Pranešimas - A7-0006/2012Pranešimas
A7-0006/2012

PRANEŠIMAS dėl programos „Daphne“: pasiekimai ir ateities perspektyvos

5.1.2012 - (2011/2273(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Regina Bastos

Procedūra : 2011/2273(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0006/2012

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl programos „Daphne“: pasiekimai ir ateities perspektyvos

(2011/2273(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (angl. EPSCO) išvadas dėl smurto,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos pateiktą 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją (COM(2010) 0491),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 20 d. pateiktą veiksmų planą, kuriuo vadovaujantis įgyvendinami politiniai prioritetai laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, išdėstyti Stokholmo programoje 2010–2014 m. laikotarpiui (COM(2010) 0171),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų[1],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 779/2007/EB, 2007–2013 m. laikotarpiui nustatantį smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris prevencijos ir kovos su juo bei aukų ir rizikos grupių apsaugos specialiąją programą („Daphne III“ programa) – Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalį[2],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 803/2004/EB, patvirtinantį Bendrijos veiksmų programą (2004–2008 m.) dėl prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris ir aukų bei rizikos grupių apsaugos („Daphne II“ programa)[3],

–    atsižvelgdamas į 2000 m. sausio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 293/2000/EB, kuriuo remiantis priimama Bendrijos veiksmų programa (programa „Daphne“) (2000–2003 m.), susijusi su prevencinėmis priemonėmis, skirtomis kovoti su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris[4],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Tarpinio „Daphne III“ programos 2007–2013 m. vertinimo ataskaita“ (COM(2011) 0254),

–   atsižvelgdamas į Komisijos sprendimus dėl programos „Daphne III“ metinių darbo programų priėmimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisių ir pilietybės programa (COM(2011) 758),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0006/2012),

A. kadangi nuo savo įgyvendinimo pradžios 1997 m. programa „Daphne“ buvo išties sėkminga: pirma, ji buvo populiari tarp suinteresuotųjų šalių (paramos gavėjų, valstybės ir akademinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO)), antra, buvo veiksmingai įgyvendinami pagal programą finansuojami projektai,

B.  kadangi programa „Daphne“ yra vienintelė tokio pobūdžio programa, kurios tikslas – kovoti su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą visoje Europos Sąjungoje; kadangi dėl šios priežasties gyvybiškai svarbu užtikrinti tolesnį programos „Daphne“ finansavimą, siekiant toliau įgyvendinti šiuo metu taikomas priemones ir taikyti naujas priemones, kurios būtų veiksmingos kovojant su visų formų smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris,

C. kadangi šiandien smurto prieš moteris, vaikus ir jaunimą prevencijos ir kovos su juo klausimas svarbus ne mažiau negu 1997 m., t. y. metais, kai buvo patvirtinta iniciatyva „Daphne“; kadangi nuo tada, kai buvo sukurta programa, išryškėjo naujos smurto formos, įskaitant smurtą vaikų darželiuose, netinkamą elgesį su vyresnio amžiaus asmenimis ir lytinę agresiją tarp paauglių,

D. kadangi Parlamentas daugybėje rezoliucijų yra pažymėjęs, kad iki šiol programa „Daphne“ buvo nepakankamai finansuojama, ir paskelbęs apie savo ketinimą užtikrinti pakankamą jos finansavimą, kad būtų galima patenkinti aktualias faktines kovos su visų formų smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą reikmes,

E.  kadangi programa „Daphne“ yra nepaprastai svarbi priemonė didesniam smurto prieš moteris klausimo viešumui skatinti ir užtikrinti moterų organizacijoms ir kitoms susijusioms suinteresuotosioms šalims galimybę plėtoti savo veiklą ir konkrečius veiksmus šioje srityje,

F.  kadangi neseniai išryškėjo naujų formų smurtas, susijęs su vis dažnesniu naudojimusi interneto socialiniais tinklais,

G. kadangi dabartinėmis ekonominės krizės ir griežto biudžeto lėšų taupymo sąlygomis moterys turi dar mažiau išteklių, reikalingų apsiginti ir apsaugoti savo vaikus nuo smurto, ir kadangi netgi dar svarbiau išvengti tiesioginio finansinio poveikio, kurį smurtas prieš moteris ir vaikus daro teismams ir gerai sveikatos priežiūros ir socialinių tarnybų būklei; be to, kadangi tikėtina, kad bus sumažintas nacionalinių programų ir NVO, kurios rūpinasi smurto aukų reikmėmis, finansavimas,

H. kadangi Komisija savo 2010–2015 m. lyčių lygybės strategijoje pabrėžia, kad smurtas lyties pagrindu yra viena svarbiausių problemų, kurias būtina spręsti siekiant užtikrinti tikrą lyčių lygybę,

I.   kadangi stengiantis užtikrinti, kad moterų teisės šalyse kandidatėse būtų priartintos prie ES standartų, svarbu šias teises įtraukti į programos „Daphne III“ taikymo sritį,

J.   kadangi nuolatinė lyčių nelygybė yra smurto prieš moteris šaltinis ir tai struktūrinis reiškinys, susijęs su netolygiu galių paskirstymų moterims ir vyrams mūsų visuomenėje; vis dėlto kadangi yra galimybių gerokai sumažinti smurto atvejų skaičių derinant tikslinius veiksmus, nukreiptus prieš lyčių stereotipus švietimo ir lyčių lygybės, taip pat žiniasklaidos srityse, ir kovoti prieš šį smurtą skatinant informavimą sveikatos apsaugos srityje, taip pat policijoje ir teismų sistemoje,

K. kadangi smurtas prieš moteris, vaikus ir jaunimą apima visų formų žmogaus teisių pažeidimus, pvz., lytinį užgauliojimą, prievartą, smurtą namuose, lytinę agresiją ir priekabiavimą, prostituciją, prekybą žmonėmis, lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimą, smurtą prieš moteris ir jaunimą darbe, smurtą prieš moteris, vaikus ir jaunimą konfliktinėse situacijose, smurtą prieš moteris, vaikus ir jaunimą kalėjimuose ar globos institucijose ir įvairią žalingą tradicinę praktiką, pvz., lyties organų žalojimą; kadangi bet kokio pobūdžio užgauliojimas gali palikti gilius psichologinius randus, pažeisti moters, vaiko ir jaunuolio fizinę ir psichinę pilnatvę, o kai kuriais atvejais net nuvesti į mirtį,

L.  kadangi kova su smurtu prieš moteris neįtraukta į Komisijos pasiūlymo dėl naujosios Teisių ir pilietybės programos 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu tikslus (remiantis šia programa sujungiama programa „Daphne III“, programos „Progress“ skirsniai dėl lyčių lygybės ir nediskriminavimo ir Pagrindinių teisių ir pilietybės programa); kadangi dėl to gali sumažėti programos „Daphne“ matomumas ir nuoseklumas ir kadangi dėl to gali iškilti grėsmė jos sėkmei; kadangi siūlomas naujosios programos biudžetas mažesnis už kitų šiuo metu vykdomų programų biudžetus; kadangi pagal pasiūlymą neužtikrinama galimybė prognozuoti finansavimo, kuris būtinas jame numatytiems tikslams siekti,

M. kadangi lygintini duomenys apie įvairių formų smurtą prieš moteris Europos Sąjungoje nėra renkami nuolat, todėl sunku įvertinti tikrąjį šios problemos mastą ir rasti tinkamus sprendimus; kadangi labai sunku surinkti patikimus duomenis, nes dėl baimės ar gėdos moterys ir vyrai nenoromis praneša apie savo patirtį,

N. kadangi dėl smurto namuose visuomenė susiduria su nepaprastai didelėmis išlaidomis – tai parodo vien projektas „Daphne“, kurio skaičiavimais vien smurtas tarp sutuoktinių Europos Sąjungai atsieina 16 mlrd. eurų per metus (į šią sumą įskaičiuotos visos tiesioginės medicininės išlaidos (t. y. už pagalbą nukentėjusiesiems, hospitalizaciją, ambulatorinį gydymą, vaistus), teismo ir policijos išlaidos, gerovės išlaidos (apgyvendinimas ir įvairi pagalba) ir ekonominės išlaidos (prarasti gamybiniai pajėgumai))[5],

