PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą

21.12.2011 - (COM(2011)0216 – C7‑0145/2011 – 2011/0094(CNS)) - *

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Raffaele Baldassarre

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą

(COM(2011)0216 – C7‑0145/2011 – 2011/0094(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011) 0216),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 118 straipsnio antrąją dalį, pagal kurią Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu (C7-0145/2011),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0002/2012),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) Už Europos patentų išdavimą atsako Europos patentų tarnyba, todėl bendro galiojimo Europos patento vertimo tvarka turėtų remtis šiuo metu Europos patentų tarnyboje taikoma procedūra. Šia tvarka turėtų būti siekiama reikiamos ūkio subjektų interesų ir visuomenės interesų pusiausvyros turint omenyje procedūros kainą ir techninės informacijos prieinamumą.	(6) Už Europos patentų išdavimą atsako Europos patentų tarnyba, todėl bendro galiojimo Europos patento vertimo tvarka turėtų remtis šiuo metu Europos patentų tarnyboje taikoma procedūra. Šia tvarka turėtų būti siekiama reikiamos ūkio subjektų, ypač mažų ir vidutinių įmonių, interesų ir visuomenės interesų pusiausvyros turint omenyje procedūros kainą ir techninės informacijos prieinamumą.
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) Siekiant suteikti geresnes galimybes pareiškėjams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių kalba nėra viena iš oficialiųjų Europos patentų tarnybos kalbų, gauti bendro galiojimo Europos patentą, turėtų būti leidžiama patento paraišką Europos patentų tarnybai teikti bet kuria kita oficialiąja Sąjungos kalba. Be to, pagal Reglamento xx/xx [esminės nuostatos] 12 straipsnį Europos patentų tarnyba turėtų administruoti bendro galiojimo Europos patentą gaunantiems pareiškėjams, kurių gyvenamoji arba pagrindinė verslo vieta yra Sąjungos valstybėje narėje, kurios oficialioji kalba nėra viena iš oficialiųjų Europos patentų tarnybos kalbų, skirtą papildomo išlaidų, susijusių su vertimu iš tos kalbos į Europos patentų tarnybos procedūros kalbą, grąžinimo (be to, kas šiuo metu jau nustatyta Europos patentų tarnybos) sistemą.	(9) Siekiant suteikti geresnes galimybes pareiškėjams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių kalba nėra viena iš oficialiųjų Europos patentų tarnybos kalbų, gauti bendro galiojimo Europos patentą, turėtų būti leidžiama patento paraišką Europos patentų tarnybai teikti bet kuria kita oficialiąja Sąjungos kalba. Be to, bendro galiojimo Europos patentą gaunančios mažosios ir vidutinės įmonės, fiziniai asmenys ir ne pelno organizacijos, kurių gyvenamoji arba pagrindinė verslo vieta yra Sąjungos valstybėje narėje, kurios oficialioji kalba nėra viena iš oficialiųjų Europos patentų biuro kalbų, turėtų pasinaudoti papildomo išlaidų, susijusių su vertimu iš tos kalbos į Europos patentų biuro procedūros kalbą, grąžinimo (be to, kas šiuo metu jau nustatyta Europos patentų biuro) sistema. Papildomų išlaidų grąžinimo sistemą turėtų administruoti Europos patentų biuras pagal Reglamento xx/xx [esminės nuostatos] 12 straipsnį.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9a) Papildomų vertimo išlaidų apmokėjimo būdai ir lygis turėtų būti nustatomi taip, kad iš esmės užtikrintų visų vertimo išlaidų kompensavimą; siekiant atsižvelgti į įprastą vidutinę vertimo rinkos kainą ir išvengti piktnaudžiavimų, būtina nustatyti didžiausią leistiną kainą už lapą.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) Tam, kad būtų galima lengviau susipažinti su informacija apie patentus ir skleisti technologines žinias, turėtų būti kuo greičiau užtikrintas patentų paraiškų ir aprašymų automatinis vertimas į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas. Europos patentų tarnybos šiuo metu kuriama automatinio vertimo sistema yra labai svarbi priemonė siekiant gerinti galimybes susipažinti su informacija apie patentus ir plačiai skleisti technologines žinias. Galimybė kuo greičiau naudotis kokybišku automatiškai atliktu Europos patentų paraiškų ir aprašymų vertimu į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas būtų naudinga visiems Europos patentų sistemos naudotojams. Automatinis vertimas – vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos politikos elementų. Tokio automatinio vertimo paskirtis turėtų būti tik informacinė ir jam neturėtų būti suteikta teisinės galios.	