PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Alpių makroregioninės strategijos
20.5.2013 - (2013/2549(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Ramona Nicole Mănescu ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0190/2013
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnį, 265 straipsnio 5 dalį ir 174 straipsnį,
– atsižvelgdamas į ES Baltijos jūros regiono strategiją (COM(2009) 0248),
– atsižvelgdamas į Alpių konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“ (COM(2010) 0715) ir į parengiamąjį veiksmų planą (SEC(2009) 0712/2), pridėtą prie strategijos,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo[1],
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares „bendradarbiaujant su Komisija toliau rengti galimas būsimas makroregionines strategijas“,
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (COM(2011) 0611),
– atsižvelgdamas į Komisijos klausimą dėl Alpių makroregioninės strategijos (O-000016/2013 – B7‑0118/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi makroregioninių strategijų tikslas – geriau panaudoti esamus išteklius siekiant spręsti teritorinio vystymosi problemas, drauge rasti bendrų užduočių sprendimus, didinti kai kurių ES remiamos politikos sričių ir viešojo administravimo institucijų, vietos ir regioninės valdžios institucijų, kitų institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų partnerystės veiksmingumą;
B. kadangi Komisija siūlo stiprinti teritorinio bendradarbiavimo politikos tarpvalstybinį skirsnį ir tai, kad bet kokias naujas makroregionines strategijas reikėtų taikyti savanoriškai, tačiau parengti remiantis ankstesne ir geriausia patirtimi;
C. kadangi teritorijoms, kurios sudaro Alpių regioną, būdingos bendros savybės, pvz., geografinis jų teritorijų, kuriose yra aukštų kalnų, unikalumas ir šių teritorijų glaudūs ryšiai su didesniais, šalia Alpių esančiais miestais;
D. kadangi Alpių makroregioninė strategija, kuri turėtų būti panaši į ES priimtas Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijas, bus galimybė suteikti Alpėms naują dimensiją ir didesnę svarbą ES, sudarant geresnes galimybes gauti finansavimą;
E. kadangi Alpių regionas priklauso kelioms ES valstybėms narės ir ES nepriklausančios šalims ir yra tarpusavyje sujungtas makroregionas, kurio ekonominiai pajėgumai nevienodi ir kuriame kyla problemų dėl demografinių pokyčių, transporto infrastruktūros ir energetikos;
F. kadangi visų suinteresuotųjų subjektų vidaus ir išorės politikos koordinavimas Alpių regione galėtų duoti geresnių rezultatų ir suteikti papildomos naudos;
G. kadangi sanglaudos politikos tikslas – siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos visoje ES;
1. mano, kad plataus masto strategijų, pvz., makroregioninių strategijų, kūrimas turėtų padėti stiprinti vietos ir regioninio lygmens vaidmenį įgyvendinant ES politiką, ir kad reikėtų daugiapakopio valdymo principą nustatyti kaip pagrindinį Alpių strategijos planavimo ir įgyvendinimo principą;
2. primena Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijų suteiktos patirties rezultatus skaidrumo priimant sprendimus ir ES lėšų skyrimo srityse; ragina Komisiją pateikti specialų šiai teritorijai skirtą veiksmų planą, kad būtų atsižvelgta į struktūrines kliūtis, su kuriomis susiduriama kalnuotose vietovėse, ir būtų sudarytos tinkamos sąlygos ekonomikos augimui ir veiksmingai socialinei ir teritorinei sanglaudai regione;
3. atkreipia dėmesį į teigiamą ES teisėkūros priemonių, pvz., Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG), vaidmenį sprendžiat su makroregionais susijusius klausimus, nes šiomis priemonėmis teikiama struktūrinė parama konkretiems bendradarbiavimo aspektams, keičiamasi gerąja patirtimi, taip pat padedama kurti ir įgyvendinti teritorinio vystymosi strategijas, sudarant galimybių institucijoms bendradarbiauti įvairiais lygmenimis;
4. pabrėžia, kad Alpių makroregioninė strategija yra veiksminga Europos teritorinio bendradarbiavimo šiame regione stiprinimo priemonė, taikant principą „iš apačios į viršų“ ir išplečiant bendradarbiavimą geriau naudojantis turimais ištekliais, taip sudarant palankesnes sąlygas tarpsektoriniam politikos koordinavimui;
5. mano, kad Alpių makroregionine strategija reikia koordinuoti dabartinius ES fondus, ypač sanglaudos politikos srityje, kad būtų įgyvendinami projektai, kuriais siekiama kovoti su bendrais iššūkiais;
6. mano, kad Alpių strategijos geografinę taikymo sritį reikia riboti teritorija, kuriai taikoma Alpių konvencija, taip atskiriant jį nuo papildomo Alpių regionas, turinčio didesnius miestus ir pramonės centrus;
7. pažymi, kad svarbu suderinti Alpių strategijos turinį su Alpių konvencija, taip pat atsižvelgti į vykstantį bendradarbiavimą ir sukurtus tinklus; mano, kad teritorinė strategijos dimensija padės sukonkretinti teritorinės sanglaudos koncepciją;
8. pabrėžia, kad Alpių makroregioninėje strategijoje reikėtų atsižvelgti į tradicinės žemės paskirties (daugiausiai žemės ūkio) formų išsaugojimą, taip siekiant didinti biologinę įvairovę ir išsaugoti esamas saugomas teritorijas;
9. ragina Komisiją iš tiesų įgyvendinti SESV 174 straipsnį parengiant strateginį planą, siekiant įveikti kalnuotų vietovių struktūrines kliūtis ir skatinti tvarų vystymąsi regione;
10. pabrėžia, kad galima Alpių makroregioninė strategija turėtų atitikti strategijos „Europa 2020“ tikslus, taip užtikrinant atitikį ES įsipareigojimui dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;
11. pabrėžia, kad yra svarbu pasitelkiant tokią strategiją didinti Alpių regiono pajėgumus inovacijų srityje, kuriant partnerystes ir vykdant bendradarbiavimą tarp pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, regione išlaikant aktyvų jaunimą, remiant kūrybiškumą ir didinant skirtingų regionų pajėgumus švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse;
12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir kitoms susijusioms institucijoms.
- [1] OL C 188 E, 2012 6 28, p. 30.