Pranešimas - A7-0341/2012Pranešimas
A7-0341/2012

PRANEŠIMAS dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo

26.10.2012 - (2012/2030(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėjas: Pablo Arias Echeverría

Procedūra : 2012/2030(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0341/2012

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo (2012/2030(INI))

Europos Parlamentas,

   atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „II bendrosios rinkos aktas“ (COM(2012) 0573),

   atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 4 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (COM(2012) 0238),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. Kuriose Europos šalyse vartotojams sudarytos geriausios sąlygos? Septintoji vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė“ (SWD(2012) 0165),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės[2],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“ (COM(2012) 0225),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Vartotojų politikos ataskaita (2010 m. liepos mėn.–2011 m. gruodžio mėn.)“ (SWD(2012) 0132), pateiktą kartu su komunikatu „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“ (COM(2012) 0225),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto “ (COM(2012) 0196),

–     atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Elektroninių viešųjų pirkimų strategija“ (COM(2012) 0179),

   atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012) 0011),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011) 0942),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl naujos vartotojų politikos strategijos[3],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl internetinių azartinių lošimų vidaus rinkoje[4],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB[5],

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vartotojų programos 2014–2020 m. (COM(2011) 0707) ir su juo susijusius dokumentus (SEC(2011) 1320 ir SEC(2011) 1321),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios[6],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011) 0665),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio mėn. Komisijos komunikatą „Rinka turi būti naudinga vartotojams. Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. 6-asis leidimas“ (SEC(2011) 1271),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos[7],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 7 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Vartotojų galių stiprinimas Europos Sąjungoje“ (SEC(2011) 0469),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos vidaus vartotojai. Penktoji vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė“ (SEC(2011) 0299),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai[8],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo[9],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvą 2010/45/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių[10],

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimus Google (sujungtos bylos C-236/08 – C-238/08, 2010 m. kovo 23 d. sprendimas) ir BergSpechte (byla C-278/08, 2010 m. kovo 25 d. sprendimas) bylose, kuriuose sąvoka „pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas“ apibūdinamas standartinis interneto vartotojas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[11],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos[12],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios[13],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. M. Monti ataskaitą dėl naujos bendrosios rinkos strategijos,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo mėn. Komisijos paskelbtą analitinę ataskaitą „Požiūris į tarpvalstybinę prekybą ir vartotojų apsaugą“ (greitasis Eurobarometro tyrimas Nr. 282),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009) 0557),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato užsakymu atliktą ir 2009 m. spalio 20 d. paskelbtą agentūros „YouGovPsychonomics“ tyrimą „Tarpvalstybinės elektroninės prekybos ES įvertinimas kontrolinių pirkimų būdu“,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 22 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su vartotojų rinkų rezultatų suvestine, mažmeninių finansinių paslaugų srityje (SEC(2009) 1251),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009) 0346) ir į prie jo pridėtą Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009) 0949),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009) 0330),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) taikymo (COM(2009) 0336),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 5 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Ataskaita dėl tarpvalstybinės elektroninės prekybos ES“ (SEC(2009) 0283),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir interneto[14],

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo[15],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei[16],

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje[17],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje)[18],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[19],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Direktyvos 2006/123/EB[20] dėl paslaugų vidaus rinkoje 20 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB[21] dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (kodifikuota redakcija),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos sutarčių teisės ir acquis peržiūros: tolesni veiksmai[22] ir į 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl Europos sutarčių teisės[23],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo (COM(2006) 0334),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje[24],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo[25],

–   atsižvelgdamas į specialųjį Eurobarometro tyrimą Nr. 342 dėl vartotojų galių stiprinimo,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. UNCITRAL konvenciją dėl elektroninių ryšių naudojimo tarptautiniuose sandoriuose, UNCITRAL pavyzdinį elektroninio parašo įstatymą (2001 m.) ir UNCITRAL pavyzdinį elektroninės prekybos įstatymą (1996 m.)[26],

–   atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 21 d. pirmąją Elektroninės komercijos direktyvos taikymo ataskaitą (COM(2003) 0702),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/65/EB[27] dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje[28],

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje[29],

–   atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[30],

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį, ypač į jos 7 straipsnį (teisė į privatų ir šeimos gyvenimą), 21 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas), 24 straipsnį (vaiko teisės), 25 straipsnį (pagyvenusių žmonių teisės), 26 straipsnį (neįgaliųjų asmenų integravimas) ir 38 straipsnį (vartotojų apsauga),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, ES atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

–   atsižvelgdamas į SESV 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

–   atsižvelgdamas į SESV 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“,

–   atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį ir Protokolą (Nr. 26) dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0341/2012),

A. kadangi, siekiant, kad ES taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, labai svarbu baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką;

B.  kadangi elektroninė prekyba ir internetinės paslaugos labai svarbios interneto gyvavimui ir yra būtinos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ vidaus rinkai skirtus tikslus siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo teikiamos naudos piliečiams ir įmonėms;

C. kadangi 99 proc. visų Europos įmonių yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), sukuriančios 85 proc. visų darbo vietų, MVĮ yra varomoji Europos ekonomikos jėga, prisiimanti daugiausia įsipareigojimų kuriant gerovę, darbo vietas ir augimą, taip pat dirbanti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje;

D. kadangi elektroninė prekyba tapo esmine prekybos dalimi ir svarbia vartotojų pasirinkimo, konkurencingumo ir technologinių naujovių varomąja jėga, atsižvelgiant į tai, kad kasdieniame gyvenime skirtumas tarp internetinių ir ne internetinių vartotojų ir įmonių vis mažėja;

E.  primena, kad skaitmeninė bendroji rinka – 500 mln. vartotojų rinka, kurioje paslaugos gali laisvai judėti – yra labai svarbi konkurencingumo ir ekonomikos augimo varomoji jėga, sukurianti aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų ir sudaranti palankesnes sąlygas ES tapti žinių ekonomika;

F.  pabrėžia, kad plačiajuostis ryšys ir internetas yra svarbūs ekonomikos augimo, žinių visuomenės, darbo vietų kūrimo, inovacijų ir Europos konkurencingumo skatinimo veiksniai, jie taip pat svarbūs skatinant internetinę prekybą ir paslaugas; pabrėžia, kad vartotojams ir įmonėms norint visapusiškai naudotis interneto privalumais reikalingas plačiajuostis ryšys;

G. pabrėžia vieno langelio sistemos svarbą PVM, siekiant sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas tarpvalstybinei elektroninei prekybai ir skatinti e. sąskaitų faktūrų išrašymą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad tokia vieno langelio sistema turėtų būti kuriama tik esamų institucijų sistemoje, nedidinant naštos mokesčių mokėtojams;

H. kadangi savo internetinę bazę išplėtojusios įmonės daro kur kas didesnę pažangą už kitas ir, esant dabartinei ekonomikos ir finansų krizei, kai ištisa darbuotojų karta iš esmės priklauso nuo MVĮ, būtina pašalinti kliūtis prekybai internetu, kad įmonės galėtų pasinaudoti visais tokios prekybos pranašumais;

I.   kadangi interneto rinkos turėtų būti kiek įmanoma lankstesnės, kad būtų sudarytos didesnės verslo ir plėtros galimybės šiame sektoriuje;

J.   kadangi elektroninė prekyba yra svarbus neinternetinės prekybos papildymas, kuriuo sudaromos galimybės mažoms įmonėms augti ir teikiama daugiau galimybių prekėms ir paslaugoms gauti, be kita ko, atokiose vietovėse, kaime, neįgaliesiems ir riboto judumo žmonėms;

K. kadangi kai kuriose G8 šalyse per penkerius pastaruosius metus internetas sukūrė 20 proc. ekonomikos augimo ir 25 proc. naujų darbo vietų;

L.  kadangi pasinaudojant internetu ir elektronine prekyba globalizacijos teikiamą naudą vartotojams ir MVĮ galima paskirstyti dar tolygiau;

M. kadangi veiksmingai veikiančios vidaus rinkos sukūrimas būtų svarbus žingsnis įgyvendinant Lisabonos darbotvarkės tikslus skatinti augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą siekiant teikti paslaugas 500 mln. ES vartotojų;

N. kadangi bendroji skaitmeninė rinka suteikia didesnį pasirinkimą konkurencingesnėmis kainomis vartotojams, ypač sunkiau prieinamose, atokiose ar nutolusiose vietovėse gyvenantiems žmonėms, taip pat riboto judumo asmenims, kurie be jos negalėtų turėti tokio plataus prekių pasirinkimo; kadangi internetas suteikia galimybę verslo naujokams, ypač MVĮ, pradėti verslą, o jau veikiančioms įmonėms suklestėti radus naujų nišų rinkoje;

O. kadangi Europoje yra 75 mln. neįgaliųjų ir jiems taip pat turėtų būti sudarytos visos galimybės patekti į vidaus rinką, ypatingą dėmesį skiriant su skaitmeninėmis sąsajomis susijusiomis problemomis regos negalią turinčių žmonių atveju;

P.  kadangi internetas ir technologijos yra priemonės, kuriomis galima internacionalizuoti MVĮ ir padidinti jų dalyvavimą tarptautinėse rinkose ir tarptautinėje prekyboje; ragina kurti integruotą Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinką; ragina tuo pat metu kurti paprastesnę e. sąskaitų faktūrų išrašymo sistemą; šiais abiem klausimais pabrėžia, jog siekiant sudaryti sąlygas maksimaliam rinkos galimybių išnaudojimui ir konkurencijai svarbu užtikrinti sąveikumą ir taikyti atvirus standartus;

Q. kadangi elektroninė prekyba vartotojams naudinga dėl žemesnių kainų ir platesnio pasirinkimo ir yra patogi, nes galima apsipirkti niekur nevykstant; kadangi ji ypač naudinga neįgaliems ir kaimo ar atokiose vietovėse gyvenantiems vartotojams;

R.  kadangi gerai veikianti skaitmeninė ekonomika būtina, jei norima, kad gerai veiktų visos ES ekonomika; kadangi vis dėlto šiuo metu laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui labai trukdo nevienodos nacionalinio lygmens taisyklės, dėl kurių įmonės ES susiduria su daugybe tarpvalstybinės prekybos kliūčių, daugiausia dėl skirtingų valstybių narių lygmeniu taikomų taisyklių tokiose srityse kaip vartotojų apsauga, PVM, konkrečių produktų reguliavimas ir mokėjimų operacijos; kadangi būtina raginti ES institucijas tvirčiau įsipareigoti ne vėliau kaip 2015 m. pašalinti pagrindines tarpvalstybinių sandorių internetu reguliavimo sukuriamas kliūtis ir raginti Komisiją toliau teikti pasiūlymus dėl tikslinių teisėkūros veiksmų siekiant pašalinti pagrindines kliūtis;

S.  kadangi elektroninė prekyba vartotojams gali būti naudinga dėl mažesnių kainų ir platesnio pasirinkimo, tačiau 60 proc. interneto svetainių šiuo metu nepritaikytos tarpvalstybinei internetinei prekybai, o vartotojų ir verslo pasitikėjimas skaitmenine aplinka vis dar žemas;

T.  kadangi reikėtų padidinti prieigą prie patikimos informacijos ir skaidrumą, kad vartotojai galėtų internetu palyginti ne tik kainas, bet ir prekių bei paslaugų kokybę ir tvarumą;

U. kadangi dėl ES skaitmeninės rinkos susiskaidymo kyla pavojus pagal acquis communautaire numatytoms teisėms, nes vartotojai ir įmonės turi mažai teisinio tikrumo tarpvalstybinės elektroninės prekybos srityje (yra per daug teisinių nuostatų, pagal kurias nustatomi skirtingi reikalavimai, todėl verslo subjektai, valdžios institucijos arba vartotojai negali naudotis aiškiomis ir įgyvendinamomis taisyklėmis);

V. kadangi dauguma ginčų iš tiesų sprendžiami ne teisme ir alternatyviam ginčų sprendimui (AGS) skirto laiko gali nepakakti, reikalinga veiksminga internetinio ginčų sprendimo (IGS) sistema;

W. kadangi itin svarbu pašalinti dabartinį keliose srityse esantį teisinį nenuoseklumą, kad būtų baigta kurti išties visavertė ir reali bendroji skaitmeninė rinka;

X. kadangi elektroninė prekyba ir internetinės paslaugos, kurias teikiant naudojamos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ir aplinkai nekenkiančios technologijos, standartai, ženklai, gaminiai bei paslaugos, skatina tvarios bendrosios rinkos plėtrą;

Bendroji skaitmeninė rinka siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo

1.  pabrėžia, kad esant ekonomikos ir finansų krizei itin svarbu imtis priemonių augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, taip pat pabrėžia, kad svarbiausiu žingsniu siekiant šio tikslo taptų baigimas kurti bendrąją skaitmeninę rinką; todėl ragina Komisiją įgyvendinti savo planą pradėti bendrosios skaitmeninės rinkos veiklą ir užbaigti jos kūrimą; pabrėžia, kad bendroji skaitmeninė rinka yra paprasčiausias būdas įmonėms ir piliečiams naudotis vidaus rinkos teikiama nauda;

2.  palankiai vertina naują 2012 m. sausio 11 d. paskelbtą Komisijos komunikatą dėl elektroninės prekybos ir internetinių paslaugų, kuriuo siekiama sukurti nuoseklų elektroninės prekybos pagrindą, kuriant pasitikėjimą bei išplečiant elektroninę prekybą ir internetines paslaugas „verslo verslui“, „verslo vartotojui“, „vartotojo vartotojui“ ir „valdžios institucijų valdžios institucijoms“ sektoriams; ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti ataskaitą apie pažangą įgyvendinant 16 pagrindinių veiksmų, numatytų pagal penkias komunikato prioritetines sritis;