(10) Tam, kad būtų galima lengviau susipažinti su informacija apie patentus ir skleisti technologines žinias, turėtų būti kuo greičiau užtikrintas patentų paraiškų ir aprašymų automatinis vertimas į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas. Europos patentų tarnybos šiuo metu kuriama automatinio vertimo sistema yra labai svarbi priemonė siekiant gerinti galimybes susipažinti su informacija apie patentus ir plačiai skleisti technologines žinias. Galimybė kuo greičiau naudotis kokybišku automatiškai atliktu Europos patentų paraiškų ir aprašymų vertimu į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas būtų naudinga visiems Europos patentų sistemos naudotojams. Automatinis vertimas – vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos politikos elementų. Tokio automatinio vertimo paskirtis turėtų būti tik informacinė ir jam neturėtų būti suteikta teisinės galios. Tokie vertimai turėtų būti prieinami naudojantis internetu ir turėtų būti nemokamai išverčiama paskelbta patento paraiška ir išduotas patentas.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl reglamento 11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11b) Net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Europos patentų biuras turėtų toliau skelbti papildomą, savanoriškai pareiškėjo pateiktą Europos patento aprašymo vertimą į anglų kalbą. Tai užtikrintų daugiau viešumo tarptautiniu mastu ir apribotų pažeidėjo galimybę argumentuoti, kad veikė sąžiningai.
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, kuris leidžiamas Tarybos sprendimu Nr. 2011/167/ES.	1. Šiuo reglamentu užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, kuris leidžiamas Tarybos sprendimu Nr. 2011/167/ES. Juo reglamentuojama Europos patentams taikoma vertimo tvarka siekiant ją suvienodinti.
	2. Šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 342 straipsnį ir pagal Tarybos reglamentą Nr. 1/1958 nustatytos kalbų vartojimą Sąjungos institucijose reglamentuojančios taisyklės.
	3. Šis reglamentas pagrįstas Europos patentų biuro kalbų vartojimo tvarka ir neturėtų būti laikoma, kad juo nustatoma speciali Sąjungos kalbų vartojimo tvarka arba riboto kalbų vartojimo tvarkos precedentas, taikytinas ateityje rengiant kokią nors Sąjungos teisinę priemonę.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Kai bus įmanoma atlikti automatinį patentų paraiškų ir aprašymų vertimą į visas Sąjungos kalbas, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje, bus užtikrinta, kad tokį vertimą, paskelbus patento paraišką ir išdavus patentą, būtų galima atlikti prisijungus prie tinklo ir nemokamai.
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b. Pasibaigus 6 straipsnyje nurodytam pereinamajam laikotarpiui ir atsižvelgiant į Reglamento xx/xx [esminės nuostatos] 12 straipsnį, dalyvaujančios valstybės narės pagal Europos patentų išdavimo konvencijos (EPK) 143 straipsnį paveda Europos patentų biurui paskelbti papildomą išsamų patento aprašymo vertimą į anglų kalbą, jei minėtą vertimą savanoriškai pateikė pareiškėjas. Toks vertimas neturėtų būti atliekamas naudojantis automatinėmis priemonėmis.
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Kilus ginčui dėl bendro galiojimo Europos patento, patento savininkas įtariamo pažeidėjo prašymu ir pasirinkimu pateikia viso patento vertimą į dalyvaujančios valstybės narės, kurioje, kaip įtariama, padarytas pažeidimas arba kurioje įsikūręs įtariamas pažeidėjas, oficialiąją kalbą.	1. Kilus ginčui dėl bendro galiojimo Europos patento, patento savininkas įtariamo pažeidėjo prašymu ir pasirinkimu pateikia viso patento vertimą į dalyvaujančios valstybės narės, kurioje, kaip įtariama, padarytas pažeidimas arba kurioje įsikūręs įtariamas pažeidėjas, oficialiąją kalbą. Toks vertimas neturėtų būti atliekamas naudojantis automatinėmis priemonėmis.
