PRANEŠIMAS dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvų
26.6.2007 - (2007/2089(INI))
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Alejo Vidal-Quadras
Nuomonės referentė (*):
Sophia in t'Veld, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
(*) Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl energetikos politikos Europai (COM(2007)0001),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvų (COM(2006)0841),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį (COM(2006)0851),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl pirmenybinio sujungimo plano (COM(2006)0846),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvų (SEC(2006)1709), Komisijos komunikato (COM(2006)0841) lydimąjį dokumentą,
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl ES energetikos politikos duomenų (SEC(2007)0012),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos (Žalioji knyga)[1],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl energijos tiekimo saugumo Europos Sąjungoje[2],
– atsižvelgdamas į 2006 m. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1364/2006, nustatantį gaires transeuropiniams energetikos tinklams[3],
– atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2007 m. gegužės 23 d. antruoju svarstymu, dėl Tarybos bendro sprendimo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį bendras taisykles teikiant Bendrijos finansinę pagalbą transeuropinių transporto ir energijos tinklų srityje[4],
– atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą[5],
– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų[6],
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą Nr. 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti[7],
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių[8],
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių[9],
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų[10],
– atsižvelgdamas į Europos energijos priežiūros institucijų (CEER) metinį pranešimą už 2006 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį visiems CEER ir Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės (ERGEG) nariams, Europos Parlamento, Ministrų Tarybos ir Europos Komisijos nariams, parengtą pagal 2003 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimo Nr. 2003/796/EC dėl Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės įsteigimo 3 straipsnio 8 dalį[11],
– atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės pateiktas išvadas po 2007 m. kovo 8–9 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo dėl Europos Vadovų Tarybos veiksmų plano (2007-2009 m.) „Energetikos politika Europai“ (7224/07) patvirtinimo Europos Vadovų Taryboje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą, taip pat į Ekonomikos ir pinigų politikos ir Regioninės plėtros komitetų nuomones (A6‑0249/2007),
A. kadangi naujoji Europos Sąjungos energetikos politika tausios, saugios ir konkurencingos energetikos klausimu turi būti ambicinga, jos tikslas - ilgalaikė nauda, o pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas kovai su klimato kaita, Europos Sąjungos išorinės priklausomybės nuo importo ribojimui ir augimo bei darbo vietų kūrimo skatinimui,
B. kadangi reikia laiku nustatyti tinkamą teisės sistemą pagal subsidiarumo principą, siekiant šios ambicingos ir ilgalaikės naudos,
C. kadangi ES energetikos vidaus rinkos sukūrimas ir veiksmingų solidarumo priemonių tarp valstybių narių parengimas yra išankstinės sąlygos siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir ekonominį efektyvumą,
D. kadangi liberalizavimas ir rinkos integracija yra vienodai svarbūs sudarant sąlygas tarpvalstybinei prekybai, siekiant didesnio ekonominio efektyvumo ir didinant rinkos likvidumą bei baigiant kurti ES energetikos vidaus rinką,
E. kadangi sprendimai dėl energijos rūšių derinimo valstybėse narėse turi pasekmių visai Europos Sąjungai konkurencijos, tiekimo saugumo ir aplinkos tausumo požiūriu,
F. kadangi socialinės įtraukties ir lygių galimybių visiems principai reiškia, jog būtina, kad kiekvienas ES pilietis turėtų įperkamą galimybę naudotis energija,
G. kadangi 20 valstybių narių iš 27 dar nėra visiškai perkėlusios į nacionalinę teisę direktyvas 2003/54/EB ir 2003/55/EB įstatymo raidės ir dvasios požiūriu,
H. kadangi Komisijos komunikate dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos (COM(2006)0841) ir Konkurencijos GD pranešime dėl energetikos sektoriaus tyrimo (SEC(2006)1724) daroma išvada, kad dabar galiojančių taisyklių ir taikomų liberalizavimo priemonių pagalba pavyko veiksmingai pagerinti energijos tiekimą vartotojams ir jiems buvo suteikta galimybė sutaupyti, tačiau rinkos nebuvo visiškai atvertos, ir dar tebėra likę kliūčių laisvai konkurencijai,
I. kadangi griežtos ir veiksmingos suderintos taisyklės dėl prisijungimo prie tinklų, nustatomos reglamentavimo institucijų, taip pat veiksmingas veiklos rūšių išskyrimas yra būtinos sąlygos siekiant sudaryti sąlygas naujiems dalyviams patekti į rinką,
J. kadangi kai kuriose valstybėse narėse ilgalaikės sutartys yra taikomos didelei rinkos daliai, todėl kelia pavojų laisvai konkurencijai ir energetikos vidaus rinkos sukūrimui,
K. kadangi esamų ES veiklos rūšių išskyrimo nuostatos valstybėse narėse įgyvendinamos skirtingai, taip pat skiriasi jų reguliavimo sistemos, ir tai turi didelės įtakos bendros elektros rinkos sukūrimui,
L. kadangi valstybių narių veiksmų konvergencija ir sinchronizavimas veiklos rūšių išskyrimo nuostatų požiūriu yra vienintelis būdas sukurti bendrą Europos energetikos rinką,
M. kadangi didžioji dujų įmonių pelno dalis sukuriama daugiausia dujų prekybos, o ne gavybos etape,
N. kadangi tik keletas valstybių narių atvėrė dujų rinką; kadangi mažesnės kainos ir kokybiškos tiekimo paslaugos labai svarbios visai sistemai, vartotojams ir įmonėms,
O. kadangi, norint sumažinti perkrovas perduodant elektros energiją, reikia milžiniškų investicijų į elektros tinklo plėtrą ir modernizavimą bei veiksmingesnius rinkos principais pagrįstus perkrovos valdymo mechanizmus,
P. kadangi bet kokiais pasiūlymais dėl teisės aktų turi būti siekiama spręsti konkrečias daug energijos vartojančių pramonės šakų problemas, pvz., didelių energijos kainų, atsirandančių dėl konkurencijos rinkose trūkumo, problemą,
Q. kadangi sąveika tarp keleto valstybių narių tebėra nepakankama ir neatitinka Barselonoje įvykusio aukšto lygio susitikimo metu priimtų susitarimų bei daugeliu atvejų pagrindinė priežastis, kodėl delsiama šią sąveiką sukurti, yra įvairios politinės ir administracinės kliūtys,
R. kadangi prieš pateikdama kokius nors pasiūlymus dėl teisėkūros dėl būtino dujų saugojimo įrenginių sukūrimo kiekvienoje valstybėje narėje, Komisija turėtų parengti ekonominės naudos analizę ir išsamų poveikio įvertinimą,
S. kadangi liberalizavimas ir rinkos integracija yra vienodai svarbūs energetikos vidaus rinkos sukūrimui,
T. kadangi Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kuris vyko 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje, išvadų paskutiniame sakinyje pabrėžiama didelė daug energijos suvartojančio sektoriaus svarba ir tai, kad, siekiant pagerinti šių Europos pramonės šakų konkurencingumą ir poveikį aplinkai, būtinos ekonomiškumą skatinančios priemonės,