O. kadangi įvairiuose smurto lyties pagrindu tyrimuose reiškiama nuomonė, kad ketvirtadalis visų moterų Europoje per savo suaugusį gyvenimą yra bent kartą patyrusios fizinį smurtą ir kad daugiau negu viena dešimtoji dalis moterų yra patyrusios lytinį smurtą panaudojant jėgą; kadangi tyrimuose taip pat pažymima, kad 26 proc. vaikų ir jaunuolių yra prisipažinę apie vaikystėje patirtą fizinį smurtą,

P.  kadangi dėl socialinės atskirties ir marginalizacijos romų moterims ir vaikams yra iškilusi ypač didelė smurto grėsmė; kadangi pastaraisiais metais pagal programą „Daphne“ sėkmingai paremta daug iniciatyvų, kuriomis buvo siekiama atskleisti socialinės atskirties, skurdo ir smurto sąsają,

Q. kadangi smurtas lyties pagrindu yra struktūrinė, visoje Europoje ir pasaulyje plačiai paplitusi problema ir tai reiškinys, aprėpiantis įvairaus amžiaus, išsilavinimo, įvairių pajamų ir socialinės padėties aukas ir nusikaltėlius, taip pat kadangi jis susijęs su netolygiu galių paskirstymu moterims ir vyrams mūsų visuomenėje,

R.  kadangi moterys Europos Sąjungoje nevienodai saugomos nuo vyrų smurto – tai lemia skirtinga valstybių narių įgyvendinama politika ir jų taikomi teisės aktai,

S.  kadangi programos „Daphne“ teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnis dėl visuomenės sveikatos, tačiau remiantis Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikti didesni įgaliojimai,

1.  su dideliu susidomėjimu atkreipė dėmesį į programos sėkmę ir jos populiarumą, taip pat į tam tikras problemas, su kuriomis susidurta ją įgyvendinant, kaip pažymėta tarpinio programos „Daphne III“ 2007–2013 m. vertinimo ataskaitoje ir parengiamosiose studijose, kuriomis remtasi rengiant minėtąją ataskaitą[6], taip pat kaip informavo programos „Daphne“ dotacijų gavėjai;

2.  pažymėdamas, kad programa „Daphne“ nuo 2014 m. bus įtraukta į Teisių ir pilietybės programą, mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad programos tikslai, ypač tikslas kovoti su smurtu prieš moteris, 2014–2020 m. laikotarpiu išliktų tarp naujosios Teisių ir pilietybės programos tikslų, ir laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į programos „Daphne“ sėkmę, jos veiksmingumą ir populiarumą, pagal naujos kartos programą turi būti toliau užtikrintas didelis jos finansavimas;

3.  apgailestauja, kad kova su smurtu prieš vaikus, paauglius ir moteris nėra aiškiai paminėta teksto, pateikto Komisijos komunikate dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisių ir pilietybės programa (COM(2011) 758), 4 straipsnyje „Konkretūs tikslai“;

4.  palankiai vertina tai, kad visi finansiniai asignavimai, skirti visai Teisių ir pilietybės programai, išsaugoti beveik nepakeisti; mano, kad kasmet teisingai paskirstant finansavimą būtų užtikrintas siektinų tikslų ir veiksmų tęstinumas;

5.  taip pat ragina valstybes nares ir suinteresuotuosius partnerius, bendradarbiaujančius su Komisija, padėti platinti informaciją apie Europos Sąjungos programas ir pagal jas siūlomas finansavimo galimybes, ypač kai tai susiję su vietos lygmens ir valstybių narių NVO, jei dalyvavimas programoje silpnas;

6.  ragina Komisiją rasti kelių problemų, į kurias atkreiptas dėmesys minėtojo tarpinio vertinimo ataskaitoje, sprendimus, ypač atsižvelgiant į būtinybę:

– vengti tų pačių klausimų kartojimosi kitose Bendrijos programose, kad būtų išvengta programos „Daphne“ klausimų deprioritetizacijos rizikos,

– gerinti programų skaidrumą ir jų rezultatų sklaidą,

– tolygiau paskirstyti programas visose valstybėse narėse,

– palengvinti administracinę naštą, supaprastinti paraiškų dotacijoms gauti teikimo procedūras ir sutrumpinti laiką tarp kvietimų teikti pasiūlymus projektams paskelbimo ir sutarčių sudarymo, nes dėl to daugybei smulkių NVO buvo užkirstas kelią pateikti pasiūlymus, susijusius su programos „Daphne“ projektais,

