castillo apibendrina, kad iš pradžių siūlytos formos Europos Tarnyba nėra tinkamas sprendimas siekiant sustiprinti bendradarbiavimą tarp reguliatorių ir paskatinti veiklos harmonizavimą. Su tuo sutinka ir Taryba. Jūs prieštaraujate Europos vyriausiojo reguliatoriaus įsteigimui ir siūlote instituciją – BERT, – kuri būtų artimesnė reguliatoriams, kurie savo ruožtu galėtų džiaugtis didesne nepriklausomybe nuo Europos Komisijos ir turėtų daug paprastesnę struktūrą ir valdžią, nei buvo siūlyta pradžioje. Taryba susipažinusi su visais šiais argumentais, tačiau, kaip žinote, dauguma Parlamento narių vis dar turi abejonių dėl Bendrijos institucijos įsteigimo idėjos. Todėl per keletą artimiausių savaičių Taryba privalo rasti pusiausvyrą tarp šių dviejų galimybių: privačios įstaigos, kurią sudarytų Europos reguliatoriai, institucializacija ar Bendrijos institucijos su garantuota nepriklausomybe įsteigimas.

Paskutinės mano pastabos susiję su pranešimu, kurį parengė Malcolm Harbour, kuriam norėčiau padėkoti už šio darbo kokybę. Ypač sutinku su tuo, kad buvo atsižvelgta į pamatines vartotojų teises. Parlamentas, kaip ir Taryba, pritaria Komisijos siūlomoms priemonėms sustiprinti vartotojų apsaugą. Šis klausimas iškilo į viešumą tuomet, kai sustiprėjo komunikacinių paslaugų įtaka kasdieniam piliečių gyvenimui.

M. Harbouro pranešime ypač siūloma, kad sutartyse įtraukta informacija būtų konkreti, kad valstybių narių taikytinos priemonės neįgaliems vartotojams būtų sustiprintos, o numerio perkėlimo procedūrai sugaištamas laikas turi būti sumažintas, taip pagerinant konkurenciją. Taryba visiškai pritaria šioms priemonėms.

Manau, kad privatumo apsaugos problema, kuri buvo sprendžiama pasitelkiant sustiprinto bendradarbiavimo procedūrą su A. Alvaro Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, taip pat svarbus klausimas, į kurį reikia atsižvelgti, ir aš džiaugiuosi, kad pvz., buvo atkreiptas dėmesys ir į nepageidaujamus SMS pranešimus.

Kalbant apie specifinę autorinių teisių problemą, M. Harbouro pranešime siūloma palikti elektroninių komunikacijų paslaugų tinklo tiekėjų pareigą abonentams teikti visą naudingą informaciją apie neteisėtą tinklų ir paslaugų naudojimą. Taip pat siūloma remti bendradarbiavimą tarp visų dalyvių taip skatinant teisėtus pasiūlymus. Tai atrodo suderintos priemonės, tačiau turėsime atsižvelgti ir į tai, kad šis klausimas labai opus tiek Parlamentui, tiek ir Tarybai.

Baigdamas savo kalbą apie tas sritis, už kurias atsakingas, noriu pasakyti, gerb. Pirmininke, prieš perduodamas žodį savo kolegai Éricui Bessonui, kuris pasisakys apie „skaitmeninį dividendą“, kad jaučiame, kad didžia dalimi Parlamentas ir Taryba pritaria šiems teiginiams, nors tiesa ir tai, kad egzistuoja nuomonių skirtumai dėl to, kokios smulkmenos turėtų būti įtrauktos į šią direktyvą. Žinoma, padarysime viską, ką galime, ir tęsime darbą su Parlamentu ir Komisija, kad tarp šių trijų institucijų būtų surastas pats geriausias kompromisas kiek įmanoma greičiau.

  Pirmininkas. − Ačiū, L. Chateli. Luc Chatel yra Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ministras.

Šiandien žengiame į naują sritį ir išklausysime antrąjį Tarybos atstovą Éricą Bessoną, Ministro pirmininko valstybės sekretorių.

  Éric Besson, Tarybos pirmininkas. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, kaip mano kolega Luc Chatel ką tik sakė, mano užduotis papasakoti jums apie labai svarbią „skaitmeninio dividendo“ problemą.

2008 m. birželio 12 d. Taryba padarė išvadą dėl Komisijos Komunikato, pavadinimu „Maksimali nauda iš „skaitmeninio dividendo“ Europoje: Bendras požiūris į radijo dažnių, atlaisvinamų pereinant prie skaitmeninio transliavimo spektrą“. Analoginio radijo bangų transliavimo išjungimas išlaisvins UHF diapazono spektrą, o tai gana naudinga dėl UHF radijo bangų sklidimo savybių. Dėl to perėjimas prie skaitmeninio transliavimo suteikia beprecedentę galimybę, iš kurios turime išgauti visą įmanomą naudą. To ir siekia P. Toia savo pranešimu, dėl kurio turėsite išreikšti savo nuomonę, tačiau dabar norėčiau pakomentuoti jos atlikto darbo kokybę.

Kaip P. Toia parodė savo pranešime, bendra elektroninių komunikacijų paslaugų rinkų, kurios priklauso nuo radijo bangų spektro naudojimo, vertė ES yra daugiau nei 250 mlrd. eurų arba apytiksliai 2,2 proc. ES metinio bendro vidaus produkto. Geras spektro valdymas gali smarkiai prisidėti siekiant Lisabonos konkurentiškumo ir ekonominio augimo uždavinių, bei patenkinti įvairius socialinius, kultūrinius ir ekonominius Europos piliečių poreikius. Praktiškai išmintingas ir gerai apgalvotas „skaitmeninio dividendo“ naudojimas padėtų sumažinti skaitmeninę atskirtį, ypač neturtinguose, atokiuose ar kaimo regionuose. Kaip teisingai pastebėjo jūsų specialusis pranešėjas, perėjus prie skaitmeninio transliavimo išlaisvintas radijo bangų spektras turi būti perskirstytas kiek galima greičiau.

Dabar galiu pasakyti, kad iš esmės Taryba sutinka su specialiojo pranešėjo požiūriu, jog koordinuotas šio spektro naudojimas Europos lygmeniu užtikrintų optimalų „skaitmeninio dividendo“ išnaudojimą. Suderinto signalo (angl. sub-band) naujoms elektroninių komunikacijų paslaugoms identifikavimas leis operatoriams ir įrangos gamintojams gauti naudos iš pakankamai didelės rinkos. Tai strateginis klausimas pramoninei ir politinei plėtrai Europoje.

Jei Europai pasiseks suderinti veiklą dėl „skaitmeninio dividendo“, kaip tai pavyko su GSM, atsiras istorinė galimybė per kitus 20 metų įvesti pagrindinę politiką, naudingą šiai pramonės šakai ir vartotojams. Vis dėlto, kaip praeitą birželio mėn. pabrėžė Ministrai, Taryba mano, kad turėtume gerbti šį principą užtikrinti „skaitmeninio dividendo“ naudojimo lankstumą nepaisydami apribojimų, būtinų norint išvengti pavojingų trikdžių, ar prisidėti prie tokių bendrai naudingų tikslų, kaip platus šios paslaugos prieinamumas ar žiniasklaidos pliuralizmas bei kultūrinė ir kalbinė įvairovė. Valstybinės diskusijos apie spektro paskirstymą turi būti intensyvios, tačiau jei norime, kad Bendrijos metodas pasiteisintų, jis turi būti suderinamas su šiuo metu priimamais valstybiniais sprendimais dėl pakartotinio dažnių panaudojimo.

Savo kalbą norėčiau baigti mintimi, kad Taryba ragina Komisiją (ir žinau, kad ji tai jau padarė) pradėti tyrimus ir konsultacines procedūras, kurie būtini norint apibrėžti nuoseklų koordinuoto spektro naudojimo pagrindą. Komisija taip pat raginama paremti ir padėti valstybėms narėms siekiant šio tikslo. Todėl Komisija nekantraudama laukia Komisijos pranešimo, kuris bus pateiktas 2008 m. gruodžio mėn., apie šio proceso rezultatus ir visus reikalingus tolesnius žingsnius.

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti specialiesiems pranešėjams Catherine Trautmann, Pilar del Castillo Vera, Patrizia Toia ir Malcolmui Harbourui už labai sudėtingą darbą ir konstruktyvius siūlymus. Norėčiau padėkoti ir visam Parlamentui, nes darbas buvo sunkus ir žinau, kad reikėjo labai kruopštaus ir plataus pasirengimo – susitikimų su tarpininkais ir, tiesiogine šio žodžio prasme, šimtų pataisų svarstymas, − ir kad dirbote stengdamiesi aplenkti laiką, tačiau būtent tokiomis sąlygomis dažniausiai ir pasiekiami geriausi rezultatai ir tai tikrai galioja ir šiam atvejui.

Kad ir kokia įvairiais atžvilgiais adekvati dabartinė kontrolės sistema bebūtų, visi sutiks, kad ją reikia patobulinti. Kodėl? Turime sustiprinti vartotojų apsaugą užtikrindami, kad būdami tinkamai informuoti jie galės pasirinkti iš konkuruojančių produktų ir paslaugų įvairovės. Turime užtikrinti, kad valdydamos savo valstybinį spektrą, kuris, kaip buvo sakyta anksčiau, yra labai vertingas šaltinis, jos gauna socialinę ir ekonominę naudą, nes jų vykdomas valdymas yra efektyvus, skaidrus ir lankstus, o ES lygmeniu koordinavimas geresnis. Turime įsitikinti, kad mūsų kontrolės sistema paskatins, o ne slopins investicijas į naujos kartos tinklus, kad 21-ame amžiuje Europa išliktų konkuruojanti.

Pagaliau, turime skatinti vidaus rinką, nes tai visų mūsų pastangų esmė. Ir kalbame ne apie vidutiniškų paslaugų apmokėjimą, o apie ES aprūpinimą efektyvia, konkurentiška bendra rinka, teikiančia ekonominius masinės gamybos privalumus ne tik elektroninių komunikacijų sektoriui, bet ir piliečiams bei platesnei ekonomikai. Būtent plačioji ekonomika gauna naudą ir turi būti skatinama. Pasinaudokime Europos žemyno teikiamais privalumais: atsikratykime barjerų, kurie sukelia fragmentaciją ir sąlygoja mažesnį ekonominį ir socialinį efektyvumą.

Visi šie pamatiniai klausimai – vartotojų apsauga, spektras, investicijos ir vidaus rinka – yra labai svarbūs ir Parlamentas tą suprato. Turiu pasveikinti Parlamentą už esminių problemų įvardijimą ir teisingą jų įvertinimą siūlant realius sprendimus.

O dabar pereikime prie vidaus rinkos mechanizmų. Tai sritis, kur statymai patys didžiausi, o numatomos diskusijos su Taryba šia tema žada būti labai sudėtingos. Sakau tai nepaisydama pačių ministrų Slovėnijos pirmininkavimo pabaigoje pripažinimo, kad turime pagerinti elektroninių komunikacijų vidaus rinkos pastovumą.

Pripažinti problemą labai gerai, tačiau kokie jos sprendimai? Parlamentas teisingai pastebėjo, kad kalbant apie vidaus rinkos veiklumo gerinimo instituciją ir mechanizmus, o ypač 7 straipsnio valstybinės rinkos apžvalgų registravimo mechanizmus, ginčijamasi tik dėl vieno klausimo, o ne dviejų. Tai dvi tos pačios vidaus rinkos „monetos“ pusės – jos dera viena su kita.

Visi žinome, kad jei norime, kad esami susitarimai dėl bendradarbiavimo Bendrijos struktūroje tarp valstybinių reguliatorių, t. y. Europos reguliuotojų grupės (ERG), būtų naudingi, juos reikia patobulinti. Dėl to Komisija pritaria pataisoms, formuojančioms Komisijos siūlymą siekti skaidresnio, atskaitingo ir efektyvesnio bendradarbiavimo.

Pirmiausia Komisija pritaria Parlamento siūlymams įsteigti Bendrijos instituciją. Tokia Bendrijos institucija su visomis sau pavaldžiomis institucijomis turi atitikti paskirtį: ji turi veikti taip, kad būtų efektyvi, sąžininga ir patikima, nesukeliant įtarimų, kad vieniems reguliatoriams ji artimesnė nei kitiems. Todėl, jei norime būti nuoseklūs, savo nuoseklumą turime parodyti ir finansuodami. Valstybinis finansavimas, kad ir kokią dalį jis sudarytų, sukeltų abejonių institucijos patikimumu ir sudarytų galimybių administraciniam ir teisiniam neapibrėžtumui.

Iš patirties žinome, kad hibridinis finansavimas sukuria problemas, todėl turime jo vengti. Šiuo atžvilgiu norėčiau perspėti Parlamentą, kad šis saugotųsi, kaip aš vadinu, Belgijos futbolo klubo metodo, kurį netrukus paaiškinsiu. Žinote, kad Komisija sukūrė ERG kaip savo patarėją. Neseniai valstybiniai reguliatoriai vadovaudamiesi Belgijos teise įsteigė privačią instituciją, kuri atliktų Tarptautinės reguliatorių grupės (IRG) sekretoriato funkcijas. IRG veikia už Bendrijos struktūros ribų, jos narėmis yra 27 valstybės narės ir praktiškai niekas nesupranta, kur baigiasi IRG ir kur prasideda ERG. Komisija norėjo baigti šią painiavą įsteigdama aiškiai apibrėžtą ir atskaitingą valdžią. Mes tikrai nenorime, kad privati Belgijos institucija, nutolusi nuo Bendrijos požiūrio ir jos teikiamų garantijų, įsitrauktų į Europos sprendimų priėmimo procesą.

Todėl vis dar jaučiamas poreikis smulkiau apsvarstyti daugelį teisinių ir institucinių klausimų, susijusių su institucijos įsteigimu, o ypač jos valdymo struktūra. Turime rasti tinkamas priemones, kurios apsaugotų valstybinių reguliatorių nepriklausomybę Komisijai naudingiausiu būdu.

Tačiau svarbiausia, norėčiau pabrėžti tai, kad institucija − tik priemonė pasiekti tikslą, o ne pats tikslas. Institucija yra ne kas kita, kaip reguliavimo nuoseklumą gerinanti priemonė. Todėl tokia svarbi kita vidaus rinkos „monetos“ dalis ir todėl Europos Parlamentas visiškai teisus remdamas 7-ojo straipsnio valstybinės rinkos apžvalgų registravimo derinimo procedūrą, kurioje savo vaidmenį turės ir ši institucija.

Naujasis Parlamento arbitražo mechanizmas 7a straipsnyje rodo, kad Komisija ir Parlamentas sutaria dėl darbo derinimo mechanizmų, kurie smarkiai pakeistų situaciją.

Parlamento sprendimas yra leisti Komisijai įsikišti ir pareikalauti valstybinio reguliatoriaus pakeisti jo reguliavimo metodą, jei po institucijos ekspertų vertinimo būtų įvardinta kokia nors problema. Gerbdami Sutartyje numatytą institucinę pusiausvyrą, turime smulkiau aptarti Parlamento naudojamo metodo detales, tačiau mano nuomone, taikomo metodo logika yra visiškai teisinga, nes numato ieškoti pusiausvyros tarp subsidiarumo ir vidaus rinkos interesų, o tuomet padaryti su darbu susijusias išvadas.

Po institucijoje atlikto ekspertų vertinimo atsiranda galimybė pasinaudoti bendra valstybinių reguliatorių patirtimi greta jų jautrumo vietiniams teisiniams skirtumams. Akivaizdu, kad ten, kur institucija nurodo problemą vidaus rinkoje, dėl kurios savo susirūpinimą išreiškia ir Komisija kaip Sutarties sergėtoja, ten turi būti ir padariniai.

Ginant vidaus rinkos ir juridinio (o „juridinis“ taip pat reiškia verslo) tikrumo interesus, Komisija privalo turėti įgaliojimus reikalauti iš registruojančio valstybinio reguliatoriaus tokiu atveju pakeisti naudojamą metodą, nes negalime leisti, kad po tokio ilgo 7-ojo straipsnio analizavimo proceso valstybinis reguliatorius galėtų pasakyti „Ačiū labai už jūsų nuomonę, bet aš liksiu prie savo metodo“ ir paprasčiausiai elgtis taip, tarsi nieko nebūtų nutikę.

Todėl sveikinu Parlamentą, kuris teisus sakydamas, kad šis procesas negali baigtis tik verkšlenimu. Pramonė, vartotojai ir mokesčių mokėtojai neapsidžiaugs, jei sukursime sudėtingas ir daug laiko reikalaujančias sistemas, kurios nesugebės nieko padaryti. Todėl sistema privalo turėti galinį stabdį, t. y. Komisijos sprendimas turi būti privalomas.

Anksčiau minėjau, kaip svarbu sukurti naujoms investicijoms palankią reguliavimo struktūrą. Todėl Komisija savo siūlyme ne tik palaiko, bet ir sutvirtina konkurencija paremtą požiūrį į reguliavimą, nes konkurentiškos rinkos traukia naujas investicijas. Dėl to Komisija yra dėkinga Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui už mėginimą telekomunikacinių paslaugų teikimo taisykles padaryti palankesnes investicijoms, ypač kalbant apie dideles investicijas, kurių reikia norint modernizuoti senas varines vielas ir jų vietoje įrengti greitų optinių kabelių tinklą.

Šios pasenusios laidų vijos, o juk didžioji dauguma Europos namų ūkio ir smulkaus verslo priklauso nuo interneto ryšio, yra didžiulė kliūtis didelio greičio internetui, tai vieta, kur informacijos skriejimas neįtikėtinu greičiu virsta ropojimu, todėl pritariu Parlamento žingsniui skatinti šių naujos kartos tinklų infrastruktūros konkurenciją aktyviai skatinant dalijimąsi naujais kabeliais ir rizika – dalijimąsi nauja įranga. Šioms pastangoms verta pritarti, jos derinasi su mano šiuo metu rengiama rekomendacija valstybiniams reguliatoriams šiais klausimais.

Tačiau ateityje senųjų „sangrūdų“ vietų tobulinimas užtikrinant didelio greičio internetą neturi virsti nauja ir ilgalaike kliūtimi konkurencijai, nes turime daugybę įrodymų, kad perėjimas prie optinių kabelių tą įmonę pavers nepatrauklia alternatyviems investuotojams dėl to, kad optinio pluošto suskaldymas šiuo metu neįmanomas nei techniškai, nei ekonomiškai, o tai reiškia, kad alternatyvūs operatoriai turi investuoti į savo optinį pluoštą arba naudotis pavaldžios įmonės teikiamomis skaitmeninės informacijos srauto paslaugomis.

Turime pripažinti faktus: daugelyje geografinių zonų, kur infrastruktūros konkurencija neatrodo įmanoma, atitinkama kontrolė ir toliau bus vienintelis būdas išlaikyti konkurenciją. Konkurencija reiškia mažesnes kainas, geresnę paslaugų kokybę ir didesnį pasirinkimą, taigi vartotojai iš konkurencijos tik laimi.