U. kadangi Komisija nustatė, kad skaidrumo trūkumas yra kliūtis konkurencijos vidaus rinkoje skatinimui,
V. kadangi reikia nustatyti aiškią, stabilią ir prognozuojamą reguliavimo sistemą ilgalaikėms investicijoms, kurios reikalingos energijos sektoriui,
W. kadangi Europos viešoji energetikos institucija galėtų padėti finansuoti atsinaujinančios energijos mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, palaikyti vienodus tarifus ir visiems piliečiams užtikrinti galimybę vartoti energiją,
X. kadangi turimi duomenys rodo, kad valstybės narės pažeidžiamų vartotojų atžvilgiu nustatytus viešųjų paslaugų įpareigojimus vykdė ribotai,
1. pakartoja, kad Lisabonos strategijos sėkmė priklauso nuo tolesnių pastangų kuriant bendrą energetikos politiką, kuri būtų paremta platesne bendrų Europos Sąjungos interesų energetikos srityje vizija gerbiant nacionalines ypatybes ir suteikiant teisę valstybėms narėms laikytis savo energetikos derinio, norint kuo įvairesnių energijos šaltinių ir energijos gamintojų;
Perdavimo veiklos išskyrimas
2. mano, kad perdavimo sistemų nuosavybės išskyrimas yra veiksmingiausia priemonė skatinti investicijas į infrastruktūrą nediskriminuojančiomis sąlygomis, sąžiningą naujų dalyvių prieigą prie tinklo ir rinkos skaidrumą; vis dėlto pabrėžia, kad pritaikius šį modelį nebus išspręsti visi spręstini klausimai, pvz., klausimai dėl tinklų sujungimo ar perkrovos vietų;
3. pripažįsta, kad nėra paprasta taikyti tolesnes išskyrimo priemones dujų sektoriuje; taigi ragina parengti konkrečius sprendimus, kad šiame sektoriuje atsirastų galimybių sukurti vidaus dujų rinką, atsižvelgiant į tiekėjų ir vartotojų rinkas;
4. ragina Komisiją pateikti analizę, kurioje būtų nurodytos prognozuojamos valstybių narių nuosavybės išskyrimo atžvilgiu sąnaudos, prognozuojamas poveikis investavimui į tinklus, taip pat nauda vidaus rinkai ir vartotojams; pažymi, kad analizėje turi būti nagrinėjama, ar kyla problemų (jei kyla – kokių problemų) arba didėja sąnaudos, jei valstybė nevykdo veiklos rūšių išskyrimo, taip pat ar skiriasi valstybės ir privačios nuosavybės sukeliami neigiami padariniai; be to, siūlo analizėje nagrinėti, kaip nuosavybės išskyrimas padės geriau pasiekti tikslų nei nepriklausomi operatoriai regionų rinkose;
5. ragina Komisiją apsvarstyti struktūrinius ES elektros ir dujų sektorių skirtumus, taip pat ir tai, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra šių energijos šaltinių gavybos vietos lygiu ir kad šiuo metu svarbiose dujų tiekėjų rinkose neužtikrinamas visapusiškas ekonominis abipusiškumas; taigi ragina Komisiją pateikti suderintą pasiūlymą, kuriuo ES dujų įmonėms būtų leista investuoti į dujotiekius ir sudaryti ilgalaikes sutartis, ir taip padidinti jų derybinius įgaliojimus derantis su trečiosiomis šalimis;
6. reikalauja, kad jokiai trečiosios šalies įmonei nebūtų leidžiama pirkti energijos infrastruktūros, kol santykiai su ta šalimi nėra pagrįsti abipusiškumu;
Reglamentavimo institucijos
7. džiaugiasi Komisijos siūlymu stiprinti nacionalinių reglamentavimo institucijų bendradarbiavimą ES lygmeniu pasitelkus Europos institucijas, kaip būdą skatinti aktyvesnį Europos dalyvavimą reguliuojant tarpvalstybinių klausimus; mano, kad didesnis jų kompetencijos sujungimas ir suderinimas yra svarbus siekiant įveikti techninius ir reguliavimo skirtumus, kurie sudaro dideles kliūtis tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir tinklų sujungimui; pabrėžia, kad Komisija turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį, nesumažindama reglamentavimo institucijų nepriklausomybės; mano, kad reglamentavimo institucijų sprendimai turėtų būti priimami konkrečiai apibrėžtais techniniais ir prekybos klausimais remiantis gauta informacija ir atsižvelgiant, jei tinkama, į perdavimo sistemos operatorių (PSO) ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų šalių nuomonę, ir šie sprendimai turėtų būti teisiškai privalomi;
8. pažymi, kad nacionalinės reglamentavimo institucijos turėtų ir toliau būti vienintele valdžios institucija, atsakinga už sprendimus, turinčius įtakos tik jų nacionalinei rinkai; pritaria, kad jų kompetencija būtų išplėsta apimant reikalingų investicijų sąrašo sudarymą ir aktyvų jų įgyvendinimo skatinimą;
9. mano, kad reglamentavimo institucijos privalo užtikrinti, kad bet kokia energetikos infrastruktūrą, ypač perdavimo tinklus ar dujotiekius, valdanti įmonė įsipareigotų įgyvendinti aiškiai nustatytus investavimo tikslus, siekiant šiame sektoriuje išvengti spekuliacijos;
10. mano, kad reglamentavimo institucijos turėtų būti nepriklausomos, stiprios, o jų kompetencija aiškiai apibrėžta, siekiant užtikrinti, kad įstatymai būtų visiškai įgyvendinti praktikoje ir kad rinkos dalyviai juos įgyvendintų bei kad būtų užtikrinamos reikalingos investicijos ir skaidrumas; be to, mano, kad jų kompetencija turėtų būti suderinta ES lygmeniu nustatant bendras taisykles dėl skaidrumo, atskleidimo ir atskaitingumo siekiant užtikrinti, kad reglamentavimo institucijos būtų visiškai nepriklausomos nuo nacionalinių valdžios institucijų ir pramonės;
11. mano, kad nacionalinėms energetikos reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikta teisė bausti operatorius, kurie nesilaiko jų sprendimų, ar perdavimo operatorius, kurie nevykdo savo tinklo priežiūros įsipareigojimų, užtikrinti, kad energijos bendrovės turėtų teisės aktuose nustatytą pareigą suteikti klientams patarimus dėl energijos taupymo, kaip apibrėžta 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, ir paskirti dujų perdavimo programas; taip pat mano, kad abipusis reguliavimo institucijų ir atitinkamų konkurencijos institucijų bendradarbiavimas turėtų būti stiprinamas ir nacionaliniu, ir ES lygmeniu;
12. ragina Komisiją pasiūlyti nepriklausomybės ir (arba) interesų konflikto, taip pat perdavimo sistemos operatorių (PSO) skaidrumo problemų sprendimus; ragina Komisiją pasiūlyti sprendimus, kurie sudarytų sąlygas PSO įgyvendinti savo, kaip rinkos skatintojų, atsakomybę ir suderinti tarptautinius reikalavimus PSO, siekiant pagerinti tarpvalstybinį perdavimą;
13. kritiškai vertina pernelyg akyvų kai kurių vyriausybių kišimąsi į nacionalinių reglamentavimo institucijų priimtus sprendimus, nes tai griauna jų, kaip nepriklausomų valdžios institucijų, vaidmenį;
14. atkreipia dėmesį į kai kurių regionų rinkų kūrimąsi; nurodo, kad reikės atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias didesnių vadinamųjų energetikos salų kūrimuisi, ir reikalauja, kad būtų užtikrinta, jog šios regioninės struktūros nekeltų pavojaus bendros Europos rinkos sukūrimui ir įgyvendinimui;
Reguliuojami tarifai
15. ragina valstybes nares laipsniškai panaikinti apibendrintų reguliuojamų tarifų taikymą, išskyrus kraštutiniu atveju taikomus tarifus, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/54/EB, kartu užtikrinant, kad būtų taikomos tinkamos priemonės, skirtos pažeidžiamiems vartotojams apsaugoti (ypač siekiant, kad jiems netrūktų kuro), įskaitant nerinkos priemonių pasitelkimą; apgailestauja, kad minėtajame Komisijos komunikate (COM(2007)0001) nekalbama apie kainų priemones; primena, kad kainų reguliavimas turėtų būti leidžiamas tik kraštutiniais atvejais, kai nacionalinės reglamentavimo institucijos siekia kontroliuoti dirbtinai sukurtą greitą kainų augimą, norėdamos apsaugoti vartotojus, įmones ir naujus rinkos dalyvius nuo žalos, bet kartu primena, kad kainos visada turi padengti tikrąsias sąnaudas;
