Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2, 3 ir 5 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1966 m. priimto Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2, 3 ir 26 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. priimtos Konvencijos dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo 5 straipsnio a dalį,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 m. lapkričio 20 d. priimtos Vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 34 ir 39 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. priimtą Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį arba baudimą,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartiją,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 1992 m. priimtos rekomendacijos Nr. 19 1 straipsnį, 2 straipsnio f dalį, 5 straipsnį, 10 straipsnio c dalį, 12 ir 16 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1993 m. birželio mėn. Pasaulinės konferencijos žmogaus teisių klausimais metu priimtas Vienos deklaraciją ir veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio mėn. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo – pirmojo tarptautinio dokumento, skirto žmogaus teisėms ir susijusio vien tik su smurtu prieš moteris,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo 13 d. Kaire vykusios Jungtinių Tautų tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metu priimtas deklaraciją ir veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekine vykusios Pasaulinės konferencijos moterų klausimais priimtas deklaraciją ir veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į savo 1995 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais "Kova už lygybę, vystymąsi ir taiką"(1),

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų teisių pažeidimo(2),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Moterų padėties komiteto 1999 m. kovo 12 d. priimtos Konvencijos dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo papildomą protokolą,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 1999 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo (MLOŽ),

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. balandžio 16 d. poziciją dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, patvirtinančio Bendrijos veiksmų programą (programa "Daphne") dėl prevencinių priemonių kovai su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl tolesnės veiklos, susijusios su Pekino veiksmų programa(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos neeilinės sesijos pavadinimu "Moterys 2000 m.: lyčių lygybė, vystymasis ir taika XXI amžiuje", kuri vyko 2000 m. birželio 5–9 d. , rezultatų(5),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. pasirašytą AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas) ir prie jo pridėtą finansinį protokolą,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija 2000 m. gruodžio 7 d. kartu iškilmingai paskelbė Pagrindinių teisių chartiją Nicoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 14 d. sprendimą įtraukti MLOŽ į 2001 m. biudžeto straipsnį B5-802, skirtą programai "Daphne",

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 1247 (2001) dėl MLOŽ,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2001 m. gegužės 3 d. pranešimą dėl MLOŽ,

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo(6),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto rezoliuciją 2003/28, pagal kurią vasario 6–oji paskelbta Tarptautine visiško nepakantumo moterų lyties organų žalojimui diena,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. priimto ir 2005 m. lapkričio 25 d. įsigaliojusio Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos papildomo protokolo, dar vadinamo Maputo protokolu, 2, 5, 6 ir 19 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento narės Cristianos Muscardini 2007 m. kovo 27 d. pateiktą peticiją 298/2007,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo(7),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 6 ir 7 straipsnius dėl pagarbos žmogaus teisėms (bendrieji principai) ir EB sutarties 12 ir 13 straipsnius (nediskriminavimas),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0054/2009),

A.   kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis,100–140 mln. moterų ir mergaičių pasaulyje yra patyrusios lyties organų žalojimą ir kadangi, PSO ir Jungtinių Tautų gyventojų fondo duomenimis, kasmet maždaug 2–3 mln. moterų gresia pavojus tapti šios sunkiai žalojančios praktikos aukomis,

B.   kadangi kasmet 180 000 į Europą imigravusių moterų sužalojami lyties organai arba kyla pavojus, kad jie bus sužaloti,

C.   kadangi, PSO duomenimis, ši praktika yra paplitusi bent 28 Afrikos šalyse, keliose Azijos šalyse ir Artimuosiuose Rytuose,

D.   kadangi smurtas prieš moteris, įskaitant lytinių organų žalojimą, kyla dėl lyčių nelygybe ir neproporcingais galios santykiais, dominavimu ir kontrole grindžiamos visuomenės sandaros, kuriai esant visuomenės ir šeimos daromas spaudimas yra pagrindinės teisės, t. y. teisės į asmens neliečiamybę, negerbimo priežastis,

E.   kadangi smurtinis mergaičių lyties organų žalojimas turi būti griežtai pasmerktas ir kadangi jis yra akivaizdus tarptautinės ir nacionalinės teisės aktų, kuriais ginami vaikai ir jų teisės, pažeidimas,