Tačiau nesistengiu savęs apgaudinėti. Matau, kad Parlamentui nesvetimos šios abejonės. Alternatyvos turi būti tikros, vartotojams turi būti suteikta galimybė iš konkurencijos gauti didžiausią naudą, o suteikti galimybę reiškia informuoti. Todėl taip svarbu sustiprinti galimybes pakeisti paslaugų tiekėją. Pritariu Parlamento siūlymui numerio perkėlimo procedūrą sutrumpinti iki vienos dienos. Jei Australijoje tai galima padaryti per porą valandų, tai vieną dieną tai bus įmanoma visoje Europoje.

Taip pat pritariu Parlamento atliktiems pakeitimams, kurie pridės aiškumo informuojant vartotojus, kad vartotojai iš tiesų žinotų, kokį aptarnavimą gauna iš savo tiekėjų ir galėtų jį palyginti. Didesnis skaidrumas taip pat tarnauja atvirai interneto architektūrai, kurią nuolat pabrėžiame, kurios pageidaujame ir kurią giname. Jei yra kokių nors prieigos prie interneto apribojimų, vartotojai turi būti aiškiai informuoti apie šiuos apribojimus. Džiaugiuosi, kad dėl to sutaria tiek Komisija, tiek ir Parlamentas.

Vis dėlto, man sunkiau suprasti, kodėl Parlamentas pakeitė tekstą taip, kad kalbant apie asmeninių duomenų privatumą, abonentams panaši laisvė nesuteikiama ir jie nėra taip gerai informuojami. Žinau, kad Parlamentas labai rimtai žiūri į vartotojų ir piliečių pamatines teises, todėl esu labai nustebęs, kad reikalavimai pranešimams apie pažeidimus Komisijos siūlymuose sušvelninami šiuo metu mūsų svarstomais pakeitimais.

Abonentai turėtų sužinoti apie jų asmeninių duomenų saugumo pažeidimą, kad galėtų imtis atsarginių priemonių. Negalima paslaugų tiekėjui palikti spręsti, ar pažeidimas gali padaryti abonentui žalos, ar ne. Apsaugoti reikia abonentą ir jo asmeninius duomenis. Kai, pvz., paslaugų tiekėjas gali žinoti, kokio svarbumo yra informacija kiekvienu atskiru atveju? Todėl primygtinai siūlau Parlamentui dar kartą apsvarstyti savo poziciją šiuo klausimu.

Ir pagaliau, apie spektrą: Man nereikia įtikinėti Parlamento dėl šio klausimo svarbos. Todėl Komisija pritaria dėl spektro naudojimo kylančių diskusijų politizavimui. Šios diskusijos jau viršija techninį lygį. Nors už sunkų darbą ir spendimus daugiausia esame skolingi Radijo dažnių spektro komitetui, daug pasiekta ir šiuo sprendimu dėl radijo dažnio naudojimo. Reikia tai išlaikyti. Tačiau Parlamentas teisus: pažanga daugiausia priklauso nuo politinio lygmens įvedimo į šį procesą taip sudarant galimybę tinkamai aptarti visų šalių interesus. Efektyvesnis, o tai reiškia geriau koordinuotas metodas valstybėse narėse sudaro prielaidas situacijai, kur laimi visi ir kur lengviau pasiekiami socialiniai ir kultūriniai tikslai kartu teikiant didžiulę nauda Europos ekonomikai.

Ryškią pažangą didinant naudą iš „skaitmeninio dividendo“ galima užtikrinti tik remiantis strategija ir svarbiais politiniais Parlamento ir Tarybos bendrais sprendimais. Taigi Komisija pritaria pagrįstam Parlamento siekiui labiau dalyvauti kuriant radijo bangų spektro politiką ir iš esmės sutinka su Parlamento siūlomais pakeitimais.

Žinoma, Taryba taip pat turės progą išreikšti savo nuomonę. Norėčiau pasakyti, kad Komisija šiose diskusijose palaikys Parlamentą ir padės Tarybai susitarti su Parlamentu.

PIRMININKAUJA Martine ROURE
Pirmininko pavaduotoja

  Catherine Trautmann, specialioji pranešėja. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, kalbant apie reguliavimo struktūros reformą, kurią savo diskusijose laikome leistina, ji turėtų paskatinti apčiuopiamas permainas, tiek vartotojams kainos, priėjimo ir prisijungimo laiko atžvilgiu, tiek ir bendrovėms sąžiningos konkurencijos perspektyvos, naujų investicijų ir konkurentiškumo atžvilgiu.

Didelis suinteresuotų asmenų skaičius reiškia, kad interesai yra skirtingi, ar net nesuderinami. Nuo pat ankstyvos stadijos aš pasistengiau išklausyti visas puses, o taip pat laiku nusiunčiau patikimą žinią bendrovėms ir vartotojams siekdamas įgauti ar atgauti jų pasitikėjimą.

Elektroninės komunikacijos − puiki galimybė paskatinti Europos plėtrą. Šis sektorius sudaro 3 proc. Europos BVP. Mums dar reikia išmokti pasiimti visą šio potencialo teikiamą naudą ES kalbant apie investicijas ir paslaugų plėtrą. Tam reikia konkurencijos, tačiau vien jos neužtenka. Norint sukurti patikimos ir tvarios plėtros sąlygas, reikia imtis atitinkamų veiksmų. Kitaip tariant, sukurti ekosistemą tam tikrai žinių ekonomikai, kurią visi norime matyti.

Dabar IKT turime laikyti naudinguoju šaltiniu. Todėl šis klausimas aktualus tiek viešajam, tiek ir privačiajam sektoriui ir dėl to turime pritarti lanksčioms taisyklėms ir paremti visų suinteresuotų asmenų atsakomybę, skatindami bendradarbiavimą tarp reguliatorių ir Komisijos, kaip kad bendradarbiauja operatoriai ir klientai sutarties pagrindu.

Matau keturias sritis, kurias reikėtų sustiprinti. Pirmoji sritis − klientų aptarnavimas, kur reikia užtikrinti geresnį priėjimą platesnio teritorinio tinklų išdėstymo pagalba, sąžiningas kainas ar kokybę. Antroji sritis − pramoninė veikla, kur reikia paskatinti naujų darbo vietų kūrimą ir diegti naujoves, nes technologinė pažanga taip pat efektyviai mažina kainas. Trečioji sritis – mažųjų ir vidutinių įmonių ES valstybėse narėse konkurentiškumas ir būtinosios investicijos, ypač į optinį pluoštą, nes tai leis efektyviau konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Ir paskutinė sritis yra, teisinis užtikrintumas – reikia užtikrinti sistemos patikimumą perduodant atsakomybę sistemos dalyviams ir skatinant abipusį bendradarbiavimą, ypač tarp reguliatorių, bei tarp reguliatorių ir Komisijos.

Džiaugiausi pastebėjęs, kad Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas pritarė mano kompromisiniams siūlymams – dažnai didžia dauguma balsų. Norėčiau padėkoti savo kolegoms, kurie mielai sutikdavo padėti nepaisant terminų, kurie kartais būdavo gana griežti, tačiau tai reiškia, kad sugebėjome laikytis tvarkaraščio siekdami pataisyti šį reglamentą prieš pasibaigiant šiai kadencijai. Tai bendrų pastangų rezultatas.

Jaučiu, kad šis sektorius teigiamai reagavo į šias direktyvas ir tikiuosi, kad mūsų partneriai Taryboje padarys tą patį. Atidžiai klausiausi L. Chatelio ir E. Bessono nuomonių, taip pat Komisijos narės V. Reding, ir norėčiau padėkoti už jų informatyvias ir daugiausia teigiamas nuomones.

Grįžtant prie vis dar diskutuotinų aspektų, norėčiau pakalbėti apie teisės gynimo būdų problemą.

Nesikėsinant į valstybinių reguliuotojų galias, buvo sutarta, kad ES mastu teisės gynimo būdai turėtų būti naudojami nuosekliau.

Vis dėlto Komisijos siūlymas suteikti jai teisę vetuoti teisės gynimo būdus buvo vieningai, ar beveik vieningai atmestas. Pagal mano siūlyme aprašytą mechanizmą, kiekviena institucija turi savo teisėtą vietą. Komisija gali pareikšti abejones dėl teisės gynimo būdo, tačiau ji negali visiškai jo atmesti, nebent BERT dėl jo taip pat išreikštų neigiamą nuomonę. Ir atvirkščiai, norint kaip teisės gynimo būdą panaudoti funkcinį atskyrimą, reikėtų tiek Komisijos, tiek BERT sutikimo. Esant tokio tipo apribojimui, toks atskyrimas išlieka realus, tačiau ne taip lengvai realizuojamas grasinimas.

Kalbant apie radijo spektrą, mūsų siūlymai nukreipti į lankstesnį šio skurdaus naudingojo šaltinio valdymą, tačiau tai daroma saikingai ir proporcingai, tuo pat metu supažindinant su spektro valdymo optimizavimo priemonėmis. Mūsų nuomone, svarbiausias pamatas – tikra Europos spektro politika, kuri, kai tik bus patvirtintas paketas, galės būti pristatyta kitos kadencijos pradžioje vyksiančioje didžiojoje konferencijoje.

Kalbant apie naujus tinklus, Komisijos siūlymuose jie nebuvo minimi arba į juos nebuvo atkreiptas dėmesys, nors Europoje jau prasidėjo ši technologinė revoliucija. Mes pajutome, kad valstybėms narėms ir reguliuotojams reikia nedelsiant pateikti direktyvas ir priemones, kuriomis remdamiesi jie galėtų skatinti investicijas ir, kur būtina, kontroliuoti šių tinklų išdėstymą. Dėl to pripažintų ekspertų grupė patvirtino mūsų siūlymus prieš pat vasaros atostogas.

Paskutinioji problema tą dieną iškilo gana vėlai: intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Gaila, kad šie ginčai kilo būtent dabar, apžvelgiant telekomunikacijų dokumentų paketą. Mano nuomone, tai netinkamas laikas aptarinėti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimo mechanizmus.

Tik noriu pasakyti, kad tikiuosi, jog galėsime pabaigti šio paketo apžvalgą be bereikalingo spaudimo ir mūsų darbo nesutrikdys šis, nors ir svarbus klausimas, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos komunikato tema yra kūryba. Kitus klausimus aptarsiu per paskutines apibendrinimui likusias minutes.

  Pilar del Castillo Vera, specialusis pranešėjas. − (ES) Gerb. Pirmininke, norėčiau pradėti pabrėždamas tai, ką pasakė L. Chatel: Elektroninių komunikacijų sektorius atsakingas už 25 proc. augimo ir 40 proc. produktyvumo Europoje. Trumpai tariant, šie skaičiai patvirtina teiginius Lisabonos darbotvarkėje, kad reikia sukurti žiniomis pagrįstą Europos ekonomiką, kur didžioji plėtros varomoji jėga, tiesą sakant, yra elektroninės komunikacijos.

Komisija pasirodė tai žinanti ir sąmoninga pasiūlydama priemones, kurios iš naujo apibrėžia 2002 m. patvirtintą kontrolės struktūrą. Keliose rinkose jau panaikinta valstybės kontrolė, o patvirtinimo laukia dar keletas nuostatų, kurių tikslas – smarkiai paskatinti konkurentiškumą vidaus rinkoje.

Tačiau aš sutelksiu savo dėmesį, žinoma, į Parlamento poziciją. Į poziciją, Tarybos atstove L. Chatel, Komisijos atstove Viviane Reding, ponios ir ponai, kuri turi bendrą vardiklį, o tai, mano nuomone, paverčia Parlamento poziciją ypatingai nuoseklia, aiškia ir galinga. O tas bendras vardiklis Parlamento parengtuose ir įvairių komitetų patvirtintuose pranešimuose yra bendros atsakomybės sąvoka.

C. Trautmann pranešimas paremtas bendra atsakomybe. Bendra atsakomybe paremtas ir siūlymas įsteigti valstybinių reguliatorių instituciją. Abiem atvejais esame girdėję, kad bendra atsakomybė yra priemonė, kurios šiandien dar trūksta Europos telekomunikacijų rinkoje, o visa, kas siūloma, kyla iš tos bendros atsakomybės koncepcijos nepaisant to, ar ji siejama su bendro reguliavimo sąveika tarp Komisijos ir valstybinių reguliatorių tarybos, žinomos kaip BERT, ar su BERT organizavimu ir finansavimu.

Kadangi mus spaudžia laikas, o diskusijos jau užsitęsė ir dar tęsis ateityje, dabar privalau pereiti prie BERT klausimo. Tai pasiūlymas, kuriame atsižvelgiama į bendros atsakomybės koncepciją ir iš tiesų sėkmingos rinkos, kuriai dar reikia paramos, norint, kad ji visiškai atitiktų konkurencijos taisykles, plėtojimą. Čia siūloma įsteigti tarybą, paremtą bendradarbiavimu tarp Komisijos ir valstybių narių, kaip reguliavimo institucijų. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tarybos pareigos tampa aiškesnės, kaip ir jos struktūra, atsakomybės sritis, atskaitingumas ir finansavimas.

Norint pasiekti tokio rezultato, norėčiau pasakyti, Komisijos nare, ponios ir ponai, L. Chateli, kad darna ir nuoseklumas būtini. Mano pasiūlytas ir palaikomas šios tarybos bendras finansavimas atitinka bendros atsakomybės koncepciją – visų Parlamento siūlymų, C. Trautmann ir mano pranešimų pagrindą.

To negalima pasakyti apie Bendrijos finansavimu paremtą finansavimo mechanizmą. Jis nebūtų suderinamas su likusia siūlymo dalimi ir todėl sąlygotų Parlamento siūlomos reformos koncepcijos ir loginio pagrindo funkcionalumo sutrikimą.

Esu įsitikinęs, kad tiek Parlamentas, tiek Komisija, tiek Taryba siekia tų pačių tikslų, todėl raginu ir toliau išlaikyti pusiausvyrą ir mėginti vieni kitus suprasti. Sektorius, dėl kurio diskutuojame, to vertas.

  Patrizia Toia, specialioji pranešėja. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, telekomunikacijų pasaulyje bet kokia priemonė, leidžianti perduoti garsą, duomenis ir vaizdus, yra vertingas šaltinis. Todėl idėja, kad per kelerius metus bus prieinamas gana didelis, nors ir ne masyvus, radijo bangų spektro kiekis, kitaip tariant, naujiems vartotojams bus suteikta naujų dažnių, yra milžiniška socialinė ir kultūrinė, o taip pat ekonominė ir komercinė galimybė. Tiesą sakant, kažkas netgi jau įvertino komercinę „skaitmeninio dividendo“ vertę.

Todėl mums reikia tinkamos Europos politikos, kuri padėtų maksimaliai išnaudoti šį naudingą šaltinį ir paversti Europą varančiąja jėga, o ne tik valstybinių politikų rinkėja. Kaip visi žinome, kitose pasaulio dalyse, pvz., Japonijoje ir JAV, šis šaltinis jau efektyviai naudojamas, ir verslo įmonėms tuose regionuose suteikiamas konkurentinis pranašumas.

Todėl turime laiko pasiruošti ir net jei perėjimas prie skaitmeninio transliavimo bus pabaigtas 2012 m. (šios datos turime neabejotinai ir visais atžvilgiais paisyti), jau dabar turime nedelsdami sutelkti dėmesį į radijo bangų spektro reformą ir „skaitmeninį dividendą“.

Radijo bangų spektras yra natūralus, todėl viešas šaltinis. Todėl jo teikiama nauda reikia naudotis, ekonominiais tikslais, žinoma. Tačiau šis šaltinis teikia ir socialinės naudos, kuria reikia panaudoti plačiosios visuomenės reikmėms, pvz., garantuojant platų priėjimą visiems piliečiams, įskaitant ir socialiai nuskriaustuosius, teikiant plačiajuostės radijo signalų sistemos paslaugas tolimiausiuose šalies regionuose, taip panaikinant skaitmeninę atskirtį, kuri vis dar būdinga daugelyje Europos dalių, ir aš kalbu ne tik apie kaimo vietoves, bet ir apie miesto ir pramoninius regionus.

Kaip jau minėjau, „skaitmeninio dividendo“ srityje laikas mus spaudžia ir likusią šios kadencijos dalį turime paskirti pažangai, kurios siekti turime visi kartu – valstybės narės ir visa Europa. O Komisijai ir Tarybai norėčiau pasakyti: judėkite į priekį formuodami teigiamą požiūrį į harmonizacijos poreikį, nes toks požiūris, kaip visi jau esame sakę, leis optimaliai ir efektyviai išnaudoti „skaitmeninį dividendą“. Tikimės tvirto koordinavimo Europos mastu ir sugebėjimo kalbėti vienu balsu tarptautinėse derybose, kurios prasidėjo Ženevoje.

Mūsų pranešime svarstomi įvairūs klausimai ir aš norėčiau išskirti vieną ar du. Pirma, tai visiems naudingos strategijos poreikis. Kaip sakė Komisijos narė, išteklius turime paskirstyti taip, kad būtų patenkinti ir garso ir vaizdo medžiagos ir žiniasklaidos operatoriai, kurie šioje srityje yra tam, kad užtikrintų kultūrinį pliuralizmą ir gintų kultūrinį identiškumą. Be to, reikia patenkinti ir telekomunikacijų sektorių poreikius ir skirti jiems pakankamai erdvės tam, kad jie galėtų plėtoti naujas paslaugas ir naudoti įvairias technologijas reaguodami į naujus šiuolaikinių vartotojų reikalavimus. Tai reiškia, kad žiniasklaidos ir telekomunikacijų operatoriai gali dirbti kartu kaip kolegos, padėdami vieni kitiems tarsi žaidėjai futbolo aikštelėje.

Vis dėlto matau dar ir trečiąją šalį, kuri kaip ir kitos turi gauti atitinkamą naudą. Tai vartotojai, net ir nelegalūs, kuriems atstovauja labdaringos institucijos, vietiniai subjektai, nedideli bendruomenės tinklai ir bendrų interesų asociacijos. Kitas klausimas, kuriuo ir baigsiu savo pasisakymą, gerb. Pirmininke, kaip sakė Tarybos atstovai, yra labai skirtingai vertinamas Parlamente ir įvairiose valstybėse narėse ir tai susiję su bendradarbiavimo lygiu tarp įvairių valdžios institucijų šioje srityje.

Manau, kad turime gerbti valstybių narių atsakomybę dažnių paskirstymo srityje – ir su tuo sutinka Parlamentas, – tačiau taip pat turime kartu įvertinti harmonizacijos poreikį, nes visi turime suprasti, kad jei nesugebėsime suderinti veiklos, jei nesugebėsime jos koordinuoti ir priimti bendrų sprendimų, ekonominė ir socialinė radijo bangų spektro vertė sumažės. Mąstau apie sėkmingus ir vykusius GSM rezultatus.

