PRELIMINARUS PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo

26.2.2019 - (COM(2017)0827 – C8-0000/2018 – 2017/0333R(APP))

Biudžeto komitetas
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjai: Vladimír Maňka, Pedro Silva Pereira
(Bendra komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo

(COM(2017)0827 – C8-0000/2018 – 2017/0333R(APP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo (COM(2017)0827),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų[1],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis[2],

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl pasiūlymų reformuoti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Euro grupės pirmininko raštą Europos Vadovų Tarybos pirmininkui dėl tolesnio EPS stiprinimo ir 2018 m. birželio 29 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pranešimą dėl Europos stabilumo mechanizmo reformos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. Euro grupės ataskaitą vadovams dėl EPS stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 14 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. bendrą poziciją dėl būsimo Komisijos ir ESM bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Europos Centrinio Banko (ECB) nuomonę dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo[3],

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2018 dėl su auditu ir atskaitomybe susijusių svarstymų dėl·2017 m. gruodžio 6 d. pasiūlymo įsteigti Europos valiutos fondą Sąjungos teisiniu pagrindu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimo, 2017 m. kovo 1 d. Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities ir 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos svarstymų dokumentą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Europos demokratijos stiprinimo būsimoje EPS[4],

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl trejeto (ECB, Komisijos ir TVF) vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse, kuriose taikomos programos, tyrimo[5],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumo[6],

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių[7],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto preliminarų pranešimą, taip pat į Biudžeto kontrolės komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0087/2019),

A.  kadangi euro įvedimas – vienas iš svarbiausių Europos projekto laimėjimų ir EPS struktūros kertinis akmuo;

B.  kadangi finansų ir ekonomikos krizė atskleidė euro struktūros trūkumus ir atkreipė dėmesį į būtinybę skubiai stiprinti EPS ir jos demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą;

C.  kadangi euro ES piliečiams užtikrina saugumą ir galimybes; kadangi tvirta ir stabili euro zona yra itin svarbi jos nariams ir visai ES;

D.  kadangi bendros valiutos zonos narės turi laikytis bendrų taisyklių ir įsipareigojimų, pavyzdžiui, nustatytų Stabilumo ir augimo pakte, taip pat naudotis bendromis priemonėmis ekonominiams ir finansiniams sukrėtimams įveikti bei atsakomybei, solidarumui ir socialinės ir ekonominės konvergencijos didinimui skatinti; kadangi Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartyje (ESM sutartis) numatytas aiškus ryšys su Europos makroekonominės priežiūros mechanizmais, ypač atitiktimi Stabilumo ir augimo pakto taisyklėms, įskaitant jo lankstumo sąlygas, ir tvarių bei įtraukių struktūrinių reformų įgyvendinimu; kadangi stiprinant EPS rizikos mažinimas ir rizikos pasidalijimas turėtų būti vykdomi kartu;

E.  kadangi Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) sukūrimas ir paskesnis jo pakeitimas į Europos stabilumo mechanizmą (ESM) yra svarbus žingsnis siekiant sukurti Europos krizės valdymo mechanizmą, kuris padėtų stiprinti EPS ir teikti finansinę paramą keletui krizės paveiktų Europos šalių;

F.  kadangi ESM tarpvyriausybinis pobūdis turi įtakos jo sprendimų priėmimo procesui ir ypač jo pajėgumui sparčiai reaguoti į ekonominius ir finansinius sukrėtimus;

G.  kadangi ESM įtraukimą į ES teisinę sistemą reikėtų toliau laikyti EPS užbaigimo projekto dalimi;

H.  kadangi vykstančios diskusijos dėl Europos ateities ir EPS atskleidė skirtingas valstybių narių politines pažiūras dėl ilgalaikės ESM ateities, tačiau suteikė tinkamą pagrindą svarbiam pirmam žingsniui stiprinant jo vaidmenį, plėtojant jo finansines priemones ir didinant jo veiksmingumą ir demokratinę atskaitomybę, kaip ESM reformos dalį; kadangi diskusija dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo turėtų baigtis politiniu sprendimu dėl ESM reformos;