F.   kadangi PSO išskyrė keturis MLOŽ tipus nuo klitoridektomijos (dalinis arba visiškas klitorio pašalinimas) ir ekcizijos (klitorio ir mažųjų lytinių lūpų pašalinimas), kurie sudaro apie 85 proc. MLOŽ atvejų, iki kraštutinių jo formų – infibuliacijos (visiškas klitorio, mažųjų lytinių lūpų bei vidinės didžiųjų lytinių lūpų pusės pašalinimas ir išorinių lytinių organų užsiuvimas paliekant tik siaurą makšties angelę) ir introcizijos (klitorio arba mažųjų lytinių lūpų pradūrimas, pervėrimas arba prapjovimas),

G.   kadangi bet koks moterų lytinių organų žalojimas, nesvarbu, kokio masto, yra smurtas prieš moteris ir jų pagrindinių teisių, t. y. teisės į asmens neliečiamybę ir fizinę bei psichikos sveikatą, taip pat seksualinės ir reprodukcinės sveikatos pažeidimas; kadangi šis pažeidimas jokiu būdu negali būti pateisinamas pagarba skirtingoms kultūrinėms tradicijoms arba iniciacijos ceremonijomis,

H.   kadangi Europoje apie 500 000 moterų patyrė lytinių organų žalojimą ir kadangi apipjaustymas visų pirma įprastas imigrantų ir pabėgėlių šeimose, šiuo tikslu mergaitės net parsiunčiamos į kilmės šalį,

I.   kadangi MLOŽ padaro rimtą ir nepataisomą žalą jį patiriančių moterų ir mergaičių fizinei ir psichinei sveikatai trumpesniu ar ilgesniu laikotarpiu, todėl laikomas prieš jų asmenį ir neliečiamybę nukreiptu smurto aktu, o kai kuriais atvejais jo poveikis gali būti mirtinas; kadangi naudojant primityvius instrumentus ir nenaudojant antiseptinių apsaugos priemonių daromas žalingas šalutinis poveikis, todėl lytiniai santykiai ir gimdymas gali būti skausmingi, gali būti negrįžtamai pažeisti organai ir gali kilti komplikacijų (pavyzdžiui, kraujavimas, šokas, infekcijos, AIDS, stabligė, nepiktybiniai augliai), įskaitant nėštumo ir gimdymo komplikacijas,

J.   kadangi moterų lyties organų žalojimas, kuris įtvirtintas daugelyje tarptautinių susitarimų kaip moterų ir mergaičių teisių pažeidimas, draudžiamas pagal valstybių narių baudžiamąją teisę ir pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus,

K.   kadangi savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliucijoje valstybės narės raginamos priimti specialias su MLOŽ susijusias nuostatas, pagal kurias visus asmenis, kurie užsiima tokia praktika vaikų atžvilgiu, būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn,

L.   kadangi susitarime dėl bet kokios formos moterų diskriminacijos panaikinimo reikalaujama, kad susitarimo šalys imtųsi tinkamų priemonių, kad būtų pakeisti ir panaikinti moteris diskriminuojantys galiojantys įstatymai, papročiai ir praktika, kad pasikeistų socialiniai ir kultūriniai vyrų ir moterų elgesio įpročiai ir būtų pašalinti prietarai bei nutraukta įprasta ir kitokia praktika, grindžiama įsivaizdavimu, kad viena lytis prastesnė arba pranašesnė už kitą, ir stereotipiniu vyrų ir moterų vaidmenų pasidalijimu,

M.   kadangi 1989 m. priimtoje Vaiko teisių konvencijoje nustatoma, kad susitariančios šalys privalo gerbti konvencijoje įtvirtintas vaiko teises ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų vaikų, gyvenančių jų teritorijoje, teisės, nediskriminuojant ir neatsižvelgiant į jų lytį, šalys taip pat privalo imtis visų veiksmingų ir tinkamų priemonių, kad būtų panaikinti tradiciniai papročiai, kenksmingi vaikų sveikatai,

N.   kadangi Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartijoje ją pasirašiusioms valstybėms rekomenduojama atsisakyti kultūrinės ir socialinės praktikos, kuri pažeidžia vaiko gerovę, orumą, normalų augimą ir vystymąsi,

O.   kadangi Vienos deklaracijos 18 straipsnyje ir veiksmų programoje, kurios buvo priimtos 1993 m. birželio mėn., teigiama, kad moterų ir mergaičių teisės yra neatimama, neatskiriama ir nedaloma visuotinių žmogaus teisių dalis,