3.  teigiamai vertina Komisijos naują komunikatą „II bendrosios rinkos aktas“, kuriame numatyti pagrindiniai veiksmai, kuriais remiamas Europos skaitmeninės ekonomikos vystymasis; pabrėžia, kad reikia visapusiškai naudotis skaitmeninės vidaus rinkos teikiama nauda;

4.  ragina Komisiją įgyvendinti ir plėtoti savo veiksmų planą, skirtą tarpvalstybinei prieigai prie internetinių produktų bei turinio palengvinti, bei veiksmingai prižiūrėti jo įgyvendinimą, taip pat tuo tikslu pateikti gaires bendrajam planui įgyvendinti, užtikrinant bendrosios skaitmeninės rinkos vystymąsi ir ilgalaikio augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo skatinimą, Europos ekonomiką pritaikant prie dabartinės pasaulinės ekonomikos uždavinių sprendimo;

5.  pabrėžia, kad susiskaidymas ir teisinio tikrumo trūkumas kelia daugiausia rūpesčių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir kad siekiant padidinti vartotojams siūlomų produktų pasirinkimą reikia spręsti problemą dėl nenuoseklaus taisyklių įgyvendinimo valstybėse narėse; mano, kad susiskaidymas iš dalies atsiranda ir dėl to, kad valstybės narės prastai ar pavėluotai perkelia į nacionalinę teisę direktyvas, ir kad ES institucijos turėtų griežčiau tai prižiūrėti;

6.  pabrėžia, kad visiems susijusiems naujiems bendrosios rinkos teisės aktams turėtų būti taikomas bendrosios skaitmeninės rinkos testas; ragina Komisiją atliekant poveikio įvertinimą įvertinti tokio testo taikymo įgyvendinamumą, siekiant užtikrinti, kad jis netrukdytų bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrai ir nesukurtų papildomų kliūčių arba nenuoseklių normų internetinei ir ne internetinei prekybai;

7.  palankiai vertina Komisija paskelbtą naują pranešimo ir veiksmų sistemą ir šiuo klausimu primena, kad Elektroninės komercijos direktyvoje nustatyta, jog informacinės visuomenės paslaugų teikėjams tenka pareiga tam tikromis aplinkybėmis imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią neteisėtai veiklai internete arba ją nutraukti;

8.  pritaria Komisijai, jog nereikia persvarstyti dabartinės Elektroninės komercijos direktyvoje nustatytos teisinės sistemos; vis dėlto pabrėžia, kad reikia išsamesnio išaiškinimo pranešimų ir veiksmų procedūrų vykdymo neteisėto turinio atvejais klausimu;

9.  pabrėžia, kad būtina modernizuoti ir palengvinti profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūras ir savaiminio pripažinimo tvarką taikyti didesniam negu šiuo metu profesijų skaičiui, ypač naujoms profesijoms, kurių reikia ekologinei ir skaitmeninei pramonei; nurodo, kad taip bus palengvintas aukštos kvalifikacijos darbuotojų judumas;

10. pabrėžia Europos nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų strategijos svarbą, atsižvelgiant į jos galimybes skatinti ES konkurencingumą, augimą ir naujų darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos dėl minimalių patekimo į rinką sąnaudų ir nedidelių infrastruktūros reikalavimų sudaro galimybę Europos IT pramonei, ypač MVĮ, vystytis ir tapti lyderiais užsakomųjų paslaugų, naujų skaitmeninių paslaugų ir duomenų centrų srityse;

11. atkreipia dėmesį į svarbią sąsają tarp Elektroninės komercijos direktyvos ir Vidaus rinkos informacinės sistemos;

MVĮ

12. pabrėžia, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas, todėl būtina parengti jų integravimo į bendrąją skaitmeninę rinką veiksmų planą; be to, pabrėžia, kad visoms Europos MVĮ labai svarbu turėti prieigą prie plačiajuosčio ryšio; pabrėžia, kad, pasinaudodamos skaitmeninės ekonomikos ir bendrosios skaitmeninės rinkos galimybėmis, diegdamos inovacijas ir sumaniai naudodamosi informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), MVĮ galėtų lengviau įveikti dabartinę krizę ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

13. remia Komisijos pasiryžimą stiprinti ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti IRT infrastruktūrą siekiant įveikti skaitmeninę atskirtį; primena, kad plėtojant IRT infrastruktūrą daromas teigiamas poveikis ES socialinei sanglaudai, ekonomikos augimui ir konkurencingumui, taip pat komunikacijai, kūrybiškumui ir piliečių prieigai prie švietimo ir informacijos; palankiai vertina iniciatyvas pagal regioninės plėtros ir kaimo plėtros programas bei EIB iniciatyvas gerinti kaimo vietovių jungtis su IRT infrastruktūra;

14. pabrėžia, kad siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo itin svarbu pašalinti likusias teisines kliūtis elektroninei prekybai, įmonėms teikti reikiamą informaciją ir įgūdžius bei pasiūlyti joms reikiamas priemones, kuriomis įmonės galėtų lengviau ir veiksmingiau plėtoti savo verslą internetu;

15. pabrėžia, jog siekiant sukurti visiškai veikiančią bendrąją skaitmeninę rinką reikia koordinuotų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog visi piliečiai, nepaisant jų amžiaus, buvimo vietos, išsilavinimo ir lyties, turėtų prieigą prie interneto ir reikiamų naudojimosi juo įgūdžių;

16. tvirtina, kad kompetencija skaitmeninių technologijų srityje yra itin svarbi plėtojant konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką ir kad visi europiečiai turėtų įgyti tinkamų skaitmeninių įgūdžių; atkreipia dėmesį į labai svarbų įsipareigojimą iki 2015 m. per pusę sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas;

17. atitinkamai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti veiksmų planą, kuris būtų pagrįstas MVĮ integravimosi į skaitmeninę vertės grandinę skatinimu, imantis priemonių ir iniciatyvų, kuriomis būtų skatinama sumaniai naudotis IRT siekiant inovacijų, konkurencingumo bei elektroninių įgūdžių gerinimo, taip pat daugiau informuoti apie esamus internetinės ekonomikos pranašumus ir galimybes, pvz., per Europos elektroninio verslo rėmimo tinklą (eBSN), kartu, be kita ko, teikiant finansinę paramą novatoriškoms MVĮ;

18. pabrėžia, kad svarbu parengti strategiją, kuria skatinama skaitmeninė verslininkystė Europoje, skatinama rengti mokymus internetiniams prekiautojams ir MVĮ vystymo programas, pagrindinį dėmesį skiriant naujoviškoms ir dinamiškoms visų sektorių MVĮ, kad būtų užtikrintas didelis augimo potencialas ir inovacijos bei būtų sukurta naujų darbo vietų Europoje, taip pat kartu stiprinti vartotojų pasitikėjimą ir sukurti MVĮ naujas nišas rinkoje, kurių kitu atveju nebūtų;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti galiojančius teisės aktus, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias MVĮ augimui, pvz., dideles patekimo į rinką sąnaudas, sąnaudas, susijusias su prekės ženklo atpažinimo skatinimu keletoje šalių, ir IT sistemų ribotumą;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti priemones, skirtas finansinės paramos teikimui novatoriškoms MVĮ, ir tai daryti naudojantis esamomis programomis, pvz., Konkurencijos ir inovacijų programa (CIP), nauja Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME), mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, arba sukuriant specialiąsias programas, taip pat siūlomu rizikos kapitalo fondų reglamentavimu;

21. mano, kad siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką itin svarbu nuosekliai plėtojant IRT taip pat skatinti IRT mokslinių tyrimų kompetenciją ir viešąsias ir privačias investicijas į labai rizikingus bendrus IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas; pabrėžia, kad Europa turėtų pirmauti kuriant interneto technologijas ir standartus; siūlo būsimose finansinėse programose ir programoje „Horizontas 2020“ gerokai padidinti ES IRT mokslinių tyrimų biudžetą;

Likusių kliūčių kuriant bendrąją skaitmeninę rinką įveikimas

22. remia galimybes bendradarbiauti su mokslinių tyrimų įstaigomis; palankiai vertina Komisijos planus skatinti viešąsias ir privačias investicijas į telekomunikacijų tinklus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir pabrėžia tvaraus transeuropinio skaitmeninio tinklo sukūrimo reikšmę ES ekonomikos augimui ir konkurencingumui;

23. pažymi, kad greitas itin spartaus plačiajuosčio ryšio įdiegimas itin svarbus siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą pasaulyje, plėtoti Europos produktyvumą ir kurti naujas ir mažas įmones, galinčias tapti įvairių sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, gamybos ir paslaugų pramonės, lyderėmis;

24. ragina imtis specialių priemonių, siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų visas galimybes naudotis plačiajuosčio ryšio potencialu elektroninės prekybos ir elektroninių viešųjų pirkimų srityse; ragina Komisiją remti valstybių narių iniciatyvas ugdyti MVĮ skaitmeninį raštingumą ir skatinti novatoriškus internetinio verslo modelius įgyvendinant Konkurencijos ir inovacijų programą (CIP) ir ateityje ją pakeisiančią Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME);

25. ragina Komisiją nustatyti esamas kliūtis tarpvalstybinėms pirkinių pristatymo paslaugoms pagerinti, kad ir įmonės, ir vartotojai galėtų naudotis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais; pabrėžia, kad prieinamumas, patikimumas, greitas pirkinių pristatymas, draugiškas aptarnavimas, efektyvi ir skaidri pirkinių grąžinimo sistema, taip pat mažesnės tarpvalstybinių pristatymo paslaugų kainos bei pan. veiksniai geriausiai užtikrinami laisva ir sąžininga konkurencija, kad nebūtų trukdoma tarpvalstybinei prekybai ir būtų didinamas vartotojų pasitikėjimas; mano, kad teikiant tarpvalstybines pirkinių pristatymo paslaugas derėtų atsižvelgti ne vien į fizines sienas, bet ir, jei įmanoma, į atstumą iki vartotojo; mano, kad itin svarbu užtikrinti naujoviškas pirkinių pristatymo formas, kurios leistų lanksčiau rinktis pirkinių atsiėmimo laiką ar vietą ar galimą atsiėmimo punktą, nepatiriant papildomų išlaidų; mano, kad labai svarbu apsvarstyti priemones, kuriomis būtų garantuojamas pirkinių pristatymas į atokesnes ar nuošalias vietoves už priimtiną kainą;

26. primena, kad baigiant kurti visų rūšių transporto įskaitant kelių kabotažą, krovinių vežimą geležinkeliais ir t. t.) bendrąją rinką ir rengiant aplinkos apsaugos teisės aktus, reikia laikytis integruotos politikos metodo siekiant išvengti tiekimo grandinės neefektyvumo ir bereikalingo nuotolinių pardavėjų ir elektroninės prekybos klientų patiriamų išlaidų padidėjimo;

27. ragina valstybes nares ir Komisiją mažinti administracinę naštą internetu prekiaujantiems mažmenininkams ir internetiniams vartotojams, leidžiant naudotis arba pardavėjo šalies, arba pirkėjo šalies sistema, siekiant išvengti procedūrų dubliavimo ir painiavos dėl to, kokios taisyklės taikomos;

28. ragina Komisiją rasti sprendimus, kaip palengvinti MVĮ patiriamus sunkumus tvarkant grąžintus pirkinius, pirkinių siuntimo infrastruktūros problemas, bei sumažinti sąnaudas, susijusias su tarpvalstybiniu ginčų ir konfliktų sprendimu;

29. pabrėžia, kad, kadangi apytikslį interneto svetainių vertimą galima gana lengvai atlikti mašininio vertimo priemonėmis, papildomas skaitmeninio pasaulio pranašumas yra tas, kad jis gali padėti sugriauti kalbines kliūtis bendrojoje rinkoje;

30. pabrėžia, koks svarbus vartotojams veiksmingas pirkinio pristatymas, geresnė grįžtamoji informacija apie pristatymą, taip pat produkto gavimas laiku – visi šie klausimai naujausioje vartotojų sąlygų rezultatų suvestinėje buvo nurodyti kaip labiausiai rūpimi vartotojams;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybes supaprastinti it standartizuoti tarpvalstybinių internetinių sandorių PVM taisykles; pažymi, kad esama Europos PVM sistema yra naujų skaitmeninių paslaugų vystymosi kliūtis ir kad persvarstant PMV taisykles pirmenybė turėtų būti teikiama įmonių skatinimui kurti ir siūlyti naujas internetines paslaugas visoje Europoje; pabrėžia, kad siekiant išvengti rinkos iškraipymo, skaitmeniniu būdu platinamam kultūros, žurnalistikos ir kūrybiniam turiniui turėtų būti taikomas toks pat PVM tarifas kaip tolygiam fizinio pavidalo arba ne internete siūlomam produktui; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti 2015 m. PVM taisyklių pakeitimų galimybe, siekiant numatyti ir išplėstų Europos vieno langelio principo sistemą elektroninei prekybai, bent jau MVĮ;

32. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 2006/112 persvarstymo, kad būtų nustatyta nauja elektroniniu būdu teikiamų kultūrinio turinio paslaugų kategorija, kuriai būtų taikomas lengvatinis PVM tarifas; siūlo internetu parduodamiems kultūros kūriniams ir paslaugoms, pvz., skaitmeninėms knygoms, taikyti tokią pat lengvatinę tvarką kaip palyginamiems tradicinės formos gaminiams, pvz., knygoms minkštais viršeliais, taigi taikyti lengvatinį PVM tarifą; taip pat mano, kad skaitmeniniams leidiniams taikant lengvatinį PVM tarifą būtų galima paskatinti teisėtos pasiūlos vystymą ir gerokai padidinti skaitmeninių platformų patrauklumą;

