Pranešimas - A6-0433/2008Pranešimas
A6-0433/2008

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio daugiametį atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, naudojimo ir jų žvejybos planą

10.11.2008 - (COM(2008)0240 – C6‑0204/2008 – 2008/0091(CNS)) - *

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Struan Stevenson

Procedūra : 2008/0091(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0433/2008
Pateikti tekstai :
A6-0433/2008
Debatai :
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio daugiametį atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, naudojimo ir jų žvejybos planą

(COM(2008)0240 – C6‑0204/2008 – 2008/0091(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0240),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0204/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6‑0433/2008),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) Siekiant užtikrinti žvejybos galimybių stabilumą tikslinga apriboti DLSK pokyčius nuo vienų iki kitų metų, jei ištekliai būtų didesni kaip 75 000 tonų.

(7) Siekiant užtikrinti žvejybos galimybių stabilumą tikslinga apriboti DLSK pokyčius nuo vienų iki kitų metų.

Pagrindimas

DLSK pokyčiai turėtų būti ribojami ne tik tuo atveju, jei ištekliai didesni kaip 75 000 tonų.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) išlaikant atitinkamų amžiaus grupių išžvejojamą žuvų populiacijos dalį lygią 0,25 per metus, kai neršiančių žuvų ištekliai didesni kaip 75 000 tonų;

a) ateinančiais išlaikant atitinkamų amžiaus grupių išžvejojamą žuvų populiacijos dalį, lygią 0,25 per metus, kai pagal ankstesniais metais atliktus TJTT ir ŽMTEK vertinimus neršiančių žuvų ištekliai lygūs 75 000 tonų arba didesni;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) numatant nutraukti žvejybą tuo atveju, kai neršiančių žuvų ištekliai sumažėja ir jų kiekis nesiekia 50 000 tonų.

c) numatant griežtą atkūrimo planą, grindžiamą TJTT ir ŽMTEK rekomendacijomis, tuo atveju, kai neršiančių žuvų ištekliai sumažėja ir jų kiekis nesiekia 50 000 tonų.

Pagrindimas

A complete closure of the fishery could represent a disproportionate response to the change in the spawning of biomass of the stock, for example when this is specified as being only very slightly below the 50 000 tonnes trigger point. In these circumstances, after taking advice from STECF, the fishery could remain open with a strict recovery plan in place. The Commission's assessment is uncertain and although the closure of fishing activities will be needed at certain points, it is inappropriate for the fishery to be automatically closed when the spawning stock was estimated to be only slightly below 50 000 tonnes.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. 1 dalyje nurodytas tikslo siekiama DLSK keičiant ne daugiau kaip 15 % per metus, kai neršiančių žuvų ištekliai didesni negu 75 000 tonų.

3. 1 dalyje nurodytas tikslo siekiama DLSK keičiant ne daugiau kaip 15 % per atitinkamus metus, kai neršiančių žuvų ištekliai didesni negu 75 000 tonų, ir DLSK keičiant daugiau kaip 20 % per atitinkamus metus, kai neršiančių žuvų ištekliai mažesni negu 75 000 tonų, bet didesni negu 50 000 tonų.

Pagrindimas

Siekiant, kad sužvejotų žuvų kiekis išliktų pastovus, DLSK per atitinkamus metus turėtų kisti ne daugiau nei maždaug 20 %, palyginti su dabartiniu DLSK. Atsižvelgiant į žuvininkystės svarbą ir vertinimo neapibrėžtumą, mažinimai turėtų būti atliekami atsargiai ir tinkamai valdomi, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius veiksnius. Šiame pakeitime numatyta, kad jei neršiančių žuvų biomasė nukrinta tik iki nežymiai mažiau nei 75 000 tonų, DLSK mažinamas palaipsniui, o tai užkerta kelią drastiškam DLSK sumažinimui, kurį lemtų du skirtingi tikslai, susiję su išžvejojama žuvų populiacijos dalimi.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Jeigu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) nuomone, neršiančių žuvų išteklių biomasė tais metais, kuriems turi būti nustatytas DLSK, bus didesnė kaip 75 000 tonų, nustatomas toks DLSK, dėl kurio pagal ŽMTEK rekomendaciją metinė išžvejojama žuvų populiacijos dalis bus 0,25. Jei tikslinga, šis dydis pritaikomas pagal 5 straipsnį.

