PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl transeuropinių energetikos tinklų gairių, panaikinančio sprendimus Nr. 96/391/EB ir 1229/2003/EB

3.5.2005 - (KOM(2003)0742 – C5‑0064/2004 – 2003/0297(COD)) - ***I

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Anne Laperrouze

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl transeuropinių energetikos tinklų gairių, panaikinančio sprendimus Nr. 96/391/EB ir 1229/2003/EB

(KOM(2003)0742 – C5‑0064/2004 – 2003/0297(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0742)[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 156 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C5‑0064/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos politikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A6-0134/2005),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;

3.  įpareigoja Pirmininką perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 2 konstatuojamoji dalis
(2) Šie naujieji transeuropinių tinklų prioritetai energetikos srityje kilo sukūrus atviresnę ir konkurencingesnę vidaus rinką energetikos srityje, įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl bendrų nuostatų vidaus rinkai elektros energijos srityje, po Direktyvos 2003/55/EB atšaukimo, bei įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl bendrų nuostatų vidaus rinkai gamtinių dujų srityje, panaikinančiai Direktyvą 98/30/EB. Šie prioritetai kyla iš 2001 kovo mėnesio Stokholmo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, kurio metu buvo diskutuojama apie infrastruktūrų, reikalingų energetikos rinkos veikimui, vystymą. Ypatingų pastangų reikėtų imtis siekiant daugiau naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, kaip prisidedančius prie tvarios plėtros politikos. Tačiau to reikėtų siekti nepažeidžiant įprastos rinkos pusiausvyros.	(2) Šie naujieji transeuropinių tinklų prioritetai energetikos srityje kilo sukūrus atviresnę ir konkurencingesnę vidaus rinką energetikos srityje, įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl bendrų nuostatų vidaus rinkai elektros energijos srityje, po Direktyvos 2003/55/EB atšaukimo, bei įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl bendrų nuostatų vidaus rinkai gamtinių dujų srityje, panaikinančiai Direktyvą 98/30/EB. Šie prioritetai kyla iš 2001 kovo mėnesio Stokholmo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, kurio metu buvo diskutuojama apie infrastruktūrų, reikalingų energetikos rinkos veikimui, vystymą. Ypatingų pastangų reikėtų imtis siekiant daugiau naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, kaip prisidedančius prie tvarios plėtros politikos. Tačiau to reikėtų siekti nepažeidžiant įprastos rinkos pusiausvyros. Reikia ypač atsižvelgti į Bendrijos transporto politikos tikslus, o ypač į galimybę sumažinti eismą keliuose gamtinių dujų ir olefinų tiekimui naudojant vamzdynus.
Pakeitimas 2 2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(2a) Šis sprendimas suteiks galimybę greičiau pasiekti tikslą, patvirtintą Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime, kad mažiausia valstybių narių elektros tinklų sujungimo apimtis sudarytų 10 proc. kiekvienos valstybės narės elektros energijos gamybos pajėgumų, ir kartu leis pagerinti tinklų patikimumą ir vientisumą bei užtikrinti elektros tiekimo saugumą ir vidaus rinkos veiklą.
Justification
The main electricity-related priority projects of European interest listed in Annexes I and IV concern interconnections between Member States and with third countries, reflecting the political agreement reached at the Barcelona European Council in March 2002.
Pakeitimas 3 3 konstatuojamoji dalis
(3) Paprastai energetikos infrastruktūra kuriama ir eksploatuojama laikantis rinkos principų. Tai taip pat atitinka bendrąsias konkurencijos taisykles, kuriomis siekiama sukurti atviresnę ir konkurencingesnę vidaus rinką. Todėl Bendrijos finansinė pagalba kūrimui ir eksploatavimui turėtų būti teikiama tik išimčių atvejais. Šios išimtys turėtų būti tinkamai pagrįstos.	(3) Paprastai energetikos infrastruktūra kuriama ir eksploatuojama laikantis rinkos principų. Tai taip pat atitinka bendrąsias konkurencijos taisykles, kuriomis siekiama sukurti atviresnę ir konkurencingesnę vidaus rinką. Todėl Bendrijos finansinė pagalba kūrimui ir eksploatavimui turėtų būti teikiama išimčių atvejais. Šios išimtys turėtų būti tinkamai pagrįstos.
Justification
Cet amendement vise à ne pas préjuger l'évolution possible de la législation applicable aux réseaux transeuropéens.
Pakeitimas 4 4 konstatuojamoji dalis
(4) Energetikos infrastruktūra turi būti kuriama ir eksploatuojama taip, kad energijos vidaus rinka galėtų efektyviai funkcionuoti, nemenkinant strateginių ir, kai to reikia, universalių paslaugų kriterijų reikšmės.	(4) nergetikos infrastruktūra turi būti kuriama ir eksploatuojama taip, kad energijos vidaus rinka galėtų efektyviai funkcionuoti, tinkamai atsižvelgiant į konsultacijų su visuomene procedūras, bei nemenkinant strateginių ir universalių paslaugų kriterijų reikšmės bei viešojo sektoriaus įsipareigojimų.
Justification
When new infrastructure is built and the arrangements for maintaining or enhancing it are laid down, the impact which these will have on the environment and the surrounding area must be taken into account and procedures for the prior notification and consultation of the general public in accordance with current Community rules must be followed.
Pakeitimas 5 5 konstatuojamoji dalis
(5) Transeuropinių energijos tinklų prioritetus lemia tai, kad auga jų reikšmė didinant energijos tiekimo saugumą ir įvairovę Bendrijos mastu, įtraukiant stojančiųjų šalių energijos tinklus į bendrą sistemą ir užtikrinant suderintą šių tinklų veikimą Bendrijoje ir kaimyninėse šalyse. Iš tiesų Europos Sąjungos kaimyninės šalys vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį Sąjungos energetikos politikoje. Jos tiekia didžiąją dalį ES reikalingų gamtinių dujų, yra svarbios pirminės energijos perdavimo į ES šalis partnerės, palaipsniui įgaunančios vis didesnę reikšmę Bendrijos dujų ir elektros vidaus rinkose.	(5) Transeuropinių energijos tinklų prioritetus lemia tai, kad auga jų reikšmė didinant energijos tiekimo saugumą ir įvairovę Bendrijos mastu, įtraukiant naujų valstybių narių ir stojančiųjų šalių energijos tinklus į bendrą sistemą ir užtikrinant suderintą šių tinklų veikimą Bendrijoje ir kaimyninėse šalyse, prieš tai pasitarus su susijusiomis valstybėmis narėmis. Iš tiesų Europos Sąjungos kaimyninės šalys vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį Sąjungos energetikos politikoje. Jos tiekia didžiąją dalį ES reikalingų gamtinių dujų, yra svarbios pirminės energijos perdavimo į ES šalis partnerės, palaipsniui įgaunančios vis didesnę reikšmę Bendrijos dujų ir elektros vidaus rinkoje.
Justification
The incorporation of new Member States energy networks into trans-European networks will facilitate the cohesion process in the enlarged EU. The development of alternative energy sources is also important in achieving the technological progress in EU's industry and will diversify the energy supply sources.
Pakeitimas 6 8 konstatuojamoji dalis
(8) Kadangi projektų reikalavimai gali keistis, jie yra pateikiami preliminariai. Todėl Komisija turi teisę juos atnaujinti. Jeigu projektas gali turėti didelę politinę ir ekonominę reikšmę, svarbu rasti teisinės kontrolės ir lankstumo pusiausvyrą atrenkant Bendrijos paramos nusipelnančius projektus.	(8) Kadangi projektų reikalavimai gali keistis, jie yra pateikiami preliminariai. Todėl Komisija turi teisę juos atnaujinti. Jeigu projektas gali turėti didelę politinę, aplinkos apsaugos ir ekonominę reikšmę, svarbu rasti teisinės kontrolės ir lankstumo pusiausvyrą atrenkant Bendrijos paramos nusipelnančius projektus.
Justification
Building high voltage lines, high-pressure gas pipelines or storage facilities may have not only considerable political and economic implications but environmental ones as well.
Pakeitimas 7 10 konstatuojamoji dalis
(10) Reikia sukurti palankesnes sąlygas transeuropinių energetikos tinklų plėtrai, pirmiausia skatinant už tinklus atsakingų bendrovių techninį bendradarbiavimą, palengvinant leidimų suteikimo procedūrų, taikomų valstybėse narėse tinklų projektams, įgyvendinimą, taip siekiant sumažinti vėlavimą, ir naudojant, kai tinkama, fondus, priemones ir turimas Bendrijos finansavimo programas.	(10) Reikia sukurti palankesnes sąlygas transeuropinių energetikos tinklų plėtrai ir kūrimui, pirmiausia skatinant už elektros ir dujų sistemų funkcionavimą ir reguliavimą atsakingų bendrovių techninį bendradarbiavimą, palengvinant leidimų suteikimo procedūrų, taikomų valstybėse narėse tinklų projektams, įgyvendinimą, taip siekiant sumažinti vėlavimą, ir naudojant, kai tinkama, fondus, priemones ir turimas Bendrijos finansavimo programas. Europos Sąjunga turėtų remti valstybių narių pastangas siekiant šio tikslo.
Justification
In this legislative act, the European Union should support all Member State measures concerning electricity networks and natural gas networks which are taken in the interests of security of supply and a favourable environment.
Pakeitimas 8 10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(10a) (10a) Kadangi transeuropiniams energetikos tinklams skiriamas biudžetas nėra didelis ir svarbiausia jo dalis atitenka ekonominio pagrįstumo analizei, tokiam - ypač tarpregioniniam - tinklų sujungimui finansuoti turi būti naudojami Bendrijos struktūriniai fondai, finansinės programos ir priemonės.
Or. xm
Justification
It should again be expressly pointed out that the European budget for the expansion of trans-European energy networks is not very large. Assistance can currently be provided solely for funding feasibility studies; as a rule, that accounts for less than 1% of total investment costs for TEN projects. It is therefore important that attention be drawn here to other sources of European assistance for the actual construction of new networks.
Pakeitimas 9 11 konstatuojamoji dalis
(11) Visuotinės svarbos projektų, jiems keliamų reikalavimų ir prioritetinių projektų nustatymas neturi iš anksto nulemti projektų, planų ar programų poveikio aplinkai įvertinimo rezultatų.	(11) Visuotinės svarbos projektų, jiems keliamų reikalavimų ir prioritetinių projektų, visų pirma europinės svarbos, nustatymas neturi iš anksto nulemti projektų, planų ar programų poveikio aplinkai įvertinimo rezultatų.
Justification
Cet amendement vise à renforcer la cohérence de cette disposition avec les dispositions contenues aux articles 8 et 9.
Pakeitimas 10 1 straipsnis
Šiame sprendime apibrėžiamas Bendrijos veiklos pobūdis ir taikymo sritis nustatant transeuropinių energetikos tinklų gaires. Jame nustatomos gairės, apimančios su transeuropiniais energetikos tinklais susijusios Bendrijos veiklos tikslus, prioritetus, pagrindinius elementus. Šiose gairėse nurodomi visuotinės svarbos transeuropinių elektros energijos ir dujų tinklų projektai, įskaitant prioritetinius.	Šiame sprendime apibrėžiamas Bendrijos veiklos pobūdis ir taikymo sritis nustatant transeuropinių energetikos tinklų gaires. Jame nustatomos gairės, apimančios su transeuropiniais energetikos tinklais susijusios Bendrijos veiklos tikslus, prioritetus, pagrindinius elementus. Šiose gairėse nurodomi visuotinės svarbos transeuropinių elektros energijos ir dujų tinklų ir prioritetiniai projektai, įskaitant europinės svarbos projektus.
Justification
Voir justification de l'amendement 9.
Pakeitimas 11 3 straipsnio a punktas
a) skatinti vidaus rinkos apskritai, o ypač energetikos vidaus rinkos efektyvią veiklą, kartu skatinant racionalią ir harmoningą energijos išteklių gamybą, transportavimą, paskirstymą ir panaudojimą bei atsinaujinančios energijos šaltinių sujungimą ir plėtrą, siekiant sumažinti energijos kainą vartotojams bei prisidėti prie energijos šaltinių diversifikavimo;	a) skatinti vidaus rinkos apskritai, o ypač energetikos vidaus rinkos efektyvią veiklą ir plėtrą, kartu skatinant racionalią energijos išteklių gamybą, transportavimą, paskirstymą ir panaudojimą bei atsinaujinančios energijos šaltinių sujungimą ir plėtrą, siekiant sumažinti energijos kainą vartotojams bei prisidėti prie energijos šaltinių diversifikavimo;
Justification
Cet amendement vise à supprimer les difficultés d'interprétation résultant de l'utilisation du terme "harmonieuses".
Pakeitimas 12 3 straipsnio d punktas
d) prisidėti prie darnaus vystymosi ir gerinti aplinkos apsaugą, ypač mažinant aplinkai keliamą riziką, susijusią su energijos transportavimu.	d) stiprinti darnų vystymąsi ir aplinkos apsaugą, ypač taikant energijos kogeneracijos būdus, energijos taupymo programas, teikiant energijos paslaugas ir naudojant atsinaujinančias energijos rūšis bei mažinant socialinę ir aplinkai keliamą riziką, susijusią su energijos transportavimu.
Justification
The new wording makes it clearer how the interconnection of European energy networks should contribute to sustainable development and enhanced environmental protection.
Pakeitimas 13 4 straipsnio 1 dalies įžanga
1) elektros ir dujų tinklų:	1) elektros ir dujų tinklų, ypatingą dėmesį skiriant olefino dujų tinklams:
Justification
Olefin gas networks already exist in the European Union, though they are not always interconnected. To ensure long-term security of supply for existing locations, it is essential to interconnect individual centres. Scope for this should also be provided in this decision by taking account of the special requirements and present specific characteristics of olefin gas networks.
Pakeitimas 14 5 straipsnio a punktas
a) visuotinės svarbos, visų pirma prioritetinių projektų nustatymas;	a) visuotinės svarbos ir prioritetinių projektų, visų pirma europinės svarbos, nustatymas;
Justification
Voir justification de l'amendement 9.
Pakeitimas 15 6 straipsnio 1 dalies 2 įtrauka
Ekonominio gyvybingumo įvertinimas turi būti pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, kurioje atsižvelgiama į visas sąnaudas ir naudą vidutiniu ir (arba) ilgu laikotarpiu, susijusias su aplinkos aspektais, tiekimo saugumu ir indėliu į ekonominę ir socialinę sanglaudą. Visuotinės svarbos projektams, susijusiems su konkrečios valstybės narės teritorija, reikalingas jos pritarimas.	Ekonominio gyvybingumo įvertinimas turi būti pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, kurioje atsižvelgiama į visas sąnaudas ir naudą vidutiniu ir (arba) ilgu laikotarpiu, susijusias su aplinkai daromu antriniu poveikiu ir kitais aplinkos aspektais, tiekimo saugumu ir indėliu į ekonominę ir socialinę sanglaudą. Visuotinės svarbos projektams, susijusiems su konkrečios valstybės narės teritorija, reikalingas jos pritarimas.
Justification
Taking account of all external costs, in terms of the environment, must be an integral component of an evaluation of economic viability.
Pakeitimas 16 7 straipsnio 2 dalies 1bis pastraipa (nauja)
	Tarpvalstybinių investicijų projektų atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad, išduodant leidimus nacionaliniu lygmeniu, tinklų sujungimo tarp dviejų valstybių narių pajėgumo didinimas, taigi ir tiekimo Europoje stiprinimas, įgyvendinant tokius projektus būtų lemiamas kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų vertinimo kriterijus.
Justification
La proposition de la Commission reconnaît la nécessité d'augmenter sensiblement la capacité des interconnexions. Pourtant, la réalisation des projets est très lente et insatisfaisante, ce qui a pour effet de renchérir inutilement ces projets au détriment des consommateurs et de la sécurité d'approvisionnement européenne en électricité et en gaz.
Pakeitimas 17 7 straipsnio 3 dalis
3. Prioritetiniai projektai turi atitikti tvaraus vystymosi reikalavimus ir šiuos kriterijus:   a) jie privalo turėti didelį poveikį konkurencijai vidaus rinkoje ir (arba)   b) jie privalo stiprinti tiekimo saugumą Bendrijoje.	3. Prioritetiniai projektai turi atitikti tvaraus vystymosi reikalavimus ir šiuos kriterijus:   a) ie privalo turėti didelį poveikį konkurencijai vidaus rinkoje ir (arba)   b) jie privalo stiprinti tiekimo saugumą Bendrijoje ir / arba c) jie privalo skatinti atsinaujinančios energijos rūšių, energijos taupymo paslaugų ar kogeneracijos naudojimą.
Justification
Priority projects 'compatible with sustainable development' must be in line with other EU energy policies (concerning renewables, cogeneration and/or energy services).
Pakeitimas 18 8 straipsnio 1 dalis
1. Pagal 7 straipsnyje išdėstytas prioritetines nuostatas tarpvalstybinio pobūdžio projektai arba projektai, kurie daro didelę įtaką tarpvalstybinio transportavimo pajėgumams, priskiriami europinės svarbos projektams.	1. Pagal 7 straipsnyje išdėstytas prioritetines nuostatas tarpvalstybinio pobūdžio projektai arba projektai, kurie daro didelę įtaką tarpvalstybinio transportavimo pajėgumams, priskiriami europinės svarbos projektams.
Šie projektai pateikiami IV priede.	Šie projektai pateikiami I priede.
Justification
En cohérence avec la réécriture des annexes I et IV.
Pakeitimas 19 8 straipsnio 8 dalis
8. Kai projektas yra paskelbtas europinės svarbos projektu, susijusios valstybės narės, reikalui esant, prieš gaunant leidimą statyti kiekvienai svarstomo projekto daliai vykdo suderintas projekto įvertinimo ir konsultavimosi su visuomene procedūras.	8. Kai projektas yra paskelbtas europinės svarbos projektu, susijusios valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad leidimo konstruoti procedūros bus įvykdytos per tinkamą laiką, reikalui esant, prieš gaunant leidimą statyti kiekvienai svarstomo projekto daliai derina savo aplinkos ir ekonominio bei socialinio poveikio įvertinimo ir konsultavimosi su visuomene procedūras.