33. ragina Komisiją, persvarstant teisės aktus dėl PVM, ištaisyti nenormalią padėtį, kai galima taikyti mažesnius PVM tarifus spausdintoms knygoms ir kitam kultūriniam turiniui, bet ne tokioms pačioms prekėms, siūlomoms elektroniniu pavidalu;

34. palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir įgyvendinti atitinkamas priemones siekiant užtikrinti visiškai ir veiksmingai integruotą, konkurencingą, naujovišką, neutralią ir saugią ES reglamentavimo sistemą mokėjimams internetu ir mobiliuoju telefonu;

35. pabrėžia, kad svarbu spręsti labai mažų mokėjimų ir didelių administracinių išlaidų, dažnai patiriamų mokant mažas sumas, klausimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažniau mokėjimai atliekami mobiliaisiais telefonais, išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, ir mano, kad tai reikalauja naujų sprendimų;

36. pabrėžia, kad atsiskaitant už žiniasklaidos ir kultūros turinį internete vis dažniau taikomi labai maži mokėjimai ir mano, kad tai naudinga priemonė, kuria užtikrinamas atlyginimas teisių turėtojams;

37. pažymi, kad nacionaliniai ir tarpvalstybiniai daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai (DTM) bendroje mokėjimų eurais erdvėje (angl. SEPA) valstybėse narėse labai skiriasi; mano, kad reikėtų suderinti ir nacionalinius, ir tarpvalstybinius daugiašalius tarpbankinius mokesčius bendroje mokėjimų eurais erdvėje, kad bendroji rinka vartotojams būtų naudinga; ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos atlikti poveikio vertinimą nustatant daugiašalių tarpbankinių mokesčių viršutinę ribą ir laipsniškai ją mažinant; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai būtų suderinti ir laipsniškai mažinami, siekiant, kad iki 2015 m. pabaigos jie atitiktų tikrąsias sąnaudas; mano, kad taip pat reikėtų laipsniškai uždrausti antkainius, nuolaidas ir kitą kreipiamąją praktiką, taip sudarant sąlygas kurti skaidresnę Europos bendrąją mokėjimų rinką;

38. pabrėžia, kad privatumas ir duomenų apsauga vartotojams kelia didžiausią nerimą ir dažnai atima jiems norą pirkti internetu; mano, kad esamus duomenų apsaugos teisės aktus būtina pritaikyti prie naujų uždavinių ir naujovių dabartinių ir būsimų technologijų plėtojimo srityje, pvz., teikiant nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas;

39. pripažįsta iki šiol atskleistą ekonominį ir socialinį nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų potencialą ir ragina Komisiją patvirtinti šios srities iniciatyvas, kad būtų galima naudotis šios technologijos pranašumais, ją toliau išvysčius; vis dėlto pripažįsta, kad yra daug techninių ir teisinių sunkumų, kylančių dėl nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų plėtros;

40. pripažįsta didelį nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų potencialą ir ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti Europos strategiją šiuo klausimu;

41. ragina Komisiją užtikrinti nuostatų dėl pranešimo apie duomenų saugumo pažeidimus įtraukimą į telekomunikacijų reguliavimo paketą ir sudaryti sąlygas visiems valstybių narių vartotojams jomis naudotis;

42. primena Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyvos nuostatas, pagal kurias telekomunikacijų operatoriai turėtų įpareigoti interneto paslaugų teikėjus visuomenei naudingus pranešimus perduoti visiems savo klientams; ragina Komisiją stebėti, kiek telekomunikacijų reguliavimo institucijų laikosi šių taisyklių, ir informuoti apie tai Parlamentą;

43. todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlytą naują duomenų apsaugos reglamentą, pabrėžia poreikį suteikti piliečiams daugiau galimybių kontroliuoti savo asmens duomenų tvarkymą ir pabrėžia, jog reikia patvirtinti ir įgyvendinti naują reglamentą šia tema tokia forma, kad jis ne tik saugotų privatumą ir užtikrintų pagrindines teises, bet ir užtikrintų teisinį tikrumą ir suteiktų pakankamai lankstumo įmonėms, kad jos galėtų plėtoti savo verslą nepatirdamos didelių sąnaudų, kartu supaprastinant ir sumažinant joms tenkančią administracinę naštą bei išsaugant tvirtą įsipareigojimą laikytis jau nustatytų prievolių;

44. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisinio pagrindo, kad būtų užtikrinta geresnė atskaitomybė, skaidrumas ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijų valdysena, sukuriant efektyvius ginčų sprendimo mechanizmus ir paaiškinant bei supaprastinant licencijų suteikimą; mano, kad labai svarbu aiškiai ir suprantamai informuoti interneto naudotojus apie tai, kokie asmens duomenys kokiais tikslais ir kaip ilgai renkami, siekiant sustiprinti naudotojų teises ir jų pasitikėjimą internetu; pabrėžia, kad persvarstant duomenų apsaugos acquis turi būti užtikrinama teisinis tikrumas ir aiškumas bei labai aukštas duomenų apsaugos lygis; palankiai vertina paskelbtą 2012 m. bendrą Europos nuotolinio kompiuterinių išteklių valdymo strategiją ir visų pirma tikisi, kad bus išspręsti jurisdikcijos, duomenų apsaugos ir kompetencijos klausimai;

45. tvirtai tiki, kad privatumo apsauga yra ne tik esminė Europos Sąjungos vertybė, bet jai taip pat tenka pagrindinis vaidmuo didinant būtiną naudotojų pasitikėjimą skaitmenine aplinka, kad galėtų būti visiškai sukurta bendroji skaitmeninė rinka; todėl teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus pritaikyti Duomenų apsaugos direktyvą prie dabartinės skaitmeninės aplinkos ir tokiu būdu skatinti novatorišką internetinės aplinkos pobūdį ir sparčiau plėtoti perspektyvias naująsias technologijas, pvz., nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas;

46. pakartotinai pabrėžia, kad sprendžiant duomenų apsaugos ir piratavimo bei panašius uždavinius svarbu laikytis pasaulinio masto strategijos; taigi ragina vykdyti glaudų ES ir Interneto valdymo forumo bendradarbiavimą;

47. prašo aiškiai nurodyti, kad interneto paslaugų teikėjai tvarkydami ir (arba) rinkdami duomenis ES privalo laikytis ES duomenų apsaugos ir konkurencijos teisės aktų, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos normų ir Elektroninės komercijos direktyvos[31] bei Telekomunikacijos teisės aktų paketo[32] nuostatų, neatsižvelgiant į tai, kur šie duomenys saugomi ir (arba) tvarkomi; mano, kad didesniam internetinių paslaugų teikėjų nustatymo skaidrumui turėtų tekti pagrindinis vaidmuo stiprinant vartotojų pasitikėjimą, jis turėtų skatinti geriausią praktiką šioje srityje ir būti esminiu Europos pasitikėjimo ženklo kūrimo kriterijumi;

48. primena, kad pagal Direktyvos 2000/31/EB 5 straipsnį interneto paslaugų teikėjai yra įpareigoti aiškiai nurodyti savo tapatybę ir kad itin svarbu šio reikalavimo laikytis siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą e. prekyba;

49. ragina Komisiją užtikrinant bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimą modernizuoti intelektinės nuosavybės teisių teisinę sistemą ir, siekiant prisitaikyti prie XXI amžiaus interneto tikrovės, pasiūlyti ir greitai įgyvendinti Europos Sąjungos strategiją dėl intelektinės nuosavybės teisių; laukia Komisijos pasiūlymų dėl teisinių priemonių šiuo klausimu, pvz., teisės aktų, kuriais būtų supaprastintas kolektyvinis autorių teisių administravimas Europoje, ir direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo ir kovos su klastojimu ir piratavimu; taip pat mano, kad reikia apsvarstyti ir toliau vystyti naujoviškus verslo modelius ir skirtingas licencijavimo struktūras, siekiant didinti pasiūlą, kartu išsaugant autorių teises ir užtikrinant atlyginimą teisių turėtojams;

50. pabrėžia, jog svarbu laikytis suderinto požiūrio į išimtis ir apribojimus autorių teisių srityje, taip pat taikyti suderintas teisės aktuose nustatytas, dažnai mokslininkams ir kūrėjams naudingas išimtis prekių ženklų ir patentų srityje, nes siekiama užtikrinti geresnes sąlygas naujoms novatoriškoms paslaugoms kurti, teikti ir naudoti ir užtikrinti mokslininkų grupėms, novatoriams, menininkams ir naudotojams teisinį tikrumą, būtiną, kad atsirastų klestinti Europos skaitmeninė aplinka;

51. atkreipia dėmesį į būtinybę toliau stengtis suderinti intelektinės nuosavybės teisių reguliavimą užtikrinant piliečių teises ir laisves, kad būtų galima palengvinti bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimą;

52. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl sutartų konkrečiam sektoriui skirtų sprendimų, kuriais nebūtų pažeidžiamos autorių teisės, užtikrinant jiems tinkamą atlygį, ir kuriais būtų skatinama visuomenės prieiga prie įvairių teisėtų kultūros produktų;

53. ragina Komisiją greičiau parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kolektyvinio teisių valdymo, kad būtų užtikrinta geresnė atskaitomybė, skaidrumas ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijų valdysena, nustatant efektyvius ginčų sprendimo mechanizmus ir paaiškinant bei supaprastinant muzikos sektoriaus licencijavimo sistemas;

54. pabrėžia, kad atsiskaitant už žiniasklaidos ir kultūros turinį internete taikomi labai maži mokėjimai tampa vis svarbesni ir kad galima ir toliau siekti užtikrinti patogesnį jų naudojimą, ir mano, jog nedideli mokėjimai yra naudinga priemonė užtikrinant, kad kūrėjams būtų atlyginama už galimybę visuomenei prieinamu būdu naudotis teisėtu turiniu; todėl mano, jog labai maži mokėjimai yra efektyvus būdas kovoti su neteisėtu turiniu; vis dėlto pabrėžia, kad su internetinėmis mokėjimo sistemomis susijusios problemos, pvz., sąveikumo trūkumas ir vartotojams tenkančios didelės labai mažų mokėjimų sąnaudos, turi būti sprendžiamos siekiant parengti paprastas, naujoviškas ir ekonomiškas priemones, naudingas vartotojams ir skaitmeninėms platformoms; pabrėžia, kad plečiant teisėtą kultūros turinio pasiūlą internete prieinamomis kainomis galima ilgainiui išstumti neteisėtas platformas;

55. pabrėžia, kad dėl naujų besiplečiančių interneto technologijų ir internetu teikiamų paslaugų padidėjo garso ir vaizdo bei kitokio pobūdžio kultūrinio ir kūrybinio skaitmeninio turinio paklausa ir atsiranda naujų ir naujoviškų būdų individualiai pritaikyti ir praturtinti pasiūlą, visų pirma tarp jaunimo; tačiau atkreipia dėmesį, kad dabartinė teisėta pasiūla yra nepakankama šiai paklausai patenkinti ir dėl šios priežasties naudotojai skatinami naudotis neteisėtu turiniu; mano, kad reikia apsvarstyti galimybę taikyti naujoviškus verslo modelius ir skirtingas licencijavimo sistemas, siekiant padidinti pasiūlą; ragina geriau panaudoti skaitmenines technologijas, kurios suteiktų akstiną teisėtos pasiūlos diferenciacijai ir dauginimui, ir tokiu būdu užtikrinti vartotojų pasitikėjimą ir ekonomikos augimą tuo pat metu užtikrinant, jog menininkams būtų atlyginama sąžiningai ir proporcingai;

56. tvirtai remia priemones, taikomas valstybių narių ir Europos lygiu siekiant užkirsti kelią produktų klastojimui ir piratavimui internete;

57. palankiai vertina pasiūlymus didinti teisėto interneto turinio paslaugų pasiūlą ir skatinti jų plėtrą, tačiau pabrėžia, jog reikia Sąjungos lygmeniu modernizuoti ir labiau suderinti ES autorių teises; todėl pabrėžia, kad reikia autorių teisių teisės akto, kuriuo būtų suteikiamos tinkamos paskatos ir užtikrinama pusiausvyra ir kuris atitiktų šiuolaikines technologijas; mano, kad prie licencijų suteikimo daugiau nei vienoje jurisdikcijoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje propagavimo, skatinimo ir tvarumo visų pirma reikėtų prisidėti rinkos poreikių nulemtomis iniciatyvomis atsiliepiant į vartotojų reikmes; todėl ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti intelektinės nuosavybės teisių strategijos iniciatyvas;

58. griežtai smerkia bet kokią klientų diskriminaciją dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos, primindamas Paslaugų direktyvos (2006/123/ES) 20 straipsnio 2 dalį, ir ragina Komisiją bei valstybes nares užtikrinti visišką šios direktyvos įgyvendinimą;

Pasitikėjimo bendrąja skaitmenine rinka kūrimas

59. pabrėžia, kad Vartotojų teisių direktyva – tai svarbus žingsnis siekiant stiprinti teisinį vartotojų ir įmonių tikrumą dėl internetinių sandorių ir kad šiandien ši direktyva yra pagrindinė vartotojų apsaugos priemonė teikiant internetines paslaugas; ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir greitą šios direktyvos įgyvendinimą; ragina parengti geros praktikos kodeksą internetinėms įmonėms ir remia siūlymus dėl standartinių sutarčių šiuo klausimu; mano, kad direktyvos dėl kapitalo poreikio įgyvendinimas bus svarbi standartinių sutarčių dalis, tačiau kartu reikėtų gerbti ir esamą mažmeninės prekybos praktiką; be to, ragina valstybes nares nuspręsti, ar – ilgalaikėje perspektyvoje – jos pritartų visiškam bendrosios rinkos teisės aktų suderinimui ar antrajai nacionalinei sistemai; pastaruoju atveju ragina valstybes nares dėti daugiau reikiamų pastangų, siekiant konstruktyviai svarstyti dokumentus, pvz., dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, kad būtų palengvinta ES tarpvalstybinė prekyba, vienodai naudinga ir vartotojams, ir įmonėms;

60. mano, kad neseniai pasiūlytas reglamentas dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės, kurią sutarties šalys gali susitarti taikyti kaip nacionalinės pirkimo-pardavimo sutarčių teisės alternatyvą, turi daug galimybių mažinti bendrosios rinkos susiskaidymą, o interneto sandorius ir vartotojams, ir įmonėms padaryti labiau prieinamus ir teisiškai patikimus;

61. primena, kad valstybėms narėms taip pat tenka vaidmuo užtikrinant greitą ir nebiurokratišką ES taisyklių įgyvendinimą, kad būtų realiai užtikrintos vartotojų teisės;

62. ragina Komisiją ir valstybes nares kurti tokias efektyvias priemones kaip Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas ir teikti joms pakankamų išteklių, kad būtų užtikrinta, kad internetiniai prekiautojai taikytų Europos Sąjungos skaidrumo ir sąžiningos komercinės praktikos taisykles, taip užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį;

63. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų imtis iniciatyvų visuomenės e. įgūdžiams gerinti; pažymi, kad svarbu ES piliečiams suteikti skaitmeninių įgūdžių siekiant jiems padėti visapusiškai išnaudoti interneto naudojimo privalumus ir dalyvauti skaitmeninės visuomenės gyvenime;

64. ragina Komisiją į visas bendrosios skaitmeninės rinkos politikos sritis įtraukti prieinamumo vartotojams aspektą, t. y. kurti aplinką be kliūčių ir siūlyti visą žmonėms su negalia prieinamų paslaugų asortimentą, taip užtikrinant, kad visos piliečių grupės galėtų naudotis bendrąja skaitmenine rinka ir ji būtų visapusiškai jiems naudinga;

65. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų imtis iniciatyvų visuomenės e. įgūdžiams gerinti, ypatingą dėmesį skirdamos nepalankiose socialinėse sąlygose esantiems asmenims ir vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant skatinti aktyvų senėjimą;

66. pripažįsta Europos naudotojų teisių chartijos, kurioje būtų išaiškintos informacinės visuomenės piliečių teisės ir pareigos, svarbą;

67. pabrėžia, kad svarbu skatinti kurti skaidrias ir patikimas kainų palyginimo interneto svetaines, kuriose informacija būtų pateikiama keliomis kalbomis ir kurios būtų priemonė, skirta stiprinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybine prekyba;

68. pabrėžia, kad reikia sukurti Europos patikimumo ženklą, kuriuo būtų užtikrinama, kad internete veikianti įmonė visiškai laikosi ES teisės; jis turėtų būti paprastas ir gerai struktūriškai apibrėžtas, jo turtingas turinys turėtų padidinti elektroninės prekybos vertę taip skatindamas pasitikėjimą ir skaidrumą bei suteikdamas vartotojams ir įmonėms teisinį tikrumą, be to, jo informacija turėtų būti teikiama tokiu pavidalu, kuris atitinka esamus teisiškai neprivalomus Pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) standartus, asmenų su negalia labui;

69. be to, pabrėžia, kad reikia integruoto požiūrio siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą jiems naudojantis teisėtomis tarpvalstybinėmis internetinėmis paslaugomis;

70. pabrėžia, jog, siekiant padidinti tarpvalstybinės prekybos mastą, būtina, kad ES skubiai užtikrintų įmonių ir vartotojų pasitikėjimą ir suteiktų jiems prekybos internetu priemonių; todėl ragina supaprastinti licencijavimo sistemas ir kurti efektyvią autorių teisių sistemą;

71. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama įveikti Bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo kliūtis, o svarbiausia – pašalinti internetu teikiamų teisėtų tarpvalstybinių paslaugų plėtros kliūtis; be to, pabrėžia, jog reikia didinti vartotojų pasitikėjimą jiems naudojantis teisėtomis tarpvalstybinėmis paslaugomis; pabrėžia, kad bendroji skaitmeninė rinka suteiks piliečiams galimybę visoje ES naudotis visų rūšių skaitmeniniu turiniu ir paslaugomis (muzika, audiovizualiniu turiniu, vaizdo žaidimais);

72. pritaria Komisijos vertinimui, kad išnaudoti visą internetinės bendrosios rinkos potencialą visų pirma trukdo tai, kad tebėra įvairių teisės nuostatų, standartų ir praktikų, kurios kartais sunkiai dera tarpusavyje, samplaika;

73. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) ir internetinio ginčų sprendimų (IGS), pabrėžia, jog svarbu juos efektyviai priimti, siekiant padėti spręsti tarpvalstybinius skundus ir konfliktus; be to, pabrėžia, jog svarbu, kad šie mechanizmai taptų plačiai žinomi vartotojams ir prekybininkams, kad jie galėtų pasiekti norimą praktinio veiksmingumo lygį; primena veiksmingo žalos atlyginimo mechanizmo, kaip priemonės, kuria užtikrinama, kad vartotojai galėtų ginti savo teises, svarbą, kartu pabrėžia, kad piliečiai turėtų būti išsamiau informuojami apie tokį mechanizmą ir kitas problemų sprendimo priemones; mano, kad tai turėtų padidinti tarpvalstybinį prekių ir paslaugų pirkimą ir padėti pašalinti likusias kliūtis, trukdančias ekonomikos augimui ir inovacijoms, ypač skaitmeninėje rinkoje, kurios šiuo metu neleidžia atsiskleisti visam skaitmeninės rinkos potencialui; pabrėžia, kad sukūrus Europos ginčų elektroninio sprendimo platformą nacionalinėje ir tarpvalstybinėje elektroninėje prekyboje sustiprės vartotojų pasitikėjimas bendrąja skaitmenine rinka;

74. pripažįsta, kad reikia ieškoti būdų, kaip padidinti piliečių pasitikėjimą internetine aplinka ir užtikrinti asmens duomenų ir privatumo apsaugą ir saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant geografinių, techninių ir organizacinių kliūčių, pasitaikančių šiuo metu taikant žalos atlyginimo mechanizmus, panaikinimą; mano, kad greitas ir ekonomiškas visų pirma dėl interneto sandorių kilusių ginčų sprendimas yra pagrindinė naudotojų pasitikėjimo sąlyga; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl ginčų pagal vartotojų teisę neteisminio ir internetinio sprendimo ir paskelbtą teisėkūros iniciatyvą dėl įmonių tarpusavio ginčų sprendimo;

75. atkreipia dėmesį į tai, kad buvo priimti Komisijos pasiūlymai dėl bendradarbiavimo priemonių teikiant mokėjimo paslaugas, siekiant kovoti su neteisėtu turiniu ar turinio naudojimu neturint leidimo; pabrėžia, kad bendradarbiavimą su privačiais subjektais reikėtų grįsti tvirta teisine sistema, kurią taikant būtų užtikrinama duomenų privatumas, vartotojų apsauga, žalos atlyginimo teisė ir visų šalių galimybė kreiptis į teismą; pabrėžia, kad visų pirma reikia veiksmingai įgyvendinti priemones, susijusias su pranešimu ir turinio šalinimu, aiškiai visiems užtikrinant pagarbą pagrindinei teisei į nešališką bylos nagrinėjimą pagal įstatymą įsteigtame nepriklausomame ir nešališkame teisme; pabrėžia, kad visiems veiklos vykdytojams, įskaitant mokėjimo paslaugų teikėjus ir reklamos paslaugų teikėjus, tenka vaidmuo kovojant su neteisėtu turiniu ir turinio naudojimu neturint leidimo;

76. labai palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“; ragina Komisiją, valstybes nares bei atitinkamą sektorių skatinti naujų technologijų naudojimą švietimo ir nepilnamečių apsaugos tikslais ir glaudžiai bei efektyviai bendradarbiauti siekiant, kad vaikams būtų teikiamos saugios interneto paslaugos; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti už švietimą ir mokymą bei būsimų kartų ateitį atsakingiems suaugusiesiems skirtus skaitmeninio raštingumo ir supažindinimo su skaitmeninėmis technologijomis projektus, kad jie susipažintų su IRT teikiamomis galimybėmis bei keliamais pavojais vaikams ir jaunuoliams ir kad sumažėtų kartų atotrūkis technologijų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti informacinių technologijų mokymo programas vartotojų teisių, pareigų ir pavojų vidaus skaitmeninėje rinkoje klausimais;

77. ragina suinteresuotuosius subjektus įsipareigoti atsakingai rodyti reklamą nepilnamečiams, ypač nerodyti agresyvios ir klaidinančios televizijos ir interneto reklamos ir gerbti bei visapusiškai paisyti galiojančių elgesio kodeksų ir panašių iniciatyvų;

78. mano, kad būtina remti švietimo ir kultūros darbų skaitmeninimą kuo daugiau oficialių ES kalbų, kad visuomenei būtų teikiamas vertingas ir naudingas turinys;

79. pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius principus santykiams su trečiųjų šalių skaitmeninėmis rinkomis reguliuoti, ypač dėl Sąjungos lygmens projektų, pvz., pasaulinio kultūros paveldo skaitmeninimo;

80. ragina Komisiją užtikrinti tinkamą taisyklių dėl atrankinio platinimo taikymą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo jomis ir diskriminacijos;

81. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų užtikrinamas tinklo neutralumas;

82. pažymi, kad konkurencijos, skaidrumo, perduodamų duomenų apimties valdymo ir paslaugų kokybės skatinimas ir taip pat patogų prisijungimas – tai minimalios būtinos sąlygos siekiant užtikrinti tinklo neutralumą; pakartoja savo paramą atviram internetui, kuriame turinys ir atskiros komercinės paslaugos negalėtų būti blokuojamos; primena naujausias Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) išvadas ir mano, kad reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti tinklo neutralumą;

83. dar kartą atkreipia dėmesį į galimus sunkumus, kai nesilaikoma tinklo neutralumo, įskaitant antikonkurencinius veiksmus, naujovių blokavimą, saviraiškos laisvės suvaržymą, vartotojų informavimo stoką ir privatumo pažeidimą ir į tai, kad dėl tinklo neutralumo trūkumo kenčia įmonės, vartotojai ir visa visuomenė;

84. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją internete, imantis veiksmų prieš nesąžiningą įmonių tarpusavio komercinę veiklą, pvz., interneto apribojimus, kainų kontrolę ir kvotas;

85. mano, kad pagrindinis prioritetas –plačiajuosčio ryšio tinklų tolesnis diegimas, visų pirma kaimo, izoliuotų ir atokiausių vietovių jungtys su elektroninio ryšio tinklais; todėl ragina Komisiją nuolat tikrinti ir, prireikus, reguliuojant užtikrinti, kad būtų išsaugotas tinklo neutralumas ir interneto paslaugų teikėjams nebūtų apsunkinama ar trikdoma jų prieiga prie tinklo infrastruktūros;

Konkurencingesnės ir integracinės Europos pagrindo kūrimas

86. ragina valstybes nares stiprinti informacijos ir komunikacijų infrastruktūrą bei palengvinti jos plėtrą, nes, nors visos valstybės narės turi nacionalines plačiajuosčio ryšio strategijas, tačiau tik kelios valstybės turi visapusiškus veiklos planus, į kuriuos įtraukti būtini tikslai, kurie padėtų visiškai įgyvendinti pavyzdinę iniciatyvą dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, išdėstytą „Europa 2020“ strategijoje; palankiai vertina naują Europos infrastruktūros tinklų priemonę, nes nuo jos itin priklauso veiksmingas nustatytos 2020 m. Europos skaitmeninės darbotvarkės, kurioje visiems žadama plačiajuosčio ryšio prieiga, tikslų ir tarpinio tikslo iki 2013 m. kiekvienam ES piliečiui turėti prieigą prie bazinio interneto ryšio įgyvendinimas;

87. pabrėžia, kad interneto paslaugos teikiamos tarpvalstybiniu mastu ir kad dėl to reikia imtis suderintų veiksmų atsižvelgiant į Europos skaitmeninę darbotvarkę; pažymi, kad Europos rinka su beveik 500 mln. žmonių, prijungta prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, padės inicijuoti vidaus rinkos kūrimą; pabrėžia, kad reikia susieti skaitmeninę darbotvarkę su naujų paslaugų, pvz., e. prekybos, e. sveikatos, e. mokymosi, e. bankininkystės ir e. valdžios paslaugų, teikimu;

88. pabrėžia, jog siekiant plėtoti Europos bendrąją skaitmeninę rinką svarbu toliau dėti pastangas siekiant visiems vartotojams suteikti visur esančią sparčią prieigą, skatinant prieigą prie fiksuoto ir mobiliojo interneto ryšio ir įdiegiant kitos kartos infrastruktūrą; pabrėžia, jog tam reikia įgyvendinti politiką, kuri skatintų konkurencingą prieigą; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti naują paskatą Europos sparčiojo ir itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio strategijai ir atnaujinti atitinkamus tikslus;

