Pirmininkas. – Kitas klausimas – klausimų valanda (B6-0009/2009), kuri išimties tvarka truks iki 20 val.

Pradėsiu pranešdamas, kad L. Kovács nedalyvaus, todėl į Komisijos nariui skirtus pirmosios šio posėdžio dalies klausimus Nr. 1 ir 3 atsakys V. Reding.

Šie klausimai buvo perduoti Komisijai.

Pirmoji dalis

  Pirmininkas.

– Klausimas Nr. 31, kurį pateikė Silvia-Adriana Ţicău (H-0068/09)

Tema: Produktų ir paslaugų skatinimo priemonės, kurios padeda didinti energinį naudingumą ir skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą

2008 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė ateityje persvarstyti Energijos apmokestinimo direktyvą, kuria skatinama didinti procentinę atsinaujinančios energijos dalį proporcingai visos suvartojamos energijos kiekiui.

Energinio naudingumo didinimas yra greičiausias, saugiausias ir pigiausias būdas mažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių energijos išteklių, energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį, taip pat Europos viešąsias išlaidas energetikos srityje.

Ar, atsižvelgdama į būtinybę didinti energinį naudingumą, Komisija galėtų nurodyti, kokius veiksmus ir finansų bei biudžeto priemones ji numato, siekdama skatinti produktus ir paslaugas, kuriais siekiama padidinti energinį naudingumą ir skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Būtent savo Europos ekonomikos atkūrimo plane, kurį taip pat patvirtino Parlamentas ir Taryba, Komisija skatina greitai diegti ekologiškus produktus. Komisija, be kitų dalykų, taip pat pasiūlė mažesnes PVM normas ekologiškiems produktams ir paslaugoms, kuriais visų pirma siekiama padidinti pastatų energinį naudingumą. Be to, Komisija skatina valstybes nares teikti daugiau paskatų vartotojams siekiant skatinti aplinką tausojančių produktų paklausą.

Šiuo metu Komisija persvarsto galiojančius Bendrijos mokesčių teisės aktus. Siekiama panaikinti kiek įmanoma daugiau esamų paskatų, kurios prieštarauja energinio naudingumo ir išmetamo anglies kiekio mažinimo tikslams, taip pat, jei reikia, kurti paskatas, kurios padėtų siekti šių tikslų.

Be minėtų biudžeto iniciatyvų, Komisija siekia plėsti kitų finansų priemonių naudojimą, ypač skatindama pastatų energinį naudingumą. Kartu su Europos investicijų banku Komisija kuria tvariosios energijos finansavimo iniciatyvą. Šia iniciatyva siekiama pasitelkti finansavimą iš kapitalo rinkų, kuris būtų panaudojamas dalyvaujant Merų paktui. Tikimasi, kad 2009 m. bus numatytas 15 mln. EUR biudžetas.

Komisija taip pat pasiūlė Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo pakeitimą, kuris visoms valstybėms narėms leistų naudoti šį fondą finansuojant padidėjusias išlaidas, susijusias su energinio naudingumo didinimu ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu esamuose pastatuose.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Norėčiau pradėti nuo to, kad dabartinė direktyva buvo įgyvendinta blogai ir netinkamai, ir todėl norėčiau paklausti Komisijos, ar ateityje ji taip pat ketina mažinti PVM produktams. Be to, manau, kad būtų svarbu nuo 3 iki 15 proc. padidinti Europos regioninės plėtros fondo išteklius, skirtus pastatų ir socialinio būsto energiniam naudingumui didinti.

Taip pat manau, kad būtų svarbu turėti energinio naudingumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių fondą.

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Žinome, kad labai svarbu turėti priemonių, kurios piliečiams ir vyriausybėms padėtų didinti energinį naudingumą. Šiuo metu yra atlikti kai kurie tyrimai dėl energijos ir aplinkosaugos srities mokestinių paskatų poveikio ir Komisija rengia pasiūlymą iš dalies keisti PVM direktyvą, kad tam tikriems ekologiškiems produktams ir paslaugoms būtų galima taikyti mažesnes PVM normas.

Kaip nurodyta Ekonomikos atkūrimo plane, Komisija gali pasiūlyti mažesnes PVM normas ekologiškiems produktams ir paslaugoms, kuriais visų pirma siekiama padidinti pastatų energinį naudingumą. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2008 m. liepos mėn. Komisijos pasiūlyme valstybėms narėms jau buvo suteikta galimybė šias mažesnes PVM normas taikyti paslaugoms, įskaitant būsto, maldos vietų, kultūros paveldo ir istorinių paminklų renovacijai, remontui, perstatymui ir priežiūrai. Šios nuostatos taikomos darbams, kuriais siekiama minėtuose pastatuose labiau taupyti energiją ir didinti jų energinį naudingumą.

Šiandien Ecofinas pasiekė susitarimo. Dar per anksti tiksliai pasakyti, kaip konkrečiai elgsimės su Ecofino pasiūlymais, tačiau Komisija ketina išnagrinėti šiandien pateiktus pasiūlymus.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos narei ir Komisijai, kurios suteikė galimybę čia diskutuoti taip pat apie pastatų šiluminę izoliaciją. Tai vienas iš pačių veiksmingiausių būdų taupyti energiją ir šiuo atžvilgiu man atrodo, kad tai svarbus ir teisingas kelias, kuriuo turime eiti. Atsižvelgiant į tai, mano klausimas yra toks: ar Komisija mato galimybių atitinkamai sumažinti PVM normas mažai energijos sunaudojantiems pastatams ir pasyviesiems pastatams surenkamųjų pastatų sektoriuje? Ar šis klausimas gali būti svarstomas ir kuria kryptimi judame?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − (DE) Gerb. pirmininke, R. Racko ką tik pasiūlyta mintis yra įdomi. Komisija, žinoma, apsvarstys jo pasiūlymą kartu su kitomis pateiktomis idėjomis, susijusiomis su statomų pastatų ar renovuojamo būsto energiniu naudingumu. Taip pat galiu pasakyti, kad Komisija ketina perskirstyti struktūrinius fondus, siekdama užtikrinti, kad į tokius energijos vartojimo požiūriu veiksmingus pastatus taip pat būtų įmanoma investuoti pasinaudojant struktūriniais fondais.

  Pirmininkas.

– Klausimas Nr. 32, kurį pateikė Giorgos Dimitrakopoulos (H-0100/09)

Tema: Lankstesnis Stabilumo ir augimo pakto aiškinimas

Gal Komisija pasakys, ar šiuo labai gilios ekonomikos krizės metu ji laikosi savo požiūrio, kad visos šalys, turinčios biudžeto deficitą, privalo jį sumažinti per dvejus, o ne trejus metus, nors remiantis turimais duomenimis pastarasis laikotarpis atrodytų labiau pagrįstas? Jei taip, tai kodėl? Kaip šis reikalavimas suderinamas su Eurogrupės pirmininko požiūriu dėl lankstesnio požiūrio į Stabilumo ir augimo paktą (žr. 2009 m. sausio 21 d. Agence Europe paskelbtus pareiškimus)?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Stabilumo ir augimo paktas numato, kad įprastinėmis aplinkybėmis perviršinis deficitas sparčiai ištaisomas ir šis ištaisymas turėtų būti užbaigtas per metus nuo tokio deficito nustatymo. Vis dėlto, reformuotas Stabilumo ir augimo paktas taip pat leidžia nustatyti ilgesnį terminą, jei atsirastų ypatingų aplinkybių, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalyje.

Paktas aiškiai neapibrėžia šių ypatingų aplinkybių. Vis dėlto, rengdama pranešimą pagal EB steigimo sutarties 143 straipsnį dėl nustatyto arba numatomo perviršinio deficito, pagal Sutarties nuostatas Komisija privalo įvertinti vadinamuosius „svarbius veiksnius“. Šiame pranešime Komisija įvertina vidutinės trukmės ekonomikos būklės raidą, ypač galimą augimą, dominuojančias ciklines sąlygas, politikos įgyvendinimą atsižvelgiant į Lisabonos darbotvarkę ir politiką, skatinančią mokslinius tyrimus, plėtrą ir naujoves. Jame taip pat atsižvelgiama į vidutinės trukmės biudžeto būklės raidą, ypač pastangas konsoliduoti biudžetą ekonomikos pakilimo laikotarpiu, valstybės skolos dydį ir tvarumo klausimus, išorinio finansavimo poreikį, viešąsias investicijas ir bendrąją viešųjų finansų kokybę. Pranešime taip pat įvertinami visi kiti veiksniai, kurie, susijusių valstybių narių nuomone, yra svarbūs siekiant išsamiai kokybiškai įvertinti pamatinės vertės perviršį, ir kuriuos valstybės narės, žinoma, nurodo Komisijai ir Tarybai.

Nuostatos dėl svarbių veiksnių, kuriuos reikia įvertinti, nurodo, kad nustatant ypatingų aplinkybių buvimą reikėtų remtis bendru tokių veiksnių vertinimu. Vasario 18 d. Komisija patvirtino rekomendacijas dėl Tarybos nuomonių dėl 17 valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programų paskutinių pakeitimų. Kartu atsižvelgdama į savo atliktą šių programų vertinimą, Komisija patvirtino pranešimus dėl Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Latvijos ir Maltos. Šįryt Ecofinas patvirtino savo nuomonę dėl šių pranešimų. Komisija pasiūlys rekomendacijas Tarybai, kad būtų užkirstas kelias tokioms situacijoms, kuriose atsiranda perviršinis deficitas. Šiose rekomendacijose bus nurodyti terminai, dėl kurių turi būti sprendžiama pagal Stabilumo ir augimo paktą, t. y., jei reikia, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes.

