Procedūra : 2007/2252(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0260/2008

Pateikti tekstai :

A6-0260/2008

Debatai :

PV 04/09/2008 - 4
CRE 04/09/2008 - 4

Balsavimas :

PV 04/09/2008 - 7.9
CRE 04/09/2008 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0410

PRANEŠIMAS     
PDF 200kWORD 125k
2008 m. birželio 18 d.
PE 404.442v02-00 A6-0260/2008

dėl 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaitos

(2007/2252(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėja: Frédérique Ries

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaitos

(2007/2252(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, pavadintą „2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaita“ (COM(2007)0314),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 23 d. rezoliuciją dėl 2004–2010 m. Europos veiksmų plano, skirto aplinkai ir sveikatai(1),

–   atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2007 m. liepos 27 d. pranešimą „Cheminių medžiagų keliamo pavojaus vaikų sveikatai vertinimo principai“ (angl. „Principles for evaluating health risks in children associated with exposure to chemicals“),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 152 ir 174 straipsnius, kuriais siekiama aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos;

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.)(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0260/2008),

A. kadangi nuo 2003 m. Europos Sąjunga sveikatos apsaugos politiką grindžia glaudesniu sveikatos, aplinkos ir mokslinių tyrimų sektoriaus bendradarbiavimu, todėl galima tikėtis, kad bus sukurta nuosekli ir integruota Europos aplinkos sveikatos strategija,

B.  kadangi gairės, kurias Sąjunga šiuo metu įgyvendina laikydamasi savo pirmojo Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano 2004–2010 metams (COM(2004)0416), t. y. parengti rodiklių, plėtoti integruotą stebėseną, rinkti ir įvertinti su tuo susijusius duomenis, atlikti daugiau mokslinių tyrimų, taip pat padės geriau suprasti taršos šaltinių ir padarinių sveikatai sąveikas, tačiau jų akivaizdžiai nepakanka augančiam su aplinkos veiksniais susijusių ligų skaičiui sumažinti,

C. kadangi parengti šio veiksmų plano vidurio ataskaitos beveik neįmanoma, nes juo nesiekiama jokio aiškaus ir skaičiavimais pagrįsto tikslo, o jam skiriamą bendrąjį biudžetą vis dar sudėtinga apibrėžti ir šio biudžeto aiškiai nepakanka siekiant jį veiksmingai skatinti,

D. kadangi ten, kur Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programos (2008–2013 m.) tikslas – paveikti tradicinius sveikatą lemiančius veiksnius – mitybą, rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą, šiame veiksmų plane (2004–2010 m.) daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam tikriems naujiems iššūkiams sveikatos srityje ir taip pat lemiamiems aplinkos veiksniams, darantiems poveikį žmogaus sveikatai, pvz., išorės ir vidaus oro kokybė, elektromagnetinės bangos, nanodalelės ir didelį nerimą keliančios cheminės medžiagos (priskiriamos kancerogeninėms, mutageninėms arba toksiškoms reprodukcijai (CMR), sutrikdančioms endokrininės sistemos veiklą), taip pat klimato kaitos keliamam pavojui sveikatai,

E.  kadangi kvėpavimo sistemos ligos Europos Sąjungoje užima antrąją vietą pagal mirštamumą, susirgimų skaičių, svarbą ir išlaidų dydį, yra pagrindinė jaunesnių kaip 5 metų vaikų mirštamumo priežastis ir kad šios ligos vis dažnesnės ypač dėl išorės bei vidaus oro taršos;

F.  kadangi oro tarša, daugiausia smulkiosiomis dalelėmis ir pažemio ozonu, kelia didelį pavojų žmogaus sveikatai, t. y. turi įtakos sveikai vaikų raidai ir mažina gyvenimo trukmę Sąjungoje(3);

G. kadangi atsižvelgdama į miesto aplinkos sveikatos klausimus, ypač patalpų oro kokybę, Bendrija, laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, turi daugiau nuveikti kovodama su oro tarša namuose, kadangi vienas ES pilietis vidutiniškai 90 proc. laiko praleidžia patalpose,

H. kadangi 2004 ir 2007 m. PSO ministrų konferencijose aplinkos ir sveikatos klausimais buvo pabrėžta ryšį tarp cheminių teršalų kompleksinio poveikio ir tam tikrų chroniškų sutrikimų ir ligų, ypač vaikų; kadangi susirūpinimas dėl to atsispindi ir oficialiosiose Jungtinių Tautų aplinkosaugos programose (angl. UNEP) ir Tarpvyriausybinio forumo chemijos gaminių saugos klausimais (pranc. FISC) dokumentuose,