Todėl remiantis įvairiose šalyse atliktomis mūsų pranešime siekiamo „dividendo“ išlaidų ir naudos analizėmis, kurios buvo sudėtinės valstybinių projektų dalys, o taip remiantis kiek įmanoma platesnėmis valstybėse narėse vykdytinomis diskusijomis, kuriose dalyvautų tiek operatoriai, tiek plačiosios visuomenės atstovai, galiausiai sukurdami didžiulę politinę valią Europos mastu visi suprasime šio šaltinio valdymo Europos mastu teikiamą papildomą naudą, nors tai, mano nuomone, ir yra didžiulis iššūkis Europai tiek socialiniu, tiek ir ekonominiu atžvilgiu.

  Malcolm Harbour, specialusis pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, man didžiulė garbė grįžti čia kaip specialiajam pranešėjui, nes buvau šios direktyvos specialusis pranešėjas 2001 m. Taip pat man buvo garbė dirbti su savo kolegomis C. Trautmann ir P. Castillo, nes šis pranešimas yra komandinių pastangų rezultatas. Štai paketas.

Kaip sakė Komisijos narė, tai buvo didelis pasiekimas. Todėl norime reformuoti ir pagerinti vartotojų teises, kad jie būtų gerai informuoti ir galėtų pasinaudoti esamų pasiūlymų privalumais, bei paskatinti naujovių diegimą.

Žinoma, mums reikia struktūros, kuri veiktų, ir norėčiau priminti Komisijos narei, kad būtent Parlamentas ginčijosi dėl Komisijos vaidmens pagal 7 straipsnį. Šiam vaidmeniui pritarėme prieštaraudami Tarybai. Niekas geriau nei šis Parlamentas nesupranta, kaip svarbu išlaikyti tinkamą pusiausvyrą, tačiau žvelgiant į komandinę poziciją, aš pasakyčiau, kad pats laikas reguliatoriams ne tik prisiimti atsakomybę valstybiniu mastu už nuoseklų reglamento vykdymą, bet ir perimti dalį politikos kūrimo darbo iš Bendrijos. Mano nuomone, kad ir kokio rezultato pasiektume, jis pasiteisins tik tada, jei ta institucija prisiims savo dalį. Leisiu jums patiems nuspręsti, ką turėjau galvoje tai sakydamas.

Norėčiau atiduoti duoklę visiems komandos nariams, su kuriais man teko dirbti tobulinant šią direktyvą. Dėkoju tiek Ministrui, tiek ir Komisijos narei už malonias pastabas apie mūsų siūlomus pataisymus. Tai darbas, apimantis vartotojų teises ir E-privatumo direktyvą.

Šiame Parlamente atsakomybė už duomenų apsaugą ir autorių kompetenciją tenka Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui. Mano nuomone, ne visai teisinga buvo sujungti šiuos du klausimus į vieną paketą, tačiau mums pavyko. Mano kolega Alexander Alvaro šiais klausimais dar pasisakys, o Komis turėtų padėkoti jam už smulkų išdėstymą, kaip veikia pranešimų apie duomenų apsaugos pažeidimus sistema, nes Komisijai buvo visiškai nepriimtina atsiųsti mums siūlymą, kur visos vykdymo smulkmenos būtų priskirtos komitetui. Tai stambūs politiniai sprendimai. Sutinku su jumis, kad dar turime šiek tiek darbo, tačiau neabejotinai turėtumėte padėkoti jam pirmiausiai už tai, kad atliko šį darbą už jus.

Esu nusivylęs, kad visa dalis apie universalų aptarnavimą bus vėliau. Mūsų darbas padalintas į dvi dalis. Laukiame jūsų pranešimo, kuris netrukus pasirodys. Atlikau didžiąją dalį su vartotojų teisėmis susijusio darbo, tačiau darbo mums dar liko. Tai sakydamas turiu galvoje, kad mes norime, jog įgalioti, gerai informuoti vartotojai rinktųsi remdamiesi aiškia ir kiek įmanoma išsamia informacija apie kainą, kas įeina į aptarnavimą, ar yra kokių apribojimų ir ar įrangos kaina įskaičiuota pasirašius ilgalaikę sutartį. Norime, kad jie galėtų lengvai pirkti bei greitai perkelti savo numerį perėję pas kitą paslaugų tiekėją ir džiaugiuosi, kad ir jūs tam pritariate. Taip pat norime, kad jiems būtų suteikta galimybė išstudijuoti sutarties galiojimo trukmę, ir kad sutarties laikotarpis nebūtų naudojamas kaip apribojimas abonentui nusprendus pereiti pas kitą tiekėją.

Taip pat norime atkreipti dėmesį ir į vartotojų teises. Jie turi teisę į duomenų saugumą. Jie turi teisę į saugius ir prieinamus tinklus. Jie turi teisę turėti priėjimą prie tinklų, kurių operatoriai neblokuoja prieštaraudami konkurencijos principams tam tikro turinio ar paslaugų. Sutinkame su jūsų mintimi nustatyti naują paslaugos įpareigojimo kokybę ir manau, kad šį aspektą patobulinome. Tai labai svarbi teisė. Vartotojai turi teisę į geros kokybės universalų aptarnavimą gedimo atveju ir į aptarnavimą skambinančiojo gyvenamojoje vietoje. O ypač neįgalieji turi gauti šias paslaugas ir geresnį aptarnavimą.

Vis dėlto, manau, kad vartotojai taip pat turi teisę gauti informacijos apie problemas, su kuriomis jie gali susidurti, t. y. galimi autorių teisių pažeidimai, galimas neleistinas naudojimas arba, pvz., galimybė nusipirkti daiktus, kurie gali pakenkti jų sveikatai, pvz., netikri medikamentai. Kodėl neturėtume reikalauti, kad elektroninių paslaugų tiekėjai perduotų valstybės tarnybos pranešimus taip, kaip šiuo metu tai daroma per televiziją. Štai apie ką kalbame, kolegos. Mes nekalbame apie tai kaip apie autorių teises ginantį mechanizmą, kuris yra valstybinės valdžios atsakomybė, o greičiau kalbame apie tai, kaip palengvinti ir pagerinti vartotojų gyvenimus.

Dar turime šiek tiek darbo, Komisijos nare, tačiau džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad sutariama dėl didelio kompromisų paketo, ir esu įsitikinęs, kad jie bus priimti. Nekantriai laukiu, kol galėsime dirbti su pirmininkaujančiąja Prancūzija įtemptu grafiku, nes Europai reikia, kad laikytumėmės šio grafiko.

  Jutta Haug, Biudžeto komiteto nuomonės rengėjas. − (DE) Gerb. Pirmininke, akivaizdu, kad Biudžeto komitetas su elektroninių ryšių sektoriumi susijusiuose įstatymuose, vadinamajame telekomunikacijų pakete, savo dėmesį koncentruoja į tą dalį, kurioje kalbama apie Europos biudžeto išlaidas. Kitaip tariant, mus domina Komisijos siūloma Europos elektroninių komunikacijų rinkos tarnyba, mūsų kolegų specializuotuose komitetuose pervadinta Europos telekomunikacijų reguliavimo institucija (BERT).

Atvirai kalbant, dabartinėje situacijoje šiai institucijai, kad ir kokios formos ji būtų, neturime pakankamai pinigų pagal 1a paantraštę. Todėl labai džiaugiamės, kad vadovaujantis komitetas savo pranešime sutiko su mūsų pataisomis ir siūlo įsteigti struktūrą, kuri ne taip smarkiai apsunkintų mūsų biudžetą. Vis dėlto, turime suvienyti savo pastangas ir užtikrinti, kad BERT taptų Europos institucija, kurios kontrolė išliktų Europos Parlamento rankose. Taip pat turiu priminti Parlamento rūmams, kad Parlamentas ir Taryba turi rasti bendrą sprendimą dėl BERT finansavimo pagal EB institucijų susitarimo 47 straipsnį.

  Karsten Friedrich Hoppenstedt, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės rengėjas. − (DE) Gerb. Pirmininke, visų pirma, kaip nuomonės rengėjas Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, perduodu Parlamentui savo raštišką nuomonę, tačiau į tris aspektus norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį. Pirmasis – optinių tinklų, kitaip žinomų kaip naujos kartos tinklų, skatinimas ir plėtra. Norint skatinti šių tinklų įvedimą, reikia apsvarstyti galimybę pasidalinti riziką finansuojant naują įrangą ir bendrai naudojant laidus. Be telekomunikacijų bendrovių, į bendrą laidų naudojimą reikia įtraukti ir kitas viešąsias įstaigas.

Antra, nors šis klausimas ir buvo paliestas anksčiau, norėjau pasakyti, kad Komisijos centralizuotai varančiajai jėgai, kuri vykdoma per valdžią, veto teisei ir komitologijos procedūrai reikia tvirtai priešintis. Trečia, nereikėtų nustatyti tikslaus dažnių paskirstymo, kol nebus atsakyta į daugybę klausimų. Ar atsakinga ES? Kokia jos kompetencija? Koks tikrasis „skaitmeninio dividendo“ mastas? Kokį poveikį daro specifiniai skirstymo modeliai?

Antraeilėms paslaugoms, tokioms kaip belaidės mikrofonų sistemos neturėtų kilti jokia grėsmė, nes šios sistemos atsakingos už tokių renginių, kaip Olimpinės žaidynės, transliavimą. Dėl to politinių sprendimų dėl radijo dažnių spektro paskirstymo priėmimo proceso metu reikia atsižvelgti į specializuotų institucijų atliktus tyrimus.

Tikiuosi, kad tuomet visi suinteresuoti asmenys pajus Europos teikiamą naudą.

  Gunnar Hökmark, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės specialusis pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, Europos sugebėjimas būti lydere telekomunikacijų ir mobilaus interneto srityje priklauso nuo mūsų sugebėjimo būti atvirais naujovėms ir naujoms paslaugoms.

Iš šios perspektyvos pavojinga būtų pamėginti apginti senąsias struktūras ir senuosius žaidėjus. Mums reikia atsiverti, todėl taip svarbu pasinaudoti „skaitmeniniu dividendu“ taip, kad būtų išlaisvintos visos naujos paslaugos ir naujos galimybės, taip pat apginant senuosius transliuotojus ir šiandienines jų paslaugas.

Reikia išlaisvinti galimybę vystyti skirtingas paslaugas visose spektro dalyse. Kur dar nėra infrastruktūros konkurencijos tikrą konkurenciją reikia užtikrinti naudojant funkcinį atskyrimą.

  Robert Goebbels, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės rengėjas. − (DE) Gerb. Pirmininke, leiskite man per šešiasdešimt sekundžių pateikti kelias trumpas pastabas mano gerbiamo kolegos Bernardo Rapkay vardu. Mes, socialistai, didžiulę pirmenybę teikiame sklandžiai veikiančios telekomunikacinių paslaugų vidaus rinkos sukūrimui. Pritariame aktyviam Komisijos vaidmeniui šioje srityje. Ypač vartotojai turėtų būti apsaugoti nuo stambių operatorių akivaizdžių piktnaudžiavimų. Akivaizdu, kad turime dar daugybę erdvės mokesčių mažinimui. Komisijos iniciatyvos dėl tarptinklinių pokalbių rodo, kad rinkos ekonomikoje būtinos intervencijos kainoms nustatyti. Mes labiau norėtume pamatyti apčiuopiamus Komisijos veiksmus, nei jausti nematomą rinkos ranką, kuri dažnai primena kišenvagio ranką vartotojų piniginėse.

Robert Goebbels, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės rengėjas. – (FR) Baigdamas, gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti visiems specialiesiems pranešėjams, o ypač Catherine Trautmann, atlikusiai neįtikėtiną darbą, dėl kurio rytoj galime tikėtis didelės daugumos pritarimo.

  Sophia in 't Veld, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės rengėja. − (NL) Gerb. Pirmininke, pačiame pakete yra protingų siūlymų, kaip apsaugoti vartotojų teises ir privatumą, tačiau deja, jame trūksta rišlumo ir taip sukuriamas teisinis netikrumas tiek verslo įmonėms, tiek ir vartotojams, nes apimtis yra visiškai neaiški.

Nujaučiu, kad Komisija vadovaujasi labiau vidinėmis institucinėmis struktūromis ir teisine baze, o ne tikrais faktais, nes apie ką tiksliai mes kalbame? Apie telefonines sistemas? Juk jos be abejonių jau pasenę! O gal apie mobiliuosius telefonus? Kas tuomet yra Skype? Kas tos apmokėjimo telefonu paslaugos? Ar jas taip pat galima vadinti telekomunikacijomis? O kaip dėl RFID tinklų? Neaišku. Kodėl egzistuoja taisyklės, reglamentuojančios telekomunikacijų ir interneto tiekėjų pranešimus apie pažeidimus, o panašios taisyklės netaikomos, pvz., bankams, draudimo bendrovėms ir socialinėms paslaugoms, kur dažnai naudojami tie patys duomenys? O jei įmonės surinktą informaciją panaudos kažkas kitas, tarkim, vyriausybiniai departamentai, policija, teismo institucijos, kaip nustatyta duomenų apsaugos direktyvoje? Kas tada tampa atsakingais už šiuos duomenis? Kokią naudą tai teikia piliečiui? Kur, kaip pilietis, galėčiau kreiptis?

Baigdamas manau, kad kartu su Jungtinėmis Valstijomis turime nedelsiant apsvarstyti transatlantinius ir tarptautinius standartus šioje srityje.

  Reino Paasilinna, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės rengėjas. − (FI) Gerb. Pirmininke, Ministrai, Komisijos nariai, o ypač C. Trautmann, dabar metas praktiškai pamąstyti apie žmogaus teises informacinėje visuomenėje, kurią geriname demokratiją ir gerą verslo praktiką laikydami pagrindiniais tikslais. Tobulinti reikia ir mes taip pat stengiamės pagerinti privatumo ir saugumo apsaugą kaip kad nepageidautinų elektroninių laiškų atveju. Mes tvirtai laikomės priėjimo teisės principo ir leidžiame įstatymus, reglamentuojančius priėjimą prie paslaugų, o tai nėra nereikšminga: Kainos turi būti mažos, o plačiajuostis ryšys turi būti užtikrinamas visiems, kaip pvz., pilietinė teisė. Šiuo metu sustiprinome pagyvenusių ir neįgaliųjų žmonių padėtį ir, mano nuomone, tai žmogiškas ir teisingas uždavinys.

Antra, tinklai turi konkuruoti, todėl turime neleisti operatoriams slopinti konkurencijos. Vietoj to, turime skatinti konkurenciją ir uždrausti gaminti tokią duomenų terminalo įrangą, per kurią galima klausytis tik vieno operatoriaus. Kvaila būtų turėti radijo imtuvą, transliuojantį tik vieną radijo stotį.

Dabar ir visuomet transliuotojams turi būti garantuojami jų dažniai, nes jie niekada neturės pinigų dalyvauti aukcionuose. Tai iš tiesų tvirtas informacinės visuomenės pagrindas, kuri visuomet turime išlaikyti. Tačiau mus reikia erdvės ir 3G ryšiui ir tai jau organizuojama. Taip pat turime užtikrinti, kad vietos bus ir naujovėms bei naujoms technologijoms.

Noriu pasakyti dar vieną mintį. Kuo sąžiningesnė ir technologiškai pažengus bus Europa, tuo geriau jai seksis, tiek kaip demokratinei jėgai informacinėje visuomenėje, tiek kaip bendrijai, siekiančiai Lisabonos tikslų, t. y. srityse, kuriose ji šiuo metu smarkiai atsilieka. Tai priklauso nuo mūsų. Šis įstatymų paketas – žingsnis teigiama linkme.

  Marian Zlotea, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės specialioji pranešėja. − (RO) Gerb. Pirmininke, brangūs kolegos, gerb. Komisijos nare, brangūs Ministrai, norėčiau pasveikinti specialiuosius pranešėjus, dalyvavusius šiame darbe dėl Telekomunikacijų paketo.

Mano nuomone, C. Trautmann pranešime pateikiama suderinta pozicija ir aš pritariu siūlomos kompromisinėms pataisoms. Taip pat džiaugiuosi, kad buvo priimtos kai kurios pataisos, ypač dėl spektro harmonizavimo ir kai kurių su pasaulinėmis telekomunikacijų paslaugomis susijusiomis priemonėmis.

Europos ekonominis augimas bei vartotojų gerovė priklauso nuo dinamiško ir konkurentiško telekomunikacijų sektoriaus. Konkurentiškos rinkos turi prieinamą plačiajuostį ryšį, o rinkos naujokai įnešė didesnį greitį ir naujoviškas paslaugas.

Bendroji direktyva telekomunikacijų pakete turėtų būti sutelkta į investicijų didinimą. Taip pat turime atsižvelgti į naujos kartos tinklus, o vartotojui turi būti suteikiamos didesnės galimybės rinktis, nes taip mažėja kainos ir gerėja aptarnavimas.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad tikiu mūsų siūlomais Telekomunikacijų paketo pakeitimais, nes jie bus naudingi vartotojams, užtikrindami didesnį pasirinkimą, mažesnes kainas ir labiau diversifikuotas paslaugas.

  Edit Herczog, Vidaus rinkos ir varotojų apsaugos komiteto nuomonės rengėja. − (HU) Ačiū, gerb. Pirmininke. Galime saugiai sakyti, kad per pastarąjį dešimtmetį elektroninių komunikacijų srityje Sąjungą lydėjo sėkmė. Tačiau tarptautiniu mastu vis dar matyti problemų ir nelygybės vertinant priėjimą prie plačiajuosčio ryšio ir skaitmeninės visuomenės bei paslaugų paplitimą. Jei iš tiesų norime „bendros“ rinkos, turime sukurti tam sąlygas.

Po pastaruosius keletą mėnesių vykusias diskusijas balsavome už BERT įsteigimą, nes ši institucija palengvins bendradarbiavimą tarp valstybinių reguliavimo tarnybų ir užtikrins faktišką dalyvavimą. Mes vis dar manome, kad BERT turėtų būti skaidri ir atskaitinga Europos institucijoms. Tačiau tam reikia Bendrijos finansavimo; bendras valstybių narių finansavimas užtikrintų didesnę nepriklausomybę ir efektyvumą, tačiau čia tas negalioja. Taip panaikinsime galimybę Europos Sąjungai ir Europos Parlamentui kontroliuoti šią instituciją. Negalime prie to prisidėti. Turime ir toliau kovoti su Komisija, kad apgintume vartotojų interesus, kad šie privalėtų padengti tik nuolat didėjančius kaštus, naują technologiją, kur būtina, ir kad panašiai kaip tarptinklinio ryšio atveju, vartotojai nebūtų apgaudinėjami išrašant dideles sąskaitas. Ačiū.

  Manolis Mavrommatis, Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės rengėjas. − (EL) Gerb. Pirmininke, leiskite man, kaip Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės rengėjui, pasakyti, kad itin svarbu intelektines autorių teises laikyti tokiomis pat pamatinėmis teisėmis.