  Giorgos Dimitrakopoulos (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos narei už labai išsamų atsakymą, tačiau turiu pasakyti, jog buvau šiek tiek nustebintas, kad nepaisant visų svarbių minėtų dalykų jūs nepaminėjote grafikų koncepcijos, kitaip tariant, ar kiekvienu atveju Komisija rekomenduos konkrečius grafikus ir ar Komisija savo rekomendacijose susies grafikų etapus su 3 proc. viršijančių procentinių verčių mažinimu.

  Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, turiu du trumpus klausimus. Mano pirmasis klausimas yra toks: kas atsitiks tų valstybių narių atveju, kuriose yra tikrai provokuojančiai maži mokesčių verslui tarifai arba jų iš viso nėra? Ar teisinga užmerkti akis prieš Pakto silpninimą, jei šios šalys dėl savo vykdomos politikos surinkdamos mažiau mokesčių patirs sunkumų?

Mano antrasis klausimas yra toks: ar šio klausimo nereikėtų susieti su tam tikra sėkme? Kitaip tariant, ar nereikėtų skatinti tokio požiūrio tuo atveju, jei valstybė narė turi perviršinį deficitą, siekdama kovoti su nedarbu, ir nedarbas dėl to labai sumažėja?

  Avril Doyle (PPE-DE). – Ar buvo pakeistos Darbo tvarkos taisyklės? Maniau, kad turėjo būti klausėjas, kuris turėjo papildomą klausimą, ir dar du kiti EP nariai.

Antra, iki kada šįvakar tęsis klausimų valanda, jei pradėjome vėlai?

  Pirmininkas. – Gerb. A. Doyle, iš tikrųjų baigsime 20 val., kaip numatyta. Vėlai pradėjome, vėlai ir baigsime. Ar gerbiama EP narė neturi papildomo klausimo?

Gerb A. Doyle, ar norėtumėte pateikti papildomą klausimą?

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau. Atsiprašau. Aš supratau, kad galimybę pateikti papildomą klausimą jūs suteikėte tik klausėjui ir dar vienam asmeniui. Aš neteisingai supratau jūsų mintį.

Norėčiau baigti, paprašydama Komisijos narės įvardyti bent vieną valstybę narę, kuri neturės tokio perviršinio deficito, kaip jį šiuo metu suprantame.

Antra, ar ji negalėtų tiksliai paaiškinti, ką Komisija ketina pasiūlyti Tarybai kalbant apie šįryt priimtą sprendimą dėl Airijos?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Atsakant į G. Dimitrakopoulos klausimą, Komisija, siūlydama valstybėms narėms terminus, per kuriuos šios vėl turės užtikrinti tvarių viešųjų finansų būklę, atsižvelgs į susijusių valstybių narių turimą veiksmų laisvę. Raginimo imtis spartaus biudžeto konsolidavimo galima tikėtis tik tais atvejais, kai gresia viešųjų finansų krizė, atsižvelgiant į visos ekonomikos finansavimo poreikius.

Kalbant apie antrąjį klausimą, kuris buvo sudarytas iš dviejų dalių, atsakymas į pirmąją jo dalį yra „ne“. Atsakymas į šio klausimo antrąją dalį dėl šalių, kuriose yra maži juridinių asmenų mokesčiai: Stabilumo ir augimo paktas vertina bendrąją valstybės narės biudžeto būklę, o ne konkrečią valstybės narės mokesčių struktūrą.

Atsakymas į trečiąjį klausimą, ar yra valstybių narių, neturinčių perviršinio deficito: žinoma, yra valstybių narių, neturinčių perviršinio deficito, kaip galima matyti iš diagramų, kurias reguliariai skelbia Komisija.

  Pirmininkas.

– Klausimas Nr. 33, kurį pateikė Pedro Guerreiro (H-0125/09)

Tema: Mokesčių oazių panaikinimas

Ar Komisija pasiūlė arba ketina siūlyti panaikinti mokesčių oazes, ypač ES viduje?

Ar ES priėmė sprendimų, kuriais valstybėms narėms būtų siūloma panaikinti jų teritorijose esančias mokesčių oazes?

Kokių priemonių imsis Komisija, kad būtų panaikintos mokesčių oazės, būtų kovojama su finansinėmis spekuliacijomis ir skatinamas laisvas kapitalo judėjimas, ypač Sąjungos viduje?

  Viviane Reding , Komisijos narė. − (FR) Gerb. pirmininke, nuo devintojo dešimtmečio pabaigos Komisija vykdo politiką, nukreiptą prieš sukčiavimą, mokesčių vengimą ir žalingą mokesčių konkurenciją.

Pagrindinė šios politikos sudedamoji dalis buvo mokesčių sistemų skaidrumo skatinimas ir mokesčių administratorių vykdomas keitimasis informacija. Pagaliau, šią politiką patvirtino aiškūs G20 šalių pareiškimai, kuriuose buvo pasisakoma prieš neskaidrią veiklą kai kuriose teritorijose, kurios dažnai vadinamos mokesčių oazėmis.

2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje Komisija sustiprino šios srities politiką, pateikdama du pasiūlymus.

Pirmuoju pasiūlymu siekiama išplėsti keitimąsi informacija, kaip nustatyta Santaupų apmokestinimo direktyvoje. Antrajame pasiūlyme iš tikrųjų siūloma, kad visos valstybės narės suvienodintų savo keitimosi informacija standartus iki atviriausio lygio, ypač užtikrinant, kad valstybės narės negalėtų naudotis finansiniu konfidencialumu kaip priedanga, atsisakydamos pateikti informaciją, kuri yra būtina kitoms valstybėms narėms siekiant apskaičiuoti savo nuolatinių gyventojų mokesčius.

2008 m. gegužės mėn. Taryba nusprendė trečiosiose šalyse skatinti šią gero finansų valdymo politiką, įskaitant skaidrumo, keitimosi informacija ir teisingos mokesčių konkurencijos principus, ir paprašė Komisijos derėtis dėl šios srities nuostatų įtraukimo į susitarimus su trečiosiomis šalimis.

Netrukus Komisija ketina pateikti politinę iniciatyvą, kuria siekiama išryškinti šios politikos nuoseklumą ir pagrindinius veiksnius, lemiančius jos sėkmę. Komisija mano, kad į P. Guerreiro išsakytą susirūpinimą ypač atsakytų Europos lygmeniu koordinuojamų priemonių įgyvendinimas.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL). – (PT) Sprendžiant iš to, kas buvo pasakyta, atrodo, kad daugiau kalbama nei daroma. Kitaip tariant, neketinama spręsti mokesčių oazių ir jų panaikinimo problemos, vis dėlto pateikčiau tokį klausimą: kaip Komisija ketina – nes ji pareiškė tokį ketinimą – atkalbėti bankus, kad nevykdytų veiklos lengvatinės prekybos centruose? Be to, kokias priemones ji ketina pasiūlyti kovojant su finansinėmis spekuliacijomis, kurios yra viena pagrindinių šios finansų ir ekonomikos krizės priežasčių?

  Robert Evans (PSE). – Komisijos narė turėtų kai ką žinoti apie mokesčių oazes, nes Liuksemburgas priskiriamas šiai kategorijai. Ar ji nemano, kad tai pakerta bendrosios rinkos principą, kai sunkvežimiai nukrypsta nuo savo maršruto, kad ten galėtų prisipilti pigių degalų?

Taip pat yra Džersis, Gernsis, Meno sala, kuri priklauso Jungtinei Karalystei, tačiau nepriklauso ES, Lichtenšteinas, Monakas, San Marinas ir kt. Tai mažos mokesčių oazės, kuriose veikia lengvatinė bankininkystė, apie kurią ką tik išgirdome ir kuri yra turtingųjų bendrininkė. Jos egzistuoja tik todėl, kad ES joms tai leidžia.

Štai jos žodžiai: „tvirta, prieš mokesčių vengimą nukreipta politika“. Jei tai būtų tiesa, argi Komisija nepateiktų keleto pasiūlymų, kad būtų panaikintos šios mokesčių oazės?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Atsakant į pirmąjį klausimą, Komisija pasiūlė dvi naujas direktyvas, kad būtų išspręstos šios problemos, nes finansų krizė šias problemas parodė daug aiškiau nei anksčiau.

2008 m. pabaigoje pateikėme vieną pasiūlymą, o kitą pateikėme 2009 m. pradžioje. Pirmasis pasiūlymas užtikrina keitimosi informacija įgyvendinimą, o antrasis saugoja valstybės narės teisę gauti informaciją kitai valstybei narei neužtikrinant bankų paslapties.

Atsakydama į antrąjį klausimą tiesiog norėčiau pabrėžti, kad sunkvežimiai neturi nieko bendro su mokesčių oazėmis.

