PRANEŠIMAS dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje

18.11.2011 - (2011/2087(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Santiago Fisas Ayxela

Procedūra : 2011/2087(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0385/2011

Pateikti tekstai :

A7-0385/2011

Debatai :

PV 01/02/2012 - 18
CRE 01/02/2012 - 18

Balsavimas :

PV 02/02/2012 - 12.9
CRE 02/02/2012 - 12.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0025

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Dėl Europos lygmens veiksmų sporto srityje

(2011/2087(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011) 0012 galutinis),

– atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą dėl sporto (COM(2007) 0391),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kova su korupcija Europos Sąjungoje“ (COM(2011) 308),

– atsižvelgdamas į dvi Europos Tarybos konvencijas: 1985 m. rugpjūčio 19 d. konvenciją dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir 1990 m. rugpjūčio 19 d. antidopingo konvenciją,

– atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl moterų ir sporto[1],

– atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 21 d. rezoliuciją dėl pagrindinių darbo standartų laikymosi gaminant sporto prekes olimpinėms žaidynėms[2],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su dopingu sporte[3],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl kovos su rasizmu futbole[4],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl prievartinės prostitucijos tarptautinių sporto renginių metu[5],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje[6],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl sporto vaidmens švietime[7],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl sporto“[8],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos[9],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl azartinių lošimų internete patikimumo[10],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Komisijos penktosios sanglaudos ataskaitos ir sanglaudos politikos strategijos po 2013 m.[11],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rašytinę deklaraciją Nr. 62/2010 dėl didesnės paramos mėgėjų sportui,

– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2010/37/EB dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.),

– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl sporto vaidmens kuriant ir plėtojant aktyvią socialinę įtrauktį[12],

– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl naujos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos,

– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 1 d. Tarybos rezoliuciją dėl 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje[13],

– atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio mėn. Punta del Estės deklaraciją ir UNESCO apskritojo stalo susitikimą dėl tradicinių sporto šakų ir žaidimų (TSG)[14], kuriame spręstas klausimas dėl tradicinių sporto šakų ir žaidimų pripažinimo nematerialiuoju paveldu ir kultūrinės įvairovės simboliu,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką ir Komisijos sprendimus dėl sporto,

– atsižvelgdamas į Europos chartiją dėl moterų teisių sporte („Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse. Sportas – stiprioms ir stipresnėms moterims“),

– atsižvelgdamas į Chartiją dėl veiksmų dėl lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminacijos panaikinimo sporte;

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 19 ir 165 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 11–12 d. Regionų komiteto nuomonę[15] ir 2011 m. spalio 26–27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“[16],

– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0385/2011),

A. kadangi sportas padeda siekti strateginių Sąjungos tikslų, atskleisti pagrindines pedagogines ir kultūrines vertybes ir skatinti integraciją, nes jis skirtas visiems piliečiams, neatsižvelgiant į jų lytį, etninę kilmę, religiją, amžių, tautybę, socialinę padėtį ar seksualinę orientaciją;

B. kadangi priimant ETT sprendimus ir Komisijos sprendimus sporto klausimais pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į specifinį sporto pobūdį;

C. kadangi visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant politikos formuotojus, turi atsižvelgti į specifinį sporto pobūdį, jo struktūrą, pagrįstą savanoriška veikla, ir jo visuomeninę bei ugdymo funkcijas;

D. kadangi sporto pobūdis yra specifinis – sportas pasižymi svarbiais išskirtiniais esminiais aspektais, dėl kurių jis išsiskiria iš visų kitų ekonominės veiklos sektorių; kadangi, kai tai tinkama ir būtina, vis dėlto jam turėtų būti taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai;

E. kadangi rengiant ES priemones sporto srityje visuomet turėtų būti atsižvelgiama į specifinį sporto pobūdį, taip pat į jo socialinius, ugdymo ir kultūrinius aspektus;

F. kadangi pagal Lisabonos sutartį ES suteikiama kompetencija sporto srityje ir siekiama skatinti sąžiningumą bei atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, saugoti sportininkų fizinį ir moralinį integralumą, didinti sporto teikiamą naudą sveikatai ir jo socialinę, kultūrinę bei ekonominę naudą ir kadangi tam reikalinga atitinkama finansinė ir politinė parama;

G. kadangi sportas labai prisideda prie vertybių, pvz., garbingo žaidimo, pagarbos ir socialinės įtraukties, stiprinimo;

H. kadangi milijardai žmonių visame pasaulyje užsiima įvairių šakų sportu, kurios sugalvotos, susistemintos ir išplitusios Europoje, be to, pažymi, kad šiuolaikinį olimpinį judėjimą sukūrė Prancūzijoje baronas Pierre De Coubertin;

I. kadangi ES sporto politika turi būti formuojama siekiant spręsti ir profesionalų, ir mėgėjų sporto uždavinius ir siekti abiejų rūšių sporto tikslų;

J. kadangi parama asmenų, turinčių protinę ar fizinę negalią, sportui ir jo skatinimas turėtų būti ES prioritetas, turint mintyje, kad sportas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant socialinę įtrauktį, visuomenės sveikatą ir savanorystę peržengiant sienas;

K. kadangi savanoriška veikla yra daugumos mėgėjų sporto rūšių Europoje pagrindas;

L. kadangi 35 mln. savanorių ir ne pelno siekiantys sporto klubai bei organizacijos padeda plėtoti mėgėjų sportą ir skleisti sporto idealus;

M. kadangi šiuolaikinėje visuomenėje sportas labai svarbus sveikatai, dėl savo atliekamo vaidmens formalaus ir neformalaus švietimo srityje yra pagrindinis kokybiško švietimo veiksnys ir padeda vyresnio amžiaus piliečiams pasiekti asmeninės pilnatvės;

N. kadangi fizinės ir sportinės veiklos skatinimas labai prisideda prie viešųjų išlaidų sveikatai taupymo;

O. kadangi pagrindinis motyvuojantis piliečių įsitraukimo į sporto ir fizinę veiklą veiksnys yra asmeninės sveikatos ir savijautos gerinimas;

P. kadangi vartojant dopingą pažeidžiamos sporto vertybės ir sportininkams kyla didelis pavojus, dėl kurio gali atsirasti rimtų ir ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai;

Q. kadangi profesionalus sportas parodo kai kurias pagrindines sporto vertybes ir jas populiarina visuomenėje, taip skatindamas sportuoti;

R. kadangi baigus sportinę karjerą daugelio aukšto lygio sportininkų padėtis tampa nesaugi;

S. kadangi labai svarbu parengti tokius sportininkus profesiniams pokyčiams ir suteikti jiems galimybę naudotis bendrojo ar profesinio lavinimo programomis tuo pačiu metu kaip ir sporto treniruotėmis;

T. kadangi reikia saugoti ir ginti pagrindines sportininkų teises;

U. kadangi vykstant sporto varžyboms gali kilti smurto, žodinių ir fizinių protrūkių ir pasitaikyti diskriminacijos apraiškų;

V. kadangi moterų dalyvavimas sporte nepakankamai vertinamas ir pernelyg mažai joms atstovaujama sprendimus priimančiuose sporto organizacijų organuose;

W. kadangi sporto veiklai reikalingos specialios atitinkamos bazės, įrenginiai bei įranga ir kadangi mokyklose taip pat turėtų būti įrengtos tinkamos bazės, kad būtų skatinamas fizinis lavinimas;

X. kadangi sportas svarbus Europos ekonomikai, nes šiame sektoriuje tiesiogiai ar netiesiogiai sukuriama apie 15 mln. darbo vietų, t. y. jame dirba 5,4 % aktyvių gyventojų, o iš jo gaunama metinė pridėtinė vertė yra apie 407 mlrd. EUR – tai sudaro 3,65 % Europos BVP, ir kadangi ekonominis pakilimas sporto srityje taip pat prisideda prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo;

Y. kadangi sporto organizacijų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas ir klestintis piratavimas skaitmeninėje erdvėje, ypač tiesioginės sporto renginių transliacijos be leidimų, daro žalą viso sporto sektoriaus ekonomikai;

Z. kadangi sportas nėra tipiškas ekonomikos sektorius, nes siekiant išsaugoti rezultatų neapibrėžtumą reikalinga varžovų tarpusavio priklausomybė ir konkurencinė pusiausvyra;

AA. kadangi sportas nėra paprasta ekonominė veikla dėl savo išskirtinių bruožų ir organizacinės struktūros, kuri pagrįsta federacijomis, veikiančiomis ne taip, kaip komercinės įmonės, ir kadangi reikia atskirti sporto ir komercinius interesus;

AB. kadangi Europos socialinis dialogas gali atlikti svarbų vaidmenį ir todėl jį reikia skatinti;

AC. kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį ir teikia malonumą daugybei piliečių – ir dalyviams, ir sirgaliams ar žiūrovams;

AD. kadangi dideli renginiai ir sporto varžybos suteikia išskirtinių galimybių Europoje plėtoti turizmą ir taip galima skleisti su sportu susijusias vertybes ir principus;

AE. kadangi Europos sporto modelis grindžiamas sporto šakų federacijomis ir kadangi jam būdinga tai, kad dėl ilgalaikių demokratinių tradicijų sportinio ir finansinio solidarumo mechanizmai organizuojami savarankiškai, demokratiškai ir remiantis teritoriniu bei piramidės principais, pavyzdžiui, taikomas perkėlimo į aukštesnę arba žemesnę lygą principas, organizuojamos atviros varžybos, kuriose dalyvauja ir klubai, ir nacionalinės komandos;

AF. kadangi sporto klubų veiklos skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė gali būti pagerinti įtraukiant sirgalius į jų klubų nuosavybės ir valdymo struktūrą;

AG. kadangi tradicinės ir mėgėjų sporto organizacijos atlieka svarbų vaidmenį remiant kultūrą, skatinant socialinę įtrauktį ir stiprinant bendruomenes;

AH. kadangi nacionalinės komandos atlieka svarbiausią vaidmenį, kadangi tarptautinės varžybos ir toliau lieka svarbiausiu pavyzdžiu ir kadangi reikia kovoti su neteisėtu pilietybės suteikimu sportininkams;

AI. kadangi pats varžybų, kuriose rungiasi nacionalinės komandos, pobūdis padeda federacijoms ir sporto klubams stiprinti savo nacionalinių sportininkų ugdymą;

AJ. kadangi profesionalus ir mėgėjų sportas pažeidžiamas ir jam didelę žalą daro finansinis nestabilumas ir kadangi atitinkamos federacijos yra atsakingos už tai, kad klubai būtų skatinami racionaliai planuoti ir investuoti;

AK. kadangi perėjimai į klubus kitose šalyse gali būti pavojingi jauniems sportininkams, nes sportinės nesėkmės, šeimų iširimas ir socialinė atskirtis yra tik kelios iš pasekmių, kurios gali atsirasti jauniems sportininkams per anksti palikus namus;

AL. kadangi sporto federacijos neturi struktūrinių ir teisinių priemonių, kuriomis galėtų veiksmingai užkirsti kelią susitarimams dėl varžybų baigties;

AM. kadangi azartiniai lošimai dėl savo specifikos neįeina į Paslaugų direktyvos (2006/123/EB) ir naujos Vartotojų teisių direktyvos (kurią 2011 m. birželio 23 d. patvirtino Europos Parlamentas) taikymo sritį;

AN. kadangi mėgėjų sporto finansavimas užtikrinamas tik tuo atveju, kai reikiamų nacionalinių licencijų organizuoti lošimus turėtojai, valstybėse narėse mokantys mokesčius ir finansuojantys kitas priemones, kuriomis siekiama viešojo intereso tikslų, yra teisiškai įpareigoti mokėti viešajam interesui tenkinti skirtą rinkliavą ir yra veiksmingai saugomi nuo neteisėtos konkurencijos;

AO. kadangi, norint reglamentuoti žaidėjų agentų veiklą, reikia, jog sporto valdymo organų ir valdžios institucijų veiksmai būtų koordinuoti, kad agentams ir (arba) tarpininkams, kurie pažeidžia taisykles, galėtų būti taikomos veiksmingos sankcijos;

AP. kadangi sportas gali atlikti tam tikrą vaidmenį įvairiose Sąjungos išorės santykių srityse, be kita ko, vykdant diplomatinę veiklą;

Visuomeninis sporto vaidmuo

1. ragina Komisiją, atsižvelgiant į sporto naudą visuomenės sveikatai ir jo socialinę, kultūrinę ir ekonominę naudą, pagal būsimą DFP pasiūlyti specialų sporto politikai skirtą plataus užmojo biudžetą;

2. ragina valstybes nares užtikrinti, kad sporto pamokos būtų privalomai įtraukiamos į mokymo planą visų rūšių mokyklose, ir pabrėžia, kad sportinės veiklos ir judėjimo skatinimas labai svarbus visuose švietimo lygmenyse, pradedant ankstyvąja vaikyste, įskaitant mokyklas, universitetus ir vietos bendruomenes, kurie turėtų būti skatinami įsirengti sporto bazes ir įsigyti tinkamą įrangą;

3. ragina valstybes nares nustatyti aiškias gaires siekiant visose valstybėse narėse sportą ir fizinę veiklą integruoti į visus švietimo lygmenis;

4. pabrėžia ugdymo per sportą svarbą ir sporto teikiamas galimybes padėti sugrąžinti socialiai pažeidžiamą jaunimą į teisingą kelią ir prašo valstybių narių, nacionalinių asociacijų, lygų ir klubų plėtoti ir remti šios srities iniciatyvas;