I.  kadangi įgyvendinant ESM reformą trumpuoju laikotarpiu turėtų būti prisidedama prie bankų sąjungos kūrimo suteikiant tinkamą bendrą fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonę Bendram pertvarkymo fondui;

1.  palankiai vertina 2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo ir mano, kad juo naudingai prisidedama prie vykstančios diskusijos dėl Europos ateities, EPS stiprinimo ir ESM reformos; ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ESM integruoti į ES teisinę sistemą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad funkcijos, kurias turi vykdyti reformuotas ESM, priklausys ekonomikos politikos sričiai ir kad Europos valiutos fondo pavadinimas gali būti klaidinantis; pažymi, kad savo 2018 m. balandžio 11 d. nuomonėje ECB pasiūlė, kad ESM teisių perėmėjas išlaikytų pavadinimą „ESM“; atsižvelgdamas į tai, ragina tinkamai ir nuodugniai įvertinti konkretaus pavadinimo poveikį reformuotam ESM, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis poveikis sklandžiam reformuoto ESM veikimui; siūlo užtikrinti, kad ESM būtų paliktas dabartinis kapitalo rinkoje pripažintas pavadinimas ir kad būtų aišku, kad euro zonos pinigų politika vis dar priklauso ECB kompetencijai;

3.  pabrėžia, kad tinkamai veikti EPS padeda tai, kad yra paskutinio skolintojo vaidmenį atliekanti institucija; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į teigiamą ESM indėlį sprendžiant EPS institucinės sistemos trūkumus, būtent teikiant finansinę paramą keletui valstybių narių, kurias paveikė pasaulinė finansų krizė ir valstybės skolos krizė;

4.  primena savo ankstesnes pozicijas, kuriomis pritarta ESM įtraukimui į ES teisinę sistemą, dėl kurio ji taptų visateise ES įstaiga; mano, kad įtraukiant jį reikėtų atsižvelgti ir į nacionalinių parlamentų vaidmenį ir šį uždavinį toliau reikėtų laikyti EPS užbaigimo projekto dalimi; mano, kad toks įtraukimas suteiktų galimybę valdyti laikantis Bendrijos metodo, užtikrintų visišką fiskalinių taisyklių ir pareigų suderinamumą, supaprastintų ekonominės ir fiskalinės politikos suderinimą ir padidintų demokratinį teisėtumą bei atskaitomybę, pasitelkiant Europos Parlamentą;

5.  pabrėžia, kad jei ateityje ES biudžeto ištekliai bus naudojami, Parlamentas turėtų turėti politinę galią vykdyti visas taikytinas biudžeto kontrolės teises, susijusias su ESM biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra; pažymi, kad tokiu atveju Europos Audito Rūmai turėtų būti laikomi nepriklausomu išorės auditoriumi ir jiems turėtų būti suteiktas aiškus ir formalus vaidmuo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje;

6.  primena nacionalinių parlamentų fiskalinės ir demokratinės priežiūros prerogatyvas; mano, kad reikėtų toliau gerinti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vykdomą reformuoto ESM tikrinimą; mano, kad nacionaliniai parlamentai turėtų turėti teisę gauti informaciją apie reformuoto ESM veiklą ir pradėti dialogą su reformuoto ESM valdančiuoju direktoriumi;

7.  pažymi, kad Komisijos pasiūlymas paskatino aktyvią diskusiją dėl jo politinio, finansinio ir teisinio poveikio; vis dėlto pabrėžia, kad dėl šių diskusijų dėl ilgalaikės ESM institucinės sistemos vizijos neturėtų būti atidėti veiksmai, kurių reikia imtis nedelsiant, siekiant stiprinti ir užtikrinti EPS demokratinę atskaitomybę ir jos pajėgumą skatinti finansinį stabilumą ir konvergenciją bei reaguoti į ekonominius sukrėtimus; todėl ragina peržiūrėjus ESM sutartį netrukus įvykdyti reikšmingą ESM reformą, kuria nebūtų daromas poveikis didesnio užmojo pakeitimams ateityje;

8.  pabrėžia, kad reformuoto ESM pirminė paskirtis ir toliau turėtų būti teikti pereinamojo laikotarpio finansinę pagalbą valstybėms narėms, kurioms jos reikia, remiantis konkrečiomis sąlygomis, dėl kurių susitarta koregavimo programose, ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą vykdant ankstesnes Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ECB valdomas finansinės paramos programas; pabrėžia, kad reformuotas ESM tam turi turėti deramą galią; todėl nepritaria jokiems bandymams reformuotą ESM paversti tik bankams skirta priemone arba sumažinti jos finansinius pajėgumus remti valstybes nares;

9.   primena, kad reformuotam ESM reikėtų numatyti įvairių finansinių priemonių, kurios turi būti patobulintos pritaikant šiam mechanizmui, įskaitant galimybę teikti pakankamą prevencinę finansinę pagalbą, kad valstybės narės galėtų gauti pagalbą prieš joms susidūrus su dideliais sunkumais siekiant gauti lėšų kapitalo rinkoje; mano, kad galimybė naudotis prevencine sąlygine kredito linija (PSKL) turėtų būti prieinama remiantis ketinimų raštu ir atsižvelgiant į taikomus kriterijus; pažymi, kad šios finansinės priemonės turi būti naudojamos siekiant padėti valstybėms narėms didelių ekonominių ir finansinių sukrėtimų atvejais; primena, kad, siekiant skatinti ekonominį ir finansinį stabilumą, investicijas ir ekonominės konvergencijos didinimą euro zonoje, valstybėms narėms teikiamą finansinę paramą gali papildyti būsima konvergencijai ir konkurencingumui skirta biudžeto priemonė;

10.  pabrėžia, kad EPS apima visas ES valstybes nares, iš kurių visos, išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę, turi įsivesti eurą ir prisijungti prie euro zonos, todėl bet kuris ESM turėtų būti atviras visoms ES valstybėms narėms;

11.  mano, kad reformuotas ESM turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį valdant finansinės paramos programas kartu su Komisija ir glaudžiai bendradarbiaujant su ECB, užtikrinant, kad ES institucinė sistema prireikus turėtų daugiau autonomijos, nekenkiant atitinkamoms partnerystėms su kitomis institucijomis, būtent TVF;

12.  pabrėžia, kad reformuotas ESM turėtų turėti savo kompetenciją rengti ir vertinti elementus, kurių reikalaujama pagal ESM įstatus; pabrėžia, kad ESM pateiktų finansinės paramos prašymų vertinimu, taip pat sprendimų dėl koregavimo programų kūrimo priėmimu, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, jokiu būdu nepakeičiama ir nedubliuojama įprasta makroekonominė ir fiskalinė priežiūra, numatyta ES fiskalinėse taisyklėse ir reglamentuose, kuri turi toliau priklausyti išimtinei Komisijos kompetencijai, ir ji nesutampa;

13.  mano, kad galimose būsimose koregavimo programose turėtų būti atsižvelgta į socialinį siūlomų priemonių poveikį, be kita ko, palyginus su ilgalaikiu jokio politikos pokyčių poveikio poveikiu, atsižvelgiant į ankstesnį ir prasmingą socialinį poveikio vertinimą;

14.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog reformuotame ESM būtų taikoma veiksminga sprendimų priėmimo procedūra, ypač neatidėliotinų aplinkybių atveju; atsižvelgdamas į tai, ragina įvertinti dabartinį valdymą;

15.  ragina greitai įvykdyti ESM reformą, kuria taip pat būtų iš naujo apibrėžtas jo vaidmuo, funkcijos ir finansinės priemonės, kad reformuotas ESM pertvarkymo atveju galėtų teikti likvidumo paramą ir fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonę Bendram pertvarkymo fondui; ragina užtikrinti, kad bendra fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonė pradėtų veikti kuo skubiau iki 2020 m. taikant sutartas sąlygas ir bet kokiu atveju iki 2024 m.;

16.  atkreipia dėmesį į pavojus, kurie kyla dėl to, kad vėluojama stiprinti bankų sąjungą; palankiai vertina 2018 m. gruodžio 4 d. Euro grupės ataskaitą vadovams dėl EPS stiprinimo, kuri ištisa buvo patvirtinta 2018 m. gruodžio 14 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime; ypač palankiai vertina tai, kad Bendram pertvarkymo fondui pradėta taikyti bendra fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonė, su sąlyga, kad rizikos mažinimo srityje bus padaryta pakankama pažanga, kuri bus įvertinta 2020 m., ir kad buvo patvirtintas sąlygų dokumentas, susijęs su ESM reforma; primena savo ankstesnę poziciją dėl būtinybės baigti kurti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS) ir pripažįsta, kad rizikos mažinimas ir rizikos pasidalijimas turėtų būti vykdomi kartu; atkreipia dėmesį į tai, kad nepasiekta greitų rezultatų, susijusių su būsimu euro zonos biudžetu ir stabilizavimo funkcija, tačiau atkreipia dėmesį į įgaliojimus imtis veiksmų, susijusių su konvergencijos ir konkurencingumo biudžeto priemone; pabrėžia, kad padaryta didelė pažanga rizikos mažinimo srityje; primena, kad Parlamentas svariai prisidėjo sudarant šią galimybę, visų pirma, dėl priemonių bankų sektoriuje rinkinio ir neveiksnių paskolų prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės;

17.  siūlo, siekiant pagerinti tarpinstitucinį dialogą ir padidinti ESM skaidrumą ir atskaitomybę, nedelsiant parengti ESM ir Parlamento bendradarbiavimo laikino memorandumo protokolą, kuriame būtų nurodytos Parlamento ir jo narių teisės, susijusios su klausimais reformuotam ESM, reguliariais klausymais, paskyrimo teisėmis ir atitinkamomis biudžeto kontrolės teisėmis; primena savo prašymą sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl ekonomikos valdymo; pabrėžia, kad, vadovaujantis Tarybos pasiūlymu, reformuoto ESM valdantįjį direktorių turėtų rinkti Europos Parlamentas, kuriam jis turėtų būti atskaitingas; ragina reformuoto ESM valdymo organuose užtikrinti lyčių pusiausvyrą;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Tarybai, Euro grupei, Europos Centriniam Bankui, Europos stabilumo mechanizmo valdančiajam direktoriui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL C 252, 2018 7 18, p. 201.
• [2]  OL C 252, 2018 7 18, p. 215.
• [3]  OL C 220, 2018 6 25, p. 2.
• [4]  OL C 65, 2016 2 19, p. 96.
• [5]  OL C 378, 2017 11 9, p. 182.
• [6]  OL C 252, 2018 7 18, p. 235.
• [7]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226.

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (17.1.2019)

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo
(COM(2017)0827 – 2017/0333R(APP))

Nuomonės referentas: Cătălin Sorin Ivan

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingus Biudžeto komitetą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

A.  kadangi kuriant naują Europos valiutos fondą (EVF) turi būti aiškiai nustatyti atskaitomybės sąlygos ir būdai;

B.  kadangi skaidrumas yra pagrindinis gero valdymo elementas tiek priimant sprendimus, tiek įgyvendinant institucinius sprendimus;

C.  kadangi turėtų būti aiškiai užtikrintas būsimo Europos valiutos fondo parlamentinis aspektas atsižvelgiant į dabartinę Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio prekybos organizacijos ir Pasaulio banko praktiką, susijusią su parlamentiniais tinklais ar dialogais;

D.  kadangi tuomet, kai vykdomas išorės auditas, būtina remtis INTOSAI gero valdymo rekomendacijomis;

E.  kadangi valstybės narės ir nacionalinės institucijos pačios negali sumažinti sisteminės rizikos, kurią visos ES finansiniam stabilumui gali sukelti valstybė narė;

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlytą naują priemonių, padėsiančių baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), rinkinį atsižvelgiant į ilgalaikę Parlamento poziciją dėl ESM integracijos į ES teisinę sistemą; mano, kad kiekvienas iš trijų bankų sąjungos ramsčių turėtų padėti stiprinti pasaulinę finansų sistemą;

2.  palankiai vertina tai, kad euro zonos ESM gelbėjimo fondas pertvarkytas į Europos valiutos fondą (EVF) Sąjungos teisinėje sistemoje, nes šis institucinis įtvirtinimas yra svarbus bendros reformos ir ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo etapas;

3.  pažymi, kad šiame pasiūlyme numatytas Bendrijos metodo naudojimas labai padės stiprinant ES sprendimų priėmimo proceso ir integracijos į ES sistemą demokratinį teisėtumą;

4.  mano, kad šie pakeitimai suteiks galimybę sukurti patikimą atskaitomybės sistemą numatant sustiprintą parlamentinę priežiūrą remiantis išorės auditu ir nuomonėmis;

5.  primena, kad imantis bet kokių tolesnių Sąjungos struktūros permainų, susijusių su naujų institucijų kūrimu, visada reikėtų atsižvelgti į ES demokratinės atskaitomybės ir politinės priežiūros bei didesnio skaidrumo aspektus, taip pat aiškias nuostatas dėl viešojo audito (įskaitant visus viešojo audito aspektus, t. y. finansinius, atitikties ir veiklos rodiklių elementus) ir veiklos efektyvumą; mano, kad šių elementų derinys padės stiprinti ES ekonomikos valdymo parlamentinį teisėtumą;

6.  pabrėžia, kad, kalbant apie Europos stabilumo mechanizmą (ESM), pasakytina, kad Europos Audito Rūmai šiuo metu neturi tvirtų audito teisių ir nenumatyta oficiali atskaitomybė Parlamentui;

7.  pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į Europos Parlamento nuomonę, nes naujasis Europos valiutos fondas spręs ES arba pasauliniam valdymui aktulius klausimus, kurie turės įtakos ir Europos piliečiams; taip pat mano, kad Europos nacionaliniai parlamentai turėtų būti atskaitomybės grandinės dalis atvejais, susijusiais su ES valstybių narių politikos priemonių taikymu;

8.  mano, kad, atsižvelgiant į būsimo Europos valiutos fondo visuomeninį aspektą ir poveikį, patikinimą turėtų teikti viešieji auditoriai, o Europos Audito Rūmai turi atlikti aiškų vaidmenį Europos valiutos fondo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, kaip numatyta SESV 287 straipsnyje;

9.  siūlo EVF pavesti užduotį įvertinti Sąjungos fiskalinės sistemos taikymą ir dabartinės fiskalinės politikos krypties tinkamumo euro zonoje ir nacionaliniu lygmeniu ir pateikti rekomendacijas, siekiant užtikrinti nepriklausomus valstybių narių biudžetų ir ekonominių prognozių vertinimus;

10.  prašo Komisijos pasiūlyme numatyti aiškią nuostatą, kad Europos Audito Rūmai yra Europos valiutos fondo išorės auditorius, ir aiškiai apibrėžti jų teises;

11.  ragina Parlamentui numatyti aktyvų vaidmenį Europos valiutos fondo valdančiojo direktoriaus skyrimo procese ir užtikrinti jo atskaitomybę, t. y. pareigą kasmet atsiskaityti Parlamentui;

12.  mano, kad, kaip ir visos kitos ES institucijos ir įstaigos, Europos valiutos fondas turėtų reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui ir kad reguliariai reikėtų kontroliuoti ir vertinti jo veiklą atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą;

13.  ragina, kad keitimasis informacija ir jos srautai tarp Parlamento ir būsimo Europos valiutos fondo būtų aiškiai apibrėžti susitarimo memorandume.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos valiutos fondo įsteigimas
Nuorodos	2017/0333R(APP)
Atsakingi komitetai	BUDG	ECON
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CONT 5.7.2018
Nuomonės referentas (-ė)        Paskyrimo data	Cătălin Sorin Ivan 9.10.2018
Priėmimo data	13.12.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Jonathan Bullock, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Arndt Kohn, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Caterina Chinnici, Benedek Jávor, Marian-Jean Marinescu, Péter Niedermüller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Henna Virkkunen

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

18	+
ALDE	Nedzhmi Ali, Martina Dlabajová
PPE	Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Marian-Jean Marinescu, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Henna Virkkunen, Joachim Zeller
S&D	Inés Ayala Sender, Caterina Chinnici, Arndt Kohn, Péter Niedermüller, Georgi Pirinski, Derek Vaughan
VERTS/ALE	Benedek Jávor, Bart Staes

4	-
EFDD	Jonathan Bullock, Marco Valli
GUE/NGL	Luke Ming Flanagan, Dennis de Jong

0	0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (23.1.2019)

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo
(COM(2017)0827 – C8 – 2017/0333R(APP))

Nuomonės referentė: Danuta Maria Hübner

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingus Biudžeto komitetą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

1.  palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) integravimo į ES teisinę tvarką; primena, kad tokia integracija turi būti grindžiama tinkama demokratine atskaitomybe; pažymi, kad toks įtraukimas užtikrintų galimybę valdyti laikantis Bendrijos metodo, leistų užtikrinti fiskalinių taisyklių ir pareigų suderinamumą, supaprastintų fiskalinės ir ekonominės politikos suderinimą ir padidintų demokratinį teisėtumą bei atskaitomybę, pasitelkiant Europos Parlamentą; primena, kad ESM teisių perėmėjo kompetencija jokiu būdu neturėtų pakeisti įprastos makroekonominės ir fiskalinės priežiūros, numatytos ES finansinėse taisyklėse ir reglamentuose, ją dubliuoti ar su ja persidengti ir tai turėtų likti išimtinė Komisijos kompetencija, kartu atsižvelgiant į ESM teisių perėmėjo autonomiją;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad funkcijos, kurias turi vykdyti ESM teisių perėmėjas, priklausys ekonomikos politikos sričiai ir kad Europos valiutos fondo (EVF) pavadinimas šiuo atžvilgiu gali būti klaidinantis; be to, pažymi, kad ESM teisių perėmėjas atliks užduotis, kurios bus didesnės nei vien tik kasos funkcijos; pažymi, kad, jo nuomone, Europos Centrinis Bankas (ECB) pasiūlė, kad ESM teisių perėmėjas išlaikytų pavadinimą „ESM“; pažymi, kad vartojant akronimą ESF kyla pavojus, kad ateityje Europos stabilumo fondas ir Europos socialinis fondas bus supainioti; atsižvelgdamas į tai, ragina prieš priimant tokį sprendimą tinkamai ir nuodugniai įvertinti būsimo Europos stabilumo mechanizmo teisių perėmėjo pavadinimo pasirinkimo padarinius;

3.  primena, kad pinigų politika Sąjungoje yra išimtinė ECB kompetencija;

4.  mano, kad, atsižvelgiant į visą ES ir euro zonos institucinę struktūrą, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sistema neturėtų būti visa perkelta į ES teisinę sistemą;

5.  primena, kad Komisijos pasiūlyme numatyta įsteigti Europos stabilumo mechanizmą pakeisiančią ES įstaigą, pagal kurį ESM būtų atskaitingas Europos Parlamentui ir Tarybai ir jį teismine tvarka kontroliuotų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT); atkreipia dėmesį į pasiūlytas nuostatas dėl būsimo ESM teisių perėmėjo atskaitomybės;

6.  mano, kad svarbi būsimo ESM teisių perėmėjo atskaitomybės sistema turėtų apimti visą ekonominį valdymą; primena šios kadencijos Parlamento prašymą sudaryti tarpinstitucinį susitarimą šioje srityje;

7.  mano, kad bet koks laikinas susitarimas, sudarytas tarp Europos Parlamento ir ESM teisių perėmėjo, būtų ženklas, kuris padidintų pastarojo savarankiškumą, kai tvirta Parlamento pozicija yra ta, kad, kaip siūlo Komisija, jis turėtų būti įtrauktas į Sutartį ir ES teisinę tvarką;

8.  prašo, kad Europos Parlamentas būtų nedelsiant ir tinkamu būdu informuojamas apie ESM teisių perėmėjo priimtus ir Tarybos patvirtintus sprendimus; primygtinai ragina būsimą ESM teisių perėmėjo valdantįjį direktorių surengti skaidrų ir nuolatinį dialogą su Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu;

9.  pabrėžia, kad išsami, tiksli ir laiku teikiama informacija yra būtina tinkamos atskaitomybės sąlyga; todėl primygtinai reikalauja, kad būsimame ESM teisių perėmėjo ir Europos Parlamento tarpinstituciniame susitarime dėl ESM teisių perėmėjo sprendimų būtų nustatytas aukščiausias skaidrumo ir atskaitomybės standartas dėl tokių sprendimų pagrindo, galimybės susipažinti su ESM teisių perėmėjo dokumentais ir ESM teisių perėmėjo diskusijų įrašais;

10.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti būsimos ESM teisių perėmėjo valdybos demokratinę atskaitomybę; apgailestauja, kad institucijos nepakankamai dalyvauja siūlomoje savo narių atrankos procedūroje, ir ragina į sprendimą dėl jų skyrimo įtraukti Europos Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą;

11.  prašo, kad Europos Audito Rūmams būtų suteiktas aiškus ir oficialus vaidmuo vykdant ESM teisių perėmėjo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir kad susijusias ataskaitas išnagrinėtų Europos Parlamentas;

12.  ragina užtikrinti lyčių pusiausvyrą ESM teisių perėmėjo valdymo organų sudėtyje ir galutinio kandidatų eiti vykdomojo direktoriaus pareigas sąraše;

13.  supranta, kad valstybės narės turi dalyvauti priimant sprendimus, kurie daro poveikį fiskaliniams ištekliams; tačiau pabrėžia, kad ESM teisių perėmėjas yra krizių valdymo priemonė, todėl jam reikia sąlygų veikti greitai; ragina užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp, viena vertus, ESM teisių perėmėjo demokratinės kontrolės ir jo atskaitomybės dalyvaujančioms valstybėms narėms ir, kita vertus, būtinybės sudaryti sąlygas būtinų veiksmų imtis skubiai; pripažįsta nacionalinių parlamentų biudžetinius įgaliojimus ir atkreipia dėmesį į nuostatas, kuriomis užtikrinamas ESM teisių perėmėjo skaidrumas ir jo atskaitomybė ESM teisių perėmėjo narių ir kitų dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams;

14.  ragina netrukus pradėti prasmingą ESM reformą peržiūrinti ESM sutartį, nedarant poveikio didesnio užmojo pokyčiams ateityje; pažymi, kad vykdant tokią reformą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama EPS stiprinimui ir sprendimų priėmimo procedūros tobulinimui, ypač skubiais atvejais;

15.  pažymi, kad ir ESM įtraukimas, ir ESM teisių perėmėjo nustatymas pakeis ES institucinę sąrangą; todėl ragina šį klausimą įtraukti į platesnes diskusijas dėl galimos būsimos Sutarčių peržiūros.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos valiutos fondo įsteigimas
Nuorodos	2017/0333R(APP)
Atsakingi komitetai	BUDG	ECON
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFCO 13.9.2018
Nuomonės referentas (-ė)        Paskyrimo data	Danuta Maria Hübner 24.9.2018
Svarstymas komitete	6.12.2018
Priėmimo data	22.1.2019
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	15 4 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Mercedes Bresso, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Pervenche Berès, Ashley Fox, Sylvia-Yvonne Kaufmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Michael Gahler, Jarosław Wałęsa

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

15	+
ALDE	Maite Pagazaurtundúa Ruiz
NI	Kazimierz Michał Ujazdowski
PPE	Michael Gahler, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Paulo Rangel, György Schöpflin, Jarosław Wałęsa
S&D	Pervenche Berès, Mercedes Bresso, Ramón Jáuregui Atondo, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Pedro Silva Pereira

4	-
ECR	Ashley Fox
ENF	Gerolf Annemans
VERTS/ALE	Pascal Durand, Josep-Maria Terricabras

3	0
GUE/NGL	Helmut Scholz, Barbara Spinelli
PPE	Markus Pieper

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos valiutos fondo įsteigimas
Nuorodos	2017/0333R(APP)
Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo	27.6.2018
Atsakingi komitetai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 5.7.2018	ECON 5.7.2018
Nuomonę teikiantys komitetai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CONT 5.7.2018	AFCO 13.9.2018
Pranešėjai        Paskyrimo data	Vladimír Maňka 5.7.2018	Pedro Silva Pereira 5.7.2018
Svarstymas komitete	26.11.2018	29.1.2019
Priėmimo data	20.2.2019
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	59 25 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jonathan Arnott, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Reimer Böge, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Gérard Deprez, André Elissen, Markus Ferber, José Manuel Fernandes, Jonás Fernández, Eider Gardiazabal Rubial, Stefan Gehrold, Sven Giegold, Neena Gill, Esteban González Pons, Brian Hayes, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Gunnar Hökmark, John Howarth, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Wolf Klinz, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Olle Ludvigsson, Vladimír Maňka, Marisa Matias, Costas Mavrides, Alex Mayer, Bernard Monot, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Ralph Packet, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Răzvan Popa, Dariusz Rosati, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Jordi Solé, Theodor Dumitru Stolojan, Patricija Šulin, Kay Swinburne, Eleftherios Synadinos, Isabelle Thomas, Ramon Tremosa i Balcells, Inese Vaidere, Marco Valli, Monika Vana, Daniele Viotti, Marco Zanni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Xabier Benito Ziluaga, Matt Carthy, Pilar del Castillo Vera, Ashley Fox, Karine Gloanec Maurin, Ramón Jáuregui Atondo, Danuta Jazłowiecka, Janusz Lewandowski, Aleksejs Loskutovs, Thomas Mann, Jörg Meuthen, Michel Reimon, Andreas Schwab, Joachim Starbatty, Lieve Wierinck, Auke Zijlstra
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Ole Christensen, Santiago Fisas Ayxelà, Sylvie Guillaume, Esther Herranz García, Agnes Jongerius, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Danilo Oscar Lancini, Jo Leinen, Marian-Jean Marinescu, Josep-Maria Terricabras, Henna Virkkunen
Pateikimo data	26.2.2019

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

59	+
ALDE	Thierry Cornillet, Gérard Deprez, Petr Ježek, Wolf Klinz, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck
ECR	Zbigniew Kuźmiuk
PPE	Reimer Böge, Pilar del Castillo Vera, Markus Ferber, José Manuel Fernandes, Santiago Fisas Ayxelà, Stefan Gehrold, Esteban González Pons, Brian Hayes, Esther Herranz García, Monika Hohlmeier, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Danuta Jazłowiecka, Georgios Kyrtsos, Esther de Lange, Janusz Lewandowski, Aleksejs Loskutovs, Thomas Mann, Marian-Jean Marinescu, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Jan Olbrycht, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Andreas Schwab, Theodor Dumitru Stolojan, Patricija Šulin, Inese Vaidere, Henna Virkkunen
S&D	Hugues Bayet, Pervenche Berès, Ole Christensen, Jonás Fernández, Eider Gardiazabal Rubial, Neena Gill, Karine Gloanec Maurin, Sylvie Guillaume, Iris Hoffmann, John Howarth, Ramón Jáuregui Atondo, Agnes Jongerius, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Olle Ludvigsson, Vladimír Maňka, Costas Mavrides, Alex Mayer, Răzvan Popa, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Isabelle Thomas, Daniele Viotti

25	-
ECR	Ashley Fox, Bernd Kölmel, Ralph Packet, Joachim Starbatty, Kay Swinburne
EFDD	Jonathan Arnott, Jörg Meuthen, Bernard Monot, Marco Valli
ENF	André Elissen, Danilo Oscar Lancini, Marco Zanni, Auke Zijlstra
GUE/NGL	Xabier Benito Ziluaga, Matt Carthy, Marisa Matias, Liadh Ní Riada, Dimitrios Papadimoulis
NI	Eleftherios Synadinos
VERTS/ALE	Sven Giegold, Philippe Lamberts, Michel Reimon, Jordi Solé, Josep-Maria Terricabras, Monika Vana

0	0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė