Straipsnis
 

Interviu: Europos kontrolierius Nikiforos Diamandouros

Ombudsmenas - 03-05-2010 - 16:51
Pasidalinti
Socialiniai tinklai
Adresynas
 
Nuo 2003 m. Europos ombudsmenu dirbantis Nikiforos Diamandouros perrinktas 2010-aisiais

Nuo 2003 m. Europos ombudsmenu dirbantis Nikiforos Diamandouros perrinktas 2010-aisiais

Europos ombudsmenas – ES skaidrumo ir atskaitomybės prievaizdas, tiriantis netinkamo administravimo Europos Sąjungos įstaigose ir institucijose atvejus. Apie ES ombudsmeno vaidmenį kalbėjome su septynerius metus europiečių skundus nagrinėjančiu graiku Nikiforosu Diamandourosu.

2009-ųjų. veiklos ataskaitą Europos ombudsmenas pristatys gegužės 4 d. rengiamame EP Peticijų komiteto posėdyje.
 
75 proc. 2008-aisiais jūsų institucijos gautų skundų buvo nepriimtini. Ar europiečiai iki nepakankamai suvokia, kuo užsiima Europos ombudsmenas?
 
Nors pernai nepriimtinų skundų sumažėjo, jie tebesudaro 70 proc. gaunamų nusiskundimų. Net ir patyrusiems žmonėms sunku suvokti, jog mano kompetencija neapima nacionaliniame lygmenyje padarytų ES teisės pažeidimų. Dėl jų turi būti kreipiamasi į nacionalinius kontrolierius. Šie skundai sudaro apie 80 proc. nepriimtinų skundų.
 
Dėl šios priežasties sukūrėme Europos ombudsmenų tinklą, per kurį skundus perduodame kompetentingoms ES šalių institucijoms. Iš esmės atliekame piliečių darbą, kadangi jiems nebereikia ieškoti, į ką kreiptis.
 

Ombudsmenas

  • Žodis „ombudsmenas“ kilęs iš švedų kalbos: Švedijos Parlamento ombudsmeno postas įkurtas 1809 m.
  • Europos ombudsmeną, tiriantį netinkamo administravimo atvejus ES institucijose, skiria Europos Parlamentas.
  • Nuo 1995-ųjų, kuomet paskirtas pirmasis Europos ombudsmenas, ši institucija išnagrinėjo 35 tūkst. skundų.
Kaip pakito Jūsų darbas per pastaruosius septynerius metu? Kokias naujoves atnešė Lisabonos sutartis?
 
Ombudsmeno institucija gerokai pasikeitė, nuo 28 darbuotojų 2003-aisiais išaugome iki 65-ių. Tai stiprėjimo, augimo ir artėjimo link piliečių metas. Tikiu, kad Lisabonos sutartis atvers naujų galimybių. Teisiškai privalomos Pagrindinių teisių chartijos nuostatos prilygsta ES sutartims. Prisiminkime, jog 41 chartijos straipsnis kiekvienam ES piliečiui užtikrina teisę į tinkamą administravimą.
 
Be to, Lisabonos sutartis išplečia mano kompetenciją – nuo šiol į ją patenka tyrimai dėl visų ES institucijų, biurų, agentūrų ir įstaigų veiklos – įskaitant Europos Vadovų Tarybą bei užsienio ir saugumo politikos sritį.
 
Tikėtina, kad šie pokyčiai reikš skundų kiekio didėjimą ir išsiplėtusias galimybes ombudsmenui geriau tarnauti piliečiams.
 
Nors ombudsmeno sprendimai nėra privalomi, jų įgyvendinama net 70 proc. Kodėl taip noriai vykdomos Europos kontrolieriaus rekomendacijos?
 
ES turi gilias įstatymo viršenybės tradicijas ir siekia stiprinti savo demokratiškumą. Tai lemia didelę pagarbą, suvokimą ir paklusimą taisyklėms ir sprendimams – ne tik teismų sprendimams, bet ir bendroms žaidimo taisyklėms.
 
Antra vertus, esate teisūs – ombudsmenas yra neteisminio tyrimo institucija. Tai alternatyva teisiškai privalomus sprendimus atnešančiam teisminiam keliui.
 
Į tai žvelgiu ne kaip į silpnybę, bet kaip į iššūkį. Privalau pateikti nepaprastai įtikinamus argumentus, kurių negalėtų atmesti nei viena iš šalių. Tai nereiškia, jog nebūna nesutarimų, nepasitenkinimo ar visuomet automatiškai paklūstama mano sprendimams.
 
Procesas gali užtrukti, tačiau dažniausiai mano rekomendacijų yra laikomasi: tai teikia didžiausią pasitenkinimą darbu.
 
Nuoroda: 20100429STO73777