5. ragina valstybes nares skatinti ir remti mokyklų ir sporto klubų bendradarbiavimą; Komisija turėtų pasinaudoti savo, kaip sporto koordinatorės, įgaliojimais ir surinkti geriausios patirties pavyzdžius iš valstybių narių ir juos paskelbti Europos mastu visiems tuo besidomintiems asmenims prieinamame centriniame duomenų banke;

6. rekomenduoja Komisijai skatinti vyresnio amžiaus piliečius užsiimti sportine veikla, nes tai padeda skatinti socialinius ryšius ir gerinti sveikatą;

7. pabrėžia, kad sportas bet kokio amžiaus asmenims yra svarbi sritis, teikianti dideles galimybes pagerinti bendrą europiečių sveikatos lygį, ir todėl ragina ES ir valstybes nares skatinti įsitraukti į sportą ir propaguoti sveiko gyvenimo būdus, visapusiškai išnaudojant sporto teikiamas galimybes, nes taip bus mažinamos išlaidos sveikatos priežiūrai;

8. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau remti sveikatos priežiūros specialistų veiklą, skatinant dalyvavimą sporte, ir išnagrinėti, kokiu būdu sveikatos draudimo teikėjai galėtų pateikti paskatų, kurios būtų priemonė skatinti gyventojus domėtis sportine veikla;

9. pabrėžia, kad svarbu visiems piliečiams užtikrinti galimybes įvairiomis aplinkybėmis – ir mokykloje, ir darbe, kaip laisvalaikio veikla arba dalyvaujant klubuose ir asociacijose – užsiimti sportu;

10. pripažįsta organizacijų atliekamą darbą suteikiant visoje ES galimybes protinę ar fizinę negalią turintiems asmenims dalyvauti sporto veikloje; ragina Komisiją, valstybes nares ir sporto organizacijas skatinti neįgaliuosius užsiimti sporto veikla ir, teikiant tinkamą finansavimą, plėtoti neįgaliųjų sportą ir varžybas, visų pirma jiems suteikiant prieigą prie sporto ir lygias galimybes sportuoti ir naudotis nemokama sporto baze, pritaikyta neįgalių sportininkų poreikiams;

11. pabrėžia dideles socialinės integracijos per sportą galimybes daugelyje sričių, įskaitant pilietiškumą ir demokratijos suvokimą, taip pat sveikatos stiprinimo, miestų plėtros, socialinės integracijos, darbo rinkos, užimtumo, kvalifikavimosi ir švietimo srityse;

12. ragina valstybes nares ir Bendrijos institucijas didinti paramą organizacijoms, siekiančioms per sportą integruoti žmones, kuriems gresia socialinė atskirtis, ir toms, kurios remia žmonių, turinčių fizinę ar protinę negalią, sporto varžybas;

13. ragina valstybes nares nuolat įtraukti sporto veiklą į programas ir paslaugas, kuriomis siekiama realios visų grupių, kurioms kyla diskriminacijos grėsmė, integracijos, ir ragina sporto organizacijas rengti atitinkamas mokymo programas darbuotojams ir savanoriams, siekiant išvengti bet kokių formų diskriminacijos ar rasizmo ir su tuo kovoti;

14. pabrėžia sporto atliekamą funkciją teikiant sektiną pavyzdį visuomenei ir ragina sporto valdymo organus kovoje su institucine diskriminacija imtis lyderių vaidmens;

15. primena, kad sporto veikloje neturi būti diskriminacijos dėl lyties, ir reikalauja išplėsti Olimpinių vertybių chartijos taikymą visiems sporto renginiams, ypač Europoje;

16. ragina Tarybą, Komisiją, valstybes nares ir su sportu susijusias nacionalines valdžios institucijas kovoti su homofobija ir transfobija ir tinkamai įgyvendinti teisės aktus ir kovos su diskriminacija priemones, visų pirma dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių sportininkų;

17. ragina valstybes nares labiau pabrėžti abiejų lyčių fizinio lavinimo kokybės svarbą ir siūlo, kad jos parengtų reikiamas strategijas šiam klausimui spręsti;

18. pabrėžia, kad sporto organizacijų sprendimus priimančių organų sudėtis turi būti panaši į akcininkų susirinkimą, taip pat juose turi būti proporcingai vyrų ir moterų pagal jų licencijuotų žaidėjų sudėtį, kad ir vyrai, ir moterys turėtų lygias galimybes užimti administracinius postus taip pat ir tarptautiniu lygiu;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad sportas svarbus kaip priemonė propaguoti taiką, plėtoti ekonomiką, tarpkultūrinį dialogą, visuomenės sveikatą, moterų integraciją ir emancipaciją;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares paraginti Tarptautinį olimpinį komitetą nustatyti Olimpinės chartijos taisyklę, draudžiančią sporto renginiuose bet kokias demonstracijas, politinę, religinę arba rasistinę propagandą, ir sykiu užtikrinti, kad moterims nebūtų daromas politinis spaudimas pažeisti šią taisyklę ir kad nebūtų vengiama laikytis šios taisyklės tokiu būdu, kai valstybė nesiunčia moterų į varžybas;

21. ragina sporto organizacijas labiau skatinti moterų dalyvavimą sporte ir sporto organizacijų valdymo organuose ir užtikrinti lygias galimybes užsiimti sportine veikla, ypač nepalankiomis sąlygomis augusioms mergaitėms ir moterims, skatinti moterų dalyvavimą sporte ir užtikrinti, kad informacija apie moterų ir vyrų sportą ir rezultatus būtų laikoma vienodai svarbia ir būtų vienodai matomai pateikiama; ragina valstybes nares parengti priemones, kurios padėtų moterims sportininkėms suderinti šeimos gyvenimą ir profesionalų sportą, ir skatinti, kad lyčių lygybės aspektas būtų įtrauktas į vyriausybių vykdomą sporto politiką; ragina Komisiją skatinti keistis informacija ir geriausia patirtimi, susijusiomis su abiejų lyčių lygiomis galimybėmis sporte;

22. ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos organizacijas, siekiant propaguoti ir įgyvendinti Europos moterų teisių sporto srityje chartijos rekomendacijas;

23. ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti lyčių aspektą į visas savo su sportu susijusios veiklos sritis ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų užtikrintos galimybės sportuoti imigrantėms ir etninėms mažumoms priklausančioms moterims, taip pat kad būtų sudarytos geresnės galimybės moterims užimti sporto sektoriaus ir žiniasklaidos informacijos sprendimų priėmimo postus ir užtikrinta, kad sporto politikos kryptys ir teisės aktai būtų grindžiami lyčių lygybės principu;

24. ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti Europos mokslinius tyrimus apie moterų sporto veiklos specifiką, moterų ir mergaičių pasitraukimo iš sporto veiklos priežastis ir išliekančią nelygybę moterų galimybių užsiimti sporto veikla srityje;

25. ragina kurti moterų tinklus sporto srityje, siekiant skatinti keitimąsi geriausia patirtimi ir informacija;

26. pabrėžia, kad mergaičių imigrančių tėvų draudimo lankyti sporto ir plaukimo pamokas mokykloje negalima toleruoti ir pateisinti kultūrinėmis ar religinėmis priežastimis;

27. pabrėžia, kad daug jaunesnio amžiaus mergaičių sportuoja, tačiau daug jų nustoja sportuoti paauglystės metais; šiuo atžvilgiu remiasi tyrimais, kurie rodo, kad mergaitės susiduria su atviru ar paslėptu bendraamžių ar šeimų spaudimu, kad jos „sumoteriškėtų“ ar imtųsi pareigų, dėl kurių toliau sportuoti nebeįmanoma; skatina valstybes nares ir nacionalines sporto institucijas parengti programų ir trenerių strategijas, siekiant ypač remti sportu besidominčias mergaites, kad jos galėtų priskirti save prie sportininkių;

28. pabrėžia, kad būtina remti kovą su dopingo vartojimu, nepažeidžiant sportininkų pagrindinių teisių, ypatingą dėmesį skiriant jauniausiems sportininkams, prevencijos ir informacinėmis kampanijomis; primygtinai ragina valstybes nares prekybą neteisėtomis pajėgumą didinančiomis medžiagomis traktuoti kaip prekybą neteisėtais narkotikais ir šią poziciją įtvirtinti nacionalinės teisės aktuose, siekiant pagerinti koordinavimą Europos lygiu šioje srityje; ragina Pasaulinę antidopingo agentūrą įdiegti aiškią ir lengvai naudojamą duomenų apie buvimo vietą administravimo sistemą, kuri atitiktų ES teisės aktų nuostatas, ir pabrėžia, kad reikia dopingo vartojimo ir teigiamų testų statistikos, siekiant nustatyti tikslingą kovos su dopingu metodą;

29. mano, kad ES Europos Tarybos antidopingo konvencijos pasirašymas yra būtinas žingsnis siekiant koordinuoti vienodesnį PAA kodekso įgyvendinimą valstybėse narėse;

30. pritaria glaudesniam teisės aktų derinimui, siekiant veiksmingo policijos ir teismų sistemos bendradarbiavimo Europoje, kovojant su dopingo vartojimu ir kitų formų manipuliavimu sporto renginiuose;

31. ragina valstybes nares išnagrinėti priklausomybės nuo azartinių lošimų ir nepilnamečių apsaugos nuo azartinių lošimų keliamo pavojaus klausimą;

32. pritaria tam, kad reikia nustatyti aiškiais taisykles siekiant apsaugoti nepilnamečius sporto varžybose ir parengti tolesnes būtiniausias apsaugos priemones, konsultuojantis su federacijomis;

33. pabrėžia labai didelę jaunų sportininkų dvilypio sporto ir profesinio mokymo svarbą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su visais atitinkamais subjektais, parengtų gaires, kuriomis būtų užtikrinama, kad jauni profesionalūs sportininkai be sportinio išsilavinimo taip pat galėtų įgyti gerą įprastinį išsilavinimą arba profesinį išsilavinimą, atsižvelgiant į esamą geriausią praktiką atskiroje valstybėje narėje; į tai atsižvelgdamas, skatina valstybes nares atsižvelgti į atitinkamą buvusių profesionalių sportininkų, norėjusių tapti profesionaliais treneriais, patirtį, parengti specialias programas aukšto lygio sportininkams, kurie nusprendžia įgyti aukštąjį išsilavinimą, ir pasinaudoti jų patirtimi, naudinga sportui apskritai;

34. ragina valstybes nares parengti švietimo programas, kurios padėtų profesionaliems sportininkams derinti mokymąsi ir treniruotes;

35. siūlo parengti ir į Europos kvalifikacijų sąrangą bei visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas įtraukti trenerių rengimo ir kvalifikacijų bei trenerių mokymo sistemą, siekiant paspartinti žinių visuomenės sukūrimą ir tobulinti mėgėjų ir profesionalų trenerių kompetenciją;

36. pabrėžia trenerių vaidmenį tobulinant ir ugdant jaunų žmonių ne tik sportinius, bet ir gyvenimo įgūdžius; pažymi, kad treneriai gali nukreipti jaunimą, kad jie pasirinktų sveiką gyvenimo būdą;

37. ragina valstybes nares, kad jos, glaudžiai konsultuodamosi su atitinkamomis federacijomis, neleistų patekti į stadionus sirgaliams, pasižymėjusiems smurtiniu ar diskriminuojančiu elgesiu, ir parengtų koordinuotą metodą, kaip nustatyti jiems sankcijas ir jas vykdyti, glaudžiai bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad draudimas patekti į stadioną galiotų ne tik tas sankcijas nustačiusiose, bet ir kitose valstybėse narėse, ir įdiegti, sykiu paisant asmens teisių ir laisvių, Europos duomenų bazę, kad būtų galima keistis informacija ir gerinti bendradarbiavimą pasinaudojant patobulinta įspėjimo apie didelės rizikos varžybas sistema;

38. palankiai vertina tai, kad valstybės narės, konsultuodamosi su Europos sporto federacijomis, rengia minimalius stadionų apsaugos standartus ir imasi visų atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad žaidėjai ir sirgaliai būtų kuo saugesni;

39. pažymi, kad, kai sportinė veikla vykdoma natūralioje gamtinėje aplinkoje, turi būti užtikrinta jos teikiamos visuomeninės naudos ir poveikio gamtinės aplinkos, kurioje ji vykdoma, būklei pusiausvyra;

40. pabrėžia sporto renginių svarbą vietos ir nacionalinio lygmens turizmui ir ragina valstybes nares skirti paramą šios ekonominės ir komercinės veiklos sektoriaus plėtrai;

Ekonominis sporto aspektas

41. pritaria tam, kad vidaus rinkos ir konkurencijos teisės klausimų srityje būtų atsižvelgiama į sporto ypatumus, ir todėl pakartoja savo raginimą Komisijai parengti ES teisės taikymo sportui gaires, kad būtų panaikinti daugelyje sričių kylantys teisiniai neaiškumai;

42. pažymi, kad rėmimas – nepaprastai svarbus finansavimo šaltinis, suteikiantis daug galimybių sporto srityje, jei laikomasi sąžiningos finansinės veiklos principų;

43. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pripažinti didelę savanoriškos veiklos sporto srityje vertę; dar kartą pakartoja savanorystės svarbą sportui ir pabrėžia būtinybę nustatyti socialinio pripažinimo sistemą ir užtikrinti savanoriams tinkamą mokymą; pritaria tam, kad valstybės narės keistųsi informacija ir geriausia patirtimi, siekiant skatinti savanorystę sporto srityje, ir būtų nagrinėjama galimybė nustatyti teisinę ir mokestinę sistemą, kuri tiktų sporto asociacijų veiklai;

44. ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti sistemą, pagal kurią būtų pripažįstama savanorių įgyta kvalifikacija, taip pat su sportu susijusioms reglamentuojamoms profesijoms reikalinga kvalifikacija;

45. pabrėžia, kad bendros Europos sporto profesionalų (teisėjų, trenerių) sistemos ugdymo kursų ir specialistų mokymo tarpusavio pripažinimas ypač svarbus, kadangi tai ilgą laiką padėtų didinti konkurencingumą, o tai leistų išvengti didelių pelno nuostolių;

46. ragina valstybes nares užtikrinti galimybes sportininkams įgyti aukštąjį išsilavinimą, taip pat užtikrinti suderintą su sportu susijusių ir mokslo kvalifikacijų pripažinimą, siekiant pagerinti profesinį judumą;

47. taip pat ragina valstybes nares pagerinti sistemą, pagal kurią buvusiems sportininkams būtų suteikta galimybė grįžti į darbo rinką ir jie būtų geriau integruojami į profesinį gyvenimą, kai pasitraukia iš profesionaliojo sporto;

48. ragina valstybes nares apsvarstyti būdus, kaip palengvinti mažiausiai uždirbantiems profesionaliems sportininkams, kurių karjera trumpa ir nepastovi, tenkančią finansinę naštą; pakartoja, kad pripažintiems profesionaliems sportininkams, kurie gauna pajamas daugiausia iš sporto, turėtų būti suteiktos teisės naudotis tokiomis pat socialinės apsaugos teisėmis kaip ir darbuotojams;

49. laiko socialinį dialogą sporto sektoriuje tinkama priemone, siekiant užtikrinti sportininkų pagrindinių ir užimtumo teisių balansą ir atsižvelgti į specifinį sporto pobūdį;

50. mano, kad, nuolat kintant sporto pramonės ekonominiam aspektui, reikia nedelsiant gerinti su sportu susijusius sprendimus tokiose esminėse srityse, kaip laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas, įsisteigimo laisvė, profesinės kvalifikacijos pripažinimas, intelektinės nuosavybės teisės ir valstybės pagalbos taisyklės, siekiant užtikrinti, kad sporto pramonė galėtų visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis;

51. pabrėžia, kad labai svarbu iš sporto varžybų garso ir vaizdo transliavimo teisių gauti komercinę naudą centralizuotu, išskirtiniu ir teritoriniu pagrindu, siekiant užtikrinti, kad pajamos būtų sąžiningai padalijamos profesionaliajam ir mėgėjų sportui;

52. mano, kad sporto renginiai, kurie laikomi itin reikšmingais visuomenei, turėtų būti prieinami nemokamais televizijos kanalais kuo platesniam žmonių ratui; ragina valstybes nares, kurios to nėra padariusios, imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad jų jurisdikcijos teritorijoje esantys transliuotojai netransliuotų tokių renginių išskirtinėmis teisėmis;

53. pripažįsta žurnalistų teisę patekti į visuomeninės svarbos sporto renginius ir apie juos pranešti, siekiant užtikrinti visuomenės teisę gauti nepriklausomas žinias ir informaciją apie sporto renginius;

54. prašo Komisijos ir valstybių narių ginti sporto duomenų intelektinės nuosavybės teises, tinkamai paisant visuomenės teisės į informaciją;

55. mano, kad sporto lažybos yra būdas gauti komercinę varžybų teikiamą naudą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis apsauginių priemonių, kad dėl be leidimo veikiančių organizatorių ir įtariamų susitarimų dėl varžybų baigties iš varžybų nebūtų gaunama neteisėta nauda: visų pirma ragina pripažinti rengėjų intelektinės nuosavybės teises į jų rengiamas varžybas, užtikrinti, kad sporto lažybų organizatorių indėlis į mėgėjų sporto finansavimą būtų didelis, ir apsaugoti varžybų moralumą, pabrėžiant sportininkų ugdymą; vis dėlto mano, kad tokios nuosavybės teisės neturėtų pažeisti teisės į trumpus pranešimus, kaip numatyta Direktyvoje 2007/65/EB (audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva);

56. pakartoja prašymą Komisijai, kad ji nustatytų valstybės pagalbos gaires, kuriose būtų nurodyta, kokios rūšies valstybės pagalba yra teisėta siekiant sporto visuomeninių, kultūrinių ir ugdymo tikslų;

57. prašo valstybių narių veiksmingai kovoti su korupcija ir skatinti, kad būtų laikomasi sporto etikos; todėl mano, kad būtina kiekvienoje šalyje nustatyti griežtas sporto klubų finansinės priežiūros taisykles;

58. ragina sporto asociacijas bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, be kita ko, dalytis informacija, kad būtų parengtas tinkamas ir veiksmingas metodas problemoms, kylančioms dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir kitų sukčiavimo sporto srityje apraiškų, spręsti;

59. ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, kurios padėtų užtikrinti loterijų įnašus į sporto finansavimą;

60. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija labai laiku sporto sektoriui pradėjo taikyti palydovinių sąskaitų sistemą, kadangi tai sudaro galimybes su sportu susijusią veiklą nacionaliniu lygiu vertinti pagal bendrus standartus, taigi sudaro galimybę nustatyti neatitikimus ir duoda papildomą naudą Europos ekonomikai ir bendrai rinkai;

61. prašo Komisijos ir valstybių narių imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų skatinama keistis gerąja patirtimi ir glaudžiai bendradarbiauti techninių aspektų ir su sportu susijusių tyrimų klausimais;

62. mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo plėtojant europinę pakraipą sporto srityje yra labai svarbus, kadangi jų veikla apima sporto paslaugų teikimą visuomenei ir lėšų skyrimą sportinei veiklai ir jai vykdyti reikalingai infrastruktūrai finansuoti;

63. yra tvirtai įsitikinęs, kad mėgėjų sportui turėtų būti skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšos, taip sudarant sąlygas investuoti į sporto infrastruktūrą, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti specialią Sąjungos biudžeto programą sporto srityje, nes dabar tai įmanoma pagal SESV 165 straipsnį;

Sporto organizavimas

64. atkreipia dėmesį į tai, kad sporto struktūros Europoje grindžiamos pilietybės ir teritoriniu principais;

65. dar kartą pakartoja, kad palankiai vertina Europos sporto modelį, pagal kurį svarbiausią vaidmenį atlieka federacijos ir kurio pagrindą sudaro įvairūs subjektai, įskaitant rėmėjus, žaidėjus, klubus, lygas, asociacijas ir savanorius, kuriems tenka pagrindinis vaidmuo remiant visą sporto struktūrą;

66. ragina visoje ES sumažinti kliūtis savanoriškai veiklai sporto sektoriuje;

67. pabrėžia svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį propaguojant visuomenėje sporto visiems principą ir ragina, kad šios institucijos aktyviai dalyvautų Europos diskusijų forumuose ir dialoguose, skirtuose sporto pasauliui;

68. primena, kad geras valdymas sporto srityje yra sporto organizacijų autonomijos ir savireguliavimo sąlyga ir atitinka skaidrumo, atskaitomybės ir demokratijos principus, ir pabrėžia visiško nepakantumo korupcijai sporte politikos svarbą; pabrėžia, kad sprendimų priėmimo procese turi būti tinkamai atstovaujama visiems suinteresuotiesiems subjektams;

69. ragina valstybes nares ir sporto valdymo organus aktyviai skatinti socialinį ir demokratinį sporto sirgalių, palaikančių sąžiningų varžybų principus, vaidmenį, remti jų dalyvavimą sporto klubų valdymo struktūroje ir laikyti juos svarbiais suinteresuotaisiais subjektais sporto valdymo organuose;

70. mano, kad sporto klubai turėtų išleisti į nacionalines komandas kviečiamus žaidėjams, sykiu pripažįstant klubų indėlį į svarbiausių nacionalinių komandų varžybų sėkmę, kuris gali būti susijęs su draudimo mechanizmais, ir pabrėžia, kad tas pats modelis negali būti taikomas visoms sporto rūšims;

71. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tvarų Europos sporto judėjimo vystymąsi ir sporto teigiamo poveikio asmenims ir visuomenei sklaidą būtina žaidėjus ugdyti vietos lygmeniu ir investuoti į sporto ugdymą; todėl mano, kad būtina užtikrinti, jog aukšto lygio sportas nepakenktų jaunųjų sportininkų rengimui, mėgėjų sportui ir labai svarbiam mėgėjų sporto organizacijų vaidmeniui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti sporto diplomų ir kvalifikacijų lygiavertiškumą ir pripažinimą;

72. dar kartą patvirtina pritariąs ugdomų vietos žaidėjų (angl. home-grown-players) taisyklei ir mano, kad ją galima taikyti ir kitoms profesionalaus sporto lygoms Europoje; toliau remia sporto valdymo organų pastangas, kuriomis skatinama rengti jaunus vietos žaidėjus, nepažeidžiant ES teisės, taip stiprinant konkurencinę pusiausvyrą varžybų metu ir tinkamą Europos sporto modelio vystymąsi;

73. mano, kad naujų talentų ugdymas – viena iš pagrindinių sporto klubų veiklos sričių ir kad per didelė priklausomybė nuo žaidėjų perėjimo į kitą klubą gali pakenkti sporto vertybėms;

74. pabrėžia, kad labai svarbios treniruočių išmokos, nes jomis treniruočių centrams teikiama veiksminga apsauga ir užtikrinama sąžininga investicijų grąža;

75. mano, kad sporto agento profesija turėtų būti reglamentuojama profesinė veikla, jai turėtų būti taikomi atitinkami oficialios kvalifikacijos reikalavimai, o sporto agentų apmokestinimo vieta, siekiant skaidrumo, turėtų būti ES teritorijoje; ragina Komisiją, kad ji, bendradarbiaudama su sporto federacijomis, žaidėjų sąjungomis ir agentų asociacijomis, parengtų ir įgyvendintų Europos licencijavimo ir registracijos sistemą, kurią papildytų elgesio kodeksas ir sankcijų mechanizmas;

76. siūlo, kad sporto federacijos sudarytų Europos sporto agentų registrą, kuriame agentai pateiktų žaidėjų, kuriems jie atstovauja, pavardes, siekiant apsaugoti sportininkus, o ypač tuos, kurie jaunesni nei 18 m., kad būtų kuo mažesnė interesų konflikto grėsmė; mano, kad agentų mokesčio už perėjimą mokėjimai turėtų būti atliekami keliomis įmokomis dalimis, kol galioja sutartis, kurią sudarė perėjęs sportininkas, o visas mokėjimas priklausytų nuo to, ar sutartis vykdoma;

77. ragina valstybes nares papildyti esamas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žaidėjų agentų ir (arba) tarpininkų veiklą, įvesti atgrasančias sankcijas ir šias sankcijas griežtai įgyvendinti;

78. ragina sporto valdymo organus padidinti žaidėjų agentų veiklos skaidrumą ir bendradarbiauti su valstybių narių valdžios institucijomis siekiant panaikinti korupciją;

79. palankiai vertina tai, kad atliktas Komisijos užsakytas tyrimas dėl žaidėjų perėjimo ekonominio ir teisinio poveikio; be to, mano, kad turėtų būti palaikoma sporto federacijų iniciatyva siekti skaidrumo perėjimo į kitose šalyse esančius klubus srityje;

80. mano, kad sporto valdymo organų įdiegtos sistemos, skirtos padidinti žaidėjų perėjimo į kitose šalyse esančius klubus skaidrumą, yra žingsnis teisinga kryptimi, nes jos padeda įgyvendinti gero valdymo principą ir užtikrinti sporto varžybų moralumą;

81. tvirtai remia licencijų sistemas ir sąžiningą finansinę veiklą, nes tai skatina klubus konkuruoti pagal savo faktines finansines galimybes;

82. mano, kad šios priemonės padeda gerinti valdymą, atkurti ilgalaikį finansinį klubų stabilumą bei tvarumą ir prisideda prie sąžiningesnės finansinės veiklos, susijusios su Europos lygmens varžybomis, užtikrinimo, todėl prašo Europos Komisijos pripažinti tokių taisyklių suderinamumą su ES teisės aktais;

83. palankiai vertina sporto federacijų pastangas uždrausti tokią praktiką, kai tose pačiose varžybose dalyvauja daugiau nei vienas sporto klubas, priklausantis tam pačiam asmeniui; mano, kad reikia uždrausti visiems lažybų organizatoriams kontroliuoti varžybų rengėjus ar varžybų dalyvius, taip pat turi būti uždrausta varžybų rengėjams ar jų dalyviams kontroliuoti lažybų organizatorius, kai vyksta jų organizuojami renginiai ar renginiai, kuriuose jie dalyvauja;

84. ragina valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų, siekiant užkirsti kelią neteisėtai veiklai, kenkiančiai sporto veiklos moralumui, už ją bausti ir prilyginti tokią veiklą nusikalstamai veikai; ypač tai turėtų būti taikoma tada, kai veikla susijusi su lažybomis, t. y., tyčinė ir apgavikiška varžybų arba vieno iš varžybų etapų rezultatų machinacija siekiant naudos, kurios negalima pagrįsti remiantis vien tik įprasta varžybų eiga ar rezultatų neapibrėžtumu;

85. primygtinai ragina sporto federacijas glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant apsaugoti sporto veiklos moralumą;