2. Jeigu, ŽMTEK nuomone, neršiančių žuvų išteklių biomasė tais metais, kuriems turi būti nustatytas DLSK, sieks arba bus mažesnė kaip 75 000 tonų, bet didesnė negu 50 000 tonų, nustatomas toks DLSK, dėl kurio pagal ŽMTEK rekomendaciją metinė išžvejojama žuvų populiacijos dalis bus 0,25. Jei tikslinga, šis dydis pritaikomas pagal 5 straipsnį.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Jeigu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) nuomone, neršiančių žuvų išteklių biomasė tais metais, kuriems turi būti nustatytas DLSK, bus mažesnė kaip 75 000 tonų, bet didesnė negu 50 000 tonų, nustatomas toks DLSK, dėl kurio pagal ŽMTEK rekomendaciją metinė išžvejojama žuvų populiacijos dalis bus 0,2.

3. Jeigu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) nuomone, neršiančių žuvų išteklių biomasė tais metais, kuriems turi būti nustatytas DLSK, bus mažesnė kaip 75 000 tonų, bet didesnė negu 50 000 tonų, nustatomas toks DLSK, dėl kurio pagal ŽMTEK rekomendaciją metinė išžvejojama žuvų populiacijos dalis bus 0,2. Bet kuriais metais DLSK nesiskiria nuo ankstesnių metų DLSK daugiau nei 20 %. Jei reikia, šis dydis pakoreguojamas pagal 5 straipsnio 2 dalies a punktą ir 5 straipsnio 2 dalies b punktą.

Pagrindimas

Reikia palaipsniui sumažinti išžvejojamą žuvų populiacijos dalį – tai atitinka DLSK nustatymo nuostatas.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Jeigu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) nuomone, neršiančių žuvų išteklių biomasė tais metais, kuriems turi būti nustatytas DLSK, bus mažesnė kaip 50 000 tonų, nustatomas DLSK yra 0 tonų.

4. Jeigu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) nuomone, neršiančių žuvų išteklių biomasė tais metais, kuriems turi būti nustatytas DLSK, bus mažesnė kaip 50 000 tonų, DLSK priklauso nuo griežto atkūrimo plano, grindžiamo TJTT ir ŽMTEK rekomendacijomis.

Pagrindimas

A complete closure of the fishery could represent a disproportionate response to the change in the spawning of biomass of the stock, for example when this is specified as being only very slightly below the 50 000 tonnes trigger point. In these circumstances, after taking advice from STECF, the fishery could remain open with a strict recovery plan in place. The Commission's assessment is uncertain and although the closure of fishing activities will be needed at certain points, it is inappropriate for the fishery to be automatically closed when the spawning stock was estimated to be only slightly below 50 000 tonnes.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a. Tais metais, kai TJTT ir ŽMTEK negali pateikti neršiančių žuvų išteklių dydžio arba išžvejojamos žuvų populiacijos dalies vertinimų, DLSK turėtų būti paliktas toks pat kaip praėjusiais metais. Tačiau antrais ir kiekvienais kitais metais, kuriais nepateikiama mokslinių prognozių, DLSK turėtų būti mažinamas 10 %, palyginti su ankstesniais metais.

Pagrindimas

Šios nuostatos įtraukiamos siekiant esant neapibrėžtoms sąlygoms nuosekliai laikytis atsargumo principo.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Jei, pritaikius 4 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, DLSK būtų daugiau kaip 20 % didesnis už praėjusių metų DLSK, Taryba patvirtina DLSK, tik 20 % didesnį už tų metų DLSK.

Pagrindimas

Remiantis Komisijos politikos pareiškimu 2009 m. žvejybos galimybių klausimu (dok. 10264/08 PECHE 130), 20 % kvotų lankstumas bus taikomas atvejais, kai žuvų ištekliai neatitinka saugių biologinių ribų, ir Komisija sumažins DLSK benti 20% atvejais, kai TJTT rekomenduoja nutraukti žvejybą. Todėl DLSK reikia keisti ne daugiau kaip 20 % per metus, jei ištekliai didesni nei 50 000 tonų, bet mažesni nei 75 000 tonų.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. Jei, pritaikius 4 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, DLSK būtų daugiau kaip 20 % mažesnis už praėjusių metų DLSK, Taryba patvirtina DLSK, 20 % mažesnį už tų metų DLSK.

