Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2253(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0303/2008

Pateikti tekstai :

A6-0303/2008

Debatai :

PV 22/09/2008 - 23
CRE 22/09/2008 - 23

Balsavimas :

PV 25/09/2008 - 7.4
CRE 25/09/2008 - 7.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0459

Posėdžio stenograma
Pirmadienis, 2008 m. rugsėjo 22 d. - Briuselis Tekstas OL

23. Žiniasklaidos sutelkimas ir pliuralizmas Europos Sąjungoje (trumpas pristatymas)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Marianne Mikko pranešimas (A6-0303/2008) Kultūros ir švietimo komiteto vardu dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje (2007/2253(INI)).

 
  
MPphoto
 

  Marianne Mikko, pranešėja. − Gerb. pirmininke, ES valstybių narių skaičius padidėjo beveik dvigubai nuo 2004 m. pradžios. Vienas iš svarbiausių iššūkių po įvykusios plėtros, yra užtikrinti šiuo metu egzistuojantį geriausią demokratijos apsaugos standartų ir pagrindinių laisvių susiliejimą. Šiame pranešime pritariama visoms iniciatyvoms, skirtoms demokratijai užtikrinti, ir atkreipiamas dėmesys, kad žiniasklaida išlieka įtakingu politiniu įrankiu, kuris neturėtų būti vertinamas tik iš ekonominės pusės.

Pranešime pripažįstamas Europos Komisijos sprendimas patikimų ir objektyvių žiniasklaidos pliuralizmo rodiklių nustatymą patikėti trijų Europos universitetų konsorciumui.

Be to, šiame pranešime yra pabrėžiamas poreikis įsteigti priežiūros ir įgyvendinimo sistemas, pagrįstas nustatytais rodikliais. Šiame pranešime taip pat įvertintos leidėjų ir žurnalistų atstovų pastangos sukurti žiniasklaidos laisvės chartiją. Be to, pranešime yra akcentuojamas socialinių ir teisinių garantijų užtikrinimo žurnalistams ir redaktoriams poreikis.

Pranešime nurodoma, kad tarptautinių įmonių šalyse, kuriose jos veikia, turi būti užtikrinta geriausios redagavimo ir žurnalistinės laisvės. Išreiškiamas susirūpinimas dėl į ES 2004 ir 2007 metais įstojusiose valstybėse narėse taikomų žemesnių standartų.

Išradus ir pripažinus naujas technologijas atsirado naujų žiniasklaidos kanalų ir pakito jos turinys. Naujos žiniasklaidos atsiradimas įnešė daugiau įvairovės į esamą žiniasklaidą. Pranešime skatinama atsakingai naudoti naujus kanalus.

Kalbant apie tinklaraščius man suprantamas ir nesuprantamas juos rašančiųjų susirūpinimas. Man patekus į kibernetinę erdvę greitai reagavo daug tinklaraščius rašančiųjų. Noriu paaiškinti, kad neketinama reguliuoti interneto. Todėl, aš kaip pranešėjas, pritariu kompromisui, kuris sulaukė bendro supratimo PSE, ALDE and Verts/ALE frakcijose. Jos pabrėžia, kad „skatina atvirą diskusiją dėl visų su tinklaraščių statusu susijusių klausimų“. Ties tuo ir apsistokime.

Pranešime yra pripažįstamas internetui skirtų reklamos pajamų iššūkis spaudos leidiniams, bet nurodoma, kad naujose komercinės žiniasklaidos priemonėse vyrauja žinomi visuomeninės ir privačios žiniasklaidos turinio teikėjai. Manoma, kad žiniasklaidos nuosavybės koncentracija siekia tokius lygius, kad laisvosios rinkos jėgos nebeužtikrina žiniasklaidos pliuralizmo, ypač naujosiose valstybėse narėse.

Pranešime pripažįstama, kad siekiant, jog visuomeninė žiniasklaida vykdytų savo misiją, jai būtina didelė ir nuolatinė rinkos dalis. Jame nurodoma, kad nors tam tikrų rūšių rinkoje visuomeninė žiniasklaida yra pirmaujanti dalyvė, ji ir nepakankamai finansuojama, ir labiausiai patiria politinį spaudimą.