86. ragina Europos Komisiją, kaip paskelbta jos kovos su korupcija strategijoje, kovoti su neskaidriu žaidėjų perėjimu į kitą klubą, taip pat su susitarimais dėl varžybų baigties, ir nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų šioje srityje apibrėžimo;

87. yra labai susirūpinęs dėl svarbios neteisėtos veiklos sporto srityje, pvz., pinigų plovimo, ir ragina valstybes nares sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą siekiant spręsti šias problemas ir užtikrinti didesnį finansinių sandorių, susijusių su žaidėjų perėjimu į kitą klubą ir agentų veikla, skaidrumą;

88. mano, kad turi būti parengtos priemonės, kuriomis būtų skatinamas valstybės institucijų, sporto institucijų ir lažybų organizatorių bendradarbiavimas, sprendžiant sukčiavimo sporto srityje problemą, ir kad būtų galima numatyti bendradarbiavimą su Europolu ir Eurojustu;

89. pripažįsta, kad sporto teismai turi teisėtą galią spręsti sporto ginčus, jei jie nepažeidžia asmens pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą; ragina, kad Tarptautinis sporto arbitražo teismas atsižvelgtų į ES teisės nuostatas, kai sprendžia ES iškilusius sporto ginčus;

90. prašo Komisijos 2012 m. pateikti pasiūlymą, kaip galima geriau įsisavinti specifinius sporto sektoriaus poreikius ir imtis konkrečių veiksmų jiems tenkinti, visapusiškai atsižvelgiant į SESV 165 straipsnio nuostatas;

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis

91. ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis sprendžiant tokias problemas, kaip žaidėjų perėjimas į kitoje šalyje esantį klubą, nepilnamečių žaidėjų išnaudojimas, susitarimai dėl varžybų baigties, piratavimas ir neteisėtos lažybos; taip pat pabrėžia, kad svarbu stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant skatinti sporto sektorių besivystančiose šalyse;

92. laukia sistemų, įdiegtų siekiant stebėti skaidrumą ir finansinės veiklos sąžiningumą, kovoti su korupcija ir prekyba žmonėmis, rezultatų; pabrėžia, kad sistema privalo atitikti ES teisę ir duomenų apsaugos taisykles; ragina SVO susieti žaidėjų perėjimo registravimo sistemos duomenis su kitų kovos su korupcija sistemų duomenimis, kad stebėjimas taptų veiksmingesnis ir būtų kovojama su susitarimais dėl varžybų baigties;

93. pabrėžia, kad reikia spręsti leidimų neturinčių ES ir ne ES įsisteigusių lošimų organizatorių problemą, nes jie gali išvengti sukčiavimo sporto srityje stebėjimo sistemų;

94. ragina Komisiją ir valstybes nares, visapusiškai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, skatinti visuotinį olimpinių taisyklių ir nuostatų laikymąsi;

95. ragina klubus užtikrinti, kad būtų laikomasi su imigracija susijusių teisės aktų priimant jaunuolius iš trečiųjų šalių ir kad visos jų sutarties sąlygos atitiktų galiojančius teisės aktus; prašo, kad šie jauni sportininkai, jeigu nori, galėtų į savo kilmės šalį grįžti tinkamomis sąlygomis, ypač jeigu jų karjera nesivysto; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtina veiksmingai įgyvendinti atitinkamus teisės aktus;

96. ragina stiprinti nepilnamečių apsaugą, kai vyksta perėjimas į kitoje šalyje esantį klubą; mano, kad perėjimai į kitose šalyse esančius klubus gali būti pavojingi jauniems sportininkams, kurie yra ypač pažeidžiami, nes anksti paliko šeimą ir išvyko į kitą šalį, todėl sporto organizacijos turėtų jiems nuolat skirti dėmesio;

97. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą, nepaisant su kultūros, tradicijų, istoriniais ar religiniais visuomenės veiksniais susijusių moterims taikomų taisyklių ar prievolių, skatinti visišką ir moterų, ir vyrų laisvę užsiimti bet kokios rūšies sportu;

Europos tapatybė, įgyjama per sportą

98. ragina Komisiją išplėsti esamas programas, kuriomis skatinamas sportas kaip vystymosi politikos priemonė, ir imtis naujų iniciatyvų šioje srityje;

99. ragina Komisiją:

– kasmet rengti Europos sporto dieną, kuri padėtų propaguoti socialinį ir kultūrinį mėgėjų ir profesionalų sporto vaidmenį ir sporto naudą visuomenės sveikatai;

– remti iniciatyvą kasmet rinkti Europos sporto sostinę, skatinti steigti Europos sporto sostinių asociaciją, teikti finansinę paramą ir vykdyti būtiną kontrolę;

– remti vietos, tradicines, vietos gyventojų sporto šakas, kurios yra turtingos kultūrinės bei istorinės ES įvairovės dalis (tai simbolizuoja šūkis „Susivieniję įvairovėje“), didinant informuotumą apie šias sporto šakas, be kita ko, skatinant parengti šių sporto šakų Europos žemėlapį ir rengti Europos festivalius;

– palengvinti jaunųjų mėgėjų sportininkų ir trenerių judumo programą ir atitinkamas priemones, kad jie galėtų susipažinti su naujais treniruočių būdais, įsisavinti geriausią praktiką ir puoselėti Europos sporto vertybes, pvz., sąžiningų varžybų, pagarbos ir socialinės įtraukties principus, ir skatinti kultūrų dialogą;

– palengvinti sporto trenerių judumo programos, skirtos trenerių mainams, įgyvendinimą;

– bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir sporto organizacijomis, siekiant apsaugoti ypatingai svarbų mėgėjų sporto moralumą;

– remti valstybių narių duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų veiklą, siekiant keistis geriausia patirtimi;

100. siūlo per Sąjungoje organizuojamus didžiuosius sporto renginius kelti ES vėliavą ir rekomenduoja Europos sporto federacijoms svarstyti idėją, kad ant valstybių narių sportininkų marškinėlių šalia nacionalinių vėliavų būtų šios vėliavos atvaizdas; pabrėžia, kad visa tai turėtų būti daroma remiantis visiško neprivalomumo principu, kad dėl to turėtų spręsti valstybės narės ir kad sporto organizacijos turėtų spręsti, ar jos pritaikys minėtą rekomendaciją;

o o

101. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms.

[1] OL C 68 E, 2004 3 18, p. 605.
[2] OL C 104 E, 2004 4 30, p. 757.
[3] OL C 33 E, 2006 2 9, p. 590.
[4] OL C 291 E, 2006 11 30, p. 143.
[5] OL C 291 E, 2006 11 30, p. 292.
[6] OL C 27 E, 2008 1 31, p. 232.
[7] OL C 282 E, 2008 11 6, p. 131.
[8] OL C 271 E, 2009 11 12, p. 51.
[9] OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16.
[10] OL C 87 E, 2010 4 1, p. 30.
[11] P7_TA(2011)0316.
[12] OL C 326, 2010 12 3, p. 5.
[13] OL C 162, 2011 6 1, p. 1.
[14] 2006 m. lapkričio 5–6 d., Kazachstanas, Alma Ata.
[15] CdR 66/2011 fin.
[16] CESE 1594/2011 – SOC /413.

AIŠKINAMOJI DALIS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsniu ES suteikiama nauja kompetencija sporto srityje, ji raginama prisidėti propaguojant sportą ir nustatoma, kad ES veiksmais turėtų būti siekiama plėtoti ES aspektą sporto sektoriuje.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijos komunikatas yra pirmas sporto srityje priimtas politinis dokumentas, kuriuo ES suteikiamas įgaliojimas remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių taikomas sporto politikos priemones.

Siekdamas parodyti sporto reikšmę, per paskutinę kadenciją Europos Parlamentas pateikė kitų pasiūlymų dėl rezoliucijų, pvz., „Profesionalaus futbolo ateitis Europoje“[1], „Sporto vaidmuo švietime“[2] ir „Baltoji knyga dėl sporto“[3] (Komisijos įgyvendinta 2007 m.).

– Kodėl sportas visuomenei svarbus?

Pats sportas yra svarbus socialinis reiškinys ir tarnauja visuomenės gerovei. Daugeliui tai vienas svarbiausių poilsio būdų, neatsižvelgiant į tai, ar jie užsiima sportu, ar yra žiūrovai. Sportas jungia žmones, neatsižvelgiant į jų kilmę, aplinką, religinius įsitikinimus arba ekonominę padėtį. Sportas skatina Europos piliečius aktyviai prisidėti prie visuomeninės veiklos ir padeda stiprinti socialinės įtraukties jausmą.

– Sveikatinamasis sporto vaidmuo

Fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių sveikatos veiksnių šiuolaikinėje visuomenėje. Fizinis pasyvumas gali pakenkti Europos piliečių sveikatai, nes jis padidina nutukimo, viršsvorio ir susirgimo sunkiomis ligomis riziką. Šios neigiamos pasekmės yra našta valstybių narių sveikatos biudžetui ir bendrajai ekonomikai.

– Dopingas, smurtas ir nepakantumas

Dopingas ir toliau kelia didelę grėsmę sportui. Daugelis suinteresuotųjų subjektų norėtų, kad ES aktyviau dalyvautų kovojant su dopingo vartojimu, pvz., pasirašytų Europos Tarybos antidopingo konvenciją, kiek leidžia šios srities Sąjungos kompetencija.

Brutalus žiūrovų elgesys ir viešosios tvarkos pažeidimai – taip pat visoje Europoje paplitęs reiškinys, todėl būtina Europos lygmens strategija, kurią sudarytų priemonės atitinkamai rizikai mažinti.

– Sportas ir ekonomika

Sportas – didelis ir sparčiai augantis ekonomikos sektorius, labai padedantis siekti augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų, teikiantis pridėtinę vertę, darantis teigiamą poveikį užimtumui ir skatinantis didesnį nei vidutinis augimą. Vis dėlto tvarus sporto finansavimas yra klausimas, kuris turi būti išnagrinėtas nuodugniau.

– Sporto organizavimas

Geras sporto sektoriaus valdymas – būtina sąlyga, siekiant spręsti su sportu ir ES teisine sistema susijusius uždavinius. Šie uždaviniai apima: laisvą piliečių judėjimą ir sportininkų pilietybę, žaidėjų perėjimą į kitą klubą (susirūpinimą dažnai kelia susitarimų teisėtumas ir finansinių srautų skaidrumas), sporto varžybų moralumą ir Europos socialinį dialogą sporto sektoriuje.

Komisijos komunikatas

2011 m. sausio 18 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“. Jame išdėstytos mintys dėl ES lygmens veiksmų sporto srityje. Trijuose plačiuose jo skyriuose – visuomeninis sporto vaidmuo, ekonominis sporto aspektas ir sporto organizavimas – pateikiami konkretūs pasiūlymai dėl Komisijos ir (arba) valstybių narių veiksmų.

Pagrindinė komunikato informacija:

– jame nustatomi pagrindiniai su sporto veikla susiję uždaviniai (pvz., dopingą vartojantys sportininkai mėgėjai, su sporto renginiais susijęs smurtas);

– jame vertinama sporto valdymo struktūrų autonomija ir atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją sporto organizavimo srityje;

– jame vis dėlto nurodoma, kad ES lygmens veiksmai sporto organizavimo srityje gali suteikti svarbią pridėtinę vertę;

– kiekvieno jo skyriaus pabaigoje pateikiamas galimų tolesnių Komisijos veiksmų, į kuriuos valstybės narės turėtų reaguoti, sąrašas;

– jame atsižvelgiama į sporto sektoriaus pasiūlymų sudėtingumą;

– jame raginama tęsti neoficialų valstybių narių organizacijų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas nuolatinis dalijimasis gerąja patirtimi ir rezultatų sklaida.

Komunikate nurodoma, kad ES lygmens veiksmais prisidedama prie bendrųjų strategijos „Europa 2020“ tikslų – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo, visų pirma skatinant socialinę įtrauktį į sportą ir per sportą, švietimu ir mokymu ir Europos fizinio aktyvumo gairėmis.

Komunikate pasiūlytais veiksmais siekiama skatinti suinteresuotųjų subjektų dialogą, spręsti sporto sektoriaus uždavinius ir padėti plėtoti šį sektorių. Tikimasi, kad sportininkams, sporto organizacijoms ir piliečiams bus naudingi planai, kurie bus parengti ES atliekant jos naują funkciją pagal Lisabonos sutartį – remti ir koordinuoti sporto politiką valstybėse narėse.

Šiuo metu Komisija remia sporto sektoriaus projektus ir tinklus specialiai sporto sektoriui skirtomis skatinamosiomis priemonėmis, visų pirma parengiamaisiais sporto sektoriaus veiksmais arba esamomis įvairių susijusių sričių, kaip antai mokymosi visą gyvenimą, visuomenės sveikatos, jaunimo, pilietybės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, socialinės įtraukties, kovos su rasizmu, aplinkos apsaugos ir kt., programomis.

Pranešėjo pastabos ir ateities uždaviniai

Dėl sporto naudos

– Pranešėjas tvirtai įsitikinęs, kad sportas, atsižvelgiant į jo teikiamą naudą ugdymo ir kultūros požiūriu, gali padėti įgyvendinti strateginius Europos Sąjungos tikslus.

– Sportas skatina integraciją, nes juo gali užsiimti visi piliečiai, neatsižvelgiant į lytį, etninę kilmę, religiją, amžių, tautybę ir socialinę padėtį.

– Pranešėjas pripažįsta, kad moterų sporto veiklai skiriama nepakankamai dėmesio ir kad yra per mažai moterų sprendimus priimančiuose sporto organizacijų organuose.

