Procedūra : 2008/2527(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B6-0209/2008

Pateikti tekstai :

RC-B6-0209/2008

Debatai :

PV 07/05/2008 - 13
CRE 07/05/2008 - 13

Balsavimas :

PV 08/05/2008 - 5.6
CRE 08/05/2008 - 5.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0192

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 155kWORD 107k
2008 m. gegužės 6 d.
PE401.519v01-00}
PE401.520v01-00}
PE401.521v01-00}
PE401.522v01-00}
PE401.525v01-00} RC1
 
B6‑0209/2008}
B6‑0210/2008}
B6‑0211/2008}
B6‑0212/2008}
B6‑0214/2008} RC1
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį pateikė
   Jonathan Evans, Elmar Brok, Corien Wortmann-Kool, James Elles, Andreas Schwab ir Urszula Gacek PPE-DE frakcijos vardu
   Erika Mann, Peter Skinner, Jan Marinus Wiersma ir Benoît Hamon PSE frakcijos vardu
   Annemie Neyts-Uyttebroeck ir Alexander Lambsdorff ALDE frakcijos vardu
   Heide Rühle, Kathalijne Maria Buitenweg ir Pierre Jonckheer Verts/ALE frakcijos vardu
   Adam Bielan ir Cristiana Muscardini UEN frakcijos vardu
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
   ALDE (B6‑0209/2008)
   PPE-DE (B6‑0210/2008)
   UEN (B6‑0211/2008)
   PSE (B6‑0212/2008)
   Verts/ALE (B6‑0214/2008)
dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos

Europos Parlamento rezoliucija dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos 

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių ir į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliucijas dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių ir dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės sutartį,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl gaminių ir ypač žaislų saugos,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2005 m. lapkričio 16 d., į 2006 m. spalio 26 d. ir į 2007 m. vasario 14 d. rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 30 d. Vašingtone vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, ypač į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės ekonominės integracijos skatinimo nuostatas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 9 d. vykusio Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdžio metu patvirtintus bendrą pranešimą ir pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Europos Parlamentas ir JAV Kongresas nuolat pabrėžė būtinybę baigti formuoti transatlantinę rinką iki 2015 m.,

B.  kadangi taika, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, tarptautinė teisė, tausi ekonomika bei tvarus vystymasis yra bendros vertybės, kuriomis grindžiama transatlantinė partnerystė – ES išorės ir jos vykdomos pasaulinės ekonomikos politikos kertinis akmuo,

C.  kadangi transatlantinių santykių partneriai atlieka dominuojantį vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir todėl jie dalijasi atsakomybe už pasaulio ekonomikos valdymą ir už jos problemų sprendimą,

D.  kadangi stipri ir veiksminga ES ir JAV partnerystė yra itin svarbi pasaulinės raidos formavimo pagal bendrąsias vertybes priemonė, grindžiama veiksmingo daugiašališkumo ir tarptautinės teisės principais; kadangi norint pasiekti šį tikslą partnerės turi užsitikrinti tvirtą ir nuoseklią politinę lyderystę,

1.  pabrėžia, kad glaudi transatlantinė partnerystė yra svarbiausia priemonė, kurią taikant globalizacija gali būti modeliuojama atsižvelgiant į bendrąsias vertybes ir užtikrinant nešališką politinę ir ekonominę tvarką pasaulyje; pakartoja savo požiūrį, kad funkcionali ir konkurencinga transatlantinė rinka yra tvirtos transatlantinės partnerystės, kuria remdamosi ES ir JAV galėtų bendromis jėgomis spręsti pasaulinius politinius ir ekonominius uždavinius, pagrindas;

2.  tvirtai remia transatlantinės ekonominės integracijos stiprinimo procesą, kuris prasidėjo 2007 m. ES ir JAV vadovų aukščiausiojo lygio susitikime patvirtinus Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės ekonominės integracijos skatinimo programą ir įsteigus Transatlantinę ekonominę tarybą, kurios funkcija – stebėti, kaip vykdoma programoje numatyta veikla, ir ją spartinti;