Visi iš mūsų, ypač įstatymų leidėjai žino, kad intelektualus kūrybiškumas nėra apsaugotas ir jei prisidengiant asmeninių duomenų apsauga teisinės autorių teisės pažeidžiamos, tuomet vartotojams pateiktas sukurtas turinys taip pat turi būti apribotas.

Piratavimas ir nelegalus muzikos bei filmų platinimas internetu – neginčijama realybė. Vis dėlto neigiama technologijos pusė yra ta, kad nukenčia autoriai. Patinka mums tai, ar ne, jie yra siūlomos medžiagos šaltinis.

Kultūros komiteto vardu kviečiu visus visų komitetų ir politinių frakcijų narius apsaugoti Europos kūrybiškumą taip apsaugojant per žiniasklaidą pateikiamą menišką turinį.

  Cornelis Visser, Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės rengėjas. − (NL) Gerb. Pirmininke, Komisijos narė V. Reding dar kartą įrodė savo ryžtingumą dėl telekomunikacijų paketo. Kalbant apie Komisijos siūlymą dėl „skaitmeninio dividendo“ Kultūros ir švietimo komitetui, man teko labai konstruktyviai dirbti su P. Toia. Kultūros ir švietimo komiteto vardu, norėčiau padėkoti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkei A. Niebler už puikų bendradarbiavimą.

Kultūros ir švietimo komitetas radiją ir televiziją laiko gyvybiškai svarbiomis žiniasklaidos priemonėmis skleidžiant kultūrą ir kalbą. Perėjus nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, atsirastų vietos radijo bangų spektrui. Mobiliųjų telefonų ir plačiajuosčio interneto tiekėjai labai susidomėję šiais dažniais. Kultūros ir švietimo komitetas nesipriešina naujovėms, tačiau nori, kad dabartinių vartotojų viešajame ir komerciniame sektoriuose teisės būtų apsaugotos. Ir toliau reikia garantuoti kultūrinę ir kalbinę transliacijų įvairovę bei ginti vartotojų interesus bei jų investicijas į televizinę įrangą.

  Gyula Hegyi, Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės specialusis pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, labai svarbu pabrėžti, kad telekomunikacijų evoliucija yra ne tik technologinis ir ekonominis procesas, bet ir socialinis bei kultūrinis įvykis. Šiame procese Europa turi vaidinti pagrindinį vaidmenį.

Reikia atsižvelgti į du aspektus: bendras ir demokratinis požiūris į elektroninių komunikacijų paslaugas, kuris reiškia, kad kiekvienas turėtų turėti teisę turėti priėjimą prie šių paslaugų, o taip pat principo, kad reikia gerbti ir perduoti kultūros ir švietimo paveldą, laikymasis. Kultūros komitetas pamėgino rasti pusiausvyrą tarp šių dviejų interesų.

Būdamas Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės apie Europos telekomunikacijų reguliavimo tarnybą (BERT) rengėjas, aš savo dėmesį sutelkiau į tuos aspektus, kurie yra Kultūros komiteto atsakomybė. BERT turėtų būti atvira bendravimui ne tik su pramonės ir vartotojų grupėmis, bet ir su kultūrinių interesų grupėmis, nes pastarosios gali suteikti naudingos ir patikimos informacijos kultūros klausimais.

Mano nuomone, jei tinkamai pasinaudosime telekomunikacijų evoliucija, visas šis procesas gali prisidėti prie Europos, kaip pasaulyje pirmaujančios žinių visuomenės, kūrimo, kuris yra pagrindinis mūsų tikslas.

  Ignasi Guardans Cambó, Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės rengėjas. – (FR) Gerb. Pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti specialiuosius pranešėjus puikiai atlikus darbą.

Kultūros ir švietimo komitetas nuo pat pradžių šį klausimą vertino labai rimtai, nes negalime ir toliau leisti įstatymų elektroninių tinklų ar radijo spektro srityse ignoruodami tikrąją platinamo turinio esmę. Negalima to daryti remdamiesi vien tik techniniais ar ekonominiais kriterijais, nes jie neatspindi kultūrinės politikos tikslų apsaugoti įvairovę. Skaitmeninio pasaulio realybė reikalauja iš mūsų bendradarbiauti su televizijos transliuotojais ir elektroninių paslaugų tiekėjais ir priimti įstatymus, reglamentuojančius vidinę telekomunikacijų rinką, kuri tapo neatskiriama garso ir vaizdo rinkos dalimi.

Taip pat mums reikia suderintos reakcijos į nelegalaus turinio internete problemą, priverčiančios kiekvieną iš mūsų pripažinti savo pareigas kovoti, tai turi būti aktualu mums visiems, jei norime apsaugoti savo vaikus ir savo kultūrą.

Todėl pritariu visiems šiems pranešimams tokiems, kokie jie yra dabar ir tikiuosi, kad mūsų diskusijos ir galutinis balsavimas nebus užteršti prasto informavimo sąlygotu išoriniu spaudimu.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Teisės reikalų komiteto nuomonės rengėja. − (PL) Gerb. Pirmininke, Europos pagrindų įstatymai telekomunikacijoms buvo priimti dešimtajame dešimtmetyje ir efektyviai išlaisvino valstybines rinkas iš valstybės monopolijų gniaužtų. Tai sukėlė didelį konkuruojančių operatorių siūlomų skambučių kainų smukimą. Pastaraisiais metais ryšių technologijoje vyko revoliuciniai pokyčiai: Mobilieji telefonai ir internetas, o taip pat ir belaidžiai tinklai kardinaliai pakeitė telekomunikacijų veidą. Šie pokyčiai kartu su socialinėmis implikacijomis turi atsispindėti ir ES teisėje.

Maždaug 15 proc. europiečių yra neįgalūs, o iki 2020 m. pagyvenę žmonės sudarys 25 proc. visos visuomenės. Būtent šie žmonės turi specialių poreikių ir jiems reikia palengvinti priėjimą prie telekomunikacinių paslaugų. Būtina visoje Sąjungoje užtikrinti galimybę nemokamai paskambinti bendru pagalbos telefonu 112, įskaitant ir internetinės telefonijos vartotojus, ir naudotis kitomis elektroninėmis balso perdavimo paslaugomis. Be to, vartotojai privalo turėti teisę būti visiškai informuoti tiek apie teisinius įsipareigojimus, kylančius iš duotosios paslaugos naudojimo, pvz., apie autorių teises, tiek apie teisiškai naudojamus apribojimus. O svarbiausia, raktas į geresnę vartotojų apsaugą yra tikslus valstybinių reguliavimo tarnybų atsakomybės apibrėžimas atsižvelgiant į kasdienį vartotojų teisų realizavimą.

  Manuel Medina Ortega, Teisės reikalų komiteto nuomonės rengėjas. − (ES) Gerb. Pirmininke, specialioji pranešėja C. Trautmann sakė, kad intelektualios nuosavybės teisės klausimai neturėtų būti aptariami šioje diskusijoje. Sutinku su ja, nes manau, kad intelektualios nuosavybės apsauga, kaip ir privatumo bei kitų teisinių koncepcijų apsauga jau apibrėžta kitose teisinėse struktūrose.

Vis dėlto, reikėtų paminėti, kad intelektualinės nuosavybės apsauga vis dar svarbi kalbant apie turinio atnaujinimus. Telekomunikacijos vadinamos greitkeliais, kur kiekvienas gali laisvai keliauti. Tačiau jei kas nors magistralėje įvykdo nusikaltimą, įsikiša policija. Negalima pavogti automobilio, važiuoti juo magistralėje, o įsikišus policijai tiesiog pasakyti, kad šioje magistralėje yra laisvas judėjimas.

Mano nuomone, iš Parlamento perspektyvos, mums labai svarbu iš naujo apibrėžti, kokia svarbi intelektualios nuosavybės apsauga, privataus gyvenimo apsauga, iš naujo apibrėžti netgi žmonių teisę į privatumą, kurį pažeidžia didžiosios telekomunikacijų bendrovės.

  Alexander Alvaro, Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės rengėjas. − (DE) Gerb. Pirmininke, jei leisite man kalbėti tiek pat, kiek trys paskutiniai pasisakiusieji, man to visiškai užteks. Norėčiau pasakyti, kad man susidarė įspūdis, jog pasisakymui turėsiu dvi su puse minutės.

Taigi nešvaistant laiko norėčiau padėkoti Malcolmui Harbourui, Catherine Trautmann ir Pilar del Castillo Vera už tikrai neeilinį bendradarbiavimą, apie kurį Malcolm jau užsiminė. Šį klausimą sprendėme be jokių sutrikimų, pasitikėdami vieni kitais ir itin artimai bendradarbiaudami. Deja, jau per vėlu ištaisyti struktūrinį trūkumą sujungus dvi direktyvas į vieną.

Nepaisant to, norėčiau pasakyti, kad esu labai pamalonintas, kad Komisija atsižvelgė į duomenų privatumo klausimą, nors ir gana paviršutiniškai. Tiesa ta, Komisijos nare, kad jūs tikriausiai neduotumėte man savo kreditinės kortelės duomenų, telefono numerio ir adreso, net jei ir gražiai paprašyčiau. Tačiau būnant „tinkle“, didžioji dalis šios informacijos gali taip pat ten būti ir tokiose vietose, kurių net negali įsivaizduoti arba ten, kur visai nenorite, kad tokia informacija būtų. Šiuo atžvilgiu džiaugiuosi, kad kartu su kitomis frakcijomis ir Parlamento nariais, galėjau užtikrinti, kad vartotojų teisė į jų duomenų konfidencialumą ir asmeninių sistemų apsaugą bus įtraukta į šį paketą.

Matau, kad laikas baigiasi, tačiau tikiuosi, kad dar turėsime progų smulkiau aptarti šį klausimą. Taigi dar kartą norėčiau padėkoti už jūsų konstruktyvų bendradarbiavimą ir galbūt mes sugebėsime pagreitinti duomenų apsaugos gerinimą Europoje taip, kad būtų naudinga vartotojams.

  Angelika Niebler, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, Bendrijų tarybos pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat pradėsiu nuo padėkos specialiesiems pranešėjams C. Trautmann, M. Harbourui, P. del Castillo ir P. Toia ir visiems šešėliniams pranešėjams už puikiai atliktą darbą ir vaisingą bendradarbiavimą su kitais, ne taip intensyviai dalyvavusiais ruošiant šį aplanką.

Paskutinė teisinė struktūra dėl rinkos liberalizavimo datuojama 2002 m. Šios rinkos svarba pabrėžiama jau šiandien. O svarbiausia, jei leisite priminti statistinius duomenis, telekomunikacijų sektorius vien tik Europoje davė daugiau kaip 300 mlrd. eurų. Nuo šios rinkos priklauso tūkstančiai darbo vietų, todėl labai svarbu, kad ir toliau tobulintume nuo 2002 m. galiojusią teisinę struktūrą taip, kad prie šios Europos sėkmės istorijos galėtume pridėti dar keletą skyrių. Norėdami pasiekti tokio rezultato, visų pirma turime priimti tokią teisinę struktūrą, kurioje būtų atsižvelgiama į naujus technologinius pasiekimus.

Per šį trumpą man skirtą laiką norėčiau pabrėžti du aspektus, kurie man asmeniškai atrodo itin svarbūs. Pirmasis – tai investicijos į aukštos technologijos infrastruktūrą Europoje. Mes Europoje turime priimti didžiulį iššūkį ir kaip galima greičiau bei kiek galima daugiau investuoti į šiuos naujus didelio greičio plačiajuosčius tinklus. Tai vienas iš būdų sukurti konkurentišką Europą. Turime sukurti teisines sąlygas šioms investicijoms duoti rezultatų. Kita vertus, negalima sukurti naujų monopolijų ir uždarų rinkų.

Komitete mes užtikrinome, kad su naujų tinklų kūrimu susijusi rizika būtų sąžiningai paskirstyta, ir kad reguliatoriai ateityje privalėtų atsižvelgti į šį rizikos pasidalijimą.

Be to, daug dėmesio skyrėme dažnių politikos klausimui. Mes pritariame lankstesnei dažnių politikai Europoje. Tikiu, kad galima rasti tinkamą būdą pasidalinti šį „skaitmeninį dividendą“ atsižvelgiant į transliuotojų teisinius interesus ir suteikiant kiek galima lankstumo naujoms paslaugoms.

  Erika Mann, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau paanalizuoti tik du aspektus. Norėčiau pradėti nuo srities, kurioje su Pilar del Castillo Vera vis dar turime išsiaiškinti vieną ar du klausimus. Kalbu apie tai, kaip galima būtų garantuoti ateities smulkios agentūros nepriklausomybę ir autonomiją, ir kuris finansavimo būdas šiuo atveju yra tinkamiausias. Šiuo klausimu nuomonės smarkiai skiriasi. Taryba norėtų garantuoto sekretoriato arba BERT, nesvarbu koks būtų jo pavadinimas, įkūrimo ir jo finansavimo metodo prognozės. Šiuo atžvilgiu, mano nuomone, Komisijos narė visiškai teisingai pastebėjo, kad visi norime Europos struktūros ir nepageidaujame kurti struktūrų, kurios nesiderintų su Europos teisine sistema.

Kaip žinote, diskutuojama dėl dviejų finansavimo metodų. Pirmasis yra specialiojo pranešėjo pasiūlytas bendras finansavimas, o antrasis yra mano pasiūlytas ir mūsų frakcijos palaikomas finansavimas iš Bendrijos biudžeto. Kad ir kaip bebūtų, būtų įdomu išgirsti Tarybos, kuri, žinoma, šiuo klausimu karštai diskutavo, ir valstybinių reguliuotojų pozicijas šiuo finansavimo klausimu.

Antrasis mano klausimas, taip pat skirtas Tarybai, susijęs su naujų tinklų finansavimu. Čia mes taip pat priėmėme keletą pataisų, įskaitant ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui pateiktą pataisą, kurioje smulkiau analizuojama galima rizikos pasidalinimo sistemos forma, jei bendrovės atliktų reikalingas investicijas, o konkurentai nuo pat pradžių turėtų priėjimą prie tinklų. Kiek girdėjau, Taryba mano kitaip ir nepageidauja leistis į tokias smulkmenas ar garantuoti bendrovėms kokio nors pavidalo rizikos dalybas. Būčiau dėkingas už jūsų komentarus šiais klausimais.

  Patrizia Toia, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, gamybos ir ekonominio augimo lėtėjimas Europoje jaučiamas ir telekomunikacijų sektoriuje, kur šiuo metu vyksta įvairios krizės. Tai sektorius, kuriam būtinos investicijos, kurio varomoji jėga yra moksliniai tyrimai ir naujovės, ir kuriam reikia pakankamai laiko priimti savo sprendimus Todėl manau, kad turime suteikti visą įmanomą paramą, o mūsų svarstymai dėl šios reguliavimo sistemos gali atgaivinti šį sektorių suteikiant stabilią, tvirtą ir efektyvią teisinę struktūrą.

Mano nuomone, tai mūsų darbo Parlamente ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete tikslas. Dirbome vadovaudamiesi šiuo tikslu: norėjome sukurti struktūrą, kaip sakė C. Trautmann, kuri būtų ne tokia sudėtinga, aiškesnė ir efektyvesnė nei prieš tai buvusi, vadovavomės įsitikinimu, kad kartais nereikia daugiau taisyklių ar daugiau įstatymų, tik patikimų ir efektyvių priemonių, kaip pritaikyti jau esančias taisykles, o kartais reikia net visiškai sugriauti esamą struktūrą.

Sunkiai dirbome norėdami sukurti atvirą, konkurentišką rinką, mėgindami išspręsti amžiną pasidalijimą tarp senųjų, tačiau dar nereiškia, kad istorinių ar kadaise monopolistinių, operatorių ir naujųjų operatorių sakydami, kad suderintoje struktūroje vietos užteks visiems, jei tik versle pasinaudosite įžvalga ir atlikinėsite projektų ekspertizes, ir jei bus tam išteklių.

Galiausiai mes pabrėžėme, – ir manome, kad tai pats svarbiausias aspektas, – kad lankstesnėje sumažinto valstybės reguliavimo struktūroje įvairių pareigų, atsakomybės grandinės kontrolės vaidmuo yra gyvybiškai svarbus ir aš sutinku su Komisijos narės nuomone, kad labai svarbu apibrėžti įvairių už esminę priežiūros užduotį atsakingų institucijų vaidmenis ir atsakomybės sritis.

Ir paskutinė mintis, kurią be specialiųjų pranešėjų, kurių darbą taip gyrėme, minėjo ne vienas kolega, yra apie vartotojo vaidmenį. Vartotojas dažnai nustumiamas į antrą planą, o mes norime jį išvesti į priekį ir pastatyti dėmesio centre, nes jis kartu su verslu yra tikroji rinkos varančioji jėga.

  Roberts Zīle, UEN frakcijos vardu. (LV) Ačiū, gerb. Pirmininke. Norėčiau iš pradžių padėkoti visiems specialiesiems pranešėjams, pristačiusiems elektroninių komunikacijų paketą, už darbą, pradedant nuo organizacinių svarstymų ir baigiant pranešimų ruošimu. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos narei V. Reding už patikimą ir aktyvų darbą elektroninių komunikacijų srityje, tiek tarptinklinių pokalbių srityje, tiek ir su šiuo paketu. Tačiau nesu įsitikinęs, kad įvairių komitetų atliktos Komisijos pateikto projekto pataisos sąlygos geresnį išteklių naudojimą, konkurenciją bendroje Europos rinkoje ar užtikrins efektyvumą vartotojams. Pateiksiu keletą priežasčių, kodėl taip manau.

Pirma, gali būti, kad iš valstybinių reguliuotojų suformuota bendra struktūra BERT bus demokratiškesnė reguliavimo struktūra nei Komisijos siūloma institucija, tačiau gali būti ir taip, kad BERT veiks pagal prastus bendradarbiavimo principus ir susilpnins Komisijos galią priimti reguliavimo sprendimus. Antra, funkcinis telekomunikacijų verslo įmonių išdėstymas, atsiskiriant priėjimą prie tinklų nuo kitų mažmeninių produktų, buvo drąsus Komisijos siūlymas. Tačiau atrodo, kad šis reikalavimas atsiskirti, kaip kraštutinė priemonė, kurią valstybinis reguliuotojas galėtų taikyti, daugelyje rinkų praktiškai niekuomet nebus taikomas. Ne paslaptis, kad mažesnėse ES šalyse reguliatorių įgaliojimai imtis tokių kraštutinių priemonių prieš stambias bendroves yra gana riboti, taigi nesu įsitikinęs, kad šiuo atveju Parlamentas darytų pažangą stiprindamas bendrą Europos rinką, lyginant su Europos Komisijos pasiūlymu.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, prie daugybės girdėtų padėkų norėčiau pridėti ir savąją. Buvau atsakinga už pagrindų direktyvą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, ir dėl Catherine Trautmann politinės nuojautos žiniasklaidos reikaluose bei jos sugebėjimo dirbti labai struktūriškai ir sistemiškai, Parlamentas galbūt išvengė klaidingos žiniasklaidos politikos vykdymo dėl pranešimo apie pagrindų direktyvą. Pamatysime tai ateityje.