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Kilus ginčui dėl bendro galiojimo Europos patento, teismo, kuris dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje kompetentingas nagrinėti ginčus dėl bendro galiojimo Europos patento, prašymu per teismo procesą patento savininkas pateikia viso patento vertimą į to teismo procedūros kalbą.	2. Kilus ginčui dėl bendro galiojimo Europos patento, teismo, kuris dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje kompetentingas nagrinėti ginčus dėl bendro galiojimo Europos patento, prašymu per teismo procesą patento savininkas pateikia viso patento vertimą į to teismo procedūros kalbą. Toks vertimas neturėtų būti atliekamas naudojantis automatinėmis priemonėmis.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Kilus ginčui dėl reikalavimo atlyginti žalą, ginčą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į tai, kad įtariamas pažeidėjas, kol jam nepateiktas 1 dalyje nurodytas vertimas, galėjo veikti nežinodamas arba neturėdamas pagrįstų priežasčių žinoti, kad pažeidžia patentą.	4. Kilus ginčui dėl reikalavimo atlyginti žalą, ginčą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į tai, ar, ypač jei kalbama apie mažą ar vidutinę įmonę, fizinį asmenį, ne pelno siekiančią organizaciją, universitetą arba viešąją mokslinių tyrimų organizaciją, įtariamas pažeidėjas, kol jam nepateiktas 1 dalyje nurodytas vertimas, veikė nežinodamas arba neturėdamas pagrįstų priežasčių žinoti, kad pažeidžia patentą.
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Turint omenyje tai, kad pagal EPK 14 straipsnio 2 dalį Europos patentų paraiškos gali būti teikiamos bet kuria kalba, vadovaudamosi Reglamento xx/xx [esminės nuostatos] 12 straipsniu dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta EPK 143 straipsnyje, Europos patentų tarnybai skiria užduotį administruoti kompensavimo sistemą, pagal kurią visos viršutinės ribos neviršijančios vertimo išlaidos iš to reglamento 13 straipsnyje nurodytų mokesčių grąžinamos pareiškėjams, Europos patentų tarnybai patentų paraiškas teikiantiems viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, kuri nėra oficialioji Europos patentų tarnybos kalba.	1. Turint omenyje tai, kad pagal EPK 14 straipsnio 2 dalį Europos patentų paraiškos gali būti teikiamos bet kuria kalba, vadovaudamosi Reglamento xx/xx [esminės nuostatos] 12 straipsniu dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta EPK 143 straipsnyje, Europos patentų tarnybai skiria užduotį administruoti kompensavimo sistemą, pagal kurią visos viršutinės ribos neviršijančios vertimo išlaidos iš to reglamento 13 straipsnyje nurodytų mokesčių grąžinamos pareiškėjams, Europos patentų tarnybai patentų paraiškas teikiantiems viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, kuri nėra oficialioji Europos patentų tarnybos kalba.
	2. 1 dalyje nurodyta kompensavimo sistema turi būti finansuojama panaudojant Reglamento xx/xx [esminės nuostatos] 13 straipsnyje nurodytus mokesčius ir ja turėtų naudotis tik mažos ir vidutinės įmonės, fiziniai asmenys, ne pelno organizacijos, universitetai ir viešosios mokslinių tyrimų organizacijos, kurių gyvenamoji arba pagrindinė verslo vieta yra Sąjungos valstybėje narėje.
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b. Taikant 1 dalyje nurodytą kompensavimo sistemą užtikrinama, kad būtų kompensuojamos visos vertimo išlaidos, neviršijančios viršutinės ribos, nustatytos atsižvelgiant į įprastą vidutinę vertimo rinkos kainą ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo.
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Tokie vertimai neturėtų būti atliekami naudojantis automatinėmis priemonėmis.
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jis taikomas nuo [konkreti data bus nustatyta ir sutaps su data, nuo kurios bus taikomas Reglamentas xx/xx, kuriuo užtikrinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą].	2. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. arba nuo susitarimo dėl Bendro patentų teismo įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įvadas