3.  palankiai vertina tai, kad Europos Komisija, atsižvelgusi į Europos Parlamento rekomendaciją, nusprendė atlikti tyrimą ir nustatyti bei pašalinti kliūtis, trukdančias galutinai suformuoti transatlantinę rinką; yra įsitikinęs, kad šis dokumentas turėtų būti platinamas abipus Atlanto; ragina Komisiją užtikrinti, kad, prieš pateikiant kokias nors konkrečias išvadas, kuriomis remdamasi Transatlantinė ekonomikos taryba rengs ateities rekomendacijas, transatlantinės rinkos sukūrimo tyrimų rezultatai būtų aptarti su susijusių Parlamento komitetų atstovais;

4.  laikosi nuomonės, kad iki 2009 m. vyksiančio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo abiejų šalių administracijos turėtų parengti išsamų planą, kuriame būtų nurodyta, kaip, siekiant suformuoti transatlantinę rinką, turėtų būti vykdomi ilgalaikiai, pagal konkrečią programą numatyti įsipareigojimai;

5.  teigiamai vertina Transatlantinės ekonomikos tarybos iki šiol pasiektą pažangą prisiimant politinę atsakomybę už nustatomus prioritetus ir rengiamus prekybos ir investicijų kliūčių šalinimo susitarimus bei skatinant transatlantinės rinkos konkurencingumą;

6.  yra įsitikinęs, kad rezultatai, kurių pasiekta įsteigus Transatlantinę ekonomikos tarybą, rodo, jog transatlantinė rinka negali būti grindžiama vien administraciniu darbu, taigi siekiant šio tikslo būtina vadovautis tvirtomis ir nenutrūkstamomis gairėmis; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą ir toliau ryžtingai dirbti;

7.  pabrėžia, kad labai svarbu remti šį įsibėgėjantį procesą per 2008-uosius ir 2009-uosius rinkimų metus, ir užtikrinti, kad abi partnerės toliau sparčiai siektų bendrų tikslų ir kad vykdomieji abiejų šalių organai toliau laikytųsi įsipareigojimo siekti galutinio tikslo;

8.  pabrėžia, kad 2008 m. pavasarį vyksiančio Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdžio prioritetas – apčiuopiamos pažangos siekis apskaitos standartų, prekybos vertybiniais popieriais, perdraudos, saugaus importo, tiekėjų atitikties deklaracijų ir paukštienos, kuriai taikomos apsaugos nuo ligų sukėlėjų procedūros, importo srityse; tačiau mano, kad šioje rezoliucijoje būtina nurodyti ir keletą kitų susijusių klausimų, kuriuos Transatlantinė ekonomikos taryba turėtų spręsti ateityje;

9.  ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie tyrimo, kuris pradėtas siekiant nustatyti 2008 m. planuojamo transatlantinės prekybos ir investicijų kliūčių panaikinimo privalumus, išvadas;

Finansinės paslaugos

10.  pritaria 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1569/2007, nustatančiame trečiosios šalies vertybinių popierių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/71/EB ir 2004/109/EB, 2007 m. rugsėjo 26 d. Komisijos laiške JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai dėl leidimo priimti užsienio akcijų leidėjų parengtas finansines ataskaitas, parengtas remiantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) ir nederinant jų su JAV visuotinais pripažintais apskaitos standartais, ir savo rezoliucijoje tuo pačiu klausimu, kurioje pabrėžiama, kad „Komisijos sprendime bet kuriuo atveju bus numatyta, kad ES emitentai visose trečiosiose šalyse turi teisę vadovautis ES priimtais TFAS“, išdėstytam požiūriui;

11.  yra įsitikinęs, kad abipusis JAV ir ES vertybinių popierių rinkų pripažinimas būtų svarbus žingsnis užtikrinant ES ir JAV geresnę prieigą prie didesnės ir įvairesnės transatlantinės rinkos bei skatinant transatlantinės rinkos veiksmingumą; tačiau pabrėžia, kad šis projektas turėtų būti dvišalio susitarimo rezultatas ir kad turėtų būti sudarytas JAV ir ES pagrindų susitarimas, kuriame būtų visapusiškai atsižvelgiama į ES teisės aktus dėl finansų rinkų priežiūros, taip pat, kad Komisija turėtų užkirsti kelią dvišalių susitarimų tarp valstybių narių ir JAV sudarymui, kadangi dėl to kiltų grėsmė ES lygmeniu nustatytoms vienodoms galimybėms;