Justification
Dans l'attente d'une éventuelle procédure d'enquête transnationale, il est important de respecter la législation nationale en vigueur.
Par ailleurs, il est nécessaire d'intégrer les incidences socio-économiques dans l'évaluation des projets.
Pakeitimas 20 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1. Komisija, pasitarusi su susijusiomis valstybėmis narėmis, gali paskirti Europos koordinatorių.	1. Komisija, pasitarusi su susijusiomis valstybėmis narėmis, gali paskirti Europos koordinatorių projektams, kuriuos vykdant kyla sunkumų.
Justification
L'objet est de limiter la désignation d'un coordinateur aux seuls projets dont les conditions s'avèrent particulièrement complexes et difficiles.
Pakeitimas 21 10 straipsnio 6 a dalis (nauja)
	6a. Koordinavimas turi būti proporcingas projektų išlaidoms, siekiant išvengti nereikalingų administravimo sunkumų.
Pakeitimas 22 11 straipsnio 1 dalies įžanga
1. Siekdama sukurti palankesnes sąlygas transeuropinių energetikos tinklų ir jų sąveikos plėtrai, Bendrija didžiausią dėmesį skiria šioms priemonėms ir, jeigu reikia, jas skatina:	1. Siekdama sukurti palankesnes sąlygas transeuropinių energetikos tinklų ir jų sąveikos plėtrai, Bendrija, atsižvelgdama į valstybių narių pastangas siekiant šio tikslo, didžiausią dėmesį skiria šioms priemonėms ir, jeigu reikia, jas skatina:
Justification
To speed up the development and interoperability of trans-European energy networks in the interests of the internal market, on competition law grounds too, the Commission should take account of efforts by Member States in pursuit of that overriding objective.
Pakeitimas 23 12 straipsnis
Svarstant projektus, atsižvelgiama į jų poveikį konkurencijai. Privačių asmenų ir ūkio subjektų teikiamas finansavimas skatinamas tuo pat metu paisant konkurencijos ir kitų ES taisyklių. Vengiama bet kokio rinkos subjektų konkurencijos iškraipymo, nenukrypstant nuo EB sutarties nuostatų.	Svarstant projektus, atsižvelgiama į jų poveikį konkurencijai ir tiekimo užtikrinimui. Privačių asmenų ir ūkio subjektų teikiamas finansavimas skatinamas tuo pat metu paisant konkurencijos ir kitų ES taisyklių. Vengiama bet kokio rinkos subjektų konkurencijos iškraipymo, nenukrypstant nuo EB sutarties nuostatų.
Justification
When projects are considered, security of supply in the European Union should also play a significant role, in addition to competition, under this decision.
Pakeitimas 24 I priedas, Elektros energijos tinklai
7 straipsnyje apibrėžti prioritetiniai projektai	Prioritetinių projektų, įskaitant 7 ir 8 straipsniuose apibrėžtus projektus, kryptys Žemiau išvardyti kiekvienos prioritetinės krypties prioritetiniai projektai, įskaitant europinės svarbos projektus
ELEKTROS ENERGIJOS TINKLAI EL.1. Prancūzija – Belgija – Nyderlandai – Vokietija: elektros energijos tinklo sustiprinimas, siekiant išspręsti perkrovos problemą, kilusią perduodant elektros energijos srautą per Beneliukso teritoriją.	ELEKTROS ENERGIJOS TINKLAI EL.1. Prancūzija – Belgija – Nyderlandai – Vokietija: elektros energijos tinklo sustiprinimas, siekiant išspręsti perkrovos problemą, kilusią perduodant elektros energijos srautą per Beneliukso teritoriją. Europinės svarbos projektai: Aveline (Prancūzija) – Avelgem (Belgija) linija Moulaine (Prancūzija) – Aubange (Belgija) linija
EL.2. Italijos sienos su Prancūzija, Austrija, Slovėnija ir Šveicarija: elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas.	EL.2. Italijos sienos su Prancūzija, Austrija, Slovėnija ir Šveicarija: elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas. Europinės svarbos projektai: Lienz (Austrija) – Cordignano (Italija) linija Naujas tinklų sujungimas tarp Italijos ir Slovėnijos Udine Ovest (Italija) – Okroglo (Slovėnija) linija S. Fiorano (Italija) – Nave (Italija) – Gorlago (Italija) linija Venezia Nord (Italija) – Cordignano (Italija) linija St Peter (Austrija) – Tauern (Austrija) linija Südburgenland (Austrija) – Kainachtal (Austrija) Tinklų sujungimas tarp Austrijos ir Italijos (Thaur-Brixen) per Brenner geležinkelio tunelį
EL.3. Prancūzija – Ispanija – Portugalija: šių šalių ir Iberijos pusiasalio elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas ir tinklo plėtra salų regionuose.	EL.3. Prancūzija – Ispanija – Portugalija: šių šalių ir Iberijos pusiasalio elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas ir tinklo plėtra salų regionuose. Europinės svarbos projektai: Sentmenat (Ispanija) – Becanó (Ispanija) – Baixas (Prancūzija) linija Valdigem (Portugalija) – Douro Internacional (Portugalija) – Aldeadávila (Ispanija) ir Douro Internacional irenginiai
EL.4.   Graikija – Balkanų šalys – UCTE sistema: elektros energijos infrastruktūros kūrimas, siekiant prijungti Graikiją prie UCTE sistemos ir palengvinti pietryčių Europos elektros energijos rinkos plėtrą.	EL.4.   Graikija – Balkanų šalys – UCTE sistema: elektros energijos infrastruktūros kūrimas, siekiant prijungti Graikiją prie UCTE sistemos ir palengvinti pietryčių Europos elektros energijos rinkos plėtrą. Europinės svarbos projektai: Philippi (Elada) – Hamidabad (Turkija) linija
EL.5. Jungtinė Karalystė – kontinentinė ir šiaurės Europa: elektros energijos tinklų sujungimo sukūrimas (pajėgumo didinimas) bei galimas nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijos integravimas.	EL.5. Jungtinė Karalystė – kontinentinė ir šiaurės Europa: elektros energijos tinklų sujungimo sukūrimas (pajėgumo didinimas) bei galimas nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijos integravimas. Europinės svarbos projektai: Povandeninis kabelis tarp Anglijos (Jungtinė Karalystė) ir Nyderlandų
EL.6. Airija – Jungtinė Karalystė: elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas bei galimas nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijos integravimas.	EL.6. Airija – Jungtinė Karalystė: elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas bei galimas nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijos integravimas. Europinės svarbos projektai:: Povandeninis kabelis tarp Airijos ir Velso (Jungtinė Karalystė)
EL.7. Danija – Vokietija – Baltijos žiedas (įskaitant Norvegiją – Švediją – Suomiją – Daniją – Vokietiją – Lenkiją – Pabaltijo valstybes – Rusiją): elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas bei galimas nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijos integravimas.	EL.7. Danija – Vokietija – Baltijos žiedas (įskaitant Norvegiją – Švediją – Suomiją – Daniją – Vokietiją – Lenkiją – Pabaltijo valstybes – Rusiją): elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas bei galimas nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijos integravimas. Europinės svarbos projektai: Ligne Kasso (Danija) – Hamburg/Dollern (Vokietija) linija Hamburg/Krümmel (Vokietija) – Schwerin (Vokietija) linija Kasso (Danija) – Revsing (Danija) – Tjele (Danija) linija V.Hassing (Danija) – Trige (Danija) linija Povandeninis kabelis Skagerrak 4 (Danija) – (Norvegija) Jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, įskaitant būtiną Lenkijos ir Lenkijos – Vokietijos elektros energijos tinklo stiprinimą, sudarant galimybę dalyvauti vidaus energijos rinkoje. Povandeninis kabelis tarp Suomijos ir Estijos (Estlink) Povandeninis Fennoscan kabelis tarp Suomijos ir Švedijos Halle/Saale (Vokietija) - Schweinfurt (Vokietija)
EL.8. Vokietija – Lenkija – Čekijos Respublika – Slovakija – Austrija – Vengrija – Slovėnija: elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas.	EL.8. Vokietija – Lenkija – Čekijos Respublika – Slovakija – Austrija – Vengrija – Slovėnija: elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas. Europinės svarbos projektai: Neuenhagen (Vokietija) – Vierraden (Vokietija) – Krajnik (Lenkija) linija Dürnrohr (Austrija) – Slavetice (Čekijos Respublika) linija Naujas sujungimas tarp Vokietijos ir Lenkijos Velke Kapusany (Slovakija) – Lemesany (Slovakija) – Moldava (Slovakija) – Sajoivanka (Vengrija) Gabcikovo (Slovakija) – Velky Dur (Slovakija) Stupava (Slovakija) – Vienne sud-est (Austrija)
EL.9. Viduržemio jūros valstybės narės – Viduržemio jūros elektros energijos žiedas: elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas tarp Viduržemio jūros valstybių narių ir Maroko, Alžyro, Tuniso, Libijos, Egipto, Artimųjų Rytų valstybių ir Turkijos.	EL.9. Viduržemio jūros valstybės narės – Viduržemio jūros elektros energijos žiedas: elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumo didinimas tarp Viduržemio jūros valstybių narių ir Maroko, Alžyro, Tuniso, Libijos, Egipto, Artimųjų Rytų valstybių ir Turkijos. Europinės svarbos projektai: Elektros energijos jungtis tarp Tuniso ir Italijos
Justification
Cet amendement a pour objectif de mettre à jour la liste des projets prioritaires y compris les projets d'intérêt européen suite aux travaux du Conseil. Cette mise à jour a fait l'objet d'un commun accord avec la Commission européenne et les Etats membres. Cet amendement vise également à simplifier l'organisation des Annexes en fusionnant les Annexes I et IV de la proposition de la Commission,
Etant donné l'importance des projets d'intérêt européen, il s'avère nécessaire de les mettre en évidence dans l'Annexe I.
La mention du projet "Ligne S. Fiorano (IT) - Robbia (CH)" a été supprimée car il a déjà été mis en oeuvre.
Pakeitimas 25 I priedas, Dujų tinklai
NG.1. Jungtinė Karalystė – kontinentinė Europos šiaurinė dalis, įskaitant Nyderlandus, Daniją ir Vokietiją – Lenkiją – Lietuvą –Latviją – Estiją – Suomiją – Rusiją: gamtinių dujų transportavimo dujotiekiai „North Transgas“ ir „Yamal – Europe“, jungiantys kai kuriuos pagrindinius Europos dujų išteklius, gerinantys tinklų sąveiką ir didinantys tiekimo saugumą.	NG.1. Jungtinė Karalystė – kontinentinė Europos šiaurinė dalis, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Daniją, Švediją ir Vokietiją – Lenkiją – Lietuvą –Latviją – Estiją – Suomiją – Rusiją: Dujotiekiai, jungiantys kai kuriuos pagrindinius Europos dujų išteklius, gerinantys tinklų sąveiką ir didinantys tiekimo saugumą, įskaitant gamtinių dujų transportavimo dujotiekius „North Transgas“ ir „Yamal – Europe“, naujų dujotiekių tiesimas ir tinklo pajėgumo didinimas Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje bei tarp šių valstybių ir Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir Austrijoje bei tarp šių valstybių. Europinės svarbos projektai: Dujotiekis „North Transgas“ Dujotiekis „Yamal-Europe“ Gamtinių dujų transportavimo dujotiekis, jungiantis Daniją, Švediją ir Vokietiją Tranzito pajėgumo didinimas kryptimi Vokietija – Belgija – Jungtinė Karalystė.
NG.2. Alžyras – Ispanija – Italija – Prancūzija – kontinentinės Europos šiaurinė dalis: naujų gamtinių dujų transportavimo dujotiekių tiesimas iš Alžyro į Ispaniją, Prancūziją ir Italiją, tinklų pajėgumo didinimas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje bei tarp jų.	NG.2. Alžyras – Ispanija – Italija – Prancūzija – kontinentinės Europos šiaurinė dalis: naujų gamtinių dujų transportavimo dujotiekių tiesimas iš Alžyro į Ispaniją, Prancūziją ir Italiją, tinklų pajėgumo didinimas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje bei tarp jų. Europinės svarbos projektai: Alžyras – Tunisas – Italija dujotiekis Alžyras – Italija per Sardiniją ir Korsiką su atšaka į Prancūziją dujotiekis Medgas Algyras – Ispanija – Prancūzija – kontinentinė Europa dujotiekis
NG.3. Kaspijos jūros šalys – Vidurio Rytai – Europos Sąjunga: nauji gamtinių dujų transportavimo dujotiekių tinklai į Europos Sąjungą iš naujų išteklių, įskaitant dujotiekius iš Turkijos į Graikiją, iš Graikijos į Italiją ir iš Turkijos į Austriją.	NG.3. Kaspijos jūros šalys – Vidurio Rytai – Europos Sąjunga: nauji gamtinių dujų transportavimo dujotiekių tinklai į Europos Sąjungą iš naujų išteklių, įskaitant dujotiekius iš Turkijos į Graikiją, iš Graikijos į Italiją ir iš Turkijos į Austriją ir Graikija – Slovėnija – Austrija (per vakarinę Balkanų dalį). Europinės svarbos projektai: Turkija – Graikija – Italija dujotiekis Turkija – Austrija dujotiekis
NG.4. SGD terminalai Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Lenkijoje: Tiekimo šaltinių ir patekimo taškų diversifikavimas, įskaitant SGD jungiamuosius vamzdynus su perdavimo tinklu.	NG.4. SGD terminalai Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Kipre ir Lenkijoje: Tiekimo šaltinių ir patekimo taškų diversifikavimas, įskaitant SGD jungiamuosius vamzdynus su perdavimo tinklu.
NG.5. Požeminės gamtinių dujų saugyklos Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje ir Baltijos jūros regione: pajėgumo didinimas Ispanijoje, Italijoje ir Baltijos jūros regione, pirmųjų įrenginių statyba Portugalijoje ir Graikijoje.	NG.5. Požeminės gamtinių dujų saugyklos Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje ir Baltijos jūros regione: pajėgumo didinimas Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Baltijos jūros regione, pirmųjų įrenginių statyba Portugalijoje, Graikijoje ir Lietuvoje.
NG.6. Viduržemio jūros valstybės narės – Viduržemio jūros rytinės dalies dujų žiedas: gamtinių dujų transportavimo dujotiekių tarp Viduržemio jūros valstybių narių ir Libijos, Egipto, Jordanijos, Sirijos ir Turkijos tiesimas ir pajėgumo didinimas.	NG.6. Viduržemio jūros valstybės narės – Viduržemio jūros rytinės dalies dujų žiedas: gamtinių dujų transportavimo dujotiekių tarp Viduržemio jūros valstybių narių ir Libijos, Egipto, Jordanijos, Sirijos ir Turkijos tiesimas ir pajėgumo didinimas. Europinės svarbos projektai: Libija – Italija dujotiekis
Justification
Cet amendement a pour objectif de mettre à jour la liste des projets prioritaires y compris les projets d'intérêt européen suite aux travaux du Conseil. Cette mise à jour a fait l'objet d'un commun accord avec la Commission européenne et les Etats membres. Cet amendement vise également à simplifier l'organisation des Annexes en fusionnant les Annexes I et IV de la proposition de la Commission,
Etant donné l'importance des projets d'intérêt européen, il s'avère nécessaire de les mettre en évidence dans l'Annexe I.
Pakeitimas 26 II priedas, Elektros energijos tinklai
1. Elektros energijos tinklų plėtra salų, atskiruose, pakraščio ir labai nutolusiuose į pakraštį regionuose, skatinant energijos išteklių diversifikavimą ir plečiant atsinaujinančių energijos rūšių naudojimą bei prireikus – šių regionų elektros energijos tinklų sujungimas. · Airija – Jungtinė Karalystė – (Velsas) · Graikija (salos) · Italija (Sardinija) – Prancūzija (Korsika) – Italija (kontinentinė dalis) · Sujungimai salų regionuose, įskaitant sujungimus kontinentinėje dalyje · Sujungimai labai nutolusiuose į pakraštį Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos regionuose	1. Elektros energijos tinklų plėtra salų, atskiruose, pakraščio ir labai nutolusiuose į pakraštį regionuose, skatinant energijos išteklių diversifikavimą ir plečiant atsinaujinančių energijos rūšių naudojimą bei prireikus – šių regionų elektros energijos tinklų sujungimas. · Airija – Jungtinė Karalystė – (Velsas) · Graikija (salos) · Italija (Sardinija) – Prancūzija (Korsika) – Italija (kontinentinė dalis) · Sujungimai salų regionuose, įskaitant sujungimus kontinentinėje dalyje · Sujungimai labai nutolusiuose į pakraštį Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos regionuose
2. Valstybes nares jungiančių elektros energijos linijų, kurių reikia, kad galėtų veikti vidaus rinka ir kad būtų galima užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos tinklų eksploatavimą, plėtra. · Prancūzija – Belgija – Nyderlandai – Vokietija · Prancūzija – Vokietija · Prancūzija – Italija · Prancūzija – Ispanija · Portugalija – Ispanija · Suomija – Švedija · Suomija – Estija – Latvija – Lietuva · Austrija – Italija · Italija – Slovėnija · Austrija – Italija – Slovėnija – Vengrija · Vokietija – Lenkija · Vokietija – Lenkija – Čekijos Respublika – Slovakija – Vengrija · Lenkija – Lietuva · Airija – Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija) · Austrija – Vokietija · Nyderlandai – Jungtinė Karalystė · Vokietija – Danija – Švedija · Graikija – Italija	2. Valstybes nares jungiančių elektros energijos linijų, kurių reikia, kad galėtų veikti vidaus rinka ir kad būtų galima užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos tinklų eksploatavimą, plėtra. · Prancūzija – Belgija – Nyderlandai – Vokietija · Prancūzija – Vokietija · Prancūzija – Italija · Prancūzija – Ispanija · Portugalija – Ispanija · Suomija – Švedija · Suomija – Estija – Latvija – Lietuva · Austrija – Italija · Italija – Slovėnija · Austrija – Italija – Slovėnija – Vengrija · Vokietija – Lenkija · Vokietija – Lenkija – Čekijos Respublika – Austrija – Slovakija – Vengrija · Vengrija – Slovakija · Vengrija – Austrija · Lenkija – Lietuva · Airija – Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija) · Austrija – Vokietija – Slovėnija – Vengrija · Nyderlandai – Jungtinė Karalystė · Vokietija – Danija – Švedija · Graikija – Italija · Vengrija – Slovėnija · Malta – Italija · Suomija – Estija · Italija – Slovėnija
3. Elektros energijos jungiamųjų linijų plėtra valstybių narių viduje, kai to reikia, kad būtų galima įvertinti sujungimus tarp valstybių narių, vidaus rinkos veikimą ar konkrečius atsinaujinančius energijos išteklius. · Visos valstybės narės	3. Elektros energijos jungiamųjų linijų plėtra valstybių narių viduje, kai to reikia, kad būtų galima įvertinti sujungimus tarp valstybių narių, vidaus rinkos veikimą ar atsinaujinančius energijos išteklius apskritai. · Visos valstybės narės