89. pabrėžia galimą naudą vartotojams ir įmonėms, jeigu teikiant viešąsias paslaugas būtų pereita prie skaitmeninių technologijų, ir ragina valstybes nares parengti tam skirtus nacionalinius planus, kurie turėtų apimti tikslus ir priemones siekiant ne vėliau kaip nuo 2015 m. visas viešąsias paslaugas teikti internetu; pripažįsta, kad spartieji tinklai yra būtina internetu teikiamų paslaugų kūrimo ir ekonomikos augimo sąlyga; ragina Europos Komisiją parengti geriausios pasaulyje skaitmeninės darbotvarkės tikslus, siekiant užtikrinti, kad Europa pirmautų pasaulyje interneto spartos ir ryšio srityje; ragina valstybes nares toliau vystyti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus ir priimti veiksmų planus, kuriuose būtų nurodytos konkrečios priemonės, skirtos plataus užmojo tikslams plačiajuosčio ryšio srityje įgyvendinti, taip pat pabrėžia lemiamą strateginę Komisijos Europos infrastruktūros tinklų priemonėje pasiūlytų priemonių svarbą;

90. apgailestauja, kad ES atsilieka šviesolaidinio interneto ryšio srityje; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio plėtrą ir diegimą ir ragina parengti ES plataus masto šviesolaidinės ryšio linijų iki galutinio paslaugų gavėjo įrengimo strategiją;

91. ragina valstybes nares parengti nacionalinius su kibernetiniais incidentais susijusių nenumatytų atvejų planus, siekiant kovoti su tarpvalstybinės svarbos kibernetiniais veiklos trikdžiais arba kibernetiniais išpuoliais, įskaitant Europos ir nacionalinius ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros planus, taip pat plėtoti atsparesnės ir patikimesnės infrastruktūros strategijas; pabrėžia, kad reikėtų stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje; primena, kad už tinklo ir informacijos saugumą atsakingi visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant naudotojus namuose, paslaugų teikėjus ir produktų kūrėjus; rekomenduoja skatinti vykdyti kibernetinio saugumo mokymus ir švietimo programas, skirtas kiek piliečiams, tiek ir profesionalams;

92. pabrėžia, kad mobiliaisiais įrenginiais vis dažniau naudojamasi internetu, ir ragina imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad mobiliajam internetui būtų suteikiama daugiau radijo dažnių spektro ir kad tais mobiliaisiais įrenginiais būtų teikiamos kokybiškesnės elektroninės paslaugos; pabrėžia, kad radijo dažnių spektro paskirstymas ateityje turi padėti pagrindą Europos lyderiavimui belaidžių prietaikų ir naujų paslaugų srityse, kad būtų paskatintas ES ekonomikos augimas ir konkurencingumas pasaulyje;

93. pažymi, kad kiek fiksuotu, tiek ir mobiliuoju ryšiu perduodamų duomenų apimtys didėja eksponentiškai, todėl valdant tokį padidėjusį duomenų srautą svarbu atlikti tam tikrus veiksmus, pvz. toliau darniai paskirstyti bevieliam plačiajuosčiam ryšiui spektro dažnius, padidinti spektro naudojimo efektyvumą ir greitai diegti naujos kartos prieigos tinklus;

94. pažymi, kad siekiant patenkinti būsimus pajėgumų poreikius visų pirma būtina įvertinti, ar reikia duomenų perdavimui mobiliuoju ryšiu atverti 700 MHz diapazoną;

95. palankiai vertina 2012 m. balandžio 20 d. paskelbtą naują Komisijos komunikatą dėl elektroninių viešųjų pirkimų; pabrėžia, kad elektroniniai viešieji pirkimai supaprastins viešųjų pirkimų procedūras, suteiks skaidrumo, sumažins naštą ir sąnaudas, padidins dalyvaujančių MVĮ skaičių ir užtikrins geresnę kokybę bei mažesnes kainas;

96. teigiamai vertina Komisijos teisėkūros pasiūlymą dėl reglamento dėl elektroninių operacijų elektroninio identifikavimo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuris padidins pasitikėjimą saugia skaitmenine aplinka ir jos patogumą ir kuris apima ES lygmens abipusį pranešimuose nurodytų elektroninės atpažinties schemų pripažinimą ir priėmimą ir todėl gali sudaryti sąlygas saugiai ir sklandžiai elektroninei įmonių, piliečių ir viešosios valdžios institucijų sąveikai, tokiu būdu didindamas viešųjų ir privačių internetinių paslaugų, e. verslo ir e. prekybos veiksmingumą ES; pabrėžia elektroninio parašo ir abipusio elektroninės atpažinties pripažinimo Europos lygmeniu svarbą, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą Europos vartotojams ir įmonėms; pabrėžia, kad svarbu kartu užtikrinti sąveikumą visoje ES ir asmens duomenų apsaugą;

97. atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo sektoriaus naudojimasis informacinėmis ir ryšių technologijomis yra pagrindinis veiksnys kuriant skaitmeninę ir žinių visuomenę, ir todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau kurti saugias ir veiksmingas e. paslaugas; pažymi, kad tarpvalstybinis sąveikumas yra būtina sąlyga siekiant įdiegti tarpvalstybinių e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimus, ypač kai tai susiję su e. atpažintimi ir e. parašais;

98. primena, kad savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje dėl konkurencingos skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė Parlamentas pabrėžė kaip svarbu užtikrinti teisinį tikrumą, aiškią techninę aplinką, atvirus ir sąveikius e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimus, grindžiamus bendrais teisiniais reikalavimais, verslo procesais ir techniniais standartais, kad juos būtų lengviau masiškai įdiegti; ragina Komisiją įvertinti, ar būtina nustatyti vienodus ir atvirus visos Sąjungos e. atpažinties ir e. parašų standartus; pažymi, kad tarpvalstybinės prieigos prie viešojo administravimo institucijų teikiamų elektroninių paslaugų pagrindinės kliūtys susijusios su e. parašų naudojimu ir e. atpažintimi bei e. valdžios sistemų nesuderinamumu ES lygmeniu; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl elektroninių operacijų elektroninio identifikavimo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje;

99. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

  • [1]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0209.
  • [2]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0211.
  • [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0491.
  • [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0492.
  • [5]  OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
  • [6]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0453.
  • [7]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0307.
  • [8]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0484.
  • [9]  OL C 50 E, 2012 2 21, p. 1.
  • [10]  OL L 189, 2010 7 22, p. 1.
  • [11]  OL L 95, 2010 4 15, p. 1.
  • [12]  OL C 349 E, 2010 12 22, p. 1.
  • [13]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0453.
  • [14]  OL C 67 E, 2010 3 18, p. 112.
  • [15]  OL C 46 E, 2010 2 24, p. 26.
  • [16]  OL C 295 E, 2009 12 4, p. 43.
  • [17]  OL C 146 E, 2008 6 12, p. 370.
  • [18]  OL L 364, 2004 12 9, p. 1.
    6 OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
  • [19]  OL L 376, 2006 12 27, p. 21.
  • [20]  OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
  • [21]  OL L 376, 2006 12 27, p. 21.
  • [22]  OJ C 292 E, 1.12.2006, p. 109.
  • [23]  OJ C 305E, 14.12.2006, p.247.
  • [24]  OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
  • [25]  OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
  • [26]  http://www.un.or.at/unictral
  • [27]  OL L 271, 2002 10 9, p. 16.
  • [28]  OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
  • [29]  OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
  • [30]  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
  • [31]  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).
  • [32]  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (OL L 337, 2009 12 18, p.11) ir 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL L 337, 2009 12 18, p.37).

AIŠKINAMOJI DALIS

Europa šiuo metu patiria didelius iššūkius. Ekonomikos krizė stipriai paveikė mūsų ekonomiką, valstybes, visuomenę, šeimas. Su dabartiniais sunkumais susiduriame būtent tada, kai galbūt labiau nei bet kada mums reikia apgalvoti politiką ir apsvarstyti idėjas. Kiekviena krizė, kiekvienas toks etapas, kokį išgyvename dabar, reiškia ir galimybę tobulėti, pagalvoti, kodėl patekome į tokią padėtį, ir ištaisyti padarytas klaidas, judėti į priekį ir daryti būtinus pakeitimus. Todėl sunkiausi laikai kartu atneša ir daugiausia galimybių keistis, atrasti save iš naujo ir tokiu būdu susikurti geresnę padėtį.

Gyvename ir didelių, precedento neturinčių socialinių, ekonominių ir technologinių pokyčių laikais. Vadinamoji skaitmeninė revoliucija mūsų gyvenimą stipriai pakeitė įvairiose srityse. Nauji prekybos, bendravimo su kitais asmenimis, informacijos paieškos, gaminių ir kainų palyginimo, mokymosi būdai, taip pat daugelis kitų dalykų pasikeitė taip stipriai, kaip prieš daugelį metų negalėjome nė įsivaizduoti.

Skaitmeninė revoliucija pakeitė ir įmonių veiklos būdą, o pastaraisiais metais interneto ekonomikos poveikis tiesiog milžiniškas. Ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, vartotojų galimybių, produktų įvairovės, prieinamų kainų galimybės ir nauda bei įmonių galimybės yra tiesiog neaprėpiamos. Tai aiškiai matyti ir iš skaičių: kai kuriose G8 šalyse per penkerius pastaruosius metus internetas sukūrė 20 proc. ekonomikos augimo ir 25 proc. naujų darbo vietų. Kiekvienai ne internetiniame sektoriuje prarastai darbo vietai internetinis sektorius sukuria 2,6 naujos darbo vietos. Visas interneto galimybes išnaudojančios įmonės sukuria dvigubai daugiau darbo vietų nei tos, kurios šiomis galimybėmis nepasinaudoja. Jei lygintume atskirus sektorius, su internetu susijęs vartojimas ir išlaidos dabar yra didesni nei žemės ūkio arba energetikos sektoriuje. Ir šis sektorius augs toliau.

Kaip teigiama naujausiame Boston Consulting Group atliktame tyrime „Interneto ekonomika G20 šalyse“, iki 2016 m. visame pasaulyje bus 3 mlrd. interneto naudotojų, o interneto ekonomikos vertė G20 šalyse pasieks 4,2 trln. USD. Jei interneto ekonomika būtų valstybės ekonomika, ji užimtų vietą didžiausios ekonomikos pasaulio valstybių penkete – po JAV, Kinijos, Japonijos bei Indijos ir prieš Vokietiją. 2010 m. visose G20 valstybėse interneto ekonomika jau sudarė 4,1 proc. BVP, t. y. jos apimtis siekė 2,3 trln. USD, ir pralenkė Italijos ir Brazilijos ūkį. Kai kurių valstybių ekonomikoje internetas sukuria iki 8 proc. BVP ir. yra varomoji ekonomikos augimo jėga, kurianti darbo vietas.

Vis dėlto Europos Sąjungoje bendroji skaitmeninė rinka nebuvo plėtojama taip sparčiai, kaip galėtų, mes neišnaudojome visų skaitmeninės ekonomikos pranašumų. Dabartinis teisinis nenuoseklumas vartotojus ir įmones sulaiko nuo tarpvalstybinės prekybos. Tarpvalstybiniu mastu veikiančios įmonės Europoje susiduria su 27 skirtingais taisyklių rinkiniais tokiose svarbiose srityse kaip PVM, pašto paslaugos arba intelektinės nuosavybės teisės, o tai tik keli pavyzdžiai, dėl kurių smarkiai padidėja visos Europos mastu vykdomo verslo išlaidos, kartais tampančios tiesiog nepakeliamos, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Europos Sąjungoje 99 proc. įmonių klasifikuojamos kaip MVĮ. Jos yra ES ekonomikos pagrindas, nes jose sukuriama 85 proc. visų darbo vietų.

Skaitmeninė ekonomika galėtų nulemti jų plėtrą ir padėti joms išbristi iš šios krizės. Todėl būtina įveikti tas kliūtis ir suteikti įmonėms naujų galimybių, paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Kita vertus, ne mažiau svarbus ir vartotojų galimybių pasinaudoti visais bendrosios skaitmeninės rinkos pranašumais apribojimas. Kadangi dauguma internetinių parduotuvių nenori parduoti prekių bet kurios ES valstybės gyventojams (dėl jau minėtų priežasčių), internetinių sandorių sudarymas dažnai nutraukiamas, jei vartotojas gyvena už atitinkamos rinkos ribų. Dėl šios priežasties neįvykdoma 61 proc. visų tarpvalstybinių užsakymų.

Kaip teigiama naujausioje Vartotojų rinkos rezultatų suvestinėje ir jos tyrime apie elektroninę prekybą prekėmis, 13 iš 15 produktų, apie kurių kainas surinkti duomenys, kategorijų vartotojai gali sutaupyti. Iš tyrimo taip pat paaiškėjo, kad pirkdami internetu vartotojai turi mažiausiai dvigubai didesnį pasirinkimą nei pirkdami ne internetu. Pirkdami internetu visos ES teritorijoje, jie gali rinktis iš 16 kartų didesnio produktų asortimento. Pirkdami internetu Europos vartotojai jau dabar laimi apie 11,7 mlrd. EUR per metus vien pirkdami prekes (tai prilygsta 0,12 proc. ES BVP). Jei elektroninė prekyba išaugtų ir sudarytų 15 proc. visos mažmeninės prekybos bei būtų pašalintos kliūtys bendrajai skaitmeninei rinkai, bendra nauda vartotojų gerovei siektų 204 mlrd. EUR (tai prilygsta 1,7 proc. ES BVP).