12.  pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti finansų stabilumą; todėl primena, kad svarbų vaidmenį atlieka Tarptautinis valiutos fondas (TVF); atkreipia dėmesį į trūkumus, kurie atsiskleidė kilus sumaiščiai finansų rinkose, ypač į problemas, susijusias su svarbiausiose finansų rinkose užsitęsusiomis krizėmis, su vis nestabilesniu valiutos kursų reguliavimu ir prekybos ryšiais, su užsitęsusia arba atsinaujinančia skolų krize kai kuriose skurdžiausiose šalyse ir su vis didesniais turto skirtumais tarp šalių arba jų viduje; laikosi nuomonės, kad gyvybiškai svarbu stiprinti JAV ir ES priežiūros institucijų bendradarbiavimą;

13.  pritaria Finansų stabilumo forumo ir TVF siūlymui nustatyti bendras sumaišties finansų rinkose priežastis ir laukia Finansų stabilumo forumo darbo grupės rinkos ir institucinio atsparumo klausimais išvadų ir politikos rekomendacijų; tačiau mano, kad tai tik papildomi darbai, kurie neturėtų pakeisti svarstymų ir sprendimų dėl atitinkamų ES ir JAV politinių priemonių;

14.  ragina JAV ir toliau informuoti ES apie pažangą, pasiektą JAV įgyvendinant pagal Bazelio II susitarimą numatytą sistemą; primena, kad, nustatant pasaulines taisykles tarptautiniu mastu veikiantiems finansų rinkų dalyviams ar jas keičiant, labai svarbus suderintas požiūris; todėl yra įsitikinęs, kad, norint pasaulyje išsaugoti vienodas galimybes, JAV būtinai turėtų įgyvendinti pagal Bazelio II susitarimą numatytą sistemą;

15.  teigiamai vertina Kongreso pateiktą pasiūlymą dėl teisės akto, pagal kurį būtų sukurta Federalinė draudimo informacijos tarnyba prie JAV Finansų ministerijos; yra įsitikinęs, kad tai ir JAV Finansų ministerijos pateiktas planas yra svarbūs žingsniai siekiant abipusio abiejose Atlanto pusėse teikiamų finansinių paslaugų reglamentavimo principų pripažinimo; pripažįsta, kad dar reikia susitarti dėl daugelio punktų ir spręsti itin svarbų perdraudos garantijų klausimą; taip pat tiki, kad glaudžiant bendradarbiaujant su Parlamentu bus stiprinama sistema „Mokumas II“;

ES ir JAV prekyba, bendradarbiavimas reguliavimo srityje

16.  pabrėžia, kad nustačius vienodus prekybos investicijų standartus, kaip aptarta 2007 m. lapkričio mėn. vykusiame Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdyje dėl gairių, pagal kurias 2009 m. būtų pasiektas abipusis ES ir JAV prekybos partnerystės susitarimų pripažinimas, turi būti užtikrinti aukšti socialiniai, aplinkos ir sveikatos priežiūros standartai;

17.  pakartoja, kad įvairios netarifinės prekybos ir investicijų kliūtys susijusios su sąmoninga teisėkūros institucijų veikla, kurią vykdant siekiama su socialine, sveikatos priežiūros, kultūros ar aplinkosaugos sritimis susijusių tikslų, taigi šios kliūtys neturėtų būti šalinamos neparengus atitinkamo teisės akto; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad stebėdami standartų derinimo ir prekybos bei investicijų kliūčių šalinimo procesą svarbų vaidmenį atlieka Europos Parlamentas ir JAV Kongresas;