16. mano, kad reikėtų panaikinti subsidijas neatsinaujinantiems energijos šaltiniams ir taip užtikrinti vienodas galimybes dalyviams, kad išorinės aplinkos apsaugos išlaidos turėtų būti įtrauktos į energijos kainą ir kad rinkos priemonės būtų naudojamos aplinkos apsaugos ir energetikos politikos tikslams pasiekti;
17. pažymi, kad suformuluoti aukštus standartus atitinkantys visuotinių ir viešųjų paslaugų įpareigojimai turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles ir kad konkurencijos teisė taikoma diskriminacinių kainų ir perpardavimo apribojimų atžvilgiais; pabrėžia, kad ypatingai svarbu įvertinti likusių reguliuojamų tiekimo tarifų poveikį konkurencijos plėtrai ir pašalinti rinkos iškraipymus;
Socialinis poveikis ir vartotojų apsauga
18. ragina Komisiją pateikti išsamų poveikio įvertinimą, kuriame būtų įvertintas su skirtingais pasiūlymais susijęs socialinis poveikis, ir remti įmones rengiant mokymo ir įmonių perkėlimo priemones;
19. mano, kad būtina aprūpinti vartotojus energija, siekiant patenkinti pagrindinius jų poreikius, ir kad energijos trūkumas gali būti pašalintas naudojant visas prieinamas priemones, ypač skatinant energijos taupymą ir energijos efektyvumą; be to, ragina taikyti tinkamas skaidrias tikslines socialines priemones, kurios reikalingos, siekiant apsaugoti pažeidžiamus ir nepalankioje padėtyje esančius vartotojus, kartu nekenkiant sąžiningai konkurencijai;
20. ragina Komisiją vėliausiai iki 2007 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl Energijos vartotojų chartijos;
Sujungimas į tinklą
21. pritaria preliminariam tikslui visose valstybėse narėse pasiekti 10 proc. tinklų sujungimo lygį;
22. ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, įskaitant dvišalio bendradarbiavimo stiprinimą, esamų ir būsimų projektų, visų pirma 4 projektų, Komisijos įvardytų kaip Europos Sąjungos svarbos projektai, įgyvendinimo techninėms, administracinėms ir politinėms kliūtims pašalinti; ragina valstybes nares palengvinti leidimų statyti sujungimo linijas išdavimo procedūras ir apriboti tokių procedūrų trukmę iki penkerių metų; vis dėlto mano, kad visada reikėtų atsižvelgti į bendrus interesus;
23. dar kartą patvirtina, kad būtina padidinti transeuropinių energetikos tinklų finansavimą, ypač aplinkos kliūčių šalinimo požiūriu;
24. ragina Komisiją pagreitinti ES koordinatorių Europos Sąjungai svarbiems projektams, kuriuos įgyvendinant yra problemų, skyrimą;
25. pabrėžia, kad decentralizuota energetikos infrastruktūra ir gamyba gali užtikrinti didesnį energijos tiekimo saugumą ir rengiant energetikos politikos strategijas šie aspektai turi būti skatinami;
Ilgalaikės sutartys
26. pripažįsta, kad ilgalaikės dvišalės sutartys su pirminiais tiekėjais, ypač dujų sektoriuje, reikalingos investicijoms palankioms sąlygoms sukurti ir tiekimo saugumui žymiai sustiprinti, kartu nepakenkiant vidinės energijos rinkos integracijai ir užtikrinant, kad naujieji rinkos dalyviai nebūtų pašalinti;
27. mano, kad, siekiant, jog nauji dalyviai galėtų prisijungti prie tinklų, kurių pajėgumas iki galo nepanaudojamas, būtina užtikrinti suderintą ir veiksmingą principo „naudok arba prarask“ taikymą;
28. mano, kad ilgalaikės dvišalės sutartys su pirminiais tiekėjais, kol šios sutartys užima nereikšmingą rinkos dalį ir netrukdo vartotojams keisti tiekėjų, suteikia galimybę daug energijos naudojančioms pramonės šakoms su jų pasirinktu tiekėju derėtis dėl konkurencingesnių ir stabilesnių energijos kainų, taigi turėtų būti leidžiama sudaryti tokias sutartis, jei veiklą pagal jas tinkamai prižiūri atitinkamos valdžios institucijos ir tol, kol dėl šių sutarčių neatsiranda papildomų išlaidų tinklams, neuždaromas kelias naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką ir nestabdomas rinkos vystymasis;
29. ragina Komisiją pasiūlyti, kaip apibrėžti sąvoką „daug energijos suvartojantis naudotojas“; taip pat ragina Komisiją ypač atsižvelgti į tuos ES daug energijos suvartojančius naudotojus, kurie konkuruoja pasaulio ekonomikoje;
30. prašo Komisiją pateikti aiškias gaires dėl ilgalaikių dvišalių sutarčių su pirminiais tiekėjais, siekiant sumažinti rinkos neapibrėžtumą, ir toliau dirbti siekiant standartizuoti sutartis;
31. primena, kad energijos gamybos, perdavimo, saugojimo ir paskirstymo įrengimai yra esminės svarbos infrastruktūra, kurios sauga ir saugumas turi būti visiškai išlaikyti ir užtikrinti visomis aplinkybėmis;
Elektros tinklas ir dujų tinklai
32. dar kartą pareiškia susirūpinimą dėl investicijų poreikio elektros tinklo ir dujų tinklų modernizavimo srityse, siekiant užtikrinti energijos tiekimo ES saugumą; pabrėžia, kad, siekiant sukurti investicijoms palankią aplinką, būtina stabili, nuosekli ir skaidri reguliavimo sistema, taigi ragina sukurti tokią reguliavimo sistemą, kuri būtų naudinga ES vartotojams ir įmonėms;
33. apgailestauja dėl daugybės kliūčių, kurios vis dar egzistuoja valstybėse narėse, dėl kurių neproporcingai vėluoja naujų elektrinių prijungimas prie pagrindinio elektros tinklo; todėl ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas imtis visų reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad šie vėlavimai būtų sumažinti iki visiško minimumo ir kad visos tolimos bei sunkiai pasiekiamos teritorijos, kuriose gyvena žmonės (įskaitant salas ir kalnuotas teritorijas), būtų sujungtos su pagrindiniu elektros energijos tinklu;
34. ragina valstybes nares padidinti elektros tinklo galingumą, kad į jį galima būtų įjungti sausumoje ir jūroje esančias naujas, didžiules atsinaujinančios energijos elektrines; ragina Komisiją įvertinti Europos Sąjungos vadinamojo protingo elektros tinklo sukūrimo perspektyvumą, pasinaudojant visomis naujausiomis informacijos ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis; toks elektros tinklas užtikrintų platų įvairių elektros gamybos galimybių pasirinkimą, suteiktų galių vartotojui ir turėtų galėti greitai aptikti ir analizuoti trukdžius ir reaguoti į šių trikdžių poveikį bei šį poveikį pašalinti; ragina valstybes nares remti investicijas ir suteikti savo reglamentavimo institucijoms išskirtinius įgaliojimus remti šių tikslų pasiekimą;
35. pabrėžia, kad būtina suderinti Europos tinklus techniniu požiūriu;
36. ragina Komisiją parengti bendro Europos elektros energijos ir dujų tinklo sukūrimo gaires;
Strateginiai ištekliai
37. džiaugiasi šiuo metu vykstančia technologijų pažanga biodujų tiekimo į dujų tinklus srityje; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, skirtas geriau panaudoti šias galimybes – siekiant didesnio dujų tiekimo saugumo;
38. sutinka su Komisijos vertinimu, kad dujų atveju, atsižvelgiant į dabartines technologijas, geriau įvairinti tiekimo maršrutus ir technologijas, tokias kaip degazavimo įrenginiai ir suskystintų gamtinių dujų terminalai, nei kaupti didžiules dujų atsargas; ragina Komisiją pateikti konkretų pasiūlymą, kaip geriau naudoti turimus dujų išteklius nepažeidžiant tiekimo saugumo ir naujų rinkos dalyvių skatinimo pusiausvyros;