4. Elektros energijos jungiamųjų linijų plėtra su valstybėmis, kurios nėra narės ir visų pirma su šalimis kandidatėmis, siekiant prisidėti prie sąveikos gerinimo, didinti elektros energijos tinklų veikimo ar elektros energijos tiekimo patikimumą Europos bendrijoje. · Vokietija – Norvegija · Nyderlandai – Norvegija · Švedija – Norvegija · Jungtinė Karalystė – Norvegija · Baltijos elektros energijos žiedas: Vokietija – Lenkija – Baltarusija - Rusija – Lietuva – Latvija –Estija – Suomija – Švedija – Norvegija – Danija · Norvegija – Švedija – Suomija – Rusija · Viduržemio jūros elektros energijos žiedas: Prancūzija – Ispanija – Marokas – Alžyras – Tunisas – Libija – Egiptas – artimųjų rytų šalys – Turkija – Graikija – Italija · Graikija – Turkija · Italija – Šveicarija · Graikija – Balkanų šalys · Ispanija – Marokas · Europos Sąjunga – Balkanų šalys – Baltarusija – Rusija – Ukraina · Juodosios jūros elektros energijos žiedas: Rusija – Ukraina – Rumunija – Bulgarija – Turkija – Gruzija	4. Elektros energijos jungiamųjų linijų plėtra su valstybėmis, kurios nėra narės ir dar labiau su šalimis kandidatėmis, siekiant prisidėti prie sąveikos gerinimo, didinti elektros energijos tinklų veikimo ar elektros energijos tiekimo patikimumą Europos bendrijoje. · Vokietija – Norvegija · Nyderlandai – Norvegija · Švedija – Norvegija · Jungtinė Karalystė – Norvegija · Baltijos elektros energijos žiedas: Vokietija – Lenkija – Baltarusija - Rusija – Lietuva – Latvija –Estija – Suomija – Švedija – Norvegija – Danija · Norvegija – Švedija – Suomija – Rusija · Viduržemio jūros elektros energijos žiedas: Prancūzija – Ispanija – Marokas – Alžyras – Tunisas – Libija – Egiptas – artimųjų rytų šalys – Turkija – Graikija – Italija · Graikija – Turkija · Italija – Šveicarija · Austrija – Šveicarija · Vengrija – Rumunija · Vengrija – Serbija · Vengrija – Kroatija · Italija – Tunisas · Graikija – Balkanų šalys · Ispanija – Marokas · Ispanija – Andora – Prancūzija · Europos Sąjunga – Balkanų šalys – Baltarusija – Rusija – Ukraina · Juodosios jūros elektros energijos žiedas: Rusija – Ukraina – Rumunija – Bulgarija – Turkija – Gruzija · Bulgarija – Makedonija/Graikija – Albanija – Italija arba Bulgarija – Graikija – Italija
5. Veiksmai, kuriais siekiama gerinti sujungtų elektros energijos tinklų veikimą vidaus rinkoje, visų pirma nepakankamo pralaidumo vietų ir trūkstamų jungiamųjų linijų nustatymas, sprendimų, kuriais siekiama spręsti perkrovos problemas, parengimas bei prognozės ir elektros energijos tinklų eksploatavimo metodų pritaikymas. · Elektros energijos tinklų, ypač tarptautinių, nepakankamo pralaidumo taškų bei trūkstamų jungiamųjų linijų nustatymas. · Elektros energijos srauto valdymo parengimas, siekiant spręsti elektros energijos tinklų perkrovos problemas. · Prognozės ir elektros energijos tinklų valdymo metodų pritaikymas, kurį reikia atlikti dėl vidaus rinkos veikimo ir didelės atsinaujinančios energijos išteklių procentinės dalies naudojimo.	5. Veiksmai, kuriais siekiama gerinti sujungtų elektros energijos tinklų veikimą vidaus rinkoje, visų pirma nustatyti nepakankamo pralaidumo vietas ir trūkstamas jungiamąsias linijas, parengti sprendimas, kuriais siekiama spręsti perkrovos problemas, bei pritaikyti prognozės ir elektros energijos tinklų eksploatavimo metodus. · Elektros energijos tinklų, ypač tarptautinių, nepakankamo pralaidumo taškų bei trūkstamų jungiamųjų linijų nustatymas. · Elektros energijos srauto valdymo parengimas, siekiant spręsti elektros energijos tinklų perkrovos problemas. · Prognozės ir elektros energijos tinklų valdymo metodų pritaikymas, kurį reikia atlikti dėl vidaus rinkos veikimo ir didelės atsinaujinančios energijos išteklių procentinės dalies naudojimo.
Justification
Cet amendement a pour objectif de mettre à jour la liste des projets suite aux travaux du Conseil.Cette mise à jour a fait l'objet d'un commun accord avec la Commission européenne et les Etats membres.
Pakeitimas 27 II priedas, Dujų tinklai
6. Gamtinių dujų tiekimas naujiems regionams, daugiausia salų, atskirtiems, pakraščio ir labai nutolusiems į pakraštį regionams bei dujų tinklų plėtra šiuose regionuose. · Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija) · Airija · Ispanija · Portugalija · Graikija · Švedija · Danija · Italija (Sardinija) · Prancūzija (Korsika) · Kipras · Malta · Labai nutolę į pakraštį regionai: Prancūzija, Ispanija, Portugalija	6. Gamtinių dujų tiekimas naujiems regionams, daugiausia salų, atskirtiems, pakraščio ir labai nutolusiems į pakraštį regionams bei dujų tinklų plėtra šiuose regionuose. · Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija) · Airija · Ispanija · Portugalija · Graikija · Švedija · Danija · Italija (Sardinija) · Prancūzija (Korsika) · Kipras · Malta · Labai nutolę į pakraštį regionai: Prancūzija, Ispanija, Portugalija
7. Dujų jungiamųjų vamzdynų plėtra, siekiant patenkinti vidaus rinkos poreikius ar sustiprinti tiekimo saugumą, įskaitant atskirų gamtinių dujų tinklų sujungimą. · Airija – Jungtinė Karalystė · Prancūzija – Ispanija · Prancūzija – Šveicarija · Portugalija – Ispanija · Austrija – Vokietija · Austrija – Vengrija · Austrija – Vengrija – Slovakija – Lenkija · Austrija – Italija · Graikija – kitos Balkanų šalys · Austrija – Vengrija – Rumunija – Bulgarija – Graikija – Turkija · Prancūzija – Italija · Graikija – Italija · Austrija – Čekijos Respublika · Vokietija – Čekijos Respublika – Austrija – Italija · Austrija – Slovėnija – Kroatija · Jungtinė Karalystė – Nyderlandai – Vokietija · Vokietija – Lenkija · Danija – Jungtinė Karalystė · Danija – Vokietija – Švedija	7. Dujų jungiamųjų vamzdynų plėtra, siekiant patenkinti vidaus rinkos poreikius ar sustiprinti tiekimo saugumą, įskaitant atskirų gamtinių dujų ir olefininių dujų tinklų sujungimą. · Airija – Jungtinė Karalystė · Prancūzija – Ispanija · Prancūzija – Šveicarija · Portugalija – Ispanija · Austrija – Vokietija · Austrija – Vengrija · Austrija – Vengrija – Slovakija – Lenkija · Lenkija – Čekijos Respublika · Slovakija – Čekijos Respublika – Vokietija – Austrija · Austrija – Italija · Graikija – kitos Balkanų šalys · Austrija – Vengrija – Rumunija – Bulgarija – Graikija – Turkija · Prancūzija – Italija · Graikija – Italija · Austrija – Čekijos Respublika · Vokietija – Čekijos Respublika – Austrija – Italija · Austrija – Slovėnija – Kroatija · Vengrija – Kroatija · Vengrija – Rumunija · Vengrija – Slovakija · Vengrija – Ukraina · Slovėnija – Balkanų šalys · Belgija – Nyderlandai – Vokietija · Jungtinė Karalystė – Nyderlandai – Vokietija · Vokietija – Lenkija · Danija – Jungtinė Karalystė · Danija – Vokietija – Švedija · Danija – Nyderlandai
8. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) priėmimo įrenginių ir gamtinių dujų saugyklų plėtra, siekiant patenkinti poreikius ir kontroliuoti dujų tiekimo sistemas bei diversifikuoti išteklius ir tiekimo maršrutus. · Visos valstybės narės	8. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) priėmimo įrenginių ir gamtinių dujų saugyklų plėtra, siekiant patenkinti poreikius ir kontroliuoti dujų tiekimo sistemas bei diversifikuoti išteklius ir tiekimo maršrutus. · Visos valstybės narės
9. Gamtinių dujų transportavimo pajėgumų (tiekimo dujotiekių) plėtra, siekiant patenkinti poreikius ir diversifikuoti tiekimą iš vidinių ir išorinių šaltinių bei tiekimo maršrutus. · Šiaurės dujų tinklas: Norvegija – Danija – Vokietija – Švedija – Suomija – Rusija – Baltijos šalys – Lenkija · Alžyras –Ispanija – Prancūzija · Rusija – Ukraina – ES · Rusija – Baltarusija – Ukraina – ES · Rusija – Baltarusija – ES · Rusija – Baltijos jūra – Vokietija · Libija – Italija · Tunisas – Libija – Italija · Kaspijos jūros šalys – ES · Rusija – Ukraina – Moldova – Rumunija – Bulgarija – Graikija – kitos Balkanų šalys · Rusija – Ukraina – Slovakija – Vengrija – Slovėnija – Italija · Nyderlandai – Vokietija – Švedija – Italija · Belgija – Prancūzija – Švedija – Italija · Danija – (Švedija) – Lenkija · Norvegija – Rusija – ES · Airija · Alžyras – Italija – Prancūzija · Vidurio Rytai – Viduržemio jūros rytinės dalies dujų žiedas	9. Gamtinių dujų transportavimo pajėgumų (tiekimo dujotiekių) plėtra, siekiant patenkinti poreikius ir diversifikuoti tiekimą iš vidinių ir išorinių šaltinių bei tiekimo maršrutus. · Šiaurės dujų tinklas: Norvegija – Danija – Vokietija – Švedija – Suomija – Rusija – Baltijos šalys – Lenkija · Alžyras –Ispanija – Prancūzija · Rusija – Ukraina – ES · Rusija – Baltarusija – Ukraina – ES · Rusija – Baltarusija – ES · Rusija – Baltijos jūra – Vokietija · Rusija – Baltijos šalys – Lenkija – Vokietija · Vokietija – Čekijos Respublika – kitos valstybės narės · Libija – Italija · Tunisas – Libija – Italija · Kaspijos jūros šalys – ES · Rusija – Ukraina – Moldova – Rumunija – Bulgarija – Graikija – kitos Balkanų šalys · Rusija – Ukraina – Slovakija – Vengrija – Slovėnija – Italija · Nyderlandai – Vokietija – Švedija – Italija · Belgija – Prancūzija – Švedija – Italija · Danija – (Švedija) – Lenkija · Norvegija – Rusija – ES · Airija · Alžyras – Italija – Prancūzija · Alžyras – Tunisas – Italija · Vidurio Rytai – Viduržemio jūros rytinės dalies dujų žiedas · Maišytuvo įrengimas Winksele šiaurės – pietų kryptimi (H dujų maišymas su azotu · Pajėgumo didinimas rytų – vakarų kryptimi: Zeebruge – Eynatten
10. Veiksmai, kuriais siekiama gerinti sujungtų gamtinių dujų tinklų veikimą vidaus rinkoje ir tranzitinėse valstybėse, pirmiausia nepakankamo pralaidumo vietų ir trūkstamų tinklų nustatymas, sprendimų, kuriais siekiama spręsti perkrovos problemas, parengimas bei prognozės ir gamtinių dujų tinklų valdymo metodų pritaikymas. · Dujų tinklų, ypač tarptautinių, nepakankamo pralaidumo taškų bei trūkstamų tinklų nustatymas. · Gamtinių dujų srauto valdymo sprendimų parengimas, siekiant spręsti dujų tinklų perkrovos problemas. · Prognozės ir gamtinių dujų tinklų valdymo metodų pritaikymas, kuris būtinas dėl vidaus rinkos veikimo. · Gamtinių dujų tinklų tranzitinėse valstybėse užtikrinimo ir saugumo atlikimo stiprinimas.	10. Veiksmai, kuriais siekiama gerinti sujungtų gamtinių dujų tinklų veikimą vidaus rinkoje ir tranzitinėse valstybėse, pirmiausia nustatyti nepakankamo pralaidumo vietas ir trūkstamus tinklus, parengti sprendimus, kuriais siekiama spręsti perkrovos problemas, bei pritaikyti prognozę ir gamtinių dujų tinklų valdymo metodus. · Dujų tinklų, ypač tarptautinių, nepakankamo pralaidumo taškų bei trūkstamų tinklų nustatymas. · Gamtinių dujų srauto valdymo sprendimų parengimas, siekiant spręsti dujų tinklų perkrovos problemas. · Prognozės ir gamtinių dujų tinklų valdymo metodų pritaikymas, kuris būtinas dėl vidaus rinkos veikimo. · Gamtinių dujų tinklų tranzitinėse valstybėse užtikrinimo ir saugumo atlikimo stiprinimas.
11. Olefininių dujų tiekimo pajėgumų plėtra ir integravimas, siekiant atitikti vidaus rinkos poreikius. · Visos valstybės narės.	11. Olefininių dujų tiekimo pajėgumų plėtra ir integravimas, siekiant atitikti vidaus rinkos poreikius. · Visos valstybės narės.
Justification
Cet amendement a pour objectif de mettre à jour la liste des projets suite aux travaux du Conseil. Cette mise à jour a fait l'objet d'un commun accord avec la Commission européenne et les Etats membres.
La référence au développement et à l'intégration des capacités de transport de gaz d'oléfines a été conservée compte tenu de l'importance d'un tel réseau tant au regard de la compétitivité de l'industrie européenne que des impacts positifs sur la sécurité et l'environnement.
Pakeitimas 28 III priedas, Elektros energijos tinklai
1. Elektros energijos tinklų plėtra atskirtuose regionuose.	1. Elektros energijos tinklų plėtra įsiterpusiuose regionuose.
1.1 Airijos sujungimas su Velsu (Jungtinė Karalystė) povandeniniu kabeliu 1.2 Ipiros (Graikija) – Puilles (Italija) jungiamosios linijos stiprinimas 1.3 Pietų Kikladų (Graikija) susijungimas 1.4 Faial, Pico ir S. Jorge (Azorų salos, Portugalija) salų sujungimas 30 kV povandeniniu kabeliu 1.5 Terceira, Faial ir S. Miguel (Azorų salos, Portugalija) salų sujungimas ir tinklo sustiprinimas 1.6 Madera (Portugalija) sujungimas ir tinklo sustiprinimas 1.7 Sardinijos (Italija) ir kontinentinės Italijos sujungimas povandeniniu kabeliu 1.8 Korsikos (Prancūzija) ir Italijos sujungimas povandeniniu kabeliu 1.9 Italijos kontinentinės dalies ir Sicilijos (Italija) susijungimas   1.10 Sorgente (Italija) ir – Rizziconi (Italija) sujungimo sudvejinimas 1.11 Nauji sujungimai Balearų ir Kanarų salose (Ispanija)	1.1 Airijos sujungimas su Velsu (Jungtinė Karalystė) povandeniniu kabeliu     1.3 Pietų Kikladų (Graikija) susijungimas 1.4 Faial, Pico ir S. Jorge (Azorų salos, Portugalija) salų sujungimas 30 kV povandeniniu kabeliu 1.5 Terceira, Faial ir S. Miguel (Azorų salos, Portugalija) salų sujungimas ir tinklo sustiprinimas 1.6 Madera (Portugalija) sujungimas ir tinklo sustiprinimas 1.7 Sardinijos (Italija) ir kontinentinės Italijos sujungimas povandeniniu kabeliu 1.8 Korsikos (Prancūzija) ir Italijos sujungimas povandeniniu kabeliu 1.9 Italijos kontinentinės dalies ir Sicilijos (Italija) susijungimas: Sorgente (Italija) – Rizziconi (Italija) sujungimo sudvejinimas     1.11 Nauji sujungimai Balearų ir Kanarų salose (Ispanija)
2. Valstybių narių elektros sujungimų plėtra	2. Valstybių narių elektros sujungimų plėtra
2.1 Moulaine (Prancūzija) – Aubange (Belgija) linija   2.2 Avelin (Prancūzija) – Avelgem (Belgija) linija     2.3 Vigy (Prancūzija) – Marlenheim (Prancūzija) linija 2.4 Vigy (Prancūzija) – Uchtelfangen (Vokietija) linija   2.5 La Praz (Prancūzija) fazės keitimo transformatorius   2.6 Tolesnis pajėgumų didinimas, panaudojant sujungimą tarp Prancūzijos ir Italijos 2.7 Naujas sujungimas tarp Prancūzijos ir Italijos 2.8 Naujas sujungimas tarp Prancūzijos ir Ispanijos, einantis per Pirėnus   2.9 Rytinės Pirėnų dalies sujungimas tarp Prancūzijos ir Ispanijos 2.10 Sujungimai tarp Portugalijos šiaurinės dalies ir Ispanijos šiaurės vakarų dalies 2.11 Sines (Portugalija) – Alqueva (Portugalija) – Balboa (Ispanija) linija       2.12 Valdigem (Portugalija) – Douro Internacional (Portugalija) – Aldeadávila (Ispanija) linija ir Douro Internacional įrenginiai 2.13 Naujas sujungimas tarp Suomijos ir Švedijos į šiaurę nuo Bothnia įlankos 2.14 Lienz (Austrija) – Cordignano (Italija) linija             2.15 Naujas sujungimas tarp Italijos ir Austrijos per Brenner perėją 2.16 Sujungimas tarp Airijos ir Šiaurės Airijos 2.17 St Peter (Austrija) – Isar (Vokietija) linija 2.18 Pietryčių Anglijos sujungimas su centriniais Nyderlandų rajonais povandeniniu kabeliu 2.19 Sujungimų tarp Danijos ir Vokietijos, pvz., Kasso – Hambourgo linijos, stiprinimas 2.20 Sujungimų tarp Danijos ir Švedijos stiprinimas	2.1 Moulaine (Prancūzija) – Aubange (Belgija) linija   2.2 Avelin (Prancūzija) – Avelgem (Belgija) linija 2.2 bis sujungimas tarp Vokietijos ir Belgijos 2.3 Vigy (Prancūzija) – Marlenheim (Prancūzija) linija 2.4 Vigy (Prancūzija) – Uchtelfangen (Vokietija) linija   2.5 La Praz (Prancūzija) fazės keitimo transformatorius   2.6 Tolesnis pajėgumų didinimas, panaudojant sujungimą tarp Prancūzijos ir Italijos 2.7 Naujas sujungimas tarp Prancūzijos ir Italijos 2.8 Naujas sujungimas tarp Prancūzijos ir Ispanijos, kertantis Pirėnus   2.9 Rytinės Pirėnų dalies sujungimas tarp Prancūzijos ir Ispanijos 2.10 Sujungimai tarp Portugalijos šiaurinės dalies ir Ispanijos šiaurės vakarų dalies 2.11 Ligne Sines (PT) – Alqueva (PT) – Balboa (ES) 2.11 bis sujungimas tarp pietinės Portugalijos dalies ir pietvakarinės Ispanijos dalies 2.12 Valdigem (Portugalija) – Douro Internacional (Portugalija) – Aldeadávila (Ispanija) linija ir Douro Internacional irenginiai 2.13 Sujungimas tarp Suomijos ir Švedijos į šiaurę nuo Bothnia įlankos ir povandeninio Fennoscan kabelio 2.14 Lienz (Austrija) – Cordignano (Italija) linija 2.14 bis Sujungimas Somplago (Italija) – Wuermlach (Austrija) 2.14 ter Sujungimas Austrija – Italija (Thaur-Brixen) per Brenner perėjos geležinkelio tunelį     2.16 Sujungimas tarp Airijos ir Šiaurės Airijos 2.17 St Peter (Austrija) – Isar (Vokietija) linija 2.18 Pietryčių Anglijos sujungimas su centriniais Nyderlandų rajonais povandeniniu kabeliu 2.19 Sujungimų tarp Danijos ir Vokietijos, pvz., Kasso – Hambourgo linijos, stiprinimas 2.20 Sujungimų tarp Danijos ir Švedijos stiprinimas 2.21 Naujas sujungimas tarp Slovėnijos ir Vengrijos: Cirkovce (Slovėnija) – Heviz (Vengrija) 2.22 Sajoivanka (Vengrija) – Rimavska Sobota (Slovakija) 2.23 Moldava – Sajoivanka (Vengrija) 2.24 Stupava (Slovakija) – Vienne sud-est (Austrija) 2.25 Lenkija – Vokietija (Neuenhagen (Vokietija) – Vierraden (Vokietija) – Krajnik (Lenkija) linija 2.26    Lenkija – Lietuva (Elk – Alytus) linija 2.27 Povandeninis kabelis tarp Suomijos ir Estijos 2.28 Lanksčių alternatyvios srovės perdavimo sistemų kūrimas tarp Italijos ir Slovėnijos 2.29 Nauji sujungimai tarp UCTE ir CENTREL sistemų 2.30 Dürnrohr (Austrija) – Slavetice (Čekijos Respublika) 2.31 Povandeninis elektros energijos jungiamosios linijos tarp Maltos (Malta) ir Sicilijos (Italija) 2.32 Naujos jungiamosios linijos tarp Italijos ir Slovėnijos 2.33 Udine Ovest (Italija) – Okroglo (Slovėnija) linija
3. Elektros linijų sujungimo plėtra valstybių narių viduje	3. Elektros linijų sujungimo plėtra valstybių narių viduje