Pranešime pripažįstama, kad reikia didinti ES švietimą žiniasklaidos srityje, rekomenduojama švietimą žiniasklaidos srityje įtraukti į devynis pagrindinius gebėjimus ir remti Europos išprusimo žiniasklaidos srityje pagrindinės mokymo programos plėtotę.

Dar kartą pranešime pritariama visoms iniciatyvoms, skirtoms demokratijai išsaugoti, ir nurodoma, kad žiniasklaida išlieka įtakingas politinis įrankis, kurio nederėtų nagrinėti tik ekonominiu požiūriu. Mano pranešimo esmė – saviraiškos laisvė, kurią aš tikrai ginu.

 
  
MPphoto
 

  Ján Figeľ, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti Marianne Mikko su jos puikiu pranešimu. Komisija pritaria daugumai dalykų, išsakytų šiame pranešime. Esame įsitikinę, kad šiame pranešime siunčiamas labai teigiamas signalas žiniasklaidos pliuralizmo atžvilgiu visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant valstybes nares, ES institucijas, tarp jų ir Komisiją.

Kaip minėjote, svarbu užtikrinti demokratiją ir saviraišką. Privalome išlaikyti tinkamą balsų žiniasklaidos įvairovės ir konkurencinės stiprybės tikslų pusiausvyrą. Tačiau anksčiau vykusios intensyvios konsultacijos parodė, kad politiškai nėra tinkama Komisijai ir Europos Sąjungai derinti žiniasklaidos valdymo taisyklių ar žiniasklaidos pliuralizmo. Šiuo atveju reikėtų labai atsižvelgti į subsidiarumo principą. Ir viena priemonė ar būdas visais atvejais netiks.

Todėl manau, kad būtų klaida bandyti per daug sureguliuoti labai gyvą tinklaraščių erdvę. Be to, pritariu, kad tinklalapiuose turi būti paisoma tam tikrų spaudai privalomų teisinių pareigų, pavyzdžiui, dėl autorinių teisių ar teisės į atsakymą. Panašu, kad mes trokštame sulyginti vartotojo sukurtus puslapius bet kokiomis visuomenės išraiškos formomis. Priešingai, griežto ir specialaus statuso nustatymas tinklaraščiams, panašu, galėtų duoti priešingų rezultatų ir prieštarauti interneto dvasiai.

Komisija sutinka su Parlamentu, kad Europos Bendrijos konkurencijos taisyklės tik iš dalies užtikrina žiniasklaidos pliuralizmą. Dėl to žiniasklaidos pliuralizmas yra laikomas teisėtu viešuoju interesu pagal EB Susijungimų reglamento 21 straipsnį. Todėl valstybės narės gali imtis tinkamų priemonių apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą, įgyvendindamos papildomas taisykles šalia Susijungimų reglamento. Tačiau jos privalo taikyti nacionalinę ir EB teisę.

Tačiau dėl konkurencijos taisyklių norėčiau šiek tiek pakalbėti dėl Jūsų pareiškimo dėl žalingo žiniasklaidos pliuralizmo koncentracijos pobūdžio. Europos žiniasklaidos bendrovės, įskaitant rašytinę spaudą, privalo būti pakankamai stiprios, kad atsilaikytų konkurencijai pasauliniu tarptautiniu lygmeniu. Esame prieš per daug ribojančias taisykles dėl žiniasklaidos nuosavybės teisių, nes tai gali sumažinti ES bendrovių konkurencingumą. Negalima padėties vienoje valstybėje narėje lyginti su kitoje esančia padėtimi, nes jos gali būti labai skirtingos.

Aš, aišku esu už, kad nuosavybės teisė būtų labiau skaidresnė, visuomenė galėtų gauti visą informaciją apie transliuotojų ir leidėjų tikslus bei pobūdį. Ši sąlyga yra sine qua non, kad žiniasklaida taptų patikimesnė.

Kaip atkakliai tvirtinate savo rezoliucijoje, viešieji transliuotojai yra būtinas elementas žiniasklaidos pliuralizmui. Štai kodėl Komisija galvoja, kad jų viešųjų paslaugų misijos privalo būti griežtai apibrėžtos ir užtikrintas finansavimas. Kitaip bus daug neaiškumų.