39. šiuo požiūriu pažymi, kad saugyklose laikomos dujos yra sudedamoji dujų tinklo dalis ir ji turi būti valdoma bendradarbiaujant Europos ir valstybių narių institucijoms; taip pat mano, kad saugyklose laikomos dujos gali būti vienas iš elektros energijos gamintojų atsarginių variantų, taip prisidedant prie tiekimo saugumo;
40. pabrėžia, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo ekonominius ir techninius pajėgumus, gali teikti pasiūlymus dėl strateginių dujų išteklių ir juos vystyti;
Skaidrumas
41. mano, kad skaidrumas yra būtina konkurencijos vystymo sąlyga ir kad pateikiama informacija turi būti pateikiama laiku, ji turi būti aiški, lengvai prieinama ir pateikiama nediskriminuojant;
42. atkreipia dėmesį į namų ūkių vartotojų sunkumus pasinaudoti liberalizuotomis rinkomis; ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip padidinti skaidrumą vartotojams; ragina, kad vartotojams teikiama informacija būtų išsami ir aiški (įskaitant įvairius galimus tarifus, bendrovės energijos tiekėjus ir kitą naudingą informaciją, pvz., ženklinimą kaip reikalaujama Direktyvoje 2003/54/EB) ir stiprinti vartotojų organizacijų vaidmenį ES energijos rinkoje;
43. pritaria Komisijai dėl poreikio nustatyti privalomas skaidrumo gaires ir elektros energijos, ir dujų rinkose; mano, kad aukštas ir suderintas skaidrumo lygmuo skatina efektyvią konkurenciją ir naujų rinkos dalyvių atsiradimą;
44. džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu užtikrinti didesnį skaidrumą rinkoje;
EB teisėkūros įgyvendinimas
45. reiškia susirūpinimą dėl valstybių narių, kurios vis dar nėra perkėlusios į nacionalinę teisę Direktyvų 2003/54/EB ir 2003/55/EB, ir dėl valstybių narių, kurioms nepavyko jų tinkamai įgyvendinti; ragina valstybes nares galutinai ir nedelsiant perkelti šias direktyvas į nacionalinę teisę ir jas įgyvendinti;
46. mano, kad Direktyvų 2003/54/EB ir 2003/55/EB nuostatos yra pakankamos (jas tinkamai taikant), siekiant užtikrinti tinkamą vystymąsi ir užbaigti bendrosios energetikos rinkos kūrimą;
47. sutinka su Komisija, kad liberalizavimo procesui nėra alternatyvos, ir ragina valstybes nares užtikrinti visišką ir veiksmingą galiojančių liberalizavimo direktyvų perkėlimą; be to, pritaria Komisijos siūlymui skirti dėmesį nepakankamam rinkos funkcionavimui ir taikyti ir konkurencija paremtas, ir reguliavimo priemones;
48. ragina Komisiją prieš pateikiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų paskelbti visus poveikio įvertinimo tyrimo rezultatus ir jame pateiktus atsakymus;
49. šiuo atžvilgiu sveikina Komisijos iniciatyvą anksčiau minėtųjų valstybių narių, kurios neperkėlė į savo teisę Direktyvos 2003/54/EB ar Direktyvos 2003/55/EB, arba kurios šių direktyvų neįgyvendino tinkamai, atžvilgiu pradėti pažeidimų procedūrą;
50. perspėja dėl per didelės rinkos koncentracijos ir mano, kad ši problema turėtų būti sprendžiama toliau didinant rinkos integraciją ir stiprinant rinkos reguliavimo priemones, nes vartotojai turi turėti galimybes atviroje konkurencingoje rinkoje pasirinkti tiekėją ir dar kartą ragina Komisiją imtis tolesnių priemonių siekiant užkirsti kelią didelių struktūrų formavimuisi energetikos rinkoje, jei šios struktūros piktnaudžiauja dominavimu rinkoje;
51. atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pokyčiai tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymo koordinavimo srityje yra teigiami, nepakankamas skaidrumas apskaičiuojant bendruosius perdavimo pajėgumus (kurių reikia aukcionams) ir nustatant turimus perdavimo pajėgumus yra didelė kliūtis konkurencijai; ši problema turėtų būti sprendžiama nustatant griežtesnį suderintų veiksmų, kurie, kaip nustatyta, vyksta aukcionų metu, reguliavimą, taip pat sugriežtinant prieš monopolijas nukreiptą priežiūrą;
52. ragina Komisiją atidžiai stebėti koncentracijos poveikį konkurencijai ir valstybių narių, ir Europos lygiu, taip pat atsižvelgti į šiuo metu vykstantį konsolidacijos procesą, kurio metu atsiranda naujos, didelės, tarptautinės energijos įmonės, kurios aktyviai veikia nemažoje dalyje valstybių narių ir pasižymi didele vertikalia bei dujų ir elektros energijos integracija;
53. ragina Komisiją visuose savo veiksmuose ir pasiūlymuose atsižvelgti į mažų ir vidutinių energetikos įmonių svarbą konkurencingai energetikos rinkai;
54. ragina nacionalines vyriausybes neberemti vadinamųjų nacionalinių čempionų ir nepriimti protekcionistinių teisės aktų, trukdančių plėtoti integruotą Europos energetikos rinką; ragina sukurti dujų ir elektros energijos gamybos programas ir labiau likvidumą stabilizuojančias rinkas siekiant palankių sąlygų naujiems rinkos dalyviams;
55. mano, kad būtina, kad ateityje modifikuota prekybos taršos leidimais schema būtų visiškai ir skaidriai įtraukta į liberalizuotą energetikos rinką ir reguliuojama reglamentavimo institucijų, siekiant, kad ji neiškreiptų rinkos mechanizmų;
56. dar kartą pakartoja, kad svarbu kuo greičiau sukurti visiškai liberalizuotą Europos energijos rinką, ir ragina Komisiją 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, kaip paskelbta, pateikti vidaus rinkai skirtų priemonių rinkinį;
57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0416.
- [2] OL C 292E, 2006 12 1, p. 112.
- [3] OL L 262, 2006 9 22, p. 1.
- [4] OL C 272 E, 2006 11 9, p. 404.
- [5] OL L 33, 2006 2 4, p. 22.
- [6] OL L 289, 2005 11 3, p. 1.
- [7] OL L 127, 2004 4 29, p. 92.
- [8] OL C 176, 2003 7 15, p. 37.
- [9] OL L 176, 2003 7 15, p. 57.
- [10] OL L 176, 2003 7 15, p. 1.
- [11] OL L 296, 2003 11 14, p. 34.
AIŠKINAMOJI DALIS
1. Pagrindas
Atsiliepdama į Europos Vadovų Tarybos 2006 m. kovo mėn. išvadose pateiktą raginimą ir apibrėžtus prioritetus, Komisija 2007 m. sausio 10 d. priėmė vadinamąjį Energetikos paketą, kurio tikslas – padėti įgyvendinti tris energetikos politikos Europai tikslus: tiekimo saugumas, konkurencingumas ir aplinkos tvarumas.
Po ilgai trukusio energetikos rinkų liberalizavimo proceso, dviem etapais – 1996-1998 m. ir 2003 m. priėmus vidaus rinkos kūrimo direktyvas, kurių tikslas – visiškas liberalizavimas iki 2007 m. liepos 1 d., šie komunikatai – tai pagrindiniai konkretūs veiksmai nuo to laiko, kai Komisija pradėjo remti naują energetikos vidaus rinkos politiką ir pateikė konkrečius pasiūlymus dėl jos funkcionavimo ir mechanizmų.
Šiame pranešime pateikiamas įvertinimas, kaip įvairios Komisijos įvardytos priemonės gali užtikrinti vidaus rinkos sukūrimą elektros energijos ir dujų sektoriuose ir panaikinti kliūtis kuriant vieningą Europos energetikos rinką. Pranešėjas deramai atsižvelgs į dabartinių taisyklių įgyvendinimą, kurios, jo nuomone, iš dalies sudarė patenkinamą teisinį pagrindą trečiųjų šalių prieigai prie tinklų be diskriminavimo užtikrinti, stiprioms nacionalinėms reglamentavimo institucijoms sukurti ir investicijų skatinimo sistemai įvesti. Pranešėjo tikslas – atsižvelgiant į paskutines kovo 8-9 d. Tarybos pavasario posėdžio išvadas, konsoliduoti Komisijos keliamus tikslus ir išanalizuoti pasiūlytas priemones.
2. Konkretūs klausimai
Galiojančių teisės aktų įgyvendinimas
Pranešėjas reiškia susirūpinimą dėl valstybių narių, vis dar neperkėlusių į savo nacionalinę teisę Europos direktyvų 54/2003 ir 55/2003, bei dėl valstybių narių, kurios tai yra netinkamai padariusios. Šių direktyvų teisingas perkėlimas į nacionalinę teisę ES lygiu būtinas, jei turėsime išsamiai įvertinti Europos Parlamento ir Tarybos priimtų priemonių teisėtumą ir veiksmingumą.