Komisijos nare, mano nuomone, Parlamentas atliko esminius pakeitimus pagrindų direktyvos projekte ne tik dėl konkurencijos įstatymo, bet ir dėl prekybos dažniais. Pamačiau, kad pradiniai jūsų pagrindų direktyvos siūlymai buvo orientuoti vien tik į rinką, o „skaitmeninis dividendas“ buvo pernelyg sureikšmintas. Laimei, šie pasiūlymai nepatiko Kultūros ir švietimo komiteto nariams ar Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui. Priešingai, mano kolegos Parlamento nariai viešuosius kultūrinius ir politinius interesus bei plačiosios visuomenės gerovę perkėlė į dėmesio centrą. Manau, kad labiausiai tai matosi šiose C. Trautmann pranešimo dalyse:

Radijo dažniai apibrėžiami kaip visuomeninė nauda, tačiau jie išliks valstybių narių atsakomybe. Pirmenybė bus teikiama pirmiausia transliavimui, o taip pat ir nuomonės formavimo paslaugoms. Jūsų mėginimas primesti transliavimą gynybai sužlugo, Komisijos nare. Bus lengviau įvesti visos Europos paslaugas – tai gera iniciatyva ir, manau, jūs jai pritarsit. Valstybės narės pirmiausiai bus atsakingos už tolesnį dažnių harmonizavimą. Jei kiltų sunkumų, sprendimus priimtų ne tik Komisija, į šį procesą būtų įtrauktas ir Parlamentas. BERT atliks pagrindinį vaidmenį. Net nereikia sakyti, kad mano nuomone, šios institucijos finansavimas turi būti iš Europos biudžeto. Tikiuosi, sugebėsime tai užtikrinti.

Be pagrindų direktyvos ir pastabos apie dažnius, norėčiau kai ką pasakyti apie kitus du pranešimus, pradedant nuo M. Harbouro pranešimo. Jūsų pranešime, M. Harbourai, yra keletas tikrai gerų nuostatų, skirtų vartotojams ir jų interesams. Pvz., tai, kad ateityje žmonių su negalia interesams bus skirtas didesnis dėmesys. Taip pat manau, kad siūlydamas privalomų paslaugų taisykles jūs prisidedate prie žiniasklaidos pliuralizmo.

Vis dėlto mano frakcija nesutinka su mėginimu kontroliuoti ir autorių teises. Mums tai visiškai nepatinka. Nei prancūzų modelis, – tai skiriama Tarybai pirmininkaujančiajai valstybei, – nei „trijų smūgių“ modelis mums nėra priimtini. Šis mėginimas visiškai nesušvelnina mūsų susirūpinimo autorinių teisių apsauga ar privatumo apsauga internete.

Baigdama norėčiau tarti keletą žodžių apie A. Alvaro pranešimą. A. Alvaro, apie duomenų privatumą kalbėjote su didžiuliu įsitikinimu. Manau, – ir savo kalboje jūs minėjote tą patį, – kad dar nematyti nuoseklumo sprendžiant tokius klausimus, kaip IP adresų apsauga. Mūsų patirtis kilus telekomunikacijų skandalui ir paaiškėjus prekybai adresais per skambučių centrus parodė, kad IP adresams turi būti suteikiama maksimali apsauga ir tikiuosi, kad sutarimą šiuo klausimu pasieksime per kitas dvi savaites.

  Eva-Britt Svensson GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Gerb. Pirmininke, tikiuosi, kad daugelis mūsų piliečių seka šias diskusijas ir domisi situacija prieš balsavimą, nes po jo ateis didelių pokyčių metas, ypač kalbant apie interneto paslaugas.

Europos vieningųjų kairiųjų frakcija norėtų ypač pabrėžti tris pagrindines sritis:

Pirma, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji nesutinka su siūlymu įsteigti naują Europos instituciją šioje srityje. Padaugės išlaidų, o situacija taps tik sudėtingesnė. Visai nebūtina steigti dar vienos Europos institucijos.

Antra, kalbant apie elektronines paslaugas reikėtų daugiau dėmesio skirti geografiniams skirtumams ir skirtingai infrastruktūrai. Turime pabrėžti, kad priėmimas visiems vartotojams turi būti vienodas, kad visuomenėje neatsirastų dar daugiau prarajų tarp skirtingų žmonių grupių. Tarp gyvenančių miestuose ir stiprios ekonomikos regionuose ir tarp gyvenančių silpnos ekonomikos regionuose ir retai apgyventose vietovėje negali būti jokių priėjimo prie elektroninių paslaugų skirtumų. Kai ne visuomenė ar valstybė, bet privatūs veikėjai perima tokias svarbias investicijas į infrastruktūrą, atsiranda rizika, kad ne visi piliečiai turės vienodą priėjimą už tą pačią kainą.

Trečia, GUE/NGL frakcija priešinasi skirtingų pramoninių lobistinių grupuočių daromai įtakai. Telekomunikacijų paketas neturėtų paveikti autorių teisių apsaugos, tačiau nepaisant to, lobistai šiame siūlyme gavo progą būti išklausyti. Lobistinių grupuočių pasiūlymai, kuriems pritarė visos frakcijos, išskyrus Europos vieninguosius kairiuosius, kurie vieninteliai balsavo prieš Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, sudaro galimybes kontroliuoti parsisiunčiamą medžiagą ir laisvą priėjimą, pvz. prie tokių tinklaviečių, kaip MySpace ir YouTube.

Pataisos buvo pateiktos vėlai, slaptai ir be jokių didelių diskusijų tarp piliečių dėl šių didelių pokyčių. Švedijoje, pvz., vyko plati diskusija apie rinkmenų mainus. Aš kovoju su sprendimu uždrausti rinkmenų mainus valstybiniu mastu ir tą patį darau ES mastu. Rizika dėl šio sprendimo priėmimo ES mastu yra didesnė nei valstybinių sprendimų keliama rizika, nes lobistinės grupės darė didžiausią poveikį ES sistemoje ir daugeliui piliečių trūksta informacijos apie mūsų diskusijas šiais klausimais ES mastu. Tikiuosi, kad sulauksime nuomonių bangos iš piliečių, norinčių garantuotos kalbos laisvės ir priėjimo prie interneto paslaugų.

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Gerb. Pirmininke, Sizifas galėtų būti mano antras vardas. 15 proc. Švedijos gyventojų išrinko mane priešintis čia Europos Parlamente ES įsitraukimui į netgi dar daugiau sričių ir taip dar labiau centralizuoti ir biurokratizuoti Europos visuomenę. Tai primena Sizifo darbą.

Telekomunikacijos – viena iš sričių, kur ES turi atlikti svarbią funkciją ir aš su pasitenkinimu žvelgiu į siūlomą telekomunikacijų paketą, kuris užtikrins didesnę konkurenciją ir geresnę privatumo apsaugą, tačiau atrodo, kad centralizavimas ir biurokratizavimas neišvengiami. Šiuo atžvilgiu nesutinku su dviem aspektais. Pirma, siūloma laisvą radijo bangų spektrą, kuris atsiras perėjus prie skaitmeninio transliavimo, paskirstyti pagal ES taisykles. Antra, siūloma įsteigti naują Europos elektroninių ryšių rinkos tarnybą.

Raginu Parlamento rūmus atmesti abu šiuos siūlymus. Laisvas radijo bangų spektrą paskirstyti turi valstybės narės, o natūralus sprendimas būtų patobulinti jau egzistuojančias Europos telekomunikacijų priežiūros institucijas.

  Desislav Chukolov (NI). - (BG) Gerb. Pirmininke, kolegos, galvojau apie dalykus, kuriuos šiandien pasakėme šioje salėje, ir niekas nepabrėžė informacijos konfidencialumo išlaikymo svarbos. Kreipiuosi į jus ir prašau, kad aptarinėdami tokį svarbų klausimą, nesivadovautume Jungtinių Valstijų pavyzdžiu.

Juk žinote, kad prisidengdama pretekstu „kova su terorizmu ir piratavimu“ supranacionalinė oligarchija mėgina kiek galima daugiau piliečių primesti visišką, besąlygišką ir neatsakingą pilietinei visuomenei kontrolę. Mūsų asmeninės informacijos konfidencialumas turi būti išlaikytas bet kokia kaina. Pakartosiu – bet kokia kaina!

Šiuo metu visi telefoniniai pokalbiai Bulgarijoje kontroliuojami. Nuo kitų metų mano šalį valdantys asmenys nori visiško ir besąlygiško priėjimo prie visų žurnalų rinkmenų ir išsiųstų elektroninių pranešimų iš kiekvieno šalies kompiuterio. Tai nedaroma iš bejėgiškumo. Bulgarijoje, kaip ir visoje Europoje, yra pakankamai daug gerai apmokytų ir kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų susidoroti su bet kokios rūšies kompiuteriniu nusikaltimu. Tai daroma, pakartosiu dar kartą, siekiant visiškai kontroliuoti piliečius.

Teisė į laisvę taip pat garantuoja mūsų teisę į orumą. Bet ką, mėginantį atimti iš mūsų orumą reikėtų nubausti, o ne suteikti žiniasklaidos paguodą taip išnešant sveiką kailį.

Prieš kurį laiką Bulgarijoje vyko abejinga diskusija piliečių teisių elektroniniame pasaulyje tema. Vienintelė tuo metu padaryta išvada buvo tokia: nesvarbu, ko nori piliečiai, jie gyvena su tuo, kas jiems primetama. Galiu visiškai drąsiai garantuoti visiems Bulgarijos piliečiams, kad Attack partija, net vadovavimo pradžioje kitais metais panaikins bet kokį brovimąsi į korespondenciją ir kontrolę internete.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, jei mūsų privačios korespondencijos teisė bus kartą apribota, tai liks amžiams. Net jei teroristai korespondencijai pradėtų naudoti balandžius. Tas, kas pakeičia saugumą laisve, nenusipelno nei laisvės, nei saugumo. Ačiū.

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare V. Reding, ponios ir ponai, leiskite man pradėti nuo sveikinimų Komisijai. Pasiekėme antrąją tarptinklinių pokalbių mokesčių balso telefonijoje mažinimo proceso stadiją. Manau, kad ši kontrolė praktiškai pasirodė labai efektyvi. Nepaisant to, pasibaigus atostogoms mūsų vartotojai ir vėl bus užversti nerimą keliančiomis sąskaitomis, nes, tiesą sakant, padaryta pažanga labai menka SMS rinkoje, o ypač duomenų perdavimo tarptinkliniais ryšiais atžvilgiu.

Todėl raginu Komisiją veikti ir sukurti bendrą Europos rinką Europos vartotojams. Mums belieka tik pripažinti, kad ši Europos vidaus rinkos dalis dar nefunkcionuoja, ir kad jaučiamas skubus poreikis įsteigti bendrą rinką šioje sferoje, ypač palaipsniui vykdant bendrą lankstaus dažnių paskirstymo planą. Efektyvus šio riboto šaltinio valdymas itin svarbus.

„Skaitmeninis dividendas“ – istorinė galimybė, kuri bus svarbi ir televizijos korporacijoms, nes pastarosios galės transliuoti savo programas į trečiosios kartos mobiliuosius telefonus, kad galėtume sukurti bendrą Europos žiniasklaidos zoną. „Skaitmeninis dividendas“ sukuria naujų galimybių ir Europos bendrijų srityje.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kaip svarbu vykdyti Pasaulio radijo konferencijos sprendimus, ir raginu Komisiją – nes šių klausimų sprendimas BERT nenumatytas – įsteigti savo instituciją ar specialią grupę, kuri ištirtų šiuos klausimus ir priimtų patikimas direktyvas bendradarbiauti.

Taip pat manau, kad BERT turėtų būti finansuojama tik iš Bendrijos fondų, nes mums paprasčiausiai reikia tarnybos ar institucijos, kuri būtų įsipareigojus Europos vidaus rinkai, ir todėl, kad valstybiniams reguliuotojams turi būti suteikiama daugiau teisių kitose valstybėse narėse.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Brangūs kolegos, informacinės visuomenės kūrimas priklauso nuo elektroninių komunikacijų tinklų ir paslaugų.

Perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos iki 2012 m. atlaisvins gana didelį spektrą radijo dažnių Europos mastu, todėl išaugs naujų technologijų kūrimas ir padaugės novatoriškų sprendimų, kurie paskatintų Europos konkurentiškumą šiame sektoriuje. Norėdamas išnaudoti visą „skaitmeninio dividendo“ teikiamą naudą Europoje, Europos Parlamentas vadovaujasi savo bendru, lanksčiu ir suderintu metodu, kuris leidžia transliuotojams ir toliau teikti bei plėsti savo paslaugas, bei leidžia elektroninių komunikacijų operatoriams naudoti šį šaltinį naujoms su svarbomis socialinėmis ir ekonominėmis vartosenomis susijusioms paslaugoms. Be to, Parlamentas pabrėžia, kad „skaitmeninis dividendas“ turi būti paskirstytas laikantis technologinio neutralumo principo.

„Skaitmeninis dividendas“ gali padėti pasiekti Lisabonos strategijos tikslų teikiant patobulintas sąveikių socialines paslaugas, tokias kaip e-valdymas, e-sveikata, e-mokymasis, ir ypač žmonėms, gyvenantiems nepalankiose, izoliuotose ar net kaimo vietovėse.

Pripažindami valstybių narių teisę spręsti dėl „skaitmeninio dividendo“ naudojimo, manome, kad koordinuotas Bendrijos metodas smarkiai pagerins „skaitmeninio dividendo“ vertę ir leis efektyviai išvengti žalingo kišimosi į valstybes nares ir į valstybes nares ir trečiąsias šalis, bei garantuos, kad spektro vartotojai gaus naudos iš visų vidaus rinkos privalumų.

Vartotojo pasitikėjimas informacinės visuomenės paslaugomis priklauso nuo elektroninių komunikacijų paslaugų, jų saugumo ir asmeninių duomenų apsaugos. Labai svarbu, kad valstybinės reguliavimo tarnybos, prieš imdamosi konkrečių priemonių elektroninių komunikacijų tinklų saugumo ir integralumo srityje, pasitartų su visais elektroninių komunikacijų paslaugų tiekėjais. Taip pat manau, kad valstybės narės turėtų nustatyti priemones, kurios skatintų produktų ir paslaugų rinkos, pasiekiamos dideliu mastu ir pasižyminčios neįgaliesiems pritaikytomis sąlygomis, sukūrimą.

  Alexander Alvaro (ALDE). - (DE) Gerb. Pirmininke, man pasitaikė netikėta proga reaguoti (ir tai padarysiu su didžiausiu malonumu) į R. Harms indėlį siekiant pasiūlymus atskirti nuo faktų. Manau, tai labai matosi pranešime. Mes iš esmės įtraukėme Federalinio Konstitucinio teismo sprendimą, kuriuo sukuriama nauja pagrindinė teisė. Teisė į IT sistemų konfidencialumą ir vientisumą – pirmasis dalykas, kuris turi būti puoselėjamas šiuo teisės aktu. Taigi veikėme greičiau nei kuri nors valstybė narė, ypač mano šalis. Viešai prieinami privatūs tinklai irgi yra įtraukti, taip pat ir tokios paslaugos kaip „Facebook“, „Bebo“ ir pan., kurios iki šiol visiškai nepateko į direktyvos taikymo sritį. O kaip dėl slapukų, panašios programinės įrangos ar kitų taikomųjų programų, kurios faktiškai perduoda vartotojo duomenis atgal į pagrindinį langą be išankstinio vartotojo sutikimo – ar tai taps praeitimi? Vartotojai iš anksto sutiko iš esmės dėl visų dalykų, esančių jų kompiuteriuose, mobiliuosiuose įrenginiuose, ir dėl taikomųjų programų, kurios priklauso ar netgi kurios yra prieinamos trečiosioms šalims. Ateityje vietos informaciją bus galima užfiksuoti arba tik anonimiškai, arba iš anksto sutikus vartotojui sutikimu. Nepageidaujami pardavimo skelbimai, erzinantys teksto pranešimai, kvaili el. laiškai ir pan. – šie dalykai į direktyvą neįtraukti. Ateityje duomenų apsaugos institucijų pranešimai bus privalomi kiekvieną kartą, kai tik tokia institucija ieškos kurio nors žmogaus asmeninių duomenų.

Ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad mes sukūrėme aiškesnę sistemą, skirtą pranešimams, kurių būtų reikalaujama esant saugos pažeidimams arba praradus iki šiol turėtus duomenis. Kadangi prieš tai kalbėjome apie pasiūlymus, nenorėčiau praleisti to, kad svarstome klausimą, kaip elgtis su IP adresais, nes IP adresai – ir mes negalime painioti šių dalykų – yra ne tie duomenys, kuriais pasinaudojama kaip asmeniniais duomenimis, kredito kortelės informacija ir pan., ir netgi jei jais pasinaudojama – trumpai tariant – IP adresai nebūtinai yra asmeninė ypatybė, bent jau ne tada, kai jūsų šaldytuvas perduoda pranešimą jūsų kompiuteriui.

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Gerb. Pirmininke, būtina, kad ir kur žmonės begyventų, parapijose, mažesnėse ar didesnėse apylinkėse, kaime ar mieste, turėtų prieigą prie plačiajuosčio ryšio paslaugų ir prie šiuolaikinių technologijų. Tam tikrose srityse įsikūrusios įmonės pasikliauja sparčiojo interneto ryšio paslauga. Kol plačiajuosčio radijo signalo sistemos paslaugos nebus tam tikrose srityse, nebus galima pritraukti investicijų ir paskatinti įmonių kūrimosi.

Būtina, kad vyriausybės susirūpintų šiuo metu esančia kaimo vietovių ir miesto zonų nelygybe skaitmeninių paslaugų ir plačiajuosčio ryšio požiūriu ir kad užtikrintų tų sričių konkurencingumą ir investicijas į jas. Tokia nelygybė itin akivaizdi Airijoje, kuri susidarė dėl ten veikiančios privačios įmonės „Eircom“, kontroliuojančios interneto ryšio teikimo paslaugą ir tokiu būdu sukuriančios didžiulį kaimo ir miesto vietovių skirtumą. Noriu, kad Komisijos narė ištirtų šią situaciją, nes iš visko sprendžiant nei šalies reguliuotojas, nei vyriausybės, atrodo, to padaryti negali.

  David Hammerstein (Verts/ALE). - (ES) Aiškiai matyti, kad iš ambicingo projekto, kurį pernai pateikė Europos Komisija, liko menkas šešėlis. Gėda dėl daugelio priežasčių; vartotojams reikia nepriklausomo valdymo Europos mastu, o ne šalių reguliuotojų klubo, kuriems didžiulę įtaką daro šalių šalininkai.