P.   kadangi Jungtinių Tautų 1993 m. deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo 2 straipsnyje aiškiai nurodomas MLOŽ ir kita moteris žalojanti tradicinė praktika,

Q.   kadangi šios deklaracijos 4 straipsnyje numatyta, kad valstybės turėtų pasmerkti smurtą prieš moteris ir neturėtų remtis papročiais, tradicijomis arba religiniais samprotavimais kaip priežastimi, kad būtų išvengta prievolės jį nutraukti,

R.   kadangi 1994 m. Kaire vykusios Jungtinių Tautų tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metu priimtoje veiksmų programoje vyriausybės raginamos nutraukti MLOŽ ten, kur jis bebūtų vykdomas, ir remti nevyriausybines organizacijas ir religines institucijas, kurios kovoja už tokios praktikos panaikinimą,

S.   kadangi Pekine vykusios Jungtinių Tautų ketvirtosios konferencijos metu priimtoje veiksmų programoje vyriausybės raginamos sugriežtinti įstatymus, pertvarkyti institucijas ir skatinti priimti taisykles ir vykdyti veiklą, kuriomis būtų siekiama panaikinti moterų diskriminavimą, kuris be kitų formų pasireiškia MLOŽ,

T.   kadangi AKR ir ES partnerystės susitarimas (Kotonu susitarimas) grindžiamas panašiais universaliais principais ir jame yra nuostatų, pagal kurias draudžiama žaloti moterų lytinius organus (9 straipsnis dėl esminių susitarimo elementų, 25 straipsnis dėl socialinio vystymosi ir 31 straipsnis dėl lyčių klausimų),

U.   kadangi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2001 m. gegužės 3 d. pranešime raginama uždrausti MLOŽ ir pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį jis laikomas tolygiu nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui; kadangi pranešime nurodoma, kad kultūros ir tradicijos gali būti ginamos tik jeigu gerbiamos pagrindinės teisės ir kad reikia uždrausti į kankinimą panašią praktiką,

V.   kadangi pagal Europos bendrąją imigracijos ir prieglobsčio politiką Taryba ir Komisija pripažįsta, kad MLOŽ yra žmogaus teisių pažeidimas; kadangi vis daugiau tėvų savo prieglobsčio prašymus grindžia tuo, jog dėl atsisakymo sutikti, kad būtų žalojami jų dukters lyties organai, jiems savo kilmės šalyje gali grėsti pavojus,

W.   kadangi tėvams suteikus prieglobsčio prašytojų statusą, deja, negalima užtikrinti, kad jų dukteriai nebegrės lyties organų žalojimo pavojus, nes kai kuriais atvejais jis atliekamas jau šeimai įsikūrus ES priimančiojoje šalyje,

X.   kadangi Europos Komisijos narių B. Ferrero-Waldner ir L. Michelio 2008 m. vasario 5 d. paskelbtame pareiškime išreiškiamas aiškus nepritarimas MLOŽ, kuris apibūdinamas kaip nepriimtina praktika, nesvarbu, ar jis vykdomas ES ar ES nepriklausančiose šalyse, ir pabrėžiama, kad moterų teisių pažeidimai jokiu būdu negali būti pateisinami reliatyviu požiūriu į kultūrą arba pagarba tradicijoms,

Y.   kadangi nacionaliniai jaunimo ir šeimos centrai gali laiku pasiūlyti pagalbą šeimoms, kad būtų imamasi prevencijos priemonių siekiant panaikinti MLOŽ,

1.   griežtai smerkia MLOŽ, kaip pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą ir žiaurų smurto aktą prieš moterų bei mergaičių neliečiamybę ir asmenybę, ir laiko jį rimtu nusikaltimu visuomenei;

2.   ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bendrą strategiją ir veiksmų planus, pagal kuriuos būtų siekiama teisinėmis, administracinėmis, prevencinėmis, ugdomosiomis ir socialinėmis priemonėmis, ypač plačiai skleidžiant informaciją apie esamus apsaugos mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti pažeidžiamos grupės, visiškai panaikinti MLOŽ praktiką Europos Sąjungoje, ir suteikti esamoms bei potencialioms šios praktikos aukoms veiksmingą apsaugą;