Ponai ir ponios, mes visi sutinkame, kad viešųjų paslaugų srities apibrėžimas yra labiau valstybių narių nei Komisijos reikalas. Valstybės narės taip pat sprendžia dėl viešojo transliuotojo finansavimo. Tai nustatyta Amsterdamo protokole. Komisija turi mažinti visų žiniasklaidos tipų konkurencijos iškraipymą. Komisija tai pat pripažįsta požiūrį į elgesio kodeksus ir susireguliavimą kaip priemones remti žiniasklaidos pliuralizmą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks spalio 25 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Katerina Batzeli (PSE), raštu.(EL) Susitelkimas ir pliuralizmas toliau išliks svarbiausia diskusijų tema nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu. Šiandien visuomenė ir piliečiai gauna tiesioginę informaciją ir gali stebėti diskusijas naudodamiesi žiniasklaidos priemonėmis. Todėl svarbiausia yra nustatyti ir apibrėžti ribas, kuriose viešos ir privačios žiniasklaidos priemonės gali bendradarbiauti ir įsiterpti viena į kitą. Kiekvienu atveju būtina užtikrinti, kad informacija nebus manipuliuojama. Būtina užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą nuo politinių jėgų, finansinį nepriklausomumą, skaidrų jos finansavimą, apsaugoti žurnalistų darbo sąlygas, užtikrinti informacijos kokybę ir įvairovę.

Kadangi tik per žiniasklaidą gali vyksti demokratinis dialogas, kuriamos naujos komunikacijos priemonės – apsikeitimą nuomonėmis individualizuojantys tinklaraščiai. Tačiau daugeliu atvejų ši išraiškos forma tampa „kolektyviniu protestu“ dėl tokių svarbių klausimų, kaip aplinka ir visuomenė.

Šiuo atveju susireguliavimo kodeksas gali sukurti pakankamą pagrindą abipusiškai naudotojų ir skaitytojų pagarbai. Jie neturi riboti kiekvienos pusės išraiškos teisės ir teisės gauti atsakymą. Žiniasklaidos ir apsikeitimo informacija internete forumai plečiasi, yra vertinami ir kontroliuojami vadovaujantis demokratinės išraiškos ir dalyvavimo, žmogaus teisių laikymosi principu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Belet (PPE-DE), raštu. – (NL) Labai svarbus klausimas yra žiniasklaidos pliuralizmas. Taip pat pritariame daugeliui pranešime išdėstytų principų. Gaila, kad negalime pritarti jam visam.

Mes visiškai sutinkame, kad viešiesiems transliuotojams turi būti suteikta vieta skaitmeninėje, interaktyviojoje žiniasklaidoje, užtikrinant tinkamą pusiausvyrą su komerciniais transliuotojais.

Būtina skatinti atviras diskusijas tinklaraščiuose. Jie kartu su kita „vartotojų sukurta informacija“ labai prisideda prie daugiaspalvio žiniasklaidos veido kūrimo ir vis labiau prisideda prie naujienų ir einamųjų reikalų supratimo.

Bet kokybė priklauso nuo tinklaraščio autoriaus, ir ne visi juos rašantys turi garbingų ketinimų.

Jei tinklaraščiai netaps anoniminiais šmeižto šaltiniais, turime pagalvoti, kaip elgtis su privatumo pažeidimais arba teise į atsakymą. Bet Parlamentas neprivalo būti perdaug globėjiškas.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga privalo užtikrinti Europoje privačios ir valstybinės žiniasklaidos pusiausvyrą. Televizijos arba radijo stočių savininkų kišimasis į teikiamos informacijos turinį yra demokratinių standartų pažeidimas. Esu kilęs iš šalies, kurioje dabartinė vyriausybė griauna žiniasklaidos nepriklausomumą. Imtasi daugelio priemonių, kad valstybinė žiniasklaida priklausytų valdančiajam elitui.

Norėčiau išreikšti paramą bet kokiai iniciatyvai, skirtai visuomeninei žiniasklaidai apsaugoti, nes tai yra galingas politinis įnagis. Visuomeniniams transliuotojams būtina papildoma apsauga, atsižvelgiant į tinkamų lėšų trūkumą ir daromą politinį spaudimą, ypač naujose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin (IND/DEM), raštu. – (SV) Atrodo, kad Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas nedirba visu pajėgumu, todėl trokšdamas rasti dalykų, kuriais galėtų užsiimti, jis kuria pranešimus, be kurių pasaulyje gana lengvai galima apsieiti.