Žalieji nepritaria Europos elektroninių ryšių rinkos valdžios institucijos pavertimui į jos finansuojamą reguliuotojų klubą, kuriam trūksta skaidrumo ir nėra pakankamos kontrolės ar veto teisės iš Europos Komisijos pusės. Abejotinas yra naujosios institucijos savarankiškumas.

Be to, gėda, kad dėl didelių telekomunikacijų įmonių spaudimo, prieiga prie pagrindinių telekomunikacijų infrastruktūrų nesuteikiama naujoms, pažangioms įmonėms ir taip atsiranda infrastruktūrų dubliavimas.

Žalieji propaguoja neutralumą technologijų srityje ir operacijų atskyrimą panaikinant dominuojančias telekomunikacijų įmonių milžinių pozicijas. Tačiau Europos Parlamentas buvo per daug nedrąsus bei paveiktas lobistų ir pro pirštus pažiūrėjo į naujų pažangesnių įmonių, teikiančių daugiausia bevielio ryšio paslaugų Europoje ir siūlančių vartotojams naudingų priemonių, interesus.

Deja, turiu pasakyti, kad apskritai mes suteikėme progą daug didesnei Europos pridėtinei vertei telekomunikacijų ryšio srityje išslysti iš mūsų rankų. Labai didelį susirūpinimą mums kelia kai kurie grėsmingi pasiūlymai, pateikti M. Harbouro pranešime, kurie aiškiai pažeidžia tinklo (kaip ryšių priemonės) neutralumo principą, pažeidžia vartotojo privatumą, kelia grėsmę interneto laisvei ir, svarbiausia, aiškiai nepatenka į telekomunikacijų paketo taikymo sritį turinio požiūriu, požiūriu to, kas teisėta, o kas ne intelektinės nuosavybės srityje, ir informacijos filtrų požiūriu.

Šis paketas skirtas rinkos infrastruktūrai, vartotojams, o ne tam, kaip interneto paslaugų teikėjus paversti skaitmeniniais policininkais.

  Hanne Dahl (IND/DEM). – (DA) Gerb. Pirmininke, tokios formos, kokios yra dabar, telekomunikacijų paketą sudaro daug gerų priemonių. Atsižvelgiant į didesnį skaidrumą šioje rinkoje eiliniai vartotojai gaus lengvesnę prieigą ir ji bus pigesnė. Tačiau pakete yra ir keletas visiškai nevykusių aspektų, kuriuos minėjo ankstesnis kalbėtojas. Ribų nustatymo, kas yra teisėtas ir neteisėtas žiniatinklio svetainių turinys, klausimas atveria duris visus mūsų ryšius, bendravimą ir operacijas, vykdomas internetu, sekti, registruoti ir kontroliuoti tokiu mastu, kad į tai įtraukiamos ir tokios šalys, kurių paprastai nelaikome demokratiškai vertomis tai daryti!

Negalime leisti registruoti, taip pat kaip ir negalime leisti paslaugos teikėjui savavališkai nutraukti pranešimų srauto, jei kažkas mano, kad jis žalingas. Tai būtų beveik tas pats, kas Europos paštuose įdarbinti armiją inspektorių, kad jie išmestų tuos laiškus, kurių perskaitymas, jų manymu, gali būti žalingas gavėjui. Kas turės teisę skaityti mano meilės laiškus? Turime užtikrinti, kad būsimi teisės aktai netaptų elektroniniais tramdomaisiais marškiniais, o būtų struktūra, kurioje vystytųsi ateities kultūra, socialinė diskusija ir interaktyvusis gyvenimas.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau iš pradžių pasveikinti Komisijos narę V. Reding. Vos praėjus metams po teisės aktų dėl tarptinklinio ryšio priėmimo, jau turime kitą paketą, kuris labai svarbus vartotojams. Taip pat sveikinu pranešėjus. Koordinuoti reikėjo ne mažiau kaip keturis pranešimus, ir, atrodo, koordinavimas buvo labai sėkmingas.

Vartotojų apsauga, kuri minima teisės aktuose, aptartuose Malcolmo Harbouro pranešime, labai glaudžiai susijusi su geresniu skaitmeninio dividendo, kurio laukia vartotojai, paskirstymu. Labai svarbu – kaip pasiūlė Komisijos narė V. Reding – optimizuoti spektro panaudojimą vykdant koordinavimą Europos mastu. Televizija ir mobilioji telefonija siūlomos kaip pagrindinės skaitmeninį dividendą gaunančios sritys, tačiau noriu pabrėžti bevielio interneto ryšio svarbą. Daugelyje Europos dalių jis – vienintelė prieigos prie interneto priemonė milijonams piliečių, ypač gyvenantiems kaimo ir atokiose vietovėse. Todėl, jeigu ekonominis sektoriaus, apie kurį kalbame, augs labai sparčiai, didelė gaunamo dividendo dalis turi būti skirta plačiajuosčiam bevielio interneto ryšiui.

Moksliniai tyrimai, susiję su dividendo optimizavimu ir paskirstymu, kitas svarbus klausimas. Šį klausimą galėtų išnagrinėti Jungtinis mokslinių tyrimų centras, todėl noriu paklausti Komisijos narės, ar šis klausimas iš tiesų svarstomas. Iškyla trys svarbiausi reikalavimai: vartotojai turi turėti galimybę rinktis, teisės aktai turi skatinti investicijas ir konkurencingumą, o vidaus rinka turi būti stiprinama. Mano nuomone, tai sužadina lobizmą ne tik Parlamente, tačiau ir Tarybos atžvilgiu, pvz., kiekvienoje valstybėje narėje.

  Éric Besson, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Gerb. Pirmininke, dėkoju, kad leidote man kalbėti šiuo klausimu, turiu atsiprašyti, kad greitai turiu išeiti, nes grįžtu į Paryžių.

Mano kolega Luc Chatel atsakys į daugelį klausimų, kurie buvo iškelti šioje diskusijoje. Norėčiau tik pasakyti keletą žodžių atsakydamas į M. Harbouro pastabas, kad trūksta diskusijų dėl universaliosios paslaugos masto. Pirmiausia pritariu pranešėjui, kad plačiajuosčio ryšio prieiga (prieiga prie žinių ar pagrindinių paslaugų) yra pagrindinis iššūkis, gresiantis mūsų bendruomenėms. Kaip sakė M. Harbour, plačiajuosčio ryšio prieiga neįeina į dabartinę universaliosios paslaugos sritį. Pirmininkaujančioji Prancūzija paprasčiausiai nori pradėti diskusiją dėl to, kaip užtikrinti plačiajuosčio ryšio prieigą visoje Europoje.

Išklausius įvairių valstybių narių nuomonių, paaiškėjo, kad galimi keli scenarijai. Pirmoji galimybė būtų praplėsti Universaliosios paslaugos direktyvos taikymo sritį įtraukiant plačiajuosčio ryšio paslaugas; antrąjį scenarijų sudarytų pasirinkimo laisvės sukūrimas ir įgalinimas tik tų valstybių narių įtraukti į savo universaliąją paslaugą plačiajuosčio ryšio prieigą, kurios to nori; ir pagaliau tarpinė galimybė – privalomas plačiajuosčio ryšio įtraukimas į universaliąją paslaugą tose valstybėse narėse, kuriose plačiajuostis ryšys pasiekė pakankamą išvystymo lygį. Todėl mums visiems buvo suteikta galimybė pirmininkaujant Prancūzijai pradėti diskusiją ir pabandyti suderinti savo pozicijas. Būtent to ir Komisija tikisi pasiekti.

Dar norėčiau pasakyti keletą žodžių R. Harms: mes neketinime supriešinti interneto plėtros su autoriaus teisės apsauga. Konvergencijos srityje turime vystyti tiek kanalą, tiek turinį, gerindami tinklus ir tuo pačiu metu skatindami turinio kūrimą ir teikdami autoriams paramą. Kaip jūs pabrėžėte, Prancūzija skiria ypatingą reikšmę autoriaus teisei; tačiau pirmininkaujančioji Prancūzija nebando primesti modelio, kurį plėtojame Prancūzijoje ir kuris pagrįstas prevencine veikla ir laipsniškai kintančiu atsaku, mūsų šalyje jis dar vadinamas kūrybos ir interneto teise.

Mes labai gerai žinome, kaip jūs minėjote, kad būtina yra tiek privatumo, tiek asmeninių duomenų apsauga. Manome, kad tai niekaip nesuderinama su jokiais kitais mūsų interesais.

  Bernadette Vergnaud (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Ministrai, Komisijos nare, ponios ir ponai, po mėnesius trukusių diskusijų, kurios dar nebaigtos, manau, kad galiu pasakyti, jog kaip M. Harbouro ir pagalbinių pranešėjų darbo rezultatą pasiekėme kompromisus, itin palankius vartotojų interesams. Atitinkamai, labai svarbu skatinti geresnį konkurencingumą įdiegiant keletą priemonių, kuriomis būtų reikalaujama iš ryšių bendrovių sudaryti priimtinos trukmės sutartis ir įgyvendinti numerio perkeliamumo galimybę per vieną dieną, kad abonentai, norintys pakeisti paslaugos teikėją, galėtų tai padaryti.

Apsaugos požiūriu, telekomunikacijų sektoriui turi būti taikomos pagrindinės vartotojų apsaugos taisyklės; numatyti kainų kontrolės mechanizmai bei neteisminių ginčo sprendimo procedūrų (ginčo atveju) patobulinimai.

Kitas labai svarbus klausimas – pagalbos tarnybų pasiekiamumas ir skambintojo buvimo vietos informacijos pateikimas, o tai turi būti atliekama patikimomis priemonėmis nepaisant to, kokios technologijos naudojamos.

Privatumo apsauga, kaip ir vaikų apsauga, irgi yra prioritetas: prieigos teikėjai turi suteikti vartotojams nemokamą vaikų kontrolės programinę įrangą.

Visi šie patobulinimai turi būti užtikrinti kuo didesniam žmonių skaičiui. Todėl taikoma daug priemonių, kad vienodą prieigą turėtų ir žmonės su negalia, ir nedideles pajamas turintys asmenys; taip pat atsižvelgta ir į SME poreikį. Pranešime taip pat pabrėžiama būtinybė praplėsti universaliosios paslaugos sritį, ypač įtraukiant plačiajuostį ryšį. Labai geras dalykas, kad pirmininkaujančioji Prancūzija šį klausimą laiko vienu iš savo prioritetų.

Dabar norėčiau pereiti prie turinio ir autoriaus teisės klausimo, kuris lyg ir nustelbė visus kitus teisės akto pagerinimus. Mūsų tikslas visada buvo teikti vartotojams bendrą informaciją apie autoriaus teisės pažeidimus, o tai dera su pradiniu Komisijos pasiūlymu. Dirbsime iki pat galutinio balsavimo, kad pagerintume kompromisų formuluotes užtikrindami, kad teikiant prieigą prie turinio būtų išlaikytas neutralumo principas. Tačiau kai kurie priimti Privatumo direktyvos pakeitimai iš tikrųjų kelia problemų ir mes užtikrinsime, kad jie būtų panaikinti.

Dar kartą norėčiau padėkoti savo kolegoms. Lauksiu daugiau konkretesnių pasiūlymų iš pirmininkaujančiosios šalies, kad būtų galima toliau tobulinti šio teisės akto tekstą prieš pateikiant jį kitai dalinei sesijai.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE). - Gerb. Pirmininke, telekomunikacijų paketas – svarbus žingsnis pirmyn telekomunikacijų Europoje modernizavimo ir suderinimo srityje. Dirbau su Piliečių teisių direktyva, ir kartu su pranešėju M. Harbouru daug nuveikėme bei pasiekėme bendro sutarimo daugeliu klausimų.

Ši direktyva užtikrins geresnę vartotojų teisių apsaugą elektroninių ryšių srityje. Numerio perkeliamumas, privatumo apsauga ir sauga telekomunikacijų srityje – dar vieni šia direktyva pasiektų patobulinimų pavyzdžiai.

Diskutavome labai kebliu klausimu – dėl tinklo neutralumo. Mano nuomone, toks radikalus tinklo neutralumas, kokį pamatėme kai kuriuose pakeitimuose, tinklus tik dar labiau perpildys, padarys juos lėtesnius, mažiau efektyvius ir brangesnius. Siekiant turėti veiksmingus ir sumanius tinklus bei maksimaliai padidinti bendras vartotojo galimybes ir jų vertę reikia valdyti tinklą. Man labai džiugu, kad susitarėme dėl pakeitimų, susijusių su pagalbos skambučio numeriu 112, ir priėmus direktyvą valstybės narės toliau stengsis informuoti ir mokyti visuomenę, kaip naudotis šiuo numeriu. 112 numerį bus galima naudoti visoje ES teritorijoje, o valstybės narės turės užtikrinti, kad būtų įdiegta skambintojo vietos nustatymo įranga.

Be to, skambučiai pagalbos tarnyboms numeriu 112 gali būti užblokuoti tais atvejais, jei vartotojas pakartotinai piktnaudžiauja skambindamas šiuo numeriu. 112 bus geriau prieinamas žmonėms su negalia.

Taip pat tikiuosi, kad bus priimtas pakeitimas dėl išankstinio įspėjimo sistemos įdiegimo visoje ES. Šiam pakeitimui nereikia, kad Briuselyje būtų įkurta agentūra, tačiau bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybių narių valdžios institucijomis turi būti apibrėžti bendrieji įspėjimo sistemos standartai. Žinoma, įspėjimas turi būti vykdomas vietos lygiu, tačiau vadovaujantis bendraisiais standartais, kad būtų užtikrinta, jog visi ES piliečiai, kurie gali būti paveikti pavojaus, gautų ir suprastų šį pranešimą ir veiktų taip, kad išgelbėtų savo gyvybes.

Aš tvirtai įsitikinęs, kad telekomunikacijų paketas prisidės prie įmonių pastangų gerinti savo veiklą ir investuoti į naujas technologijas, bei tuo pačiu metu sustiprins Europos piliečių vartotojų teises.

PIRMININKAUJA Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, Europos visuomenė ir pasaulis kaip visuma vis labiau priklauso nuo elektroninių ryšių. Šie ryšiai − ekonomikos nervų sistema. Jie naudojami švietimo, administravimo, sveikatos priežiūros, žiniasklaidos ir tęstinio mokymosi srityse. Šalia didžiulių privalumų elektroniniai ryšiai sukelia ir kai kurių tiesioginių grėsmių piliečiams, institucijoms ir įmonėms.

Piliečių, kurie yra ne tokie intensyvūs sistemos vartotojai, lūkesčius sudaro kuo geresnė prieiga prie paslaugų už kuo mažesnę kainą, pvz., už tarptinklinio ryšio ES valstybėse narėse skambučius, ir grėsmių elektroninių ryšių vartotojams, apie kurias kalbama Malcolmo Harbouro pranešime ir kitur, pašalinimas. Turime patenkinti šiuos lūkesčius panaudodami naujausias technologijas ir konkurencingumą bei teikdami paramą iš Europos Sąjungos, ypač kaimo ir kalnuotoms vietovėms. Turėdami omenyje šių reikalavimų ir reguliavimo mechanizmų sąveiką bei sujungimą, be to, atsižvelgdami ir į matomumą, turime apsvarstyti, ar būtų tikslinga sujungti nuostatas, apie kurias dabar diskutuojame, į vieną direktyvą. Norėčiau padėkoti visiems pranešėjams už atliktą darbą.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, šiandieniniame mūsų gyvenime ryšio kanalai labai svarbūs. Turi būti užtikrintas plačiajuosčio ryšio prieinamumas, ypač tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse, ir tiems, kurie reikalauja dėmesio, pvz., silpnaregiams. Nors mes džiaugiamės laisve, kurią suteikia internetas, turime pripažinti, kad su laisve ateina ir atsakomybė.

Esu atsidavęs neutralumo šalininkas. Kadangi pasaulis tampa vis labiau globalizuotas, labai svarbu, kad žmonės galėtų laisvai bendrauti. Tačiau šia laisve, kuri labai vertinga, turi būti naudojamasi labai pagarbiai. Turi būti pripažinta, kad be šios pagarbos gali prasidėti piktnaudžiavimas interneto prieigomis.

Jau ėmėmės veiksmų dėl blogiausių piktnaudžiavimo internetu atvejų, t. y. pedofilijos. Tačiau reikia spręsti ir kitokio piktnaudžiavimo problemą. Interneto paslaugų teikėjai turi atlikti savo vaidmenį savo platformų apsaugos, kad jos nebūtų panaudojamos griaunamosioms jėgoms, pvz., šmeižtui, neapykantai ir išnaudojimui, srityje. Norėčiau pasakyti Komisijos narei, kad mums reikia padaryti viską, ką galime, kad išsaugotume laisvę ir tuo pačiu metu skatintume atsakomybę už internetą.

  Jacques Toubon (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Ministre, Komisijos nare, ponios ir ponai, šis darbas yra nepaprastas. Mūsų komitetų pasiektas rezultatas yra suderintas. Gerb. Tarybos Pirmininke, jūs buvote visiškai teisus, norėdamas, kad į jį būtų iš esmės atsižvelgiama. Aš tik noriu pasveikinti savo kolegas Catherine Trautmann, Pilarą del Castillo ir Malcolmą Harbourą su jų darbu.

Tokiu atveju man nekyla jokių problemų pasakyti C. Trautmann, kad aš nepritariu jos nuomonei, jog neturime įtraukti jokių nuorodų dėl intelektinės nuosavybės teises. Be platformų ir kanalų, apie kuriuos diskutuojame (ypač jos pranešime), dar mums labai svarbu, kad tos platformos ir kanalai suteiktų mums prieigą prie turinio. I. Guardans, M. Medina ir M. Mavrommatis labai gerai išreiškė šią mintį, ir aš pritariu jiems.

Komisijos pateiktame teisės akte buvo dvi nuorodos šiuo klausimu; būtų geriau, jei jos būtų išsaugotos. Dabar diskusija sutelkta į nuorodą į 2001 m. ir 2004 m. direktyvas dėl autoriaus teisės ir įvairių tarpininkų bendradarbiavimo. Kokiu tikslu? Siekiant skatinti teisėtus pasiūlymus, kitaip tariant teisėtą turinį, kuris įgalins mūsų pramonę ir mūsų kultūrinę įvairovę klestėti. Kritika, kuri buvo nukreipta į šiuos teisės aktus – kai kurią girdėjau keletą kartų netgi čia šiame Parlamente – padidino, pvz., Olivennes susitarimo šmėklą. Tačiau modelis, kuriuo turime remtis, yra Supratimo memorandumas, pasirašytas liepos 24 d. JK vyriausybės, OFCOM ir įvairių tarpininkų. Kiek man žinoma, jie nepalaiko biurokratijos ir interneto diktatūros.

Svarbiausia – neužkirsti kelio tam, kad įstatymai būtų vykdomi valstybėse narėse, užtikrinti suderinimą su pagrindinėmis teisėmis ir neužkirsti kelio naujoms technologijoms bei naujai ekonomikai veikti mūsų kultūros įvairovės, mūsų pažangiausių pramonės šakų ir Europos piliečių protų ir talentų labui, į šiuos dalykus nukreipti mūsų svarbiausi ginklai ir mūsų didžiausios lėšos esant visuotinei konkurencijai.

