Pranešimas - A6-0009/2007Pranešimas
A6-0009/2007

ANTRASIS PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio tiesioginių išmokų savanoriško moduliavimo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, taisykles bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr.1290/2005

26.1.2007 - (COM(2006)0241 – C6‑0235/2006 – 2006/0083(CNS)) - *

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėjas: Lutz Goepel

Procedūra : 2006/0083(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0009/2007

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento nustatančio tiesioginių išmokų savanoriško moduliavimo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, taisykles bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr.1290/2005

(COM(2006)0241 – C6‑0235/2006 – 2006/0083(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0241)[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, kuriuo remdamasi jį konsultavo Taryba (C6‑0235/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 52 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0315/2006),

–   atsižvelgdamas į antrąjį Žemės ūkio ir kaimo plėtros pranešimą (A6‑0009/2007),

1.  atmeta Komisijos pasiūlymą;

2.  ragina Komisiją atšaukti savo pasiūlymą;

3.  ragina Komisiją dar kartą pateikti pasiūlymą Parlamentui tuo atveju, jei ji pasiūlymo neatšauks, jei ji ketina jį keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

  • [1]  OL. C ... / Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

PAGRINDIMAS

Procedūra Europos Parlamente

Komisijos pasiūlymą dėl savanoriško moduliavimo 3 balsais prieš pirmiausiai atmetė Žemės ūkio komitetas, o Biudžeto komitetas jį atmetė vienbalsiai.

Per 2006 m. lapkričio 14 d. plenumą šis pasiūlymas buvo taip pat atmestas didžiąja balsų dauguma: prieš balsavo 559, už-64, susilaikė-16. Komisija savo pasiūlymo neatšaukė.

Taryboje ir toliau laikomasi nuomonės, jog būtina Komisijos pasiūlymą keisti taip, kad savanoriškas ir privalomas moduliavimai tiek nutoltų vienas nuo kito, kad nuo 2008 m. taptų labai sudėtinga savanorišką moduliavimą pakeisti privalomu.

Diskusijos komitetuose ir plenume parodė, kad tinkamo žemės ūkio politikos antrojo ramsčio finansavimo užtikrinimui pritaria ne tik frakcijos. Buvo visuotinai apgailestaujama, kad vadovaujantis 2005 m. gruodžio mėn. priimtu Tarybos nutarimu dėl 2007–2013 m. finansinės programos sumažintas finansavimas.

Diskusijų metu buvo nurodytos svarbiausios savanoriško moduliavimo atmetimo priežastys:

· nepaisant svarbių teisinio dokumento padarinių ūkininkams, nepateiktas poveikio vertinimas,

· pasiūlyme nenumatyta jokių priemonių, galinčių padėti išvengti ūkininkams gresiančio diskriminavimo ES,

· netiesioginis žemės ūkio politikos renacionalizavimas,

· pasiūlymas abejotinas biudžeto ir struktūrinės politikos požiūriu (ypač dėl to, kad atsisakoma bendro finansavimo priemonės),

· Parlamentas nebuvo įtrauktas planuojant tokį svarbų procesą ir

· nors pasiūlymas dėl savanoriško moduliavimo darys akivaizdžią įtaką vadinamosios žemės ūkio būklės patikros, numatytos 2008–2009 m., rezultatams, Parlamentas nebuvo įtrauktas į diskusijas kaip lygiavertis partneris, kaip numatyta Tarpinstituciniame susitarime dėl finansinės perspektyvos.

Taryba iki šiol visiškai neatsižvelgė į Parlamento nuogąstavimus.

Todėl, pranešėjo nuomone, priežastys, dėl kurių pasiūlymas buvo atmestas per plenarinį posėdį, ir toliau išlieka.

Po konsultacijų pranešėjas daro išvadą, kad Komisija, atlikdama būklės patikrą, turėtų pateikti naujus pasiūlymus dėl antrojo ramsčio finansavimo, atsižvelgdama į išsamesnius poveikio vertinimus ir aktyvesnes bei laiku rengiamas diskusijas su Europos Parlamentu. Kartu gali būti nagrinėjamas klausimas ir dėl kito privalomo moduliavimo etapo.

Nuomonė dėl pirmojo pranešimo

I. Įžanga

Komisijos pasiūlymas dėl savanoriško moduliavimo nustatymo grindžiamas 2005 m. gruodžio mėn. Tarybos sprendimu (2005 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvados Nr. 63).