Antroji dalis

Klausimas Nr. 34, kurį pateikė Claude Moraes (H-0048/09)

Tema: Internetas ir iš neapykantos paskatų vykdomi nusikaltimai

Rasinės neapykantos kurstymas laikomas nusikaltimu visose ES valstybėse narėse. Vis dėlto remiantis 2008 m. NVO Human Rights First paskelbtais tyrimais dėl iš neapykantos paskatų vykdomų nusikaltimų, Europoje daugėja iš neapykantos paskatų vykdomų nusikaltimų ir svarbu pastebėti svarbų vaidmenį, kuris šiame procese tenka internetui.

Ar siekdama kovoti su nusikaltimais kibernetinėje erdvėje ir sukurti saugesnį internetą visiems Komisija imasi konkrečių veiksmų, kurie padėtų kovoti su tinklalapiais, kuriuose kurstoma rasinė neapykanta ir smurtas?

  Viviane Reding , Komisijos narė. − Užduotas klausimas yra labai svarbus ir aš norėčiau pabrėžti, kad Komisija ryžtingai atmeta rasizmą, ksenofobiją ir bet kokius neapykantą kurstančius pasisakymus, kuriuos minėjo gerbiamas EP narys. Komisija taip pat pritaria išreikštam susirūpinimui ir žino, kad tam tikras internete prieinamas turinys gali turėti labai neigiamo poveikio.

Komisija, kiek tai įmanoma, kovoja su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu ne tik internete, bet ir visose žiniasklaidos rūšyse, remdamasi įgaliojimais, kuriuos jai suteikia Sutartys. Jais remdamasi Komisija pradėjo keletą teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusių iniciatyvų, kuriomis siekiama užkirsti kelią diskriminacijai, taip pat rasistiniams, ksenofobiniams ir antisemitiniams pasisakymams. Pirma, turime Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą, kuri praplečia mažiausius reikalavimus, keliamus visų garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų turiniui, ir kuri apima užsakomąsias paslaugas internete. Joje nurodyta: „draudžiama kurstyti neapykantą dėl rasės, lyties, religijos, tautybės ar pilietybės“. Be to, Komisija patvirtino politikos priemones, kuriomis siekiama riboti rasistinį turinį internete. Čia tiesiog pabrėžčiau rekomendaciją dėl nepilnamečių ir žmogiškojo orumo apsaugos ir atsakymo teisės, kuri ragina visoje žiniasklaidoje kovoti su diskriminacija.

Neseniai patvirtintas Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis nustato bendrą ES požiūrį į rasizmą ir ksenofobiją. Pamatiniu sprendimu siekiama užtikrinti baudžiamumą už tyčinę veiką, pvz., smurto ar neapykantos, nukreiptos prieš asmenų grupę, apibūdinamą pagal rasę, odos spalvą, kilmę, religiją, tikėjimą, tautinę arba etninę kilmę, ar tokiai grupei priklausantį asmenį, kurstymas.

Už smurto ar neapykantos kurstymą taip pat baudžiama, jei ši veika vykdoma viešai skleidžiant ar platinant rašytinę, vaizdinę ar kitokią medžiagą. Valstybės narės privalo įvykdyti šias nuostatas iki 2010 m. lapkričio 28 d.

Be teisinio požiūrio, Komisija skatina priemonių paketą, kuriuo siekiama saugesnio naudojimosi internetu. Manau, kad Parlamentas gerai žino Saugesnio interneto („Safer Internet plus“) programą, kurios 2009–2013 m. biudžetas yra 55 mln. EUR ir kuri bendrai finansuoja projektus, kuriais siekiama «geriau informuoti visuomenę, sukurti ryšio mazgų tinklą, kuriuo būtų pranešama apie neteisėtą ir žalingą turinį ir veiką, ypač apie medžiagą, susijusią su vaikų seksualiniu išnaudojimu, vaikų viliojimu internetu siekiant lytiškai pasitenkinti ir kibernetiniu priekabiavimu, skatinti šios srities savireguliavimo iniciatyvas ir įtraukti vaikus kuriant saugesnę interneto aplinką, kurti žinių bazę apie naujas interneto technologijų naudojimo kryptis ir jų poveikį vaikų gyvenimui.

Be to, Komisija siekia skatinti atsakingą žiniasklaidos ir interneto naudojimą. Savo 2007 m. gruodžio mėn. komunikate dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą Komisija ragina valstybes nares įsipareigoti veiksmingiau skatinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir šios srities mokslinius tyrimus. Šiais metais ji pateiks rekomendaciją dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo.

Taip pat verta paminėti, kad mūsų kaimynė, Europos Vadovų Taryba, šia tema parengė keletą tarptautinių, teisės požiūriu privalomų ir neprivalomų priemonių, kurios parodo, kad kibernetinė erdvė nėra sritis, kurioje negalioja teisė, ir kad valstybių narių nacionaliniai įstatymai, inter alia, Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų ir jos papildomas 3 protokolas jas įpareigoja saugoti asmenų teises ir laisves.

  Claude Moraes (PSE). – Komisijos nare, nei akimirką nesuabejojau jūsų įsipareigojimu šioje srityje. Žinau, kad išsamiai domėjotės šiuo klausimu. Vis dėlto kalbant apie jūsų minėtą elektroninių nusikaltimų „sritį, kurioje negalioja teisė“ – ar esate įsitikinusi, ypač kalbėdama apie neapykantos kurstymą, kuris, manau, visose valstybėse narėse yra kriminalinis nusikaltimas, kad Pamatinio sprendimo, Garso ir vaizdo direktyvos ir daugelio kitų jūsų minėtų priemonių įgyvendinimas iš tikrųjų stabdo šių tinklalapių plitimą? Akivaizdu, kad mums čia bekalbant jų daugėja. Ar nemanote, kad turėtume imtis papildomų veiksmų?

  Jim Allister (NI). – Komisijos nare, nėra didesnio iš neapykantos paskatų įvykdomo nusikaltimo nei žmogžudystė, o šią savaitę Šiaurės Airijoje mano rinkiminėje apygardoje Airijos respublikonų teroristai iš neapykantos paskatų įvykdė trijų saugumo pajėgų narių žmogžudystes.

O dabar, praėjus kelioms valandoms, keletas interneto tinklalapių garbina šiuos bjaurius žmogžudžius ir šlovina tuos, kurie juos išauklėjo. Taigi, ar taip pat kaip ir rasizmui bei ksenofobijai Komisija skiria dėmesio tam, kaip internetu piktnaudžiauja teroristiniai parazitai?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Nusikaltimo pateisinti negalima, nepriklausomai nuo to, kur nusikaltimas buvo įvykdytas − realiame pasaulyje ar skaitmeniniame pasaulyje − tačiau, be abejonės, daug paprasčiau kovoti su nusikalstamumu realiame pasaulyje, nes turite priemonių, kurios jums leidžia tiesiogiai įsikišti. Daug sudėtingiau tai daryti pasauliniame žiniatinklyje ir būtent todėl mes sukūrėme keletą priemonių, kad galėtume kovoti su tokiais nusikaltimais.

Diskusijose su savo kolega, Jacques’u Barrotu, sužinojau, kad policijos pajėgos kuria tyrimų tinklą, kad galėtų kovoti su nusikalstamumu internete, ir kad jiems vis labiau sekasi sulaikyti nusikaltėlius. Vis dėlto kuriama vis daugiau tinklalapių. Šioje srityje, naudodamasi Saugesnio interneto programa, asmeniškai bandžiau nuveikti kai ką kito. Būtent bandžiau suteikti žmonėms – visų pirma jaunimui, kuris naudojasi internetu – galimybę sužinoti, ką daryti susidūrus su netinkamu turiniu. Mes kalbame nebūtinai apie nusikaltimus, o, pvz., apie kibernetinį priekabiavimą, kuris jaunimui gali tapti baisiu, ir norėdami gauti pagalbos jie gali pasinaudoti specialiu pranešimų mygtuku.

Taigi bandome įvairiais būdais kovoti su nusikaltėliais, pasitelkdami policijos pajėgas, suteikdami galių pedagogams, tėvams ir vaikams, kad šie galėtų patys priimti sprendimus arba pranešti ir, žinoma, diegdami žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo programas, kurių, mano nuomone, valstybėse narėse turėtų būti daugiau. Jaunajai kartai privalote suteikti priemonių, kurios leistų rasti sprendimus ir kovoti, nes kitaip dėl interneto galime turėti problemų ir tėvai neleis savo vaikams naudotis internetu, o tai būtų netinkamas sprendimas. Norime, kad teigiama interneto pusė klestėtų, o neigiama interneto pusė būtų sustabdyta.

Dabar atsakysiu į klausimą dėl žmogžudystės, į kurią gerbiamas EP narys atkreipė dėmesį. Atsitiko baisus dalykas ir manau, kad jis priklauso policijos ir saugumo pajėgų veiklos sričiai ir jos turi visa tai nutraukti. Tokios priemonės, žinoma, neturėtų būti laikomos sprendimais, kuriuos galima taikyti sprendžiant visas visuomenės problemas, tačiau negalima diskutuoti, kai įvykdomas nusikaltimas. Su nusikalstamumu būtina kovoti ir tai būtina daryti labai ryžtingai.

  Pirmininkas.

– Klausimas Nr. 35, kurį pateikė Eoin Ryan (H-0055/09)

Tema: Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) ir informacinė visuomenė

IRT ir informacinės visuomenės kūrimas, kuris atveria milžiniškas galimybes Europos ekonomikai ir visuomenei, yra svarbi Komisijos programų dalis. Vis dėlto kokių veiksmų imasi Komisija, siekdama užtikrinti, kad kai kurie Europos visuomenės sluoksniai, pvz., vyresnio amžiaus ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės, šiame procese neatsiliktų arba nebūtų užmiršti?

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Informacinės ir ryšių technologijos suteikia milžiniškas galimybes padėti vyresnio amžiaus žmonėms. Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti, nes susiduriame su tikra skaitmenine atskirtimi. Būtent tie žmonės, kuriems labai reikia IRT priemonių, nėra įpratę jomis naudotis, nes jie niekada anksčiau nesinaudojo šiomis priemonėmis. Pvz., vos 15 proc. vyresnio amžiaus žmonių naudojasi internetu. Būtent todėl turime sukurti ištisą politiką, kad panaikintume šią kliūtį, nes IRT mums reikės užtikrinant, kad galėdami naudotis didesne interneto paslaugų pasiūla vyresnio amžiaus žmonės ilgesnį laiką išliktų aktyvūs, dalyvautų visuomeniniame gyvenime ir ilgiau mėgautųsi sveikesniu ir aukštesnės kokybės gyvenimu.

Būtent todėl 2007 m. Komisija pateikė Senėjimo informacinėje visuomenėje veiksmų planą ir jame numatė labai konkrečias priemones.

Pirmoji priemonė susijusi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis siekiant sukurti ir išbandyti socialinei priežiūrai ir savarankiškam vyresnio amžiaus žmonių gyvenimui skirtas technologijas. Turiu pareikšti padėką mūsų pramonei, kadangi, vykdydama šias mokslinių tyrimų programas, ji sukūrė daugelį sistemų, paslaugų ir produktų, kurie padeda vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau gyventi savo namuose.

Antroji priemonė yra susijusi su informuotumo apie naudą vartotojams ir viešosioms institucijoms didinimu kuriant, pvz., gerosios patirties mainų interneto portalą ir pažangių namų ir savarankiško gyvenimo priemonių Europos apdovanojimų programą.

Trečiąja priemone siekiama sumažinti požiūrių sklaidą diegiant šias technologijas Europoje.

2008 m. Komisija patvirtino dar dvi iniciatyvas.

Pirmoji buvo susijusi su nauja bendrąja programa, skirta remti bendrus mokslinius tyrimus kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos srityje: tai namų gyvenimui ir judumui pritaikytos technologijos, padedančios vyresnio amžiaus vartotojams kasdieniame gyvenime ir teikiančios socialinės priežiūros paslaugas.

Antroji iniciatyva buvo naujasis komunikatas dėl e. prieinamumo, kuriame vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji raginami naudotis IRT produktais ir paslaugomis, o valstybės narės kviečiamos imtis visų būtinų veiksmų gerinant viešųjų tinklalapių prieinamumą.

ES, kartu su valstybėmis narėmis ir privačiuoju sektoriumi įgyvendindama šias priemones, į senėjančiai visuomenei skirtus mokslinius tyrimus ir naujoves iki 2013 m. investuos daugiau nei 1 mlrd. EUR.

Taigi, kaip matote, mes labai rimtai vertiname šį klausimą ir manome, kad šioje srityje turime galimybių pagerinti senėjančios visuomenės gyvenimą.

Kalbėdama apie mažas pajamas gaunančių vartotojų problemą, visų pirma atkreipčiau dėmesį į Tarptinklinio ryšio reglamento antrąjį paketą, kurį vakar vakare Parlamentas patvirtino ITRA komitete. Viena iš sudedamųjų šio paketo dalių siekiama sumažinti kainas, susijusias su mobiliųjų telefonų, fiksuoto ryšio linijų ir interneto naudojimu.

Komisija taip pat parengė vartotojų rinkų rezultatų suvestinę, kuri vartotojams leidžia stebėti rinkų rezultatus. Suvestinės rezultatai mums leidžia geriau atsižvelgti į vartotojų interesus.

Naujaisiais pasiūlymais dėl telekomunikacijų rinkos, kuriuos svarsto Parlamentas, taip pat siekiama sustiprinti vartotojo ir naudotojo teises, susijusias su prieinamumo gerinimu ir visuomenės be atskirties skatinimu.

Pvz., siūloma iš dalies keisti kai kurias nuostatas siekiant labiau atsižvelgti į vyresnio amžiaus ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių poreikius ir tai turėtų tapti pagrindiniu tikslu, kurio savo veikla siektų valstybių narių institucijos.

  Eoin Ryan (UEN). – Norėčiau padėkoti Komisijos narei. Nei akimirką nesuabejojau, kad Komisija labai daug dirba informavimo IT srityje. Galite pamatyti labai daug jų nuveikto darbo. Pastaruoju metu dalyvauju Twitter tinklalapyje ir turiu pasakyti, kad esu labai nustebintas dėl to, kiek daug informacijos joje pateikia Europos Sąjunga. Joje pateikiama labai daug informacijos ir aš norėčiau dėl to pasveikinti.

Vis dėlto vis dar susiduriame su problema, susijusia su pažeidžiamų visuomenės sluoksnių ir vyresnio amžiaus žmonių galimybe naudotis internetu ir naujomis technologijomis. Padėtis nuolatos keičiasi, tačiau nuo šiandien iki birželio mėn. mums atsiveria galimybė arba iššūkis ir aš tiesiog norėčiau jūsų paklausti, ar neketinate pabandyti į internetą pritraukti daugiau žmonių siekdami informuoti apie birželio mėn. Europos Sąjungoje vyksiančius rinkimus.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Norėčiau jus pasveikinti su tuo, ką nuveikėte vaikų ir interneto labui, taip pat su sprendimu iki 2010 m. užtikrinti 100 proc. plačiajuosčio interneto aprėptį.

Norėčiau pasakyti, kad Rumunijoje vyresnio amžiaus žmonės ir tėvai už nedidelė kainą ir veiksmingai internetu palaiko ryšį su vaikais, išvykusiais į užsienį; jie gali savo vaikus matyti ir girdėti. Vis dėlto noriu jūsų paklausti, ko imatės plėtodami interneto paslaugas. Šiuo atveju turiu omenyje pagrindinę viešąją infrastruktūrą.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, pramonė šiuo metu gamina įrangą, kuri taip pat labai tinka įvairiems vyresnio amžiaus ir neįgalių asmenų informacinės visuomenėms poreikiams tenkinti. Vis dėlto beveik visi mobilieji telefonai, pagalbos kvietimo mygtukai ir panašūs prietaisai dažniausiai siūlomi už labai didelę kainą.

Ar Komisija gali kaip nors tai pakeisti? Matote, ypač paprastos technologijos pardavimas itin didelėmis kainomis nėra labai palankus vartotojams.

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Visų pirma apie internetą ir rinkimus. Tai klausimas, kurį turi apmąstyti ir kuriuo remdamiesi turi kurti geresnį ryšį su piliečiais tie, kurie dalyvaus rinkimuose – EP nariai ir kandidatai. Pastaraisiais metais padedant Europos Parlamentui buvo vykdoma tiek daug teigiamų veiksmų, kad neturėtų būti sunku piliečiams pristatyti visus šiuos teigiamus veiksmus.

Pvz., žvelgdama vien tik į e. įtraukties pavyzdžius Airijoje, galiu pateikti sąrašą tų asmenų, kuriems Airijos teritorijoje buvo suteikta praktikos vieta Airijos bendrovėse, mokslinių tyrimų centruose ir NVO. Bus labai įdomu paaiškinti netgi EP nariams, kas buvo nuveikta pasinaudojant Europos biudžetu, kad būtų pagerintas piliečių gyvenimas.

Antrasis klausimas buvo susijęs su jaunais ir senais žmonėmis ir su tuo, kaip jie gali geriau palaikyti ryšį. Galiu jums pasakyti, kad mano motina, kuri niekada anksčiau nesinaudojo mobiliuoju telefonu, jį įsigijo, kad galėtų bendrauti su savo anūkais, nes suprato, kad tai – vienintelis būdas, kuriuo jie galėtų jai paskambinti. Dabar ji labai jaudinasi, jei jie nepakankamai dažnai jai skambina. Vis dėlto sutikau daug vyresnio amžiaus asmenų, kurie dėl Skype programos ėmė naudotis internetu, nes jų vaikai ar anūkai yra užsienyje ir jie norėtų su jais pasikalbėti.

Būtent todėl bandome kurti priemones, leisiančias Europoje turėti tikrą vidaus rinką ryšių srityje, kad šis ryšys būtų spartus ir nebrangus.

Tai atveda mane prie trečiojo klausimo: ką galime pasakyti apie ryšio paslaugų kainas? Yra daug teikiamų paslaugų, kurios mažina ryšio paslaugų kainas. Vis dėlto tiesa, kad šios paslaugos arba specialiai vyresnio amžiaus žmonėms pritaikyti prietaisai lieka vidaus rinkoje, nes rinka dar nepakankamai išvystyta ir šie prietaisai vis dar yra per brangūs.

Yra tik vienas šio klausimo sprendimas – būtent kurti rinką, nes jei tūkstančiai vyresnio amžiaus žmonių naudosis šiomis paslaugomis, naudosis šiais prietaisais, jų kaina taps prieinama. Taigi turime didinti informuotumą, skatindami naudotis šiomis IRT prekėmis ir paslaugomis, kurios taps vienu iš senėjančios visuomenės problemų sprendimų.

  Pirmininkas.

– Klausimas Nr. 36, kurį pateikė Gay Mitchell (H-0065/09)

Tema: Interneto stebėsena

Atkreipiau dėmesį, kad internetas tapo užuovėja rasistams ir kitokiems fanatikams, leidžiančia reikšti savo pažiūras.

Ar Komisija svarstė šį klausimą ir kokių veiksmų ji imasi?

Atsakymai į klausimus Nr. 37 ir 40 bus pateikti raštu.

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Klausimas, kurį uždavė gerbiamas EP narys, nėra naujas ir tai rodo, kad esama EP narių širdžiai labai brangių temų.

Norėčiau priminti atsakymą, kurį pateikiau į C. Moraeso klausimą dėl interneto ir iš neapykantos paskatų vykdomų nusikaltimų, į L. Romagnoli klausimą dėl interneto dienoraščių turinio ir jų naudojimo ir į R. Kilroy-Silko klausimą dėl rasizmo ir smurto socialiniuose tinklalapiuose. Galiu pasakyti net tik tai, kad buvo užduoti minėti klausimai, bet ir tai, kad Komisija ėmėsi veiksmų šioje srityje.

Kalbant tik apie socialinius tinklalapius, prieš keletą savaičių visi socialinių tinklų operatoriai susėdo prie apskritojo stalo ir pasirašė elgesio kodeksą, siekdami vaikams ir jaunimui padėti kovoti su neigiamu šių tinklalapių turiniu.

Kaip žinote, Komisija ryžtingai atmeta visas internete skleidžiamas rasistines ir ksenofobines pažiūras, taip pat įvairius neapykantą kurstančius pasisakymus, kuriuos savo klausime citavo gerbiamas EP narys. Kaip tai dažnai atsitinka žiniatinklyje, matome tikrai prieštaringą vaizdą. Žiniatinklyje geriausi dalykai yra visiškai greta blogiausių: viena vertus, jame esama milžiniškų galimybių skleisti ir gauti vertingą ir tikslingą informaciją skatinant socialinę sanglaudą; kita vertus, tai ideali aplinka stereotipams, prietarams, įžeidžiančioms pažiūroms ir netgi pavojingam turiniui, kaip buvo minėta klausime.

Pavojus slypi čia: ar valstybė turėtų veikti ir blokuoti prieigą prie tinklalapių, ar ji turėtų filtruoti paieškos sistemų rezultatus? Taip jau daro autoritarinės valstybės. Demokratinėse šalyse, pvz., ES valstybėse narėse, kalbos laisvė ribojama išimtiniais atvejais ir tai daroma remiantis teisinės valstybės principu.

Verta atkreipti dėmesį, kad Europos Vadovų Taryba parengė keletą tarptautinių, teisės požiūriu privalomų ir neprivalomų priemonių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su internetu. Jos stiprina įsitikinimą, kad kibernetinė erdvė nėra sritis, kurioje negalioja teisė, ir kad jai galioja teisinės valstybės principas. Norėčiau priminti Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų ir jos papildomą protokolą.

Komisija taip pat patvirtino politikos priemones, kuriomis siekiama riboti rasistinį turinį internete, ypač atkreipiant dėmesį į rekomendaciją dėl nepilnamečių ir žmogiškojo orumo apsaugos ir atsakymo teisės, kuri ragina visoje žiniasklaidoje kovoti su diskriminacija.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į Pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis, kuriuo siekiama baudžiamosios teisės priemonėmis kovoti su tyčiniais nusikaltimais, pvz., smurto ar neapykantos, nukreiptos prieš asmenų grupę ar tokiai grupei priklausantį asmenį, kurstymą. Tai – kriminalinis nusikaltimas, jei ši veika vykdoma viešai skleidžiant ar platinant rašytinę, vaizdinę ar kitokią medžiagą, ir nuo 2010 m. lapkričio 28 d. valstybės narės privalo laikytis Pamatinio sprendimo nuostatų.

Taip pat galėčiau pabrėžti, kad Europos teisė jau dabar draudžia televizijos transliacijose ir internete kurstyti neapykantą dėl rasės, lyties, religijos ar tautybės.

Taigi jau turime daug procedūrų, įstatymų ir šiuos įstatymus įgyvendinančių priemonių. Vis dėlto su neigiamu turiniu visada yra taip pat – nesvarbu, ar jis platinamas įprastinės žiniasklaidos priemonėmis, ar internete – jis atsiranda greičiau nei galime su juo kovoti.

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Norėčiau padėkoti Komisijos narei už atsakymą. Pastarosiomis dienomis matėme, kaip Šiaurės Airijoje buvo nužudyti du kareiviai ir policininkas, kaip jau minėjo kitas EP narys, ir tai padarė žmonės, kurie slapta reikalauja sau teisės daryti štai tokius fanatizmu, blogiu ir, žinoma, rasizmu ir ksenofobija pagrįstus dalykus. Jie ir į juos panašūs asmenys naudojasi tokiais dalykais kaip internetas, siekdami verbuoti ir skleisti savo blogus žodžius ir darbus.

Man labai aišku, kad, pvz., sugriežtinus priėmimo į pokalbių svetaines taisykles ir neleidžiant naudoti, pvz., Hotmail elektroninio pašto adresų – prisipažįstu, kad apie tai žinau labai nedaug, tačiau jais labai lengva naudotis – ir vietoj to reikalaujant nurodyti kokį nors atsekamą elektroninio pašto adresą, žmonės, darantys tokius dalykus, kurių negalėtų daryti atvirai, būtų lengviau susekami. Prašau Komisijos narės pasinaudoti visais jai suteiktais įgaliojimais ir toliau spręsti šį klausimą, kadangi yra nepriimtina, kad internetas būtų naudojamas rasizmui ir ksenofobijai skleisti.

  Viviane Reding , Komisijos narė. − Nusikaltimas lieka nusikaltimu nepriklausomai nuo to, kur jis buvo įvykdytas, ir todėl mes turime priemones susekti nusikaltimą, jei jis buvo įvykdytas internete. Kartu su mano kolega Jacques’u Barrotu tobulinsime šias priemones, kad jos taptų pajėgesnėmis ir būtų naudojamos veiksmingiau. Interneto problema, žinoma, yra ta, kad jis driekiasi už valstybių narių teritorijų, todėl būtina stiprinti policijos pajėgų ir pajėgų, atsakingų už kovą su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu, bendradarbiavimą. Pastaraisiais metais matėme labai gerų tų pajėgų bendro darbo rezultatų. Tikiuosi ir manau, kad šios pastangos bus tęsiamos.

  Pirmininkas. Klausimą Nr. 41 pateikė Bernd Posselt (H-0061/09)

Tema: Serbijos kandidatės statusas

Diskusijos dėl ES šalies kandidatės statuso suteikimo Serbijai tęsiasi. Ar nėra pavojaus suteikti Serbijai šalies kandidatės ar netgi valstybės narės statusą prieš suteikiant tokį statusą Kosovui atsižvelgiant į tai, kad Belgradas galėtų pasinaudoti šiuo pranašumu ir blokuoti tolesnes derybas dėl stojimo ar galbūt bet kokių ES ir Kosovo santykių užmezgimą?

  Leonard Orban, Komisijos narys. – (RO) Serbijos stojimo į Europos Sąjungą perspektyva priklauso nuo to, kaip ši šalis atitiks Kopenhagos stojimo kriterijus, taip pat sąlygas, kurios buvo nustatytos kaip Stabilizacijos ir asociacijos proceso dalis, įskaitant sąlygą dėl glaudaus bendradarbiavimo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai.

Vis dėlto Serbija nėra šalis kandidatė ir kol kas dar nepateikė prašymo stoti į Europos Sąjungą. Todėl dar nesu pasirengęs vertinti, kas galėtų atsitikti ateityje ir kokių veiksmų Kosovo atžvilgiu imtųsi ar nesiimtų Serbija.

Jei Serbija pateiktų prašymą dėl stojimo, Tarybai paprašius Europos Komisija parengtų nuomonės projektą, pagrįstą nustatytais objektyviais kriterijais, kurie taikomi visoms valstybėms, pateikusioms prašymą stoti į ES. Po to būtent Europos Vadovų Taryba nuspręs, ar suteikti šalies kandidatės statusą.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, asmeniškai labai jus gerbiu ir būtent todėl apgailestauju, kad čia nedalyvauja Komisijos narys O. Rehnas, nes esu visiškai nepatenkintas tokiu atsakymu. Jį galėjau pats atsispausdinti iš interneto.

Labai atvirai pasakysiu, ko siekiau savo klausimu. Vyksta derybos su Serbija dėl šiuo metu rengiamo stabilizacijos susitarimo. Noriu atkreipti Komisijos dėmesį į pavojų, kad čia, taip pat JT ir Europos Vadovų Taryboje Serbija galėtų blokuoti Kosovo klausimą. Mano klausimas buvo apie tai, ką mes darome, kad užkirstume kelią panašiam dalykui, kaip dabar Slovėnijos pareikštas nepritarimas Kroatijos stojimui.

  Leonard Orban, Komisijos narys. – (RO) Kaip jau sakiau savo atsakyme, mes jokiu būdu nenorime užbėgti už akių ateityje galimiems veiksmams. Šiuo metu Serbija dar nėra pateikusi prašymo stoti į Europos Sąjungą. Pažiūrėkime, kas bus ateityje.

Todėl, kaip jau sakiau, nespekuliuokime hipotetinėmis ateities situacijomis.

  Pirmininkas.

– Klausimas Nr. 42, kurį pateikė Sarah Ludford (H-0072/09)

Tema: Serbijos stojimas

Ar Europos Komisija aiškiai ir tvirtai rekomenduos, kad būtų sustabdyta pažanga, susijusi su Serbijos stojimu į ES, kol Ratko Mladićius ir Goranas Hadžićius, du likusieji nuo TBBJT besislapstantys bėgliai, nebus perduoti Hagai?

  Leonard Orban, Komisijos narys. – (RO) Serbijos stojimas į Europos Sąjungą priklauso nuo to, ar Serbija įvykdys politinę sąlygą dėl glaudaus bendradarbiavimo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai ir ar vykdys visus kitus įsipareigojimus, kurie yra integracijos į ES sąlyga.

Šiuo atžvilgiu Komisija pritaria 2008 m. balandžio mėn. Tarybos išvadoms, kad glaudus bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai, įskaitant būtinybę dėti visas įmanomas pastangas siekiant suimti ir perduoti apkaltintus asmenis, yra pagrindinė Stabilizacijos ir asociacijos proceso sudedamoji dalis.

Šiuo požiūriu labai svarbus Tarptautinio baudžiamojo tribunolo vyriausiojo prokuroro Serge’o Brammertzo atliktas vertinimas. Su juo mes užmezgėme nuolatinį, glaudų ryšį. Be to, Komisijos narys O. Rehnas pasinaudojo kiekviena proga paraginti Serbijos institucijas iki galo įgyvendinti rekomendacijas, kurias 2008 m. gruodžio mėn. paskelbtame ir JT Saugumo Tarybai persiųstame pranešime pateikė vyriausiasis prokuroras.

Tai pats tikriausias būdas leisti Serbijai glaudžiai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu ir daryti pažangą kalbant apie jos siekių tapti Europos Sąjungos valstybe nare įgyvendinimą.

  Sarah Ludford (ALDE). – Kaip buvusi atitinkamos Europos Parlamento delegacijos narė, labai remiu Serbijos daromą pažangą, susijusią su stojimu į ES, taip pat remiu visus Vakarų Balkanus.

Problema yra ta, kad mums sakant, jog Serbijos stojimas priklausys nuo glaudaus bendradarbiavimo su TBBJT, kyla klausimas, nuo kada tiksliai imsime taikyti šį kriterijų.

Iš tikrųjų noriu pabandyti ir iš Komisijos nario gauti patvirtinimą, kad pažanga bus sustabdyta dabar, per keletą ateinančių savaičių, jei šie bėgliai nebus perduoti.

Ar jis taip pat galėtų pasakyti, kad būtina sustabdyti pažangą, susijusią su Kroatijos stojimu, kol TBBJT nebus patenkintas glaudžiu bendradarbiavimu, susijusiu su įrodymais ir liudytojais kalbant apie kviečiamus Kroatijos piliečius.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pritarti S. Ludford klausimui. Komisijos narys teisingai pasakė, kad tai – Serbijai taikomas kriterijus. Vis dėlto jis nepasakė, ar Serbija atitinka šį kriterijų. Būtų įdomu išgirsti atsakymą. Ar Serbija atitinka glaudaus bendradarbiavimo kriterijų? Mes žinome, kad taip yra Kroatijos atveju.

  Leonard Orban, Komisijos narys. − Žinote, kad Taryboje yra įvairių nuomonių šiuo klausimu, ir žinote, kad nėra vieningos nuomonės dėl Tarybos pozicijos šiuo klausimu. Taigi, kaip minėjau savo atsakyme, mes Komisijoje visiškai pritariame Tarybos nuomonėms – kalbu apie 2008 m. balandžio mėn. Tarybos išvadas – kad glaudus bendradarbiavimas su Tribunolu yra svarbus proceso tąsai.

  Pirmininkas. – Atsakymai į klausimus Nr. 43 ir 44 bus pateikti raštu.

  Pirmininkas.

– Klausimas Nr. 45, kurį pateikė Yiannakis Matsis (H-0095/09)

Tema: Turkijos remiamas graikų kilmės kipriečių nuosavybės užvaldymas okupuotoje Kipro teritorijoje

Remiantis viešais buvusios Kipro užsienio reikalų ministrės Erato Markoulli kaltinimais, okupuotos Kipro teritorijos Karpas pusiasalyje vyksta graikų kilmės kipriečių nuosavybės didelio masto užvaldymas, kurį remia Turkija.

Apie tai E. Markoulli sužinojo derybose dėl Kipro klausimo sprendimo, kuriose ji dalyvavo, taip pat remdamasi kita informacija. Turkija, kuri pateikė prašymą stoti į ES, tuo pačiu metu okupuoja ES valstybės narės, Kipro, teritoriją ir organizuoja Europos piliečiams priklausančios nuosavybės užvaldymą, taip pažeisdama tarptautinę teisę ir žmogaus teises, taip pat ES principus ir vertybes.

Koks yra Komisijos požiūris į šią Turkijos vykdomą politiką? Ar tai priimtina šaliai, siekiančiai ES narystės? Ar Komisija ketina imtis priemonių prieš Turkiją ir, jei ketina, tai kokių priemonių ji imsis, atsakydama į graikų kilmės kipriečių nuosavybės užvaldymą okupuotame Kipre?

  Leonard Orban, Komisijos narys. – (RO) Komisija atkreipė dėmesį į šiaurinėje Kipro dalyje esančios nuosavybės, priklausančios graikų kilmės kipriečiams naudojimą. Komisija žino apie šią problemą, kuri padažnėjo 2004 m. gegužės 1 d. Kiprui įstojus į Europos Sąjungą, ir pritaria gerbiamo Europos Parlamento nario išreikštam susirūpinimui.

Kalbant apie konkrečius atvejus, kuriuos nurodė gerbiamas Parlamento narys, Komisija apie juos neturi informacijos ir todėl negali jų komentuoti.

Europos Komisija dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą remti graikų kilmės kipriečių ir turkų kilmės kipriečių bendruomenių lyderių pastangas ieškant išsamaus Kipro problemos sprendimo globojant Jungtinėms Tautoms. Toks sprendimas saloje padėtų išspręsti nuosavybės problemas, kurias nurodė gerbiamas Europos Parlamento narys.

  Yiannakis Matsis (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, Parlamente atstovauju Kiprui, nuo Prezidento H. T. Ozalo laikų rėmiau Turkijos integraciją į Europą ir šiandien vis dar ją remiu.

Ketvirtojoje tarpvalstybinėje byloje Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Turkija yra atsakinga už graikų kilmės kipriečių turto užvaldymą. Ką pagaliau reikia daryti? Kaip bėgant metams turėtume susitaikyti su šia padėtimi? Gal yra pirmosios ir antrosios klasės žmogaus teisės, o gal jų taikymas priklauso nuo šalies dydžio?

  Leonard Orban, Komisijos narys. − Komisija visada ragino Turkiją įgyvendinti visus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Diskusijos vyks rytoj plenariniame posėdyje ir ši tema taip pat bus svarstoma.

  Pirmininkas.

– Klausimas Nr. 46, kurį pateikė Vural Öger (H-0106/09)

Tema: Energetikos skyriaus atvėrimas derybose su Turkija dėl stojimo

Paskutinė Rusijos ir Ukrainos dujų krizė dar kartą parodė ES energijos šaltinių ir energijos tiekimo maršrutų įvairinimo svarbą. Turkija – strateginė tranzito šalis ir šiuo atžvilgiu ji taip pat gyvybiškai svarbi ES energetiniam saugumui. Todėl yra dar svarbiau, kad ES ir Turkijos derybos dėl Energetikos skyriaus būtų netrukdomai tęsiamos ir kad dėl politinių priežasčių jos nebūtų stabdomos kai kurių valstybių narių.

Ar Komisija imsis veiksmų siekdama užtikrinti, kad būtų atvertas šis derybų skyrius? Ar ji gali nurodyti grafiką? Kokia svarbiausia kliūtis visiškai atverti Energetikos derybų skyrių?

Atsakymai į klausimus Nr. 47 ir 48 bus pateikti raštu.

  Leonard Orban, Komisijos narys. – (RO) Europos Komisija mano, kad Turkija yra pakankamai pasirengusi pradėti derybas dėl Energetikos skyriaus ir todėl rekomendavo šį skyrių atverti 2007 m. pavasarį. Mūsų požiūris šiuo klausimu nepasikeitė.

Vis dėlto siekiant atverti derybų skyrių būtinas vieningas visų valstybių narių pritarimas, kuris iki šiol nėra gautas. Atsižvelgdami į paskutinę energetikos krizę, mes visiškai su jumis sutinkame, kad glaudžiai bendradarbiaujant ir priderinant Turkijos įstatymus prie Bendrijos energetikos srities įstatymų būtų geriau atsižvelgiama ir į ES, ir į Turkijos interesus.

Derybų dėl energetikos sektoriaus pradžia taptų esminiu įnašu siekiant šio tikslo.

  Vural Öger (PSE). – (DE) Taigi, ar Komisija imasi veiksmų užtikrinti, kad skyrius būtų atvertas, ar mums tiesiog reikės laukti, kol tam pritars visos valstybės narės? Ar Komisija nedaro įtakos valstybėms narėms?

  Leonard Orban, Komisijos narys. − Tokios taisyklės. Komisija pateikė pasiūlymą ir dabar atėjo eilė Tarybai vieningai nuspręsti, ar atverti derybų skyrių.

Tokia tvarka. Privalome laikytis tvarkos.

  Pirmininkas.

– Klausimas Nr. 49, kurį pateikė Marian Harkin (H-0041/09)

Tema: Parama rinkai

Sausio mėn. pradžioje Komisija įsipareigojo įvesti naujas priemones pieno sektoriui ir Europos gamintojų pajamoms remti siekiant kovoti su kai kuriais neigiamais padariniais, kurių pieno sektoriui turi pastaroji ekonomikos krizė. Ar Komisija taip pat ketina panašiai remti kitus žemės ūkio sektorius ir gamintojus, kuriuos taip pat neigiamai paveikė pastaroji ekonomikos krizė?

Klausimas Nr. 51, kurį pateikė Seán Ó Neachtain (H-0053/09)

Tema: ES pieno sektorius

Komisija įvedė priemones, kuriomis siekiama padėti pieno sektoriui. Komisija įves eksporto gražinamąsias išmokas sviestui, lieso pieno milteliams (LPM), nenugriebto pieno milteliams ir sūriams. Be to, jei to reikalaus padėtis rinkoje, Komisija supirks didesnį nei nustatytą kiekį sviesto ir LPM. Ar Komisija mano, kad šių priemonių pakaks, kad ES ir ypač Airijos pieno sektoriuje būtų sustabdyta mažėjančių kainų spiralė?

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Du klausimai, kuriuos pateikė M. Harkin ir S. Ó Neachtainas, iš esmės yra susiję su ta pačia tema. Dėkoju už man suteiktą galimybę atsakyti į juos kartu.

Džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad neseniai Komisija ėmėsi priemonių pieno sektoriuje, siekdama sustabdyti mažėjančių kainų spiralę.

Jau įvedėme privatų sandėliavimą anksčiau nei tai paprastai darome. Taip pat pradėjome intervencijos priemonių sistemą, kuria tikimės stabilizuoti sviesto ir lieso pieno miltelių kainas, nes intervencijos priemonių sistema iš rinkos tikrai pašalins didelį kiekį produktų.

Iš pradžių nustatėme 30 000 tonų kiekį sviestui ir 109 000 tonų milteliams, tačiau aš neseniai pažymėjau, kad skelbdami paraiškų konkursą galime arba esame pasirengę didinti šį kiekį.

Neseniai buvo dar labiau palengvintos eksporto grąžinamosios išmokos pieno sektoriui. Matome, kad susiduriame su labai sumažėjusiomis kainomis pasaulio rinkoje, nors nepaisant 2 proc. padidintos pieno kvotos, dėl kurios buvo sutarta praėjusį balandžio mėn., Europa nepadidino gamybos.

Taigi manau, kad žmonėms, tvirtinantiems, jog kainos sumažėjo dėl padidintos kvotos, galiu pasakyti, kad taip įvyko ne dėl to, nes matome, kad nepaisant 2 proc. padidintos kvotos gamybos apimtys išlieka mažesnės nei buvo anksčiau.

Vis dėlto įvedę eksporto grąžinamąsias išmokas turėtume stebėti padėtį, kaip galime padidinti Europos Sąjungos pieno gamintojų galimybes patekti į pasaulio rinką. Kartu tai galėtų sumažinti pieno rinkos disbalansą.

Atsakydama į S. Ó Neachtaino pateiktą konkretų klausimą, galiu teigti, kad Airijos pieno sektorius, kuriame santykinai didelė dalis tenka į sviestą ir lieso pieno miltelius perdirbamam pienui ir kuriame santykinai didelė dalis tenka eksportui už Europos Sąjungos ribų, turės ypač didelės naudos dėl Komisijos įvestų priemonių.

Galiu pažadėti, kad ir toliau atidžiai stebėsime padėtį pieno rinkoje. Šį pasižadėjimą gali patvirtinti tai, kad prieš dvi savaites mes iš tikrųjų padidinome eksporto grąžinamąsias išmokas pieno sektoriuje ir kad esame pasirengę imtis visų būtinų veiksmų.

Žinoma, pats sektorius taip pat privalo priderinti gamybą prie paklausos siekiant atkurti pelningumą, o. M. Harkin nori žinoti, ar Komisija panašiai ketina veikti kitų sektorių atžvilgiu.

Aš suprantu, kad klausime turbūt turimos omenyje grąžinamosios išmokos kiaulienos sektoriui. Vis dėlto šiuo metu turiu pasakyti, kad nematau jokio pagrindo įvesti eksporto grąžinamąsias išmokas kiaulienos sektoriui, nes matome, kad mažėja paršingų kiaulių ir paršelių skaičius. Vadinasi, mažės Europos rinkai pateikiamos produkcijos dalis ir todėl tikimės, kad kainos dėl to didės.

Taip pat turime atsižvelgti į tai, kad kiaulienos produkcijos atveju padėtis yra visiškai skirtinga nei buvo 2007 m., nes šiandien pašarų ir energijos kainos yra daug mažesnės nei buvo tada, kai įvedėme eksporto grąžinamąsias išmokas kiaulienos sektoriui.

Todėl prašau patikėti, kad ir toliau stebėsime padėtį. Aš pakankamai įvertinu sudėtingą pieno sektoriaus padėtį. Manau, kad dešimtmečius nepatyrėme tokios padėties, kokią matome šiandien.

  Marian Harkin (ALDE). – Komisijos nare, dėkoju už labai išsamų atsakymą. Aš kalbėjau apie priemones, kurių ėmėtės, siekdami sustabdyti mažėjančių kainų spiralę. Kaip gerai žinote, šiuo metu pieno kainos yra mažesnės už gamybos kainas. Daugelis pieną tiekiančių ūkininkų šiuo metu laikosi virš prarajos įsikibę nagais.

Man labai malonu girdėti jus sakant, kad esate pasirengusi imtis visų būtinų veiksmų. Ar taip sakydama, jūs ketinate labiau pasinaudoti kai kuriomis jūsų turimomis pieno kiekio valdymo priemonėmis, pvz., eksporto grąžinamosiomis išmokomis, pagalba privačiam sandėliavimui ir intervencijomis?

Norėčiau, kad man tai paaiškintumėte.

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Gerb. pirmininke, taip pat norėčiau padėkoti Komisijos narei už jos išsamų atsakymą. Vis dėlto ji supranta, kad pieno gamintojau patiria didelių sunkumų. Pieno gamybos sąnaudos yra didesnės nei kaina, už kurią jis parduodamas.

Pritariu jūsų požiūriui dėl Airijos, tačiau ar siekiant padidinti kainą šiuo metu gali būti vykdoma papildoma politika – intervencinių pirkimų politika? Ūkininkai negali toliau gaminti pieno tokiomis sąlygomis.

  Jim Allister (NI). – Komisijos nare, kaip skubiai ir ryžtingai ketina veikti Komisija užtikrindama, kad pieno rinka pagaliau pasiektų dugną? Ar nesama pavojaus, kad taikant laipsniško didinimo priemones užtruks dar ilgiau, kol rinka pasuks kita kryptimi? Vis dėlto šiuo metu laikas yra tas dalykas, kurio neturime. Ar dar neatėjo laikas drąsiai elgtis su eksporto grąžinamosiomis išmokomis? Komisijos nare, klausiu, nes mūsų pramonė sparčiai smunka.

  Jim Higgins (PPE-DE). – Komisijos nare, norėčiau jums padėkoti ir ypač džiaugiuosi dėl jūsų sprendimo, susijusio su ketinimu kaip trumpalaikes priemones įvesti intervencinius pirkimus tik todėl, kad esame krizinėje padėtyje.

Ar Komisijos narė sutiktų, kad turime keturias problemas: pirma, euro ir svaro sterlingų keitimo kursą; antra, dėl melamino skandalo Azijoje ir Kinijoje sumažėjusią gamybą; trečia, 3 proc. padidėjusią gamybą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir, pagaliau, mūsų senąjį priešą Braziliją? Ar mums nereikėtų nuolatos stebėti pasaulio tendencijų siekiant būti pasirengusiems atsakyti į tokias situacijas?

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Visų pirma aiškiai parodžiau, kad esu pasirengusi panaudoti mūsų turimas valdymo priemones. Vis dėlto mums galioja tam tikros ribos ir yra labai svarbu, kad sprendimai, kuriuos galbūt priimsime, nereikštų, kad galų gale patys sau pakenksime. Turime atsižvelgti į tai, kad intervencija yra tiksli ir – džiaugiausi tai girdėdama – trumpalaikė priemonė. Taip yra ne todėl, kad turėtume jos atsikratyti, bet todėl, kad rinkoje ją reikia taikyti paskutiniame etape ir tai paprastai pailgina skausmą, tačiau negalime tiesiog leisti rinkai žlugti.

Kaip jau minėjau, prieš dešimtį dienų parodėme savo įsipareigojimą didinti eksporto grąžinamąsias išmokas sviestui ir pieno milteliams, taip pat stebime rinką.

Kalbant apie kompensacijas, atrodo, kad labai daug pieną tiekiančių ūkininkų užmiršo, kad pagal 2003 m. reformą jie iš tikrųjų gauna kompensaciją per tiesiogines išmokas ir todėl suma nėra susieta su melžiama karve, o yra skaičiuojama remiantis ankstesne 2000–2002 m. produkcija ir dabar įtraukiama į tiesiogines išmokas.

Kai kuriems ūkininkams kartais taip pat turiu priminti, kad ši kompensacija jau yra išmokėta. Žinau, kad šioje sudėtingoje padėtyje tai nėra visiškai patenkinantis atsakymas, tačiau į ją buvo atsižvelgta.

Sausio mėn. pradžioje vykusios Žaliosios savaitės Berlyne metu daviau labai aiškų ženklą sakydama, kad buvau pasirengusi skirti dalį nepanaudotų 2009 m. biudžeto lėšų, o Komisija pateikė pasiūlymą 2009 m. skirti 1,5 mlrd. EUR siekdama padengti trūkumą, atsiradusį dėl 2010 m. sausio 1 d. neįsigaliosiančios būklės patikros, kai pradės veikti paketas, kuriuo siekiama atsakyti į naujus iššūkius.

Dėl klausimo, ar valstybės narės nori išleisti 1,5 mlrd. EUR, sprendimą priimu ne aš, o valstybių vadovai ir finansų ministrai, ir aš tikiuosi, kad tam tikra Europos Parlamento narių lobistinė veikla valstybių narių vyriausybėse taip pat leis pasiekti sprendimo.

Visiškai sutinku dėl trijų priežasčių, lėmusių esamą padėtį. Kalbant apie Airiją, eksportas į Jungtinę Karalystę esant dabartiniam valiutų keitimo kursui, kuris dar labiau apsunkina padėtį, žinoma, jai yra labai nepalankus, ypač Airijos ūkininkams. Pakankamai įvertinu šalutinius melamino skandalo Kinijoje padarinius, nes kai kurie žmonės galbūt tapo dar atsargesni pieno produktų, kuriuos jie valgo ir geria, atžvilgiu.

Padidėjęs pieno produktų kiekis yra gaminamas ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastebėjome žymų gamybos didėjimą Naujojoje Zelandijoje ir tai pasaulio rinkoje sukėlė mūsų minėtus padarinius. Tikiuosi, kad pasaulio rinkoje gamyba iš esmės mažės, nes tai – visuotinė problema ir ji turi poveikio ne vien tik Europos pieno gamintojams. Šiuo metu pieno sektoriuje pelningai vykdyti veiklą yra labai sunku. Todėl nesidrovėsime tinkamai ir suderintai naudoti tyrimų priemonių.

  Pirmininkas.

– Klausimas Nr. 50, kurį pateikė Liam Aylward (H-0051/09)

Tema: Avienos produktų ženklinimas

Šiuo metu nėra specialių ES teisės aktų, reglamentuojančių produktų kilmės ženklinimą avienos sektoriuje. Dėl to ES avienos produktų sektoriuje naudojama daug įvairių ženklinimo technologijų.

Ar Komisijos narė numato įvesti ES reglamentą dėl avienos produktų ženklinimo, kuris leistų vartotojams atskirti ES produktus nuo trečiųjų šalių produktų.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Tikrai manau, kad Europos ūkininkai gali didžiuotis savo taikomais standartais, ir Komisija pritaria kiekvienai iniciatyvai, kuri padeda ūkininkams, taip pat gyvulininkystės sektoriuje, informuoti vartotojus apie produktų kilmę.

Kaip minėjo gerbiamas EP narys. šiuo metu nėra specialių ES teisės aktų, kurie reglamentuotų produktų kilmės ženklinimą avienos sektoriuje.

Žinoma, bendrosios vidaus rinkos taisyklės dėl maisto produktų ženklinimo ir reklamavimo taip pat galioja avienai. Šios taisyklės reikalauja privalomai nurodyti kilmę tais atvejais, kai vartotojas gali būti klaidinamas dėl tikrosios maisto produktų kilmės ar provenencijos vietos.

Komisija nepritaria nuomonei, kad esama visuotinės problemos, susijusios su vartotojais, klaidinamais dėl avienos kilmės. Todėl neseniai Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams nebuvo papildytas sąrašas, kuriame išvardytiems produktams taikomas privalomas kilmės ženklinimas.

Norėčiau pažymėti, kad jautienos ir jautienos produktų kilmės ženklinimas yra specialus atvejis, ir manau, kad visi prisimename, dėl ko jis atsirado, nes tai buvo šalutinis GSE krizės padarinys. Todėl siekiant atkurti vartotojų pasitikėjimą jautiena jiems būtinai reikėjo pateikti daugiau informacijos aiškiau ženklinant produktus, taip pat nurodant jų kilmę.

Taip pat svarbu prisiminti, kad jau šiuo metu galiojantys teisės aktai leidžia taikyti savanorišką avienos ženklinimą. Jei visa tiekimo grandinė galėtų susitarti dėl tokios ženklinimo sistemos, tai suteikiant vartotojams papildomos informacijos ženklinimas galėtų padidinti jų produktų vertę.

Siekiant sklandaus vidaus rinkos veikimo Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams įvesta savanoriškų kilmės nuorodų sistema.

Pvz., nurodant avienos kilmę turi būti pateikta informacija apie skirtingas gyvulio gimimo, auginimo ir skerdimo vietas. Jei šie gamybos etapai vyko skirtingose valstybėse narėse, turėtų būti nurodytos visos kilmės vietos.

Žvelgdama į ateitį, Komisija svarsto, ar būtina ženklinti visus skirtingus žemės ūkio produktus siekiant nurodyti ūkininkavimo vietą ir ypač ar buvo laikomasi ES galiojančių ūkininkavimo reikalavimų.

Žinau, kad vykstant viešosioms konsultacijoms dėl Žaliosios knygos dėl žemės ūkio produktų kokybės suinteresuotosios avienos sektoriaus šalys pasisakė už privalomą kilmės ženklinimą. 2009 m. gegužės mėn. Komisija paskelbs komunikatą, kuriame sieksime tinkamos supaprastinimo, skaidrumo ir produkto specifikacijos pusiausvyros. Šiuo klausimu ES pirmininkaujančios Čekijos organizuojama konferencija vyks šį ketvirtadienį ir penktadienį ir aš esu tikra, kad sulauksime gyvos ir įdomios diskusijos dėl ženklinimo. Tai svarbu. Tai ne visada paprasta, nes niekas nenori skaityti didelio kiekio informacijos, kuri pateikiama ant prekybos centruose parduodamų maisto produktų, todėl manau, kad mums reikia rasti pusiausvyrą ir tinkamą sprendimą. Džiaugiuosi dėl visų pastabų, kurių jau sulaukėme dėl Žaliosios knygos.

  Liam Aylward (UEN). – Dėkoju Komisijos narei. Ypač džiaugiuosi dėl vyksiančios konferencijos ir iš tikrųjų mes galime labai didžiuotis Europos maisto produktų standartais – šiuo klausimu su jumis visiškai sutinku.

Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį į siūlomą privalomąjį avių elektroninį identifikavimą, kuris turėtų būti taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. ir kurį Komisija pasiryžusi įgyvendinti, nepaisydama Žemės ūkio komiteto ir ūkininkų organizacijų prieštaravimo. Mes, EP nariai, abejojame dėl privalomojo avių elektroninio identifikavimo proceso ir jam reikalingų sąnaudų sukeltų padarinių, taip pat dėl pražūtingo poveikio pramonei, kuri jau šiuo metu labai smunka. Ar Komisija negalėtų apsvarstyti galimybės perkelti šio pasiūlymo įsigaliojimo terminą arba panaikinti privalomą jo pobūdį? Jei Komisija neketina to daryti, tai gal ji apsvarstytų galimybę padengti papildomas privalomojo elektroninio identifikavimo išlaidas?

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Visų pirma norėčiau pasakyti, kad norėdami išsamios diskusijos apie elektroninį avių ženklinimą, kaip tikriausiai žinote, turėtumėte pakviesti kitą Komisijos narį – už vartotojų apsaugą atsakingą Komisijos narį – tačiau būsiu laiminga, galėdama pateikti savo pastabas šiuo klausimu.

Atrodo, kad šiuo metu Taryboje esama vieningos nuomonės šiuo klausimu. Turiu galimybę nemažai keliauti ir sutinku daug žmonių, kurie mano, kad dėl atsirandančių išlaidų elektroninio identifikavimo sistema sužlugdys daugelį smulkiųjų gamintojų. Manau, kad turite ieškoti galimybių pasinaudoti kaimo plėtros fondų finansavimu ir taip sumažinti elektroninio ženklinimo išlaidas. Galima pasinaudoti vadinamąja „standartų suderinimo“ eilute, kuri gali būti taikoma prašant iš kaimo plėtros fondų finansuoti šias papildomas išlaidas, kurias iš tikrųjų pajus daugelis smulkiųjų avių augintojų.

  Pirmininkas. – Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr. priedą).

Tuo baigsime klausimų valandą.

(Posėdis sustabdytas 20.45 val. ir atnaujintas 21 val.)

PIRMININKAVO: D. WALLIS
Pirmininko pavaduotoja