18.  pabrėžia, kad importuotų gaminių sauga taip pat turėtų būti priskirta prie prioritetinių klausimų, svarstomų Transatlantinės ekonomikos taryboje; laikosi nuomonės, kad apskritai gyventojų pasitikėjimą atviros prekybos aplinka galima užtikrinti tik deramai rūpinantis jų sveikata ir saugumu; ragina JAV vartojimo prekių saugos komisiją naudotis jai suteikta didesne laisve keistis su konkrečiais atvejais susijusia informacija, tačiau siūlo Transatlantinei ekonomikos tarybai parengti įpareigojančią bendradarbiavimo priemonę, pagal kurią būtų numatyta informacijos, susijusios su gaminių sauga, mainų sistema ir palengvinta informacijos mainų procedūra bei siekiama sukurti bendrą bendradarbiavimo veiksmų programą; ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti ES ir JAV muitinės ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą, siekiant, kad būtų užtikrinta tinkama sienų kontrolė išvengiant bergždžios biurokratinės naštos ir užkirstas kelias į rinką pavojingiems gaminiams, ypač pavojingiems žaislams; ragina ES valstybes nares ir JAV užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi gaminių, ypač žaislų, saugos teisės aktų ir vykdoma griežtesnė nacionalinė patikra; pabrėžia glaudaus ES ir JAV bendradarbiavimo būtinybę siekiant užtikrinti, kad Kinija ir kitos trečiosios šalys savo gaminiams taikytų aukštesnius, ES ir JAV saugos reikalavimus atitinkančius standartus, ypač kai tai susiję su žaislais, ir siekiant įtikinti minėtąsias šalis, kad gaminių sauga yra sudėtinė gamybos ir gaminių platinimo procesų dalis;

19.  ragina suteikti daugiau informacijos apie atnaujintą JAV vartojimo prekių saugos teisės aktą ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad, remiantis šiuo teisės aktu, taikomi privalomos saugos reikalavimai, pagal kuriuos trečiosios šalys atlieka gaminių patikrinimą, taigi Europos įmonės susidurtų su nauja reguliavimo našta; siekdamas, kad būtų išvengta pakartotinų procedūrų, ragina tęsti diskusijas dėl abipusio pripažinimo;

20.  pažymi, kad dar labiau integruotoje pasaulio ekonomikoje ypač svarbi saugi prekyba; ragina Komisiją ir toliau stengtis užtikrinti, kad vietoj JAV galiojančio reglamento, pagal kurį tikrinami visi be išimties įvežami kroviniai, būtų vadovaujamasi rizikos ir bendradarbiavimo principu, grindžiamu abipusiu įgaliotųjų ūkio subjektų ir Pasaulio muitinių organizacijos patvirtintų saugumo standartų ((Muitinių ir verslo atstovų kovos su terorizmu partnerystės (angl. C-TPAT) sistema SAFE) pripažinimu; ragina Komisiją remti strategiją, pagal kurią pasaulyje pripažįstamas svarbus Europos laivų savininkų ir agentų vaidmuo; ragina Komisiją įvertinti galimas verslo ir ES ekonomikos išlaidas, susijusias su JAV atliekamu visų be išimties jūra įvežamų krovinių konteinerių patikrinimu, ir galimą jo poveikį muitinės operacijoms;

21.  jei įmanoma, ragina Komisiją Transatlantinėje ekonomikos taryboje susitarti dėl bendrų pasaulinių standartų; yra įsitikinęs, kad įgyvendinus bendrus automobilių saugos standartus (Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos bendrasis techninis reglamentas) labai sumažėtų automobilių pramonės, kurios dėka ES ir JAV sukuriama daugiausia darbo vietų, išlaidos;

22.  ragina Komisiją oficialiai patvirtinti trečiųjų šalių privaloma tvarka tikrinamų produktų, ypač informacijos ir ryšių technologijų bei elektros įrangos, atitikties deklaracijų abipusio pripažinimo procedūras;

23.  toliau remia Komisiją, siekiančią bendro susitarimo dėl importuojamų produktų, kurie turėtų būti ženklinami pagal Jungtinės Karalystės ir metrinę matų sistemas, ir primygtinai tvirtina, kad būtina pripažinti matavimo vienetus, kurie priimti pagal tarptautinius standartus, ypač siekdamas, kad JAV pripažintų tik pagal metrinę matų sistemą ženklinamus produktus; mano, kad tai padėtų gerinti Europos, JAV ir trečiųjų šalių įmonių masto ekonomiją ir kad tai būtų ypač naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