Tai yra keturis kartus daugiau nei būtų nepašalinus rinkų susiskaidymo dėl valstybių sienų. Du trečdalius naudos vartotojai gauna dėl didesnio pasirinkimo internete, kuris ypač išauga renkantis daugiau nei vienoje valstybėje.

Europa atsidūrė būsimo ekonominio vystymosi kryžkelėje, ir turime nuspręsti, ar suteiksime savo įmonėms gerą ar priešišką verslo aplinką. Turėtume nuspręsti, ar renkamės Europą be kliūčių, ar toliau liekame Europoje, kurioje kuriamos kliūtys verslo ir darbo vietų kūrimui.

Šiais metais, kai švenčiame bendrosios rinkos sukūrimo dvidešimtmetį, turėtume suteikti būtiną impulsą mūsų ekonomikai, tai yra sukurti bendrąją skaitmeninę rinką. Praeito amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose keturių laisvių įgyvendinimas atvėrė milžiniškas galimybes. Šiandien, bendrąją rinką išplėsdami į bendrąją skaitmeninę rinką, sukurtume dar daugiau galimybių. Skaitmeninė revoliucija mūsų ekonomikai, mūsų įmonėms ir piliečiams siūlo galimybę prisidėti prie ekonomikos augimo ir kurti darbo vietas visoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje.

Per pastaruosius porą metų Europos institucijos parengė ne vieną iniciatyvą šiuo klausimu, parengti įvairūs Europos Komisijos komunikatai ir Europos Parlamento pranešimai. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas sukūrė specialią bendrosios skaitmeninės rinkos ir elektroninės prekybos klausimų darbo grupę, kuri analizuoja kliūtis ir siūlo konkrečias veiksmų kryptis esamai padėčiai gerinti. Bet turime žengti toliau. Reikia konkretesnių politikos pasiūlymų, esmingesnių dabartinės padėties reformų.

Europa iš pramonės amžiaus greitai juda pasaulinės, tinklu susietos žinių ir paslaugų ekonomikos link. Tai neišvengiamai lemia ne tik ekonomikos, bet ir institucijų bei sistemų, kurios buvo sukurtos kitokiai epochai, pokyčius. Pabrėžiant nepaprastą naujų technologijų keičiamosios galios, taip pat švietimo, įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą svarbą, šia iniciatyva siekiama paskatinti diskusiją ir sutelkti visuomenės dėmesį į svarbiausius sėkmingai žinių ekonomikai klausimus.

Pranešėjas palankiai vertina Komisijos komunikate „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ pateiktas penkias rekomendacijas dėl veiksmų kuriant šios srities politiką ir praktiką, tačiau toliau nurodytais keturiais tarpusavyje susijusiais veiklos punktais norėtų išsamesnės analizės.

1. Mažosios ir vidutinės įmonės.

ES jau daug nuveikė gerindama MVĮ padėtį, bet dar reikės įdėti daug pastangų mažinant biurokratiją, supaprastinant galimybes naudotis finansinėmis priemonėmis ir pagerinant MVĮ galimybes patekti į Europos ir tarptautinę rinkas. Europoje yra apie 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių, jos sudaro 99 proc. visų įmonių ir sukuria 85 proc. darbo vietų. MVĮ yra pagrindinė ekonomikos augimo, inovacijų, darbo vietų kūrimo ir socialinės integracijos varomoji jėga. IRT, kaip pripažįstama Europos Sąjungos skaitmeninėje darbotvarkėje (vienoje iš pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų), suteikė didelį impulsą augti, padidino produktyvumą MVĮ sektoriuje, o tai savo ruožtu pagerino piliečių ir vartotojų gerovę. Novatoriškoms MVĮ tenka ypatingas vaidmuo kuriant inovacijas ir augimą, nes jų naudojamos naujos pokyčius skatinančios technologijos suteikia naujos energijos tiek pramonės, tiek viešojo sektoriaus produktyvumui, našumui ir konkurencingumui. Novatoriškos įmonės jau dabar yra Europos ekonomikos augimo varomoji jėga, nes su IRT sektoriumi siejama apie 25 proc. BVP augimo.

Intensyviai technologijas naudojančios MVĮ ne tik dvigubai sparčiau auga ir dvigubai daugiau eksportuoja nei kitos įmonės, bet ir sukuria dukart daugiau darbo vietų. Visos visų sektorių įmonės turi labiau naudotis technologijomis. Remiantis McKinsey pasaulinio instituto (angl. McKinsey Global Institute) duomenimis, 75 proc. interneto sukuriamos ekonominės vertės kyla iš tradicinių įmonių, kurios naudojasi internetinėmis technologijomis savo veiklos išlaidoms sumažinti.

2. Likusių kliūčių kuriant bendrąją skaitmeninę rinką įveikimas. Bendroji skaitmeninė rinka gali padėti siekti daugelio ES politikos tikslų, įskaitant ir strategijos „Europa 2020“ tikslus modernizuoti Europos darbo rinką ir padaryti ekonomiką ekologiškesnę. Vis dėlto šiuo metu turime ne vieną, o 27 bendrąsias skaitmenines rinkas. Turime atnaujinti esamas taisykles, kad galėtume sukurti bendrąją skaitmeninę rinką. Nesant vienalytės ES bendrosios skaitmeninės rinkos, daugelis MVĮ negali pasinaudoti interneto ir IRT teikiama nauda, nes jos negali sau leisti tų pačių teisinių, mokestinių ir (arba) administracinių išlaidų kaip didelės įmonės. Jei Europa tikisi pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos galimybėmis ekonomikos sektoriuje, kuriame bus nulemtas ateities konkurencingumas, darbo vietų kūrimas ir produktyvumas, toliau išvardytų užduočių, neskaitant kitų priemonių, įvykdymas yra sine qua non sąlyga:

   paspartinti itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio plėtrą ir įdiegimą;

   sukurti patikimas, saugias ir efektyvias internetinio mokėjimo sistemas;

   suderinti ir supaprastinti sudėtingas ir besidubliuojančias PVM sistemas;

   sumažinti tarpvalstybines pirkinių pristatymo išlaidas ir padidinti pristatymo patikimumą;

   sukurti visą Europą apimančią sistemą, kurioje būtų taikomos suderintos duomenų apsaugos taisyklės ir būtų atsižvelgta į naujas technologijas, pvz., į nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas;

   sukurti intelektinės nuosavybės teisių Europos Sąjungos strategiją;

   tinkamai taikyti Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalį.

3. Pasitikėjimo bendrąja skaitmenine rinka kūrimas. Pasitikėjimas – vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurio priklauso sėkminga elektroninės prekybos ir internetinių paslaugų plėtra. Būtina imtis tolesnių priemonių elektroninės prekybos augimui skatinti sukuriant pasitikėjimą. Reikia sukurti internetinę rinką, kuria vartotojai galėtų pasitikėti, nes būtų užtikrintas skaidrumas, saugumas ir vartotojų teisių apsauga. Pagrindiniai statistikos duomenys yra iškalbingi ir jie turėtų būti aiškus įspėjimas politikos formuotojams:

   ES vis dar labai silpna sparčiojo plačiajuosčio ryšio srityje, nes tik 0,9 proc. tinklų veikia 100 megabitų per sekundę greičiu, o tai toli gražu neatitinka Skaitmeninės darbotvarkės tikslo – iki 2020 m. pasiekti 50 proc. itin didelės spartos interneto skvarbos;

   Europoje neparengiama pakankamai IRT specialistų, prognozuojama, kad iki 2015 m. trūks iki 700 000 specialistų, ir tai fiksuojama esant rekordiniam 10,2 proc. nedarbo lygiui ir nerimą keliančiam 22,4 proc. jaunimo nedarbo lygiui;

   beveik kas antro Europos vartotojo nedomina tarpvalstybiniai sandoriai, nes jie nerimauja dėl pirkinio pristatymo saugumo – šis rodiklis vidutiniškai du kartus didesnis, palyginti su pristatymu šalies viduje;

   35 proc. interneto vartotojų vengia pirkti internetu, nes nerimauja dėl mokėjimų saugumo, teisinio tikrumo stokos ir kt.

Europos Sąjungos pasitikėjimo internetinio ženklo sukūrimas būtų kitas žingsnis, kuriuo būtų galima toliau stiprinti jau minėtomis priemonėmis padėtus pagrindus ir taip sukurti efektyvius bei prieinamus AGS ir IGS būdus arba toliau stiprinti kitas įgyvendinimo užtikrinimo priemones. Pasitikėjimui skatinti būtų labai svarbus veiksmingos elektroninio parašo sistemos sukūrimas, taip pat ES internetinių teisių kodekso išleidimas ir geresnis informavimas apie vartotojų teises Europos Sąjungoje.

4. Konkurencingesnės Europos pagrindo kūrimas. Atsilikę IRT ir inovacijų srityje, patirtume žlugdančių ilgalaikių padarinių. Todėl bendroji skaitmeninė rinka skubiai ir pirmumo tvarka turi tapti pagrindu verslo aplinkai, palengvinsiančiu įmonių investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Tokios priemonės kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonė, elektroniniai viešieji pirkimai, elektroninio parašo gairės bei kitos taptų svarbiu katalizatoriumi, kuris pagelbėtų kuriant pagrindą įmonių technologijų plėtrai ir inovacijoms.

Pranešėjo nuomone, būtent esamų ES taisyklių įgyvendinimas ir pritaikymas siekiant baigti bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą padės Europai tapti lygiaverte savo konkurentėms pasaulinėje rinkoje, taip pat sudarys sąlygas jai rasti išeitį iš dabartinės finansų krizės, kurią ji įveiks stipresnė ir pasirengusi spręsti XXI amžiaus pasaulinės ekonomikos problemas.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (10.9.2012)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl Bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo
(2012/2030(INI))

Nuomonės referentas: Aldo Patriciello

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad interneto paslaugos teikiamos tarpvalstybiniu mastu ir kad dėl to reikia imtis suderintų veiksmų atsižvelgiant į Europos skaitmeninę darbotvarkę;

2.  pažymi, kad Europos rinka su beveik 500 mln. žmonių, prijungta prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, padės inicijuoti vidaus rinkos kūrimą; pabrėžia, kad reikia susieti skaitmeninę darbotvarkę su naujų paslaugų, pvz., elektroninės prekybos, e. sveikatos, e. mokymosi, e. bankininkystės ir e. valdžios paslaugų, teikimu;

3.  primena, kad skaitmeninė bendroji rinka – 500 mln. vartotojų rinka, kurioje paslaugos gali laisvai judėti, yra labai svarbi konkurencingumo ir ekonomikos augimo varomoji jėga, suteikianti aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų ir sudaranti palankesnes sąlygas ES tapti žinių ekonomika;

4.  pabrėžia, kad plačiajuostis ryšys ir internetas yra svarbūs ekonomikos augimo, žinių visuomenės, darbo vietų kūrimo, inovacijų ir Europos konkurencingumo skatinimo veiksniai, jie taip pat svarbūs skatinant elektroninę prekybą ir paslaugas; pabrėžia, kad vartotojams ir įmonėms norint visapusiškai naudotis interneto privalumais reikalingas plačiajuostis ryšys;

5.  pažymi, kad konkurencijos, skaidrumo, perduodamų duomenų apimties valdymo ir paslaugų kokybės skatinimas ir taip pat patogų prisijungimas – tai minimalios būtinos sąlygos siekiant užtikrinti tinklo neutralumą; pakartoja savo paramą atviram internetui, kuriame turinys ir atskiros komercinės paslaugos negalėtų būti blokuojamos; primena naujausias Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) išvadas ir mano, kad reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti tinklo neutralumą;

6.  dar kartą atkreipia dėmesį į galimus sunkumus, kai nesilaikoma tinklo neutralumo, įskaitant antikonkurencinius veiksmus, naujovių blokavimą, saviraiškos laisvės suvaržymą, vartotojų informavimo stoką, privatumo pažeidimą ir į tai, kad dėl tinklo neutralumo trūkumo kenčia įmonės, vartotojai ir visa visuomenė;

7.  pabrėžia, jog siekiant plėtoti Europos bendrąją skaitmeninę rinką svarbu toliau dėti pastangas siekiant visiems vartotojams suteikti visur esančią sparčią prieigą, skatinant prieigą prie fiksuoto ir mobiliojo interneto ryšio ir plėtojant kitos kartos infrastruktūrą; pabrėžia, jog tam reikia įgyvendinti politiką, kuri skatintų konkurencingą prieigą;

8.  pabrėžia, jog siekiant sukurti visiškai veikiančią bendrąją skaitmeninę rinką reikia koordinuotų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog visi piliečiai, nepaisant jų amžiaus, buvimo vietos, išsilavinimo ir lyties, turėtų prieigą prie interneto ir reikiamų naudojimosi juo įgūdžių;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti naują paskatą Europos sparčiojo ir itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio strategijai ir atnaujinti atitinkamus tikslus;

10. tvirtina, kad kompetencija skaitmeninių technologijų srityje yra itin svarbi plėtojant konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką ir kad visi europiečiai turėtų įgyti tinkamų skaitmeninių įgūdžių; atkreipia dėmesį į labai svarbų įsipareigojimą sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas iki 2015 m. vidurio;

11. pripažįsta, kad reikia ieškoti būdų, kaip padidinti piliečių pasitikėjimą internetine aplinka ir užtikrinti jų teises ir laisves, susijusias su privatumu, duomenų apsauga ir saviraiškos ir informacijos laisve, įskaitant geografinių, techninių ir organizacinių kliūčių panaikinimą taikant žalos atlyginimo mechanizmus;