3.   pabrėžia, kad reikia atskirai išnagrinėti kiekvieną tėvų prieglobsčio prašymą, grindžiamą tuo, jog dėl atsisakymo sutikti, kad būtų žalojami jų dukters lyties organai, jiems savo kilmės šalyje gali grėsti pavojus, ir užtikrinti, kad šie prašymai būtų paremti rimtais įrodymais, kurie apimtų prašymo kokybę, prieglobsčio prašytojo asmenybę bei patikimumą ir tai, ar prašymo motyvai yra tikri;

4.   reikalauja, kad moterys ir mergaitės, kurioms buvo suteiktas prieglobstis ES dėl to, kad joms grėsė lyties organų žalojimas, turėtų prevenciniu būdu sveikatos priežiūros institucijose ir (arba) kreipusios į gydytojus reguliariai tikrintis savo sveikatą, taip siekiant apsaugoti jas nuo pavojaus, kad vėliau MLOŽ joms bus atliktas ES; mano, kad taikant šią priemonę šios moterys ir mergaitės jokiu būdu nebūtų diskriminuojamos, o taip būtų galima užtikrinti, kad MLOŽ būtų uždraustas ES;

5.   ragina siekti, kad ši išsami strategija būtų papildyta švietimo programomis ir būtų organizuojamos nacionalinės bei tarptautinės sąmoningumo ugdymo kampanijos;

6.   remia Europolo pradėtą iniciatyvą surengti Europos policijos pajėgų susitikimą siekiant aktyviau kovoti su MLOŽ ir imti spręsti klausimus, susijusius su nedideliu pateikiamų skundų skaičiumi ir su sunkumais ieškant įrodymų ir liudininkų, taip pat veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn pažeidėjus; šiuo tikslu ragina valstybes nares nagrinėti galimas papildomas priemones, kurias taikant būtų galima apsaugoti pagalbos ieškančias aukas;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame Maputu protokole išvardytos priemonės, skirtos kenksmingai praktikai, pavyzdžiui, MLOŽ, panaikinti, apima: visuomenės sąmoningumo ugdymą per informavimą, formalų ir neformalų švietimą, kampanijų rengimą, visų formų MLOŽ draudimą, taip pat atliekamą medicinos personalo, įstatymų ir sankcijų taikymą, nukentėjusių moterų rėmimą, teikiant joms sveikatos priežiūros paslaugas, teisinę ir psichologinę pagalbą, mokant ir saugant moteris, kurios yra potencialios žalingos praktikos arba kitų formų smurto, išnaudojimo arba netolerancijos aukos;

8.   ragina valstybes nares nustatyti, kiek moterų jų teritorijoje kenčia nuo MLOŽ ir kiek moterų kyla MLOŽ pavojus, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje šalių dar nėra šios srities duomenų ir suderintos duomenų rinkimo sistemos;

9.   rekomenduoja sudaryti šio reiškinio stebėjimo ir MLOŽ duomenų banko tikslu naudojamą "Europos sveikatos apsaugos protokolą", kuris būtų naudingas renkant statistinius duomenis ir toliau informuojant susijusias imigrantų bendruomenes;

10.   ragina valstybes nares surinkti mokslinių duomenų, kurie galėtų padėti Pasaulio sveikatos organizacijai vykdyti pagalbos projektus siekiant Europoje ir visuose kituose žemynuose įveikti MLOŽ;

11.   ragina Komisiją į savo derybas dėl bendradarbiavimo ir susitarimus su susijusiomis šalimis įtraukti sąlygą dėl MLOŽ panaikinimo;

12.   ragina sudaryti įvairių lygių pažangiausios patirties pavyzdžių rinkinį ir atlikti poveikio analizę (jei įmanoma, remiantis vykdant programą "Daphne III" finansuotais projektais ir gautais rezultatais) ir pasirūpinti šių duomenų plataus masto sklaida, taip pat pataria atliekant šiuos darbus pasinaudoti praktine ir teorine specialistų patirtimi;

13.   atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai centrai ir institucijos atlieka svarbų vaidmenį identifikuodami aukas ir imdamiesi prevencinių priemonių prieš MLOŽ praktiką;