– Pranešėjas ragina valstybes nares atsižvelgti į karjerą baigusių sportininkų patirtį, kai šie siekia tapti treneriais, ir sukurti specifines programas sportininkams, kurie nusprendžia įgyti aukštąjį išsilavinimą, ir parūpinti jiems konsultantus, kurie jiems padėtų.

– Savanoriai padeda užtikrinti sklandų daugelio sporto renginių vykdymą. Pranešėjas norėtų pabrėžti jų indėlio svarbą.

Dėl svarbių klausimų sprendimo

– Pranešėjo nuomone, valstybės narės turėtų būti atsakingos už informacijos apie sporto naudą sveikatai sklaidą. ES lygmeniu didžiausią dėmesį reikėtų skirti svarbesniems klausimams, pvz., dopingo vartojimui, neteisėtai prekybai, sportininkų judumui, rasizmo ir smurto sporte klausimams.

– Turėtų būti dedamos visos pastangos, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamai veikai, kuri kelia grėsmę sportui, pvz., pinigų plovimui, susitarimams dėl varžybų baigties, prekybai žmonėmis ir nepilnamečių išnaudojimui.

– Pranešėjas ragina, kad valstybės narės smurtu ar diskriminaciniu elgesiu pasižymintiems sirgaliams neleistų patekti į stadioną. Galima būtų sukurti asmenų, kuriems uždrausta patekti į stadioną, Europos registrą.

Gera valdysena

– Keičiantis gerąja patirtimi turėtų būti propaguojami geros valdysenos sporto srityje standartai.

– Valstybių narių teisės aktai dėl žiniasklaidos teisių pardavimo turėtų būti suderinti, siekiant išvengti tokių atvejų, kai tokiomis teisėmis gali pasinaudoti tik didelės asociacijos.

– Pranešėjas pripažįsta, kad svarbu teisingai paskirstyti pajamas įvairaus dydžio sporto klubams, taip pat profesionalaus ir mėgėjiško sporto sektoriams.

– Taip pat pabrėžiama treniruočių išmokų svarba, nes tai veiksmingas apsaugos mechanizmas treniruočių centrams ir sąžininga investicijų grąža.

Dėl sporto varžybų sąžiningumo

– Sporto varžybų moralumas svarbus. Valstybės narės turėtų imtis reguliavimo priemonių, siekdamos užtikrinti, kad sportas būtų apsaugotas nuo neigiamos įtakos, pvz., lažybų arba susitarimų dėl varžybų baigties.

– Pranešėjas ragina valstybes nares nustatyti, kad bet kokios formos pasikėsinimas į varžybų sąžiningumą būtų laikomas baudžiamuoju nusikaltimu.

– Sporto varžybų sąžiningumas ir atvirumas nepaprastai svarbus, kad būtų apsaugotas sportininkų moralumas.

– Sporto federacijos neturi struktūrinių ir teisinių priemonių, kuriomis galėtų veiksmingai kovoti su nesąžiningomis varžybomis.

– Pranešėjas pritaria licencijų suteikimo sistemoms ir finansinės veiklos sąžiningumo principui.

– Pranešėjas pripažįsta sporto teismų, sprendžiančių ginčus sporto srityje, teisėtumą, todėl ragina įsteigti Europos sporto arbitražo kolegiją.

Dėl biudžeto

– Turi būti apsvarstytas tinkamas biudžetas sporto poreikiams tenkinti, kad nuo paruošiamųjų veiksmų būtų galima pereiti prie konkrečių programų pagal naująją kompetenciją.

Dėl galimybių ir darbo vietų

– Valstybių narių programos turėtų būti koordinuojamos taip, kad jauniems sportininkams būtų sudarytos sąlygos derinti mokslą su sporto treniruotėmis.

– Jauniems asmenims, norintiems siekti sportininko karjeros ir ją derinti su studijomis, turėtų būti rengiami kursai.

– Atsižvelgiant į sportinės veiklos teikiamą naudą, pvz., socialinių kliūčių panaikinimą, socialiai atskirtų grupių integraciją, ji turėtų būti skatinama mokyklose.

– Sportas gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.

Dėl turizmo

– Turi būti nustatytos sporto ir turizmo sąsajos, visų pirma tai turi būti daroma atnaujinant bendrą infrastruktūrą.

– Pranešėjas pažymi, kad svarbūs renginiai ir sportas suteikia labai plačių galimybių vystyti turizmą Europoje.

Dėl tradicinės sporto veiklos ir žaidimų

– Pranešėjas tvirtai įsitikinęs, kad turėtume išsaugoti vietines, tradicines sporto šakas, nes jos priklauso kultūriniam paveldui ir sustiprina buvimo Europos piliečiu pojūtį. Tai tikrasis kultūrinės įvairovės simbolis mūsų visuomenėje.

– Pranešėjas pažymi, kad kai kurie tradiciniai žaidimai ir sporto šakos jau išnyko, o likusiems kyla didelis išnykimo pavojus.

– Pranešėjas ragina Komisiją parengti senųjų sporto šakų Europos žemėlapį ir paremti jo platinimą.

Europos tapatybė, įgyjama per sportą

– Pranešėjas ragina Komisiją rengti kasmetines „Europos sporto šakų dienas“, kad gerėtų visuomenės informuotumas apie sporto teikiamą naudą.

– Galimos iniciatyvos apima konferencijas ir diskusijas sporto tema, parduotuvėse teikiamas nuolaidas sporto prekėms ir sveiko gyvenimo būdo skatinimą.

– Pranešėjas ragina Komisiją pritarti, kad kasmet būtų paskirta „Europos sporto sostinė“ vadovaujant Europos sporto sostinių asociacijai, teikti finansinę pagalbą ir užtikrinti būtinas kontrolės priemones.

– Pranešėjas siūlo, kad per svarbius Europos Sąjungoje vykstančius sporto renginius būtų iškeliama Europos vėliava ir kad ji būtų pavaizduota ant valstybių narių sportininkų aprangos.

Mokymas ir judumas sporte

– Pabrėžia, kad siekiant tinkamai plėtoti sportą Europoje, reikia, kad žaidėjai būtų ugdomi vietos lygmeniu.

– Pranešėjas siūlo, kad būtų sukurta jauniems sportininkams skirta judumo programa, kuria sudaromos sąlygos sportininkams treniruotis užsienio komandose.

– Šiuose mainuose galėtų dalyvauti sporto komandose esantys studentai ir mokiniai. Studentai turėtų galimybę išmokti naujų treniravimosi būdų ir pagerinti savo europines žinias. Programa paskatintų kultūrų dialogą.

Dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis

– Pranešėjas ragina Komisiją ir valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su trečiosiomis šalimis, apsvarstytų tokius klausimus kaip žaidėjų perėjimas į kitoje šalyje esantį klubą, nepilnamečių žaidėjų išnaudojimas, piratavimas ir neteisėtos lažybos.

– Sporto klubams, kai jie samdo jaunus asmenis iš trečiųjų šalių, turėtų būti nustatytas reikalavimas laikytis imigracijos teisės aktų. Tai padės užtikrinti, kad su sportininkais būtų tinkamai elgiamasi ir kad jie galėtų grįžti į savo kilmės šalį.

Dėl sporto agentų

– Pranešėjas mano, kad, kaip ir kitos reglamentuojamos profesinės veiklos atveju, sporto agentams turėtų būti taikomi aukštojo mokslo įstaigos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai. Jų įsisteigimo vieta, laikantis mokesčių teisės aktų, taip pat turėtų būti ES teritorijoje.

– Pranešėjas siūlo sukurti Europos žaidėjų agentų registrą, kuriame būtų nurodomos sportininkų, kuriems jie atstovauja, pavardės ir agentų darbo užmokestis.

[1] Priimti tekstai, P6_TA(2007) 0100.
[2] Priimti tekstai, P6_TA(2007) 0503.
[3] Priimti tekstai, P6_TA(2008) 0198.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (23.9.2011)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Europos lygmens veiksmų sporto srityje
(2011/2087(INI))

Nuomonės referentas: Burkhard Balz

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos (2008/2250(INI)),

– kadangi sportas yra ne tik socialinis ir kultūrinis reiškinys, bet ir dinamiškas ekonomikos sektorius, galintis duoti daug tiesioginio pelno ir netiesioginių ekonominių dividendų ir prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo;

– kadangi sportas nėra paprasta ekonominė veikla dėl savo išskirtinių bruožų ir organizacinės struktūros, kuri pagrįsta federacijomis, veikiančiomis ne taip, kaip komercinės įmonės, ir kadangi reikia atskirti sporto ir komercinius interesus;

– kadangi vyksta vis daugiau tarpvalstybinės svarbos rungtynių ir kadangi neįmanoma vienos valstybės narės teritorijoje užkirsti kelio sąžiningumui sporte kylančiam pavojui, pavyzdžiui, susitarimams dėl rungtynių rezultatų, būtinas valstybių narių bendradarbiavimas ir koordinuoti veiksmai;

1. palankiai vertina SESV 165 straipsnį, kuriame pirmą kartą sukuriamas teisinis pagrindas ES veikti sporto srityje, taigi ES lygmeniu numatyti finansinės paramos programą;

2. pripažįsta, kad sporto renginiai labai svarbūs vykdant Europos integraciją; galimybė lankytis sporto renginiuose arba juos stebėti per televiziją arba internetą ir klausytis per radiją vienija Europos piliečius kultūros požiūriu;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad sportas ne tik atlieka daug svarbių visuomeninių funkcijų, pavyzdžiui, skatina savanorišką dalyvavimą, integraciją ir sveikatą, bet dėl jo įdarbinami žmonės, mokami mokesčiai ir skatinamos ekonomikos ir augimo naujovės; šio sektoriaus ekonominė analizė Europos lygiu labai svarbi, tačiau reikia daugiau pastangų siekiant sukurti tinkamą patikimų ir palyginamų duomenų platformą; pakartoja raginimą visuotinai pripažinti socialinės ekonomikos sektorių statistikos požiūriu;

4. mano, kad Eurostatas turėtų greitai ir bendradarbiaudamas su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis pateikti šiuos statistinius duomenis, taip pat šiame procese turėtų visapusiškai dalyvauti tarptautinės institucijos ir ekonominiai subjektai bei tokios institucijos, kaip televizijos transliuotojai ir Europos audiovizualinė observatorija;

5 taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad savanorystė ne tik rodo moralės pavyzdį ir skatina solidarumą, bet taip pat gali būti naudinga valstybėms narėms ekonominiu požiūriu; be to, ji taip pat padeda kurti darbo vietas ir lemia didesnį užimtumą;

6. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pripažinti sporto varžybų rengėjų teisę gauti kompensaciją iš lažybų organizatorių, kurie savo komercinę veiklą vykdo pasinaudodami tuo, kad vyksta varžybos, ir padėti sporto organizacijoms siekti apsaugoti sąžiningumą sporte; tačiau tai netaikoma viešiesiems lažybų organizatoriams, kurie remia sportą pagal savo chartijų nuostatas;

7. ragina atlikti ekonominės sporto klubų padėties Europoje analizę; vis dažniau klubai, ypač futbolo klubai, turi problemų dėl didelių finansinių skolų;

8. ragina Tarybą ir Komisiją remti steigiamą nuolatinių mainų pažangiąja patirtimi ir valstybių narių, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų asmenų koordinavimo struktūrą siekiant sukurti pagrindinių įvykių ir visų svarbių iniciatyvų, skirtų su sportine veikla susijusio ekonominio augimo skatinimui, sąveiką; tačiau teigia, kad pagal ES politiką nesiekiama suderinti nacionalinės politikos ES lygmeniu;

9. apgailestauja dėl korupcijos ir susitarimų dėl varžybų baigties atvejų, kurie nuvilia sirgalius ir kelia grėsmę sporto ekonominiam indėliui; todėl ragina pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 83 ir 165 straipsnius nustatyti veiksmingas sporto renginių rengėjų, sporto lažybų internetu organizatorių ir valdžios institucijų bendradarbiavimo priemones Europos Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrinta sąžininga ir teisinga sportinė veikla, kurios tikslas būtų skatinti žaidėjų ugdymą ir koordinuoti kovą su sukčiavimu bei korupcija sporto srityje, keičiantis informacija bei praktinėmis žiniomis ir laikantis bendros pažeidimų ir sankcijų už sukčiavimą sporte, įskaitant baudžiamąsias sankcijas, apibrėžties;

10. prašo Komisijos paaiškinti, kaip taikomos valstybės pagalbos taisyklės viešajam sporto finansavimui, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą valstybėms narėms, kurios, finansuodamos mėgėjų sportą, propaguoja viešąjį interesą;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia išsamiau ir plačiau išnagrinėti tvarios ekonomikos pokyčius sporte; taip pat dalis pervedamų lėšų turėtų būti grąžinama mėgėjų sporto klubams; tai būtina siekiant sukurti tvaresnį ir teisingesnį sporto judėjimą;

12. primena, kad paprastai sporto srities pajamos naudojamos finansuoti renginiams ir varžyboms, dalyvaujančioms organizacijoms, infrastruktūros statybai ir priežiūrai, taip pat jaunimo ir mėgėjiško bei masinio sporto skatinimui; taigi, atkreipia dėmesį į tai, kad organizatoriai turi turėti teisę skaidriai ir, laikydamiesi ES konkurencijos taisyklių, patys prekiauti savo renginiais; atkreipia dėmesį į svarbų sportinio ugdymo įstaigų vaidmenį ir į tai, kad taikant tinkamą apsaugą reikia užtikrinti jų ilgalaikį gyvybingumą ir sėkmę;