12. tvirtai įsitikinęs, kad privatumo apsauga yra ne tik svarbiausia Europos Sąjungos vertybė, bet jai taip pat tenka pagrindinis vaidmuo didinant būtiną naudotojų pasitikėjimą skaitmenine aplinka, kad galėtų būti visiškai sukurta bendroji skaitmeninė rinka; todėl teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus pritaikyti Duomenų apsaugos direktyvą prie dabartinės skaitmeninės aplinkos ir tokiu būdu skatinti inovatyvų internetinės aplinkos pobūdį ir sparčiau plėtoti perspektyvias naująsias technologijas, pvz., nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas;

13. pabrėžia, kad interneto rinkos turėtų būti kiek įmanoma lankstesnės, kad būtų sudarytos didesnės šio sektoriaus verslumo ir plėtros galimybės;

14. ragina kurti integruotą Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinką; ragina tuo pat metu kurti paprastesnę e. sąskaitų faktūrų išrašymo sistemą; šiais abiem klausimais pabrėžia, jog siekiant sudaryti sąlygas maksimaliam rinkos galimybių panaudojimui ir konkurencijai svarbu užtikrinti sąveikumą ir taikyti atvirus standartus;

15. pabrėžia, kad gerai veikianti skaitmeninė ekonomika būtina, jei norima, kad gerai veiktų visos ES ekonomika; vis dėlto pažymi, kad šiuo metu laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui labai trukdo nevienodos nacionalinio lygmens taisyklės, kai įmonės Europos Sąjungoje susiduria su daugybe tarpvalstybinės prekybos kliūčių, daugiausia dėl skirtingų valstybėse narėse taikomų taisyklių tokiose srityse kaip vartotojų apsauga, PVM, konkrečių produktų reguliavimas ir mokėjimų operacijos; ragina ES institucijas iki 2015 m. tvirčiau įsipareigoti pašalinti pagrindines tarpvalstybinių sandorių internetu reguliavimo kliūtis; ragina Komisiją toliau teikti pasiūlymus dėl tikslinių teisėkūros veiksmų pagrindinėms kliūtims išspręsti;

16. pabrėžia vieno langelio sistemos svarbą PVM, siekiant sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas tarpvalstybinei elektroninei prekybai ir skatinti e. sąskaitų faktūrų išrašymą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad tokia vieno langelio sistema turėtų būti kuriama tik esamų institucijų sistemoje nedidinant naštos mokesčių mokėtojams;

17. teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuris apima ES lygmens abipusį pranešimuose nurodytų elektroninės atpažinties schemų pripažinimą ir priėmimą ir todėl gali sudaryti sąlygas saugiai ir sklandžiai elektroninei įmonių, piliečių ir valstybės institucijų sąveikai tokiu būdu didindamas viešųjų ir privačių internetinių paslaugų, e. verslo ir e. prekybos veiksmingumą ES;

18. pabrėžia, jog svarbu laikytis suderinto požiūrio į išimtis ir apribojimus autorių teisių srityje, taip pat taikyti suderintas teisės aktuose nustatytas, dažnai moksliniams tyrėjams ir kūrėjams naudingas išimtis prekių ženklams ir patentams siekiant užtikrinti geresnes sąlygas naujoms novatoriškoms paslaugoms kurti, teikti ir naudoti ir užtikrinti mokslinių tyrėjų grupėms, novatoriams, menininkams ir naudotojams teisinį aiškumą, būtiną, kad atsirastų klestinti Europos skaitmeninė aplinka;

19. pabrėžia, jog, siekiant padidinti tarpvalstybinės prekybos mastą, būtina, kad ES skubiai užtikrintų įmonių ir vartotojų pasitikėjimą ir suteiktų jiems prekybos internetu priemonių; todėl ragina supaprastinti licencijavimo sistemas ir kurti veiksmingą autorių teisių sistemą;

20. pritaria Komisijai, jog nereikia persvarstyti dabartinės Elektroninės prekybos direktyvoje nustatytos teisinės sistemos; vis dėlto pabrėžia, kad reikia išsamesnio išaiškinimo pranešimų ir veiksmų procedūrų vykdymo neteisėto turinio atvejais klausimu;

21. pabrėžia galimą naudą vartotojams ir įmonėms, jeigu teikiant viešąsias paslaugas būtų pereita prie skaitmeninių technologijų, ir ragina valstybes nares parengti nacionalinius perėjimo prie skaitmeninių technologijų teikiant viešąsias paslaugas planus, kurie turėtų apimti tikslus ir priemones siekiant 2015 m. viešąsias paslaugas teikti internetu ir padaryti jas prieinamas;

22. atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo sektoriaus naudojimasis informacinėmis ir ryšių technologijomis yra pagrindinis veiksnys kuriant skaitmeninę ir žinių visuomenę, ir todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau kurti saugias ir veiksmingas e. paslaugas; pažymi, kad tarpvalstybinė sąveika yra būtina sąlyga siekiant priimti sprendimus dėl tarpvalstybinių e. sąskaitų faktūrų išrašymo, ypač kai tai susiję su e. atpažintimi ir e. parašais;

23. savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje „Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė“ Europos Parlamentas pabrėžia teisinio tikrumo, aiškios techninės aplinkos ir atvirų ir sąveikių e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimų, grindžiamų bendrais teisiniais reikalavimais, verslo procesais ir techniniais standartais, kad juos būtų lengviau masiškai įdiegti, svarbą;

24. atkreipia dėmesį į būtinybę toliau stengtis suderinti intelektinės nuosavybės teisių taisykles užtikrinant piliečių teises ir laisves, kad būtų galima palengvinti bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimą;

25. ragina Komisiją įvertinti, ar būtina nustatyti vienodus ir atvirus Europos Sąjungos e. atpažinties ir e. parašų standartus;

26. pažymi, kad tarpvalstybinės prieigos prie valstybinių administracijų teikiamų elektroninių paslaugų pagrindinės kliūtys susijusios su e. parašų naudojimu ir e. atpažintimi bei e. valdžios sistemų nesuderinamumu ES lygmeniu; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Reglamento dėl elektroninių operacijų elektroninio identifikavimo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje;

27. ragina valstybes nares parengti nacionalinius su kibernetiniais incidentais susijusių nenumatytų atvejų planus, siekiant kovoti su tarpvalstybinės svarbos kibernetiniais veiklos trikdžiais arba kibernetiniais išpuoliais, įskaitant Europos ir nacionalinius ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros planus, ir plėtoti atsparesnės ir patikimesnės infrastruktūros strategijas; pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti aktyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje; primena, kad už tinklo ir informacijos saugumą atsakingi visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant naudotojus namuose, paslaugų teikėjus ir produktų kūrėjus; rekomenduoja skatinti vykdyti kibernetinio saugumo mokymus ir švietimo programas, skirtas kiek piliečiams, tiek ir profesionalams;

28. pabrėžia, kad mobiliaisiais įrenginiais vis dažniau naudojamasi internetu, ir ragina imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad mobiliajam internetui būtų teikiama daugiau radijo spektro ir kad tais mobiliaisiais įrenginiais būtų teikiamos kokybiškesnės elektroninės paslaugos; radijo spektro paskirstymas ateityje turės padėti pagrindą Europos lyderiavimui belaidžių prietaikų ir naujų paslaugų srityse, kad būtų paskatintas ES ekonomikos augimas ir konkurencingumas pasaulyje;

29. pažymi, kad kiek fiksuotu, tiek ir mobiliuoju ryšiu perduodamų duomenų apimtys didėja eksponentiškai, todėl svarbu atlikti tokius veiksmus siekiant užtikrinti padidėjusį duomenų judėjimą, pvz. toliau darniai paskirstyti bevieliam plačiajuosčiam ryšiui spektro dažnius, padidinti spektro veiksmingumą ir greitai diegti naujos kartos prieigos tinklus;

30. pažymi, kad siekiant įvykdyti būsimus pajėgumų reikalavimus, visų pirma, būtina įvertinti, ar reikia duomenų perdavimui mobiliuoju ryšiu atverti 700 MHz juostą;

31. pripažįsta, kad spartieji tinklai yra būtina internetu teikiamų paslaugų kūrimo ir ekonomikos augimo sąlyga; ragina Europos Komisiją parengti geriausios pasaulyje skaitmeninės darbotvarkės tikslus, kuriuos įgyvendinus Europa pirmaus pasaulyje interneto spartos ir ryšio srityje; ragina valstybes nares toliau rengti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus ir priimti veiksmų planus, kuriuose būtų nurodytos konkrečios priemonės, skirtos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytiems plataus užmojo tikslams įgyvendinti, taip pat pabrėžia lemiamą strateginę Europos Komisijos Europos infrastruktūros tinklų priemonėje pasiūlytų priemonių svarbą;

32. apgailestauja, kad ES atsilieka šviesolaidinio interneto ryšio srityje; todėl ragina valstybes nares ir Europos Komisiją paspartinti itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio plėtrą ir diegimą ir ragina parengti ES plataus masto šviesolaidinės ryšio linijos iki galutinio paslaugų gavėjo įrengimo strategiją;

33. mano, kad siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką itin svarbu nuosekliai plėtojant IRT taip pat skatinti IRT mokslinių tyrimų pažangą ir didinti viešąsias ir privačias investicijas į rizikingus bendrus IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas; pabrėžia, kad Europa turėtų pirmauti kuriant interneto technologijas ir standartus; siūlo būsimose finansinėse programose ir programoje „Horizontas 2020“ gerokai padidinti ES IRT mokslinių tyrimų biudžetą;

34. pažymi, kad greitas itin spartaus plačiajuosčio ryšio įdiegimas būtinas siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą pasaulyje, plėtoti Europos produktyvumą ir kurti naujas ir mažas įmones, galinčias tapti įvairių sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, gamybos ir paslaugų pramonės, lyderėmis;

35. ragina imtis specialių priemonių, siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų visas galimybes naudotis plačiajuosčio ryšio potencialu elektroninės prekybos ir elektroninių viešųjų pirkimų srityse; ragina Komisiją remti valstybių narių iniciatyvas ugdyti MVĮ skaitmeninį raštingumą ir skatinti novatoriškus internetinio verslo modelius įgyvendinant Konkurencijos ir inovacijų programą (CIP) ir ateityje ją pakeisiančią Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME);

36. pripažįsta labai svarbų nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų potencialą ir ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti Europos nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų strategiją;

37. ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti informacinių technologijų mokymo programas vartotojų teisių, pareigų ir pavojų vidaus skaitmeninėje rinkoje klausimais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Amelia Andersdotter, Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Maria Da Graça Carvalho, Jürgen Creutzmann, Brian Crowley, Pilar del Castillo Vera, Gaston Franco, András Gyürk, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Béla Kovács, Jaroslav Paška, Vittorio Prodi, Herbert Reul, Jens Rohde, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ioan Enciu, Françoise Grossetête, Roger Helmer, Marian-Jean Marinescu, Zofija Mazej Kukovič, Vladimír Remek, Silvia-Adriana Ţicău

Kultūros ir švietimo komitetoNUOMONĖ  (16.7.2012)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl Bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo
(2012/2030(INI))

Nuomonės referentė: Marietje Schaake

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  remia Komisijos pasiryžimą stiprinti ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti IRT infrastruktūrą siekiant įveikti skaitmeninę atskirtį; primena, kad plėtojant IRT infrastruktūrą daromas teigiamas poveikis Europos Sąjungos socialinei sanglaudai, ekonomikos augimui ir konkurencingumui, taip pat komunikacijai, kūrybiškumui ir piliečių prieigai prie švietimo ir informacijos; palankiai vertina iniciatyvas pagal regioninės plėtros ir kaimo plėtros programas bei EIB iniciatyvas gerinti kaimo vietovių jungtis su IRT infrastruktūra;

2.  remia galimybes bendradarbiauti su mokslinių tyrimų įstaigomis; palankiai vertina Komisijos planus skatinti viešąsias ir privačias investicijas į transeuropinius telekomunikacijų tinklus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir pabrėžia tvaraus transeuropinio skaitmeninio tinklo sukūrimo reikšmę ES ekonomikos augimui ir konkurencingumui;

3.  pabrėžia, kad atsiskaitant už žiniasklaidos ir kultūrinę medžiagą internete taikomi labai maži mokėjimai tampa vis svarbesni ir kad, vis dėlto, galima ir toliau siekti užtikrinti patogesnį jų naudojimą, ir mano, jog nedideli mokėjimai yra naudinga priemonė užtikrinant, kad kūrėjams būtų atlyginama už galimybę visuomenei prieinamu būdu naudotis teisėtu turiniu; todėl mano, jog labai maži mokėjimai yra veiksmingas būdas kovoti su neteisėtu turiniu; vis dėlto pabrėžia, kad su internetinėmis mokėjimo sistemomis susijusios problemos, pvz., sąveikumo trūkumas ir vartotojams tenkančios didelės labai mažų mokėjimų sąnaudos, turi būti sprendžiamos siekiant parengti paprastas, naujoviškas ir rentabilias priemones, naudingas vartotojams ir skaitmeninėms sistemoms;

4.  pabrėžia, kad plečiant teisėtą kultūrinio turinio pasiūlą internete prieinamomis kainomis galima ilgam išstumti neteisėtas interneto platformas;

5.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama įveikti Bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo kliūtis, o svarbiausia – pašalinti internetu teikiamų teisėtų tarpvalstybinių paslaugų plėtros kliūtis; be to, pabrėžia, jog reikia didinti vartotojų pasitikėjimą jiems naudojantis teisėtomis tarpvalstybinėmis paslaugomis;

6.  pabrėžia, kad bendroji skaitmeninė rinka suteiks piliečiams galimybę visoje ES naudotis visų rūšių skaitmeniniu turiniu ir paslaugomis (muzika, audiovizualiniu turiniu, vaizdo žaidimais);

7.  ragina Komisiją greičiau parengti pasiūlymą dėl teisės akto dėl kolektyvinio teisių valdymo, kad būtų užtikrinta geresnė atskaitomybė, skaidrumas ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijų valdymas, nustatant veiksmingus ginčų sprendimo mechanizmus ir paaiškinant bei supaprastinant muzikos sektoriaus licencijavimo sistemas;

8.  pabrėžia, kad dėl naujų besiplečiančių interneto technologijų ir internetu teikiamų paslaugų padidėjo garso ir vaizdo bei kitokio pobūdžio kultūrinės ir kūrybinės skaitmeninės medžiagos paklausa ir atsiranda naujų ir naujoviškų būdų individualiam vartotojui pritaikyti ir praturtinti pasiūlą, visų pirma tarp jaunimo; tačiau atkreipia dėmesį, kad dabartinė teisėta pasiūla yra nepakankama šiai paklausai patenkint ir dėl šios priežasties vartotojai paskatinami naudotis neteisėtu turiniu;; mano, kad reikia apsvarstyti galimybę taikyti naujoviškus verslo modelius ir skirtingas licencijavimo sistemas, siekiant užtikrinti didesnes galimybes naudotis šia medžiaga; ragina geriau panaudoti skaitmenines technologijas, kurios suteiktų akstiną teisėtos pasiūlos diferenciacijai ir dauginimui, ir tokiu būdu užtikrinti vartotojų pasitikėjimą ir ekonomikos augimą tuo pat metu užtikrinant, jog menininkams būtų atlyginama sąžiningai ir proporcingai;

9.  pabrėžia, kad internetu ir ne internetu parduodamiems kultūros darbams reikia taikyti tą patį PVM tarifą; šiomis aplinkybėmis mano, kad taikant mažesnius PVM tarifus kultūrinei medžiagai internete skaitmeninės platformos taptų patrauklesnės;

10. mano, kad būtina remti švietimo ir kultūros darbų pavertimą skaitmenine forma kuo daugiau oficialių ES kalbų, kad visuomenei būtų teikiamas vertingas ir naudingas turinys;

11. palankiai vertina pasiūlymus užtikrinti didesnes galimybes naudotis teisėtomis interneto turinio paslaugomis ir skatinti jų plėtrą, tačiau pabrėžia, jog reikia ES lygmeniu modernizuoti ir labiau suderinti ES autorių teises; todėl pabrėžia, kad reikia autorių teisių teisės akto, kuriuo būtų teikiamos tinkamos paskatos ir užtikrinama pusiausvyra ir kuris atitiktų šiuolaikines technologijas; mano, kad prie licencijų skyrimo daugeliui regionų bendrojoje skaitmeninėje rinkoje raginimo, skatinimo ir tvarumo, visų pirma, reikėtų prisidėti rinkos poreikių nulemtomis iniciatyvomis atsiliepiant į vartotojų reikmes; todėl ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti intelektinės nuosavybės teisių strategijos iniciatyvas;

12. pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius principus santykiams su trečiųjų šalių skaitmeninėmis rinkomis reguliuoti, ypač dėl Sąjungos lygmens projektų, pvz., pasaulinio kultūros paveldo skaitmeninimo;

13. palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė naują pranešimo ir veiksmų sistemą, ir šiuo klausimu primena, kad e. komercijos direktyvoje nustatyta, jog informacinės visuomenės paslaugų teikėjams tenka pareiga tam tikromis aplinkybėmis imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią neteisėtai veiklai internete arba ją nutraukti;

14. pabrėžia, kad įgaliojimai blokuoti interneto svetaines, kurie yra kraštutinė priemonė sprendžiant neteisėtos veiklos internete problemą, tačiau kurių veiksmingumas siekiant pakeisti vartotojų elgseną yra abejotinas, taip pat gali pažeisti saviraiškos laisvę ir todėl negali būti naudojami kaip panacėja; ragina Komisiją parengti pasiūlymus dėl geresnio iniciatyvų ir organizacijų koordinavimo siekiant pašalinti neteisėtą turinį iš jo šaltinio; pabrėžia, kad bet kokios priemonės, kuriomis suvaržoma prieiga prie interneto puslapių, kuriuose pateikiamas arba platinamas neteisėtas turinys, turi būti nustatomos pagal skaidrias procedūras ir jose turi būti pateiktos pakankamos teisinės nuostatos, pvz., dėl tinkamo proceso, siekiant užtikrinti, kad suvaržymas būtų apribotas iki būtino ir proporcingas, o naudotojai būtų informuojami apie tokio suvaržymo priežastis; pabrėžia, kad šios apsaugos priemonės turėtų apimti ir teisių gynimo galimybę; kartu pripažįsta, jog reikia rasti naujų, lengvai prieinamų ir teisėtų būdų naudotis skaitmenine medžiaga gerbiant kultūrų įvairovę;

15. primena, kad valstybėms narėms taip pat tenka vaidmuo greitai ir nebiurokratiškai įgyvendinant ES taisykles, kad būtų realiai užtikrintos vartotojų teisės;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad buvo priimti Komisijos pasiūlymai dėl bendradarbiavimo priemonių teikiant mokėjimo paslaugas, siekiant kovoti su neteisėtu turiniu ar jo naudojimu neturint leidimo; pabrėžia, kad šį bendradarbiavimą su privačiais subjektais reikėtų grįsti tvirta teisine sistema, kurią taikant būtų užtikrinama duomenų privatumas, vartotojų apsauga, žalos atlyginimo teisė ir visų šalių galimybė kreiptis į teismą; pabrėžia, kad visų pirma reikia veiksmingai įgyvendinti priemones, susijusias su pranešimu ir turinio šalinimu, aiškiai visiems užtikrinant pagarbą pagrindinei teisei į nešališką bylos nagrinėjimą pagal įstatymą įsteigtame nepriklausomame ir nešališkame teisme;

17. pabrėžia, kad visiems veiklos vykdytojams, įskaitant mokėjimo paslaugų teikėjus ir reklamos specialistus, tenka vaidmuo kovojant su neteisėtu turiniu ar jo naudojimu neturint leidimo;

18. ragina Komisiją, peržiūrint teisės aktus dėl PVM, taisyti nenormalią padėtį, kai galima taikyti mažesnius PVM tarifus spausdintoms knygoms ir kitai kultūrinei medžiagai, bet ne tokioms pačioms prekėms, siūlomoms elektroniniu formatu;

19. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti už šveitimą ir mokymą bei būsimų kartų ateitį atsakingiems suaugusiesiems skirtus kompiuterinio raštingumo ir supažindinimo su skaitmeninėmis technologijomis projektus, kad jie susipažintų su IRT teikiamomis galimybėmis bei keliamais pavojais vaikams ir jaunuoliams ir kad sumažėtų kartų atotrūkis technologijų srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.7.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zoltán Bagó, Malika Benarab-Attou, Lothar Bisky, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Lorenzo Fontana, Mary Honeyball, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Emilio Menéndez del Valle, Marek Henryk Migalski, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Emil Stoyanov, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ivo Belet, Nessa Childers, Seán Kelly, Iosif Matula

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (19.9.2012)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo
(2012/2030(INI))

Nuomonės referentė: Angelika Niebler

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria Komisijos vertinimui, kad išnaudoti visą elektroninės bendrosios rinkos potencialą visų pirma trukdo tai, kad tebėra įvairių teisės aktų, standartų ir praktikų, kurios kartais sunkiai dera tarpusavyje, samplaika;

2.  mano, jog Komisija turėtų daugiau dėmesio skirti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pateikimui, o ne daugybei pamatinių dokumentų, kuriuose išvardijamos jau lauktos ir dažnai kelerius metus atidėliotos priemonės;

3.  laikosi nuomonės, kad visiškas autorių teisių išimčių ir apribojimų suderinimas yra būtina sąlyga siekiant galutinai sukurti bendrąją skaitmeninę rinką;

4.  mano, kad neseniai pasiūlytas reglamentas dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės, kurią sutarties šalys gali susitarti taikyti kaip nacionalinės pirkimo-pardavimo sutarčių teisės alternatyvą, turi daug galimybių mažinti bendrosios rinkos susiskaidymą, o interneto sandorius ir vartotojams, ir įmonėms padaryti labiau prieinamus ir teisiškai patikimus;

5.  siūlo internetu parduodamiems kultūros kūriniams ir paslaugoms, pvz., skaitmeninėms knygoms, taikyti tokią pat lengvatinę tvarką kaip panašiems tradicinės formos gaminiams, pvz., knygoms minkštais viršeliais, taigi taikyti lengvatinį PVM tarifą; todėl mano, kad skaitmeniniams leidiniams taikant lengvatinį PVM tarifą būtų galima paskatinti teisėtos pasiūlos vystymą ir gerokai padidinti skaitmeninių platformų patrauklumą;

6.  ragina Komisiją, siekiant užtikrinti tam tikrų rūšių prekių ir paslaugų nediskriminavimą, skubiai paaiškinti, kad ji nesiims jokių teisinių veiksmų prieš valstybes nares, nusprendusias taikyti internetu parsisiunčiamoms skaitmeninėms knygoms ir garso knygoms tokį pat lengvatinį PVM tarifą kaip panašiems gaminiams skirtingose fizinėse laikmenose, ir todėl mano, kad Komisijos ketinimai šiuo klausimu pateikti pasiūlymą iki 2013 m. pabaigos yra visiškai netinkami norint laiku pasiekti susitarimą šiuo klausimu;

7.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisės akto dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo, kad būtų užtikrinta geresnė atskaitomybė, skaidrumas ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijų valdymas, įsteigiant veiksmingus ginčų sprendimo mechanizmus ir paaiškinant bei supaprastinant licencijų suteikimo sistemas;

8.  mano, kad būtina aiškiai ir suprantamai informuoti interneto naudotojus apie tai, kokie asmens duomenys kokiais tikslais renkami ir kaip ilgai saugomi, siekiant sustiprinti jų teises, o kartu pasitikėjimą internetu; pabrėžia, kad persvarstant duomenų apsaugos acquis turi būti užtikrinama teisinis tikrumas ir aiškumas bei labai aukštas duomenų apsaugos lygis; palankiai vertina ketinimą 2012 m. priimti bendrą Europos nuotolinio kompiuterinių išteklių valdymo strategiją ir visų pirma tikisi, kad šioje strategijoje bus išspręsti visų pirma jurisdikcijos, duomenų apsaugos ir kompetencijos klausimai;

9.  ragina aiškiai nurodyti, kad interneto paslaugų teikėjai ES tvarkydami ir (arba) rinkdami duomenis privalo laikytis ES duomenų apsaugos ir ES konkurencijos teisės aktų ir užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą, taip pat vadovautis Elektroninės komercijos direktyva[1] ir telekomunikacijos teisės aktų paketu[2], neatsižvelgiant į tai, kur šie duomenys bus saugomi ir (ar) tvarkomi; mano, kad didesnis interneto paslaugų teikėjų nustatymo skaidrumas yra ypač svarbus stiprinant vartotojų pasitikėjimą, dėl jo turėtų būti skatinama geriausia praktika šioje srityje ir yra svarbiausias kriterijus kuriant Europos pasitikėjimo ženklą;

10. primena, kad pagal Direktyvos 2000/31/EB 5 straipsnį interneto paslaugų teikėjai yra įpareigoti aiškiai nurodyti savo tapatybę ir kad itin svarbu šio reikalavimo laikytis siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą e. prekyba;

11. labai susidomėjęs palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisės aktų dėl elektroninio parašo ir dėl elektroninio elektroninės atpažinties bei tapatumo nustatymo abipusio pripažinimo;

12. tvirtai remia priemones, taikomas valstybių narių ir Europos lygiu siekiant užkirsti kelią produktų klastojimui ir piratavimui internete;

13. mano, kad greitas ir pigus visų pirma dėl interneto sandorių kilusių ginčų sprendimas yra pagrindinė naudotojų pasitikėjimo sąlyga; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo ir ginčų dėl vartotojų teisių elektroninio sprendimo ir susidomėjęs laukia teisinės iniciatyvos dėl įmonių ginčų sureguliavimo, kurią ketinama priimti;

14. mano, kad pagrindinis prioritetas – sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų tolesnis diegimas ir visų pirma kaimo, izoliuotų ir atokiausių regionų jungtys su elektroninio ryšio tinklais; ragina Komisiją šiuo tikslu nuolat tikrinti ir, prireikus reglamentuojant, užtikrinti, kad būtų išsaugotas tinklo neutralumas ir interneto paslaugų teikėjams nebūtų apsunkinama ar trikdoma jų prieiga prie tinklo infrastruktūros.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Piotr Borys, Eva Lichtenberger, Angelika Niebler, Dagmar Roth-Behrendt, József Szájer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jacek Włosowicz

  • [1]  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).
  • [2]  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (OL L 337, 2009 12 18, p.11) ir 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL L 337, 2009 12 18, p.37).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Jorgo Chatzimarkakis, Sergio Gaetano Cofferati, Birgit Collin-Langen, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia de Campos, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Mikael Gustafsson, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Iliana Ivanova, Sandra Kalniete, Edvard Kožušník, Hans-Peter Mayer, Gesine Meissner, Sirpa Pietikäinen, Phil Prendergast, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Gino Trematerra, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Regina Bastos, Ildikó Gáll-Pelcz, María Irigoyen Pérez, Olle Schmidt, Olga Sehnalová, Kyriacos Triantaphyllides, Kerstin Westphal