Pagrindimas

Remiantis Komisijos politikos pareiškimu 2009 m. žvejybos galimybių klausimu (dok. 10264/08 PECHE 130), 20 % kvotų lankstumas bus taikomas atvejais, kai žuvų ištekliai neatitinka saugių biologinių ribų, ir Komisija sumažins DLSK benti 20% atvejais, kai TJTT rekomenduoja nutraukti žvejybą. Todėl DLSK reikia keisti ne daugiau kaip 20 % per metus, jei ištekliai didesni nei 50 000 tonų, bet mažesni nei 75 000 tonų.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. 3 dalis netaikoma laivams, kurie kasdien pateikia vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui, numatytam Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 3 straipsnio 7 dalyje, sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kad tas kiekis būtų įtrauktas į jo kompiuterinę duomenų bazę.

4. 3 dalis netaikoma laivams, kurie kasdien pateikia vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui, numatytam Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 3 straipsnio 7 dalyje, sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kad tas kiekis būtų įtrauktas į jo kompiuterinę duomenų bazę, ir kurie bet kokiu atveju tai atlieka prieš išvykdami iš Vakarų Škotijos teritorijos.

Pagrindimas

Dideli pelaginės žvejybos laivai, pvz., naudojami žvejojant silkes Vakarų Škotijos teritorijoje, gali pateikti informaciją apie sužvejotų žuvų kiekį elektroniniu būdu neturėdami sugrįžti į uostą. Užtikrinus, kad laivai prieš išvykdami iš Vakarų Škotijos teritorijos pateiktų atitinkamą sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą žvejybos stebėjimo centrui, būtų užkirstas kelias, kad nebūtų teikiama klaidinga informacija apie sužvejotų žuvų kiekį.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jei Komisija, remdamasi ŽMTEK rekomendacija, nustato, kad 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta išžvejojama žuvų populiacijos dalis ir susiję neršiančių žuvų išteklių biomasės lygiai netinkami siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuotąja dauguma priima sprendimą dėl tų kiekių persvarstymo.

Jei Komisija, remdamasi ŽMTEK rekomendacija, nustato, kad 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta išžvejojama žuvų populiacijos dalis ir susiję neršiančių žuvų išteklių biomasės lygiai netinkami siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo, Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnyje nustatytos tvarkos, priima sprendimą dėl tų kiekių persvarstymo.

Pagrindimas

Mažiausios išžvejojamos žuvų populiacijos dalies ir su ja susijusių neršiančių žuvų išteklių biomasės lygių persvarstymas – esminiai plano aspektai, priimami pagal įprastą galiojančią teisėkūros procedūrą, pasikonsultavus su Europos Parlamentu. Remiantis pastarojo meto teismų praktika (byla C-133/06), jei naudojamas antrinis teisinis pagrindas, pažeidžiama Bendrijos teisė.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija kasmet prašo ŽMTEK ir Pelaginių žuvų regioninės patariamosios tarybos pateikti rekomendacijas dėl daugiamečiame plane numatytų tikslų siekimo. Jei rekomendacijoje nurodoma, kad tikslai neįgyvendinami, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuotąja dauguma priima sprendimą dėl papildomų ir (arba) alternatyvių priemonių, kuriomis užtikrinamas tikslų įgyvendinimas.

1. Komisija kasmet prašo ŽMTEK ir Pelaginių žuvų regioninės patariamosios tarybos pateikti rekomendacijas dėl daugiamečiame plane numatytų tikslų siekimo. Be to, Komisija apsvarsto galimybę nustatyti antrą nepriklausomą Vakarų Škotijos silkių išteklių prieaugio rodiklį. Jei rekomendacijoje nurodoma, kad tikslai neįgyvendinami, Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnyje nustatytos tvarkos, priima sprendimą dėl papildomų ir (arba) alternatyvių priemonių, kuriomis užtikrinamas tikslų įgyvendinimas.

Pagrindimas

1. Duomenys, kuriais grindžiami moksliniai Vakarų Škotijos silkių išteklių vertinimai, turėtų būti patobulinti, kaip rekomenduojama pagal 2008 m. ir 2009 m. atliktą MIK (angl. Method Isaac Kidd) bandomąjį tinklų tyrimą.