24.  ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą pasaulyje sprendžiant klausimą dėl suderintos cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo sistemos, siekiant įgyvendinti JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos priimtus tarptautinius kriterijus; mano, kad vienas svarbesnių sistemos tikslų – sudaryti geresnes sąlygas prekybai ir didinti vartotojų apsaugą, taigi reikalauja, kad pasaulinė suderinta cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo sistema būtų vienu metu darniai įgyvendinama ES ir JAV;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant įvairią verslo veiklą, ypač elektroninių ryšių srityje, itin svarbūs asmens duomenys; pabrėžia, kad sparčiai didėja asmens duomenų ir pridėtinės vertės operacijų, kurioms atlikti reikalingi asmens duomenys, ekonominė vertė; ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu bei su JAV Federaline prekybos komisija parengti transatlantinius duomenų apsaugos principus; be to, ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skubiai parengti visuotinius duomenų apsaugos standartus siekiant užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą ir teisinį aiškumą įmonėms;

Žemės ūkio klausimai

26.  ragina kuo greičiau rasti sprendimą, susijusį su vykstančiomis diskusijomis dėl draudimo iš JAV į ES importuoti paukštieną, kuri, siekiant užtikrinti apsaugą nuo ligų sukėlėjų, buvo apdorota; pripažįsta, kad sprendžiant vartotojų apsaugos ir informavimo klausimus būtina tinkamai konsultuotis su mokslininkais;

27.  yra įsitikinęs, kad Bendrijos sprendimas drausti importuoti jautieną, kurios sudėtyje yra hormonų, visiškai pagrįstas moksliniais tyrimais, ir ragina JAV nedelsiant atšaukti Europos prekėms taikomas sankcijas;

28.  pabrėžia, kad, vadovaujantis atsargumo principu ir atsižvelgiant į genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atsekamumo ir GMO turinčių produktų ženklinimo svarbą, būtina taikyti bendrą leidimų išdavimo procedūrą visoms maisto prekėms ir pašarams, kurių sudėtyje esama GMO, kad vartotojai būtų informuoti ir galėtų rinktis;

29.  ragina užmegzti dialogą ir aptarti pastarojo meto permainas žemės ūkio rinkose, ypač susijusias su biržos prekių kainų svyravimu, su tarpiniu bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įvertinimu (ES BŽŪP būklės patikrinimu), su JAV ūkių įstatymo projektu, su anticikliniais mokėjimais, su vis kaimo plėtros svarbos didėjimu ir su kompleksinio paramos susiejimo priemone;

Bendradarbiavimas įgyvendinant energetikos, pramonės ir mokslo politiką

30.  ragina stiprinti strateginį transatlantinį bendradarbiavimą energetikos, pramonės ir mokslo politikos srityse; pabrėžia energetikos klausimo, energijos šaltinių ir tiekimo kelių įvairinimo, saugios energetikos rėmimo, infrastruktūros, rinkos dėsniais grindžiamos energetikos politikos skatinimo svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad abipus Atlanto vis aktyvesnės diskusijos prekybos anglies dioksido taršos leidimais klausimu;

31.  pabrėžia būtinybę stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą reguliavimo ir mokslo srityse sprendžiant biokuro ir biomasės klausimus bei skatinti transporto sektoriuje bendrai naudoti alternatyvius ir tausaus kuro šaltinius; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą tęsti bendrų su Brazilija biokuro standartų nustatymo darbą ir ypač daug dėmesio skirti aplinkos tvarumui ir pasaulinėms maisto saugos problemoms;

Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Dohos vystymosi darbotvarkė

32.  ragina Komisiją veikti ir užtikrinti, kad Transatlantinė ekonomikos taryba padėtų sėkmingai įgyvendinti Dohos vystymosi darbotvarkę; mano, kad tai, jog ES ir JAV dominuoja pasaulio prekyboje (šiuo metu 60 proc.), naudinga pasaulio prekybos sistemai ir jos visai struktūrai;