Gerai veikianti patentų sistema, pritaikyta realiems naudotojų poreikiams patenkinti, yra labai svarbi skatinant ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Iš tiesų naudojimasis intelektinės nuosavybės teisėmis yra ne tik viena iš pagrindinių inovacijų plėtros priežasčių[1], bet ir labai prisideda prie visos atitinkamos srities ekonomikos vystymo[2].

Jau beveik pusę šimtmečio valstybės narės stengėsi, kad ES būtų nustatyta bendra patentine apsauga. Nepavykus pasiekti susitarimo dėl Bendrijos patento, 1973 m. buvo parengta vadinamoji Miuncheno konvencija[3], kuriai vėliau pritarė visos dabartinės ES valstybės narės.

Vis dėlto konvencijoje numatyta centralizuota procedūra nesuteikia galimybės pašalinti pagrindines Europos patentų sistemos gerinimo kliūtis. Visų pirma, neprisideda prie to, kad sumažėtų didelis teisinio netikrumo lygis[4]

ir didelės išlaidos, susijusios su patentų patvirtinimu ir galiojimo užtikrinimu[5].

Sutapus šiems ribotumams, patentų sistema yra itin fragmentiška ir nepakankamai konkurencinga tarptautiniu mastu. Pakanka nurodyti, kad Europos patentas, kurį patvirtino 13 valstybių, yra 13 kartų brangesnis, negu Jungtinėse Valstijose, ir 11 kartų brangesnis, negu Japonijoje[6].

2. Pranešėjo pozicija dėl vertimo tvarkos

2.1 Įžanginės pastabos ir prioritetai

Nors šis pasiūlymas pagrįstas Europos patentų tarnybos darbo kalbomis ir parengtas didelėmis pastangomis pasiekus politinį kompromisą, pranešėjas mano, kad reikia, kiek įmanoma apsaugoti ir skatinti anglų kalbą, kuri daugiausiai naudojama tarptautinės prekybos santykių srityje.

Šiomis aplinkybėmis reikėtų pastebėti, kad 77 proc.[7] visų patentų paraiškų, jau pateiktų Europos patentų biurui, pateiktos anglų kalba[8]. Atsižvelgiant į tai, galima padaryti išvadą, kad anglų kalba šiuo metu yra pasirinkta verslo ir akademinio sektorių kalba vykdant technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių veiklą. Be to, anglų kalba iš tiesų yra geriausia techninės srities kalba ir apie tai galima spręsti iš fakto, kad 95 proc. visų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srities apžvalgų skelbiama anglų kalba[9].

Be to, pranešėjas mano, kad Europos MVĮ ir toliau nukenčia dėl mažo našumo ir lėtesnio vystymosi, ypač inovacijų srityje, palyginti su savo kolegomis JAV ir kitose sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse. Į šį sunkumą Komisija atkreipė dėmesį 2007 m. komunikate, kuriuo siekdama vėl pradėti diskusijas dėl Europos patentų sistemos. Komisija nurodė, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių MVĮ nedalyvavo patentų rinkoje, buvo prieinamų konsultavimo paslaugų stoka – ypač mokslinio tyrimo etapu – ir išlaidos, kurios labai dažnai buvo nepakeliamos[10].