2. Planas persvarstomas pagal įprastą galiojančią teisėkūros procedūrą, pasikonsultavus su Europos Parlamentu. Remiantis pastarojo meto teismų praktika (byla C-133/06), jei naudojamas antrinis teisinis pagrindas, pažeidžiama Bendrijos teisė.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija ne rečiau kaip kas ketveri metai nuo šio reglamento priėmimo dienos svarsto daugiamečio plano įgyvendinimo rezultatus ir veikimą. Komisija prašo ŽMTEK ir Pelaginių žuvų regioninės patariamosios tarybos pateikti rekomendaciją dėl peržiūros. Jei tikslinga, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuotąja dauguma priima sprendimą dėl daugiamečio plano pritaikymo.

2. Komisija ne rečiau kaip kas ketveri metai nuo šio reglamento priėmimo dienos svarsto daugiamečio plano įgyvendinimo rezultatus ir veikimą. Komisija prašo ŽMTEK ir Pelaginių žuvų regioninės patariamosios tarybos pateikti rekomendaciją dėl peržiūros. Jei tikslinga, Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnyje nustatytos tvarkos, priima sprendimą dėl daugiamečio plano pritaikymo.

Pagrindimas

Planas persvarstomas pagal įprastą galiojančią teisėkūros procedūrą, pasikonsultavus su Europos Parlamentu. Remiantis pastarojo meto teismų praktika (byla C-133/06), jei naudojamas antrinis teisinis pagrindas, pažeidžiama Bendrijos teisė.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Taikant 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo 21 straipsnio a punkto i papunktį, šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkto įgyvendinimo priemonės laikomos žuvų išteklių atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje.

Pagrindimas

Kadangi plano valdymo etapu ir atkūrimo etapu galimų gauti lėšų kiekis skiriasi, kalbant apie šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkto įgyvendinimo priemones būtina įtraukti šią naują dalį.

AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos pasiūlymai

Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, valdymo planas. Rajonas į vakarus nuo Škotijos apibrėžiamas kaip TJTT Vb ir VIb zonų tarptautiniai bei ES vandenys ir šiaurinė TJTT VIa zonos dalis, išskyrus Klaidą. Šis pasiūlymas yra pagrįstas ŽMTEK ir TJTT nuomone, kad tausojamoji žvejyba gali būti užtikrinta valdant išteklius taip, kad per metus sužvejojama žuvų populiacijos dalis būtų 0,25, kai išteklių yra daugiau kaip 75 000 tonų, ir 0,20 – kai išteklių mažiau kaip 75 000 tonų, bet daugiau kaip 50 000 tonų. Žvejyba būtų nutraukta, jei neršiančių žuvų ištekliai taptų mažesni kaip 50 000 tonų. DLSK bus keičiami ne daugiau kaip 15 % per metus, kai neršiančių žuvų ištekliai didesni kaip 75 000 tonų.

Ši strategija atitiktų įsipareigojimą žuvų išteklius naudoti atsižvelgiant į didžiausio tausojamąją žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio principą, siekiant laipsniškai įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą. Be to, ji užtikrintų išteklių naudojimą laikantis tvarių aplinkos, ekonominių ir socialinių sąlygų.

Kartu su Norvegija 1997 m. buvo įdiegtas panašus planas, skirtas Šiaurės jūros silkėms, kuris iš esmės buvo sėkmingas. Komisija įsitraukė į plačias konsultacijas dėl pasiūlymų, susijusių su į vakarus nuo Škotijos esančiais atlantinių silkių ištekliais, ypač su Pelaginių žuvų regionine patariamąja taryba (RPT). Konsultuojantis gautoje rekomendacijoje nurodyta, kad 2007 m. ištekliai yra šiek tiek pereikvoti, palyginti su didžiausiu tausojamąją žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu. Žuvininkystės mokslinės tarnybos (ŽMT) sutinka su TJTT rekomendacija, kad šie ištekliai šiuo metu yra maži bei tokiu lygiu svyruojantys ir jų naudojama šiek tiek daugiau nei nustatytas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis. Komisija, pripažindama išeikvotų menkių išteklių Šiaurės jūroje atkūrimo pagal dabartinį menkių išteklių atkūrimo planą sunkumus, mano, kad būtent dabar, kai išteklių būklė dar pakenčiamai gera, reikia parengti ilgalaikį planą, kuris užtikrintų atlantinių silkių išteklių į vakarus nuo Škotijos tausumą. ŽMT teigia, kad valdymo plane pateikti pasiūlymai kasmet apriboti DLSK buvo patikrinti ir nustatyta, kad jie atitinka atsargumo principą.