Be to, kadangi kai kurios valstybės narės nesilaiko reikalavimų, tos valstybės narės, kurios tinkamai perkėlė visus ES teisės aktus dėl energetikos vidaus rinkos į nacionalinę teisę, atsiduria sunkioje padėtyje, o taip kai kuriais atvejais sukuriama nesąžininga konkurencija kainų srityje, privačias bendroves perima valstybinės nuosavybės įmonės, sudaromos kliūtys patekti į kitas valstybes nares bei atsiranda neproporcingų vėlavimų jungiant tinklus. Be to šias pasekmes patiriančios vyriausybės susiduria su nepalankiu visuomenės požiūriu į naudojamas priemones ir apskritai į ES institucijas.
Dėl visų šių priežasčių pranešėjas pritaria Komisijos iniciatyvai pradėti procedūras dėl pažeidimų prieš tas valstybes nares, kurios nesilaiko galiojančių teisės aktų.
Tačiau sveikindamas Komisijos trečiąjį liberalizavimo paketą, kurį tikimasi gauti šių metų rugsėjo mėn., ir suprasdamas, kad kai kurių valstybių narių pasipriešinimą bus galima nugalėti tik konkrečiomis priemonėmis, pranešėjas nežino, ar ši problema bus tikrai sprendžiama ateityje ir griežtesnėmis teisėkūros priemonėmis, nes akivaizdu, kad antrasis paketas kol kas dar yra ankstyvojoje stadijoje.
Neseniai Europos Sąjungos rinkoje kilusios įmonių perėmimo iniciatyvos ir įvykę sujungimai kelia šiokį tokį susirūpinimą tokiais klausimais kaip visuomenės dalyvavimas įmonėse, vartotojų pasirinkimo galimybių mažėjimas dėl rinkos koncentracijos, taip pat per didelis kai kurių vyriausybių kišimasis į tai, kas yra laikoma grynai rinkos operacijomis. Pranešėjas mano, kad tokias operacijas Komisija turi ir toliau kontroliuoti, ypač tuomet, kai visuomenės dalyvavimas kai kuriose įmonėse, perimančiose kitas įmones, yra didelis.
Veiklos rūšių išskyrimas
Veiklos rūšių išskyrimas – pagrindinis klausimas, kuris buvo svarstomas Europos Parlamento diskusijoje energetikos klausimais. Pranešėjas mano, kad dabartinis atskyrimo lygis kai kuriose valstybėse narėse yra nepakankamas, todėl pritaria Komisijos iniciatyvai padidinti įpareigojimus šioje srityje.
Du pagrindiniai Komisijos komunikate pasiūlyti variantai – nepriklausomi sistemos operatoriai ir veiklos rūšių atskyrimas nuosavybės atžvilgiu – turėtų būti tinkamai įvertinti.
Veiklos rūšių atskyrimas nuosavybės atžvilgiu padidins skaidrumą, užtikrins tinkamas investavimo į infrastruktūras sąlygas ir panaikins kliūtis patekti naujiems rinkos dalyviams.
Naudojant nepriklausomų sistemos operatorių modelį, net ir tuomet, jei šiuo atveju bus reikalingas tolesnis reguliavimas, šie tikslai bus taip pat pasiekti, ir tikriausiai šis variantas bus tinkamesnis toms valstybėms narėms, kurios smarkiai atsilieka.
Pranešėjas pageidauja, kad diskusijos šiuo klausimu būtų tęsiamos, ir tikisi, kad Komisija pateiks aiškiai apibrėžtą, tačiau lanksčią savo poziciją veiklos rūšių atskyrimo požiūriu, kuri būtų naudojama kaip pagrindas diskusijoms Taryboje ir Parlamente, vengiant tiesioginio valstybių narių atmetimo.
Tačiau nė viena iš sistemų su tinklų sujungimu susijusių problemų neišspręs ir reikės papildomų sprendimų. Be to, su skaidrumu ir investicijomis susijusius klausimus taip pat galima spręsti suteikiant daugiau įgaliojimų nacionalinėms reglamentavimo institucijoms arba per nacionalinę teisėkūrą nustatyti specialius reikalavimus šioje srityje. Galų gale dujų ir elektros energijos sektorių prigimtis labai skirtinga, ir dujų sektoriaus atveju veiklos rūšių atskyrimas yra sudėtingesnis. Šis klausimas bus toliau nagrinėjamas šiame dokumente.
Investicijos
Pranešėjas norėtų pabrėžti naujų plataus masto investicijų svarbą kuriant naujas infrastruktūras ir modernizuojant esamas. Būdamas susirūpinęs dėl esamos spragos tarp dabartinių investicijų ir apskaičiuoto jų poreikio, jis nesutinka su Komisijos teiginiu, kad investicijos sustojo. Iš tikrųjų bendra investicijų suma dujų tinklų priežiūros ir plėtros srityje pastaraisiais metais nuosekliai, nors ir lėtai augo.
Susirūpinimą taip pat kelia per mažos investicijos į tinklų sujungimą; to priežastis – standartų skirtumai, nepriklausomos reglamentavimo institucijos, kuri prižiūrėtų energijos perdavimą iš vienos valstybės į kitą, nebuvimas ir mechanizmų, naudojamų tarpvalstybinėms išlaidoms atlyginti, sumažėjimas.
Tačiau yra daug galimybių padėčiai tobulinti ir reikia imtis tokių priemonių kaip tolesnis veiklos rūšių išskyrimas nuosavybės atžvilgiu ar NSO+ , veiksmingesnis reguliavimas ir geresnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas.
Nauja plataus masto energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius
Europa naudojasi daugybe atsinaujinančios energijos šaltinių, įskaitant vandens, vėjo, saulės, biomasės, potvynių ir geoterminius. Atsinaujinančios energijos šaltiniai savo prigimtimi yra sutelkti tam tikrose konkrečiose vietose, pvz., vandens energijos ištekliai – kalnų rajonuose, vėjo energijos ištekliai – atviroje jūroje, pajūrio arba aukštumų rajonuose. Su kai kuriomis išimtimis šie energijos ištekliai nėra transportuojami savo pirminiu pavidalu, todėl energiją reikia paversti elektros energija pirminių energijos išteklių buvimo vietoje. Todėl, jei šiems gausiems pirminės energijos šaltiniams tektų prisidėti prie Europos Sąjungos elektros energijos reikalavimų tenkinimo, jiems būtų reikalinga reikiamo lygio elektros tinklo infrastruktūra, kuri sudarytų sąlygas elektros energijai masiškai perduoti iš šių rajonų į elektros energijos paklausos centrus.
Pavyzdžiui, esama didelių komerciškai eksploatuojamų vėjo energijos išteklių virš Šiaurės Vakarų Europos jūrų. Todėl reikalingi dideli povandeniniai elektros tinklai, kuriais elektros energija būtų perduodama į krantą, ir elektros tinklai krante, kuriais elektros energija būtų perduodama toliau į energijos paklausos centrus.
Todėl svarbu, kad šie elektros energijos tinklai būtų prižiūrimi ten, kur jie jau yra, ir sukuriami ten, kur jų dar nėra. Būtina skatinti elektros energijos perdavimo bendroves plėtoti ir statyti tokius elektros tinklus, o šios bendrovės neturi turėti konkurencinių interesų, kurie galėtų stabdyti šių tinklų plėtrą.
Reglamentavimo institucijos
Šiuo metu Europos Sąjungos energetikos vidaus rinka turi prisiderinti prie 27 skirtingų nacionalinių teisės aktų, kurie gali tarpusavyje labai skirtis. Veiksmų, kurių reikia imtis perduodant energija iš vienos valstybės į kitą, apibrėžimo procedūrą sudaro konsultacijos tarp nacionalinių reglamentavimo institucijų, remiantis perdavimo sistemų operatorių techniniais pasiūlymais, o tais atvejais, kai sprendimai priimami bendrai, remiantis sutarimu. Jei nepavyksta susitarti, Komisija pradeda komitologijos procedūrą, kuri ne tik labai ilgai trunka, kol gaunami priimtini rezultatai, bet ir sprendimų priėmime dalyvauja valstybės narės, kurios vėl kreipiasi patarimo į savo nacionalines reglamentavimo institucijas. Taip vėl grįžtama į pradinę padėtį.
