(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (14843/1/2004 - C6-0038/2005),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2002)0328)(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymo pakeitimus (KOM(2003)0371)(3),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0167/2005),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 67 E, 2004 3 17, p. 259. (2) OL C 227 E, 2002 9 24, p. 574. (3) Dar paskelbta OL.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 ir 135 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą(1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Vienas iš Bendrijos uždavinių yra skatinti darnią, subalansuotą ir tvarią ekonominės veiklos plėtrą visoje Bendrijoje, sukuriant bendrąją rinką bei Ekonominę ir pinigų sąjungą. Tokią vidaus rinką sudaro erdvė be vidinių sienų, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

(2)  Pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimas į finansų sistemą ir jų investavimas po pinigų plovimo yra žalingi tvirtai ir tvariai ekonominei plėtrai. Todėl 1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui (4) buvo sukurtas Bendrijos mechanizmas, kurio paskirtis - užkirsti kelią pinigų plovimui, stebint sandorius, vykdomus per kredito bei finansų įstaigas, ir tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis. Kadangi egzistuoja rizika, kad to mechanizmo panaudojimas paskatins grynųjų pinigų gabenimo siekiant neteisėtų tikslų apimčių padidėjimą, Direktyva 91/308/EEB turėtų būti papildyta grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės sistema.

(3)  Šiuo metu tokias kontrolės sistemas taiko tik kelios valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus. Teisės aktų skirtumai kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui. Todėl pagrindiniai jų elementai turėtų būti suderinti Bendrijos lygiu, siekiant suvienodinti grynųjų pinigų gabenimo per Bendrijos sienas kontrolės lygį. Tačiau toks suderinimas neturėtų įtakoti valstybių narių galimybių, vadovaujantis galiojančiomis Sutarties nuostatomis, taikyti nacionalines grynųjų pinigų gabenimo Bendrijos viduje kontrolės priemones.

(4)  Taip pat reikėtų atsižvelgti į papildomas priemones, įgyvendinamas kituose tarptautiniuose forumuose, ypač Finansinių priemonių, susijusių su pinigų plovimu, darbo grupėje (FATF), kuri buvo sudaryta 1989 m. Paryžiuje įvykusiame G-7 valstybių vadovų susitikime. 2004 m. spalio 22 d. FATF IX specialioji rekomendacija ragina vyriausybes imtis fizinio grynųjų pinigų gabenimo sekimo priemonių, įskaitant deklaravimo sistemos taikymą ar kitokios prievolės atskleisti informaciją nustatymą.

(5)  Todėl gryniesiems pinigams, kuriuos gabena bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos, turėtų būti taikomas privalomo deklaravimo principas. Šio principo taikymas sudarytų galimybes muitinėms rinkti informaciją apie tokį grynųjų pinigų gabenimą ir prireikus ją perduoti kitoms institucijoms. Muitinės vykdo savo veiklą prie Bendrijos sienų, kur kontrolė yra efektyviausia, o kai kurios iš jų jau yra sukaupusios ir praktinę tokios kontrolės patirtį. Turėtų būti naudojamasi 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą(5). Ši tarpusavio pagalba turėtų užtikrinti ir teisingą grynųjų pinigų kontrolės priemonių taikymą, ir informacijos, kuri galėtų padėti pasiekti Direktyvos 91/308/EEB tikslus, perdavimą.

(6)  Atsižvelgiant į prievolės deklaruoti grynuosius pinigus prevencinį tikslą ir jos atgrasantį pobūdį, ji turėtų būti vykdoma atvykstant į Bendriją ar išvykstant iš jos. Tačiau, siekiant, kad institucijų veiksmai būtų nukreipti į reikšmingus grynųjų pinigų gabenimo atvejus, tokia prievolė turėtų būti taikoma tik gabenant 10 000 EUR ar daugiau. Taip pat reikėtų nustatyti, kad prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, ar tas asmuo yra jų savininkas.

(7)  Informacijai, kurią privaloma pateikti, turėtų būti taikomi bendri standartai. Tai sudarytų galimybes kompetentingoms institucijoms lengviau keistis informacija.

(8)  Pageidautina apibrėžti sąvokas, kurių apibrėžimų reikia vienodam šio reglamento aiškinimui.

(9)  Kompetentingų institucijų pagal šį reglamentą sukaupta informacija turėtų būti perduodama institucijoms, nurodytoms Direktyvos 91/308/EEB 6 straipsnio 1 dalyje.

10)   1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(6) bei 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(7) taikomi asmens duomenų tvarkymui, kurį pagal šį reglamentą vykdo valstybių narių kompetentingos institucijos.

(11)  Jeigu yra požymių, kad grynųjų pinigų sumos sietinos su kokia nors neteisėta veikla, susijusia su grynųjų pinigų gabenimu, kaip nurodyta Direktyvoje 91/308/EEB, kompetentingų institucijų pagal šį reglamentą sukaupta informacija gali būti perduodama kompetentingoms institucijoms kitose valstybėse narėse ir/arba Komisijai. Taip pat turėtų būti numatyta, kad esant tokių požymių tam tikra informacija perduodama ir tada, kai gabenamos grynųjų pinigų sumos yra mažesnės už šiame reglamente nustatytą ribą.

(12)  Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai, kurių reikia veiksmingai grynųjų pinigų judėjimo kontrolei atlikti.

(13)  Kompetentingų institucijų įgaliojimus reikėtų papildyti valstybių narių pareiga nustatyti sankcijas. Tačiau tokios sankcijos turėtų būti taikomos tik už šiuo reglamentu nustatytos prievolės deklaruoti nevykdymą.