2007 m. bendras DLSK buvo 34 000 tonų, ES dalis sudarė 33 340 tonų. 2007 m. DLSK buvo išskirstytas taip:

AIRIJA – 15,1 %

VOKIETIJA – 11,2 %

PRANCŪZIJA – 2,1 %

NYDERLANDAI – 11,2 %

JK – 60,4 %

Tradiciškai šiame rajone žvejoja trys laivynai:

i.  Škotijos vidaus dviejų laivų traukiamųjų tralų laivynas ir Šiaurės Airijos laivynas, kurie žvejojo seklesniuose pakrantės plotuose, daugiausia Minčeso sąsiauryje ir aplink Baros salą pietuose, kur yra jaunesnių silkių. Pastaraisiais metais šis laivynas sumažėjo.

ii.    Škotijos vieno laivo traukiamųjų tralų ir gaubiamųjų tinklų laivynai, turintys užšaldyto jūros vandens rezervuarus, silkes daugiausia žvejojantys šiaurinėje Šiaurės jūros dalyje, bet taip pat ir šiaurinėje VIa (N) zonos dalyje. Šis laivynas dabar daugiausia žvejoja tralais, bet daugelis laivų gali naudoti bet kuriuos žvejybos įrankius.

iii.   Gilesniuose vandenyse netoli šelfo krašto, kur yra senesnių žuvų, tradiciškai žvejoja tarptautiniai tralai šaldytuvai. Šie laivai daugiausia registruoti Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje, bet jų savininkai dažniausiai yra olandai.

Pelaginių žuvų RPT sutiko, kad daugiametis valdymo planas būtų parengtas atsižvelgiant į tam tikrus techninius klausimus. Komisija tvirtina, kad toks planas iš esmės nepakeistų dabartinio sugavimo lygio ir kad geresnį valdymą lemtų daugiamečiame plane nustatyti DLSK. Komisija siūlo kas ketveri metai patikslinti valdymo planą.

Daugiamečiame plane reikalaujama, kad Komisija imtųsi tam tikrų veiksmų, jei žuvų ištekliai būtų mažesni kaip 75 000 tonų. Tie veiksmai yra tiesioginė Bendrijos kompetencija ir būtini pagal proporcingumo principą, remiantis tuo, kad kelios valstybės narės, tarp jų JK, Airija, Nyderlandai, Vokietija ir Prancūzija, tradiciškai turi žvejybos teises, kurios leidžia joms žvejoti šiame rajone. Komisija siūlo, kad daugiamečiai planai tiesiogiai remtųsi veikiau Sutarties 37 straipsniu nei Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsniu.

Minėtas žuvis žvejojantiems laivams reikės turėti specialius žvejybos leidimus ir per tą pačią žvejybos operaciją žvejoti neperžengiant rajono į vakarus nuo Škotijos ribų bei už jo ribų jiems bus leidžiama tik tuo atveju, jei jie kasdien jų vėliavos valstybės žuvininkystės institucijoms pateiks ataskaitą apie sugautą žuvų kiekį. Licencijuotų žvejybos laivų, turinčių leidimus žvejoti minimame rajone, stebėsena bus vykdoma naudojant elektroninius laivo žurnalus ir kasdien vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui perduodant sugavimo ataskaitas, naudojant LSS ir atliekant administracinius iškrovimo deklaracijų bei užregistruotų sugavimų kryžminius patikrinimus.