Norint ES sukurti visiškai integruotą vidaus rinką, teks imtis kai kurių veiksmų, siekiant anksčiau aprašytam procesui suteikti oficialesnį pobūdį. Pranešėjas siūlo, kad reglamentavimo institucijų forumas būtų paverstas oficialiu organu, kuriame, jei reikia balsavimo būdu, būtų priimami sprendimai, ir kuriame, esant kritiškoms situacijoms, galėtų spręsti Komisija. Sprendimai turėtų būti priimami PSO pasiūlymų pagrindu, kurie savo ruožtu taip pat turėtų turėti savo oficialią sprendimų priėmimo procesų sistemą.
Svarbu pažymėti, kad reglamentavimo institucijos turėtų spręsti išskirtinai techninius ir prekybinius tarpvalstybinius klausimus, tokius kaip techninių standartų derinimas, ir skatintų tinklų sujungimo ir tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo vystymo koordinavimą.
Nacionalinių reglamentavimo institucijų sprendimai turėtų išlaikyti savo suverenumą valstybės narės atžvilgiu, o jų atsakomybė ir įgaliojimai turėtų būti nepriklausomi, stiprūs ir aiškiai apibrėžti.
Reglamentavimo institucijos galėtų vaidinti lemiamą vaidmenį užtikrinant reikiamas investicijas, vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams ir skaidrumą. Investicijų srityje reglamentavimo institucijoms, pavyzdžiui, galima būtų suteikti įgaliojimus skirti investicijas trečiosioms šalims, jei atsakingos įmonės pradėtų daryti kliūtis elektros tinklo kūrimui.
Tinklų sujungimas
Pranešėjas pritaria naujausiai Komisijos ir Tarybos pozicijai dėl tikslo visose valstybėse narėse pasiekti 10 proc. tinklų sujungimo lygį įgyvendinimo. Nepaisant to, jis norėtų pažymėti, kad šis tikslas buvo nubrėžtas prieš kelerius metus Barselonos vadovų susitikime, ir tikisi, kad, turint omeny, kad energetikos vidaus rinkos galutinis sukūrimas Europos Sąjungoje vėl stapo svarbus, valstybės narės imsis lemiamų veiksmų, siekdamos panaikinti visas kliūtis jos plėtrai.
Naujo pobūdžio bendradarbiavimas tarp reglamentavimo institucijų ES lygiu turėtų užtikrinti reikalingos reguliavimo sistemos sukūrimą, kuri padėtų panaikinti kai kurias iš šių kliūčių, tačiau valdžios institucijos taip pat turėtų siekti panaikinti politines kliūtis.
Šis požiūris yra itin svarbus pakraščiuose esančioms valstybėms narėms, kurios šiuo metu tebėra energetinės salos.
Reguliuojami tarifai
Pranešėjas tvirtai įsitikinęs, kad bendrieji reguliuojami tarifai, taikomi komerciniams klientams, turėtų išnykti, nes jie smarkiai iškreipia rinką ir jais kartais gali pasinaudoti vertikaliai integruotos bedrovės naujiems dalyviams iš rinkos išstumti.
3. Papildomos pastabos:
Dujų rinka
Kitaip nei elektros energijos rinkos atveju dauguma dujų įmonių pelną gauna ne iš energijos gamybos pajėgumų, bet iš paskirstymo veiklos. Dėl šios priežasties šiam sektoriui arba bent jau toms bendrovėms, kurios importuoja savo produktą į Europos Sąjungą, bus sunku pritaikyti įvairius Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl veiklos rūšių atskyrimo.
Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, tos, kurios buvo pasiūlytos šiame dokumente, galėtų padėti spręsti investicijų, skaidrumo ir priėjimo prie elektros tinklo problemas.
Pranešėjas daugiausiai susirūpinęs dėl suderintų standartų gamtinių dujų sektoriuje trūkumo. Tokia padėtis sukuria neaiškumą rinkoje, nes bendrovės nežino, ar dujoms, kurias jie perka vienoje srityje, bus suteikta prieiga prie įvairių nacionalinių tinklų. Komisija turi skirti visas jėgas šiai problemai išnagrinėti ir operatyviai rasti jos sprendimo būdą.
Šios bendrovės taip pat susiduria su komercinių santykių su trečiosiomis šalimis, kuriose negali būti taikomas abipusiškumo principas, problema. Iš tikrųjų jos neturi nei priėjimo prie pirminių tiekėjų gamybinių pajėgumų, nei priėjimo analogiškomis sąlygomis prie jų rinkų. Dujų sektoriaus atstovai išsakė pranešėjui savo pageidavimą, kad Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės stipriau juos politiškai remtų derybose su trečiųjų šalių gamintojais.
PTS
Pranešėjas yra susirūpinęs dėl kai kurių rinkos dalyvių pareikštų pretenzijų dėl prekybos išmetamųjų teršalų leidimais teisių. Jie mano, kad į vartotojo sąskaitą už energijos suvartojimą yra papildomai įskaičiuojama PTS kaina, kai dauguma šių teisių buvo įsigyta nemokamai, vadovaujantis dabartine PTS direktyva, kurioje nurodyta, kad šiame pirmajame etape nemažiau kaip 95 proc. teršalų išmetimo leidimų turėtų būti suteikiama nemokamai.
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonė (*) (18.6.2007)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos
(2007/2089(INI))
Nuomonės referentė (*): Sophia in 't Veld
(*) Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis
PASIŪLYMAI
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą įtraukti į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos šiuos pakeitimus:
A. kadangi naujoji Europos Sąjungos energetikos politika tausios, saugios ir konkurencingos energetikos klausimu turi būti ambicinga, jos tikslas - ilgalaikė nauda, pagrindinis jos dėmesys turi būti nukreiptas į kovą su klimato kaita, Europos Sąjungos išorinės priklausomybės nuo importo ribojimą ir augimo bei darbo vietų kūrimo skatinimą,
B. kadangi reikia laiku nustatyti tinkamą teisės sistemą pagal subsidiarumo principą, siekiant šios ambicingos ir ilgalaikės naudos,
C. kadangi Komisijos komunikate dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos (COM(2006)0841) ir Konkurencijos GD pranešime dėl energetikos sektoriaus tyrimo (SEC(2006)1724) daroma išvada, kad dabar galiojančių taisyklių ir taikomų liberalizavimo priemonių pagalba pavyko pagerinti energijos tiekimą vartotojams ir jiems buvo suteikta galimybė sutaupyti, tačiau rinka nebuvo visiškai atverta, ir dar tebėra likę kliūčių laisvai konkurencijai; be to, kadangi valstybės narės esamos teisinės sistemos dar visiškai ir tinkamai neperkėlė į savo nacionalinę teisę ir kadangi būtina imtis tolesnių veiksmų siekiant liberalizuoti rinką,
D. kadangi tik keletas valstybių narių atvėrė dujų rinką; kadangi mažesnės kainos ir kokybiškos tiekimo paslaugos labai svarbios visai sistemai, vartotojams ir įmonėms,
E. kadangi savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos strategijos (Žalioji knyga)[1] Europos Parlamentas pabrėžė, kad energetikos sektoriuje elektros perdavimo sistemų nuosavybė turėtų būti išskirstoma, kai Komisija nuspręs, kad esami teisės aktai yra neveiksmingi,
F. kadangi Komisija, atsižvelgdama į sektoriaus tyrimą ir į ekonomikos duomenis, mano, kad perdavimo sistemų nuosavybės išskirstymas yra veiksmingiausias būdas elektros vartotojų pasirinkimui užtikrinti ir investicijoms skatinti,
G. kadangi dabartiniai tarpvalstybiniai reguliavimo trūkumai negali būti pašalinti vien tik taikant konkurencijos taisykles; kadangi turi būti užtikrintas sustiprintas nacionalinių energijos reguliavimo institucijų koordinavimas didinant Europos elektros energijos ir dujų reguliuotojų grupės (angl. ERGEG) kompetenciją ir didesnį vaidmenį įgyvendinant vidaus rinkos principus skiriant Bendrijos kontrolei,
H. kadangi turimi duomenys rodo, kad valstybės narės labiau pažeidžiamų vartotojų atžvilgiu nustatytus viešųjų paslaugų įpareigojimus vykdė ribotai,
1. pakartoja, kad Lisabonos strategijos sėkmė priklauso nuo tolesnių pastangų kuriant bendrą energetikos politiką, kuri būtų paremta platesne bendrų Europos Sąjungos interesų energetikos srityje vizija gerbiant nacionalines ypatybes ir suteikiant teisę valstybėms narėms laikytis savo energetikos derinio, norint įvairesnių energijos šaltinių ir energijos gamintojų;
2. mano, kad sektoriaus tyrimo metu nustačius daugybę rimtų trūkumų būtina imtis skubių veiksmų norint sukurti veikiančią energetikos vidaus rinką, t. y. efektyviai atskirti tinklus ir tiekimą, pašalinti esamus reguliavimo trūkumus, spręsti rinkos koncentracijos problemą, siekti panaikinti patekimo į rinką kliūtis ir didinti rinkos veiklos skaidrumą; ragina kuo skubiau visiškai ir tinkamai perkelti Bendrijos teisę į nacionalinę teisę; todėl reikalauja, kad pažeidus Bendrijos teisę būtų imamasi griežtų priemonių;