I.   kadangi daugėja įrodymų, kad tam tikras vėžio rūšis, pvz., šlapimo pūslės vėžį, kaulų vėžį, plaučių vėžį, odos vėžį, krūties vėžį ir kt., sukelia cheminių medžiagų, spinduliuotės, kietųjų dalelių ir kitų aplinkos veiksnių poveikis,

J.   kadangi šalia šių problemiškų pokyčių aplinkos sveikatos srityje pastaraisiais metais atsirado ir naujų ligų arba ligų sindromų, kaip antai padidėjęs jautrumas chemijos produktams, dantų amalgamos sindromas, padidėjęs jautrumas elektromagnetiniam spinduliavimui, nesveikų patalpų sindromas ar vaikų dėmesio sutrikimas ir hiperaktyvumas,

K. kadangi atsargumo principas Sutartyje aiškiai minimas nuo 1992 metų, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas ne kartą pabrėžė šio principo turinį ir jo, kaip vieno Bendrijos aplinkos ir sveikatos politikos pagrindų, svarbą Bendrijos teisei(4),

L.  kadangi 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate dėl atsargumo principo (COM(2000)0001) išdėstyti kriterijai yra priverstinio pobūdžio ir net neįvykdomi,

M. kadangi žmogaus biologinė stebėsena labai svarbi kaip taršos poveikio ES gyventojams vertinimo priemonė, ir Europos Parlamentas ne kartą pakartojo pirmiau minėtos 2005 m. vasario 23 d. rezoliucijos 3 punkte bei 2007 m. gruodžio 20 d. ES Aplinkos Tarybos išvadose išreikštą valią paspartinti biologinės stebėsenos programos įgyvendinimą Sąjungos mastu,

N. kadangi visuotinai pripažinta, kad klimato kaita gali gerokai pasunkinti kai kurių ligų formas ir paskatinti jų atvejų padažnėjimą, o dažniausiai Sąjungoje pasitaikančios gamtos nelaimės – dideli karščiai, potvyniai ir miškų gaisrai – gali sukelti papildomų ligų, prastas sanitarines sąlygas ir mirčių, kartu pripažįstamas teigiamas klimato kaitos mažinimo priemonių poveikis sveikatai,

O. kadangi klimato kaita turės didelį poveikį žmogaus sveikatai, be kita ko, skatindama tam tikrų infekcinių ir parazitinių ligų plitimą daugiausia dėl temperatūros ir drėgmės pokyčių ir šių poveikio ekosistemoms, gyvūnams, augalams, vabzdžiams, parazitams, pirmuonims, mikrobams ir virusams,

P.  kadangi 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(5) ir jos antrinėse direktyvose yra aiškios nuostatos dėl sveiko vandens išsaugojimo ir jo išteklių atkūrimo,

Q. kadangi aplinkos medicina yra nauja medicinos šaka, kurios dėstymas skirtingų valstybių narių universitetuose vis dar pernelyg fragmentiškas ir nevienodas, todėl ji Sąjungoje turi būti remiama ir populiarinama,

R.  kadangi dėl aplinkos veiksnių sergančių žmonių skaičius didėja ir kadangi, siekiant gauti visą informaciją apie aplinkos veiksnių sukeliamas ar iš dalies sukeliamas ligas, turi būti plėtojama epidemiologija,

1.  pripažįsta Komisijos pastangas nuo veiksmų plano paskelbimo 2004 m. gerinti informavimo apie aplinką ir sveikatą grandinę, šios srities ES mokslinių tyrimų integravimą ir stiprinimą bei bendradarbiavimą su specializuotomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai PSO;

2.  vis dėlto mano, kad šis veiksmų planas iš dalies savaime pasmerktas žlugti, kadangi jame numatoma tik dabartinės įvairių sričių Bendrijos politikos tąsa, jis nepagrįstas prevencijos politika, kuria būtų siekiama sumažinti su aplinkos veiksniais susijusių ligų skaičių, ir juo nesiekiama jokio aiškaus ir skaičiavimais grindžiamo tikslo,