Pasiūlymas sumažinti kaimo plėtrai skiriamą finansavimą (apytikriai iki 69 milijardų eurų vietoj 88 milijardų eurų), kuris iš dalies turėtų būti kompensuojamas taikant savanorišką moduliavimą, buvo pateiktas reikalaujant valstybėms, ypač Didžiajai Britanijai, pritariančioms tam, kad įmokos į ES biudžetą neviršytų 1 proc. BNP. Parlamentas nedelsdamas pareiškė dėl to rimtų abejonių (žr. Deklaraciją Nr. 9 dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo, toliau – TIS).

Tarybos sprendime taip pat numatyta, kad bendrosioms Europos Sąjungos išlaidoms, įskaitant žemės ūkio išlaidas, turi būti taikoma vadinamoji būklės patikra. Europos Parlamentas turi aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant rezultatus (plg. Deklaraciją Nr. 3 dėl TIS).

Komisijos pasiūlyme, kuris iš dalies skiriasi nuo Tarybos sprendimo, išdėstyti šie svarbiausi aspektai:

- valstybėms narėms suteikiama galimybė taikant savanorišką moduliavimą sumažinti visas tiesiogines išmokas iki 20 proc. (Taryba taip pat siekė įtraukti rinkos išlaidas),

- moduliavimas nėra susietas su jokiais apribojimais, išskyrus išimtis, taikomas smulkiems paramos gavėjams, gaunantiems mažesnes negu 5 000 eurų tiesiogines išmokas,

- lėšos gali būti laisvai naudojamos pagal EŽŪFKP reglamento taisykles; būtina laikytis mažiausių išlaidų krypčiai taisyklių (kitaip nei Tarybos dokumente),

- bendras finansavimas nėra privalomas,

- valstybės narės per du mėnesius privalo nustatyti sumažinimo procentą visam paramos teikimo laikotarpiui.

Nebuvo atliktas poveikio vertinimas.

Valstybės narės labai norėtų, kad ir toliau būtų didinamas lankstumas, t. y. ypač nebūtų taikomos mažiausių išlaidų krypčiai taisyklės, būtų pratęstas galutinis pranešimo pateikimo terminas, numatyta galimybė derinti metinius moduliavimo procentus paramos laikotarpio metu, būtų stiprinama regionalizacija ir kt.

II. Vertinimas

Parlamentas negali pritarti šiam pasiūlymui, nes:

- jis kelia pavojų daugelio įmonių veikimo pagrindui,

- pagal jį būtų iškraipoma konkurencija ir,kadangi jis prieštarauja Sutarties nuostatoms, būtų diskriminuojami atskirų valstybių narių ūkininkai,

- dėl jo būtų atsisakoma BŽŪP, arba ji vėl taptų nacionalinė ir būtų atsisakoma bendrosios žemės ūkio politikos solidarumo principo,

- nepaisoma Europos bendrijos tikslų kaimo vietovėse,

- pasiūlymas yra nenuoseklus ir nesuderintas,

- jis pažeidžia EP dalyvavimo teisę.

Parlamentas negali pritarti tokiai esminei nuostatų kaitai, nes nebuvo atlikta poveikio vertinimo ir nepateikta patikimų skaičių.

Pranešėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas, pateikdamas R. Bögės pranešimą dėl BŽŪP finansavimo problemų sprendimo, pasiūlė privalomą bendrą nacionalinį pirmojo ramsčio išlaidų finansavimą. Taip galėtų būti vykdomi 2002 m. spalio mėn. valstybių ir vyriausybių vadovų pažadai ūkininkams, ir nekiltų abejonių dėl bendrosios žemės ūkio politikos, t. y. Europos lygmeniu patvirtintos bendros politikos.

Kaip teigiama Europos Komisijos narės pranešime dėl privalomojo moduliavimo didinimo nuo 2008 m., priėmus Tarybos sprendimą diskusijos dėl išlaidų žemės ūkiui struktūros pagal vadinamąją būklės patikrą bus apribotos ir vyks tik moduliavimo klausimais. Akivaizdu, kad viešoji diskusija dėl R. Bögės pranešime pateiktų Parlamento pasiūlymų nevyks.

Pavienių patobulinimų neužtenka. Svarbiau būtų išsamiai išnagrinėti visas galimas alternatyvas, kuriomis remiantis būtų galima nustatyti darnias ir tarp savęs suderintas priemones.