  Evelyne Gebhardt (PSE). - (DE) Gerb. Pirmininke, kaip ir B. Vergnaud aš džiaugiuosi M. Harbouro pranešimo dalimi, susijusia su vartotojų apsauga, kurioje yra daug labai gerų sprendimų. Universalioji prieiga prie šių paslaugų – labai svarbus principas, kurio negalima nepabrėžti. Ir aš galiu dar kartą jus, M. Harbourai, patikinti, kad šiai pranešimo daliai taip pat visiškai pritaria ir mano frakcija.

Tačiau yra dalių, kurias reikia peržiūrėti. Jūs esate teisi, V. Reding. Savo įžanginėse pastabose išreiškėte nustebimą, kad Europos Parlamentas turi siekti sumažinti asmeninių duomenų apsaugą. Ar galiu jums pasakyti, kad tai nėra Parlamento nuomonė, Parlamentas neprivalo balsuoti dar dvi savaites, ir tik paskui pamatysime, kokią poziciją jis priims šiuo klausimu. Iki tol surūšiuosime visus šiuos dalykus, nes dabar yra šiokia tokia netvarka. Pažadu jums, kad mūsų frakcija nesieks asmeninių duomenų apsaugos susilpninimo. Jei Parlamente nebus realizuoti jokie tenkinantys susitarimai dėl duomenų apsaugos, tinklo prieigos ir tinklo neutralumo, mano frakcija negalės balsuoti už šį paketą, o tada turėsime galvoti, kaip judėti toliau iš to taško.

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE). - (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, norėčiau pasveikinti jus su jūsų paskyrimu ir, žinoma, pranešėjus, o ypač C. Trautmann, kuri dirbo itin sunkiai, kad pasiektų šį bendrą sutarimą, kuris jos nuomone, turėjo būti neutralus ir neturintis jokių skirtumų pagal sektorius. Tačiau dėl teisių naudoti spektrą, reikia pastebėti, kad investicijų ir nusidėvėjimo ciklai įvairiuose sektoriuose skiriasi. Tačiau dėl teisės akto nuostatų dėl asignavimų ir dažnių bei licencijų suderinimo palydovinio ryšio operatoriai patenka į teisinio neapibrėžtumo situaciją dėl savo sektoriaus savito pobūdžio. Pranešėjos pasiūlytame naujame 8a straipsnyje pateikiamos tam tikros garantijos, tačiau šio straipsnio teksto formuluotė turi būti sugriežtinta atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir ITU taisykles. Be to, lieka neatsakyta į nemažai klausimų, susijusių su Komisijos derybų mandato turiniu ir apimtimi.

Dėl M. Harbouro pranešimo, norėčiau iškelti „viešai prieinamos telefono ryšio paslaugos“ apibrėžimo, pateikto 1 straipsnio 2b dalyje, problemą. Šis apibrėžimas, atsižvelgiant į Privatumo direktyvoje pateiktą apibrėžimą, turi būti taikomas tik dvikryptės paslaugos atveju. Balso perdavimo interneto protokolu (VoIP) ir žaidimų konsolės jokiu būdu negali būti sulyginamos su tradicinėmis telefono ryšio paslaugomis. Jų sulyginimas sukurs reglamentavimo sistemą, kuri trukdys naujovėms ir suteiks neinformuotiems vartotojams įrankių, apie kuriuos jie nežinos, kad tai tam tikros paskirties įrankiai, pvz., suteiks galimybę paskambinti avarinėms tarnyboms iš žaidimų konsolės, kuri gali sukurti tik vienkryptį ryšį. Todėl svarbu šį apibrėžimą apriboti ir taikyti tik dvikryptėms paslaugoms.

Dėl autoriaus teisės, norėčiau pritarti visų savo kolegų, kurie kėlė šį klausimą, komentarams.

  Francisca Pleguezuelos Aguilar (PSE). - (ES) Pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėjus su gerai atliktu darbu. Ši reforma įgyvendina nustatytus tikslus ir tiek įmonėms, tiek vartotojams leidžia prisitaikyti prie naujų laikų ir iššūkių.

Tačiau norėčiau apsistoti ties vienu konkrečiu M. Harbouro pranešime pateikiamu dalyku. Tiesa, kad pranešėjas atliko didžiulį darbą, tačiau, manau, kad čia, šioje direktyvoje, neturėtume priimti galutinių pakeitimų dėl tinklo turinio, nes, trumpai tariant, šie pakeitimai atlieka tik vieną funkciją – leidžia tarpiniams paslaugų teikėjams filtruoti ir blokuoti tinklo turinį, ir todėl, galiausiai, vartotojai praras savo anonimiškumą.

Ponios ir ponai, tokia padėtis prieštarauja Elektroninės komercijos direktyvos 12 straipsnio nuostatoms, kurios jau teigia, kad tarpiniai paslaugų teikėjai turi veikti kaip neutralūs tarpininkai, kai jie perduoda elektroninę informaciją.

Valstybėje, valdomoje vadovaujantis įstatymais, negalime daryti tinklui to, ko nedarytume kitoms ryšių formoms. Todėl prašau M. Harbourą panaikinti šiuos pakeitimus, kad būtų išlaikyta autoriaus teisės ir interneto vartotojų teisių pusiausvyra.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų pranešimą. Darbas su teisės aktų paketais niekada nėra lengvas ir aš džiaugiuosi šio paketo įtikinamumu.

Aš irgi norėčiau pabrėžti, kad pagrindinis šio paketo tikslas – sukurti geresnes ryšio paslaugas vartotojams, naudojantiems mobiliuosius telefonus ir plačiajuosčio ryšio internetą ar kabelinės televizijos ryšį. Manau, kad mūsų pranešėjo Malcolmo Harbouro dėka vartotojai bus geriau ir greičiau informuoti.

Jei vartotojai nusprendžia pakeisti teikėją, dažniausiai nėra panašių pasiūlymų, o ir numerio perkėlimo procesas trunka per ilgai. Todėl džiaugiuosi Malcolmo Harbour pranešimu, nes juo suteikiamas pagrindas, pagal kurį teikėjai privalo pateikti vartotojams aiškias ir, svarbiausia, palyginamas kainas, o teikėją pakeisti išlaikant turimą numerį įmanoma vos per vieną dieną.

Nepaisant to, kad aš niekada niekam nelinkiu rinkti avarinių tarnybų numerio 112, reikia pabrėžti, kad atsižvelgiant į šią direktyvą avarinės tarnybos turi turėti prieigą prie skambintojo buvimo vietos informacijos, o tai leis joms greičiau ir efektyviau suteikti pagalbą.

Perėjimas prie skaitmeninės transliacijos atlaisvins spektrą, kuris ateityje turės galimybę teikti plačiajuosčio interneto ryšį netgi labiausiai nutolusiuose ES kampeliuose. Komisijos nare, manau, kad Komisija užtikrins veiksmingiausią skaitmeninio dividendo panaudojimą kiekvieno vartotojo naudai.

  Stavros Lambrinidis (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, gyvename pasaulyje, kuriame kiekvienas žmogus, valdžios institucijos, privačios įmonės ir taip pat nusikaltėliai siekia geriausios įmanomos prieigos prie mūsų elektroninių duomenų kiek įmanoma nevaržomu būdu.

Dėl to bet kokie E. privatumo direktyvos pakeitimai turi atlikti tiksliai tai, ką norima pasakyti jos pavadinimu: užtikrinti geriausią galimą mūsų asmeninių duomenų ir privataus gyvenimo apsaugą.

Todėl prieštarauju bet kokiam bandymui susilpninti asmeninių Europos piliečių duomenų dalies apibrėžimą, nes tai – asmeniniai duomenys, saugomi įstatymo. Siektos išimtys, ypač dėl IP adresų, slapta prieštarauja dabartiniams Europos teisės aktams.

Dar daugiau, nemanau, kad interneto paslaugų teikėjams turi būti leista patiems nuspręsti, kurie jų tinklo pažeidimai kenkia vartotojams, o kurie ne. Jie negali patys nuspręsti, kada informuoti vartotojus ir valdžios institucijas apie akivaizdaus aplaidumo veiksmų atvejus.

Gerbiu privačių įmonių vaidmenį ir indėlį, tačiau interneto milžinėms dėl jų ekonominių interesų neturi būti leidžiama diktuoti Europoje priimamus įstatymus, kuriais siekiama apsaugoti pagrindines jos piliečių teises.

  Ruth Hieronymi (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, ypatingai dėkoju visiems pranešėjams už jų tikrai puikų darbą. Tačiau leiskite man aptarti du specifinius klausimus. Europos Sąjunga yra ne tik ekonominė bendruomenė, ji taip pat yra įsipareigojusi puoselėti bendrąsias vertybes, todėl privačių duomenų apsauga – labai svarbus dalykas. Tačiau tuo pačiu metu technikos pažanga ir kultūros bei kūrybinių darbų apsauga neturi būti laikoma prieštaraujančiais tikslais. Abu šie dalykai bus pagrindiniai veiksniai mūsų būsimo konkurencingumo požiūriu. Todėl kartu su kitais nariais, kurie šiandien kalbėjo Parlamente, nuoširdžiai prašau sustiprinti teisių turėtojų padėtį, kitaip tariant, tų, kurie nori, kad jų kaip autorių teisės būtų apsaugotos. Niekam kitam tokios apsaugos nereikia, taigi nereikia ir kurti bendradarbiavimo modelio su interneto paslaugų teikėjais. Žingsnis šia kryptimi atspindi technologinį suartėjimą bei suartėjimą stiprinant autoriaus teises.

  Katerina Batzeli (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, kontroliuodami ir paskirstydami radijo spektrą turime užtikrinti visiems piliečiams visišką ir veiksmingą prieigą prie šio viešo turto.

Pasiūlymai, esantys C. Trautmann ir P. Toia pranešimuose dėl radijo spektro ir skaitmeninio dividendo, iš pat pradžių sukūrė klausimui tvirtą pagrindą. Pirmiausia jie nurodo socialinę, kultūrinę ir demokratinę svarbą bei naujas skaitmeninio dividendo suteikiamas galimybes, kurias galėsime pasiūlyti Europos piliečiams.

Diskusija dėl skaitmeninio dividendo neturi sumažėti iki visiškai akivaizdaus pasirinkimo – arba sukomercininimas, arba socialinė nauda. Reikšmingos strategijos šalies lygiu sudarymas, leidimas kiekvienai valstybei narei nusistatyti viešuosius interesus atitinkančius tikslus ir jų vykdymas bei koordinavimas – tai yra visiškai realizuojami veiksmai, kurių galime imtis Bendrijos lygiu.

Tačiau naujas Komisijos priimtas požiūris dėl geresnio suderinimo ES lygiu, susijęs su tuo, kaip paskirstyti radijo spektrą remiantis bendraisiais administravimo kriterijais, pvz., paslaugų neutralumo principu ir bendrosios licencijos principo išplėtimu, atrodo, nepaiso radijo spektro viešumo savybės ir palaiko komercinį aspektą.

Dėl to manau, kad neturime su tuo sutikti ir turime ir toliau svarstyti mūsų pranešėjų pateiktus pasiūlymus.

  Dumitru Oprea (PPE-DE). – (RO) Dėkoju už pranešimą, kurį svarstome, atsirado proga sužadinti šį reikalą, kuo geriau išnaudojant skaitmeninį dividendą, padidinant plačiajuosčio ryšio technologijų naudojimą kaimo, atokiuose ar nepalankiuose regionuose, atsižvelgiant į tai, kad vis dar yra labai daug vietų, kuriose skaitmeninių technologijų visiškai nėra arba jos prieiga prie skaitmeninio ryšio paslaugų neįmanoma dėl infrastruktūros nebuvimo.

Pritariu, kad reikia paspartinti šalių strategijas dėl skaitmeninio dividendo sudarymo (valstybes nares, įskaitant ir Rumuniją, paliekant užpakalyje), kuriomis bus įgyvendintos priemonės, skirtos sukurti spartesnei ir lengvesnei piliečių prieigai prie socialinių paslaugų, o ypač prie tokių, kurios suteikia prieigą prie švietimo, profesinio mokymo ir sveikatos sistemų.

Atkreipiame dėmesį, kad būtinas atsargumas norint užtikrinti kuo geresnį aiškumą perskirstant atlaisvintus dažnius ir investicijų į naujos kartos infrastruktūras, tam, kad visos Europos Sąjungos šalys turėtų prieigą prie jų.

  Arlene McCarthy (PSE). - Gerb. Pirmininke, aš, kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkas, noriu pasinaudoti šia proga ir padėkoti M. Harbourui bei pagalbiniams pranešėjams už darbą, kurį, tikiuosi, šis Parlamentas laikys suderintu ir veiksmingu pasiūlymu dėl universaliosios paslaugos.

Noriu atkreipti šio Parlamento dėmesį į vieną nuostatą – mano padarytą ir komiteto palaikytą pakeitimą – dėl įstatymais numatyto privalomo specialiosios 116000 dingusių vaikų telefono linijos visose valstybėse narėse sukūrimo. Komisijos narė žino, kad dabartinis pranešimas parodė, jog per 18 mėn. nuo jos priėmimo 2007 m., tik septynios valstybės narės sukūrė specialiąją dingusių vaikų telefono liniją. Savanoriškas požiūris aiškiai neduoda naudos. Visoje Europoje kasmet dingsta apie 130 000 vaikų.

Šie statistikos duomenys rodo, kad šioje srityje gali padėti Europa, ji turi veikti ir turi nustatyti, susekti ir sugrąžinti dingusius vaikus. Todėl primygtinai reikalauju Europos Komisijos ir valstybių narių pritarti šiai nuostatai, paspartinti specialiosios dingusių vaikų telefono linijos sukūrimą ir itin padidinti Europos pastangas kuriant visos ES dingusių vaikų „Amber alert“ sistemą.

  Pierre Pribetich (PSE). - (FR) Gerb. Pirmininke, norėčiau pagirti C. Trautmann, P. del Castillo, P. Toia ir M. Harbourą už puikiai atliktą darbą.

Kaip mes galime iki galo išnaudoti skaitmeninį dividendą? Štai kur klausimas. Tiesa ta, kad skaitmeninis transliavimas atlaisvina ir atlaisvins dažnius. Sąmoningai pavartojau esamąjį ir būsimąjį veiksmažodžio „atlaisvinti“ laikus, nes norėjau pabrėžti faktą, kad šis pokytis neatsiras staiga, lyg spragtelėjus pirštais, tai yra tas reiškinys, apie kurį, atrodo, daugelis veikėjų pamiršo ginčydamiesi šiuo klausimu. Be to, investicijų suma irgi gąsdina daugelį investuotojų, jiems net nepagalvojus apie susigrąžinimą šių 250 milijardų eurų stebuklingos sėkmės atveju. Todėl šių ryšių platinimas turi būti įtrauktas į mūsų strategijas.

Norėčiau šį gana trumpą skirtą laiką išnaudoti tam, kad pabrėžčiau, jog būtina sukurti Europos dažnių strategiją, ir į tai kaip pagrindinis veikėjas būtų įtrauktas Parlamentas: jis turės žinoti apie apribojimus, kuriuos lemia elektromagnetinių bangų fizika, nepamirš apie būtinybę valdyti dažnių spektrą ir palankiai vertins vaidmenį, kurį turės atlikti standartizavimo institucijos, optimizuodamos šių menkų išteklių panaudojimą, ir tuo pačiu metu visada atsižvelgs į bendruosius europiečių interesus.

Taip pat norėčiau priminti Komisijos narei, kad optinių tinklų plitimas, perfrazuojant Jean Cocteau, tikrai reikalauja didžiulių pareiškimų apie meilę, tačiau be to reikalauja ir akivaizdžių meilės įrodymo veiksmų, po kurių eitų Europos lėšų įtraukimas į biudžetą, kad būtų galima suprojektuoti, sukurti šiuos plačiajuosčio ryšio tinklus ir apsaugoti Europą nuo skaitmeninio padalijimo.

  Luc Chatel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Gerb. Pirmininke, šios diskusijos pabaigoje norėčiau iš pradžių padėkoti jums, ponios ir ponai. Aš pamačiau, kad tiek jūsų svarstymų kokybė, tiek jūsų atsidavimas šiai temai pabrėžė telekomunikacijų svarbą dabartinėse Europos diskusijose. Šiandieninėje Europoje svarstome ekonomiškai strateginius klausimus, labai svarbius mūsų piliečiams. Telekomunikacijos aiškiai iliustruoja pagrindinį strateginį iššūkį – jūs pastebėjote jų galimą įtaką Europos augimui – tačiau tuo pačiu metu jos susijusios su problemomis, veikiančiomis kasdienius mūsų piliečių gyvenimus; tai yra būtent tas klausimas, kurio reikia Europai. Svarbiausia, būtent telekomunikacijos tam tikru lygiu suteikia Europai žmogaus veidą.

Norėčiau pagirti Parlamentą ir Tarybą už labai aiškų bendrą sutarimą, kurį pastebėjau per šias diskusijas, ypač dėl spektro valdymo pagerinimo, vartotojų apsaugos sustiprinimo ir funkcinio atskyrimo naudojimo apribojimo siekiant išvengti jo plataus paplitimo, nes tai yra problema, paminėta keletą kartų. Tačiau pabrėžiu, kad mūsų institucijos turės toliau dirbti daugeliu klausimų, kad būtų pasiektas kompromisas. Žinoma, kalbu apie Komisijos veto teisės įvedimą priemonių srityje ir apie alternatyvos Europos reguliavimo institucijai (nes pasirodė, kad jos vaidmeniu ir kompetencija bendrai dalijasi Parlamentas bei Taryba) teisinę formą bei finansavimą.

Norėčiau trumpam grįžti prie trijų problemų: pirmoji tiksliai susijusi su šiuo klausimu, būtent, kaip ši nauja institucija, kurią minėjo keletas pasisakiusiųjų, bus finansuojama. Kaip jums žinoma, ponios ir ponai, valstybės narės dar nepriėmė aiškios pozicijos šiuo klausimu ir finansavimo būdas tiesiogiai priklauso nuo tos institucijos teisinės formos ir kompetencijos. Kaip žinote – tai minėjau anksčiau – daugelis valstybių narių vis dar šiek tiek abejoja dėl papildomos institucijos įkūrimo. Todėl Taryba turi surasti įvairių nuomonių, pareikštų šį rytą, aukso vidurį.

Naujos kartos tinklai – dar vienas iškeltas klausimas. Manau, kaip teisingai nurodė ir C. Trautmann, kad siekiant skatinti naujus tinklus – naujos kartos tinklus – pirmiausia svarbu ir toliau skatinti konkurenciją, ypač konkurenciją infrastruktūros srityje, kuri suteiks paskatų investuotojams ir paskatins įvairius operatorius dalytis rizika. Kaip žinote, Taryboje šiuo metu vyksta diskusijos. Tačiau šiuos klausimus, dėl kurių reikės imtis tolesnių veiksmų bei priimti daugiau trumpalaikių priemonių, reikia spręsti labai skubiai. Kaip žinote, Komisija paskelbė rekomendacijos projektą dėl šio klausimo; galbūt Komisijos narė bus tokia maloni ir pateiks išsamesnės informacijos apie tai.