Pelaginių žuvų RPT nuomonė

Pelaginių žuvų RPT sutinka, jog ilgalaikis kiekvieno dalyvio tikslas yra užtikrinti, kad atlantinių silkių ištekliai į vakarus nuo Škotijos būtų gerai valdomi. Kita vertus, Pelaginių žuvų RPT mano, kad Komisijos pasiūlyta žvejybos taisyklė yra per „švelni“, ir dėl to kitais metais gali tekti 52 % sumažinti atlantinių silkių į vakarus nuo Škotijos DLSK, nors poveikio vertinime tai nenurodyta. Toks didelis DLSK sumažinimas prieštarautų Komisijos tvirtinimui, kad jų pasiūlymai „iš esmės nepakeistų dabartinio sugavimų lygio“. RPT pažymi, kad 2006 m. pakartotinai pateiktoje TJTT rekomendacijoje dėl atlantinių silkių į šiaurę nuo Škotijos buvo nustatytas 34 000 tonų DLSK. Tačiau TJTT rekomendacijoje 2007 metams nustatytas 15 000 tonų DLSK. Tokie ryškūs svyravimai sektoriui būtų žalingi, todėl RPT pabrėžia, kad pradedant taikyti naują ilgalaikį valdymo planą pagrindinis kriterijus turėtų būti sugavimų stabilumas.

Pelaginių žuvų RPT nori, kad žvejybos taisyklė būtų persvarstyta ir, jei biomasė mažesnė kaip 75 000 tonų, bet ne mažesnė kaip 50 000 tonų, DLSK būtų pakeistas ne daugiau kaip 20 % RPT dar pageidauja, kad kai biomasė mažesnė kaip 50 000 tonų, būtų įgyvendinamas išteklių atkūrimo planas, o ne visiškai nutraukiama žvejyba. Šiuo metu apskaičiuota neršiančių žuvų biomasė yra 66 510 tonų.

Be to, Pelaginių žuvų RPT paprašė Žuvininkystės tyrimų tarnybų jūrų laboratorijos (Fisheries Research Services Marine Laboratory) atlikti nepriklausomą mokslinį silkių išteklių papildymo šiaurinėje VIa zonos dalyje 2008 ir 2009 m. tyrimą. Šiais tyrimais siekiama nustatyti metodikos, taikomos silkių išteklių į šiaurę nuo Škotijos papildymo indeksui nustatyti, tinkamumą ir veiksmingumą, kad išteklių vertinimas būtų labiau apibrėžtas. Be to, Pelaginių žuvų RPT mano, kad nereikėtų kasmet keisti DLSK, nes tie pakeitimai yra tokie dideli, kad gali destabilizuoti sektorių, svarbu, kad planas racionaliai išspręstų perėjimo nuo nesuderintų minėtų žuvų išteklių valdymo priemonių prie ilgalaikio daugiamečio plano įgyvendinimo klausimą. RPT patarė Komisijai 2008 metams nustatyti 27 2000 DLSK, kuris atitiktų 20 % sumažinimą, nurodytą valdymo plano pasiūlymuose su pakeitimais. Tokie DLSK dydžiai vėliau ir buvo nustatyti 2008 metams.

Pranešėjo rekomendacijos

1.   Daugiametis silkių išteklių į vakarus nuo Škotijos valdymo planas yra sveikintinas.

2.   Nesutinku su Komisija, kad tausojamoji žvejyba gali būti užtikrinta nustatant per metus sužvejojamą žuvų populiacijos dalį, lygią 0,25, kai ištekliai didesni kaip 75 000 tonų, ir 0,20 – kai ištekliai mažesni kaip 75 000 tonų, bet didesni kaip 50 000 tonų. Taip pat nesutinku, kad žvejybą reikėtų nutraukti, jei neršiančių žuvų ištekliai būtų mažesni kaip 50 000 tonų. Priešingai, pritariu Pelaginių žuvų RPT, kad tokios žvejybos taisyklės yra „šiurkšti“ priemonė, dėl kurios reikėtų gerokai ir neleistinai mažinti DLSK, o tai pakenktų žvejybos sektoriaus gyvybingumui ir destabilizuotų pramonę, tam nesant tinkamo mokslinio pagrindimo.

3.   Pritariu ir kitam Pelaginių žuvų RPT argumentui, kad tais metais, kai, TJTT ir ŽMTEK apskaičiavimais, neršiančių žuvų yra ne mažiau kaip 75 000 tonų, o sugauti numatoma laikantis konkrečios sužvejojamų žuvų populiacijoms nustatytų normų, kitiems metams nustatytinas DLSK turėtų atitikti sužvejojamų žuvų normą, lygią 0,25. Tačiau siekiant išlaikyti žvejybos stabilumą šis DLSK nuo jokių konkrečių metų DLSK neturėtų nukrypti daugiau kaip 15 % į vieną ar kitą pusę.