3.  atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad globojant PSO jau įgyvendinta programa, pagal kurią valstybės narės sukūrė savo nacionalinius ir vietos aplinkos sveikatos veiksmų planus, apimančius specifinius tikslus ir įgyvendinimo planus; todėl rekomenduoja Komisijai šią PSO programą apsvarstyti kaip galimą modelį, kuris ir ateityje galėtų būti naudingas pavyzdys Sąjungai;

4.  labai apgailestauja, kad Komisija, o konkrečiau – jos Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas, neskyrė reikiamo finansavimo žmogaus biologinei stebėsenai 2008 metais, kad, kaip ji įsipareigojo valstybėms narėms ir Parlamentui, Sąjunga galėtų laikytis nuoseklaus požiūrio į biologinę stebėseną,

5.  be to, ragina Komisiją iki 2010 m. įgyvendinti du pagrindinius tikslus, kuriuos ji pati iškėlė 2004 m., ir parengti bei vykdyti šiems tikslams pasiekti skirtą įgyvendinamą komunikacijos strategiją, būtent – geriau informuoti piliečius apie aplinkos taršą ir jos poveikį jų sveikatai bei persvarstyti ir atitinkamai pritaikyti ES rizikos mažinimo politiką;

6.  primygtinai rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su Bendrijos teisės aktų įgyvendinimu;

7.  pabrėžia, kad vertinant aplinkos veiksnių poveikį sveikatai, būtina atsižvelgti į pažeidžiamas visuomenės grupes, pvz., nėščias moteris, naujagimius, vaikus ir senyvo amžiaus žmones;

8.  ragina ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurios yra jautriausios teršalams, nustatant priemones vidaus aplinkos teršalų poveikiui sveikatos priežiūros patalpose ir mokyklose mažinti taikant patikimą vidaus oro kokybės valdymo patirtį;

9.  primygtinai ragina Komisiją rengiant pasiūlymus esamiems teisės aktams persvarstyti, atsiradus lobistinių, regioninių ar tarptautinių organizacijų spaudimui, tų teisės aktų nesusilpninti;

10. primena, kad Sąjungai būtina taikyti nuoseklų dinamišką ir lankstų požiūrį į veiksmų planą; todėl mano, kad svarbu įgyti specifinę patirtį aplinkos sveikatos srityje, kuri atitiktų jos skaidrumą, daugiadiscipliniškumą ir prieštaringumą ir padėtų įveikti bendrą visuomenės nepasitikėjimą oficialiosiomis agentūromis ir ekspertų komisijomis; pabrėžia sveikatos ekspertų rengimo gerinimo svarbą, ypač keičiantis pažangiąja patirtimi Bendrijos lygiu;

11. pabrėžia, kad pastaraisiais metais buvo pasiekta reali pažanga aplinkos politikos srityje, pvz., mažinant oro taršą, gerinant vandens kokybę, atliekų rinkimo ir perdirbimo politiką, chemijos gaminių kontrolę ir uždraudžiant naudoti benziną, kurio sudėtyje yra švino, bet tuo pačiu metu konstatuoja, kad ES neturi bendrosios ir prevencinės šios srities strategijos bei nesivadovauja atsargumo principu;

12. dėl to prašo Komisiją persvarstyti pirmiau minėtame Komunikate dėl atsargumo principo išdėstytus kriterijus remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimais ir siekiant, kad šis veiklos ir saugumo principas, pagrįstas proporcingomis laikinosiomis priemonėmis, taptų Bendrijos sveikatos ir aplinkos politikos šerdimi;

13. mano, kad produkto nekenksmingumo įrodymo pareigą perdavus gamintojui ar importuotojui, būtų galima skatinti prevencija grįstą politiką, kaip numatyta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.° 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiame Europos cheminių medžiagų agentūrą, todėl skatina Komisiją šią pareigą nustatyti visuose gaminius reglamentuojančiuose Bendrijos teisės aktuose; mano, kad pagal veiksmų planą derėtų vengti atlikti daugiau bandymų su gyvūnais ir visą dėmesį skirti alternatyvių metodų plėtotei ir panaudojimui;

14. dar kartą prašo Komisiją kuo greičiau pasiūlyti konkrečias priemones dėl vidaus oro kokybės, kurios padėtų užtikrinti aukštą patalpų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, ypač persvarstant 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą dėl valstybių narių įstatymų ir kitų 1988 teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo(6), ir pasiūlyti priemonių pastatų energetiniam efektyvumui, įrangos ir baldų cheminių sudedamųjų dalių saugumui didinti;