13. pripažįsta, kad sporto ekonominė vertė ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra susijusios; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti tinkamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą; pabrėžia, kad lažybos internetu yra vienas iš būdų gauti komercinę naudą iš sporto renginių, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, skirtus teisingam sporto pelnui ir masinio sporto sąžiningumui bei vystymui užtikrinti;

14. primena, kad ES pagal SESV 165 straipsnį yra įsipareigojusi skatinti teisingumą ir ginti sąžiningumą sporte; taigi mano, kad ES turėtų pradėti vykdyti Europos lygio struktūrinį bendradarbiavimą, kad būtų koordinuojama kova su sukčiavimu ir korupcija sporte;

15. remia bet kokios formos sporto sektoriaus savireguliavimą, kuriuo būtų siekiama sustiprinti atskaitomybę, skaidrumą ir finansinį stabilumą; mano, kad siekiant tokio pobūdžio reguliavimo labai svarbu, jog bendroje Europos sistemoje būtų numatyta veiksminga priežiūros sistema ir suderintas sankcijų bei paskatų rinkinys, kurie sudarytų galimybę nustatyti įvairių rūšių korupciją (papirkinėjimas ir kenksmingas sporto lažybų poveikis sąžiningumui sporte); ragina Komisiją išnagrinėti galimybę SESV 114 straipsnio pagrindu imtis priemonių, skirtų užtikrinti, kad būtų suderintos Europos profesionalaus sporto klubų tinkamo finansinio valdymo taisyklės;

16. pabrėžia, kad bendros Europos sporto profesionalų (teisėjų, trenerių) sistemos ugdymo kursų ir specialistų mokymo tarpusavio pripažinimas ypač svarbus, kadangi jis reikštų ilgalaikį indėlį į augantį konkurencingumą, kuris savo ruožtu leistų išvengti didelių pelno nuostolių;

17. laikosi nuomonės, kad būtų pageidautina ir pateisinama kitoje daugiametėje finansinėje programoje toliau numatyti paskatas sporto sričiai, kaip dalį nepriklausomos ES sporto programos arba kaip paprogramę;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija labai laiku sporto sektoriui pradėjo taikyti palydovinių sąskaitų sistemą, kadangi ji sudaro galimybes su sportu susijusią veiklą nacionaliniu lygiu vertinti pagal bendrus standartus, taigi sudaro galimybę nustatyti neatitikimus ir duoda papildomą naudą Europos ekonomikai ir bendrai rinkai;

19. ragina parengti ir įgyvendinti didelės skolos profesionaliame sporte vidaus taisykles, kurios sudarytų galimybę šalinti šios skolos priežastis; šias taisykles bendru susitarimu turėtų pasiūlyti visos Europos sporto institucijos, kad būtų galima visam žemynui nustatyti bendrą sistemą;

20. ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip ištaisyti teisės aktų, susijusių su ta sporto agentų veikla, kuri dėl savo pobūdžio yra tarpvalstybinė, trūkumus ir neatitikimus, nurodytus 2008 m. Komisijos užsakymu atliktame nepriklausomame tyrime.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	22.9.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Udo Bullmann, Pascal Canfin, George Sabin Cutaş, Rachida Dati, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Othmar Karas, Wolf Klinz, Philippe Lamberts, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Ivari Padar, Olle Schmidt, Marianne Thyssen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Pervenche Berès, David Casa, Herbert Dorfmann, Saïd El Khadraoui, Sari Essayah, Mojca Kleva, Thomas Mann, Gianni Pittella, Andreas Schwab

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (14.9.2011)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje
(2011/2087(INI))

Nuomonės referentė: Sophie Auconie

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

- kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjunga turi „plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, skatinant teisingumą ir atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugant sportininkų, ypač jauniausių, fizinį ir moralinį integralumą“;

1. pabrėžia, kad sportas yra pagrindinė visuomenės sveikatos priemonė ir svarbus veiksnys mažinant valstybės išlaidas sveikatos reikmėms; pakartoja, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda apsisaugoti nuo sveikatos sutrikimų, pvz., nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, vėžio ir osteoporozės; pabrėžia, kad sportiniai ir fiziniai užsiėmimai gali turėti gydomąjį poveikį, kadangi jie padeda skatinti asmens savigarbą, įtrauktį, gerinti fizinį savęs vertinimą, ugdyti bendravimo įgūdžius ir stiprinti gerą psichikos sveikatą ir savijautą; pabrėžia, kad sportinėje veikloje dalyvaujantys vaikai ir paaugliai kartais patiria spaudimą; pažymi, kad atsižvelgiant į ES gyventojų senėjimą, reikia skirti ypatingą dėmesį teigiamam poveikiui, kurį fizinis aktyvumas gali turėti pagyvenusių žmonių sveikatai;

2. prašo valstybių narių skirti daug dėmesio fizinei veiklai nacionalinėse švietimo programose vaikams nuo kuo jaunesnio amžiaus, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vienas iš septynių vaikų ES kenčia nuo antsvorio ar nutukimo; prašo Tarybos parengti rekomendaciją pagal ES sporto ministrų 2008 m. patvirtintas ES fizinio aktyvumo gaires; ragina valstybes nares skatinti įmones organizuoti savo darbuotojams sportinius užsiėmimus;

3. pabrėžia, kad savanoriška sporto organizacijų veikla padeda gerinti visuomenės sveikatos lygį; mano, kad Europos Sąjunga turėtų aktyviau nei iki šiol remti šią veiklą;

4. ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti mėgėjiško ir profesionalaus sporto skyrimą ir skatinti tvarų masiniu sportu pagrįstos fizinės veiklos, kurioje dalyvautų daugiau žmonių, taip pat ir neįgalūs asmenys, modelį, ir savo visuomenės sveikatos strategijose jam skirti pagrindinį dėmesį;

5. prašo valstybių narių nepasikliauti vien privačia sporto infrastruktūra, dėl kurios gali kilti skirtumų sveikatos srityje, o suteikti plačias galimybes naudotis sporto infrastruktūra ir keistis gerąja patirtimi šioje srityje;

6. pabrėžia, kad sportas ir nacionalinės, Europos ir tarptautinės organizacijos, atsakingos už sporto valdymą ir vadovavimą jam, gali iš tikrųjų prisidėti įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ iškeltus ilgalaikius strateginius tikslus siekiant sukurti naujas pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo perspektyvas;

7. mano, kad Europos Sąjunga turi veikti aktyviau ginant sporto sąžiningumą, nes sporto organizacijos negali vienos to užtikrinti, ir kad būtina skatinti valstybių narių sporto organizacijų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas nuolatinis dalijimasis gerąja patirtimi ir duomenų apie pasiektus rezultatus sklaida;

8. mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo plėtojant europinę pakraipą sporto srityje yra labai svarbus, kadangi jų veikla apima sporto paslaugų teikimą visuomenei ir lėšų skyrimą sportinės veiklos ir jai vykdyti reikalingos infrastruktūros finansavimui;

9. mano, kad dopingo vartojimas kelia didelį pavojų tiek profesionalių, tiek sportininkų mėgėjų sveikatai; mano, kad kovos su dopingo vartojimu kampanijoms trūksta valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų veiksmų suderinamumo ir koordinavimo; ragina nacionalines administravimo institucijas, antidopingo organizacijas ir laboratorijas keistis informacija ir gerąja patirtimi; atsižvelgdamas į tai primena, kad pagal SESV 165 straipsnį Europos Sąjunga turi užtikrinti sportininkų fizinio ir moralinio integralumo apsaugą;

10. pritaria tam, kad ES pasirašytų Europos Tarybos antidopingo konvenciją;

11. prašo Komisijos ištirti direktyvos dėl didelės energetinės vertės maisto produktų sportuojantiems veiksmingumą, siekiant suteikti vartotojams pakankamai informacijos, ypač apie antidopingo taisykles; prašo Komisijos parengti dopingo prevencijos strategiją, visų pirma skirtą jauniems sportininkams;

12. ragina nustatyti baudžiamųjų nusikaltimų ir bausmių apibrėžtis, vartojamas prekybos dopingo preparatais srityje;

13. ragina, remiantis SESV 6, 83 ir 165 straipsniais, nustatyti sisteminį bendradarbiavimą Europos Sąjungos lygmeniu siekiant apginti teisingumą ir atvirumą sporto srityje, kurio tikslas būtų koordinuoti kovą su sukčiavimu bei korupcija sporto srityje, taip pat kovą su dopingo vartojimu, nepažeidžiant Pasaulinės antidopingo agentūros taisyklių ir netrukdant jos veiklai;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau palaikyti sveikatos priežiūros specialistų veiklą, kuria siekiama skatinti dalyvavimą sporte, ir ištirti, kokiu būdu sveikatos draudimo teikėjai galėtų siūlyti paskatas, kurios būtų priemonė skatinti gyventojus domėtis sportine veikla.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.9.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	János Áder, Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Sergio Berlato, Milan Cabrnoch, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Bairbre de Brún, Anne Delvaux, Edite Estrela, Julie Girling, Françoise Grossetête, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Jo Leinen, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Miroslav Ouzký, Antonyia Parvanova, Mario Pirillo, Pavel Poc, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Marina Yannakoudakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Marisa Matias, James Nicholson, Alojz Peterle, Michail Tremopoulos, Anna Záborská, Andrea Zanoni

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (27.9.2011)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Europos lygmens veiksmų sporto srityje
(2011/2087(INI))

Pranešėja: Eija-Riitta Korhola

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi sportas yra sparčiai auganti sritis ir socialinę sanglaudą užtikrinanti priemonė, kadangi jis taip pat daro didelę įtaką socialiniu, sveikatos ir finansiniu požiūriu ES ir jos regionams, kur jis gali užtikrinti vietos infrastruktūros ir ekonomikos plėtrą, taip pat gali būti svarbus turistų traukos objektas;

B. kadangi azartiniai lošimai dėl jų specifikos neįeina į Paslaugų direktyvos (2006/123/EB) ir naujos Vartotojų teisių direktyvos (2011 m. birželio 23 d. priimtos Europos Parlamento) taikymo sritį;

C. kadangi mėgėjų sporto finansavimas užtikrinamas tik tuo atveju, kai reikiamų nacionalinių licencijų organizuoti lošimus turėtojai, mokantys mokesčius ir finansuojantys kitas priemones, kuriomis siekiama viešojo intereso tikslų, valstybėse narėse, yra teisiškai įpareigoti mokėti viešajam interesui tenkinti skirtą rinkliavą ir yra veiksmingai saugomi nuo neteisėtos konkurencijos;

D. kadangi intelektinės nuosavybės teisės pažeidimai kelia rimtą grėsmę ilgalaikiam Europos sporto finansavimui;

1. palankiai vertina Komisijos tyrimą dėl vidaus rinkos politikos įtakos mėgėjų sporto finansavimui ir ragina mažinti atotrūkį tarp „turtingo“ ir „skurdaus“ sporto pasitelkiant finansinio solidarumo mechanizmus; ragina plėtoti Europos lygmens sporto sąžiningumo aspektą, pirmiausiai dėmesį skiriant kovai su susitarimais dėl varžybų baigties;

2. ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti sistemą, pagal kurią būtų pripažįstama savanorių įgyta kvalifikacija, taip pat nustatoma su sportu susijusioms profesijoms reikalinga kvalifikacija;

3. mano, kad nuolatiniai ekonominio lygmens veiksmai sporto pramonėje, su sportu susijusių priimamų sprendimų tobulinimas yra būtini tokiose esminėse srityse, kaip laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas, įsisteigimo laisvė, profesinės kvalifikacijos pripažinimas, intelektinės nuosavybės teisės ir valstybės pagalbos taisyklės, siekiant užtikrinti, kad sporto pramonė galėtų pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis;

4. ragina geriau įvertinti sporto indėlį siekiant bendrų strategijos „Europa 2020“ tikslų, kadangi šis sektorius labai prisideda prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo ir daro didelį teigiamą poveikį socialinei integracijai, švietimui ir mokymui, taip pat visuomenės sveikatai ir aktyviam senėjimui;

5. primygtinai reikalauja, kad teisė suteikti išimtines teises loterijoms ir kitiems skaičių žaidimams ir toliau priklausytų valstybėms narėms, atsižvelgiant į tai, kad koordinuojančios ES sporto organizacijos mano, kad nacionalinių loterijų įnašai į sporto, ypač mėgėjų sporto, finansavimą yra būtini;

6. ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, kurios padėtų užtikrinti loterijų įnašus į sporto finansavimą;

7. rekomenduoja valstybėms narėms ir sporto federacijoms taikyti, jei dar netaikoma, bendrą žiniasklaidos teisių pardavimo sistemą, kurių suderinamumą su ES teise įvairiomis progomis pripažino Komisija;

8. paiso valstybių narių teisės nustatyti baudas siekiant užkirsti kelią neteisėtiems azartiniams lošimams internete; ragina taikyti reguliavimo principą, pagal kurį lošimų įmonėms leidžiama steigtis valstybėse narėse (arba prašyti išduoti nacionalines licencijas organizuoti lošimus) su sąlyga, kad šios įmonės nepažeidžia galiojančių įstatymų kitose ES valstybėse narėse;

9. pabrėžia sportinio lavinimo svarbą ir skatina sporto organizacijų ir žaidimų rengėjų iniciatyvą mokyti sportininkus geros praktikos lažybų srityje;