To pavyzdys yra pranešimas dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje. Tai pranešimas komiteto iniciatyva. Pradiniame jo tekste, pranešėjas pasiūlė savanoriškai suklasifikuoti tinklaraščius profesinės ir finansinės atsakomybės bei autoriaus ir leidėjo interesų pagrindu. Ši idėja sulaukė daugybės prieštaravimų. Ne tik dėl jos galėjimo įgyvendinti, bet taip pat dėl galimos įtakos išraiškos laisvei.

Nors pranešimo projektas buvo pataisytas, jame vis dar yra nereikalingų ir žalingų dalykų.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu.(FI) Norėčiau padėkoti M. Mikko už jos pranešimą dėl žiniasklaidos pliuralizmo. Tai labai svarbus klausimas Europos visuomenei. Koks yra mūsų vaidmuo ir įtaka? Vertinant istoriją tampa aišku, kad galios sutelkimas nėra gerai. Žmonės visada yra nepalankiai nusistatę jėgos atžvilgiu, nesvarbu, kokios formos ji būtų. Todėl visai visuomenei darosi bjauru nuo sutelktos valdžios. Tai galima pasakyti ir apie ketvirtąją valdžią – žiniasklaidą.

Viena iš pagrindinių Sąjungos funkcijų yra užtikrinti vieningos rinkos konkurenciją. Kodėl to paties negalima būtų pasakyti apie žiniasklaidą? Labai pateisinama pranešime išdėstyta nuomonė dėl konkurencijos teisės susiejimo su žiniasklaida siekiant išvengti interesų konfliktų tarp sutelktos žiniasklaidos kontrolės ir kitų valdžios formų visuomenėje. Tačiau mane labiau neramina žiniasklaidos gebėjimas kontroliuoti, kas yra gerai visuomenėje, nes jų interesai vis labiau tampa susiję su pelnu.

Bažnyčia jau seniai nemoralizuoja. Tai dabar daro tam tikra spauda, kuriai pačiai artimos nuodėmės, šmeižtas ir smerkimas. Ši žurnalistikos rūšis gali išradingai susieti nemirtingumo garbinimą su ypač ribotu mąstymu, kad verslas klestėtų – kurstyk, smerk ir gauk pelną.

„Už šiuos žodžius tau bus dovanota, o už šiuos žodžius tu būsi pasmerktas“. Šie žodžiai apibūdina žmogaus protą. Kada žiniasklaida ketina savęs paklausti, ar ji elgiasi socialiai gerai ar blogai?

 
  
MPphoto
 
 

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. – (RO) Visi sutinkame, kad pliuralizmas yra gyvybiškai svarbi žiniasklaidos dalis. Pliuralizmas privalo būti remiamas, todėl M. Mikko pranešimas yra labai svarbus žingsnis šia kryptimi.

Valstybės narės turėtų pripažinti ir remti poreikį turėti harmoningą žiniasklaidą ir tiek kiekviena atskirai, tiek kartu įsipareigoti suteikti Europos piliečiams galimybę gauti tikslią ir įvairiapusę informaciją.

Svarbiausios priežastys sukurti žiniasklaidos laisvės chartiją yra kultūrų įvairovė, nuolat didėjantis poreikis integruoti migrantus ir mažumas bei kokybiškos informacijos teikimo gyventojams svarba. Norėčiau paremti Europos Parlamento rekomendaciją skatinti viešąsias žiniasklaidos tarnybas tapti alternatyviais informacijos teikėjais išimtinai komerciniais pagrindais veikiantiems informacijos teikėjams.

Europos piliečių aktyvus teisių ir pareigų įgyvendinimas, informacijos gavimas, galimybė suprasti ir kritikuoti informacijos teikimą yra būtinybė, kuri turėtų būti taikoma bet kokioms ateityje priimamoms Europos Sąjungos institucijų ir kiekvienos valstybės narės priemonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Marianne Mikko pranešime labai gerai nurodytos pagrindinės šiuo metu Europos Sąjungos žiniasklaidoje esančios tendencijos, atkreipiant dėmesį į ypač svarbų 35 dalies aspektą dėl visuomeninės transliacijos tarnybų.