(14)  Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl pinigų plovimo vidaus rinkoje transnacionalinio pobūdžio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(15)  Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje ir nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 8 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1.  Šis reglamentas papildo Direktyvos 91/308/EEB nuostatas dėl sandorių, vykdomų per finansų bei kredito įstaigas ir tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis, nustatydamas kompetentingų institucijų atliekamos į Bendriją įvežamų ar iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės suderintas taisykles.

2.  Šis reglamentas neužkerta kelio taikyti nacionalines grynųjų pinigų gabenimo Bendrijos viduje kontrolės priemones, kai tokių priemonių imamasi pagal Sutarties 58 straipsnį.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

3 straipsnis

Prievolė deklaruoti

1.  Bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami.

2.  Deklaracijoje, nurodytoje 1 dalyje, turi būti nurodyti duomenys apie:

3.  Informacija pateikiama raštu, žodžiu arba elektroniniu būdu, atsižvelgiant į tai, kaip yra nustačiusi 1 dalyje nurodyta valstybė narė. Tačiau, jeigu deklarantas to pageidauja, jam leidžiama pateikti informaciją raštu. Jei pateikiama rašytinė deklaracija, deklarantui pageidaujant jam išduodama patvirtinta jos kopija.

4 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.  Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones.

2.  Neįvykdžius 3 straipsnyje nustatytos prievolės deklaruoti, grynieji pinigai gali būti sulaikyti administraciniu sprendimu, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

5 straipsnis

Informacijos registravimas ir tvarkymas

1.  Informaciją, gautą pagal 3 ir/arba 4 straipsnius, registruoja ir tvarko 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės kompetentinga institucija, ir ji turi būti prieinama tos valstybės narės institucijoms, nurodytoms Direktyvos 91/308/EEB 6 straipsnio 1 dalyje.

2.  Jeigu atlikus 4 straipsnyje nurodytą tikrinimą paaiškėja, kad fizinis asmuo atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos gabendamas grynųjų pinigų sumas, kurios yra mažesnės už 3 straipsnyje nustatytą ribą, tačiau esama neteisėtos veiklos, susijusios su grynųjų pinigų gabenimu, požymių, kaip nurodyta Direktyvoje 91/308/EEB, 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės kompetentinga institucija gali registruoti ir tvarkyti taip pat ir tą informaciją, to asmens pilną vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, pilietybę bei duomenis apie jo panaudotą transporto priemonę, ir gali būti suteikta prieiga prie visų šių duomenų tos valstybės narės institucijoms, nurodytoms Direktyvos 91/308/EEB 6 straipsnio 1 dalyje.

6 straipsnis

Keitimasis informacija

1.  Esant požymių, kad grynųjų pinigų sumos sietinos su kokia nors neteisėta veikla, susijusia su grynųjų pinigų gabenimu, kaip nurodyta Direktyvoje 91/308/EEB, informacija, gauta iš 3 straipsnyje numatytos deklaracijos arba atlikus 4 straipsnyje numatytą tikrinimą, gali būti perduodama kompetentingoms institucijoms kitose valstybėse narėse.

Reglamentas (EB) Nr. 515/97 taikomas mutatis mutandis.

2.  Esant požymių, kad grynųjų pinigų sumos sietinos su pajamomis, gautomis iš sukčiavimo ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos, darančios žalą Bendrijos finansiniams interesams, informacija taip pat perduodama ir Komisijai.

7 straipsnis

Keitimasis informacija su trečiosiomis šalimis

Teikdamos administracinę tarpusavio pagalbą, pagal šį reglamentą gautą informaciją valstybės narės arba Komisija gali perduoti trečiajai šaliai, gavus kompetentingų institucijų, kurios gavo informaciją pagal 3 ir (arba) 4 straipsnį, sutikimą ir laikantis atitinkamų nacionalinių ir Bendrijos teisės aktų nuostatų dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokį keitimąsi informacija tuo atveju, kai jis tiesiogiai susijęs su šio reglamento įgyvendinimu.

8 straipsnis

Reikalavimas saugoti profesinę paslaptį

Bet kokiai konfidencialaus pobūdžio ar konfidencialiai pateiktai informacijai yra taikomas reikalavimas saugoti profesinę paslaptį ir kompetentingos institucijos jos neatskleidžia be ją pateikusio asmens ar institucijos aiškaus sutikimo. Tačiau kompetentingoms institucijoms leidžiama perduoti informaciją, jei pagal galiojančias nuostatas jos privalo tai padaryti, ypač kai tai susiję su teismo procesu. Atskleidžiant ar perduodant informaciją turi būti griežtai laikomasi galiojančių duomenų apsaugos nuostatų, visų pirma Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

9 straipsnis

Sankcijos

1.  Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.  Valstybės narės ne vėliau kaip iki ... (8) informuoja Komisiją apie sankcijas, taikytinas 3 straipsnyje nustatytos prievolės deklaruoti nevykdymo atvejais.

10 straipsnis

Įvertinimas

Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie jo taikymą.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ...(9).

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 227 E, 2002 9 24, p. 574. (2) OL (3) 2003 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 67 E, 2004 3 17, p. 259), 2005 m. vasario 17 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. birželio 8 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 166, 1991 6 28, p. 77. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB (OL L 344, 2001 12 28, p. 76). (5) OL L 82, 1997 3 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36). (6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p.1). (7) OL L 8, 2001 1 12, p. 1. (8) * 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (9) * 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.