Straipsnis
 

Dujų deficitas: tiekimo krizė ir energetinio saugumo paieškos

Energetika - 13-01-2009 - 17:56
Pasidalinti
Socialiniai tinklai
Adresynas
 
Dujotiekis Rusijos ir Ukrainos pasienyje ©BELGA/EPA/SERGEY DOLZHENKO

Rusija ir Ukraina tęsia žodžių karą

Prabėgus trejiems metams nuo pirmojo „dujų karo“, Rusija 2009 m. sausio 1 d. vėl užsuko dujas Ukrainai. Šių slavų šalių konfliktas dėl dujų tiekimo įkaite pavertė ne vieną po sausio 7 d. rusiškų dujų nebegaunančią ES valstybę. Prieš trečiadienį plenarinėje sesijoje rengiamas diskusijas energetinio saugumo klausimais, pažvelkime į šio konflikto priešistorę, ES priklausomybę nuo dujų importo bei jos galimybes išsivaduoti iš šios fatališkos priklausomybės.

Tiesioginę diskusijų dėl dujų tiekimo į ES transliaciją stebėkite trečiadienį nuo maždaug 16:30 Vidurio Europos laiku.
 
Užtvenkti  „mėlynojo kuro“ upeliai
 
Maskvos ir Kijevo konfliktai dėl „mėlynojo kuro“ prasidėjo nuvilnijus 2004 m. oranžinei revoliucijai, po kurios baigėsi preferencinių kainų era ir prasidėjo abipusių kaltinimų laikotarpis. Pirmą kartą Ukrainą apkaltinusi Europai skirtų dujų vogimu Rusija jas Kijevui užsuko 2006 m. sausį, o nesutarus dėl skolų grąžinimo ir dujų kainų – ir 2009 m. sausio 1 d., po kelių dienų sustabdydama ir tranzitą į Europą.
 
Pasirašius trišalį dujų tranzito stebėsenos susitarimą, ES į Ukrainą stebėti tranzito įsipareigojimų vykdymo sausio 9 d. išsiuntė savo techninių ekspertų komandą. Rusija patikino atnaujinusi dujų tiekimą rugsėjo 13-osios rytą, tačiau apkaltino Ukrainą blokuojant tiekimą į Europą.
 

Dujų statistika

  • ES šalys iš Rusijos importuoja 42 proc. iš užsienio įvežamų dujų bei ketvirtį visų ES suvartojamų dujų
  • 80 proc. ES gaunamų dujų teikiama per Ukrainą
  • Dujų konfliktas paveikė 15 Vidurio Europos ir Balkanų šalių
  • Serbija bei Bosnija ir Hercegovina – vienos labiausiai nukentėjusių regiono valstybių
  • Iki „Oranžinės revoliucijos“ Ukraina mokėjo 50, 2006 m. – 95, 2008 m. – 180 JAV dol. už 1000 kubinių metrų dujų
  • 2008 m. spalį Putino ir Timošenko pasirašytame memorandume prie rinkos kainų numatyta laipsniškai pereiti per trejus metus
  • 2009-aisiais „Gazprom“ pareikalavo mokėti 250, o Ukrainai nesutikus – 400 JAV dolerių už tūkstantį kubų
Dujų karas milžiniškus nuostolius atneša ne tik Ukrainai ir pramonės veiklą sustabdžiusiai šąlančiai Vidurio Europai, bet ir pačiam Gazpromui.
 
Priklausomybė nuo rusiškų dujų
 
Pastarasis dujų karas paveikė daugiau nei pusę ES šalių bei jai nepriklausančias Balkanų valstybes. Iš Rusijos ES gauna 42 proc. reikalingų gamtinių dujų, likusios atkeliauja iš Norvegijos ir Alžyro.
 
Perteklinėse dujose maudosi tik Danija ir Olandija, britams tereikia įsivežti 7 proc. suvartojamų dujų. Nuo rusiškų dujų visiškai priklauso Lenkija, Slovakija, Suomija  ir Baltijos šalys, šiek tiek mažiau – Bulgarija ir Austrija. Didžiausios Rusijos klientės – Vokietija, Italija, Prancūzija ir Turkija. Degindama dujas ES tenkina ketvirtadalį visų savo energetinių poreikių.
 
Lietuvos, gamtines dujas gaunančios per Baltarusiją, nesutarimai dėl tiekimo pagrindiniu dujų tranzito į Europą vamzdynu tiesiogiai nepaveikė. Lietuvos „Gazprom“ už dujas mokama kaina – viena didžiausių visoje Europoje, be to, per jos teritoriją dujos keliauja į Kaliningrado sritį.
 
Energetinio saugumo didinimas
 
Pastaroji dujų krizė darkart išryškino fatališką ES priklausomybę nuo energijos šaltinių importo bei bendros energetinės politikos kūrimo būtinybę. Europos Parlamento požiūris į Komisijos parengtą antrąją ES energetikos politikos strateginę apžvalgą atsispindi Anne Laperrouze (Liberalų ir demokratų aljansas, Prancūzija) parengtame pranešime, dėl kurio turėtų būti balsuojama vasario plenarinėje sesijoje.
 
Šiuose dokumentuose pabrėžiama ES energetinės diplomatijos, šaltinių diversifikavimo, alternatyvių vamzdynų, energijos jungčių bei naujų suskystintų dujų terminalų diegimo svarba.
 
Dujų konflikto sprendimo būdų sausio 8 bei 13 dienomis ieškota ir Europos Parlamente. Šiandieniniame susitikime Ukrainos atstovai patikino, jog šiuo metu dujų perpumpuoti per Ukrainos teritoriją neįmanoma dėl nepakankamo spaudimo dujotiekyje.
 
 
Nuoroda: 20090108STO45594