3. sutinka su Komisija, kad liberalizavimo procesui nėra alternatyvos, ir ragina valstybes nares užtikrinti visišką ir veiksmingą galiojančių liberalizavimo direktyvų perkėlimą; be to, pritaria Komisijos siūlymui skirti dėmesį nepakankamam rinkos funkcionavimui ir taikyti ir konkurencija paremtas, ir reguliavimo priemones;
4. pritaria energetikos sektoriaus tyrimų rezultatams, rodantiems, kad šiuo metu teisės aktų reikalaujamo teisinio ir funkcinio atskyrimo nepakanka norint užtikrinti tikros, konkurencingos Europos Sąjungos energetikos rinkos plėtrą; pakartoja, kad turi būti užtikrintas nediskriminacinis patekimas į rinką, ir pritaria Komisijos siūlymui tęsti darbus užtikrinant aiškesnį energijos gamybos atskyrimą nuo jos paskirstymo;
5. ragina Komisiją pateikti analizę ir parodyti numatomas nuosavybės išskirstymo išlaidas valstybėms narėms, numatomus investicijų į tinklus padarinius ir naudą vidaus rinkai bei pirkėjo naudą; nurodo, kad analizuojant taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, ar valstybėje narėje neišskirsčius nuosavybės atsiranda problemų ar išlaidų ir ar skiriasi neigiami padariniai kalbant apie valstybinę ir privačią nuosavybę; taip pat siūlo, kad būtų išanalizuota nuosavybės išskirstymo nauda palyginti su nepriklausomo regiono rinkos operatoriaus metodu siekiant tikslų;
6. tvirtina, kad reikia tinkamai paskatinti sistemų operatorius valdyti ir plėtoti tinklą visų vartotojų labui; mano, kad, esant būtinybei sukurti stabilią reglamentavimo sistemą siekiant užtikrinti sprendimus investicijų srityje, turi būti sukurtos ir įgyvendintos vidaus rinkai poveikį darančios būsimos priemonės, kurios užtikrintų teigiamą aplinką reikalingoms investicijoms; vis dėlto pabrėžia, kad išskirstymas turėtų būti traktuojamas kaip išankstinė, bet ne vienintelė, sąlyga, kuri garantuotų sąžiningą konkurenciją; mano, kad valstybės nuosavybė elektros energijos ir dujų rinkose yra viena iš pagrindinių iškraipymo priežasčių Europos lygmeniu, ir kad paskata konkuruoti šiose rinkose dar mažesnė tada, kai rinkoje veikia valstybinės įmonės, kurios daugeliu atveju dėl bendrovės įstatų pasižymi mažesniu skaidrumo ir potencialių investuotojų informavimo lygiu bei priklauso nuo politinių šių šalių vyriausybių priimtų sprendimų; tvirtina, kad turi būti naudojamos atitinkamos priemonės, kurių pagalba bus išvengta situacijos, kai valstybės monopolijas pakeičia privačios;
7. pritaria Komisijos siūlymui didinti nacionalinių energijos reguliavimo institucijų nepriklausomybę, stiprinti jų galias, stiprinti reguliuotojų ir perdavimo sistemų operatorių (angl. TSO) koordinavimą; mano, kad reguliuotojų nepriklausomybė neturėtų trukdyti politiniams veiksmams, kurių turi imtis valstybių narių vyriausybės siekdamos skatinti konkurenciją, užtikrinti tiekimo saugumą ir saugoti aplinką vidaus dujų ir elektros rinkose;
8. pabrėžia, kad būtina suderinti energijos reguliavimo institucijų galias ir nepriklausomybę norint, kad Europos lygmeniu būtų koordinuojami veiksmai ir užkertamas kelias piktnaudžiauti reguliavimo teisėmis nacionaliniais protekcionizmo tikslais;
9. sutinka su Komisija, kad reikia stiprinti nacionalinių reguliavimo institucijų galias ir didinti Europos šalių koordinavimą, pirmiausia tarptautinėje srityje;
10. sutinka, kad Europos nepriklausomų reguliuotojų tinklo (ERGEG+) požiūris yra tinkamiausias siekiant greitos ir veiksmingos pažangos derinant techninius klausimus, būtinus veiksmingai tarptautinei prekybai; mano, kad Komisijos dalyvavimas tinkamas, kai reikia užtikrinti, jog bus tinkamai atsižvelgta į Bendrijos interesus;
11. pritaria siūlymui veikiančioms perdavimo sistemų operatorių (angl. TSO) asociacijoms suteikti institucijų vaidmenį su oficialiais įpareigojimais ir tikslais (Europos perdavimo sistemų operatorių asociacija (EPSOA)+\Europos dujų tinklų operatorių asociacija ((EDTOA) + sprendimas); vis dėlto mano, kad turi būti toliau svarstomas tarpvalstybinių nepriklausomų perdavimo sistemų operatorių steigimo klausimą siekiant, kad konkurencija būtų stiprinama, o ne varžoma; mano, kad turėtų būti imamasi veiksmų siekiant laipsniškai steigti regioninius perdavimo sistemų operatorius;
12. pabrėžia esąs labai susirūpinęs dėl tam tikrų protekcionizmo iniciatyvų, kurias vykdo kai kurių Europos šalių vyriausybės, kurios grindžia savo poziciją remdamosi strateginių sektorių apsauga bei nacionaliniais viešaisiais interesais; pabrėžia, kad protekcionizmas bendrojoje rinkoje prieštarauja Europos sandarai; energetikos sektoriuje tai skurdina tiekimo saugumą, mažina veiksmingumą, todėl didėja vartotojų mokamos kainos ir daroma žala tvariai plėtrai;
13. ragina Komisiją imtis priemonių prieš tas valstybes nares, kurios pernelyg gina nacionalinius ar Europos energetikos lyderius, taip pat ir nepagrįstai pasinaudodamos vadinamąja auksine akcija, ir prieš valstybes nares, kuriose reguliuojami tarifai ir taip daroma žala konkurencijai ir rinkos integracijai; prašo laikytis tų pačių politikos standartų senųjų ir naujųjų valstybių narių atžvilgiu, atsižvelgiant į ypatingą energetikos sektoriaus vaidmenį naujųjų valstybių narių ekonomikos atsigavimo procese; pabrėžia, kad nacionalinių ar Europos energetikos lyderių rėmimas gali pakenkti bendrovių konkurencingumui, konkurencijos lygiui energijos rinkoje ir vartotojų interesams; pabrėžia, kad reikia bendrovių, teikiančių kokybiškas paslaugas gyventojams ir galinčių konkuruoti ne tik nacionaliniu ar Europos lygiu, bet ir pasaulio rinkoje;
14. pabrėžia, kad būtų plečiamos prieigos prie rinkos informacijos galimybės, ir pritaria Komisijos ketinimui įvesti privalomas skaidrumo nuostatas; sutinka, kad visa aktuali rinkos informacija turėtų būti nuolatos laiku skelbiama ir kad turi būti užtikrinta tinkama stebėsena;
15. mano, kad reikėtų panaikinti subsidijas neatsinaujinantiems energijos šaltiniams ir taip užtikrinti vienodas galimybes dalyviams, kad išorinės aplinkos apsaugos išlaidos turėtų būti įtrauktos į energijos kainą ir kad rinkos priemonės būtų naudojamos aplinkos apsaugos ir energetikos politikos tikslams pasiekti;
16. pažymi, kad suformuluoti aukštus standartus atitinkantys visuotinių ir viešųjų paslaugų įpareigojimai turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles ir kad konkurencijos teisė taikoma diskriminacinių kainų ir perpardavimo apribojimų atžvilgiais; pabrėžia, kad ypatingai svarbu įvertinti likusių reguliuojamų tiekimo tarifų poveikį konkurencijos plėtrai ir pašalinti rinkos iškraipymus.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyva |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
ITRE |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
ECON 26.4.2007 |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data |
26.4.2007 |
||||||
|
Autorius (-ė) |
Sophia in 't Veld 13.3.2007 |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
27.3.2007 |
11.4.2007 |
8.5.2007 |
|
|
||
|
Priėmimo data |
5.6.2007 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
25 2 11 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Gabriele Albertini, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, David Casa, Christian Ehler, Jonathan Evans, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Dariusz Maciej Grabowski, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Guntars Krasts, Andrea Losco, Astrid Lulling, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, Joop Post, John Purvis, Alexander Radwan, Dariusz Rosati, Heide Rühle, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Cristian Stănescu, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Sahra Wagenknecht. |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Harald Ettl, Ján Hudacký, Werner Langen, Maria Petre, Andreas Schwab. |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Anne Ferreira |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0603.