A) Poveikis bendrajai žemės ūkio rinkai

Pasiūlytas savanoriško moduliavimo būdas prieštarauja BŽŪP principams, pažeidžia susijusių ūkininkų teises ir kelia pavojų plataus masto žemės dirbimui Europoje.

1.  Pasiūlyme pažeidžiamas draudimas diskriminuoti. BŽŪP remiasi vienodos konkurencijos ir solidarumo idėjomis (EB sutarties 33 ir 34 straipsniai). Pasiūlymas leidžiama plačiai taikyti nacionalinį ir regioninį skaidymą, nustatant Bendrijos paramą atsižvelgiant į pajamas (iki 20 proc.). Šie skirtumai nepagrįsti objektyviomis priežastimis. Reglamente nenumatyti moduliavimo apribojimai (darbo vietos, paramos pajamoms už hektarą ir kt.) ir nepateikta priemonė, kuri užkirstų kelią neproporcingam susijusių ūkininkų konkurencinės padėties blogėjimui. Tačiau diferencijavimas Bendrijos žemės ūkio rinkoje, teikiant paramą pajamoms ir jo nesusiejant su objektyviais kriterijais, prieštarauja nuolatinei ETT praktikai. Pažeidimas dar akivaizdesnis, nes nebuvo atlikta pasiūlymo poveikio vertinimo.

2.  Dėl Komisijos pasiūlymo taip pat bus prarandama daug pajamų žemės ūkyje, o poveikio vertinimo rezultatų šiuo klausimu nėra. Tiesioginės išmokos nuo 2008 m. gali būti sumažintos net trečdaliu, palyginti su 2003 m. dydžiu (20 proc. savanoriškas ir 5 proc. privalomasis moduliavimas bei 8 proc. sumažinimas įstojus Rumunijai ir Bulgarijai), ir tai turi įvykti neatsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis sprendimu, išmokos turėtų būti užtikrintos nuo 2002 m. iki 2013 m.
Išmokų mažinimas vyksta sunkių prisitaikymo procesų Europos žemės ūkyje metu (didėjanti konkurencija pasaulinėje rinkoje, svarbi rinkos organizavimo reforma, didėjančios žaliavų kainos ir kt.). Trumpalaikis ir tokio didelio masto mažinimas ne suderins struktūrą, o ją pažeis. Ūkininkams dabar būtinas planavimo saugumas. Jie praranda bet kokį pasitikėjimą politika, kai duotais pažadais vėliau nuolat abejojama.

B) Kaimo plėtros tikslai ir principai

1.  Pasiūlyme neatsižvelgiama į visų kitų struktūrinių fondų taisykles bei į ankstesnes nuostatas dėl moduliavimo ir nenumatoma jokio bendro finansavimo. Tačiau bendras finansavimas yra svarbi struktūrinės politikos priemonė, siekiant bendrijos lėšas leisti vadovaujantis ūkiškumo ir taupumo principais ir naudoti jas tik ten, kur jų iš tikrųjų reikia.

2.  Atsižvelgiant į pastebimas kai kurių valstybių narių patiriamas finansavimo problemas ir esant privalomam bendram finansavimui, nebūtų užtikrinamas bendras savanoriško moduliavimo priemonės taikymas, nes sprendimas labiau priklausytų nuo nacionalinių biudžetų padėties nei nuo ūkininkų pajamų arba kaimo vietovių poreikių. Tai dar kartą aiškiai parodo, kad kalbama apie nepakankamai apsvarstytą pasiūlymą, kuris kelia pavojų Bendrijos žemės ūkio politikos darnai ir kurio neišsaugos pavieniai patobulinimai.

3.  Reikia iš karto atmesti dar vieną lankstumo didinimo galimybę, aptariamą Taryboje, pvz., išimtį iš mažiausių išlaidų krypčiai taisyklės, nes priešingu atveju net preliminariai nebūtų įmanoma užtikrinti, kad Europos lėšos būtų naudojamos atsižvelgiant į nustatytus Europos tikslus.

4.  Blogiausiu atveju pasiūlymas reikštų, kad sumažėtų bendra kaimo vietovėms skiriamų lėšų suma. Suma, gauta sumažinus pirmojo ramsčio, kuris vis dar yra svarbus žemės ūkio kertinis akmuo, finansavimui skirtas lėšas galėtų pakeisti bendram nacionaliniam finansavimui naudojamas lėšas. Taigi sudėjus pirmojo ir antrojo ramsčių bei bendram finansavimui skirtas lėšas, kaimo vietovėms būtų skiriama mažiau lėšų nei jų skiriama šiuo metu. O šiuo pasiūlymu, atrodo, buvo siekta visiškai priešingų rezultatų.