10. finansinio sąžiningumo apibrėžties taikymą Europos futbolo srityje vertina kaip pažangą siekiant finansinio stabilumo ir vengiant nesąžiningos konkurencijos sporte;

11. išreiškia susirūpinimą dėl sporto renginių transliavimo viešose vietose kanalais, transliuojančiais valstybės narės teritorijoje, kurioje neturima retransliavimo teisių;

12. pabrėžia, kad vis labiau konkurencingoje pasaulinėje sporto rinkoje reikia užtikrinti pakankamą stebėseną ir tinkamą intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su žiniasklaida, prekės ženklais, komerciniais pranešimais ir kt., laikymąsi; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti sporto organizacijų intelektinės nuosavybės teises, kad būtų galima sudaryti vienodas sąlygas ES, ir drauge paisyti raiškos ir spaudos laisvės bei atsižvelgti į už jas gaunamų pajamų svarbą finansuojant mėgėjų sportą, o tai savo ruožtu leidžia profesionalų klubams dalyvauti labdaringoje veikloje, kuri naudinga vietos visuomenei ir mėgėjų sportui;

13. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalis būtų taikoma faktiškai, taip pat pasirūpinti, kad nacionalinės valdžios institucijos ir teismai tinkamai taikytų nacionalines nuostatas, kuriomis valstybių narių teisinėse sistemose įgyvendinama ši nediskriminavimo taisyklė dėl bilietų į sporto renginius pardavimo užsienyje;

14. palaiko Komisijos sprendimą atlikti tyrimą dėl žaidėjo perėjimo į kitą klubą ekonominių ir teisinių aspektų ir jų įtakos sporto varžyboms, ypač jaunų žaidėjų mokymo politikai klubuose;

15. primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį Europos Sąjunga privalo skatinti ir apsaugoti sporto sąžiningumą; mano, kad Europos Sąjunga turėtų užmegzti struktūrinį bendradarbiavimą Europos lygmeniu, kad galėtų derinti kovos su sukčiavimu ir korupcija sporte veiksmus; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti, ar teisinė priemonė, kuri remiasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 164 straipsniu, tikslinga siekiant užtikrinti, kad būtų suderintos taisyklės, reglamentuojančios patikimą Europos profesionalų sporto klubų finansų valdymą;

16. mano, kad ES piliečiai, o ypač jaunimas, turėtų būti geriau informuojami apie galimybes pasinaudoti sporto programomis, projektais, stipendijomis ir mokymais; ragina Komisiją, valstybes nares ir sporto organizacijas įtvirtinti lengvai prieinamos informacijos mechanizmus, kurie padėtų žmonėms visapusiškai pasinaudoti bendruomenės programų siūlomomis galimybėmis vidaus rinkoje;

17. ragina valstybes nares užtikrinti, kad rezultatų klastojimas siekiant finansinės ar kitokios naudos būtų uždraustas, t. y. nustatyti baudžiamąsias sankcijas, taikomas už bet kokią varžybų, taip pat lažybų, sąžiningumui keliamą grėsmę;

18. mano, kad vienas iš pagrindinių tikslų siekiant užtikrinti dinamišką, gerą ir sveiką gyvenimą ES vartotojams ir piliečiams – užtikrinti, kad piliečiai aktyviai dalyvautų sveikatą gerinančioje sporto ir rekreacinėje veikloje visoje Europoje, o ypač vaikai, turint mintyje, kad sparčiai auga jaunesnio amžiaus žmonių nutukimo ir kitų sveikatos sutrikimų skaičius; ragina Komisiją skirti daugiau lėšų su sveikata susijusioms iniciatyvoms ir projektams, ypač tarpvalstybinei sporto veiklai;

19. ragina Komisiją išaiškinti sporto srities acquis communautaire pateikiant gaires ir remiantis komunikatu dėl sporto;

20. ragina Komisiją užmegzti dialogą su Europos profesionalaus sporto organizacijomis siekiant spręsti problemas, kurių kyla dėl valstybių narių sportininkų profesionalų darbo sutarčių (pvz., minimalaus amžiaus, kai galima pasirašyti darbo sutartį), darbo sąlygų ir užmokesčio sistemų, taip pat valstybės pagalbos ir konkurencijos, susijusios su profesionalų sportu, taisyklių (pvz., didžiausias sportininkų skaičius per sezoną visose varžybose, perėjimo sistemos ir kt.) skirtumų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.9.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Cornelis de Jong, Evelyne Gebhardt, Mikael Gustafsson, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Toine Manders, Phil Prendergast, Mitro Repo, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Frank Engel, Marielle Gallo, Anna Hedh, María Irigoyen Pérez, Othmar Karas, Constance Le Grip, Antonyia Parvanova, Sylvana Rapti, Olle Schmidt, Kyriacos Triantaphyllides, Anja Weisgerber

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (11.10.2011)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje
(2011/2087(INI))

Nuomonės referentas: Toine Manders

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi sporto įkūnijamoms vertybėms daromas didelis komercinis spaudimas dėl teisinio neapibrėžtumo, pvz., susitarimų dėl varžybų baigties;

B. kadangi intelektinės nuosavybės teisės pažeidimai kelia tikrą grėsmę ilgalaikiam Europos sporto finansavimui;

C. kadangi pagal ES teisę reglamentuojami tik ekonominio lygmens veiksmai sporto srityje, o sporto varžybų organizavimo taisyklės neturi patekti į jos taikymo sritį;

1. prašo Komisijos ir valstybių narių dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti sporto organizacijų intelektinės nuosavybės teises;

2. rekomenduoja valstybėms narėms ir sporto federacijoms taikyti, jei dar netaikoma, centralizuotą žiniasklaidos teisių pardavimo sistemą, kurių suderinamumą su ES teise keletą kartų pripažino Komisija;

3. išreiškia susirūpinimą dėl sporto renginių transliavimo viešose vietose kanalais, transliuojančiais valstybės narės teritorijoje, kurioje neturima retransliavimo teisių;

4. dar kartą pakartoja savo poziciją, kad sporto lažybos yra sporto varžybų komercinio naudojimo forma, ir mano, kad valstybės narės gali apsaugoti sporto varžybas nuo bet kokio neleistino komercinio naudojimo, t. y. pripažinti sporto organizacijų intelektinės nuosavybės teises į rengiamas varžybas, ir tai būtų vienas iš paramos profesionalų ir mėgėjų sportui būdų;

5. ragina valstybes nares dirbti drauge su sporto renginių organizatoriais ir lažybų operatoriais, kad būtų išspręsta rezultatų klastojimo siekiant finansinės ar kitokios naudos problema, t. y. nustatyti, kad bet koks grėsmės kėlimas varžybų, taip pat lažybų sąžiningumui būtų laikomas nusikalstama veika;

6. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tvarų Europos sporto vystymąsi žaidėjus būtina ugdyti vietos lygmeniu; prašo Komisijos pripažinti, kad priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos siekiant skatinti vietos lygmeniu mokomus žaidėjus, yra teisėtos;

7. aiškiai parodo, kad remia licencijavimo sistemas ir finansinį sąžiningumą; mano, kad tokios priemonės turi būti proporcingos;

8. ragina Komisiją išaiškinti acquis communautaire sporto srityje pateikiant gaires ir remiantis komunikatu dėl sporto;

9. pripažįsta sporto teismų kompetenciją ir teisėtumą sprendžiant ginčus sporto srityje, jei paisoma piliečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą;

10. mano, kad turėtų būti nustatytas minimalus futbolo agentų kvalifikacijos lygis, o skaidrumas būtų užtikrinamas agentus registruojant, taip pat pildant visų sportininkų, kuriems atstovauja agentas, ir jų gaunamų atlyginimų, sąrašą;

11. ragina Komisiją teikti pasiūlymus, kuriuose būtų nurodoma, kokiu būdu sporto varžybų organizatoriai iš lažybų įmonių gautų atitinkamą dalį pajamų, kai lažinamasi dėl jų varžybų, siekiant išsaugoti mėgėjų sporto sąžiningumą ir jį vystyti;

12. ragina Komisiją pradėti dialogą su Europos profesionalų sporto organizacijomis siekiant spręsti problemas, kurių kyla dėl valstybių narių skirtumų, susijusių su profesionalių sportininkių ir sportininkų darbo sutartimis, (pvz., minimalaus amžiaus norint pasirašyti darbo sutartį), darbo sąlygomis ir užmokesčio sistemomis, taip pat valstybės pagalbos profesionalų sportui ir atitinkamos konkurencijos taisyklėmis (pvz., didžiausias žaidėjų skaičius per sezoną visose varžybose, perėjimo sistemos).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.10.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	14 3 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Sajjad Karim, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, Diana Wallis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Kurt Lechner, Toine Manders, Paulo Rangel
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Pablo Zalba Bidegain

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (3.10.2011)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje
(2011/2087(INI))

Nuomonės referentė: Emine Bozkurt

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pripažįsta sporto savitumą, tačiau pabrėžia, kad sporto taisyklės visada privalo atitikti ES teisės aktus, ypač Pagrindinių teisių chartiją; pabrėžia skaidrumo ir atskaitomybės poreikį sporto valdymo struktūrose; ragina sporto valdymo organus (SVO) pradėti vykdyti visiško nepakantumo korupcijai politiką, taikyti etikos kodeksus, kurie būtų grindžiami moraliniais principais ir tikru rūpinimusi sąžininga konkurencija, steigti nepriklausomas vidaus tyrimų grupes ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis;

2. ragina valstybes nares į baudžiamąją teisę įtraukti sukčiavimo sporto srityje apibrėžtį; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti vykdyti suderintą kovos su korupcija sporto srityje politiką; pabrėžia, kad kovos su korupcija priemonių rinkinyje reikia numatyti visas korupcijos sporto sektoriuje rūšis;

3. mano, kad susitarimai dėl varžybų baigties, taip pat nelegalios lažybos ir falsifikuotas rėmimas siekiant nuslėpti mokesčius yra rimta problema Europoje ir yra tipiško pobūdžio nusikalstama veika, kurią vykdant gaunamas didelis pelnas, kai kuriose valstybėse narėse taikomos pernelyg mažos bausmės ir tokių nusikaltimų nustatymo lygis yra pernelyg žemas ir kuri dažnai susijusi su specializuotųjų nusikalstamų organizacijų, susijusių su pinigų plovimu, prekyba narkotikais ir prekyba žmonėmis, veikla;

4. ragina SVO prieš suteikiant licencijas kruopščiai išnagrinėti įmonių, kurios yra varžybų organizavimo subrangovės, veiklą; ragina SVO sukurti veiksmingas varžybų stebėsenos priemones; ragina Europolą dirbti kartu su bendromis tyrimų grupėmis ir bendradarbiauti su Eurojustu korupcijos sporto sektoriuje klausimais; pabrėžia, kad reikia intensyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties;

5. laukia Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) žaidėjų perėjimo registravimo sistemos rezultatų, ypač skaidrumo, finansinės veiklos sąžiningumo bei kovos su korupcija ir prekyba žmonėmis požiūriu; pabrėžia, kad sistema privalo atitikti ES teisę ir duomenų apsaugos taisykles; ragina SVO susieti žaidėjų perėjimo registravimo sistemos duomenis su kitų kovos su korupcija sistemų duomenimis siekiant, kad stebėsena taptų veiksmingesnė ir būtų galima panaikinti susitarimus dėl varžybų baigties;

6. pabrėžia, kad nepilnamečiai turi būti visą laiką saugomi; ragina SVO kiekvienu atveju atskirai tikrinti visas suteikiamas nepilnamečių perėjimo draudimo taisyklės išimtis ir kiek tik įmanoma sumažinti šios taisyklės išimčių taikymą;

7 ragina SVO sukurti žaidėjų agentų registravimo sistemą, taip pat elgesio kodeksą ir sankcijų mechanizmą; pabrėžia, kad žaidėjų agentų veiklą reikia padaryti profesionalią – išduoti jiems sertifikatus ar pan.;

8. pabrėžia, kad reikia sudaryti teisiškai įpareigojančius SVO ir lažybų organizacijų susitarimus dėl varžybų stebėsenos ir kovos su sukčiavimu sporto srityje; ragina lažybų organizacijas prisiimti atsakomybę dėl tvarkos sektoriuje užtikrinimo ir šiais klausimais bendradarbiauti su SVO;

9 pabrėžia poreikį spręsti leidimų neturinčių ES ir ne ES lošimų organizatorių problemą, nes jie gali išvengti sukčiavimo sporto srityje stebėsenos sistemų;

10. pabrėžia, kad kovojant su dopingo vartojimu turėtų būti visiškai laikomasi ES teisės aktų, ypač Pagrindinių teisių chartijos, privatumo ir duomenų apsaugos teisės aktų, taip pat darbo teisės aktų, nuostatų; ragina Pasaulinę antidopingo agentūrą įdiegti aiškią ir lengvai naudojamą duomenų apie asmens buvimo vietą administravimo sistemą, kuri atitiktų ES teisės aktų nuostatas; pabrėžia, kad reikia atitinkamų statistinių duomenų; pažymi, kad svarbiau yra taikyti bausmes už dopingo vartojimą nei už neatvykimą laikyti testų; ragina sporto bendruomenę formuoti tokį mentalitetą, kuris būtų nukreiptas į psichinę ir fizinę gerovę, o ne tik į rezultatus, nes jei galvojama vien apie rezultatus, tam tikrais atvejais tai gali lemti didelę priklausomybę nuo narkotikų ir medžiagų, kurios padeda didinti pajėgumą;