3.1 Sujungimai Danijos rytų – vakarų ašyje: Danijos vakarų (UCTE) ir rytų (NORDEL) tinklų sujungimas 3.2 Sujungimai Danijos šiaurės – pietų ašyje 3.3 Nauji sujungimai šiaurinėje Prancūzijoje 3.4 Nauji sujungimai pietvakarių Prancūzijoje 3.5 Trino Vercellese (Italija) – Lacchiarelle (Italija) linija 3.6 Turbigo (Italija) – Rho – Bovisio (Italija) linija 3.7 Voghera (Italija) – La Casella (Italija) linija 3.8 S. Fiorano (Italija) – Nave (Italija) linija   3.9 Venise Nord (Italija) – Cordignano (Italija) linija 3.10 Redipuglia (Italija) – Udine Ouest (Italija) linija 3.11 Nauji sujungimai Italijos rytų – vakarų ašyje 3.12 Tavarnuzze (Italija) – Casellina (Italija) linija   3.13 Tavarnuzze (Italija) – S. Barbara (Italija) linija 3.14 Rizziconi (Italija) – Feroleto (Italija) – Laino (Italija) linija 3.15 Nauji sujungimai Italijos šiaurės – pietų ašyje 3.16 Tinklo pakeitimai, siekiant palengvinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamos energijos sujungimą Italijoje 3.17 Naujos vėjo energijos jungiamosios linijos Italijoje 3.18 Naujos jungiamosios linijos Ispanijos šiaurės ašyje 3.19 Naujos jungiamosios linijos Ispanijos Viduržemio jūros ašyje 3.20 Naujos jungiamosios linijos Galice (Ispanija) – Centro (Ispanija) ašyje 3.21 Naujos jungiamosios linijos Centro (Ispanija) – Aragon (Ispanija) ašyje 3.22 Naujos jungiamosios linijos Aragon (Ispanija) – Levant (Ispanija) ašyje             3.23 naujos jungiamosios linijos Andalūzijoje (Ispanija) 3.24 Pedralva (Portugalija) – Riba d'Ave (Portugalija) linija ir Pedralva įrenginiai 3.25 Recarei (Portugalija) – Valdigem (Portugalija) linija   3.26 Picote (Portugalija) – Pocinho (Portugalija) linija (pagerinimas) 3.27 Pego (Portugalija) – Cedillo (Ispanija)/Falagueira (Portugalija) linijos ir Falagueira įrenginių pakeitimas 3.28 Pego (Portugalija) – Batalha (Portugalija) linija ir Batalha įrenginiai 3.29 Sines (Portugalija) – Ferreira do Alentejo (Portugalija) I linija (pagerinimas) 3.30 Naujos vėjo energijos jungiamosios linijos Portugalijoje 3.31 Pereiros (Portugalija) – Zêzere (Portugalija) – Santarém (Portugalija) linijos ir Zêzere irenginiai 3.32 Batalha (Portugalija) – Rio Maior (Portugalija) I ir II linijos (pagerinimas) 3.33 Carrapatelo (Portugalija) – Mourisca (Portugalija) linija (pagerinimas) 3.34 Valdigem (Portugalija) – Viseu (Portugalija) – Anadia (Portugalija) linija 3.35 Dabartinės Rio Maior (Portugalija) – Palmela (Portugalija) linijos nukreipimas į Ribatejo (Portugalija) ir Ribatejo įrenginiai 3.36 Thessalonique (Graikija), Lamia (Graikija) ir Patras (Graikija) pastotės ir jungiamosios linijos 3.37 Eubée (Graikija), Laconie (Graikija) ir Thrace (Graikija) regionų sujungimas 3.38 Kontinentinės Graikijos pakraščio regionuose esančių sujungimų stiprinimas 3.39 Tynagh (Airija) – Cashla (Airija) linija 3.40 Flagford (Airija) – East Sligo (Airija) linija 3.41 Sujungimai Ispanijos šiaurės rytuose ir vakaruose, visų pirma siekiant prisijungti prie vėjo energijos pajėgumo tinklų 3.42 Sujungimai Baskų krašte (Ispanija), Aragon (Ispanija) ir Navarra (Ispanija) 3.43 Sujungimai Galice (Ispanija) 3.44 Sujungimai Švedijos centrinėje dalyje   3.45 Sujungimai Švedijos pietinėje dalyje                 3.46 Liubeko/Siems (Vokietija) – Görries (Vokietija) linija 3.47 Liubeko/Siems (Vokietija) – Krümmel (Vokietija) linija 3.48 Sujungimai Šiaurės Airijoje, susiję su jungtimis Airijoje 3.49 Sujungimai Jungtinės Karalystės šiaurės vakaruose 3.50 Sujungimai Škotijoje ir Anglijoje, siekiant, kad elektros energijos gamybai būtų plačiau naudojami atsinaujinančios energijos ištekliai 3.51 Nauji sujungimai Belgijoje nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijai perduoti   3.52 Borssele pastotė (Nyderlandai) 3.53 Reaktyvios energijos kompensavimo įrenginių nustatymas (Nyderlandai)             3.54 St Peter (Austrija) – Tauern (Austrija) linija 3.55 Südburgenland (Austrija) – Kainachtal (Austrija) linija	3.1 Sujungimai Danijos rytų – vakarų ašyje: Danijos vakarų (UCTE) ir rytų (NORDEL) tinklų sujungimas 3.2 Sujungimai Danijos šiaurės – pietų ašyje 3.3 Nauji sujungimai šiaurinėje Prancūzijoje 3.4 Nauji sujungimai pietvakarių Prancūzijoje 3.5 Trino Vercellese (Italija) – Lacchiarelle (Italija) linija 3.6 Turbigo (Italija) – Rho – Bovisio (Italija) linija 3.7 Voghera (Italija) – La Casella (Italija) linija 3.8 S. Fiorano (Italija) – Nave (Italija) linija   3.9 Venise Nord (Italija) – Cordignano (Italija) linija 3.10 Redipuglia (Italija) – Udine Ouest (Italija) linija 3.11 Nauji sujungimai Italijos rytų – vakarų ašyje 3.12 Tavarnuzze (Italija) – Casellina (Italija) linija   3.13 Tavarnuzze (Italija) – S. Barbara (Italija) linija 3.14 Rizziconi (Italija) – Feroleto (Italija) – Laino (Italija) linija 3.15 Nauji sujungimai Italijos šiaurės – pietų ašyje 3.16 Tinklo pakeitimai, siekiant palengvinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamos energijos sujungimą Italijoje 3.17 Naujos vėjo energijos jungiamosios linijos Italijoje 3.18 Naujos jungiamosios linijos Ispanijos šiaurės ašyje 3.19 Naujos jungiamosios linijos Ispanijos Viduržemio jūros ašyje 3.20 Naujos jungiamosios linijos Galice (Ispanija) – Centro (Ispanija) ašyje 3.21 Naujos jungiamosios linijos Centro (Ispanija) – Aragon (Ispanija) ašyje 3.22 Naujos jungiamosios linijos Aragon (Ispanija) – Levant (Ispanija) ašyje 3.22 bis Naujos jungiamosios linijos Ispanijos pietinės centro dalies ašyje (Ispanija) 3.22 ter Naujos jungiamosios linijos Ispanijos rytinės centro dalies ašyje (Ispanija) 3.23 naujos jungiamosios linijos Andalūzijoje (Ispanija) 3.24 Pedralva (Portugalija) – Riba d'Ave (Portugalija) linija ir Pedralva įrenginiai 3.25 Recarei (Portugalija) – Valdigem (Portugalija) linija   3.26 Picote (Portugalija) – Pocinho (Portugalija) linija (pagerinimas) 3.27 Pego (Portugalija) – Cedillo (Ispanija)/Falagueira (Portugalija) linijos ir Falagueira įrenginių pakeitimas 3.28 Pego (Portugalija) – Batalha (Portugalija) linija ir Batalha įrenginiai 3.29 Sines (Portugalija) – Ferreira do Alentejo (Portugalija) I linija (pagerinimas) 3.30 Naujos vėjo energijos jungiamosios linijos Portugalijoje 3.31 Pereiros (Portugalija) – Zêzere (Portugalija) – Santarém (Portugalija) linijos ir Zêzere irenginiai 3.32 Batalha (Portugalija) – Rio Maior (Portugalija) I ir II linijos (pagerinimas) 3.33 Carrapatelo (Portugalija) – Mourisca (Portugalija) linija (pagerinimas) 3.34 Valdigem (Portugalija) – Viseu (Portugalija) – Anadia (Portugalija) linija 3.35 Dabartinės Rio Maior (Portugalija) – Palmela (Portugalija) linijos nukreipimas į Ribatejo (Portugalija) ir Ribatejo įrenginiai 3.36 Thessalonique (Graikija), Lamia (Graikija) ir Patras (Graikija) pastotės ir jungiamosios linijos 3.37 Eubée (Graikija), Laconie (Graikija) ir Thrace (Graikija) regionų sujungimas 3.38 Kontinentinės Graikijos pakraščio regionuose esančių sujungimų stiprinimas 3.39 Tynagh (Airija) – Cashla (Airija) linija 3.40 Flagford (Airija) – East Sligo (Airija) linija 3.41 Sujungimai Ispanijos šiaurės rytuose ir vakaruose, visų pirma siekiant prisijungti prie vėjo energijos pajėgumo tinklų 3.42 Sujungimai Baskų krašte (Ispanija), Aragon (Ispanija) ir Navarra (Ispanija) 3.43 Sujungimai Galice (Ispanija) 3.44 Sujungimai Švedijos centrinėje dalyje 3.45 Sujungimai Švedijos pietinėje dalyje 3.45 bis Hamburgo (Vokietija) – Schwerin regiono (Vokietija) linija 3.45 ter Halle/Saale regiono (Vokietija) – Schwerin regiono (Vokietija) 3.45 quater Naujos jungiamosios linijos jūroje ir sausumoje Vokietijoje 3.45 quinquies 380 kV tinklo Vokietijoje stiprinimas, siekiant sujungti nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijos parkus         3.48 Sujungimai Šiaurės Airijoje, susiję su jungtimis Airijoje 3.49 Sujungimai Jungtinės Karalystės šiaurės vakaruose 3.50 Sujungimai Škotijoje ir Anglijoje, siekiant, kad elektros energijos gamybai būtų plačiau naudojami atsinaujinančios energijos ištekliai 3.51 Nauji sujungimai Belgijoje, įskaitant 380 kV tinklo stiprinimą, nuo atviros jūros pučiančių vėjų energijai perduoti   3.52 Borssele pastotė (Nyderlandai) 3.53 Reaktyvios energijos kompensavimo įrenginių nustatymas (Nyderlandai) 3.53 bis fazių keitimo tarnsformatorių ir/arba kondensatorių įrengimas Belgijoje 3.53 ter 380 kV tinklo stiprinimas Belgijoje siekiant padidinti importo pajėgumą 3.54 St Peter (Austrija) – Tauern (Austrija) linija 3.55 Süd-Burgenland (Austrija) – Kainachtal (Austrija) linija 3.56 Dunowo (Lenkija) – Zydowo (Lenkija) – Krzewina (Lenkija) – Plewiska (Lenkija) 3.57 Patnow (Lenkija) – Grudziadz (Lenkija) 3. 58 Ostrow (Lenkija) – Plewiska (Lenkija) 3.59 Ostrow (Lenkija) – Trebaczew (Rogowiec)(Lenkija) 3.60 Plewiska (Lenkija) – Patnow (Lenkija) 3.61 Tarnow (Lenkija) – Krosno (Lenkija) 3.62 Elk (Lenkija) – Olsztyn Matki (Lenkija) 3.63 Elk (Lenkija) – Narew (Lenkija) 3.64 Mikulowa (Lenkija) – Swiebodzice –Dobrzen (Groszowice) (Lenkija) 3.65 Patnow (Lenkija) – Sochaczew (Lenkija) – Varšuva (Lenkija) 3.66 Krsko (Slovėnija) – Bericevo (Slovėnija) 3.67) Slovėnijos perdavimo sistemos sustiprinimas nuo 220 kV iki 400 kV 3.68 Medzibrod (Slovakija) – Liptovska Mara (Slovakija) 3.69 Lemesany (Slovakija) – Moldava (Slovakija) 3.70 Lemesany (Slovakija) – Velke Kapusany (Slovakija) 3.71 Gabcikovo (Slovakija) – Velky Dur (Slovakija) 3.72 Jungiamosios linijos šiaurės Švedijoje 3.73 Tiekimo perdavimas Saaremaa iki 110 kV 3.74 Energijos tiekimo pagerinimas Tartu 3.75 Eesti pastotės (300 kV) renovacija 3.76 Kiisa, Puessi irt Viljandi (110 kV) pastočių renovacija 3.77 Nosovice (Čekijos Respublika) –Prosenice (Čekijos Respublika): paprastosios linijos (400 kV) rekonstrukcija į dvigubą 400 kV liniją 3.78 Krasikov (Čekijos Respublika) – Horni Zivotice (Čekijos Respublika): nauja paprastoji 400 kV linija 3.79 Nauji vėjo energijos sujungimai Maltoje (Malta)
4. Jungiamųjų elektros sujungimų plėtra su valstybėmis, kurios nėra narės	4. Jungiamųjų elektros sujungimų plėtra su valstybėmis, kurios nėra narės
4.1 Neuenhagen (Vokietija) – Vierraden (Vokietija)– Krajnik (Lenkija) linija 4.2 Brunsbüttel (Vokietija) – pietų Norvegijos linija 4.3 S. Fiorano (Italija) – Robbia (Šveicarija) linija 4.4 Naujas tinklų sujungimas tarp Italijos ir Šveicarijos 4.5 Philippi (Graikija) – Maritsa 3 (Bulgarija) linija 4.6 Amintaio (Graikija) – Bitola (Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija) linija 4.7 Kardia (Graikija) – Elbasan (Albanija) linija 4.8 Elbasan (Albanija) – Podgorica (Serbija ir Juodkalnija) linija 4.9 Mostar (Bosnija ir Hercegovina) pastotė ir jungiamosios linijos 4.10 Ernestinovo (Kroatija) pastotė ir jungiamosios linijos 4.11 Nauji sujungimai tarp Graikijos ir Albanijos, Bulgarijos bei buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 4.12 Philippi (Graikija) – Hamidabad (Turkija) linija 4.13 Šiaurės rytų/rytų Anglijos sujungimas su pietų Norvegija povandeniniu kabeliu 4.14 Eemshaven (Nyderlandai) – Feda (Norvegija) atkarpa   4.15 Pietų Ispanijos ir Maroko tinklo sujungimas povandeniniu kabeliu (esamos jungiamosios linijos stiprinimas) 4.16 Baltarusijos elektros energijos žiedo sujungimai: Vokietija – Lenkija – Rusija – Estija – Latvija – Lietuva – Švedija – Suomija – Danija – Baltarusija 4.17 Pietų Suomijos – Rusijos linijos 4.18 Vokietija – Lenkija – Lietuva – Baltarusija – Rusija (rytų – vakarų aukštos įtampos linija) 4.19 Lenkijos – Lietuvos linija 4.20 Povandeninis kabelis tarp Suomijos ir Estijos 4.21 Nauji sujungimai tarp Švedijos šiaurinės dalies ir Norvegijos šiaurinės dalies 4.22 Nauji sujungimai tarp Švedijos centrinės dalies ir Norvegijos centrinės dalies 4.23 Borgvik (Švedija) – Hoesle (Norvegija) – Oslo regiono (Norvegija) linija 4.24 Nauji UCTE ir Centrel sistemų sujungimai 4.25 Nauji UCTE/Centrel sistemos ir Balkanų šalių sujungimai 4.26 Sujungimai ir UCTE išplėstinės sistemos ir Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, įskaitant HVDC keitimo stočių, kurios pirmiau veikė tarp Austrijos ir Vengrijos, Austrijos ir Čekijos Respublikos bei Vokietijos ir Čekijos Respublikos, perkėlimą, jungtis 4.27 Juodosios jūros elektros energijos žiedo sujungimai: Rusija – Ukraina – Rumunija – Bulgarija – Turkija – Gruzija 4.28 Nauji sujungimai Juodosios jūros regione, užtikrinantys UCTE išplėstinės sistemos ir atitinkamose šalyse esančių tinklų sąveiką 4.29 Viduržemio jūros elektros energijos žiedo nauji sujungimai: Prancūzija – Ispanija – Marokas – Alžyras – Tunisas – Libija – Egiptas – Artimųjų Rytų Šalys – Turkija – Graikija – Italija 4.30 Povandeninis kabelis tarp Ispanijos pietinės dalies ir Alžyros šiaurės vakarų dalies 4.31 Povandeninis kabelis tarp Italijos ir Alžyro     4.32 Nauji sujungimai Barenco jūros regione                                     4.33 Elektros energijos perdavimo tarp Italijos ir Slovėnijos lanksčios sistemos nustatymas 4.34 Naujas tinklų sujungimas tarp Italijos ir Slovėnijos 4.35 Povandeninis kabelis tarp Italijos ir Kroatijos 4.36 Sujungimų tarp Danijos ir Norvegijos stiprinimas	4.4 Naujas tinklų sujungimas tarp Italijos ir Šveicarijos 4.5 Philippi (Graikija) – Maritsa 3 (Bulgarija) linija 4.6 Amintaio (Graikija) – Bitola (Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija) linija 4.7 Kardia (Graikija) – Elbasan (Albanija) linija 4.8 Elbasan (Albanija) – Podgorica (Serbija ir Juodkalnija) linija 4.9 Mostar (Bosnija ir Hercegovina) pastotė ir jungiamosios linijos 4.10 Ernestinovo (Kroatija) pastotė ir jungiamosios linijos 4.11 Nauji sujungimai tarp Graikijos ir Albanijos, Bulgarijos bei buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 4.12 Philippi (Graikija) – Hamidabad (Turkija) linija 4.13 Šiaurės rytų/rytų Anglijos sujungimas su pietų Norvegija povandeniniu kabeliu 4.14 Eemshaven (Nyderlandai) – Feda (Norvegija) atkarpa   4.15 Pietų Ispanijos ir Maroko tinklo sujungimas povandeniniu kabeliu (esamos jungiamosios linijos stiprinimas) 4.16 Baltarusijos elektros energijos žiedo sujungimai: Vokietija – Lenkija – Rusija – Estija – Latvija – Lietuva – Švedija – Suomija – Danija – Baltarusija 4.17 Pietų Suomijos – Rusijos linijos               4.21 Nauji sujungimai tarp Švedijos šiaurinės dalies ir Norvegijos šiaurinės dalies 4.22 Nauji sujungimai tarp Švedijos centrinės dalies ir Norvegijos centrinės dalies 4.23 Borgvik (Švedija) – Hoesle (Norvegija) – Oslo regiono (Norvegija) linija     4.25 Nauji UCTE/Centrel sistemos ir Balkanų šalių sujungimai 4.26 Sujungimai ir UCTE išplėstinės sistemos ir Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, įskaitant HVDC keitimo stočių, kurios pirmiau veikė tarp Austrijos ir Vengrijos, Austrijos ir Čekijos Respublikos bei Vokietijos ir Čekijos Respublikos, perkėlimą, jungtis 4.27 Juodosios jūros elektros energijos žiedo sujungimai: Rusija – Ukraina – Rumunija – Bulgarija – Turkija – Gruzija 4.28 Nauji sujungimai Juodosios jūros regione, užtikrinantys UCTE išplėstinės sistemos ir susijusiose šalyse esančių tinklų sąveiką 4.29 Viduržemio jūros elektros energijos žiedo nauji sujungimai: Prancūzija – Ispanija – Marokas – Alžyras – Tunisas – Libija – Egiptas – Artimųjų Rytų Šalys – Turkija – Graikija – Italija 4.30 Povandeninis kabelis tarp Ispanijos pietinės dalies ir Alžyros šiaurės vakarų dalies 4.31 Povandeninis kabelis tarp Italijos ir šiaurės Afrikos (Alžyro, Tuniso, Libijos) 4.31 bis Jungiamosios elektros linijos tarp Tuniso ir Italijos 4.32 Nauji sujungimai Barenco jūros regione 4.32 bis Jungiamųjų linijų tarp Danijos ir Norvegijos stiprinimas 4.32 ter Obermoorweiler (Vokietija) – Meiningen (Austrija) – Bonaduz (Šveicarija): naujas pajėgumo didinimas 4.32 quater Bekescsaba (Vengrija) – Oradea (RO) 4.32 quinquies Pecs (Vengrija) – Sombor (Jugoslavija) 4.32 sexies Pecs (Vengrija) – Ernestinovo (Čekijos Respublika) 4.32 septies Velke Kapusany (Slovakija) siena – UA 4.32 octies Andrall (Ispanija) – Encamp (Andalūzija) – pajėgumo padidinimas iki 220 kV 4.32 nonies Ispanija – Andora – Prancūzija: jungiamųjų linijų stiprinimas
5. Vidaus rinkos elektros energijos sujungtųjų tinklų darbą gerinantys veiksmai (Reikalavimai dar nėra nustatyti)	5. Vidaus rinkos elektros energijos sujungtųjų tinklų darbą gerinantys veiksmai (Reikalavimai dar nėra nustatyti)
Justification
Cet amendement a pour objectif de mettre à jour la liste des projets suite aux travaux du Conseil. Cette mise à jour a fait l'objet d'un commun accord avec la Commission européenne et les Etats membres.
La mention du projet "Ligne S. Fiorano (IT) - Robbia (CH)" a été supprimée car il a été déjà mis en oeuvre.
Pakeitimas 29 III priedas, Dujų tinklai
6. Gamtinių dujų tiekimas naujiems regionams	6. Gamtinių dujų tiekimas naujiems regionams
6.1 Dujų tinklo iš Belfasto plėtra Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) šiaurės vakarų regiono kryptimi ir prireikus – iki Airijos vakarinių krantų 6.2 SGD įrenginiai Santa Cruz de Tenerife, Kanarų salose (Ispanija) 6.3 SGD įrenginiai Las Palmas, Gran Canaria (Ispanija)   6.4 SGD įrenginiai Maderoje (Portugalija) 6.5 Dujų tinklo plėtra Švedijoje 6.6 Sujungimai tarp Balearų salų (Ispanija) ir Ispanijos kontinentinės dalies 6.7 Aukšto slėgio atšaka į Thrace (Graikija) 6.8 Aukšto slėgio atšaka į Corinthe (Graikija) 6.9 Aukšto slėgio atšaka į Graikijos šiaurės vakarinę dalį (Graikija) 6.10 Lolland (Danija) ir Falster (Danija) salų sujungimas	6.1 Dujų tinklo iš Belfasto plėtra Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) šiaurės vakarų regiono kryptimi ir prireikus – iki Airijos vakarinių krantų 6.2 SGD įrenginiai Santa Cruz de Tenerife, Kanarų salose (Ispanija) 6.3 SGD įrenginiai Las Palmas, Gran Canaria (Ispanija)   6.4 SGD įrenginiai Maderoje (Portugalija) 6.5 Dujų tinklo plėtra Švedijoje 6.6 Sujungimai tarp Balearų salų (Ispanija) ir Ispanijos kontinentinės dalies 6.7 Aukšto slėgio atšaka į Thrace (Graikija) 6.8 Aukšto slėgio atšaka į Corinthe (Graikija) 6.9 Aukšto slėgio atšaka į Graikijos šiaurės vakarinę dalį (Graikija) 6.10 Lolland (Danija) ir Falster (Danija) salų sujungimas 6.11 SGD įrenginiai Kipre, Vasilikos energetiniame centre 6.12 sujungimai tarp Vasilikos (Kipras) SGD įrenginių ir Moni (Kipras) centrinės elektrinės 6.13 SGD įrenginiai Kretos saloje (Graikija) 6.14 aukšto slėgio atšaka į Patra (Graikija) 6.15 SGD įrenginiai Maltoje
7. Dujų tinklų sujungimo plėtra, siekiant patenkinti vidaus rinkos poreikius ar sustiprinti tiekimo saugumą įskaitant atskirų dujų tinklų sujungimą.	7. Dujų tinklų sujungimo plėtra, siekiant patenkinti vidaus rinkos poreikius ar sustiprinti tiekimo saugumą įskaitant atskirų dujų tinklų sujungimą.
7.1 Papildomas dujotiekio tarp Airijos ir Škotijos sujungimas 7.2 Šiaurės pietų sujungimas, įskaitant Dublino – Belfasto dujotiekį 7.3 Lacq (Prancūzija) – Calahorra (Ispanija) dujotiekio kompresorinė 7.4 Lussagnet (Prancūzija) – Bilbao (Ispanija) dujotiekis   7.5 Perpignan (Prancūzija) – Barselonos (Ispanija) dujotiekis 7.6 Per Ispanijos pietinę dalį, Galiciją ir Asturias nutiestų dujotiekių, kuriais dujos tiekiamos į Portugaliją, transportavimo pajėgumų didinimas 7.7 Purchkirchen (Austrija) – Burghausen (Vokietija) dujotiekis 7.8 Andorf (Austrija) – Simbach (Vokietija) dujotiekis   7.9 Wiener Neustadt (Austrija) – Sopron (Vengrija) dujotiekis 7.10 Bad Leonfelden (Vokietija) – Linz (Austrija) dujotiekis 7.11 Šiaurės vakarų Graikijos – Elbasan (Albanija) dujotiekis 7.12 Graikijos – Italijos jungiamasis dujotiekis 7.13 Pagrindinio Graikijos dujotiekio kompresorinė 7.14 Austrijos ir Čekijos Respublikos tinklų sujungimas 7.15 Pietryčių Europos dujų transportavimo koridorius, einantis per Graikiją, buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Serbiją ir Juodkalniją, Bosniją Hercogoviną, Kroatiją, Slovėniją ir Austriją 7.16 Dujų transportavimo tarp Austrijos ir Turkijos koridorius, einantis per Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją 7.17 Jungiamieji dujotiekiai tarp Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Vokietijos, jungiantys pagrindinius šiaurės vakarų Europos šaltinius ir rinkas. 7.18 Sujungimas tarp šiaurės rytų Vokietijos (Berlyno regionas) ir šiaurės vakarų Lenkijos (Ščecino regionas) su atšaka iš Schmölln į Lubmin (Vokietija, Greifsvaldo regionas)               7.19 Sujungimas tarp Šiaurės jūroje esančių įrenginių, arba iš Danijai ir Jungtinei Karalystei priklausančių jūroje esančių įrenginių 7.20 Transportavimo pajėgumų tarp Prancūzijos ir Italijos didinimas 7.21 Baltijos jūros jungiamasis dujotiekis, jungiantis Daniją, Vokietiją ir Švediją.	7.1 Papildomas dujotiekio tarp Airijos ir Škotijos sujungimas 7.2 Šiaurės pietų sujungimas, įskaitant Dublino – Belfasto dujotiekį 7.3 Lacq (Prancūzija) – Calahorra (Ispanija) dujotiekio kompresorinė 7.4 Lussagnet (Prancūzija) – Bilbao (Ispanija) dujotiekis   7.5 Perpignan (Prancūzija) – Barselonos (Ispanija) dujotiekis 7.6 Per Ispanijos pietinę dalį, Galiciją ir Asturias nutiestų dujotiekių, kuriais dujos tiekiamos į Portugaliją, transportavimo pajėgumų didinimas 7.7 Purchkirchen (Austrija) – Burghausen (Vokietija) dujotiekis 7.8 Andorf (Austrija) – Simbach (Vokietija) dujotiekis   7.9 Wiener Neustadt (Austrija) – Sopron (Vengrija) dujotiekis 7.10 Bad Leonfelden (Vokietija) – Linz (Austrija) dujotiekis 7.11 Šiaurės vakarų Graikijos – Elbasan (Albanija) dujotiekis 7.12 Graikijos – Italijos jungiamasis dujotiekis 7.13 Pagrindinio Graikijos dujotiekio kompresorinė 7.14 Austrijos ir Čekijos Respublikos tinklų sujungimas 7.15 Pietryčių Europos dujų transportavimo koridorius, einantis per Graikiją, buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Serbiją ir Juodkalniją, Bosniją Hercogoviną, Kroatiją, Slovėniją ir Austriją 7.16 Dujų transportavimo tarp Austrijos ir Turkijos koridorius, einantis per Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją 7.17 Jungiamieji dujotiekiai tarp Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Vokietijos, jungiantys pagrindinius šiaurės vakarų Europos šaltinius ir rinkas. 7.18 Sujungimas tarp šiaurės rytų Vokietijos (Berlyno regionas) ir šiaurės vakarų Lenkijos (Ščecino regionas) su atšaka iš Schmölln į Lubmin (Vokietija, Greifsvaldo regionas) 7.18 bis Cieszyn (Lenkija) – Ostrava (Čekijos Respublika) dujotiekis 7.18 ter Görlitz (Vokietija) – Zgorzelec (Lenkija): gamtinių dujų tinklų sujungimo plėtra 7.18 quater Bernau (Vokietija) – Szczecin (Lenkija) išplėtimas 7.19 Sujungimas tarp Šiaurės jūroje esančių įrenginių, arba iš Danijai ir Jungtinei Karalystei priklausančių jūroje esančių įrenginių 7.20 Transportavimo pajėgumų tarp Prancūzijos ir Italijos didinimas 7.21 Baltijos jūros jungiamasis dujotiekis, jungiantis Daniją, Vokietiją ir Švediją. 7.22 Winksele (Belgija) maišymo stotis šiaurės – pietų ašyje 7.23 Pajėgumo stiprinimas, sujungiantis Zeebrugge (Belgija) su Eynatten (Belgija) 7.24 Pajėgumo stiprinimas palei šiaurės – vakarų ašį: Zelzate (Belgija) – Zeebrugge (Belgija) 7.25 Dujotiekio, sujungiančio Daniją ir Nyderlandus ir eksploatuojamus Šiaurės jūros gamybos įrenginius konstravimas.
8. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) priėmimo ir gamtinių dujų laikymo pajėgumo didinimas	8. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) priėmimo ir gamtinių dujų laikymo pajėgumo didinimas
8.1 SGD įrenginiai Le Verdon-sur-mer (Prancūzija, naujas terminalas) ir dujotiekis į Lussagnet (Prancūzija) saugyklą   8.2 SGD įrenginiai Fos-sur-mer (Prancūzija) 8.3 SGD Huelva (Ispanija), esamo terminalo išplėtimas 8.4 SGD įrenginiai Kartaginoje (Ispanija), esamo terminalo išplėtimas 8.5 SGD įrenginiai Galicijoje (Ispanija), naujas terminalas 8.6 SGD įrenginiai Bilbao (Ispanija), naujas terminalas 8.7 SGD įrenginiai Valencijos regione (Ispanija), naujas terminalas 8.8 SGD įrenginiai Barselonoje (Ispanija), esamo terminalo išplėtimas 8.9 SGD įrenginiai Sines (Portugalija), naujas terminalas 8.10 SGD įrenginiai Revithoussa (Graikija), esamo terminalo išplėtimas 8.11 SGD įrenginiai Adrijos šiaurinėje pakrantėje (Italija) 8.12 SGD įrenginiai Adrijos jūros šiaurinėje dalyje (Italija) 8.13 SGD įrenginiai Adrijos jūros pietinėje dalyje (Italija) 8.14 SGD įrenginiai Jonijos jūros pakrantėje (Italija)   8.15 SGD įrenginiai Tirėnų jūros pakrantėje (Italija) 8.16 SGD įrenginiai Ligūrijos pakrantėje (Italija) 8.17 SGD įrenginiai Zeebruge/Dudzele (Belgija, eksploatuojamo terminalo išplėtimas) 8.18 SGD įrenginiai Grain saloje Kento grafystėje (Jungtinė Karalystė) 8.19 Antrojo SGD terminalo statyba Graikijoje 8.20 Dujų požeminių saugyklų plėtimas Airijoje 8.21 Saugykla Pietų Kavala (Graikija), neatsinaujinančio dujų telkinio jūroje pertvarkymas 8.22 Saugykla Lussagnet (Prancūzija, eksploatavimo vietovės išplėtimas) 8.23 Saugykla Pecorade (Prancūzija, neatsinaujinančio naftos telkinio pertvarkymas) 8.24 Saugykla Alzaso regione (Prancūzija, druskos įdubų konversija) 8.25 Saugykla centriniame regione (Prancūzija, vandens plokščiakalnio konversija) 8.26 Saugyklos, esančios ant Ispanijos šiaurės – pietų ašies (naujos vietovės) Cantabria, Aragon, Castilla y Len, Castilla-La-Mancha ir Andalūzijoje 8.27 Saugyklos, esančios ant Ispanijos Viduržemio jūros ašies (naujos vietovės) Katalonijoje, Valensijoje ir Murcie 8.28 Saugykla Carrio (Portugalija, nauja vietovė) 8.29 Saugykla Loenhout (Belgija, eksploatavimo vietovės išplėtimas) 8.30 Saugykla Stenlille (Danija) ir Lille Torup (Danija, eksploatavimo vietovės išplėtimas) 8.31 Saugykla Tønder (Danija, nauja vietovė) 8.32 Saugykla Purchkirchen (Austrija, eksploatavimo vietovės išplėtimas), įskaitant dujotiekį su Penta vakarų sistema netoli Andorf (Austrija) 8.33 Saugykla Baumgarten (Austrija, nauja vietovė) 8.34 Saugykla Haidach (Austrija, nauja vietovė), įskaitant dujotiekį, sujungtą su Europos dujų tinklu 8.35 Požeminių dujų saugyklų plėtimas Italijoje	8.1 SGD įrenginiai Le Verdon-sur-mer (Prancūzija, naujas terminalas) ir dujotiekis į Lussagnet (Prancūzija) saugyklą   8.2 SGD įrenginiai Fos-sur-mer (Prancūzija) 8.3 SGD Huelva (Ispanija), esamo terminalo išplėtimas 8.4 SGD įrenginiai Kartaginoje (Ispanija), esamo terminalo išplėtimas 8.5 SGD įrenginiai Galicijoje (Ispanija), naujas terminalas 8.6 SGD įrenginiai Bilbao (Ispanija), naujas terminalas 8.7 SGD įrenginiai Valencijos regione (Ispanija), naujas terminalas 8.8 SGD įrenginiai Barselonoje (Ispanija), esamo terminalo išplėtimas 8.9 SGD įrenginiai Sines (Portugalija), naujas terminalas 8.10 SGD įrenginiai Revithoussa (Graikija), esamo terminalo išplėtimas 8.11 SGD įrenginiai Adrijos šiaurinėje pakrantėje (Italija) 8.12 SGD įrenginiai Adrijos jūros šiaurinėje dalyje (Italija) 8.13 SGD įrenginiai Adrijos jūros pietinėje dalyje (Italija) 8.14 SGD įrenginiai Jonijos jūros pakrantėje (Italija)   8.15 SGD įrenginiai Tirėnų jūros pakrantėje (Italija) 8.16 SGD įrenginiai Ligūrijos pakrantėje (Italija) 8.17 SGD įrenginiai Zeebruge/Dudzele (Belgija, pajėgumo didinimo fazės) 8.18 SGD įrenginiai Grain saloje Kento grafystėje (Jungtinė Karalystė) 8.19 Antrojo SGD terminalo statyba Graikijoje 8.20 Dujų požeminių saugyklų plėtimas Airijoje 8.21 Saugykla Pietų Kavala (Graikija), neatsinaujinančio dujų telkinio jūroje pertvarkymas 8.22 Saugykla Lussagnet (Prancūzija, eksploatavimo vietovės išplėtimas) 8.23 Saugykla Pecorade (Prancūzija, neatsinaujinančio naftos telkinio pertvarkymas) 8.24 Saugykla Alzaso regione (Prancūzija, druskos įdubų konversija) 8.25 Saugykla centriniame regione (Prancūzija, vandens plokščiakalnio konversija) 8.26 Saugyklos, esančios ant Ispanijos šiaurės – pietų ašies (naujos vietovės) Cantabria, Aragon, Castilla y Len, Castilla-La-Mancha ir Andalūzijoje 8.27 Saugyklos, esančios ant Ispanijos Viduržemio jūros ašies (naujos vietovės) Katalonijoje, Valensijoje ir Murcie 8.28 Saugykla Carrio (Portugalija, nauja vietovė) 8.29 Saugykla Loenhout (Belgija, eksploatavimo vietovės išplėtimas) 8.30 Saugykla Stenlille (Danija) ir Lille Torup (Danija, eksploatavimo vietovės išplėtimas) 8.31 Saugykla Tønder (Danija, nauja vietovė) 8.32 Saugykla Purchkirchen (Austrija, eksploatavimo vietovės išplėtimas), įskaitant dujotiekį su Penta vakarų sistema netoli Andorf (Austrija) 8.33 Saugykla Baumgarten (Austrija, nauja vietovė) 8.34 Saugykla Haidach (Austrija, nauja vietovė), įskaitant dujotiekį, sujungtą su Europos dujų tinklu 8.35 Požeminių dujų saugyklų plėtimas Italijoje 8.36 Saugykla Wierzchowice (Lenkija): vietovės išplėtimas 8.37 Saugykla Kossakowo (Lenkija), požeminės saugyklos išplėtimas 8.38 dujotiekis Malta (Malta) – Sicilija (Italija) 8.39 Saugykla Lietuvoje (nauja vietovė)
9. Dujų transportavimo pajėgumų didinimas (tiekimo dujotiekiai)	9. Dujų transportavimo pajėgumų didinimas (tiekimo dujotiekiai)
9.1 Šiaurės dujų tinklo sujungimo nustatymas ir plėtra: Norvegija – Danija – Vokietija – Švedija – Suomija –Rusija – Baltijos šalys – Lenkija 9.2 Vidurio šiaurės dujotiekis: Norvegija, Švedija, Suomija 9.3 Šiaurės Europos dujotiekis: Rusija, Baltijos jūra, Vokietija 9.4 Dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, įskaitant dujų požeminių saugyklų plėtimą Latvijoje   9.5 Dujotiekis Suomija – Estija 9.6 nauji dujotiekiai iš Alžyro į Ispaniją ir Prancūziją bei su tuo susijęs vidaus tinklo pajėgumų padidėjimas šiose šalyse: 9.7 Alžyro – Maroko – Ispanijos (iki Kordobos) dujotiekio transportavimo pajėgumų didinimas 9.8 Kordoba (Ispanija) – Ciudad Real (Ispanija) dujotiekis 9.9 Ciudad Real (Ispanija) – Madridas (Ispanija) 9.10 Ciudad Real (Ispanija) – Viduržemio jūros pakrantė (Ispanija) 9.11 Castilla (Ispanija) atšakos – La Mancha (Ispanija) atšakos   9.12 Plėtra link Šiaurės vakarų Ispanijos 9.13 Alžyro – Ispanijos povandeninis dujotiekis bei dujotiekiai sujungimui su Prancūzija 9.14 Transportavimo pajėgumo iš Rusijos išteklių į Europos Sąjungą per Ukrainą, Slovakiją ir Čekijos Respubliką didinimas 9.15 Transportavimo pajėgumų iš Rusijos išteklių į Europos Sąjungą per Baltarusiją ir Lenkiją didinimas       9.16 Yagal sud dujotiekis (tarp STEGAL dujotiekio, nutiesto į Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos trikampį)   9.17 SUDAL rytų dujotiekis (tarp MIDAL dujotiekio netoli Heppenheim į Burghausen sujungimą su PENTA dujotiekiu Austrijoje)           9.18 Dujotiekis iš Libijos išteklių į Italiją 9.19 Dujotiekis iš išteklių Kaspijos jūros šalyse į Europos Sąjungą 9.20 Dujotiekis Graikija – Turkija 9.21 Transportavimo pajėgumo iš Rusijos išteklių į Graikiją ir kitas Balkanų šalis per Ukrainą, Moldovą, Rumuniją ir Bulgariją didinimas 9.22 Dujotiekis St. Zagora (Bulgarija) – Ihtiman (Bulgarija)           9.23 Jungiamieji dujotiekiai tarp Vokietijos, Čekijos, Austrijos ir Italijos dujų tinklų 9.24 Dujotiekis iš Rusijos išteklių į Italiją per Ukrainą, Slovakiją, Vengriją ir Slovėniją 9.25 TENP dujotiekio, nutiesto iš Nyderlandų per Vokietiją ir Italiją, transportavimo pajėgumo didinimas 9.26 Dujotiekis Taisnières (Prancuzija) – Oltingue (Šveicarija) 9.27 Dujotiekis iš Danijos į Lenkiją; gali būti nutiestas per Švediją 9.28 Dujotiekis Nybro (Danija) – Dragør (Danija), įskaitant jungiamąjį dujotiekį su Stenille (Danija) saugykla 9.29 Dujų tinklas iš Barenco jūros išteklių į Europos Sąjungą per Švediją ir Suomiją 9.30 Dujotiekis iš Corrib telkinio (Airija, jūroje esantis telkinys) 9.31 Dujotiekis iš Alžyro išteklių į Italiją per Sardiniją, su atšaka į Korsiką 9.32 Dujotiekis iš išteklių Viduriniuosiuose Rytuose į Europos Sąjungą 9.33 Dujotiekis iš Norvegijos į Jungtinę Karalystę	9.1 Šiaurės dujų tinklo sujungimo nustatymas ir plėtra: Norvegija – Danija – Vokietija – Švedija – Suomija –Rusija – Baltijos šalys – Lenkija 9.2 Vidurio šiaurės dujotiekis: Norvegija, Švedija, Suomija 9.3 Šiaurės Europos dujotiekis: Rusija, Baltijos jūra, Vokietija 9.4 Dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, įskaitant dujų požeminių saugyklų plėtimą Latvijoje   9.5 Dujotiekis Suomija – Estija 9.6 nauji dujotiekiai iš Alžyro į Ispaniją ir Prancūziją bei su tuo susijęs vidaus tinklo pajėgumų padidėjimas šiose šalyse: 9.7 Alžyro – Maroko – Ispanijos (iki Kordobos) dujotiekio transportavimo pajėgumų didinimas 9.8 Kordoba (Ispanija) – Ciudad Real (Ispanija) dujotiekis 9.9 Ciudad Real (Ispanija) – Madridas (Ispanija) 9.10 Ciudad Real (Ispanija) – Viduržemio jūros pakrantė (Ispanija) 9.11 Castilla (Ispanija) atšakos – La Mancha (Ispanija) atšakos   9.12 Plėtra link Šiaurės vakarų Ispanijos 9.13 Alžyro – Ispanijos povandeninis dujotiekis bei dujotiekiai sujungimui su Prancūzija 9.14 Transportavimo pajėgumo iš Rusijos išteklių į Europos Sąjungą per Ukrainą, Slovakiją ir Čekijos Respubliką didinimas 9.15 Transportavimo pajėgumų iš Rusijos išteklių į Europos Sąjungą per Baltarusiją ir Lenkiją didinimas 9.15 bis Dujotiekis gamtinių dujų perdavimui „Yamal - Europe II“ 9.16 Yagal sud dujotiekis (tarp STEGAL dujotiekio, nutiesto į Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos trikampį)   9.17 SUDAL rytų dujotiekis (tarp MIDAL dujotiekio netoli Heppenheim į Burghausen sujungimą su PENTA dujotiekiu Austrijoje) 9.17a Perdavimo per STEGAL dujotiekį pajėgumo didinimas papildomų dujų tiekimui iš pasienio tarp Čekijos Respublikos ir Vokietijos kertant Vokietiją ir kitas valstybes nares. 9.18 Dujotiekis iš Libijos išteklių į Italiją 9.19 Dujotiekis iš išteklių Kaspijos jūros šalyse į Europos Sąjungą 9.20 Dujotiekis Graikija – Turkija 9.21 Transportavimo pajėgumo iš Rusijos išteklių į Graikiją ir kitas Balkanų šalis per Ukrainą, Moldovą, Rumuniją ir Bulgariją didinimas 9.22 Dujotiekis St. Zagora (Bulgarija) – Ihtiman (Bulgarija) 9.22a Dujotiekis, kertantis Adrijos jūrą gamtinių dujų, importuojamų iš Kaspijos jūros regiono, Rusijos ir Vidurio Rytų perdavimui, sujungiantis Italiją ir pietryčių Europos energetikos rinkas 9.23 Jungiamieji dujotiekiai tarp Vokietijos, Čekijos, Austrijos ir Italijos dujų tinklų 9.24 Dujotiekis iš Rusijos išteklių į Italiją per Ukrainą, Slovakiją, Vengriją ir Slovėniją 9.25 TENP dujotiekio, nutiesto iš Nyderlandų per Vokietiją ir Italiją, transportavimo pajėgumo didinimas 9.26 Dujotiekis Taisnières (Prancuzija) – Oltingue (Šveicarija) 9.27 Dujotiekis iš Danijos į Lenkiją; gali būti nutiestas per Švediją 9.28 Dujotiekis Nybro (Danija) – Dragør (Danija), įskaitant jungiamąjį dujotiekį su Stenille (Danija) saugykla 9.29 Dujų tinklas iš Barenco jūros išteklių į Europos Sąjungą per Švediją ir Suomiją 9.30 Dujotiekis iš Corrib telkinio (Airija, jūroje esantis telkinys) 9.31 Dujotiekis iš Alžyro išteklių į Italiją per Sardiniją, su atšaka į Korsiką 9.32 Dujotiekis iš išteklių Viduriniuosiuose Rytuose į Europos Sąjungą 9.33 Dujotiekis iš Norvegijos į Jungtinę Karalystę 9.34 Pécs (Vengrija) – Kroatijos linija 9.35 Szeged (Vengrija) – Oradea (Rumunija) linija 9.36 Vecses (Vengrija) – Slovakija linija 9.37 Pajėgumo didinimas tarp Beregdaroc (Vengrija) ir Ukrainos
10. Vidaus rinkoje eksploatuojamų jungtinių dujų tinklų darbą gerinantys veiksmai. (Reikalavimai dar nenustatyti)	10. Vidaus rinkoje eksploatuojamų jungtinių dujų tinklų darbą gerinantys veiksmai. (Reikalavimai dar nenustatyti)
Justification
Cet amendement a pour objectif de mettre à jour la liste des projets suite aux travaux du Conseil. Cette mise à jour a fait l'objet d'un commun accord avec la Commission européenne et les Etats membres.
Pakeitimas 30 IV priedas
	Išbraukta.
Justification
En cohérence avec les amendements 24 et 25.