Kad ir toliau išliktų žiniasklaidos pliuralizmas ir įvairovė, visuomeninės transliacijos bendrovės taip pat privalo rengti programas, kurios nebūtinai gali turėti aukščiausius reitingus ar gauti pajamų iš reklamos. Visada maniau, kad jei visuomeninis transliuotojas siektų tapti labai populiarus tarp gyventojų ir pelningas valstybei, tai jis turėtų veikti ne kaip visuomeninis transliuotojas.

Visuomeninio transliuotojo tikslas yra įtikti įvairiems gyventojų poreikiams ir interesams, kurie ne visada sudaro privataus transliuotojo, tenkinančio vyrančias tendencijas, auditoriją. Visuomeniniai transliuotojai visoje Europos Sąjungoje neturėtų ignoruoti aukštos kokybės programų tam, kad galėtų konkuruoti su privačiais transliuotojais.

Vienas iš viešųjų paslaugų teikimo principų yra solidarumas. Visuomeniniai transliuotojai turi veikti išvien su žiūrovais, pasižyminčiais reiklesniu ir išrankesniu skoniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Inger Segelström (PSE), raštu. – Pranešimas yra susijęs su svarbiu klausimu – žiniasklaidos įvairove. Tai svarbus elementas užtikrinant demokratiją ir žiūrovų teisę turėti patikimą ir nepriklausomą žiniasklaidą. Šalių, kuriose žiniasklaida yra priklausoma nuo ekonominių, religinių ar politinių interesų, piliečiai neturi daug galimybių gauti informacijos. Taip atsiranda didelių spragų dėl gebėjimo gauti informaciją ir užtikrinti laisvus bei objektyvius rinkimus.

Šiandien, Europos Parlamente, balsuojame dėl pranešimo šiais svarbiais klausimais. Mes, švedų socialdemokratai, tikėjomės, kad galėsime balsuoti už šį pranešimą. Tačiau už dabartinį jo variantą nebalsuosime. Pasiekto kompromisinio pasiūlymo tikslas yra svarbus, tačiau pranešime išlieka keletas dviprasmybių, ypač dėl klausimų, susijusių su tinklaraštį rašančio asmens padėtimi. Nenorime prisidėti prie Europos Parlamento prilyginimo tinklaraščio rašymo tradicinei žiniasklaidai, klausinėdami ir diskutuodami dėl tinklaraščius rašančių asmenų statuso, kaip buvo pasiūlyta. Tai nėra privaloma kitoms grupės, tai kodėl turime kalbėti apie rašančiuosius tinklaraščius? Tačiau pritariame daugumos tinklaraščius rašančiųjų nuomonei, kad pažeidimai ir šmeižtas turi būti baudžiami tiek tinklaraščiuose, tiek kitoje žiniasklaidoje. Todėl balsuosime prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. – (CS) Europos Parlamento parengtas pranešimas savo iniciatyva dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje yra labai svarbus ir naudingas. Daug kur tiksliai apibūdinama jau daugelį metų Čekijos Respublikoje trunkanti padėtis. Norėčiau konkrečiai pabrėžti aspektus, kurie pranešime yra teisėtai kritikuojami ir kuriuos būtina ištaisyti. Pirmasis yra dėl beveik visiško dienraščių sutelkimo užsienio spaudos agentūrų rankose (ypač Vokietijos), kurių ekonominiai ir politiniai interesai akivaizdžiai prieštarauja objektyviems Čekijos Respublikos interesams, ypač kalbant apie pliuralistinį požiūrį ir žiniasklaidos nepriklausomybę. Čekijoje tai tėra tik fikcija. Matoma aiški tendencija radikaliųjų dešiniųjų požiūrio ir beribės manipuliacijos link. Kitas aspektas yra susijęs su įstatyminės televizijos transliavimu, kuri išimtinai atstovauja dabartinės dešiniosios vyriausybės interesams. Jos teikiamos naujienos ir žurnalistika yra tokios tendencingos, kad sąvoka „įstatyminė“ šiuo atveju netinka. Todėl, rekomenduočiau valdžios organams ir institucijoms, kurias domina žiniasklaidos sutelkimas ir pliuralizmas ES, ypač daug dėmesio skirti padėčiai Čekijos Respublikoje.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika