PRANEŠIMAS dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2014 m. Europos semestrą

29.1.2014 - (2013/2194(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėjas: Sergio Gaetano Cofferati

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2014 m. Europos semestrą

(2013/2194(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „2014 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2013) 0800) ir į Komisijos ataskaitą „Bendroji rinka skatina augimą ir darbo vietų kūrimą: valstybėse narėse pasiektos pažangos ir kilusių kliūčių analizė. Įnašas į 2014 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2013) 0785) bei į prie šios ataskaitos pridedamą aiškinamąją analizę „Tarptautinės vertės grandinės ES ir už jos ribų“,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. pirmąją Komisijos ataskaitą „Bendrosios rinkos integracijos būklė 2013 m. Indėlis į 2013 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2012) 0752),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012) 0573),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012) 0259),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimas. 2011 m. metinis valdymo vertinimas“ (SWD(2012) 0025),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 4 d. paskelbtą internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę,

–   atsižvelgdamas į 26-ąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (2013 m. vasario mėn.),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29–30 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl pažangaus reglamentavimo,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 18–19 d. Konkurencingumo tarybos svarstymus dėl 2013 m. metinės augimo apžvalgos ir Bendrosios rinkos akto,

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo[1] ir į 2013 m. gegužės 8 d. patvirtintus Komisijos tolesnius veiksmus,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“[2] ir į 2012 m. rugsėjo 26 d. patvirtintus Komisijos tolesnius veiksmus,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje[3],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0066/2014),

A. kadangi 2013 m. metine augimo apžvalga pradėtas trečiasis Europos semestro ciklas ir į ją pirmą kartą įtraukta metinė bendrosios rinkos integracijos būklės vertinimo ataskaita;

B.  kadangi veiksminga ir gerai veikianti bendroji rinka, grindžiama itin konkurencinga socialine rinkos ekonomika, yra labai svarbi siekiant tvaraus ir integracinio augimo;

C. kadangi Parlamentas prašė į Europos semestro ciklą visapusiškai įtraukti bendrosios rinkos ramstį;

D. kadangi geresniu bendrosios rinkos valdymu turėtų būti siekiama užtikrinti geresnį ir greitesnį su juo susijusių direktyvų ir reglamentų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę bei jų įgyvendinimą, ypač jei tai susiję su svarbiausiais nustatytais sektoriais;

E.  kadangi nacionalinių reformų programų, parengtų įgyvendinant Europos semestrą, kokybė turinio, skaidrumo ir įvykdomumo požiūriu labai skiriasi;

F.  kadangi bendroji rinka turėtų būti tvirtai susieta su kitomis horizontaliosiomis politikos sritimis, kaip antai vartotojų ir darbuotojų apsauga, socialinėmis teisėmis, aplinka ir tvariu vystymusi;

G. kadangi I ir II bendrosios rinkos aktuose pateikiama gerai parengta horizontalioji strategija, kurioje apibrėžiamos konkrečios teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios priemonės, kuriomis galima atskleisti nepanaudotas bendrosios rinkos augimo galimybes ir pašalinti kliūtis;

H. kadangi Komisija paslaugų, finansinių paslaugų, transporto ir energetikos sektorius bei skaitmeninę rinką nustatė kaip pagrindines sritis, galinčias padėti gerinti ir stiprinti bendrosios rinkos veikimą; kadangi šioms sritims nustatyti taikyta metodika turėtų būti nuolat vertinama ir persvarstoma atsižvelgiant į augimo tikslus ir perspektyvas, taip pat į kriterijus, pagal kuriuos nustatoma piliečiams, visų pirma vartotojams, specialistams ir darbuotojams, būtina apsauga;

I.   kadangi bendroji skaitmeninė internetinių ir ryšių paslaugų rinka Europoje dar veikia ne visai efektyviai; kadangi šiuo metu laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui ir tarpvalstybinei e. prekybai trukdo suskaidytos nacionaliniu lygmeniu taikomos taisyklės; kadangi Europos įmonės ir viešosios paslaugos turės ekonominės ir socialinės naudos iš pažangių IRT paslaugų ir programų naudojimo;

J.   kadangi ES bendrajai rinkai labai svarbi prieinama ir veiksminga Europos transporto infrastruktūra, plataus užmojo Europos pramonės politika ir energijos bendrosios rinkos sukūrimas, kuriais siekiama remti ES verslo konkurencingumą ir visiems namų ūkiams bei vartotojams užtikrinti prieinamą ir įperkamą energiją; kadangi todėl būtina apibrėžti šių sričių pirmenybinius veiksmus;

Europos semestras

1.  dar kartą ragina Komisiją stiprinti bendrosios rinkos valdymą, kaip konkretų Europos semestro ramstį nustatant metinį bendrosios rinkos valdymo ciklą, kuris apimtų vidaus rinkos rezultatų suvestinę, metinę bendrosios rinkos integravimo ataskaitą, kaip metinės augimo apžvalgos dalį, Europos Vadovų Tarybos rekomendacijas valstybėms narėms, nacionalinius veiksmų planus, kuriais siekiama įgyvendinti bendrosios rinkos gaires, ir konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas; be to, ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į nustatytas svarbiausias ekonomikos augimo sritis – į paslaugų sektorių, energetikos sektorių, transporto sektorių ir bendrąją skaitmeninę rinką – ir į priemones, įtrauktas į I ir II bendrosios rinkos aktus;

2.  pabrėžia būtinybę apibrėžti bendrąją rinką kaip trečiąjį Europos semestro ramstį, kad būtų galima nustatyti aiškius su realiąja ekonomika susijusius prioritetus; mano, kad šių prioritetų nustatymas ir siekimas yra labai svarbūs siekiant skatinti augimą ir panaikinti esamą spragą, trukdančią pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, kartu užtikrinant euro zonos ir šiai zonai nepriklausančių valstybių narių, taip pat valstybių narių, esančių ES centre ir jos pakraščiuose, ekonominę konvergenciją;

3.  primena savo nuomonę, kad pirmoji bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaita buvo nepakankama ir neišsami; todėl mano, kad būsimose ataskaitose reikėtų aiškiau nurodyti esamus trūkumus konkrečiose valstybėse narėse, pateikti daugiau konkrečių rekomendacijų apie galimus taisomuosius veiksmus ir tikėtiną jų naudą bei nurodyti veiksmingus svertus, kuriais būtų skatinamas augimas ir konkurencingumas, taigi ir kuriamos darbo vietos, – visa tai būtų konkretus atsakas į dabartinę socialinę ir ekonomikos krizę;

4.  palankiai vertina Komisijos 2014 m. bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitą (COM(2013) 0785) ir tvirtai remia Komisijos pastangas aktyviau kelti bendrosios rinkos klausimą vykstant svarstymų dėl Europos semestro procesui; teigiamai vertina tai, kad šioje ataskaitoje dėl bendrosios rinkos būklės 2014 m. pateikta tam tikra konkreti informacija apie veiksmus, kurių ėmėsi atskiros valstybės narės; vis dėlto mano, kad šioje ataskaitoje dar nėra kokybinio taikytų priemonių veiksmingumo, padarytos pažangos ir tikrųjų politikos rezultatų įvertinimo; ragina pagal Europos semestro bendrosios rinkos ramstį sukurti analitinę bendrosios rinkos integracijos būklės atsižvelgiant į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas vertinimo priemonę; mano, kad tokia analitinė priemonė galėtų dar labiau papildyti Vidaus rinkos rezultatų suvestinę;

5.  mano, kad rengiant su bendrąja rinka susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtinas geresnis horizontalus koordinavimas ir nuoseklumas; mano, kad valdant bendrąją rinką turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į visų suinteresuotųjų šalių poreikius ir kad būtinas didesnis ir ankstyvesnis socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių įsitraukimas į priemonių kūrimą, tvirtinimą, įgyvendinimą bei stebėseną, siekiant bendrojoje rinkoje paspartinti augimą ir sustiprinti piliečių teises;

6.  pabrėžia, kad prieš Komisijai patvirtinant pasiūlymą reikia surengti išsamias konsultacijas ir atlikti nuodugnius poveikio vertinimus; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymai turi atitikti pažangaus reglamentavimo ir reglamentavimo kokybės principus ir apimti poveikio MVĮ vertinimą, taip pat juos turi patvirtinti pačios Komisijos Poveikio vertinimo valdyba; be to, pabrėžia, kad atliekant poveikio vertinimus privalu įvertinti naujų teisės aktų poveikį augimo galimybėms ir Europos konkurencingumui;

7.  mano, kad Europos semestras turėtų būti įgyvendinamas vykdant nuodugnesnį demokratinį procesą, labiau įtraukiant nacionalinius parlamentus ir kartu stiprinant Europos Parlamento išimtines teises;

8.  mano, kad per šį procesą konkrečiai šaliai pateiktose rekomendacijose turėtų būti atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės padarytą pažangą ir į tai, kad nacionaliniai susitarimai dėl bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimo nebūtinai turi būti sudaromi vadovaujantis universaliuoju (angl. one-size-fits-all) metodu, netgi priešingai, reikėtų siekti didinti taikomų priemonių veiksmingumą ir gerinti tikruosius įgyvendintos politikos rezultatus;

9.  prašo, kad bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitos rezultatai į būsimas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl 2014 m. Europos semestro ciklo būtų įtraukti aiškiau ir tiksliau nei į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl 2013 m.;

10. laikosi nuomonės, kad trečiuoju Europos semestro ramsčiu, skirtu bendrosios rinkos integracijai, turėtų būti siekiama nustatyti pirmenybines politikos sritis ir priemones, kuriomis būtų skatinama ir gaivinama realioji ekonomika; mano, kad šis tikslas bus veiksmingai įgyvendintas tik tada, kai visos ES institucijos nuosekliai jo sieks ir jį rems; todėl skatina taip organizuoti Konkurencingumo tarybos darbą, kad jis būtų aiškiai sutelktas į šių realiajai ekonomikai svarbių prioritetų įtraukimą į Europos semestrą;

Svarbiausi sektoriai

11. mano, kad Komisijos nustatyti pagrindiniai sektoriai – paslaugų, finansinių paslaugų, transporto, energetikos ir skaitmeninės rinkos – ir toliau yra labai svarbūs siekiant visiškos bendrosios rinkos integracijos; be to, mano, kad, norint iš naujo užtikrinti augimą, pakartotinis nuoseklios ir integruotos pramonės politikos įgyvendinimas, daugiausia dėmesio skiriant šiems sektoriams, taip pat turėtų apimti pastangas stiprinti piliečių teisių, įskaitant vartotojų ir darbuotojų teises, apsaugą ir konkurencingumo modelį, grindžiamą žiniomis bei inovacijomis, ES lygmeniu skatinant investicijas ir galimybes gauti finansavimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei paramą aukštajam mokslui;

12. primygtinai ragina Komisiją parengti tikrą Europos pramonės politiką; mano, kad reindustrializacija turėtų būti tarpsektorinis Sąjungos prioritetas; mano, kad ši nauja pramonės politika turėtų apimti bendrosios rinkos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, visa apimančią bendrosios rinkos išorės aspekto strategiją, itin daug dėmesio skiriant nuosekliai vartotojų apsaugos politikai, ir geresnę prieigą prie kapitalo ir infrastruktūros, kad būtų didinamas įmonių konkurencingumas ir joms sudaromos sąlygos patekti į pasaulio rinkas;

13. pabrėžia, kad bendroji rinka, padėdama pašalinti laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo kliūtis, suteikia galimybę įmonėms vykdyti veiklą didesniu mastu, taip padėdama joms stiprinti savo gebėjimus diegti inovacijas, investuoti, didinti našumą ir kurti darbo vietas;

14. ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų planą, kuriame būtų nurodytos priemonės, skirtos siekiui sukurti visiškai integruotą ir tarpusavyje sujungtą energijos bendrąją rinką; pabrėžia, kad vartotojams reikia pateikti skaidrias ir palyginamas energijos kainas, kartu užtikrinant vartotojų, įskaitant pažeidžiamus vartotojus, apsaugą; pabrėžia, kad reikia didelių investicijų į energijos infrastruktūrą, ir laikosi nuomonės, kad visi viešųjų paslaugų sektoriai privalo daryti pažangą kartu su energetikos sektoriumi;

15. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą labai svarbu gerinti infrastruktūrą, visų pirma tarpvalstybinius ryšius ir sąveikumą; mano, kad bendra, tarpusavyje susijusi ir veiksminga Europos transporto sistema yra labai svarbi laisvam prekių, asmenų ir paslaugų judėjimui bendrojoje rinkoje; mano, kad norint pasiekti šiuos tikslus būtinos tolesnės investicijos, ir pakartoja, kad tokiems projektams turėtų būti taikomos įvairios finansinės priemonės;

16. pabrėžia, kad nuoseklus dabartinių teisės aktų ir kitų Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl skaitmeninių paslaugų įgyvendinimas gali padėti Europoje visapusiškai naudotis vidaus rinka; ragina parengti bendrosios skaitmeninės rinkos politiką, kurią įgyvendinant internetu teikiamos paslaugos Europoje taptų konkurencingesnės, tarpvalstybiniu mastu veiksmingesnės ir skaidresnės, taip užtikrinant aukšto lygio prieinamumą ir vartotojų apsaugą; pabrėžia tikslinių investicijų svarbą ir pažymi, kad įgyvendinant Žemyno ryšių infrastruktūros pasiūlymą bus galima sumažinti valstybių narių kainų skirtumus, nes telekomunikacijų sektoriuje bus skatinama konkurencija;

17. ragina aktyviai įgyvendinti Vartotojų darbotvarkę, įskaitant teisėkūros ir programavimo priemones, kad būtų stiprinama vartotojų apsauga ir pasitikėjimas bendrąja rinka, vartotojams suteikiama daugiau galių, vidutinis vartotojas būtų skatinamas elgtis atsakingai ir didinama pažeidžiamų vartotojų apsauga;

18. laikosi nuomonės, kad MVĮ suteikiant daugiau galimybių gauti finansavimą būtų galima sumažinti likvidumo suvaržymus ir padidinti MVĮ apyvartines lėšas; palankiai vertina tai, kad tarp kitų Komisijos 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje ir bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitoje nustatytų prioritetų alternatyvaus MVĮ finansavimo formų kūrimui skirta svarbi vieta; tvirtai remia tikslą kurti specialias obligacijas ir MVĮ skirtą vertybinių popierių biržos rinką ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis konkrečių veiksmų šiam tikslui pasiekti; be to, remia iniciatyvas, kurių imtasi ES lygmeniu siekiant papildyti valstybių narių pastangas didinti mikrokreditų teikimo mastą ir skatinti socialinį verslumą, įskaitant paramą plėtros bankams, teikiantiems paskolas mažesnėmis palūkanomis nei komerciniai bankai; pažymi, kad itin svarbu remti MVĮ įgyvendinant Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME) ir programą „Horizontas 2020“;

19. pabrėžia, kaip svarbu šalinti bendrosios rinkos veikimo kliūtis, atsirandančias dėl mažmeninių finansinių paslaugų rinkos suskaidymo, kaip pabrėžė Komisija bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitoje, ypač atsižvelgiant į labai skirtingas už bankų paskolas mokamas palūkanų normas, kurios daro didelį poveikį vartotojams, namų ūkiams ir MVĮ; yra įsitikinęs, kad šie skirtumai trukdo veiksmingai gauti finansavimą ir daro neigiamą poveikį realiajai ekonomikai; yra susirūpinęs, kad vartotojai yra susidarę neigiamą nuomonę apie mažmeninių finansinių paslaugų susiskaidymą ir nepakankamą jų veiksmingumą, ypač apie banko sąskaitas, hipotekas, privačius pensijų fondus ir vertybinius popierius;

20. mano, kad finansinių paslaugų reglamente turėtų būti pateikta daugiau informacijos, sustiprinta vartotojų apsauga ir numatytas veiksmingas kolektyvinis vartotojų teisių gynimas; pabrėžia, kad reikia sparčiai ir palankiai užbaigti darbą dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl vartotojų ir mažmeninių finansinių paslaugų rinkos, visų pirma dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitos perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias funkcijas turinčiomis mokėjimo sąskaitomis; laikosi nuomonės, kad, siekiant skatinti saugų asmeninių santaupų investavimą į realiąją ekonomiką, reikėtų pateikti daugiau pasiūlymų dėl, pavyzdžiui, specialios vartotojų nemokumo tvarkos, kuri padėtų patobulinti suskaidytą ir nepakankamą dabartinę tvarką;

21. apgailestauja, kad, nepaisant akivaizdžių bendrosios rinkos svarbos įveikiant krizę įrodymų, laisvas piliečių, visų pirma darbuotojų ir specialistų, judėjimas Europos Sąjungoje nėra įgyvendintas ir kad reikia įdiegti griežtesnes priemones, kuriomis būtų šalinamos likusios kliūtys ir skatinamas augimas, kartu užtikrinant piliečių ir darbuotojų teises; pabrėžia būtinybę darniai vystyti vidaus rinką remiantis visapusišku ekonominių laisvių įgyvendinimu ir laikantis socialinės rinkos ekonomikos principų;

22. primena, kad cikliškas bendrosios rinkos aktų pateikimo būdas suteikia galimybių reguliariai nustatyti ir apsvarstyti bendrosios rinkos plėtros prioritetus; mano, kad šis metodas turėtų būti stiprinamas ir toliau plėtojamas;

23. palankiai vertina pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl vartojimo gaminių saugos ir rinkos priežiūros reglamentų, taip pat dėl tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo rinkinį; mano, kad šios iniciatyvos gali padėti stiprinti vartotojų teises, geriau užtikrinti vartotojų sveikatą ir saugą, palengvinti prekybą prekėmis ir paslaugomis, taip pat paskatinti naują konkurencingumo modelį; todėl prašo Komisijos glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu ir Taryba, kad per pagrįstą laikotarpį būtų apsispręsta šiuo klausimu;

24. pabrėžia, kokie svarbūs pasiekti politiniai susitarimai dėl Abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvos, viešųjų pirkimų ir koncesijų direktyvų rinkinio, Alternatyvaus ginčų sprendimo direktyvos ir dėl Elektroninio vartotojų ginčų sprendimo reglamento pakeitimo; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti sparčiai ir visapusiškai įgyvendinti visas naujas nuostatas;

25. pabrėžia, kad būtina tinkamai perkelti į nacionalinę teisę viešųjų pirkimų ir koncesijos teisės aktus; pabrėžia viešųjų pirkimų, kaip vieno iš pagrindinių augimo, visų pirma MVĮ, skatinimo veiksnių, svarbą; laikosi nuomonės, kad šios reformos įgyvendinimas yra puiki galimybė atnaujinti viešąjį administravimą strategiškai pasinaudojant viešaisiais pirkimais inovacijoms ir tvarumui užtikrinti ir didinant viešųjų išlaidų kokybę bei veiksmingumą tenkinant konkrečius vietos ir nacionalinės valdžios institucijų poreikius; mano, kad šie aspektai yra svarbiausi sėkmingo viešųjų pirkimų ir koncesijos teisės aktų įgyvendinimo veiksniai;

26. mano, kad, ypač siekiant kovoti su jaunimo nedarbu, naujieji profesinių kvalifikacijų srities teisės aktai, kurie buvo patvirtinti 2013 m. lapkričio mėn. ir kuriais iš dalies pakeista Direktyva 2005/36/EB bei Vidaus rinkos informacinės sistemos reglamentas, yra svarbus žingsnis į priekį stiprinant laisvą darbuotojų ir specialistų judėjimą, nustatant aukštus bendrus mokymo standartus ir skatinant naudotis Europos profesiniais pažymėjimais; pabrėžia, kad visapusiškas ir tinkamas Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvos (ir Paslaugų direktyvos) nuostatų įgyvendinimas yra pagrindinis ES ekonomikos augimo skatinimo veiksnys; taip pat mano, kad būtina atlikti reglamentuojamų profesijų reformą, kad jaunimas turėtų daugiau galimybių jas rinktis ir kad būtų sukurta dinamiškesnė rinka, kurioje vartotojams būtų suteikiamos tinkamos garantijos;

Valdymo priemonės

27. atkreipia dėmesį į Komisijos atsaką į 2013 m. vasario 7 d. Parlamento rezoliuciją dėl prašomo pateikti pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų toje rezoliucijoje išvardyti aspektai, teisinio pagrindo; mano, kad jame pateiktose konkrečiose rekomendacijose tebėra vertingų sumanymų, kaip būtų galima pagerinti bendrosios rinkos valdymą;

28. atkreipia dėmesį į pakoreguotą antrojo bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitos (COM(2013) 0785) leidimo struktūrą; palankiai vertina tai, kad taip Komisija taip pat atsakė į Parlamento jo 2013 m. vasario 7 d. rezoliucijoje pateiktus klausimus; pažymi, kad taikant keletą šioje rezoliucijoje nurodytų priemonių jau patobulintas ES teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, įskaitant griežtesnį naudojimąsi projektu „EU Pilot“;

29. palankiai vertina internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę ir ypač jos vaizdinį bei informatyvų valstybių narių veiklos ES teisės aktų, susijusių su vidaus rinkos veikimu, įgyvendinimo srityje rezultatų pateikimą; mano, kad internetinė rezultatų suvestinė turėtų būti pateikiama visomis Sąjungos kalbomis, jeigu ja siekiama padėti visiems Europos Sąjungos piliečiams geriau suprasti bendrosios rinkos ciklą ir galimą jų aktyvų vaidmenį šiame cikle;

30. mano, kad reikėtų stengtis suteikti daugiau skaidrumo Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui ir vienodam taikymui valstybėse narėse; pažymi, kad teisės aktų perkėlimo terminai viršijami vidutiniškai devyniais mėnesiais ir kad didėja direktyvų, kurias vėluojama perkelti dvejais ar daugiau metų, skaičius; mano, kad kiekviena direktyva turėtų būti nuosekliai perkeliama ir kad turėtų būti patvirtintos visos perkėlimo priemonės, kad būtų atspindimi Sąjungos lygmeniu pasiekti kompromisai;

31. vis dėlto mano, kad grynai kiekybinės statistikos apie bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą nepakanka ir kad būtina sutelkti dėmesį į teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse kokybę, vadovaujantis ES lygmeniu parengtais konkrečiais pagrindiniais bendrosios rinkos sektorių rodikliais;

32. palankiai vertina ataskaitą „Tarptautinės vertės grandinės ES ir už jos ribų“ kaip sektiną konkrečių rodiklių taikymo bendrosios rinkos integracijos būklei įvertinti, itin daug dėmesio skiriant visoje ES naudojamoms gamybos sistemoms, pavyzdį; mano, kad remiant tolesnes iniciatyvas, kuriomis siekiama plėtoti tarpvalstybines tiekimo grandines, bus skatinama pašalinti ilgalaikes kliūtis, trukdančias baigti kurti bendrąją rinką, ir bus galima padėti didinti Europos įmonių našumą ir konkurencingumą pasaulio ekonomikoje;

33. džiaugiasi, kad pastebimai sumažėjo vidutinis nepakankamo perkėlimo rodiklis, kuris šiuo metu siekia 0,6 proc.; pabrėžia, kad net labai mažas nepakankamumas svarbios politikos srityje gali daryti didžiulį žalingą poveikį vartotojų ir įmonių galimybėms, taigi ir visai Europos ekonomikai;

34. apgailestauja dėl vidutinės pažeidimo nagrinėjimo procedūros trukmės, ypač dėl to, kad su paslaugomis susijusios bylos trunka ilgiausiai (vidutiniškai 49,8 mėn.); mano, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros atskleidė nemažai trūkumų, susijusių su greitu netinkamo bendrosios rinkos nuostatų įgyvendinimo ir taikymo problemų sprendimu ir pašalinimu; ragina valstybes nares veiksmingiau bendradarbiauti su Komisija, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau, ir ragina Komisiją toliau vykdyti nacionalinių priemonių, kurios kenkia bendrajai rinkai, „valymą“;

35. mano, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros turėtų būti laikomos paskutine priemone ir taikomos tik po mėginimų koordinuoti ir pataisyti padėtį ir kad todėl Komisija turėtų skatinti, prieš paduodant valstybę narę į Teisingumo Teismą, naudotis projektu „EU Pilot“ ir taikyti kitas procedūras; be to, atkakliai tvirtina, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti veiksmingesnį pažeidimų nagrinėjimo procedūrų taikymą Sąjungos teisės nuostatų pažeidimų bendrosios rinkos srityje atvejais ir kad valstybės narės bei Europos Vadovų Taryba, ateityje persvarstydamos Sutarties dėl Sąjungos veikimo sutarties nuostatas, turėtų toliau plėtoti pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

36. pritaria Komisijos veiksmams, kuriais siekiama gerinti nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiavimą bendrosios rinkos veikimo klausimu; sutinka, kad nuolatinė IT priemonė, kuria palengvinamas keitimasis atitinkama informacija, galėtų gerokai pagerinti padėtį, nes vargu ar kelis kartus per metus susitinkanti nacionalinių ekspertų grupė yra tinkamas šio pirmenybinio klausimo sprendimo būdas;

37. pakartoja, koks svarbus tinkamas Vidaus rinkos informacinės sistemos (angl. IMI) veikimas; neseniai šiai sistemai buvo suteiktas deramas reglamentavimo pagrindas, o šiuo metu ji plečiama, įtraukiant naujas politikos sritis ir sektorius; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie mašininio vertimo įrankio, įdiegto siekiant palengvinti nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų bendravimą, veikimą;

38. ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytas priemones ir labiau stengtis atnaujinti viešąjį administravimą, ypač sparčiai įgyvendinant su elektronine valdžia, elektronine sveikata, elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymu ir elektroniniu viešuoju pirkimu susijusias priemones, siekiant piliečiams bei verslo subjektams visoje Europoje teikti daugiau ir geresnių skaitmeninių paslaugų, mažinti išlaidas ir didinti viešojo sektoriaus veiksmingumą;

39. atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar nepakankamai naudojamasi problemų sprendimo tinklu SOLVIT; ragina valstybes nares užtikrinti, kad SOLVIT ir bendriems informaciniams punktams (angl. Points of Single Contact) būtų skiriami atitinkami ištekliai, kaip nurodyta Paslaugų direktyvoje; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat imtis tolesnių veiksmų tarp įmonių ir verslininkų skleidžiant informaciją apie šių priemonių prieinamumą; taip pat mano, kad valstybės narės turėtų pradėti aktyviau ir platesniu mastu keistis geriausios patirties pavyzdžiais;

40. atkreipia dėmesį į vis dažnėjantį lankymąsi portaluose „Jūsų Europa“ (angl. Your Europe) ir „Jūsų Europos patarėjas“ (angl. Your Europe Advice), kuriuose turėtų būti pateikiama visiems po Europos Sąjungą keliaujantiems asmenims reikalinga informacija;

41. palankiai vertina Bendrosios rinkos mėnesį, per kurį, t. y. rugsėjo 23 d. – spalio 23 d., visos Europos Sąjungos piliečiai, politikai, ekspertai ir ES vadovai drauge dalyvavo internetu vykusiose diskusijose ir atitinkamuose nacionaliniuose renginiuose, siekdami aptarti iki šiol padarytą pažangą, išliekančius uždavinius ir idėjas dėl bendrosios rinkos ateities, ir ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į dalyvių nurodytus jiems rūpimus klausimus ir pateiktus pasiūlymus; ragina Komisiją įvertinti 2013 m. renginio formatą ir veiksmingumą, įskaitant jo suteikiamą galimybę kreiptis į piliečius, įmones ir vartotojus, ir suteikti jiems tikrą galimybę padėti formuoti bendrąją rinką;

°

°         °

42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.

• [1]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0054.
• [2]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0258.
• [3]  OL C 296 E, 2012 10 2, p. 51.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios rinkos valdymas, kaip struktūriškai svarbus klausimas, tarp politinės darbotvarkės prioritetų atsidūrė dėl keleto Europos Komisijos ir Europos Parlamento iniciatyvų, taip pat gavus aiškų Europos Vadovų Tarybos pritarimą.

2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikate „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ raginama atnaujinti įsipareigojimą pasiekti, kad bendroji rinka padėtų veiksmingai užtikrinti ekonomikos augimą, o Europos Sąjungos piliečiai, vartotojai ir įmonės pajustų konkrečius to rezultatus. Šis raginimas pakartotas 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje ir prie jos pridėtoje 2013 m. bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitoje, kurioje raginama labiau stengtis užtikrinti geresnį jau patvirtintų teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą.

Kad būtų galima pasiekti šį tikslą, vadovaudamasis konkrečiu prašymu parengti „specialią augimo iniciatyvą, [kurioje] būtų pateiktos atskiros konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, kuriose būtų atsižvelgiama į bendrosios rinkos įgyvendinimo eigą“, pateiktu rezoliucijoje „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“, kurią Parlamentas priėmė 2012 m. birželio 14 d., Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas parengė su teisėkūra susijusį savo iniciatyva teikiamą pranešimą dėl bendrosios rinkos valdymo stiprinimo, kuriuo siekiama pagerinti jos veikimą ir padėti skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą Europoje. 2013 m. vasario 7 d. vykusiame plenariniame posėdyje priimta rezoliucija su konkrečiomis rekomendacijomis Komisijai.

2013 m. kovo 14–15 d. susitikime Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad „bendroji rinka ir toliau yra pagrindinė augimo ir darbo vietų kūrimo paskata“, ir pažadėjo „reguliariai persvarstyti visus šiuos klausimus [susijusius su Komisijos ataskaitoje dėl bendrosios rinkos integracijos būklės pateiktomis rekomendacijomis, taip pat I ir II bendrosios rinkos aktuose pateiktais pasiūlymais bei bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimu]“.

Šiuo pranešimu siekiama išlaikyti reikiamą dėmesį vertinant tai, kaip Europos Sąjungoje veikia bendroji rinka, ir pateikiant pastabas apie anksčiau parengtas rekomendacijas (visų pirma apie H. Schwabo pranešimą), atnaujintą poziciją dėl kitos metinės augimo apžvalgos turinio, apie prioritetinius veiksmus nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat apie pastaruoju metu Komisijos dedamas pastangas dėl daugelio bendrosios rinkos valdymo priemonių.

Europos semestras

Bendrosios rinkos valdymo stiprinimas glaudžiai susijęs su konkrečia galimybe sukurti tam skirtą Europos semestro ramstį. Pranešėjas mano, kad ekonomikos ir užimtumo politikos sričių koordinavimas būtų pasiektas įgyvendinant svarbiausią dalį, apimančią visus galimus realiosios ekonomikos skatinimo svertus, kurių kitu atveju neaprėptų bendras Europos semestro koordinavimas.

2013 m. metinė augimo apžvalga galėtų būti laikoma pirmuoju žingsniu šia kryptimi, į ją pirmą kartą įtraukiant metinę bendrosios rinkos integracijos būklės vertinimo ataskaitą. Tikimasi, kad lapkričio mėn. planuojamas 2014 m. metinės augimo apžvalgos pristatymas taps svarbiausia nuoroda, kuri bus įtraukta į šią ataskaitą kaip pagrindinė Europos semestro ciklo sudedamoji dalis, taip pat ją papildys atitinkamos Parlamento pastabos bei pasiūlymai.

Ataskaitoje „Bendrosios rinkos integracijos būklė“, kuri pateikiama kartu su metine augimo apžvalga, bus nurodomos problemos ir trūkumai; be to, joje turėtų būti aiškiai nurodyti ir su realiąją ekonomika susiję prioritetai bei veiksmingi augimo ir konkurencingumo skatinimo svertai.

Pranešėjas taip pat yra įsitikinęs, kad bendrosios rinkos prioritetų koordinavimas Europos semestre turėtų būti įgyvendinamas vykdant nuodugnesnį demokratinį procesą, labiau įtraukiant nacionalinius parlamentus, paisant Europos Parlamento išimtinių teisių ir suteikiant pakankamai erdvės socialiniams partneriams bei visoms kitoms suinteresuotosioms šalims.

Svarbiausi sektoriai

Komisija savo komunikate „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“, taikydama metodiką, kuri turėtų būti nuolat vertinama ir persvarstoma, nustatė pagrindines sritis, kurios svarbios gerinant ir stiprinant bendrosios rinkos veikimą, tai: paslaugos, finansinės paslaugos, transportas, energija ir skaitmeninė rinka. Pranešėjas mano, kad šios sritys tebėra prioritetinės ir kad vėl reikėtų stengtis jas koordinuoti. Pranešėjas taip pat mano, kad šios sritys turėtų būti išplėstos ir derinamos su kitais aspektais, glaudžiai susijusiais su bendrosios rinkos politika, dėl kurios turėtų būti pateikta kitų priemonių bei pasiūlymų.

Nuosekli ir integruota pramonės politika yra labai svarbi siekiant atgaivinti Europos šalių ekonomiką ir tvirtai įveikti krizę. Geresnė piliečių teisių apsauga – tiek vartotojų, tiek darbuotojų – labai svarbi siekiant stiprinti pasitikėjimą bendrąja rinka ir skatinti atsakingą vartotojų elgesį. Bendrosios rinkos politikos sričių koordinavimu turėtų būti siekiama iš naujo atrasti naują žiniomis ir inovacijomis grindžiamą konkurencingumo modelį, bet tam reikia daugiau investuoti į švietimo ir mokslinių tyrimų sritis.

I ir II bendrosios rinkos aktuose pateikiami pasiūlymai ir tai, kaip jie buvo aptariami, yra geri pavyzdžiai, ir tokį metodą reikėtų stiprinti bei toliau plėtoti. Šis pranešimas suteikia galimybę atlikti svarbiausių pasiūlymų būklės vertinimą, atsižvelgiant į jiems priskirtą bendrosios rinkos veikimui svarbų vaidmenį.

Valdymo priemonės

Remdamasi 2012 m. vasario mėn. valdymo vertinimo ataskaita, kurioje pateikiamas kompleksinis požiūris į įvairias bendrosios rinkos priemones, kaip į „valdymo ciklo“ dalį, ir 2013 m. vasario mėn. paskelbta 15-ąja vidaus rinkos rezultatų suvestine, taip pat tradiciškai pateikdama valstybių narių veiklos įgyvendinant bendrosios rinkos teisės aktus rezultatų vertinimą, Komisija 2013 m. birželio mėn. pristatė internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę, kuria siekiama užtikrinti nuoseklų duomenų teikimą, išnagrinėti stipriąsias bei silpnąsias vietas ir pateikti įvairių patobulinimams skirtų paskatų.

Internetinėje rezultatų suvestinėje daugiausia dėmesio skiriama bendrosios rinkos valdymo ciklui, joje pateikiama valstybių narių veiklos rezultatų apžvalga, taip pat grįžtamasis ryšys, apimantis konkrečius įvairių šalių sėkmės pavyzdžius ir geriausią patirtį, taip pat nustatytas piliečių ir įmonių problemas. Valdymo priemonės, kuriomis naudojamasi kaip rodikliais, tai – ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę lygis, pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičius, Paslaugų direktyvoje nustatytų bendrų informacinių punktų įsteigimas, veikianti Vidaus rinkos informacinė sistema, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) valdymas ir naudojimasis portalu „Jūsų Europa“.

Pranešėjas norėtų pateikti pagrindines pastabas dėl bendrosios rinkos valdymo ciklo ir jo sudedamųjų dalių, turėdamas omenyje ir tai, kad, atsakant į atskirą Komisijos rekomendaciją ir portalo „Jūsų Europa“ veiksmų planą, šiuo metu savo iniciatyva rengiamas atskiras pranešimas dėl SOLVIT. Be to, pasibaigus Bendrosios rinkos mėnesio projektui, kuris savaime yra Europos Parlamento inicijuoto Bendrosios rinkos forumo tęsinys, pranešėjas atskiru pakeitimu pateikė papildomų pastabų dėl jo struktūros ir išvadų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.1.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	34 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Claudette Abela Baldacchino, Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Preslav Borissov, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Christian Engström, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Eduard-Raul Hellvig, Sandra Kalniete, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Sirpa Pietikäinen, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Regina Bastos, María Irigoyen Pérez, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Tadeusz Ross, Marc Tarabella, Patricia van der Kammen, Sabine Verheyen, Josef Weidenholzer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Vital Moreira, Oreste Rossi