– skatinti veiklos dotacijų, skiriamų ES organizacijoms, kurios gali sustiprinti subsidijavimo tikslais kuriamas daugiadisciplinines Europos masto partnerystes, veiksmingumą, – stiprinti NVO pajėgumus, reikalingus apibrėžti nacionalinei ir Europos politikai ir daryti jai įtaką, ypač kai tai susiję su mažesnėmis Vidurio ir Rytų Europos NVO;

7.  siekdamas, kad būtų stiprinamas programos poveikis, ragina Komisiją toliau skirti ypatingą dėmesį moterims, vaikams ir jaunimui, kuriems dėl socialinės atskirties ir marginalizacijos gresia itin didelis pavojus patirti smurtą;

8.  ragina Komisiją suteikti šalims kandidatėms teisę naudotis lėšomis, kurios skiriamos pagal programą „Daphne III“;

9.  taip pat ragina valstybes nares ir suinteresuotuosius partnerius padėti siekti tikslo gerinti programų sklaidą valstybėse narėse;

10. ragina Komisiją skirti didesnį finansavimą projektams, kurių tikslas – informuoti jaunimą pirmiausia apie naujų formų smurtą, susijusį su vis dažnesniu lankymusi interneto socialinėse tinklavietėse (apie grasinimus, psichologinį spaudimą, patyčias, vaikų pornografiją internetu), kuris labiau užmaskuotas negu kitų formų smurtas, bet gali lygiai taip pat traumuoti fiziškai ir psichologiškai;

11. ragina valstybes nares nuolat rinkti duomenis apie smurtą prieš moteris siekiant išsiaiškinti problemos mastą;

12. atkreipia dėmesį į papildomą programos „Daphne“ vertę ES: pagal šią programą įvairios valstybių narių organizacijos gali bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią smurtui ir jį riboti ir pasinaudoti galimybėmis, kurias užtikrina žinių ir geriausios praktikos mainai; be to, pabrėžia, kad įgyvendinant pagal programą „Daphne III“ finansuotus projektus buvo sukurtos asociacijos ir stabiliai dirbančios įstaigos, kurios toliau teiks paramą tikslinėms grupėms ilgesniuoju laikotarpiu ir kurios paskatino politikos pokyčius nacionaliniu ir ES lygmenimis;

13. pabrėžia, kad būtina ypatingą dėmesį skirti projektams, skirtiems užkirsti kelią vadinamiesiems garbės nusikaltimams ir moterų lytinių organų žalojimui;

14. ragina Komisiją suteikti galimybę finansuoti nacionalinius projektus, kuriuose dalyvauja mažos ne pelno organizacijos, taip pat ragina užtikrinti, kad mažoms NVO ir ateityje būtų sudarytos galimybės visapusiškai dalyvauti asociacijų partnerystėse ir gauti paramą, nes jos atlieka svarbiausią vaidmenį nustatant mažai žinomas, su tabu susijusias ar naujas problemas ir randant naujoviškus jų sprendimo ir aukų apsaugos ir rėmimo būdus;

15. pripažįsta pagal programą „Daphne III“ vykdomų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir su juo kovoti, svarbą, tačiau pakartoja, kad norint užkirsti kelią smurtui lyties pagrindu būtina taikyti Europos lygmens teisės aktus;

16. ragina Komisiją į visas ES kalbas išversti programos „Daphne“ interneto išteklių tinklalapį (angl. Daphne Toolkit), kuriame informuojama apie šios programos priemones, ir jį atnaujinti ypatingą dėmesį skiriant įgyvendintų programos „Daphne“ projektų rezultatams ir rekomendacijoms, kad šį tinklalapį kaip duomenų bazę galėtų naudoti visos suinteresuotosios šalys; ragina Komisiją į savo tinklavietę įtraukti specialius vartotojui patogius naudoti puslapius, skirtus tik programai „Daphne“, o nuo 2014 m. – Teisių ir pilietybės programos projektams, kurie bus vykdomi siekiant kovoti su smurtu prieš moteris, vaikus ir paauglius;

17. primena Komisijos įsipareigojimą, išdėstytą jos veiksmų plane, pagal kurį įgyvendinama Stokholmo programa, 2011–2012 m. pateikti komunikatą „dėl kovos su smurtu prieš moteris, šeiminiu smurtu ir moterų lytinių organų žalojimu strategijos, po kurio turėtų būti pateiktas ES veiksmų planas“[7];