C) Žemės ūkio politikos renacionalizavimas

Dėl moduliavimo, sudarančio iki 20 proc., žemės ūkio politika būtų renacionalizuojama. Vargu ar būtų galima kalbėti apie bendrąją žemės ūkio politiką . Valstybės narės dažniausiai savo nuožiūra nustato ir tiesioginių išmokų dydį, ir tai, kaip šios Bendrijos lėšos paskirstomos.

Valstybės narės vienašališkai priima sprendimą dėl financavimo sumažinimo, pirmasis ramstis tampa nacionalinių finansavimo interesų tenkinimo šaltiniu. Nenustatytos sąlygos, kurių laikantis nebūtų diskriminuojami ūkininkai arba užtikrinta, kad būtų panaikintas esamas skirtingas finansavimas bei būtų įgyvendinami tam tikri Bendrijos tikslai. Atsižvelgiant į pagal antrąjį ramstį siūlomų priemonių mastą, ypač jei būtų pasinaudojama tolesniais Tarybos pasiūlymais, būtų beveik neįmanoma užtikrinti darnios Bendrijos žemės ūkio politikos.

Keičiama visa sistema! Bendrijos žemės ūkio politika renacionalizuojama, tačiau lėšų skyrimo klausimai sprendžiami Bendrijos mastu. Tokia plati reforma neįmanoma, išsamiai nepasikonsultavus su Parlamentu ir suinteresuotomis šalimis.

D) Parlamento nepaisymas

Šiame pasiūlyme akivaizdžiai nepaisoma Parlamento teisių, todėl jis negali būti priimtas.

1.  Pagal TIS III priedą išlaidos žemės ūkio plėtrai laikomos neprivalomomis išlaidomis. Vykdydamos savanorišką moduliavimą, valstybės narės gali vienašališkai ir aktyviai neįtraukti Parlamento pagal TIS C punktą ir padidinti išlaidas milijardais eurų, palyginti su TIS I priede numatyta finansine struktūra. Šis plataus masto biudžeto asignavimų pakeitimas neprivalomomis išlaidomis nedalyvaujant Parlamentui akivaizdžiai prieštarauja TIS turiniui ir idėjai.

2.  Taikant savanorišką moduliavimą, bus iš anksto nulemti vadinamosios biudžeto būklės patikros, numatytos 2008–2009 m., rezultatai, o ja remiantis turi būti parengti pasiūlymai finansavimo laikotarpiui nuo 2013 metų. Būklės patikra ir visi kiti su ja susiję pasiūlymai parengti pagal Deklaraciją Nr. 3 dėl TIS, tačiau glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu. Turint mintyje esamą pasiūlymą, apie tai negali būti nė kalbos. Tiksliau sakant, pagal EB sutarties 37 straipsnio procedūrą Parlamentas turi pritarti Tarybos neaiškaus proceso metu priimtam plataus masto pasiūlymui.

3.  Komisija, atsižvelgdama į pasiūlymo svarbą, pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros turėtų atlikti poveikio vertinimą ir išklausyti suinteresuotąsias šalis. Šiuo klausimu ji yra įsipareigojusi Parlamentui.

GRĄŽINIMAS PERSVARSTYTI KOMITETUI

Grąžinimo persvarstyti komitetui data (52 straipsnio 3 dalis)

14.11.2006

Grąžinimo persvarstyti komitetui data (168 straipsnis)

 

Pranešimo parengimo terminas

-

Pranešėjas(-ai)
  Patvirtinimo (paskyrimo) data

Lutz Goepel
21.11.2006

Svarstymas komitete

18.12.2006

24.1.2007

 

 

Priėmimo data

24.1.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Dumitru Gheorghe Mircea Coşea, Joseph Daul, Albert Deß, Carmen Fraga Estévez, Lutz Goepel, Bogdan Golik, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermannn, Albert Jan Maat, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, Radu Podgorean, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Brian Simpson, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella, Witold Tomczak, Kyösti Virrankoski, Andrzej Tomasz Zapałowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Bernadette Bourzai, Hynek Fajmon, Gábor Harangozó, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Zdzisław Zbigniew Podkański, Armando Veneto,

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Reimer Böge, Jorgo Chatzimarkakis, Wiesław Stefan Kuc

Pateikimo data

26.1.2007

Pastabos (teikiamos tik viena kalba)

-