Trečiasis klausimas, apie kurį norėjau pakalbėti ir kurį minėjo keletas pasisakiusiųjų, žinoma, yra klausimas dėl asmeninių duomenų apsaugos, o bendriau kalbant, problemos susijusios labiau su turiniu, o ne su turiniu perduoti naudojamu kanalu. Éric Besson jau pasakė keletą žodžių šiuo klausimu. Manau, kad pirmininkaujančiosios Prancūzijos tikslas – ne vieną problemą priversti kovoti su kita ar įvesi tam tikrą modelį, tačiau aš vertinu daugelio šiandien pasisakiusiųjų komentarus, kuriais buvo teigiama, kad, kadangi aiškiai kuriame šią ateities ekonomiką, šį ateities augimo šaltinį, skirtą Europos ekonomikos labui, turime padaryti ir tai, kad įgalintume mūsų kultūrą ir mūsų kultūros veikėjus padidinti savo buvimo visuotinėje arenoje galimybes. Todėl nemanau, kad galime atskirti du klausimus, nors ir žinau, kad kitos suinteresuotos šalys irgi diskutuoja šia tema. Turime nepamiršti, kad kokios bebūtų dedamos pastangos modernizuoti šią infrastruktūrą, taip pat jomis turi būti siekiama ir skatinti mūsų turinio platinimą ir autoriaus teisės apsaugą, kad būtų išsaugotas kūrybos procesas Europos Sąjungoje.

Gerb. Pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, tuo ir baigiu komentarus, kuriuos norėjau pateikti norėdamas užbaigti šią diskusiją.

  Viviane Reding, Komisijos narė. – (FR) Gerb. Pirmininke, ką norime pasiekti? Norime užtikrinti, kad visi piliečiai, kur jie begyventų ir kur bekeliautų, mėgautųsi greita prieiga prie sudėtinių, saugių ir prieinamų paslaugų. Norime, kad visi piliečiai turėtų prieigą prie turinio, kuris atspindi Europos kultūrų įvairovę, gausybės.

Norime, kad strategiškai svarbios įmonės kurdamos naujas infrastruktūras ir plėtodamos turinio įvairovę prisidėtų prie ekonominio augimo ir darbo vietų sukūrimo. Norime sukurti nesuvaržytą bendrą rinką, įgalinančią Europos žemyną būti pirmaujančiu ryšių, bendravimo ir naujų technologijų požiūriu, tačiau taip pat tikimės, kad Europa atliks pagrindinį vaidmenį saugodama vartotojų teises ir piliečių privatumą. Tai mes visi čia norime pasiekti. Ir manau, kad daug ir įvairių nuomonių, kurios buvo išsakytos šiame Parlamente, yra nukreiptos ta pačia linkme ir ragina priimti subalansuotus sprendimus, kad būtų galima priimti bendrą sutarimą.

Žinoma, viso to nebūtų buvę įmanoma be pranešėjų darbo. Gerbiu juos, nes jie dažnai sugebėjo pasiekti neįmanomo dalyko. Tai – nepaprastas žygdarbis, kurį atliko ne tik mūsų pranešėjai, bet ir mūsų Parlamento komitetai bei koordinatoriai.

Ateinančiomis savaitėmis mes visi – Komisija, Taryba ir Parlamentas – turime bandyti atgaivinti šį projektą, projektą, kuris turi galios vesti mūsų žemyną pirmyn ir sukurti bendrą Tarybos ir Europos Parlamento sutarimą. Kiek tai susiję su manimi ir mano kolegomis Komisijoje, mes atliksime sąžiningų tarpininkų vaidmenį, kad viso to būtų įmanoma pasiekti.

  Catherine Trautmann, pranešėja. – (FR) Gerb. Pirmininke, šios diskusijos pabaigoje norėčiau padėkoti Tarybai ir Komisijos narei, kad taip atidžiai klausėsi to, ką mes turėjome pasakyti; tai leido jiems pamatyti, kad mūsų Parlamente yra gana didelis bendras sutarimas, didelė dalis susitarimo dėl telekomunikacijų paketo.

Nieko negali būti įprastesnio mūsų kasdieniame gyvenime kaip mobilusis telefonas, televizorius ar galimybė bendrauti. Bendrasis aktas nustatė, kad žmonių ir prekių mobilumas – pagrindinė teisė, pagrindinė laisvė. Kaip anksčiau pasakė R. Paasilinna, ryšiai irgi yra pagrindinė teisė bei priemonė, suteikianti Europai sielą, išlaikanti jos gyvavimą ir sujungianti jos piliečius. Todėl turime turėti pakankamai ambicijų, kad sėkmingai baigtume šį telekomunikacijų paketą.

Todėl primygtinai raginu Tarybą toliau neieškoti kompromisų ar norų eiti į kompromisus, nes tai gali suardyti įvairių požiūrių, kuriais jau mums pavyko pasiekti susitarimą, pusiausvyrą. Padedami mūsų kolegų Malcolmp Harbouro, Pilar del Castillo, Alexanderio Alvaro ir kitų – būtų net neįmanoma visų čia ir paminėti – manome, kad atsižvelgdami į bendrą nusiteikimą ir pasiryžimą jau pasiekėme didžiąją dalį susitarimo.

Atsakydamas į anksčiau J. Toubono man adresuotas pastabas norėčiau pasakyti, kad negaliu būti kritikuojama už tai, kad nenoriu atsižvelgti į būtinybę remti kūrybinius procesus Europoje. Manau, kad tai – galinga naujovių varomoji jėga tiek įvairovės, tiek jų sukuriamos intelektinės vertės požiūriu, kuri absoliučiai vertinga šiomis dienomis ir šiame amžiuje.

Tačiau turime atsižvelgti ir į laisvę, kuri turi būti užtikrinta mūsų teisės aktuose – mes priėmėme nepaprastai svarbius teisės aktus dėl asmeninių duomenų apsaugos, ir esame vieninteliai pasaulyje, tai padarę. Turime suderinti šiuos du aspektus. Nėra prieštaravimų tarp šių dviejų dalykų: tikslas yra tas pats – apsaugoti kūrybinę laisvę ir kiekvieno individo asmeninę laisvę. Tai – ta dvasia, kuria turime toliau gerinti savo pasiūlymus.

  Pilar del Castillo Vera, pranešėja. − (ES) Gerb. Pirmininke, savo baigiamojoje kalboje norėčiau padėkoti Tarybai už supratingą požiūrį, kuris dar kartą buvo akivaizdžiai jaučiamas šiandien. Taip pat labai noriu padėkoti Komisijai, ypač Komisijos narei, už supratimą, kurį ji visą laiką rodė, kurį pavadinčiau jos nepalaužiamu konkurencingesnės elektroninių ryšių rinkos ir vartotojų apsaugos palaikymu. Taip pat noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie šiandien čia ir jau seniai rodo, kaip labai jie supranta šio sektoriaus svarbą Europos ekonomikos augimui ir taip pat visų Europos piliečių užimtumui ir gerovei.

Dabar norėčiau paprašyti Tarybos šiame galutiniame etape ir iki dabartinio pirmininkavimo laikotarpio pabaigos suteikti šiam telekomunikacijų paketui bent jau tokį patį prioritetą, koks suteiktas energijai – suprantu, kad energija yra labai svarbi, bet šis paketas ne mažiau svarbus – kad galėtume pajudėti į priekį iš mūsų pasiekto pusiausvyros taško, kaip ką tik paminėjo mano kolegė C. Trautmann.

Parlamentas teikia nemažai pasiūlymų, kurie, mano požiūriu, iš esmės pakankamai gerai suderinti ir kurie duos neblogų rezultatų derybose su Taryba ir Komisija. Labai jums ačiū. Mes iš pirmininkaujančiosios šalies šiuo klausimu tikimės labai daug.

  Patrizia Toia, pranešėja. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, aš irgi norėčiau padėkoti visiems pagalbiniams pranešėjams ir atkreipti dėmesį į du dalykus. Kažkas šiame Parlamente pasakė, kad priėmėme teigiamą požiūrį ir, manau, kad tai apibūdina visų mūsų darbą susitarimų, kuriuos jau pasiekėme ir kurių dar pasieksime, požiūriu.

Teigiamas požiūris reiškia, kad realistiškai pažiūrėjome į interesus, kuriems iškilo pavojus, į pramonės šakų reikšmę, į darbą, kurį atliko dirbantieji šiame sektoriuje, ir tokiu būdu – bendrai į šio klausimo reikšmę Europos ekonomikai, be to, į piliečių, vartotojų vaidmenį, pradėdami nuo mažiausiai privilegijuotųjų, kuriems turi būti naudingas perėjimas prie skaitmeninių technologijų, jei jiems bus padedama prie jų pereiti: žinau, kad kai kurios šalys, įskaitant ir Prancūziją, vykdo su šiuo klausimu susijusias informavimo ir pagalbos kampanijas, tačiau jei jos nebus tęsiamos, šiems piliečiams irgi kils sunkumų.

Todėl į šį dalyką pasižiūrėjome iš vartotojo taško, žiūrėjome į galimybę turėti naujas paslaugas, netgi telekomunikacijų paslaugas, kurios geriau pritaikytos prie naujų reikalavimų, prie poreikio būti geriau informuotiems, geriau integruotis į puikų informacijos tinklo scenarijų. Manau, kad, kai Europa ir netgi rinka, kiek tai susiję su vartotojais, priims tokį požiūrį, ji priartės prie savo piliečių. Ir aš manau, kad tarptinklinio ryšio kainų iniciatyva suteikė Europai teigiamą įvaizdį žiūrint daugelio jos piliečių ir jaunų žmonių akimis, kurie galbūt nevisiškai supranta vaidmenį, kurį ji gali atlikti priimdama konkrečius sprendimus, paveikiančius jų gyvenimus, finansus ir iš esmės jų asmeninius biudžetus.

Antrasis dalykas susijęs su suderintu požiūriu. Manau, šį požiūrį sudaro daugelio interesų, netgi konfliktuojančių, apie kuriuos kalbėjo C. Trautmann, ir daugelio susijusių sektorių požiūrių derinys: čia aš kalbu apie skaitmeninį dividendą. Reikia pasakyti, kad yra erdvės įvairiems operatoriams nuo telekomunikacijų iki garso ir vaizdo sektoriaus, nes tai pasireiškė Kultūros komiteto ir ITRE komiteto atstovų susistikime, o tai, manau, reiškia, kad mes pabadėme priimti suderintą požiūrį, ir mums tai pavyko.

Pagaliau noriu matyti tvirtą Europos požiūrį. Man būtų visiškai nesuprantama, jei atitinkamos subsidiarumo valdžios institucijos, neatimamos valstybių narių jėgos, trukdytų išnaudoti šią pridėtinę vertę, kurią Europa privalo sugebėti išnaudoti. Norėčiau paraginti Komisiją ir Tarybą išnaudoti šią galimybę koordinuoti, suderinti ir, mano nuomone, veikti kaip Europos politinis gidas.

  Malcolm Harbour, pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, pasijutau neįprastai pasisakydamas paskutinis šioje svarbioje diskusijoje, todėl ją baigdamas pasakysiu kelias bendras pastabas.

Tačiau visų pirma dėl savo paties pranešimo norėčiau padėkoti visiems kolegoms, kurie prisidėjo ir sustiprino mūsų komiteto ryžtą sukurti ir paspartinti šiuos pagerinimus. Norėčiau patikinti savo kolegas, kad kitas pora savaičių mes dirbsime, kad padarytume tolesnius pagerinimus, ypač susijusius su duomenų apsaugą, dėl kurių šį rytą turėjome labai produktyvų posėdį. Manau, galime susitarti šiuo klausimu. Dėl klausimo dėl pranešimų apie duomenų pažeidimus, galbūt nestebina, kad dar turime dirbti šioje srityje, nes šį darbą, kurį turėjome atlikti, pradėjome nuo nulio. Todėl kviečiu Komisiją, kuri jau buvo įtraukta, padėti mums pabaigti rengti projektą, nepaisant to, kad tai nebuvo jos pradinis pasiūlymas.

Kitas dalykas, apie kurį noriu pakalbėti, skirtas R. Harms, nes ji čia – vienintelė Žaliųjų partijos atstovė. Apstulbau išgirdęs iš kolegos Davido Hammersteino Mintzo – su kuriuo puikiai sutariu – kad jo nuomone, mano pranešimas kelia pavojų tinklo neutralumui. Daug laiko praleidome kurdami naują pasiūlymą, kuriuo iš esmės būtų leista reguliuotojams įsikišti, kai jie mato, kad piktnaudžiaujama tinklo neutralumu. Tačiau D. Hammerstein Mintz atėjo į šį Parlamentą prieš tai su manimi nepasikalbėjęs ir nepateikęs jokių alternatyvų, ir sako, kad mano pranešimas pavojingas. Noriu pasakyti R. Harms, kad, jei Žaliųjų frakcija ir toliau kels tokio pobūdžio paniką bei mūsų pranešimus laikys blogio įsikūnijimu, tai kels pavojų vartotojams, nes tai sukels grėsmę viskam kitam. Nuoširdžiai kviečiu juos susėsti prie apvalaus stalo ir pasakyti, kodėl mūsų pranešimai kelia pavojų. Pažiūrėsime, ar galime išsklaidyti jų nerimą. Daugelis iš jūsų kasdien gauna elektroninių laiškų. Aš gavau tokį, kuriame sakoma, jog šis pranešimas pavojingas tinklo neutralumui. Viena, ką aš noriu pasakyti jums, tai, kad mūsų ketinimai yra visiškai priešingi.

Ir baigdamas noriu pasakyti, kad dabar mes visi privalome padėti pirmininkaujančiajai Prancūzijai pasiekti susitarimo. Norėjau pabrėžti šį dalyką. Realiame pasaulyje yra labai daug abejonių, kylančių tiems žmonėms, kurie pasiruošę skirti didžiules investicijas – į naujos kartos tinklus – ir kurie nori, kad šitas paketas būtų priimtas kuo greičiau. Galime padėti tai padaryti dirbdami kartu, kaip iki šiol sėkmingai darėme. Tai iš tikrųjų didžiulė atsakomybė. Aš pažadu – ir žinau, mano kolegos prisidės prie manęs – kad negailėsime jėgų dirbdami su pirmininkaujančiąja Prancūzija. Noriu ypač padėkoti L. Chateliui ir E. Bessonui už visišką atsidavimą šiam procesui ir realias žinias šiuo klausimu. Esu įsitikinęs, kad kartu galėsime kuo greičiau baigti šį paketą.

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks per kitą dalinę sesiją.

Raštiški pranešimai (pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 str.)

  Ivo Belet (PPE-DE), raštu. – (NL) Naujasis telekomunikacijų įstatymas, kurį šiandien aptariame, turės ilgalaikių padarinių visiems mums kaip interneto ir ryšių vartotojams.

Mūsų privatumas naudojant internetą turi būti geriau apsaugotas. Asmeninė informacija, laikoma kompiuteryje arba siunčiama internetu (įskaitant naršymo profilį!), negali būti naudojama be išankstinio asmens sutikimo.

Turinio pramonės (iš esmės muzikos ir filmų) ir ryšių operatorių bendradarbiavimas yra skatintinas siekiant išspręsti piratavimo (neteisėto atsisiuntimo) problemą. Vartotojams labai svarbu, kad jie būtų gerai informuoti apie tai, ką galima ir ko negalima daryti tinkle, tačiau prieiga prie interneto jokiomis aplinkybėmis negali būti uždrausta.

Žmonėms bus paprasčiau, jei jie keisdami operatorius pasiliks tą patį telefono numerį. Numerio perkėlimas negali trukti ilgiau nei vieną dieną, turi būti nustatytos apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemonės.

Reikia tikėtis, kad greitai sutarsime šiuo klausimu ir kad abonentai greitai galės mėgautis šių pagerinimų teikiama nauda.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL), raštu. – (GA) Šiandieniniame ryšiais persipynusiame ir globalizuotame pasaulyje asmens privatumas ir duomenų apsauga turi būti visiems mums prioritetas. Privatumas negali būti statomas į pavojų, kaip tai nutiko M. Harbouro pranešime pateiktu atveju. Ne šalies ar Europos institucijų reikalas stebėti visiškai nepageidaujamu būdu, kaip žmonės naudoja internetą.

Europos Parlamentas turi veikti, kad panaikintų keletą regresyviausių šios direktyvos elementų. Dabartinėje situacijoje įmonių ir valstybinių institucijų ryšys su asmeniniu žmonių interneto naudojimu gali padidėti dėl šios direktyvos. Siekiant neatsakingoms institucijoms suteikti prieigą prie asmeninių ir privačių duomenų intelektinės nuosavybės teisių apsauga negali būti naudojama kaip pasiteisinimas.

  András Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Teisės akto priėmimas pagal darbotvarkę – labai svarbus žingsnis pirmyn suteikiant plačiajuosčio ryšio technologijoms pagrindą plisti. Labai svarbu, kad jos plistų taip, kad Europa, kaip ir siekiame, iš tikrųjų taptų vienu iš konkurencingiausių regionų. Dabar turime atlikti tik vieną dalyką – labiau pasistengti siekdami sukurti veiksmingą telekomunikacijų įstatymą, nes šio sektoriaus plėtra gali itin prisidėti prie užimtumo padidinimo.

Telekomunikacijų rinkos kūrimas paspartėjo nuo dešimto dešimtmečio antrosios pusės, nuo tada pastebimai pagerėjo paslaugų lygis. Tačiau mes manome, kad dar labai daug ką reikia nuveikti stiprinant konkurencingumą ir taip mažinant kainas vartotojams. Be to, naujų technologijų atsiradimas verčia peržiūrėti dabartinių teisės aktų aktualumą.

Manome, kad labai geras patobulinimas yra tas, kad svarbus naujo pagrindų reglamento ramstis – iki šiol taikytos dažnių paskirstymo praktikos peržiūra. Mūsų nuomone, technologijų neutralumo principas šiuo aspektu turi būti dominuojantis didesnio konkurencingumo labui. Taip pat labai svarbus rezultatas yra tai, kad ateityje atsiras nauja šalių reglamentavimo institucijų bendradarbiavimo sistema.

Džiaugiamės tuo, kad naujasis reglamentas paveiks ir vartotojų apsaugą, kuri jokiu būdu nėra nereikšminga. Jis sukurs aiškesnes kainų nustatymo sąlygas ir patvirtins laisvę keisti ryšio teikėjus. Manome, kad pagrindų reglamento priėmimas yra svarbus tuo, kad jis padidins rinkos konkurencingumą nesumažindamas atitinkamo vartotojų apsaugos lygio.