18. ragina Komisiją skatinant Teisių ir pilietybės programą ir toliau sudaryti galimybes rengti projektus, susijusius su programos „Daphne“, kurią daug kas žino, tikslais, kad būtų užtikrintas kuo geresnis programos matomumas;

19. siūlo Komisijai išplėsti Teisingumo GD grupės, atsakingos už programos „Daphne“ klausimus, vaidmenį, kad be administracinės ir finansinės kontrolės jis aprėptų ir labiau specifinį komunikacijos vaidmenį;

20. siūlo Komisijai pasinaudoti projektų rezultatais siekiant daryti įtaką Europos ir nacionalinei politikai, kurios tikslas – smurto prieš moteris, vaikus ir jaunimą prevencija ir kova su juo;

21. ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti paraiškoms, susijusioms su projektais, kuriais siekiama skatinti lyčių lygybę nuo ankstyvos vaikystės, ypač daug dėmesio skiriant prevencijos ir švietimo klausimams, kad pasikeistų požiūris ir būtų atsikratyta stereotipų;

22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

  • [1]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0127.
  • [2]  OL L 173, 2007 7 3, p. 19.
  • [3]  OL L 143, 2004 4 30, p. 1.
  • [4]  OL L 34, 2000 2 9, p. 1.
  • [5]  Pagal programą „Daphne“ 2006 m. įvykdytas projektas Nr. JLS/DAP/06-1/073/WY „Išlaidos, susijusios su partnerių savitarpio smurtu ES“ (angl. "IPV EU Cost") – „Ekonominių išlaidų, susijusių su sutuoktinių smurtu Europoje, apskaičiavimas“, Maïté Albagly, Sandrine Baffert, Claude Mugnier, Marc Nectoux, Bertrand Thellot.
  • [6]  Komisijos komunikatas „Tarpinio „Daphne III“ programos 2007–2013 m. vertinimo ataskaita“ (COM(2011) 0254).
  • [7]  Komunikatas „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010) 171), p. 13.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

1997 m. sukurta programa „Daphne“ tapo vienintele žinoma Europos programa, kurios tikslas – kovoti su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris.

Iniciatyvos „Daphne“ buvo imtasi po 1997 m. surengtos nevyriausybinių organizacijų (NVO), Parlamento, Komisijos atstovų, jaunimo apsaugos specialistų ir teismų sistemų narių konsultacijos. Šios iniciatyvos tikslas buvo skatinti NVO veiksmus siekiant gerinti bendradarbiavimą Europos lygmeniu. Iniciatyvai buvo skirtas kasmetinis trijų mln. ekiu dydžio finansavimas. Jos užduotis buvo remti nedidelio masto projektus, į kuriuos buvo įtraukiamos mažiausiai dviejų valstybių narių NVO – jos bendradarbiaudavo mokslinių tyrimų, duomenų rinkimo ir analizės, geros praktikos nustatymo ir dalijimosi ja, mokymų, mainų ir ryšių mezgimo, sąmoningumo ir informavimo skatinimo kampanijų, veiksmų, kuriuos vykdant buvo tiesiogiai remiamos smurto aukos ir buvo kuriamos politinės ir praktinės priemonės, srityse. Iniciatyvoje „Daphne“ galėjo dalyvauti visos valstybės narės.

Projektus pasiūliusios NVO buvo raginamos ieškoti partnerių mokslinių tyrimų institutuose, teisėsaugos įstaigose, valstybės institucijose ir mokyklose, taip pat žiniasklaidoje, kadangi jų bendradarbiavimas galėjo būti labai naudingas kovojant su smurtu.

Į Komisijos pasiūlymą atsiliepė daugybė NVO ir tolesnių dvejų metų laikotarpiu programai buvo skiriamas penkių mln. ekiu dydžio finansavimas.

Nuo 2000 m. iniciatyva „Daphne“ virto daugiamete programa, aprėpusia 2000–2003 m. laikotarpį, kuriai buvo skirtas 20 mln. eurų finansavimas. Programa sukėlė didžiulį susidomėjimą Europos Sąjungoje ir įvairiose tarptautinėse institucijose, kurios savo darbu siekia užkirsti kelią komerciniam lytiniam vaikų išnaudojimui.