15. rekomenduoja, kad, siekdama sumažinti žalingą aplinkos poveikį sveikatai, Komisija ragintų valstybes nares mokesčių lengvatomis ir (arba) kitomis ekonominėmis paskatomis sudominti rinkos operatorius gerinti vidaus oro kokybę ir mažinti elektromagnetinės spinduliuotės poveikį pastatuose, įstaigose ir biuruose;

16. rekomenduoja Komisijai parengti atitinkamus minimalius reikalavimus vidaus oro kokybei naujai statomuose pastatuose užtikrinti;

17. rekomenduoja Komisijai teikiant atskirą Europos Sąjungos paramą atsižvelgti į vidaus patalpų oro kokybę, elektromagnetinę spinduliuotę ir poveikį pažeidžiamos gyventojų dalies sveikatai atskiruose projektuose, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kaip laikomasi aplinkos apsaugos kriterijų;

18. ragina remiantis naujausiomis mokslinėmis žiniomis nustatyti aplinkos kokybės standartus prioritetinėms medžiagoms vandenyje ir juos nuolat atnaujinti atsižvelgiant į mokslinių žinių raidą;

19. pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės sėkmingai įrengė mobiliąsias tyrimų laboratorijas arba „žaliąsias laboratorijas“ ir gali greitai ir patikimai diagnozuoti viešųjų ir privačių patalpų taršą; mano, kad Komisija galėtų skatinti tokią praktiką tose valstybėse narėse, kurios dar neturi tiesioginių veiksmų užterštose vietose praktikos;

20. yra susirūpinęs dėl to, kad nėra specialiųjų teisinių nuostatų, skirtų plataus vartojimo prekių, kurių sudėtyje yra nanodalelių, saugumui užtikrinti, ir dėl Komisijos aplaidaus požiūrio į būtinybę persvarstyti nanodalelių naudojimo plataus vartojimo prekėse reguliavimo sistemą atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau plataus vartojimo prekių, kurių sudėtyje yra nanodalelių, patenka į rinką;

21. yra labai sujaudintas mokslininkų grupės Bio-Initiative tarptautinės ataskaitos(7) dėl elektromagnetinių laukų, kurioje apibendrinama daugiau kaip 1 500 šiam klausimui skirtų tyrimų, ir savo išvadose atskleidžia judriojo ryšio tipo telefonijos, pvz., mobiliųjų telefonų, UMTS-Wifi-Wimax-Bluetooth ir fiksuotojo ryšio telefonų „DECT“ išspinduliuojamų bangų keliamą pavojų sveikatai;

22. konstatuoja, kad elektromagnetinio lauko poveikio visuomenei apribojimai nebeaktualūs, kadangi nebuvo pritaikyti atsižvelgiant į 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų poveikio visuomenės nariams apribojimo (nuo 0 Hz iki 300 GHz)2, akivaizdžiai neatitinka informacinių bei ryšių technologijų raidos, Europos aplinkos agentūros rekomendacijų ar griežtesnių taršos ribojimo normų, taikomų, pvz., Belgijoje, Italijoje ar Austrijoje, ir neatsižvelgia į pažeidžiamas visuomenės grupes, pvz., nėščias moteris, naujagimius ir vaikus;

23. labai rimtai vertina įvairią grėsmę sveikatai, klimato kaitos sukeliamą Sąjungos teritorijoje, ir remia glaudesnį bendradarbiavimą tarp PSO, valstybių narių kontrolės institucijų, Komisijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro siekiant sustiprinti išankstinio įspėjimo sistemą ir taip apriboti neigiamus klimato kaitos padarinius sveikatai;

24. pabrėžia, kad šiam veiksmų planui būtų naudingi išplėsti veiksmai dėl neigiamo klimato kaitos poveikio žmogaus sveikatai, Bendrijos lygmeniu sukuriant būtinas veiksmingas prisitaikymo priemones, pvz.:

– metodines visuomenės švietimo programas ir informavimą;

– prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įtraukimą į visuomenės sveikatos strategijas ir programas, pvz., užkrečiamosios ir neužkrečiamosios ligos, darbuotojų sveikata ir sveikatai pavojingos gyvūnų ligos;

– tinkamą priežiūrą, skirtą ligos protrūkiui anksti nustatyti;

– su sveikata susijusias ankstyvojo įspėjimo sistemas ir atsaką;

– esamų aplinkos duomenų stebėjimo tinklų ir ligų protrūkio tinklų koordinavimą;