• [1]  Dar nepaskelbta OL.

EXPOSÉ DES MOTIFS

1. Historique et objectifs.

La proposition de décision sur les orientations relatives aux réseaux transeuropéens dans le secteur de l'énergie s'inscrit dans un paquet de quatre propositions adopté en décembre 2003 ; les trois autres étant respectivement : efficacité énergétique dans les utilisations finales et aux services énergétiques, mesures visant à garantir la sécurité de l'approvisionnement et les investissements dans les infrastructures, condition d'accès aux réseaux de transport de gaz.

L'Union européenne travaille sur la création progressive d'un marché européen du gaz et de l'électricité, qui pourrait comprendre à terme plus de 35 pays et une population de plus de 600 millions d'habitants. La Commission préconise que ce futur marché soit établi sur la base de normes communes concernant l'ouverture du marché, la protection de l'environnement et la sécurité. Ces orientations ont été validées par le Conseil, en décembre 2003, par un document-cadre sur "les infrastructures énergétiques dans l'Europe élargie", se basant sur plusieurs conclusions du Conseil européen (en particulier Copenhague et Barcelone, qui a établi l'objectif de 10 % d'interconnexions entre Etats membres).

Parmi ses voisins, l'Union européenne distingue dans le domaine de l'énergie trois "zones prioritaires de coopération", avec lesquelles existe déjà une coopération structurée dans le secteur de l'énergie : la Russie (dialogue énergétique UE-Russie), la zone euro-méditerranéenne (forum euro-méditerranéen de l'énergie) et l'Europe du Sud-Est ("processus d'Athènes" en vue de la mise en place d'un marché sous-régional de l'énergie). Il y a aussi trois zones dites "complémentaires d'intérêt commun" : la dimension nordique, le bassin de la mer Caspienne et les autres partenaires importants, en particulier l'Ukraine (notamment en tant que pays de transit des approvisionnements de l'UE en hydrocarbures).

Cette proposition relative aux réseaux transeuropéens de l'énergie a pour objectif d'adapter les orientations à la nouvelle configuration de l'Union européenne découlant de l'adhésion de dix nouveaux Etats membres mais aussi d'autoriser le financement de projet d'intérêt commun dans l'Union élargie, de permettre la réalisation du marché intérieur du gaz et de l'électricité et d'assurer la sécurité d'approvisionnement à travers des interconnections entre pays membres et avec les pays voisins (Europe du Sud-Est, pays méditerranéens, Ukraine, Belarus,...). Elle vise également à accélérer la préparation et la réalisation effective des projets et enfin à simplifier la législation : une seule décision relative aux "RTE-e" au lieu de deux précédemment.

2. Les réseaux transeuropéens.

2.1. Les projets

La Commission a proposé la mise à jour des réseaux pour tenir compte de l'élargissement sur plus de 160 projets d'intérêt commun pour l'électricité et 120 pour le gaz listés en annexe III et définis selon les critères de l'annexe II. Ces projets constituent la base des projets transeuropéens dans le secteur de l'énergie.

Cependant, la Commission a introduit de nouvelles notions afin de définir les priorités d'action : les projets prioritaires situés sur des axes prioritaires et des projets d'intérêt européen et d'autre part, elle a offert la possibilité de désigner un coordinateur européen (article 10). Ces nouveaux instruments sont indispensables pour accélérer les travaux de préparation des projets et faciliter l'accomplissement des longues procédures d'autorisation.

2.2. Les projets d'intérêt européen

Ce concept de projets d'intérêt européen recouvre en fait une sélection de projets indispensables à l'interconnexion entre les Etats membres et situés sur les axes prioritaires. Ceux-ci sont des projets compatibles avec le développement durable, ayant un impact déterminant sur le fonctionnement du marché concurrentiel du marché intérieur et/ou contribuant au renforcement de la sécurité d'approvisionnement de la Communauté.

Pour être déclarés d'intérêt européen, ces projets doivent comporter le franchissement d'une frontière ou avoir une incidence significative sur la capacité de transport transfrontalier. Si ces projets sont présentés dans le cadre de programme de subventionnement communautaire (réseaux transeuropéens, Fonds structurels, Fonds de cohésion,...), les Etats Membres donnent la priorité aux projets déclarés d'intérêt européen.

2.3. Le coordinateur européen

La Commission a la possibilité de désigner un coordinateur européen agissant au nom et pour le compte de la Commission dans un projet prioritaire ou tronçon de projet prioritaire ou plusieurs projets prioritaires connexes.

Ce coordinateur européen conseille, encourage l'utilisation de méthodes communes d'évaluation de projet, présente annuellement un rapport à la Commission, stimule le dialogue entre tous les acteurs d'un projet.

2.4. Propositions

Cette approche pour les réseaux transeuropéens de l'énergie correspond en fait à l'approche adoptée pour les réseaux transeuropéens dans le transport.

¦ Votre rapporteur partage l'avis de la Commission européenne sur les projets d'intérêt européen et sur le coordinateur européen. Dès lors, votre rapporteur soutient le texte proposé à condition toutefois que la désignation d'un coordinateur européen soit limitée aux projets complexes présentant des conditions de mise en oeuvre particulièrement difficiles, et ce, en concertation avec les Etats membres.

Néanmoins, compte tenu de la faiblesse de l'enveloppe financière consacrée au volet énergie des réseaux transeuropéens et du fait que la majorité des investissements vont émaner du secteur privé, il ne peut y avoir de mécanismes contraignants qui pourraient être perçus comme une forme "d'ingérence" par les Etats membres et les entreprises qui vont consentir ces investissements. Dès lors, toute mention à une procédure d'enquête transnationale, inexistante à l'heure actuelle, a été effacée de la proposition. Cependant, étant donné l'importance globale des enjeux énergétiques, votre rapporteur estime que la proposition a la vertu d'inciter les Etats membres à coopérer entre eux lorsque cela s'avère nécessaire mais aussi à intégrer la notion d'intérêt européen dans les procédures d'évaluation des projets notamment à partir du caractère déterminant pour la sécurité d'approvisionnement et la fluidité du marché. Votre rapporteur est d'avis que l'appréciation des autorités nationales doit également se faire à partir de critères socio-économiques.

¦ Le projet initial de la Commission prévoyait une superposition complexe de projets prioritaires qui se traduisait par trois annexes :

- l'annexe III : projets d'intérêt commun ;

- l'annexe I : projets prioritaires situés sur des axes prioritaires ;

- l'annexe IV : projets d'intérêt européen.

C'est pourquoi votre rapporteur, sur base des informations qui lui ont été communiquées relatives aux travaux du Conseil, a estimé que l'approche préconisée par celui-ci était plus cohérente et permettait de simplifier la proposition. De fait, les projets d'intérêt européen sont des projets prioritaires, situés sur des axes prioritaires, et peuvent donc être intégrés dans l'annexe I. Une fusion des annexes I et IV du texte proposé par la Commission a été opérée. La réécriture des annexes a été accompagnée par une mise à jour des projets listés dans les trois annexes. Cette mise à jour, proposée par le Conseil, a été approuvée par la Commission et les Etats membres. La qualification de projets d'intérêt européen pour les projets prioritaires, vu l'importance qu'il accorde à ceux-ci dans la poursuite des objectifs cités plus haut, a été maintenue par votre rapporteur.

La proposition de décision établit donc une hiérarchie de projets. Les projets d'intérêt commun, énumérés à l'annexe III selon les critères définis à l'annexe II, constituent la base des projets transeuropéens. Les projets prioritaires situés sur les axes prioritaires incluant les projets d'intérêt européen sont énumérés dans l'annexe I.

Votre rapporteur ne remet pas en question la mise à jour des annexes proposée par le Conseil, en accord avec la Commission et les Etats membres, car la justification des choix des projets fournie par la Commission européenne lors de sa présentation devant la commission ITRE lui est apparue satisfaisante.

Deux cartes annexées à ce rapport illustrent les projets d'intérêt européen tels que listés dans la nouvelle annexe I.

¦ Votre rapporteur estime également que l'inclusion des oléfines dans ce texte se justifie amplement au regard non seulement de l'importance de tels réseaux sur le territoire européen pour l'industrie européenne mais aussi au regard des gains en termes de sécurité et d'environnement résultant d'une diminution des transports par route.

La mention des projets liés aux oléfines dans ce texte à l'annexe II garantit, outre l'accès aux prêts de la Banque européenne d'investissements, un label européen symbolique. Toutefois, il est important de souligner que cette mention ne permet pas aux projets liés aux oléfines de bénéficier de financement au titre des réseaux transeuropéens.

¦ Dans le cadre des négociations pour les perspectives financières, le montant alloué aux réseaux transeuropéens dans le secteur de l'énergie devrait passer à une enveloppe annuelle d'au moins 60 millions d'euros pour le financement, principalement, d'études de faisabilité au lieu d'environ 20 millions d'euros comme dans la situation actuelle.

¦ Par ailleurs, votre rapporteur estime qu'il serait opportun d'engager une réflexion sur une possible intégration des réseaux transeuropéens de l'énergie dans les "corridors européens" envisagés dans le secteur des transports terrestres (routes, voies ferrées,...).

3. Conclusions

Ce projet de décision est un progrès important dans la mesure où il va permettre d'avoir dans l'Europe élargie une sorte de schéma général directeur pour la construction de gazoducs et d'interconnexions électriques au cours des prochaines années.

Les possibilités de concertation sur ces projets avec les acteurs locaux avec la possibilité d'inclure des procédures de coordination entre Etats membres donnent plus de transparence et plus de prévisibilité sur les projets, et mettent en perspective leur grand intérêt pour la sécurité d'approvisionnement en énergie des citoyens européens, dans de meilleurs conditions sur le plan du développement économique et de l'environnement.

Plusieurs réunions ont déjà eu lieu, notamment avec les rapporteurs fictifs, afin de tenir compte des avis de chacun. Le Conseil a également été consulté notamment dans le but de faciliter un accord avec celui-ci mais aussi pour prendre les éléments contribuant à une amélioration du texte. Dans les semaines qui viennent, votre rapporteur se tient à votre disposition.

EKONOMIKOS IR PINIGŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (15.3.2005)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos transeuropinių energijos tinklų gairės ir naikinami sprendimai Nr. 96/391/EB ir Nr. 1229/2003/EB
(KOM(2003)0742 – C5‑0064/2004 – 2003/0297(COD))

Nuomonės referentas: Guntars Krasts

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Į Europos Sąjungą įstojus dešimčiai naujų narių iškilo poreikis suderinti transeuropinio tinklo gaires, kad būtų galima prijungti naujas valstybes nares ir suteikti joms galimybę dalyvauti elektros ir dujų vidaus rinkoje. Šio pasiūlymo tikslas yra plėsti ES valstybių narių elektros tiekimo sistemų, kaip atskirų tinklo elementų, tiek kintamosios, tiek nuolatinės elektros srovės, sujungimą. Pagrindiniai tikslai yra padidinti elektros tiekimo atskiroms valstybėms narėms, regionams ir teritorijoms saugumą, padidinti konkurencingos vidaus rinkos efektyvumą mažinant neigiamą elektros gamybos įmonių konsolidacijos poveikį. Siekiant ateityje užtikrinti dujų tiekimą išplėstai Europos rinkai būtina sukurti naują infrastruktūrą. Šio sprendimo tikslų įgyvendinimas leis ne tik perduoti energiją dideliais atstumais efektyviau išnaudojant regionuose naudojamus gamybos modelius, bet ir padidinti energijos pardavimo apimtis, kas galėtų pagerinti vartotojų padėtį vidaus rinkoje.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pateiktų pasiūlymų pagrindą sudaro šios nuostatos:

(a) Transeuropiniai tinklai sudaro nedidelį, tačiau reikšmingą valstybių narių elektros ir dujų sistemų, kurių veikimo principai nustatyti Direktyvose 2003/54/EB ir 2003/55/EB, elementą.

(b) Sprendimas dėl transeuropinių tinklų turi atitikti Direktyvos 2003/54/EB idėjas ir terminiją.

(c) Sistemos operatoriai yra ne rinkos dalyviai, o tik rinkos infrastruktūros valdytojai ir tiekimo saugumo konkurencingose elektros ir dujų rinkose užtikrintojai atskirose valstybėse narėse.

(d) Tinkamo ir saugaus sistemų funkcionavimo tikslais valstybių narių kontrolieriai, vykdydami sistemų prieigos ir jų naudojimo sąlygų priežiūrą, turi palaikyti reikiamą veiklos sąlygų lygį rinkos dalyviams ir užtikrinti sistemos operatoriams, kaip tinklų (taip pat jų tarpusavio sujungimo) savininkams, pelną iš jų turto.

(e) Tam tikrų regionų tiekėjai ne visuomet suinteresuoti jungti struktūrizuotas tiekimo sistemas, o tai reiškia, kad rinkos principai kartais turi būti keičiami ilgalaikio planavimo metodais, siekiant užtikrinti tiekimo vartotojų ir aplinkos apsaugą bei tvarumą. Vartotojai ne visuomet iš karto pajunta tiekimo kainų sumažėjimą, kadangi reikia atsižvelgti į didesnius sistemų naudojimo kaštus. Tačiau investicijas į sistemų jungimą reikėtų vertinti vidutinės trukmės arba ilgalaikėje perspektyvoje.

(f)  Konkretiems projektams teikiama ES finansinė parama neabejotinai spartina investicijų pritraukimą ir didina parduodamos elektros energijos apimtis.

(g) Jei kelių valstybių narių sistemų operatoriai investuoja į sistemų sujungimą, projekto finansavimas ir efektyvus sistemų sujungimo panaudojimas rinkos principų pagrindu reikalauja gero sistemų operatorių, kontrolierių ir valstybinę energetikos politiką formuojančių asmenų tarpusavio koordinavimo.

Lentelėje pateiktų pataisų pagrindimas:

1.  Jei sistemų jungimo elementas (transeuropinis tinklas) kuriamas tiekimo saugumo užtikrinimo tikslais, siekiant išvengti gamybinių pajėgumų neatitikimo pasekmių ne visuomet galima laikytis rinkos principų, kadangi investicijų gavimo laikas gali neatitikti konkurencingos rinkos dalyvių tikslų.

2.  Jei elektros energijos rinkos dalyviai nėra suinteresuoti jungti sistemas, tinklo elementų kūrimas gali būti pavedamas sistemos operatoriams paslaugų teikimo visuomenei forma.

3.  Jei tinklo elementai bus kuriami naudojant ES finansinę paramą, prioritetų nustatymo procesas bus vykdomas konkurencijos tarp konkrečių regionų ir valstybių narių pagrindu. Jį pirmiausiai turi vykdyti Komisija prižiūrint Parlamentui, vadovaujantis biudžetine procedūra.

4.  Regioninis koordinatorius profesionaliai surinks į vieną vietą konkretaus sistemų jungimo darbe dalyvaujančių valstybių narių įvairių suinteresuotų šalių (sistemų operatorių, kontrolierių, finansinių rėmėjų, suinteresuotų rinkos dalyvių, vartotojų) interesus.

5.  Tinklo elementai sudaro tik vieną iš sudėtinių tiekimo sistemų, kurias valdo sistemos operatoriai, dalių.

6.  Būtų neteisinga klaidinti vartotojus pažadais, kad kainos tuoj pat sumažės.

7.  Baltijos valstybės yra izoliuotos nuo ES vidaus rinkos, o Lietuvos įsipareigojimas uždaryti savo atominę elektrinę sukurs rimtą grėsmę tinkamam elektros energijos tiekimui.

8.  Visuotinės reikšmės projektai turi įtakos ne tik atskiros valstybės narės (arba teritorijos) tiekimo sistemai.

9.  Naftą saugiau transportuoti vamzdynu nei jūra arba keliais.

10. Tikėtina, kad tokią apklausą bei įvertinimą teks atlikti daugiau nei dviejose valstybėse narėse.

11. Greito įgyvendinimo žadėti neįmanoma iš dalies dėl ankstesniame punkte minimos apklausos. Siekiant sutelkti profesinę patirtį ir sumažinti padėties neaiškumą tuo atveju, jei kiekviena valstybė narė darbuosis atskirai jungtiniame projekte, regioninis koordinatorius galėtų suvaidinti stabilizuojantį vaidmenį ir profesionaliau atstovauti projektui konsultacijose su europiniu koordinatoriumi, kurį skiria Komisija.

12. 11 pataisos tolesnio plėtojimo rezultatas.

13. Koordinatoriai visus klausimus sprendžia tarpusavyje, įskaitant konsultacijas ir rekomendacijas finansavimo bei tinklų / sistemų funkcionavimo klausimais.

14. 11 pataisos tolesnio plėtojimo rezultatas.

15. 11 pataisos tolesnio plėtojimo rezultatas.

16. Konkurencingos rinkos dalyviai yra gamintojai, už rinkodarą atsakingi asmenys ir vartotojai. Sistemos operatorių vaidmuo yra kitoks, o tokia terminija jau buvo vartojama Direktyvose 2003/54/EB ir 2003/55/EB.

PAKEITIMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas[1]	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 4 konstatuojamoji dalis
(4) Energetikos infrastruktūra turi būti kuriama ir eksploatuojama taip, kad energijos vidaus rinka galėtų efektyviai funkcionuoti, nemenkinant strateginių ir, kai to reikia, universalių paslaugų kriterijų reikšmės.	(4) nergetikos infrastruktūra turi būti kuriama ir eksploatuojama taip, kad energijos vidaus rinka galėtų efektyviai funkcionuoti, tinkamai atsižvelgiant į konsultacijų su visuomene procedūras, bei nemenkinant strateginių ir universalių paslaugų kriterijų reikšmės bei viešojo sektoriaus įsipareigojimų.
Pakeitimas 2 5 konstatuojamoji dalis
(5) Transeuropinių energijos tinklų prioritetus lemia tai, kad auga jų reikšmė didinant energijos tiekimo saugumą ir įvairovę Bendrijos mastu, įtraukiant stojančiųjų šalių energijos tinklus į bendrą sistemą ir užtikrinant suderintą šių tinklų veikimą Bendrijoje ir kaimyninėse šalyse. Iš tiesų Europos Sąjungos kaimyninės šalys vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį Sąjungos energetikos politikoje. Jos tiekia didžiąją dalį ES reikalingų gamtinių dujų, yra svarbios pirminės energijos perdavimo į ES šalis partnerės, palaipsniui įgaunančios vis didesnę reikšmę Bendrijos dujų ir elektros vidaus rinkose.	(5) Transeuropinių energijos tinklų prioritetus lemia tai, kad auga jų reikšmė didinant energijos tiekimo saugumą ir įvairovę Bendrijos mastu, įtraukiant naujų valstybių narių ir stojančiųjų šalių energijos tinklus į bendrą sistemą ir užtikrinant suderintą šių tinklų veikimą Bendrijoje ir kaimyninėse šalyse, prieš tai pasitarus su susijusiomis valstybėmis narėmis. Iš tiesų Europos Sąjungos kaimyninės šalys vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį Sąjungos energetikos politikoje. Jos tiekia didžiąją dalį ES reikalingų gamtinių dujų, yra svarbios pirminės energijos perdavimo į ES šalis partnerės, palaipsniui įgaunančios vis didesnę reikšmę Bendrijos dujų ir elektros vidaus rinkoje.
Justification
The incorporation of new Member States energy networks into trans-European networks will facilitate the cohesion process in the enlarged EU. The development of alternative energy sources is also important in achieving the technological progress in EU's industry and will diversify the energy supply sources.
Pakeitimas 3 10 konstatuojamoji dalis
(10) Reikia sukurti palankesnes sąlygas transeuropinių energetikos tinklų plėtrai, pirmiausia skatinant už tinklus atsakingų bendrovių techninį bendradarbiavimą, palengvinant leidimų suteikimo procedūrų, taikomų valstybėse narėse tinklų projektams, įgyvendinimą, taip siekiant sumažinti vėlavimą, ir naudojant, kai tinkama, fondus, priemones ir turimas Bendrijos finansavimo programas.	(10) Reikia sukurti palankesnes sąlygas transeuropinių energetikos tinklų plėtrai, pirmiausia skatinant už elektros ir dujų sistemų funkcionavimą ir reguliavimą atsakingų bendrovių techninį bendradarbiavimą, palengvinant leidimų suteikimo procedūrų, taikomų valstybėse narėse tinklų projektams, įgyvendinimą, taip siekiant sumažinti vėlavimą, ir naudojant, kai tinkama, fondus, priemones ir turimas Bendrijos finansavimo programas.
Pakeitimas 4 3 straipsnio a dalis
a) skatinti vidaus rinkos apskritai, o ypač energetikos vidaus rinkos efektyvią veiklą, kartu skatinant racionalią energijos išteklių gamybą, transportavimą, paskirstymą ir panaudojimą bei atsinaujinančios energijos šaltinių sujungimą ir plėtrą, siekiant sumažinti energijos kainą vartotojams bei prisidėti prie energijos šaltinių diversifikavimo;	a) skatinti vidaus rinkos apskritai, o ypač energetikos vidaus rinkos efektyvią veiklą ir plėtrą, kartu skatinant racionalią energijos išteklių gamybą, transportavimą, paskirstymą ir panaudojimą bei atsinaujinančios energijos šaltinių sujungimą ir plėtrą, siekiant sumažinti energijos kainą vartotojams bei prisidėti prie energijos šaltinių diversifikavimo;
Justification
The EU should put more efforts while planning and developing energy production. The use of non fossil and renewable energy resources will have positive environmental impact.
Pakeitimas 5 3 straipsnio c dalis
(c) didinti energijos tiekimo saugumą, ypač stiprinant santykius su trečiosiomis šalimis energetikos sektoriuje visų susijusių šalių naudai, ypač Energetikos chartijos sutarties tinkle ir su Bendrija sudarytose bendradarbiavimo sutartyse.	(c) didinti energijos tiekimo saugumą, derinti energijos tiekimą, siekiant išvengti priklausomumo nuo vieno tiekimo šaltinio. Stiprinti santykius su trečiosiomis šalimis energetikos sektoriuje visų susijusių šalių naudai, ypač Energetikos chartijos sutarties tinkle ir su Bendrija sudarytose bendradarbiavimo sutartyse.
Justification
Dependence on a single energy supply source could to impact on a foreign EU policy and thus reduce EU role as a global partner.
Pakeitimas 6 4 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
	(ba) užtikrinant perdavimo tinklų iš Baltijos valstybių į Centrinės Europos ir Šiaurės šalių aktyvios veiklos sritis.
Pakeitimas 7 6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Ekonominio gyvybingumo įvertinimas turi būti pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, kurioje atsižvelgiama į visas sąnaudas ir naudą vidutiniu ir (arba) ilgu laikotarpiu, susijusias su aplinkos aspektais, tiekimo saugumu ir indėliu į ekonominę ir socialinę sanglaudą. Visuotinės svarbos projektams, susijusiems su kurios nors valstybės narės teritorija, reikalingas jos pritarimas.	Ekonominio gyvybingumo įvertinimas turi būti pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, kurioje atsižvelgiama į visas sąnaudas ir naudą vidutiniu ir (arba) ilgu laikotarpiu, susijusias su aplinkos aspektais, tiekimo saugumu ir indėliu į ekonominę ir socialinę sanglaudą. Visuotinės svarbos projektams, susijusiems su vienos arba kelių valstybių narių teritorija, reikalingas šių valstybių narių pritarimas.
Pakeitimas 8 7 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)
	(ba) jie turi sumažinti jūrų ir kelių transporto poveikį aplinkai.
Pakeitimas 9 8 straipsnio 9 dalis
9. Jei projekto, kuris buvo paskelbtas europinės reikšmės projektu, sudėtyje yra su pasieniu susijusi sritis, kurios techniškai ir finansiškai neįmanoma padalyti, šios dvi valstybės narės įvykdo tarpvalstybinę apklausą, siekdamos įvertinti pasienio sritį ir prieš patvirtindamos projektą pasiteirauti visuomenės nuomonės.	9. Jei projekto, kuris buvo paskelbtas europinės reikšmės projektu, sudėtyje yra su pasieniu susijusi sritis, kurios techniškai ir finansiškai neįmanoma padalyti, atitinkamos valstybės narės įvykdo tarpvalstybinę apklausą, siekdamos įvertinti pasienio sritį ir prieš patvirtindamos projektą pasiteirauti visuomenės nuomonės.
Pakeitimas 10 10 straipsnio 6 a dalis (nauja)
	6a. Koordinavimas turi būti proporcingas projektų išlaidoms, siekiant išvengti nereikalingų administravimo sunkumų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos transeuropinių energijos tinklų gairės ir naikinami sprendimai Nr. 96/391/EB ir Nr. 1229/2003/EB
Nuorodos	KOM(2003)0742 – C5-0064/2004 – 2003/0297(COD)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę teikiantis komitetas Paskelbimo per plenarinį posėdį data	ECON 16.9.2004
Glaudesnis bendradarbiavimas	Nėra
Pranešėjas   Paskyrimo data	Guntars Krasts 13.9.2004
Svarstymas komitete	18.1.2005	1.2.2005		15.3.2005
Priėmimo data	15.3.2005
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		29 2 11
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zsolt Lįszló Becsey, Pervenche Berčs, Pier Luigi Bersani, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Elisa Ferreira, José Manuel Garcķa-Margallo y Marfil, Robert Goebbels, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Ian Hudghton, Christopher Huhne, Sophia in 't Veld, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Enrico Letta, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Karin Riis-Jųrgensen, Dariusz Rosati, Eoin Ryan, Antolķn Sįnchez Presedo, Manuel António dos Santos, Peter Skinner, Margarita Starkevičiute, Ivo Strejcek, Sahra Wagenknecht
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jean-Marie Cavada, Jorgo Chatzimarkakis, Harald Ettl, Jįn Hudackż, Ona Juknevičiene, Werner Langen, Jules Maaten, Thomas Mann, Andreas Schwab
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