Regioninės plėtros komiteto nuomonė (3.5.2007)
teikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos
(2007/2089(INI))
Nuomonės referentė: Brigitte Douay
PASIŪLYMAI
Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į rezoliucijos pasiūlymą, kurį jis priims, įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, kad tikros energetikos vidaus rinkos sukūrimu siekiama geriausių kainų piliečiams ir įmonėms; prašo, kad iš naujo svarstant direktyvą dėl dujų ir elektros rinkos būtų atsižvelgiama į šiuos principus: tiekimo saugumas, vartotojų patenkinimas, aukšto lygio viešosios paslaugos, dėmesys pažeidžiamiems vartotojams, aplinkos apsauga, energijos efektyvumas ir siekis taikyti naujovėmis paremtas energetikos srities technologijas;
2. mano, kad baigimas kurti energetikos rinką susijęs su ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslu, ypač atsilikusiuose regionuose, regionuose, kuriuose nepalankios gamtinės sąlygos, ir atokiausiuose regionuose;
3. pabrėžia, kad naudos dėl efektyviai veikiančios vidaus rinkos visų pirma turės pasienio regionai ir jie galės rinktis, iš kurios šalies įsigyti energiją, todėl atkreipia dėmesį į šių regionų problemas, susijusias su įvairiomis teisinėmis valstybių narių sistemomis ir nepakankamu keitimusi informacija tarp valstybių;
4. prašo valstybes nares supaprastinti licencijų išdavimo tvarką, kuriant naujus energijos transportavimo (perdavimo) pajėgumus šalies viduje ir tarp valstybių, kadangi tarpregioninės ir tarptautinės rinkos raida galėtų daryti įtaką ES vidaus rinkos vystymuisi;
5. mano, kad tiekimo saugumas negali būti laikomas tik šalių problema, ir prašo Komisijos padėti kurti ir stiprinti regioninius tinklus ir decentralizuotą energijos gamybą;
6. turėdamas mintyje tarptautinę elektros energijos perdavimo svarbą ir tai, kad Europos energetikos planas tampa vis labiau priklausomas nuo pavienių valstybių narių planų patikimumo, pabrėžia, kad būtina plėsti bendradarbiavimą, informacijos mainus ir veiksmų pagal pavienius perdavimo planus koordinavimą; taigi pritaria, kad būtų įsteigtas Europos valstybių narių perdavimo planų koordinavimo centras;
7. džiaugiasi Komisijos ketinimu parengti Energijos vartotojų chartiją, kurioje, be kita ko, būtų sprendžiami kuro trūkumo ir vartotojų informacijos klausimai, ir ragina skubiai baigti Komisiją šį darbą atsižvelgiant į energijos vartotojų regionuose, kurių gamtinės sąlygos yra nepalankios, poreikius ir savitumus;
8. siekiant užtikrinti daugiau ir kokybiškesnių bendrų valstybių narių tinklų, būtina sukurti gerai pritaikytas regionų energijos rinkas; pradėjus veikti elektros energijos rinkoms, būtina toliau vystyti Europos reguliuotojų grupės iniciatyvas, susijusias su regionų dujų rinkomis, siekiant energiją valdyti tinkamiausiu lygmeniu;
9. atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi galimybe įsteigti Europos nepriklausomų reguliuotojų tinklą (ERGEG+), kadangi tai sudarytų sąlygas įforminti dabartinės Europos elektros energijos ir dujų reguliuotojų grupės (ERGEG) vaidmenį;
10. ragina valstybes nares taikyti veiksmingą reguliavimą, užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie energetikos tinklų, leisti valstybių narių reglamentavimo institucijoms palengvinti tarpvalstybinius ir tarpregioninius ryšius energetikos srityje ir laikytis suderinto reglamentavimo požiūrio;
11. skatina investuoti siekiant sustiprinti ir pritaikyti infrastruktūras energijos gamybai bei transportavimui visoje Europoje;
12. mano, kad diskusijose apie veiklos išskyrimą turi būti atsižvelgiama į specifinius dujų ir elektros savitumus ir į nacionalinių bei regioninių rinkų ypatybes;
13. ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas užtikrinti optimalią informaciją apie elektros kilmę, ypač tada, kai ji gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių; pabrėžia, kokie svarbūs yra ryšiai, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. liepos mėn. bus visiškai atverta rinka, ir kokia svarbi patikima bei skaidri informacija apie gamybą kiekvienoje šalyje, tinklų sujungimą ir realius kainų pokyčius;
14. taip pat prašo itin remti regionų ir vietos valdžios institucijas energetikos efektyvumo, energijos taupymo ir tvaraus vystymosi srityse įgyvendinant Europos Sąjungos remiamus projektus, ypač susijusius su transporto ir būsto politika.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyva |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
ITRE |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
REGI |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentė |
Brigitte Douay 12.4.2007 |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
12.4.2007 |
|
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
2.5.2007 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: 43 –: 2 0: 0 |
|
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Wolfgang Bulfon, Antonio De Blasio, Vasile Dîncu, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Jim Higgins, Alain Hutchinson, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Mario Mantovani, Miguel Angel Martínez Martínez , Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Elisabeth Schroedter, Stefan Sofianski, Grażyna Staniszewska, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs(-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Bastiaan Belder, Silvia Ciornei, Brigitte Douay, Den Dover, Riitta Myller, Zita Pleštinská, Christa Prets, Miloslav Ransdorf, Richard Seeber, László Surján, Károly Ferenc Szabó |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Véronique De Keyser, Henrik Lax, Samuli Pohjamo |
||||||
|
Pastabos (teikiamos viena kalba) |
... |
||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyva |
||||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
ITRE |
||||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
ECON |
REGI |
|
|
|
||||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
|
|
|
|
|
||||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
26.4.2007 |
|
|
|
|
||||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Alejo Vidal-Quadras |
|
|||||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
|
|||||||||||
|
Svarstymas komitete |
11.4.2007 |
3.5.2007 |
5.6.2007 |
|
|
||||||||
|
Priėmimo data |
18.6.2007 |
||||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
32 0 3 |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jerzy Buzek, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Silvia Ciornei, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Nicole Fontaine, Norbert Glante, Umberto Guidoni, Fiona Hall, David Hammerstein, András Gyürk, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Anne Laperrouze, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Miloslav Ransdorf, Paul Rübig, Andres Tarand, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras |
||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ivo Belet, Joan Calabuig Rull, Matthias Groote, Satu Hassi, Edit Herczog, Gunnar Hökmark, Esko Seppänen, Hannes Swoboda, Lambert van Nistelrooij |
||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||||||||
|
Pateikimo data |
26.6.2007 |
||||||||||||
|
Pastabos |
|
||||||||||||