25. apgailestauja, kad Komisijos komunikato „Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“ (COM(2008)0030) dabartiniame ekonominės naudos poveikio vertinime svarstoma tik sumažėjusios oro taršos nauda sveikatai iki 2020 m. 20 proc. sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina Komisiją užtikrinti, kad ji skubiai svarstytų ir įtrauktų į poveikio vertinimą įvairiais lygiais siekiamą (papildomą) naudą sveikatai remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos rekomendacijomis iki 2020 m. 20–40 proc. ir galbūt 50 proc. ar daugiau viduje sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

26. ragina Komisiją atkreipti dėmesį į rimtą psichikos sveikatos problemą, susijusią su dideliu savižudybių skaičiumi ES, ir daugiau išteklių skirti atitinkamų prevencijos strategijų ir gydymo plėtotei;

27. kartoja, kad Komisija ir valstybės narės turėtų remti PSO Vaikų aplinkos ir sveikatos veiksmų planą Europoje, jį stiprinti tiek Sąjungos, tiek dvišale plėtros politika bei skatinti panašius procesus už PSO Europos regiono ribų;

28. ragina Komisiją į savo antrąjį veiksmų planą vėl įtraukti su taršos poveikio mažinimu susijusią SCALE iniciatyvą, numatytą Europos aplinkos ir sveikatos strategijoje (COM(2003)0338);

29. ragina Komisiją tęsti darbą ir pasiūlyti priemonių, kurios skatintų plėtotę ir naujoviškus sprendimus, kaip pabrėžiama Lisabonos darbotvarkėje, siekiant sumažinti aplinkos veiksnių keliamus pagrindinius pavojus sveikatai;

30. ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą dėl pasiūlymo dėl reglamento, įsteigiančio Sąjungos solidarumo fondą, kadangi 2006 m. gegužės 18 d. Parlamentas priėmė savo poziciją(8); mano, kad naujasis reglamentas kartu su kitomis priemonėmis sumažins kliūtis Sąjungos solidarumo fondui pradėti veikti, leis veiksmingiau, lanksčiau ir greičiau sumažinti gamtos ar žmogaus sukeltas nelaimes; pabrėžia, kad tokia finansinė priemonė yra labai svarbi, ypač dėl to, kad manoma, jog ateityje gamtinės nelaimės, iš dalies dėl klimato kaitos, nutiks dažniau;

31. atsižvelgdamas į tai, kad Europoje MVĮ turi lemiamą ekonominę reikšmę, rekomenduoja Komisijai teikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms techninę paramą, padėti joms laikytis privalomų aplinkos sveikatos teisės aktų ir padrąsinti jas daryti pakeitimus, kurie būtų teigiami aplinkos sveikatos požiūriu ir darytų poveikį įmonių veiklai;

32. rekomenduoja Komisijai iki 2010 m. Aplinkos ir sveikatos veiksmų plano „antrajam ciklui“ savo iniciatyvas pritaikyti pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams bei parengti naujų rizikos vertinimo metodų, atsižvelgiant į pagrindinį dalyką – ypač didelį vaikų, nėščių moterų ir vyresnių žmonių pažeidžiamumą;

33. todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti prevencijos ir atsargumo principų privalumus ir plėtoti bei įgyvendinti priemones, leidžiančias numatyti ir įveikti galimas grėsmes aplinkai ir sveikatai; rekomenduoja, kad Komisija įkainotų šio veiksmų plano „antrąjį ciklą“ ir numatytų atitinkamą finansavimą, apimantį daug praktinių priemonių aplinkos poveikiui sveikatai sumažinti ir apsauginėms ir atsargumo priemonėms įgyvendinti;

34. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir PSO.

(1)

OL C 304 E, 2005 12 1, p. 264.

(2)

OL L 301, 2007 11 20, p. 3.

(3)

Pranešimas „Europos aplinka – Ketvirtasis įvertinimas“. Europos aplinkos agentūra (2007 10 10).

(4)

2003 m. rugsėjo 23 d. sprendimas C-192/01 Komisija prieš Daniją. Rink. 2003, p. I- 9693. 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimas C-127/02 Landelijke Vereniging tot Behoud van de Waddenzee ir Nederlandse Vereniging tot Bescherming van Vogels prieр Staatssecretaris van Landbouw, Natuurbeheer en Visserij. Rink. 2004, p. I-7405.