Programos „Daphne II“ ir „Daphne III“ inicijuotos atitinkamai 2004 m. ir 2007 m. Programos „Daphne II“ vidutinis metinis biudžetas siekė 10 mln. eurų, o programos „Daphne III“ – 16,7 mln. eurų.

Programa „Daphne III“ (2007–2013 m.) sudarė dalį bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“.

Bendrasis programos „Daphne III“ tikslas – prisidėti prie vaikų, jaunimo ir moterų apsaugos nuo visų formų smurto ir pasiekti aukštą sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinės sanglaudos lygį. Tai turėtų būti daroma skatinant tolesnį Bendrijos politikos vystymą, ypač visuomenės sveikatos, žmogaus teisių ir lyčių lygybės srityse, taip pat skatinant veiksmus siekiant apsaugoti vaiko teises ir kovoti su prekyba žmonėmis ir lytiniu išnaudojimu. Programoje gali dalyvauti NVO, valstybinės įstaigos ir institucijos (daugiausia 27 ES valstybių narių universitetai ir mokslinių tyrimų institutai).

Rezultatai labai teigiami – būtina atlikti tik keletą pataisymų

Nuo 1997 m. įgyvendinta per 500 projektų. Išsamią informaciją apie juos galima rasti Komisijos tinklavietėje Daphne Toolkit[1].

Programa labai domėjosi NVO, kurios Komisijai pateikė gerokai daugiau pasiūlymų negu įmanoma finansuoti programos biudžeto lėšomis.

Projektuose ypatingas dėmesys buvo skiriamas įvairioms sritims, pvz., lytiniam, psichologiniam ir fiziniam smurtui įvairioje aplinkoje (institucijose, mokyklose, šeimoje).

Įgyvendinant kai kuriuos itin sėkmingus projektus buvo tiriami pavojai, kurie gresia vaikams naršant po internetą, tam tikros menkai žinomos elgesio problemos, dėl kurių jaunuoliai žalojasi, prekybos žmonėmis ir moteriškų lytinių organų žalojimo aukomis tapusių moterų sveikatos reikmės, vaikų pornografijos prevencijos galimybės ir patyčių mokyklose problema.

2011 m. gegužės 11 d. tarpinio programos „Daphne III“ 2007–2013 m. vertinimo ataskaitoje nurodyti tam tikri aspektai, kuriais remiantis rekomenduojama atlikti kai kuriuos su programos įgyvendinimu iki 2013 m. susijusius pataisymus.

Pirmiausia, buvo pažymėta, kad ne visos valstybės narės programoje dalyvauja vienodai. 2004 m. ES narėmis tapusios ir kai kurios kitos valstybės narės atstovaujamos labai menkai. Ataskaitoje taip pat pastebėta, kad galėtų būti užtikrinta geresnė projektų rezultatų sklaida ir pasiūlytos tam tikros priemonės, kurias taikant būtų užtikrintas veiksmingesnis programos valdymas.

Pagaliau ataskaitoje buvo raginama įgyvendinant programas pradėti skirti daugiau dėmesio ES politikos prioritetams. Šiuo tikslu rekomenduojama finansuoti mažiau, tačiau didesnio masto projektų.

Programos ateitis

Komisija jau planuoja imtis priemonių, kad išspręstų tarpinio vertinimo ataskaitoje nurodytas problemas, kad įgyvendinama politika būtų nuosekli ir veiksminga.

Savo ketinimus, susijusius su naujos kartos – Teisingumo, taip pat Teisių ir pilietybės – programomis Komisija paaiškins dviejuose pasiūlymuose dėl sprendimo, kuriuos, kaip dalį 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, ji ketina pateikti 2011 m. lapkričio mėn. viduryje.

  • [1]  http://ec.europa.eu/justice_home/daphnetoolkit/.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.12.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Andrea Češková, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Tadeusz Cymański, Edite Estrela, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Mikael Gustafsson, Mary Honeyball, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Nicole Kiil-Nielsen, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Astrid Lulling, Barbara Matera, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Raül Romeva i Rueda, Nicole Sinclaire, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Marc Tarabella, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Kent Johansson, Christa Klaß, Mariya Nedelcheva, Angelika Werthmann