33.  rekomenduoja Komisijai įvertinti, ar Transatlantinę ekonomikos tarybą domintų dvišalė prekybos ginčų sprendimo procedūra; pažymi, kad, nors prekybos ginčų kyla tik dėl 2 proc. ES ir JAV prekybos operacijų, kai kurie iš šių ginčų labai kenkia ir itin brangiai kainuoja;

34.  rekomenduoja Komisijai Transatlantinės ekonomikos taryboje aptarti, kokių veiksmų būtų galima imtis siekiant sudaryti nuoseklesnius dvišalius prekybos susitarimus ir daugiašales PPO prekybos taisykles, siekiant, kad visi galėtų naudotis darnesne ir paprastesne tarptautinės prekybos sistema; ragina Komisiją aptarti, kaip ES ir JAV galėtų derinti savo veiksmus pasirašydamos su trečiosiomis šalimis dvišalius susitarimus, susijusius su „ne į pelną orientuotos ekonomikos“ klausimais, pvz., su prekyba ir aplinka, prekyba ir socialiniais standartais, prekyba ir darbo teise;

35.  ragina Komisiją kuo skubiau sukurti visapusišką koncepciją, kuria būtų remiamasi pasaulio prekybos derybose sprendžiant Europai svarbius klausimus, ypač tuos, kurie susiję su socialinėmis ir aplinkosaugos problemomis, su geografinių nuorodų pripažinimu ir jų apsauga, su gyvūnų gerove, su importuojamų gyvulinių ir augalinių produktų būkle, siekiant, kad Europos gamintojai būtų apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos;

36.  ragina Komisiją kreiptis į Transatlantinę ekonomikos tarybą su prašymu parengti bendradarbiavimo įgyvendinant intelektinės nuosavybės teises (INT) pažangos ataskaitą ir suteikti informacijos apie priemones, kurių ketinama imtis skatinant bendradarbiavimą kovos su klastojimu ir piratavimu srityse; ragina parengti aiškų planą ir nurodyti, kokių priemonių ketinama imtis siekiant palengvinti abipusį tarptautinių teisės aktų dėl patentų pripažinimą;

37.  ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą pritarti Dohos deklaracijai dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba, aspektų susitarimo (TRIPS susitarimo), kuriuo vadovaujantis būtų lengviau įsigyti gyvybiškai svarbių vaistų šalyse, neturinčiose galimybių gaminti medikamentus; ragina Komisiją kelti klausimą dėl JAV ketinimo į visus dvišalius susitarimus, dėl kurių deramasi su besivystančiomis šalimis, įtraukti nuostatas, pagal kurias šios šalys atsisakytų teisės naudotis Dohos susitarime numatyta TRIPS nuostata; remiantis pastarąja nuostata minėtosios šalims leidžiama gaminti ir importuoti nepatentuotus vaistus, kurie būtini kovojant su didžiausiomis visuomenės sveikatos problemomis (AIDS, tuberkulioze ir t. t.);

38.  mano, kad svarbiausia Europos atstovų Transatlantinėje ekonomikos taryboje užduotis – įtikinti ES transatlantinius partnerius, kad būtina iki 2012 m. nustatyti veiksmingą, griežtą ir teisiškai įpareigojančią tvarką, kuri įsigaliotų pasibaigus Kioto protokolo galiojimo laikui ir pagal kurią būtų ribojamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ragina parengti visapusišką transatlantinį investavimo į saugios ir ekologiškos energijos gamybą ir šios energijos gamybos technologijų mainų projektą;

Regionų vystymasis

39.  pabrėžia, kad tolesnė transatlantinės ekonomikos integracijos pažanga gali daryti teigiamą poveikį tvariam regionų vystymuisi, ir mano, kad užtikrinus šią pažangą būtų lengviau siekti Lisabonos strategijos tikslų ir užtikrinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; atsižvelgdamas į tai, ragina ES institucijas užtikrinti, kad pasiekus šią pažangą būtų prisidėta prie darnaus ir tvaraus visų ES teritorijų vystymosi ir kad būtų vadovaujamasi Europos principu, pagal kurį užtikrinama universali prieiga prie visuotinės svarbos paslaugų;