Vykstant konsultacijoms dėl būsimos patentų sistemos Europoje[11], pačios MVĮ atkreipė dėmesį į tai, kad reikalinga speciali parama, visų pirma, susijusi su vertimo išlaidomis, patento moksliniais tyrimais ir teisine apsauga.

Tą patį reikalavimą vykstant konsultacijoms dėl Smulkiojo verslo akto pateikė MVĮ. Jos tvirtino, kad pagrindinės kliūtys, trukdžiusios patekti į Europos patentų rinką, buvo didelės išlaidos ir teisinis patentų sistemos sudėtingumas, ir pabrėžė, kad reikalinga paprasta, prieinama patentų sistema su mažesnėmis išlaidomis[12].

Akademiniais šios srities tyrimais ne kartą patvirtinta, kad reikia specialių priemonių siekiant palengvinti MVĮ prieigą prie Europos patentų rinkos[13]. Tuo pat metu minėtas tyrimas atskleidė didelį neigiamą vertimo ir patentų patvirtinimo ir galiojimo užtikrinimo išlaidų poveikį MVĮ sprendimui siekti, kad jų verslas būtų tarptautinio masto[14], ir tai slopina naujovių vystymąsi ES.

Pranešėjas pritaria minėtiems reikalavimams ir tam, kad reikia numatyti specialias priemones siekiant padėti MVĮ lengviau patekti į Europos patentų rinką ir naudotis inovacijomis. Turėdamas tai mintyje, pranešėjas yra įsitikinęs, kad teisinės priemonės, susijusios su bendra patentine apsauga, suteikia puikią galimybę įvykdyti MVĮ reikalavimus, ypač susijusius su išlaidomis ir teisine parama.

2.2 Siūlomi pakeitimai

Bendro galiojimo Europos patento vertimo tvarka

Pranešėjas ketina laikytis sprendimo kalbų vartojimo tvarką pagrįsti Europos patentų biuro darbo kalbomis, atsižvelgiant į Komisijos atlikto poveikio vertinimo rezultatus[15] ir į Tarybos sprendimą 2011/167/ES, pagal kurį leidžiama vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą bendros patentinės apsaugos srityje.

Atsižvelgiant į tai, pranešėjo nuomonė dėl to, kad tokia priemonė, kaip glaudesnis kooperavimas, pasirinkta taikyti sektoriuje, kuris neatskiriamas nuo vidaus rinkos, yra šiek tiek kritiška. Taigi, tikėdamasis, kad visos ES valstybės narės netrukus turės galimybę dalyvauti, pranešėjas nori atkreipti dėmesį į tai, kad pasirinkta kalbų vartojimo tvarka neturėtų būti riboto kalbinio režimo precedentas, kuriuo remiamasi rengiant būsimas Sąjungos teisines priemones (žr. 8 pakeitimas).

Taip pat, atsižvelgdamas į pateiktą informaciją, pranešėjas mano, kad patentų sistema turėtų būti orientuota į anglų kalbos naudojimą. Jis suvokia sunkumus, kurių atsiras Europos patentų biurui ir kai kuriems jos naudotojams dėl tiesioginio perėjimo prie vienakalbės patentų sistemos.

Vis dėlto pranešėjas mano, kad naudotojams reikėtų pasiūlyti sistemos perėjimo prie anglų kalbos naudojimo galimybę, kad jie galėtų spręsti, kaip geriau viešinti ir apsaugoti savo išradimus. Todėl pranešėjas siūlo, kad pereinamojo laikotarpio, kuris nustatytas pagal šio reglamento 6 straipsnį, pabaigoje Europos patentų biurui turėtų būti pavesta skelbti Europos patento aprašymo vertimą į anglų kalbą, kurį savanoriškai parengia pareiškėjas savo lėšomis (žr. 7 ir 10 pakeitimai).