4.   Pritariu Pelaginių žuvų RPT, kad tais metais, kai, TJTT ir ŽMTEK apytiksliu apskaičiavimu, neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė kaip 75 000 tonų, bet ne mažesnė kaip 50 000 tonų, kitų metų DLSK turi būti 0,2. Tačiau siekiant išlaikyti žvejybos stabilumą šis DLSK nuo jokių konkrečių metų DLSK neturėtų nukrypti daugiau nei 15 % į vieną ar kitą pusę.

5.   Sutinku su Pelaginių žuvų RPT, kad kai biomasė yra mažesnė kaip 50 000 tonų, užuot visiškai nutraukus žvejybą, verčiau įgyvendinti išteklių atkūrimo planą, kad ištekliai tučtuojau viršytų 50 000 tonų.

6.   Pritariu Pelaginių žuvų RPT, kad tais metais, kai TJTT ir ŽMTEK negali pateikti neršiančių žuvų dydžio ir sužvejojamos žuvų populiacijos dalies vertinimo, turėtų būti paliekamas praėjusių metų DLSK. Tačiau antraisiais ir visais vėlesniais metais, kuriais mokslinė prognozė nepateikiama, DLSK reikėtų sumažinti 10 %, palyginti su praėjusiais metais.

7.   Pritariu Komisijai, kad licencijuotų žvejybos laivų, turinčių leidimus žvejoti aptariamame rajone, stebėsena turėtų būti vykdoma naudojant elektroninius laivo žurnalus ir kasdien vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui perduodant sugavimo ataskaitas, naudojant LSS ir atliekant administracinius iškrovimo deklaracijų bei užregistruotų sugavimų kryžminius patikrinimus.

8.   Pritariu Komisijai, kad laivams, turintiems licenciją žvejoti viename rajone, neturėtų būti leidžiama per tą patį žvejybos reisą žvejoti kitame rajone nei į vakarus nuo Škotijos. Tačiau laivams, kurie kasdien perduoda žvejybos ataskaitas Žvejybos stebėjimo centrui, ir visada prieš išplaukiant iš rajono į šiaurę nuo Škotijos turėtų būti leidžiama per tą patį reisą žvejoti kitame rajone nei į vakarus nuo Škotijos, kad nereikėtų be reikalo grįžti į uostus ir kad sugavimų statistika nebūtų neteisingai pateikta.

9.   Svarbu, kad duomenys, kuriais grindžiami atlantinių silkių išteklių į vakarus nuo Škotijos moksliniai vertinimai, būtų tobulinami. Ir todėl, be dabartinių akustinių tyrimų, kurie atliekami siekiant nustatyti suaugusių atlantinių silkių pertekliaus indeksus, palaikau bandomąjį (MIK) tinklo tyrimą 2008 ir 2009 metais, leidžiantį nustatyti šio metodo tinkamumą ir veiksmingumą, pateikti antrąjį ir nepriklausomą atlantinių silkių rajone į vakarus nuo Škotijos pertekliaus indeksą, ir šią Komisijos iniciatyvą vertinu teigiamai.

10. Sutinku su Komisija ir dėl to, kad valdymo planą reikėtų kas ketveri metai persvarstyti atsižvelgiant į ŽMTEK rekomendaciją. Tačiau jei po šio persvarstymo būtų siūlomi kokie nors pakeitimai, dėl jų reikėtų pasitarti su Pelaginių žuvų RPT ir Europos Parlamentu.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Silkių ištekliai Škotijos vakaruose

Nuorodos

COM(2008)0240 – C6-0204/2008 – 2008/0091(CNS)

Konsultacijos su EP data

26.5.2008

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

4.6.2008

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

4.6.2008

 

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

ENVI

28.5.2008

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Struan Stevenson

19.6.2008

 

 

Priėmimo data

5.11.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Marie-Hélène Aubert, Iles Braghetto, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Avril Doyle, Emanuel Jardim Fernandes, Carmen Fraga Estévez, Hélène Goudin, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Marianne Mikko, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Maria Grazia Pagano, Ulrike Rodust, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Cornelis Visser

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Marie-Hélène Descamps, Michl Ebner, Véronique Mathieu, Josu Ortuondo Larrea, Raül Romeva i Rueda, Thomas Wise

Pateikimo data

10.11.2008