Straipsnis
 

Kaip balsuoja europarlamentarai?

Parlamento darbo tvarkos taisyklės - 18-08-2009 - 15:25
Pasidalinti
Socialiniai tinklai
Adresynas
 
Nykščio taisyklė: nykštys į viršų – siūlymas balsuoti „už“, į apačią – „prieš“

Nykščio taisyklė: nykštys į viršų – siūlymas balsuoti „už“, į apačią – „prieš“

Šimtai į viršų kylančių ir besileidžiančių rankų. Smiliai, spaudžiantys ir atleidžiantys mygtukus. Į apačią nuleisti ar į viršų pakelti nykščiai. Naudodamiesi šia ženklų kalba deputatai pritaria ar nepritaria siūlomiems teisės aktų pakeitimams ir priima arba atmeta Europos Parlamento rezoliucijas. Čia rasite visų šių gestų iššifravimo kodus.

Jei tikėti statistika, nuo 2004 m. liepos iki 2009 m. liepos europarlamentarai balsavo daugiau nei 25,5 tūkst. kartų 87 plenarinėse sesijose. Balsavimas tęsis ir 2009-2014 m. EP kadencijos metu: per šį laikotarpį bus surengta 60 Strasbūro ir 30 Briuselio plenarinių posėdžių – jiems bus skirta apie 300 dienų.
 
Rankų pakėlimas ar elektroninis balsavimas?
 
Dažniausiai Europos Parlamente – kaip Graikų Eklezijoje (piliečių susirinkime) Periklio laikais – balsuojama rankos pakėlimu. Jei nebūtina tiksliai žinoti, kiek deputatų balsavo už, kiek prieš, posėdžio pirmininkas daugumą nustato žvilgtelėjęs į salę. Kuomet būtina paprastoji, posėdyje dalyvaujančių EP narių, dauguma, toks būdas yra greičiausias ir paprasčiausias.
 
Kartais balsų pasiskirstymas nėra visiškai aiškus ir pirmininkaujančio sprendimą europarlamentarai gali ginčyti pakeldami rankas ir šaukdami: „Check! Check!“ („Tikrinti! Tikrinti!“). Jei balsavimo rezultatas kelia abejonių, pirmininkaujantis gali nuspręsti dėl pakartotinio balsavimo būtinybės elektroniniu būdu.
 
Tuomet parlamentarai balsuoja už, prieš ar susilaiko ne keldami rankas, bet spausdami vieną iš trijų balsavimo aparatuose esančių mygtukų. Kiekvienas EP narys identifikuojamas pagal asmenines balsavimo korteles, be kurių elektroninis balsavimas nėra įmanomas. El. balsų skaičiavimo sistemai neveikiant, Parlamentas balsuoja nariams sėdint ir atsistojant.
 
Vykstant el. balsavimui, tikslūs balsavimo rezultatai pasirodo salėje įrengtuose ekranuose. Ši sistema naudinga tikrinant ginčytinus rezultatus ir tais atvejais, kai būtina absoliuti dauguma, t.y. daugiau nei pusė visų EP narių plius vienas balsas). El. balsavimas nepakeičiamas priimant sprendimus, kuriems reikalinga kvalifikuota – 2/3 ar kita nustatyta – dauguma. Balsų dauguma, kurią reikia surinkti, priklauso nuo priimamo sprendimo rūšies ir srities.
 
Vardinis ir slaptas balsavimas
 
Balsuojant elektroniniu būdu užtikrinamas anonimiškumas ir nėra žinoma, kaip balsavo konkretus parlamentaras. Tai protokole registruojama tik vykdant vardinį balsavimą. Šis terminas atkeliavo iš tų laikų, kuomet pirmininkaujantis asmeniškai kviesdavo kiekvieną deputatą balsuoti. Pirmininkaujantysis kviesdavo p. Pavardenį, o atsistojęs p. Pavardenis pasisakydavo už ar prieš.  Galite įsivaizduoti kiek užimtų toks balsavimas 736 narius turinčiame EP. Vardinis elektroninis balsavimas leidžia išvengti nesibaigiančių sesijų. Jei dėl techninių priežasčių el. balsavimo sistemą neveiktų, būtų balsuojama abėcėlės tvarka pradedant burtų keliu nustatyta Parlamento nario pavarde.
 
Europarlamentarai kartais taip pat reiškia nuomonę slaptu balsavimu, į balsadėžę mesdami balsavimo biuletenius. Paprastai toks balsavimas naudojimas tik renkant EP pirmininką, jo pavaduotojus ar balsuojant dėl kitų kandidatūrų. Bet koks balsavimas gali būti vykdomas slaptai, jei to pageidauja bent penktadalis deputatų. Jei nebalsuojama el. būdu, slapto balsavimo biuletenius skaičiuoja iš Parlamento narių tarpo burtų keliu atrinktų  nuo dviejų iki aštuonių narių balsų skaičiavimo grupė.
 
Susigaudyti nėra lengva
 
Nuo 2004 m. liepos mėn. iki 2006 m. liepos europarlamentarai susidūrė su daugiau nei 18 tūkst. dokumentų ir 16 tūkst. teisės aktų pakeitimų visose ES politikos srityse.
 
Kadangi neįmanoma būti absoliučiai visų sričių ekspertu, kiekviena Parlamento frakcija turi specifinių sričių (vidaus rinkos, pramonės, žemė ūkio ir t.t.) koordinatorius. Jos taip pat skiria teisiškai įpareigojančias ar neįpareigojančias ataskaitas rengiančius pranešėjus.
 
Koordinatoriai ir pranešėjai, remdamiesi savo patirtimi konkrečioje srityje, sudaro „balsavimo lapus“ savo frakcijos nariams, kuriuose nurodo, kokia yra frakcijos pozicija kiekvienu klausimu. Juos plenarinių posėdžių metu galima išvysti į viršų ar į apačią bekreipiančius nykščius, tarytum gladiatorių kautynių žiūrovus Žano Leono Žeromo (Jean-Léon Gérôme) paveiksle „Pollice verso“.
 
Šiuo atveju Europos Parlamente sprendžiamas ne gladiatoriaus, o pakeitimo ar teisės akto gyvybės ir mirties klausimas – savo frakcijos atstovams rodoma, kaip vertėtų balsuoti. Nepaisant to, kiekvienas europarlamentaras kiekvienu atveju pats sprendžia, ar remtis frakcijos patarimais.
 
Nuoroda: 20060628STO09319