(5)

OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/32/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 60).

(6)

OL L 40, 1989 2 11, p. 12. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(7)

Nepriklausomų mokslininkų grupė šį pranešimą paskelbė 2007 m. rugpjūčio 31 d. Išsamesnę informaciją žr. www.bioinitiative.org

(8)

OL C 297 E, 2006 12 7, p. 331.


AIŠKINAMOJI DALIS

Chronologinė faktų seka

2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamentas didžiule balsų dauguma (576 balsais už ir 48 prieš) priėmė rezoliuciją dėl Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano 2004–2010 metams.

Šios rezoliucijos tonas mažų mažiausiai kritiškas Europos Komisijos atžvilgiu, kadangi joje paprasčiausiai konstatuota: veiksmų planas iš esmės negali turėti vienintelio tikslo „daugiau tyrimų, daugiau duomenų“!

Parlamento plenariniame posėdyje, remiantis pranešėjos pozicija, buvo nutarta, kad Komisijos prioritetas „pirmajam ciklui“ – 2004–2010 metams, t. y. žinių apie aplinkos taršos poveikį sveikatai gilinimas, be abejonės, pagirtinas, tačiau akivaizdžiai nepakankamas. Kaip tik tada paskelbta daug rinkinių, tyrimų, santraukų ir mokslo darbų, kuriuose dažnai pabrėžiama sąsaja tarp aplinkos veiksnių poveikio ir 4 šiame komunikate nurodytų prioritetinių ligų: vaikų astmos ir alergijų, nervų sistemos vystymosi sutrikimų, vėžio ir endokrininę sistemą pažeidžiančių veiksnių.

Atsitiktinai šis veiksmų planas buvo pristatytas praėjus keliems mėnesiams po 52 Europos regiono aplinkos ir sveikatos ministrų ambicingo pareiškimo 2004 m. birželio mėn. PSO surengtoje Budapešto konferencijoje.

Prisiminkime veiksmų planus (kurių siekiami rezultatai dažnai aiškūs ir pagrįsti skaičiais), jau įgyvendinamus kai kuriose valstybėse narėse (Beniliukse, Prancūzijoje, Vokietijos žemėse ir kt.) ir lengvai suprasime Europos Parlamento santūrumą.

Parlamentas savo ruožtu norėjo suteikti šiam veiksmų planui tikrą postūmį ir pateikė tam tikras rekomendacijas, kuriomis visų pirma buvo siekiama:

1. įtvirtinti apdairumo principą – kaip politinės veiklos priemonę –, kadangi tenka konstatuoti, jog saugumo principas ES dažnai skelbiamas, tačiau retai taikomas;

2. Europos Sąjungos lygmeniu įdiegti biologinės stebėsenos sistemą, kad būtų paprasčiau išmatuoti sąveikos su aplinkoje esančiais teršalais ir jos poveikio sveikatai lygį;

3.  kovoti su tarša namuose, ypač raginant Komisiją tabako dūmus priskirti 1 klasės kancerogenams ir konkrečiai prašant Komisiją paskelbti žaliąją knygą, skirtą oro pastatuose kokybei;

4. kad būtų skiriamas uždavinius atitinkantis finansavimas iš Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (nurodyta daugiau kaip 300 mln. eurų suma), pageidauta, koordinuojamas su Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programa (2003–2008 m.).

Praėjus trejiems metams dauguma šių prioritetų vis dar aktualūs.

Ne be pagrindo Europos Komisija savo darbotvarkėje išlaikė kryptį ir visų pirma norėjo gauti tuos rezultatus, kuriuos buvo paskelbusi pirmenybiniais: informavimo aplinkos ir sveikatos klausimais gerinimą, šios srities ES mokslinių tyrimų integravimą ir stiprinimą bei bendradarbiavimą su tokiomis specializuotomis tarptautinėmis organizacijomis kaip PSO.

Tačiau pranešėja su pasitenkinimu pažymi, kad daugiau kaip 38 aplinkai ir sveikatai skirti projektai buvo finansuojami Šeštosios mokslinių tyrimų programos lėšomis, jiems iš viso skirta daugiau kaip 200 mln. eurų.

Iš tiesų sudėtinga apžvelgti veiksmų plano, kuriam šis pavadinimas nelabai tinka, rezultatus.

Iš 13 iš pradžių Komisijos numatytų veiksmų tik keturiems buvo skiriamos specialiosios priemonės:

– 10 veiksmas: skatinti specialistų mokymą ir didinti organizacinius pajėgumus aplinkos ir sveikatos srityse.

– 11 veiksmas: koordinuoti įgyvendinamas rizikos mažinimo priemones ir sutelkti dėmesį į prioritetines ligas.

– 12 veiksmas: gerinti oro patalpose kokybę.

– 13 veiksmas: sekti su elektromagnetiniais laukais susijusius pokyčius.

2005 metais pranešėja išreiškė pasitenkinimą adekvačiu Komisijos atsakymu į pasyvaus rūkymo keliamas aplinkos problemas (12 veiksmas).

Turint omenyje visa kita ir vykdomų veiksmų netikslumą, laikotarpio vidurio vertinimą reikia atlikti būtent apklausos forma, o 12 ir 13 veiksmams skiriamos specialios pranešėjos pastabos:

ar yra veiksmų, kuriais būtų siekiama remti aplinkos medicinos mokymą ir palengvinti šios specialybės diplomų pripažinimą ES lygmeniu ?

Jeigu endokrininės sistemos veiklą sutrikdantys veiksniai neminimi REACH reglamento leidimų procedūroje, kokių priemonių, be vieno bandomojo projekto, Komisija ėmėsi siekdama ir toliau realiai stebėti šias medžiagas?

Tad akivaizdu, kad siekdami vertinti nešališkai, turime pripažinti, kad per šiuos trejus su puse metų Sąjunga pasiekė konkrečių rezultatų kovodama su įvairiomis taršos formomis, įskaitant: daugiau kaip 10 000 cheminių medžiagų kontrolę taikant REACH reglamentą, naujus aplinkos oro kokybės įstatymus, pesticidų naudojimo įstatymus ir strategiją.

Kaip tik nešališkumo siekis tuo pačiu metu mus verčia konstatuoti, kad ES neturi bendrosios prevencijos strategijos ir kad ES politika nepagrįsta apdairumo principu.

Apdairumo principas: jokios tolerancijos, jokio taikymo

Pranešėja apgailestaudama konstatuoja, kad šis civilizuotumo principas, nuo 1992 m. įrašytas ES sutarties 174 straipsnio 2 dalyje, dažnai skelbiamas, kartais suteršiamas ir beveik niekuomet netaikomas.

Išskyrus akivaizdų 2005 m. birželį patvirtintą Tarybos ir Parlamento draudimą šešis ftalatų grupės produktus naudoti gaminant vaikiškus žaislus, apdairumo principas pastarosiose Bendrijos teisės normose taikytas nebuvo. Kad CMR medžiagas būtų galutinai uždrausta naudoti šiam konkrečiam tikslui, prireikė kovoti daugiau kaip 10 metų.

Dėl to pranešėjai kyla klausimas, ar norint remtis atsargumo principu reikalingi tokie pat priverstiniai kriterijai kaip ir principai, išdėstyti 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate.

Nuo priklausomybės nuo rizikos analizės ir valdymo iki įvairių numatomų veiksmų tyrimo, kiekvienu etapu nustatant mokslinio netikrumo laipsnį ir sudarant išlaidų bei pelno ataskaitą – regis, viskas padaryta tam, kad apdairumo principo nebebūtų galima laikytis dėl sudėtingos, hierarchizuotos ir be galo ilgos procedūros.

Tai verčia pranešėją rezoliucijos 7 punkte siūlyti, kad siekiant įgyvendinti apdairumo principą, 2000 m. vasario 2 d. komunikatas būtų iš esmės persvarstytas. Šis pasiūlymas grindžiamas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimais: juose apdairumo principo turinys ir jo taikymo Bendrijos teisėje mastas ne kartą minėtas kaip vienas iš Bendrijos tęsiamos aplinkos ir sveikatos apsaugos politikos pagrindų(1)..

Patalpų tarša: ypač klastinga grėsmė sveikatai

Susidūrusi su grėsme sveikatai, nuo kurios gali apsisaugoti nedaug piliečių, kadangi vidutiniškai 90 proc. laiko jie praleidžia uždarose patalpose (vaikų darželiuose, mokyklose, įstaigose, namuose, pramonės įmonėse ir pan.), Komisija neliko „sudėjusi rankas“.

Ji pradėjo daugiau veiksmų: sudarė darbo grupę, kurioje posėdžiauja pramoninkai ir vartotojų bei aplinkos apsaugos organizacijos, pradėjo finansuoti bent 17 projektų įvairiose, pvz., vidaus ir išorės oro kokybės stebėsenos ar statybos medžiagų, kaip taršos šaltinio, tyrimo srityse.

Vis dėlto pranešėja primena, kad šios iniciatyvos neatstoja visapusės ir integruotos patalpų oro kokybės politikos.

Beje, pranešėją labai nustebino vieno Londono higienos mokyklos (angl. London School of Hygiene) eksperto ataskaitoje pateikta informacija, kad, pvz., gražiojo Prahos miesto patalpose oras prastesnės kokybės negu tas, kuriuo išorėje kvėpuoja Kunderos raštuose vaizduojami įsimylėjėliai.

Taigi Komisija turėjo pakankamai medžiagos, kad paskelbtų žaliąją knygą, skirtą specialiai patalpų taršos problematikai, kurios EP buvo prašęs 2005 m. vasario 21 d. priimtos rezoliucijos dėl veiksmų plano 21 punkte.

Iš tiesų ES turėtų skubiai priimti tikrą šios srities strategiją, kuria remiantis būtų galima nustatyti gaires valstybėms narėms ir galų gale apsaugoti piliečius, galinčius nukentėti nuo įvairių biologinių ir cheminių taršos šaltinių – nuo vaikų darželių auklėtinių iki įstaigų darbuotojų.

Be to, pranešėja primena, kad būtų naudinga, kad visos ES valdžios institucijos įvertintų visas vidaus taršos sąnaudas: medicinos paslaugų, nedarbingumo ar tiesiog užterštų patalpų valymo išlaidas.

Stiprėjanti elektromagnetinių laukų grėsmė

Paskutinį kartą Parlamentas šį klausimą svarstė 1999 metais(2), kai tik Europoje atsirado didelio pralaidumo bevieliai vietos tinklai, kaip antai Wifi arba Wimax. Tada Europos šeimų dar nebuvo apraizgęs elektroninių prietaisų ir įvairių belaidžio telefono ryšio sistemų tinklas.

Prastai valdoma technikos pažanga kartais gali kelti tam tikrą pavojų sveikatai. Kaip tik tai galima pasakyti apie elektromagnetines bangas: jų poveikio visuomenei ribos nustatytos 1999 m. ir nuo to laiko nebuvo persvarstytos atsižvelgiant į technologijos pažangą.

Pranešėja puikiai žino, kad išspinduliuojamos radijo bangos daugiau kaip 20 metų aptariamos prieštaringose diskusijose ir kad visuomet išlieka tam tikras mokslinis netikrumas.

Dėl to, jos nuomone, juo svarbiau atsižvelgti į patį išsamiausią iki šiol parengtą dokumentą – mokslininkų grupės Bio-Initiative pranešimą, parengtą žinomų Amerikos ir Europos mokslininkų, kuriame apibendrinama daugiau kaip 1 500 elektromagnetinių laukų poveikio žmogaus sveikatai tyrimų. Šio dokumento išvadose nurodoma, kad nuolatinis ir (arba) per didelis elektromagnetinių bangų poveikis gali kelti vėžio (ypač vaikų leukemijos), Alzheimerio ligos, nervų sistemos problemų ir miego sutrikimų pavojų.

Remdamasi būtent šiuo tyrimu 2007 m. Europos aplinkos agentūra rekomendavo 27 valstybėms narėms imtis priemonių, kad visuomenė būtų geriau apsaugota. Šį perspėjimą palaiko ir pranešėja: jos nuomone, aplinkos sveikatos srityje Europos Sąjunga turėtų veikti geriau ir aktyviau!

(1)

EBTT, 2003 m. rugsėjo 23 d., byla C-192/01 Komisija prieš Daniją, EBTT, 2004 m. rugsėjo 7 d., byla C-127/02.

(2)

G. Tamino praneрimas Nr.A4-0101-99.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

57

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Martin Callanan, Dorette Corbey, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Marie Anne Isler Béguin, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Aldis Kušķis, Marie-Noëlle Lienemann, Peter Liese, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Carl Schlyter, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Marcello Vernola, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Inés Ayala Sender, Philip Bushill-Matthews, Milan Gaľa, Umberto Guidoni, Erna Hennicot-Schoepges, Johannes Lebech, Miroslav Mikolášik, Bart Staes, Lambert van Nistelrooij

Atnaujinta: 2008 m. liepos 3 d.Teisinis pranešimas