• [1]  OL dar neskelbta.

APLINKOS APSAUGOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (17.3.2005)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos transeuropinių energetikos tinklų gairės ir naikinami sprendimai Nr. 96/391/EB ir Nr. 1229/2003/EB
(KOM(2003)0742 – C5‑0064/2004 – 2003/0297(COD))

Nuomonės referentas: Claude Turmes

TRUMPAS PAGRINDIMAS

TEN-E: Pirkinių sąrašas ar susitelkimas ties tvaria energetikos sistema?

A) Bendras interesas ar kalėdinių pirkinių sąrašas?

I ir III pasiūlytų teisės aktų priedai nėra atrankiniai; juose ne tiek rimtai stengiamasi strategiškai racionalizuoti investavimą, kiek įtraukti visas būsimų poreikių galimybes.

Šio „kalėdinių pirkinių sąrašo“ (230 projektų) priežastis yra dabartinis atrankos metodas. Dėl valstybinių energetikos įmonių spaudimo ES vyriausybės rėmė savo pačių projektus. Be to, Komisija, užuot nustačiusi realius atrankos kriterijus, tik šiek tiek pataiso valstybių narių pateiktus pasiūlymus.

Negalima leisti, kad tokia padėtis tęstųsi. Turi būti pateikta daugiau visų pasiūlytų projektų detalių; įskaitant informaciją apie jų kainą; ilgalaikį poveikį rinkai ir aplinkai. Tačiau mes taip pat turime iškelti klausimą apie pagrindinę tinklo kūrimo logiką.

B) Daugiau linijų = konkurencingesnės ES rinkos?

ES Komisija nustatė, kad kiekvienos valstybės narės importo/eksporto pajėgumas turėtų sudaryti 10 proc. jos bendro pajėgumo, siekiant paskatinti konkurenciją ir pagreitinti liberalizavimą. Tačiau nėra faktų, leidžiančių manyti, kad pasiekus užsibrėžtus 10 proc. gerokai padidės konkurencingumas. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės eksporto pajėgumas tesiekia 3 proc., bet ji turi konkurencingiausias elektros sistemas, o tokiose šalyse kaip Italija, kurioje importo pajėgumas siekia 25 proc., elektros kainos yra didelės dėl neveikiančios rinkos.

Turimi duomenys rodo, kad konkurencinga, gerai veikianti elektros rinka labiau priklauso nuo aiškaus ir apibrėžto rinkos reguliavimo (kainų atskyrimo, griežtos piktnaudžiavimo rinka kontrolės, naujų įplaukų skatinimo), nei nuo importo pajėgumo lygmens reikalavimo.

Sukūrus dirbtinius (ir ES finansuojamus) tinklus, sektoriaus konkurencingumas nepadidės, bet veikiau plėsis oligopolijos struktūros energijos sektoriuje. Jau dabar aštuonioms didžiausioms komunalinėms įmonėms priklauso 75 proc. elektros gamybos rinkos, be to, jos taip pat kontroliuoja svarbius tinklus ir netgi dar svarbesnę prekybos rinką.

C) Daugiau linijų = daugiau saugumo?

Didelė dalis ES TEN-E biudžeto yra skiriama papildomoms energijos linijoms tarp Italijos ir jos kaimyninių šalių. Taip yra nepaisoma didžiausio nesenoje Europos istorijoje elektros srovės nutrūkimo priežasčių ir pamokų.

Italijos atvejis aiškiai parodo, kad ypač didelis tinklų galingumas neužtikrina tiekimo saugumo. Kaip aiškiai nurodė aukščiausias Prancūzijos energijos administracijos valstybės tarnautojas D. Maillard, „galima būtų teigti […], kad elektros srovės nutrūkimas Italijoje gali būti susietas su per dideliu sieną kertančių tinklų skaičiumi“ (Energie Plus, 2004 1 15).

Patirtis rodo, kad saugiam energijos tiekimui nereikalingas tolimų atstumų energijos transportavimas. Veikiau priešingai – lokalizuota gamyba gerokai padidina tiekimo saugumą, taip sumažėja poveikis aplinkai, sukuriama daugiau darbo vietų ir smarkiai apribojamas investicijų naujiems tinklams poreikis. Naudojant paskirstytą, ypač atsinaujinančios energijos, gamybą, kaip pabrėžė Tarptautinė energijos agentūra, sektorius išmes mažiau CO2 nei galėtų būti kitais atvejais.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Italija taip priklausoma nuo importo yra ta, kad šiandienėje iškreiptoje ES elektros rinkoje buvo mažai investuojama į naują energijos gamybą Italijoje, kadangi:

- importo pajėgumo paskirstymas kontroliuojamas remiantis ne rinka pagrįsta sistema, o tai prieštarauja ES įstatymams (kai kurios Italijos įmonės nemokamai naudojasi tinklu importuodamos didelius elektros kiekius iš Prancūzijos),

- Audito Rūmai patvirtino (2005 2 1), kad EPF eksportuoja elektrą žemesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis,

- dominuojančios įmonės trukdo naujiems dalyviams patekti į rinką.

Vienas iš slaptų TEN-E darbotvarkės punktų yra išsaugoti EPT dempingo praktiką. Dėl to abejojame prioritetais, suteiktais jungtims tarp Prancūzijos ir jos kaimyninių šalių.

D) Tikri TEN-E prioritetai

Visi pasiūlyti visuotinės svarbos projektai turi būti įvertinti, siekiant įsitikinti ar jie yra būtini, ar juos palaiko vietiniai gyventojai, ar jie neiškreips rinkos, sudarys sąlygas plėtoti paskirstytą gamybą ir nesumažins tiekimo saugumo. Šių kriterijų neatitinkantys Europos interesų projektai turi būti atmesti. Be to, siekiant išvengti rinkos iškraipymų ir užtikrinti, kad lėšos skiriamos tik aplinkos ir ekonominę pusiausvyrą užtikrinantiems projektams, jūsų pranešėjas siūlo išbraukti visus priedus, kol ES institucijos aiškiai išplėtos ir pritaikys šiuos kriterijus.

D.1 TEN-E dujų prioritetai

Sklandi ir konkurencinga Europos dujų rinka yra išankstinė sąlyga:

Ø veikiančiai elektros rinkai, kadangi didžioji naujų ES elektros rinkos dalyvių dalis bus labai efektyvios dujų energijos stotys,

Ø labiau decentralizuotai sistemai, įskaitant bendrą gamybą, ir tokiu būdu palankesnei aplinkai ir stabilesnei elektros sistemai.

Mažesnių, lankstesnių energijos stočių ir geresnio Europos elektros rinkų suderinimo (pastarasis sumažins dirbtinius trumpalaikius srautus, kilusius dėl šiandienės rinkos trūkumų) derinys palengvins šiandienio sutrikdyto Europos tinklo padėtį.

Kad dujų rinka gerai veiktų, būtina reglamentuoti prieigą prie dujų išteklių. Taip pat reikia reguliariai gerinti Europos efektyvumą dujų srityje, naudojant ilgalaikes priemones, tokias kaip ilgalaikiai skirstytojų įsipareigojimai mažinti išeikvojimą. Tik naudojant tokias priemones ES galės įgyvendinti savo klimato kaitos įsipareigojimą.

D.2 TEN-E elektros prioritetai

Vienintelis prioritetas turi būti atsinaujinančios energijos integravimas į tinklą. TEN-E turi galutinai ir skubiai paremti didelių vėjo malūnų sistemų Šiaurės jūros teritorijoje ir kitose Europos dalyse projektą.

PAKEITIMAI

Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas[1]	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 4 konstatuojamoji dalis
(4) Energetikos infrastruktūra turi būti kuriama ir eksploatuojama taip, kad energijos vidaus rinka galėtų efektyviai funkcionuoti, nemenkinant strateginių ir, kai to reikia, universalių paslaugų kriterijų reikšmės.	(4) Energetikos infrastruktūra turi būti kuriama ir eksploatuojama taip, kad energijos vidaus rinka galėtų efektyviai funkcionuoti, tinkamai atsižvelgiant į konsultacijų su visuomene procedūras, bei nemenkinant strateginių ir universalių paslaugų kriterijų reikšmės.
Justification
When new infrastructure is built and the arrangements for maintaining or enhancing it are laid down, the impact which these will have on the environment and the surrounding area must be taken into account and procedures for the prior notification and consultation of the general public in accordance with current Community rules must be followed.
Pakeitimas 2 8 konstatuojamoji dalis
(8) Kadangi projektų reikalavimai gali keistis, jie yra pateikiami preliminariai. Todėl Komisija turi teisę juos atnaujinti. Jeigu projektas gali turėti didelę politinę ir ekonominę reikšmę, svarbu rasti teisinės kontrolės ir lankstumo pusiausvyrą atrenkant Bendrijos paramos nusipelnančius projektus.	(8) Kadangi projektų reikalavimai gali keistis, jie yra pateikiami preliminariai. Todėl Komisija turi teisę juos atnaujinti. Jeigu projektas gali turėti didelę politinę, aplinkos apsaugos ir ekonominę reikšmę, svarbu rasti teisinės kontrolės ir lankstumo pusiausvyrą atrenkant Bendrijos paramos nusipelnančius projektus.
Justification
Building high voltage lines, high-pressure gas pipelines or storage facilities may have not only considerable political and economic implications but environmental ones as well.
Pakeitimas 3 10 konstatuojamoji dalis
(10) Reikia sukurti palankesnes sąlygas transeuropinių energetikos tinklų plėtrai, pirmiausia skatinant už tinklus atsakingų bendrovių techninį bendradarbiavimą, palengvinant leidimų suteikimo procedūrų, taikomų valstybėse narėse tinklų projektams, įgyvendinimą, taip siekiant sumažinti vėlavimą, ir naudojant, kai tinkama, fondus, priemones ir turimas Bendrijos finansavimo programas.	(10) Reikia sukurti palankesnes sąlygas transeuropinių energetikos tinklų plėtrai, pirmiausia plėtojant alternatyvius ir decentralizuotus energijos šaltinius bei skatinant už tinklus atsakingų bendrovių techninį bendradarbiavimą, palengvinant leidimų suteikimo procedūrų, taikomų valstybėse narėse tinklų projektams, įgyvendinimą, taip siekiant sumažinti vėlavimą, ir naudojant, kai tinkama, fondus, priemones ir turimas Bendrijos finansavimo programas, įskaitant projektus, skirtus gaminti energiją naudojant decentralizuotus ir atsinaujinančius energijos šaltinius.
Justification
Giving priority to investment which will promote the development of more decentralised networks and of energy sources which already exist in the geographical area concerned will enable technical cooperation amongst the various operators to be maximised and will result in lower environmental impact, whilst at the same time reducing the cost of excessively expensive interconnections.
Pakeitimas 4 10a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(10a) Kadangi transeuropiniams energetikos tinklams skiriamas biudžetas nėra didelis ir svarbiausia jo dalis atitenka ekonominio pagrįstumo analizei, tokiam - ypač tarpregioniniam - tinklų sujungimui finansuoti turi būti naudojami Bendrijos struktūriniai fondai, finansinės programos ir priemonės.
Pakeitimas 5 9 konstatuojamoji dalis
(9) Turėtų būti įmanoma gerinti kai kurių prioritetinių projektų arba prioritetinių projektų dalių, arba prioritetinių projektų grupių rengimą ir įgyvendinimą sukuriant koordinavimo komandą, kurioje dalyvautų Bendrija, kol tie projektai tęsis. Todėl Komisija bus įgaliota tokiam (-iems) projektui (-ams) skirti Europos koordinatorių vartotojų ir operatorių bendradarbiavimui skatinti ir užtikrinti, kad būtų vykdoma reikiama priežiūra, siekiant informuoti Bendriją apie pažangą.	Išbraukta.
Justification
Cross border co-operation has occurred in the past without the Commission saying it can occur.
Pakeitimas 6 11 konstatuojamoji dalis
(11) Visuotinės svarbos projektų, jiems keliamų reikalavimų ir prioritetinių projektų nustatymas neturi iš anksto nulemti projektų, planų ar programų poveikio aplinkai įvertinimo rezultatų.	(11) Visuotinės svarbos projektų, jiems keliamų reikalavimų ir prioritetinių projektų nustatymas neturi iš anksto nulemti projektų, planų ar programų būtino konsultavimosi su visuomene proceso ir poveikio aplinkai įvertinimo rezultatų.
Justification
These heavy projects such as building high voltage grid lines must always be endorsed by local and regional citizens. There is no point to overrule the public consultation process.
Pakeitimas 7 2 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis
2) dujų tinkluose (kuriais tiekiamos natūralios arba olefino dujos):	2) dujų tinkluose (kuriais tiekiamos natūralios, biodujos arba olefino dujos):
Justification
Le soutien de l’Union à une infrastructure serait injustifié si les opérateurs pouvaient discriminer contre l’utilisation de ressources d’origine communautaires et en faveur de gaz importé vers l’Union. Ce pourrait être le cas pour le transport du biogaz.
Pakeitimas 8 3 straipsnis b punktas
b) palengvinti Bendrijos mažiausiai privilegijuotų ir salų regionų vystymąsi ir atsivėrimą ir tokiu būdu prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo;	b) palengvinti Bendrijos mažiausiai privilegijuotų ir salų regionų vystymąsi ir atsivėrimą, ypač skatinti vietinių tinklų plėtrą bei vietinių išteklių tokių, kaip kogeneracinės jėgainės ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, panaudojimą ir tokiu būdu prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo atitinkamame regione bei su kitais regionais;
Justification
In outlying regions in particular, priority must be given to methods of energy production which are more compatible with the environment and with the sustainable development of the geographical area concerned, not least in terms of social cohesion and employment.
Pakeitimas 9 3 straipsnio d punktas
d) prisidėti prie darnaus vystymosi ir didinti aplinkos apsaugos laipsnį, ypač mažinant energijos transportavimo keliamą grėsmę aplinkai.	d) stiprinti darnų vystymąsi ir didinti aplinkos apsaugos laipsnį, ypač kogeneracijos, energijos veiksmingumo, energijos paslaugų ir atsinaujinančios energijos srityse, mažinant socialinę riziką bei energijos transportavimo keliamą grėsmę aplinkai.
Justification
The Commission appears to be justifying the principle of the building of new infrastructure by reference to the protection of the environment and sustainable development. However, such heavy infrastructure in itself causes nuisance, and above all in principle skews competition between local, decentralised energy sources on the one hand and remote, centralised sources on the other in the latter's favour. Part of the benefits of decentralised energy sources (renewable or cogeneration) is precisely avoiding the building of transport and transmission or distribution infrastructure, whilst improving the stability and security of energy systems
Pakeitimas 10 4 straipsnis 1 punkto a punktas
a) pritaikyti ir plėsti energetikos tinklus, siekiant prisidėti prie vidaus energijos tinklo veiklos, pašalinti tinklų - ypač tarpvalstybinių - silpnas vietas, mažinti užsikimšimą, papildyti trūkstamas grandis ir atsižvelgti į poreikius, kylančius dėl elektros ir gamtinių dujų vidaus rinkos veiklos bei Europos Sąjungos plėtros;	a) pritaikyti ir plėsti energetikos tinklus, siekiant prisidėti prie vidaus energijos tinklo veiklos, pašalinti tinklų - ypač tarpvalstybinių - silpnas vietas, mažinti užsikimšimą, papildyti trūkstamas grandis, padidinti atsinaujinančios energijos šaltinių dalį energijos rinkoje ir atsižvelgti į poreikius, kylančius dėl elektros ir gamtinių dujų vidaus rinkos veiklos bei Europos Sąjungos plėtros;
Justification
Increasing renewable energy sources' share of the energy market is a key plank of a sustainable European energy policy, hence it too must be mentioned as a priority for Community action in respect of trans-European energy networks.
Pakeitimas 11 4 straipsnio 3 punkto a punktas
a) plėsti gamtinių dujų tinklus, siekiant patenkinti Europos Bendrijos gamtinių dujų sunaudojimo poreikius ir užtikrinti gamtinių dujų tiekimo sistemų kontrolę;	a) plėsti dujų tinklus, siekiant patenkinti Europos Bendrijos dujų sunaudojimo poreikius ir užtikrinti dujų tiekimo sistemų kontrolę;
Justification
Deletion of the word 'natural' for reasons of consistency with Article 2(2).
Pakeitimas 12 4 straipsnio 3 punkto c punktas
c) tiesti ir integruoti olefino dujų tinklus, siekiant patenkinti Bendrijos pramonės olefino dujų sunaudojimo poreikį.	Išbraukta.
Justification
This is a particular case, which need not be covered by a specific article
Pakeitimas 13 5 straipsnio a punktas
a) visuotinės svarbos projektų, įskaitant ir prioritetinius, išskyrimas;	a) visuotinės svarbos projektų išskyrimas pagal 6 straipsnyje išdėstytus kriterijus;
Justification
The priority of a project is determined by the application of selection criteria, to be discussed and decided on by the European institutions, in particular the European Parliament. It is the application of such criteria which provides justification for EU support, not simply the fact that a name is placed on a list by the Commission or the Member States themselves
Pakeitimas 14 6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Ekonominio gyvybingumo įvertinimas turi būti pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, kurioje atsižvelgiama į visas sąnaudas ir naudą vidutiniu ir (arba) ilgu laikotarpiu, susijusias su aplinkos aspektais, tiekimo saugumu ir indėliu į ekonominę ir socialinę sanglaudą. Visuotinės svarbos projektams, susijusiems su kurios nors valstybės narės teritorija, reikalingas jos pritarimas.	Ekonominio gyvybingumo įvertinimas turi būti pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, kurioje atsižvelgiama į visas sąnaudas ir naudą vidutiniu ir (arba) ilgu laikotarpiu, susijusias su visais aplinkai daromo antrinio poveikio ir kitais aplinkos apsaugos aspektais, tiekimo sauga ir prisidėjimu prie ekonominės ir socialinės sanglaudos. Visuotinės svarbos projektams, susijusiems su valstybės narės teritorija, reikalingas jos pritarimas.
Justification
The incorporation of all external costs relating to the environment must form an integral part of this assessment of economic viability.
Pakeitimas 15 7 straipsnio, 3 dalies b ir b a punktai (nauji)
b) jie prisideda prie Bendrijos tiekimo saugumo didinimo.	b) jie prisideda prie Bendrijos tiekimo saugumo didinimo ir/arba
	b a) juos pasitelkiant padidės atsinaujinančios energijos, energijos efektyvumo paslaugų arba kogeneracijos naudojimas.
Justification
For the rest, priority projects 'compatible with sustainable development' must be in keeping with other EU energy policies (renewable energy sources, cogeneration and/or energy services).
Pakeitimas 16 8 straipsnis
8 straipsnis	Išbraukta.
Europinės svarbos projektai
1. Atrinkti projektai, esantys 7 straipsnyje apibrėžtose prioritetinėse ašyse, kurie yra tarpvalstybinio pobūdžio arba akivaizdžiai veikia tarpvalstybinio perdavimo pajėgumą, yra paskelbti europinės svarbos projektais.
Šie projektai yra pateikti IV priede.
2. Kai valstybės narės pristato projektus Sanglaudos fondo kontekste pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 10 straipsnį, jos pirmenybę teikia projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais.
3. Kai valstybės narės pristato projektus transeuropinio tinklo biudžeto kontekste pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2236/95 10 straipsnį, jos pirmenybę teikia europinės svarbos projektams.
4. Kai valstybės narės pristato projektus Struktūrinio fondo kontekste pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, jos pirmenybę teikia projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais.
5. Komisija prižiūri, kad valstybės, gaunančios naudą iš struktūrinių pasirengimo narystei priemonių, pateikdamos projektus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1267/1999 2 ir 7 straipsnių nuostatas, pirmenybę teiktų projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais.
6. Jeigu paaiškėja, kad vieno iš projektų, paskelbtų europinės svarbos projektu, vykdymo pradžia smarkiai vėluoja arba vėluos, Komisija prašo susijusių valstybių narių per tris mėnesius pateikti šio vėlavimo priežastis.
Gavusi ir išnagrinėjusi valstybių narių atsakymą, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, gali nuspręsti atšaukti projekto, kaip europinės svarbos projekto, įvertinimą.
7. Praėjus penkeriems metams po projekto, paskelbto europinės svarbos projektu, arba vienos iš jo dalių įgyvendinimo, susijusios valstybės narės įvertina jo socialinį ekonominį poveikį bei poveikį aplinkai, įskaitant jo poveikį prekybai tarp valstybių narių, teritorinei sanglaudai ir tvariam vystymuisi.
Valstybės narės informuoja Komisiją apie šio įvertinimo rezultatus.
8. Projektą paskelbus europinės svarbos projektu, susijusios valstybės narės, esant reikalui, prieš gaudamos leidimą pradėti, kiekvienai svarstomai projekto daliai taiko suderintas projekto vertinimo ir visuomenės konsultavimo procedūras.
9. Jei projekte, paskelbtame europinės svarbos projektu, yra tarpvalstybinė dalis, kuri techniniu ir finansiniu požiūriu negali būti padalyta, abi susijusios valstybės narės pradeda tarpvalstybinį tyrimą, kurio tikslas - prieš gaunant leidimą vykdyti projektą - įvertinti tą abiem valstybėms bendrą dalį ir pasikonsultuoti su visuomene.
10. Koordinuojamos arba tarpvalstybinio tyrimo procedūros, minimos 8 ir 9 dalyse, taikomos nepažeidžiant Bendrijos įstatymais nustatytų įsipareigojimų dėl aplinkos apsaugos, ypač susijusių su poveikio aplinkai įvertinimu.
Susijusios valstybės narės informuoja Komisiją apie koordinuojamų arba tarptautinio tyrimo procedūrų pradžią ir rezultatą.
Justification
By passing the necessary process of consultation and authorisation through local bodies and national government is unacceptable, since it goes against ratified commitments of the EU and its member-states such as the Aarhus protocol. Furthermore, choosing such a hypothetical list of infrastructure to the Commission, without co-decision nor consultation of regions, is even more unacceptable without a set of objective criteria.
Pakeitimas 17 9 straipsnis
9 straipsnis	Išbraukta.
Europinės svarbos projektų vykdymas
1. Europinės svarbos projektai greitai pradedami įgyvendinti.
Per šešis mėnesius po šio sprendimo įsigaliojimo valstybės narės Komisijai pateikia šių projektų įgyvendinimo kalendorių, kuriame pateikiama:
a) tikslus numatytas projekto planavimo patvirtinimo procedūros atlikimo laikas,
b) ekonominio pagrįstumo tyrimo ir projektavimo etapo kalendorius,
c) projekto statymo laikotarpis,
d) projekto veiklos pradžios data.
2. Valstybės narės Komisijai pateikia metines ataskaitas apie pažangą, pasiektą įgyvendinant 1 dalyje nurodytus projektus.
Jeigu pažanga yra lėtesnė nei buvo numatyta Komisijai pateiktame kalendoriuje, valstybės narės turi Komisijai pateikti peržiūrėtą planą.
3. Valstybės narės taiko visas galimas priemones, siekdamos užtikrinti, kad leidimo visuotinės svarbos projektams išdavimo procedūra būtų veiksminga ir be priežasties nevėluotų.
Justification
Though the text pays lip service to the due process of concertation with local bodies and decisions, article 9-3 in particular reveals that the objective of the text is to weaken the democratic process. Article 9 would justify the imposition of infrastructure by member states against the will of the public or the local bodies, and would give a “European” excuse to circumvent democratic process.
Pakeitimas 18 10 straipsnis
10 straipsnis	Išbraukta.
Europos koordinatorius
1. Po pasitarimo su susijusiomis valstybėmis narės, Komisija gali paskirti Europos koordinatorių. Koordinatorius veikia Komisijos vardu ir jai atstovauja. Europos koordinatorius yra atsakingas tik už vieną prioritetinį projektą arba vieno prioritetinio projekto dalį. Jo užduotis, jei reikia, gali būti išplėsta ir apimti kitus susijusius prioritetinius projektus.
Europos koordinatorius renkamas atsižvelgiant į jo Europos institucijų ir klausimų, susijusių su finansavimu ir techniniu įvertinimu, didelių projektų socialinį ekonominį ir aplinkos apsaugos išmanymą.
3. Sprendime dėl Europos koordinatoriaus paskyrimo patikslinami jo pareigų vykdymo ypatumai.
4. Europos koordinatorius:
a) skatina bendrų projektų vertinimo metodų taikymą, projektų iniciatoriams pataria kaip sutvarkyti finansinę projektų dalį ir, jei reikia, pateikia savo nuomonę dėl klausimų, susijusių su tinklų eksploatavimu;
b) kiekvienai metais Komisijai pateikia ataskaitą apie padarytą pažangą vykdant projektą ar projektus, už kuriuos jis yra atsakingas, apie reguliavimo ar kitus aspektus, kurie gali turėti įtakos projekto arba projektų savybėms, bei apie galimus sunkumus ir kliūtis, dėl kurių projekto įgyvendinimas gali smarkiai vėluoti;
c) skatina dialogą tarp operatorių, naudotojų, regioninės ir vietos valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų, siekdamas geriau perprasti transportavimo poreikius, suvaržymus bei paslaugų parametrus, reikalingus optimaliam finansuojamų infrastruktūrų naudojimui pasiekti.
5. Susijusios valstybės narės bendradarbiauja su Europos koordinatoriumi ir teikia jam informaciją, būtiną 4 dalyje nurodytoms pareigoms vykdyti.
6. Komisija gali klausti Europos koordinatoriaus nuomonės nagrinėdama Bendrijos finansavimo prašymus, susijusius su projektais ar projektų grupėmis, kuriems jis buvo paskirtas.
Justification
As proposed in the text, the European coordinator is created to accelerate the construction of infrastructure, and justify the by-passing of democratic processes. His mandate would be a facilitator of construction, and by itself would impede in the process of evaluating the costs and benefits of an infrastructure without prejudging the results of consultations. Thus one main motivation of the democratic process would be biased.
Pakeitimas 19 15 straipsnio 2 dalis
Šioje ataskaitoje dėmesys kreipiamas į prioritetinių projektų vykdymą ir į pažangą, padarytą juos realizuojant, bei į jų finansavimo būdus, ypač į Bendrijos finansavimo dalį, susijusią su tarpvalstybiniais tinklais, kaip nurodyta II priedo 1, 2 ir 7 punktuose.	Šioje ataskaitoje dėmesys kreipiamas į prioritetinių projektų vykdymą ir į pažangą, padarytą juos realizuojant, ir į jų poveikį atsinaujinančios energijos naudojimui bei į jų finansavimo būdus, ypač į Bendrijos finansavimo dalį, susijusią su tarpvalstybiniais tinklais, kaip nurodyta II priedo 1, 2 ir 7 punktuose.
Justification
The Commission report must also assess the direct and indirect effects on growth in renewable energy sources.
Pakeitimas 20 IV priedas
IV priedas TRANSEUROPINIAI ENERGETIKOS TINKLAI Europinės reikšmės projektai, nurodyti 8 straipsnyje ELEKTROS TINKLAI · Moulaine (FR)–Aubange (BE) linija · Avelin (FR)–Avelgem (BE) linija · Lienz (AT –Cordignano (IT) linija · Lanksčių alternatyvių dabartinių perdavimo sistemų tarp Italijos ir Slovėnijos įrengimas · Udine Ovest (IT)–Okroglo linija (SI) · S. Fiorano (IT)–Nave (IT)–Gorlago (IT) linija · Venezia Nord (IT)–Cordignano (IT) linija · St. Peter (AT)–Tauern (AT) linija · Südburgenland (AT)–Kainachtal (AT) linija · S. Fiorano (IT)–Robbia (CH) linija · Sentmenat (ES)–Bescanό (ES) – Baixas (FR) linija · Valdigem (PT)–Douro Internacional (PT)–Aldeadávila (ES) linija · Philippi (GR)–Hamidabad (TR) linija · Povandeninis kabelis Anglija (UK)-Nyderlandai · Povandeninis kabelis Airija–Velsas (UK) · Kasso (DK)–Hamburg (DE) linija · Lenkija–Lietuva jungtis · Povandeninis kabelis Suomija–Estija (Estlink) · Kasso (DK)–Revsing (DK)–Tjele (DK) linija · V.Hassing (DK)–Trige (DK) linija · Povandeninis kabelis Skagerak 4 (DK)–(NO) · Neuenhagen (DE)–Vierraden (DE)–Krajnik (PL) linija · Nauja tarpusavio jungtis Vokietija–Lenkija · Dürnrohr (AT)–Slavetice (CZ) linija DUJŲ TINKLAI · Šiaurės Transgas dujotiekis · Yamal–Europa dujotiekis · Medgas dujotiekis Alžyras–Ispanija–Prancūzija–kontinentinė Europa · Alžyras–Tunisas–Italija dujotiekis · Libija–Italija dujotiekis · Turkija–Graikija–Italija dujotiekis · Turkija–Austrija dujotiekis	Išbraukta.
Justification
Deleted to ensure consistency with the amendments to Articles 8 to 10.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį gaires dėl transeuropinių energetikos tinklų ir panaikinančio Sprendimus Nr. 96/391/EB ir Nr. 1229/2003/EB
Nuorodos	KOM(2003)0742 – C5-0564/2004 – 2003/0297(COD)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę teikiantis komitetas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	ENVI 16.9.2004
Glaudesnis bendradarbiavimas	Nėra
Pranešėjas   Paskyrimo data	Claude Turmes 1.9.2004
Svarstymas komitete	7.3.2005
Priėmimo data	15.3.2005
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		49 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Liam Aylward, Johannes Blokland, John Bowis, Frederika Brepoels, Martin Callanan, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Norbert Glante, Françoise Grossetete, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Mary Honeyball, Marie Anne Isler Béguin, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Peter Liese, Linda McAvan, Marios Matsakis, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Miroslav Ouzký, Adriana Poli Bortone, Vittorio Prodi, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Karin Scheele, Carl Schlyter, Richard Seeber, Kathy Sinnott, María Sornosa Martínez, Thomas Ulmer, Åsa Westlund
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	María del Pilar Ayuso González, David Casa, Bairbre de Brún, Jutta D. Haug, Roger Helmer, Erna Hennicot-Schoepges, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Urszula Krupa, Kartika Tamara Liotard, Jiří Maštálka, Andres Tarand, Claude Turmes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

• [1]  OL C xxx, 2004 10 12, p. xxx.

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (18.3.2005)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos transeuropinių energetikos tinklų gairės ir naikinami sprendimai Nr. 96/391/EB ir Nr. 1229/2003/EB
(KOM(2003)0742 – C5‑0064/2004 – 2003/0297(COD))

Nuomonės referentas: Michael Cramer

TRUMPAS PAGRINDIMAS

The proposed Decision addresses the nature and scope of Community action to establish guidelines for trans-European energy networks. The guidelines identify projects of common interest, including priority projects among trans-European electricity and gas networks. The Decision also addresses the extension and connection of networks to the new Member States and to countries bordering the European Union. Within the field of gas networks a distinction is made between natural gas and olefins which are mainly ethylene and propylene used in the chemical industry and are derived from petroleum. At present the primary product, olefins, is transported in Europe by pipeline (70%), ship (20%) and the rest by barge or rail and it is for this reason that, in view of the short time available, I am writing to inform you of my committee's opinion.

Pipeline is the most common mode of transport of olefins, the primary product, from refinery to conversion plant. However, every day in Europe 55kt of polyolefins, a derivative, are moved by road from conversion plants to plastics factories. This represents 2,600 lorries on the road each day or close to a million lorry movements a year.

A judicious expansion of the olefin-carrying pipeline grid would shorten distances between conversion plants and plastics factories. The increased use of pipeline and reduced use of road would have attendant gains. For the environment it would mean lower CO₂ and NOx emissions. In economic terms it would improve cost efficiency and plant use. It would also reduce accident risk.

Additionally pipeline expansion would integrate the five existing networks (British, French, ARA, Italian and East European) in one network.

Pakeitimai

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingąjį Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos pasiūlytas tekstas [1]1	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 2 konstatuojamoji dalis
(2) Šie naujieji transeuropinių tinklų prioritetai energetikos srityje kilo sukūrus atviresnę ir konkurencingesnę vidaus rinką energetikos srityje, įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl bendrų nuostatų vidaus rinkai elektros energijos srityje, po Direktyvos 2003/55/EB atšaukimo, bei įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl bendrų nuostatų vidaus rinkai gamtinių dujų srityje, panaikinančiai Direktyvą 98/30/EB. Šie prioritetai kyla iš 2001 kovo mėnesio Stokholmo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, kurio metu buvo diskutuojama apie infrastruktūrų, reikalingų energetikos rinkos veikimui, vystymą. Ypatingų pastangų reikėtų imtis siekiant daugiau naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, kaip prisidedančius prie tvarios plėtros politikos. Tačiau to reikėtų siekti nepažeidžiant įprastos rinkos pusiausvyros.	(2) Šie naujieji transeuropinių tinklų prioritetai energetikos srityje kilo sukūrus atviresnę ir konkurencingesnę vidaus rinką energetikos srityje, įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl bendrų nuostatų vidaus rinkai elektros energijos srityje, po Direktyvos 2003/55/EB atšaukimo, bei įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl bendrų nuostatų vidaus rinkai gamtinių dujų srityje, panaikinančiai Direktyvą 98/30/EB. Šie prioritetai kyla iš 2001 kovo mėnesio Stokholmo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, kurio metu buvo diskutuojama apie infrastruktūrų, reikalingų energetikos rinkos veikimui, vystymą. Ypatingų pastangų reikėtų imtis siekiant daugiau naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, kaip prisidedančius prie tvarios plėtros politikos. Tačiau to reikėtų siekti nepažeidžiant įprastos rinkos pusiausvyros. Reikia labai atsižvelgti į Bendrijos transporto politikos tikslus, o ypač į galimybę sumažinti eismą keliuose gamtinių dujų ir olefinų tiekimui naudojant vamzdynus.
Pakeitimas 2 2 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
	da) bet koks olefino vamzdyno nutiesimas vartotojams, kur tai įmanoma.
Pakeitimas 3 4 straipsnio 3 dalies c punktas
c) olefino dujų vamzdynų plėtra ir įjungimas, siekiant patenkinti Bendrijos pramonės vartotojų poreikį.	c) olefino dujų vamzdynų plėtra ir įjungimas, siekiant patenkinti Bendrijos pramonės vartotojų poreikį, bei olefinų vamzdynų nutiesimas vartotojams.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos transeuropinių energetikos tinklų gairės ir naikinami sprendimai Nr. 96/391/EB ir Nr. 1229/2003/EB
Nuorodos	KOM(2003)0742 – C5‑0064/2004 – 2003/0297(COD)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN16.9.2004
Glaudesnis bendradarbiavimas	Nėra
Nuomonės referentas:   Paskyrimo data	Michael Cramer 21.12.2004
Svarstymas komitete	2.2.2005	14.3.2005
Priėmimo data	15.3.2005
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		40 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Margrete Auken, Inés Ayala Sender, Etelka Barsi-Pataky, Sylwester Chruszcz, Paolo Costa, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Armando Dionisi, Petr Duchoň, Said El Khadraoui, Robert Evans, Mathieu Grosch, Ewa Hedkvist Petersen, Jeanine Hennis-Plasschaert, Stanisław Jałowiecki, Georg Jarzembowski, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Evelin Lichtenberger, Erik Meijer, Janusz Onyszkiewicz, Josu Ortuondo Larrea, Willi Piecyk, Luís Queiró, Reinhard Rack, Luca Romagnoli, Gilles Savary, Ingo Schmitt, Dirk Sterckx, Gary Titley, Marta Vincenzi, Corien Wortmann-Kool, Roberts Zile
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jean Louis Cottigny, Antonio López-Istúriz White, Helmuth Markov
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

• [1] ¹ Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos transeuropinių energetikos tinklų gairės ir naikinami sprendimai Nr. 96/391/EB ir Nr. 1229/2003/EB
Nuorodos	KOM(2003)0742 – C5‑0064/2004 – 2003/0297(COD)
Teisinis pagrindas	EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa 2 dalis ir 156 str.)
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse	Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnis
pateikimo EP data	10.12.2003
Atsakingas komitetas       Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 16.9.2004
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 16.9.2004		ECON 16.9.2004				ENVI 16.9.2004		IMCO 16.9.2004		TRAN 16.9.2004
Nuomonė nepareikšta   Nutarimo data	BUDG 14.3.2005		IMCO 31.8.2004
Glaudesnis bendradarbiavimas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data	Anne Laperrouze 28.7.2004
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)
Supaprastinta procedūra  Nutarimo data
Teisinio pagrindo užginčijimas      JURI nuomonės pateikimo data
Finansinės dotacijos pakeitimas     BUDG nuomonės pateikimo data
Konsultacija su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu  Plenariniame posėdyje priimto nutarimo data
Konsultacija su Regionų komitetu  Plenariniame posėdyje priimto nutarimo data
Svarstymas komitete	17.1.2005	2.2.2005			16.3.2005			30.3.2005
Priėmimo data	26.4.2005
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:			39 5 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Ivo Belet, Šarūnas Birutis, Jan B?ezina, Philippe Busquin, Jerzy Buzek, Joan Calabuig Rull, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Lena Ek, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Andr?s Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein Mintz, Rebecca Harms, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Pia Elda Locatelli, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Pier Antonio Panzeri, Umberto Pirilli, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Andres Tarand, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras Roca
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jan Christian Ehler, Malcolm Harbour, Erna Hennicot-Schoepges, Edit Herczog, Erika Mann, Lambert van Nistelrooij, John Purvis, Esko Seppänen, Hannes Swoboda
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)	Philip Bushill-Matthews, Alexander Lambsdorff
Pateikimo data – A6	3.5.2005					A6‑0136/2005
Pastabos	...