Pranešėjas mano, kad tai pareiškėjams suteiks galimybę labiau viešinti savo išradimus ir tuo pat metu apsisaugoti, kad tariami pažeidėjai nepiktnaudžiautų sąlyga dėl sąžiningumo (žr. 4 straipsnio 4 dalis)[16].

2.2.2 Konkrečios priemonės, skirtos MVĮ

Pranešėjas pritaria, kad, kaip pageidauja sistemos naudotojai, prioritetą reikėtų teikti išlaidoms, kurias patiria mažos ir vidutinės įmonės, mažinti tuo pat metu didinant joms teikiamą teisinę apsaugą (žr. 1 pakeitimas).

Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas džiaugiasi pasiūlymo 4 straipsnyje numatyta nuostata, skirta ginti pažeidėjų sąžiningumą. Taip pat jis mano, kad ši nuostata visų pirma turėtų būti skirta MVĮ (žr. 13 pakeitimas). Iš tiesų, atsižvelgiant į ribotus finansinius ir organizacinius MVĮ išteklius, ypač mokslinių tyrimų etapu ir vertinant patento idėją, vykdant įtariamų pažeidėjų sąžiningumo ar nesąžiningumo vertinimą mažos įmonės turėtų būti traktuojamos atskirai nuo didelių įmonių.

Vis dėlto pranešėjas mano, kad siekiant sumažinti MVĮ išlaidas, pasiūlymo 5 straipsnyje nurodyta kompensavimo sistema turėtų apimti tik mažų ir vidutinių įmonių, kurių gyvenamoji arba pagrindinė verslo vieta yra Sąjungos valstybėje narėje, patirtų papildomų išlaidų grąžinimą (žr. 2 ir 14 pakeitimai). Pranešėjas mano, kad siekiant užtikrinti, kad išlaidos būtų grąžinamos taip pat ir individualiems pareiškėjams, mokslinio tyrimo centrams ir universitetams, tikslinga išlaidų, grąžinamų taikant kompensavimo sistemą, gavėjams priskirti fizinius asmenis ir ne pelno organizacijas (žr. 2 ir 14 pakeitimai).

Be to, pranešėjo nuomone, reikėtų nustatyti aiškią didžiausią leistiną kompensuotinų išlaidų, nurodytų 5 straipsnio 1 dalyje, ribą, kurią taikant būtų galima padengti visas vertimo išlaidas (žr. 3 pakeitimas). Taip pat labai svarbu, kad kompensavimo sistema būtų pagrįsta techninių vertimų rinkos kainomis siekiant išvengti pareiškėjų piktnaudžiavimo (žr. 14 pakeitimas).

2.2.3 Automatinis vertimas ir pereinamojo laikotarpio tvarka

Pranešėjas tikisi, kad Europos patentų biuras sparčiai gerins automatinio vertimo galimybę. Tokie vertimai iš tiesų bus labai svarbūs, nes jau pradiniais procedūros etapais bus galima pateikti informaciją, susijusią su patentu, ir užtikrinti būtiną pagalbą mokslinių tyrimų etapu, ir tai bus labai naudinga pavieniams tyrėjams ir MVĮ.

Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas mano, kad būtina užtikrinti, kad automatiniai vertimai būtų atliekami nemokamai, būtų nedelsiant prieinami ir kad pareiškėjai ir naudotojai neturėtų padengti sistemos kūrimo ir įgyvendinimo išlaidų (žr. 4 ir 9 pakeitimai).

Be to, pranešėjas mano, kad pavienių nacionalinių patentų biurų atstovų dalyvavimas palengvins automatinio vertimo kokybės vertinimą (žr. 6 ir 16 pakeitimai).

Šiomis aplinkybėmis pranešėjui nežinoma priežastis, kodėl vertimų kokybės tikrinimą reikėtų pradėti tik praėjus šešeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Taigi jis norėtų iš dalies pataisyti šią nuostatą ir suteikti galimybę vertinimus pradėti praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos (žr. 16 pakeitimas).