11. pažymi, kad fizinis aktyvumas labai svarbus sveiko ir tinkamo gyvenimo būdo požiūriu, taip pat neįgaliųjų nepriklausomo gyvenimo požiūriu, ir jis turėtų būti papildomas subalansuota mityba; be to, sportas – vertinga priemonė kovojant su marginalizacija ir socialine atskirtimi;

12. ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų įveiktas smurtas sporto renginių metu, ypač kai jis susijęs su organizuotų sirgalių grupių vežimu iš vienos valstybės narės į kitą; siekdamas šio tikslo, ragina valstybes nares skatinti keitimąsi informacija, patirtimi ir gerąja praktika, taip sudarant sąlygas išvengti smurto veiksmų (ir sporto aikštėse, ir kitose vietose);

13. apgailestauja, kad Europos Komisijos komunikate dėl sporto skiriama nepakankamai dėmesio kovai su diskriminacija; pritaria ES teisės aktų dėl nediskriminavimo, pagal kuriuos draudžiama visų rūšių diskriminacija, taikymui profesionalų ir mėgėjų sporto Europos Sąjungoje sričiai ir ragina visas valstybes nares ir Komisiją veiksmingai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti direktyvas 2000/78/EB ir 2000/43/EB;

14. mano, kad sporto klubai ir stadionai yra profesionalių sportininkų darbo vieta, todėl bet kokios formos diskriminacija vyksta darbo vietoje; ragina profesionalias sporto organizacijas ir klubus pradėti kampanijas, kuriomis būtų siekiama įveikti visų formų diskriminaciją, rasizmą ir ksenofobiją stadionuose ir kitose vietose prieš dalyvavimą sporto veikloje, joje dalyvaujant, per sporto varžybas ir po jų; ragina skelbti metines pažangos šioje srityje ataskaitas; ragina nustatyti minimalias sankcijas ir su diskriminacija susijusias sutarčių sąlygas; ragina Komisiją stebėti šį procesą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	29.9.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Philipp Albrecht, Sonia Alfano, Alexander Alvaro, Roberta Angelilli, Vilija Blinkevičiūtė, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Carlos Coelho, Rosario Crocetta, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Salvatore Iacolino, Lívia Járóka, Juan Fernando López Aguilar, Monica Luisa Macovei, Clemente Mastella, Véronique Mathieu, Louis Michel, Jan Mulder, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Valdemar Tomaševski, Kyriacos Triantaphyllides, Wim van de Camp, Axel Voss, Renate Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Anna Maria Corazza Bildt, Cornelis de Jong, Ioan Enciu, Monika Hohlmeier, Franziska Keller, Jean Lambert, Mariya Nedelcheva, Hubert Pirker, Debora Serracchiani, Gianni Vattimo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Anna Rosbach

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (23.9.2011)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje
(2011/2087(INI))

Nuomonės referentė: Joanna Senyszyn

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

– atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 21 d. rezoliuciją dėl pagrindinių darbo standartų laikymosi gaminant sporto prekes olimpinėms žaidynėms[1],

– atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl moterų ir sporto[2],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl prievartinės prostitucijos tarptautinių sporto renginių metu[3],

– atsižvelgdamas į Europos chartiją dėl moterų teisių sporte. „Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse. Sportas – stiprioms ir stipresnėms moterims“,

– atsižvelgdamas į chartiją dėl veiksmų dėl lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminacijos panaikinimo sporte;

1. ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, sporto asociacijas ir federacijas užtikrinti moterims ir vyrams lygias galimybes užsiimti tinkama, amžių atitinkančia ir prieinama sporto veikla ir kurti sporto galimybes ir programas, kuriomis būtų sudominama ir skatinama dalyvauti sporto veikloje ir ja tvariai domėtis, ypač programas, skirtas mergaitėms ir moterims iš socialiai remtinų šeimų, siekiant stiprinti socialinę įtrauktį ir užtikrinti vienodą požiūrį į moteris sportininkes tiekiant įrangą ir reikmenis, nustatant rungtynių tvarkaraščius, treniruočių laiką ir treniravimą;

2. ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat atitinkamas suinteresuotąsias šalis ir sporto asociacijas ir federacijas užtikrinti lygias galimybes tapti sprendimus sporto srityje priimančių organų nariu ir užimti sporto asociacijų trenerių ir administratorių pareigas;

3. ragina valstybes nares ir nacionalines federacijas užtikrinti, kad vyrai ir moterys, dalyvaujantys aukšto lygio sporto varžybose, gautų vienodos vertės prizus, užtikrinti vienodas treniruočių ir pasiruošimo sąlygas, įskaitant medicininę paramą, taip pat vienodas galimybes dalyvauti varžybose, gauti socialines išmokas ir pasinaudoti tinkamomis reintegracijos baigus sportininko karjerą sistemomis;

4. ragina Tarybą, Komisiją, valstybes nares ir su sportu susijusias nacionalines valdžios institucijas kovoti su homofobija ir transfobija ir tinkamai įgyvendinti teisės aktus ir kovos su diskriminacija priemones, visų pirma dėl lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų sportininkų;

5. ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti lyčių aspektą į visų rūšių su sportu susijusią savo veiklą, ypač į politikos plėtojimą, planavimo procesus, biudžeto procedūras žmogiškųjų išteklių plėtojimą geriau suprantant kliūtis, su kuriomis gali susidurti moterys ir mergaitės, kai jos pradeda sportuoti, sportuoja ir gauna naudos iš sporto, ir imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad moterims ir vyrams atitinkamuose sporto srities sprendimų priėmimo organuose būtų geriau atstovaujama;

6. ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę sukurti integruotas sporto programas siekiant kovoti su klaidingu moterų gebėjimų suvokimu ir jį panaikinti, padėti sumažinti diskriminaciją ir lyčių stereotipus ir išplėsti moterims suteikiamą vaidmenį;

7. ragina kurti moterų tinklus sporto srityje siekiant skatinti keitimąsi geriausia patirtimi ir informacija;

8. pažymi, kad įtraukiant mergaites į sportinę veiklą kartu su berniukais gali būti padedama kovoti su išankstiniu nusistatymu ir stereotipais, kuriais dažnai prisidedama prie moterų ir mergaičių socialinio pažeidžiamumo;

9. ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti konkrečias priemones ir sukurti programas siekiant užtikrinti, kad žiniasklaida teiktų proporcingą sporto informaciją, kuria būtų vengiama diskriminacijos dėl lyties, mažinamas stereotipinis moterų vaizdavimas sporte, ir ragina nacionalines sporto organizacijas ir asociacijas prisidėti prie pažangos šioje srityje nuolatinės stebėsenos;

10. dar kartą ragina Eurostatą parengti rodiklius ir statistinius duomenis apie vyrų ir moterų dalyvavimą sporto veikloje;

11. mano, kad aukščiausiojo lygio sportininkės yra geras pavyzdys jaunimui; todėl pažymi žiniasklaidos vaidmens svarbą keliant šių sportininkių autoritetą;

12. prašo Komisijos remti ir skatinti Europos mokslinius tyrimus, kuriuos atliekant tiriama, kodėl sporte vis dar išlieka lyčių nelygybė, ir tiriamos priežastys, dėl kurių moterys nutraukia savo sporto karjeras; pabrėžia, kad sporto asociacijų ir institucijų pripažinimas ir joms skiriama finansinė parama turėtų priklausyti nuo lyčių lygybės visose sporto srityse ir visais lygmenimis;

13. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie geros kokybės, amžių atitinkančio ir vaikams pritaikyto mergaičių ir berniukų fizinio lavinimo, pradedant vaikų darželiu, svarbą, todėl siūlo rengti tinkamas strategijas ir gaires;

14. ragina valstybes nares populiarinti partnerystes su auštojo mokslo institucijomis siekiant užtikrinti lyčių aspekto integravimą rengiant sporto specialistus, ypač fizinio lavinimo mokytojus, atsižvelgiant į tai, kad mokytojų vaidmuo yra labai svarbus didinant tėvų ir mokinių informuotumą apie tai, kad reikia kovoti su lyčių stereotipais;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis skatinti ir užtikrinti lyčių pusiausvyrą vykdant sportinę veiklą mokyklose ir viešojoje sporto infrastruktūroje;

16. pabrėžia, kad mergaičių imigrančių tėvų draudimo lankyti sporto ir plaukimo pamokas mokykloje negalima toleruoti ir pateisinti kultūrinėmis ar religinėmis priežastimis;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares rengti gaires dėl suderinto sporto ugdymo ir bendrojo fizinio lavinimo, kuriose būtų atsižvelgta į lyčių aspektą;

18. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą, nepaisant su kultūros, tradicijų, istoriniais ar religiniais visuomenės faktoriais susijusių moterims taikomų taisyklių ar prievolių, skatinti visišką ir moterų, ir vyrų laisvę užsiimti bet kokia sporto rūšimi;

19. ragina valstybes nares remti su lyties aspektu susietą biudžeto sudarymo sistemą, t. y., vienodai finansuoti vyrų ir moterų sporto klubus ar nacionalines rinktines, kad niekas nebūtų atskirtas dėl finansinių priežasčių;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares kurti konkrečias priemones ir programas, skirtas užtikrinti, kad moterys ir vyrai neprivalėtų nutraukti sporto karjeros dėl to, kad negali suderinti savo šeimos ir profesinio gyvenimo, ir teikti mokymo ir konsultavimo paslaugas, ypač moterims sportininkėms, kad joms būtų lengviau sugrįžti į profesinį gyvenimą, ypač po motinystės ar vaiko priežiūros atostogų;

21. šiuo atžvilgiu siūlo taip pat apsvarstyti galimybę rengti sąmoningumo ugdymo kampanijas darželiuose ir mokyklose, kuriuose sportininkai ir sportininkės būtų pristatomi kaip pavyzdžiai siekiant vaikus ir jaunimą sudominti ar išsaugoti jų susidomėjimą sportu;

22. pritaria tam, kad būtų sporto centruose ir salėse būtų kuriami lopšeliai, kad vaikus auginantiems motinoms ir tėvams būtų užtikrinamos vienodos galimybės naudotis sporto infrastruktūra;

23. ragina Komisiją remti tarptautinius projektus, kuriais skatinami vadovų, trenerių, teisėjų ir žiniasklaidos mokymai, siekiant atsižvelgti į lyčių aspektą, kad moterys galėtų eiti įvairias su sportu susijusias pareigas;

24. ragina Komisiją sukurti sportininkių mainų programą ir didinti sportininkių, moterų trenerių ir kitų šios srities moterų specialisčių stipendijas bei plėsti jų mokymo veiklą ir įsidarbinimo galimybes; ragina Komisiją parengti sporto sektoriaus profesijų standartą, kuriame būtų išsamiai pateikti esamų ir perspektyvių sporto sektoriaus kvalifikacijų aprašai;

25. pabrėžia, kad daug jaunesnio amžiaus mergaičių sportuoja, daug jų nustoja sportuoti paauglystės metais, ir šiuo atžvilgiu pažymi tyrimą, kuris rodo, kad mergaitės susiduria su atviru ar subtiliu bendraamžių ar šeimų spaudimu, kad jos „sumoteriškėtų“ ar imtųsi pareigų, dėl kurių toliau sportuoti nebeįmanoma; skatina valstybes nares ir nacionalines sporto institucijas sukurti programų ir trenerių strategijas siekiant ypač remti sportu besidominčias mergaites, kad jos galėtų tapti sportininkėmis;

26. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti vienodą sportininkų (vyrų ar moterų) finansavimą ir siekiant remti moterų poreikiams pritaikytą sporto infrastruktūrą bendrai finansuoti projektus iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), o siekiant remti moterų įgūdžių tobulinimą ir padidinti jų įsidarbinimo galimybes sporto sektoriuje, įskaitant galimybes eiti valdymo ir aukščiausiojo lygio pareigas įtakingose tarptautinėse sporto agentūrose ir federacijose, kaip, pvz., Tarptautinė futbolo asociacijų federacija ir Tarptautinis olimpinis komitetas, – iš Europos socialinio fondo (ESF);

27. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti, kad finansinė parama sporto asociacijoms ir organizacijoms būtų skiriama reikalaujant, kad visose srityse ir visais lygmenimis būtų laikomasi lyčių lygybės principo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	15.9.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Edit Bauer, Andrea Češková, Tadeusz Cymański, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Nicole Kiil-Nielsen, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Constance Le Grip, Barbara Matera, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Raül Romeva i Rueda, Nicole Sinclaire, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Izaskun Bilbao Barandica, Jill Evans, Christa Klaß, Kartika Tamara Liotard, Mariya Nedelcheva, Katarína Neveďalová, Norica Nicolai, Antigoni Papadopoulou, Joanna Senyszyn

[1] OL C 104 E, 2004 4 30, p. 757.
[2] OL C 68 E, 2004 3 18, p. 605.
[3] OL C 291 E, 2006 11 30, p.292.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.11.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdi Cristiano Allam, Zoltán Bagó, Malika Benarab-Attou, Lothar Bisky, Piotr Borys, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Cătălin Sorin Ivan, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Marco Scurria, Joanna Senyszyn, Emil Stoyanov, Hannu Takkula, Sampo Terho, Helga Trüpel, Gianni Vattimo, Sabine Verheyen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Liam Aylward, Heinz K. Becker, Ivo Belet, Timothy Kirkhope, Hans-Peter Martin, Georgios Papanikolaou
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Pablo Zalba Bidegain

Teisinė informacija - Privatumo politika