40.  ragina abi šalis svarstyti galimybę pradėti nuolatinį ES ir JAV dialogą regioninės politikos klausimais, kadangi taip būtų galima aptarti naujus regioninės politikos metodus, keistis pažangiąja patirtimi, inter alia, mokslinių tyrimų ir vystymosi srityse, taip pat ieškoti priemonių bendroms problemoms, pvz., susijusioms su klimato kaita, didėjančiomis elektros energijos kainomis ir kt., spręsti;

Būsimoji transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo darbotvarkė ir struktūriniai patobulinimai

41.  ragina į artimiausių transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo posėdžių darbotvarkę įtraukti diskusijas dėl JAV konteinerių tikrinimo taisyklių siekiant gilesnio Europos Parlamento ir JAV Kongreso tarpusavio supratimo šiuo klausimu; taip pat pabrėžia būtinybę transatlantinio įstatymų leidėjų dialogo metu svarstyti PPO parengtą darbotvarkę, kuri turėtų būti įgyvendinama pasibaigus Dohos derybų raundui, ir surengti diskusijas dėl žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir socialinių teisių aspektų dvišaliuose prekybos susitarimuose, kaip pavyzdį, inter alia, nurodant naujausią JAV dvišalį susitarimą su Peru, kuriame numatytos išsamios ir įpareigojančios darbo standartų nuostatos;

42.  pabrėžia, kad itin svarbų vaidmenį remiant šį procesą atlieka JAV Kongresas ir Europos Parlamentas ir kad bet kokias netarifines kliūtis gali pašalinti tik teisės aktų leidėjai; pageidautų organizuoti metines gerai parengtas Europos Parlamento diskusijas Transatlantinėje ekonomikos taryboje svarstytų klausimų pažangai ir jų struktūrai aptarti;

43.  todėl ragina ES ir JAV vadovus bei Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkus atsižvelgti į šį itin svarbų teisės aktų leidėjų vaidmenį, atliekamą siekiant užtikrinti ilgalaikę proceso sėkmę, ir ragina juos į Transatlantinės ekonomikos tarybos darbą visapusiškai ir tiesiogiai įtraukti transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo atstovus; kartu pripažįsta svarbų verslo ir vartotojų interesų grupių, kurios teikia pastabas ir specialią informaciją, indėlį į Transatlantinės ekonomikos tarybos darbą; tačiau laikosi nuomonės, kad jų konsultacinio pobūdžio vaidmuo turi būti atskirtas nuo JAV Kongreso ir Europos Parlamento atliekamo teisėkūros vaidmens;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad įsteigta patarėjų grupė, kurią sudaro transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo, transatlantinio verslo dialogo ir transatlantinio vartotojų dialogo atstovai; itin vertina teisės aktų leidėjų ir interesų grupių indėlį į sėkmingą pirmąjį Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimą, kuris vyko 2007 m. lapkričio mėn.; tikisi, kad artimiausiu metu daugiau svarbos įgis darbuotojų ir aplinkos dialogas; ragina transatlantinio darbuotojų ir aplinkos dialogo vadovus įtraukti į patarėjų grupę;

45.  pakartoja savo ketinimą stiprinti abiejų parlamentų dialogą ir ragina juos kuo anksčiau imtis iniciatyvos, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su bet kokiomis būsimomis taisyklėmis, kurias, siekdamos ankstyvuoju etapu spręsti politinės atskaitomybės problemą, parengė pasaulinės savireguliavimo institucijos;

46.  yra įsitikinęs, kad tai esminiai klausimai, kuriuos sprendžiant nacionalinių parlamentų nariai nuolat informuojami apie permainas; ragina Europos Parlamento Pirmininką užtikrinti, kad šios priemonės būtų patvirtintos;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Transatlantinės ekonomikos tarybos sekretoriatui, valstybių narių parlamentams ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui.

Atnaujinta: 2008 m. gegužės 6 d.Teisinis pranešimas