Siekdamas tokio pat tikslo, t. y. užtikrinti kokybiškus vertimus, pranešėjas iš dalies pakeitė nuostatas dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos taip, kad automatinių vertimų kokybė priklausytų vien tik nuo ekspertų vertinimo. Šiuo tikslu pranešėjas iš dalies pakeitė atitinkamą nuostatą taip, kad Komisija, atsižvelgdama į nepriklausomų ekspertų komiteto vertinimą, galėtų siūlyti pratęsti pereinamąjį laikotarpį (žr. 17 ir 18 pakeitimai).

2.2.4 Įsigaliojimas

Pranešėjas mano, kad bendros patentinės apsaugos nustatymas turėtų vykti kartu su bendros jurisdikcinės sistemos nustatymu.

Taigi jis siūlo iš dalies pakeisti tekstą siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas įsigaliotų tik tada, kai jurisdikcinę sistemą ratifikuos ne mažiau kaip devynios valstybės narės, įskaitant tris, pateikusias daugiausia patento paraiškų (žr. 19 pakeitimą). Be to, šis pakeitimas padės išvengti, kad bet kokios pavienių valstybių narių patiriamos konstitucinės ar politinės ratifikavimo proceso kliūtys, susijusios su susitarimu dėl jurisdikcijos, nesukliudytų įgyvendinti šių reglamentų.

• [1] ¹ Plg. Gambardella ir kt. (2006): „Žinių ekonomikos vertinimo tyrimas. Ko iš tiesų verti patentai? (angl. Study on evaluating the knowledge economy - What are patents actually worth?) Patentų vertė šių laikų ekonomikai ir visuomenei“ (angl. The value of patents for today's economy and society) – galima rasti šioje interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/internal_market/indprop/docs/patent/studies/patentstudy-report_en.pdf. Tyrime visų pirma pabrėžiamas stiprus intelektinės nuosavybės teisių ir inovacijų vystymosi ryšys, empiriškai parodoma, kad inovacijų vystymasis labai priklauso nuo išradimų apsaugos lygio.
• [2]  Plg.. Arora, A. ir Gambardella, D. (2010 m.): „Idėjos, kurias galima pritaikyti. Technologijų rinkos apžvalga“ (Ideas for rent: an overview of markets for technology), Industrial and Corporate Change, 19(3): 775-803.
• [3]  Šiuo metu 38 šalys yra Miuncheno konvencijos, pasirašytos 1973 m. spalio 5 d., šalys. Pasirašius konvenciją, vėliau 1977 m. spalio 7 d. buvo įsteigta Europos patentų organizacija, kurią sudaro du organai: Europos patentų biuras ir Administracinė taryba. Konvencijoje nustatyta, kad Europos patentas turi būti suteikiamas taikant bendrą darbo tvarką. Kai išduodamas Europos patentas, patento turėtojas, atsižvelgdamas į atitinkamus pavienius nacionalinius teisės aktus ir pripažinimo procedūras, gali prašyti konvenciją pasirašiusias valstybes jį pripažinti.
• [4]  Bendros lygiagretaus ginčų nagrinėjimo išlaidos keturiose valstybėse narėse (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai), kuriose pastaruoju metu daugiausia bylinėjimosi dėl patentų atvejų, siekia nuo 310 000 EUR iki iki 1 950 000 EUR pirmosios instancijos teismuose ir nuo 320 000 EUR iki 1 390 000 EUR antrosios instancijos teismuose. Plg. Harhoff (2009), “Bendrosios integruotos Europos patentų ginčų nagrinėjimo sistemos ekonominė sąnaudų ir naudos analizė“ (Economic Cost-Benefit Analysis of a Unified and Integrated European Patent Litigation System), galutinė ataskaita.
• [5]  Bendros vidutinės Europos patento patvirtinimo išlaidos siekia 12 500 EUR, jei jis tvirtinamas tik 13 valstybių narių, ir 32 000 EUR., jei tvirtinama visoje ES. Plg. van Pottelsberghe, Bruno ir François Didier (2006): „Išlaidų veiksnys patentų sistemoje“ (The Cost Factor in Patent Systems), Universitè Libre de Bruxelles, darbo dokumentas WP-CEB 06-002.
• [6]  Plg. SEC (2010) 796. Komisijos atliktas ES patento vertimo tvarkos poveikio vertinimas, p. 9–11.
• [7]  Plg. v. Pottelsberghe, Bruno (2010): „Europa turėtų nutraukti inovacijų apmokestinimą“ (Europe should stop taxing innovation.) Bruegel Policy Brief, 2010/02, p. 6.
• [8]  Vis dėlto, atsižvelgiant į duomenis, pateiktus Komisijos poveikio vertinime, 45 proc. visų pateiktų patentų paraiškų yra anglų kalba (plg. SEC(2010) 796, p.21). Šiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad Komisijos duomenys apima tik Europos pareiškėjų pateiktas paraiškas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad paraiškas dėl bendros patentinės apsaugos gali pateikti taip pat ir pareiškėjai iš trečiųjų šalių, bendri statistiniai duomenys išsamiau atspindi padėtį.
• [9]  Plg. van Pottelsberghe, Bruno (2010), cit. p. 7.
• [10]  COM(2007) 165, p. 13.
• [11]  Plg. Komisijos ataskaita apie preliminarias konsultacijų išvadas, kuri pateikiama: http://ec.europa.eu/internal_market/indprop/patent/consultation_en.htm.
• [12]  Plg. šiuos įnašus į konsultavimosi procesą: BDI (Bundesverband der deutschen Industrie), DIHK (Deutscher Industrie- und Handelskammertag), CBI (Confederation of British Industries) ir UEAPME (European Association of Craft, Small and Medium-Sized Enterprises), pateikiama: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/small-business-act/.
• [13]  Plg. Van Pottelsberghe, B. ir Danguy, J.(2010): „Patentų mokesčiai siekiant tvarios ES (bendrijos) patentų sistemos“ (Patent fees for a sustainable EU (community) patent system); Van Pottelsberghe, B. ir Francois, D. (2009 m.): „Išlaidų veiksnys patentų sistemoje“ (The cost factor in patent systems), Journal of Industry, Competition and Trade, 2009:9(4), 329–355.
• [14]  Plg. Harhoff, D., Hoisl, K., van Pottelsberghe, B. (2009 m.): „Kalbos, mokesčiai ir tarptautinis patentų mastas“ (Languages, fees and the international scope of patenting, Ecore Discussion Paper, Nr. 50.
• [15]  Plg. cituojama., p. 23 - 25.
• [16]  Pasiūlyme dėl reglamento numatoma, kad kompetentingas teismas turėtų įvertinti pavienių bylų aplinkybes, įskaitant, be kita ko, pereinamuoju laikotarpiu pateiktus vertimus kartu su prašymu dėl bendro galiojimo (žr. 8 konstatuojamoji dalis).

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Tvirtesnis bendradarbiavimas bendros patentinės apsaugos kūrimo, atsižvelgiant į taikomą vertimo tvarką, srityje
Nuorodos	COM(2011)0216 – C7-0145/2011 – 2011/0094(CNS)
Konsultacijos su EP data	30.5.2011
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 7.6.2011
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Raffaele Baldassarre 11.4.2011
Svarstymas komitete	21.6.2011	11.10.2011	21.11.2011
Priėmimo data	20.12.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Alexandra Thein, Diana Wallis, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jan Philipp Albrecht, Jean-Marie Cavada, Luis de Grandes Pascual, Vytautas Landsbergis, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Arlene McCarthy
Pateikimo data	9.1.2012