14.   ragina sutvirtinti esamus Europos tinklus, siekiančius kad būtų užkirstas kelias žalingai tradicinei praktikai, pavyzdžiui, organizuojant parengiamuosius kursus nevyriausybinėms organizacijoms, regioninėms pelno nesiekiančioms organizacijoms ir šio sektoriaus darbuotojams vietoje, taip pat skatinti kurti tokius tinklus;

15.   palankiai vertina svarbų daugelio tarptautinių ir nacionalinių nevyriausybinių organizacijų, tyrimų institutų, Europos tinklo, skirto Europoje panaikinti moterų lytinių organų žalojimą, indėlį, taip pat indėlį aktyvių žmonių, kurie, finansuojami Jungtinių Tautų agentūrų ir pagal programą "Daphne", rengia įvairius projektus, padedančius ugdyti sąmoningumą, atlikti MLOŽ prevenciją ir panaikinti šį reiškinį; mano, kad, siekiant sėkmingai panaikinti MLOŽ ir keistis informacija bei patirtimi, labai svarbu kurti nevyriausybinių organizacijų ir organizacijų, susibūrusių pavienių bendruomenių pagrindu, tinklus nacionaliniu, regionų ir tarptautiniu lygmenimis;

16.   atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos direktyvos 2004/83/EB(8) dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir jų statuso 10 straipsnyje nurodoma, jog gali būti atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, tačiau jie savaime nereiškia 10 straipsnio taikymo;

17.   skatina į kovą su MLOŽ įtraukti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir Europos lyčių lygybės institutą, kurie galėtų atlikti šį uždavinį pagal atitinkamus daugiamečius ir (arba) metinius darbų planus bei atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su MLOŽ; mano, kad šios agentūros galėtų vykdyti prioritetinius mokslinius tyrimus ir (arba) sąmoningumo ugdymo kampanijas ir taip padėti geriau suprasti MLOŽ reiškinį Europos lygmeniu;

18.   mano, kad atitinkamose šalyse reikia organizuoti dialogų forumus, reformuoti tradicinius teisės aktus, aptarti MLOŽ temą mokyklose ir skatinti bendradarbiauti su asmenimis, kurie nebuvo apipjaustyti;

19.   ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares bendradarbiauti derinant galiojančius teisės aktus dėl žmogaus teisių, asmens neliečiamybės, sąžinės laisvės ir teisės į sveikatą ir, jeigu paaiškėtų, kad galiojantys teisės aktai netinkami, siūlyti naujus specialius teisės aktus šia tema;

20.   ragina valstybes nares taikyti galiojančius su MLOŽ susijusius įstatymus arba teisės aktuose numatyti bausmes už sunkius kūno sužalojimus, patirtus dėl MLOŽ, jeigu jie padaromi Europos Sąjungoje, ir skatinti prevenciją bei kovą su MLOŽ tinkamai supažindinant susijusius specialistus (įskaitant socialinius darbuotojus, mokytojus, policijos pareigūnus ir sveikatos priežiūros specialistus), kad jie galėtų atpažinti MLOŽ atvejus, ir imtis visų priemonių siekiant kiek įmanoma labiau suderinti 27 valstybėse narėse galiojančius įstatymus;

21.   ragina valstybes nares įpareigoti bendrosios praktikos gydytojus, ligoninių gydytojus ir kitą sveikatos priežiūros personalą pranešti sveikatos apsaugos institucijomis ir (arba) policijai apie MLOŽ;

22.   ragina valstybes nares priimti specialius teisės aktus dėl MLOŽ arba taikant galiojančius teisės aktus traukti baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, kurie žaloja lytinius organus;

23.   ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pasmerkti šią praktiką, persekioti ir bausti už ją taikant išsamią strategiją, pagal kurią būtų atsižvelgiama ir į teisinius, sveikatos ir socialinius aspektus, susijusius su gyventojų migrantų integracija; ypač ragina į atitinkamas direktyvas dėl imigracijos lyties organų žalojimą įtraukti kaip nusikaltimą ir numatyti atitinkamas sankcijas tiems, kurie pripažįstami kaltais dėl šio nusikaltimo, jeigu jis buvo padarytas Europos Sąjungoje;

24.   ragina sukurti nuolatinius techninio derinimo ir informavimo centrus siekiant suburti valstybes nares ir susieti jas su Afrikos institucijomis; šias grupes turėtų sudaryti MLOŽ srities specialistai ir didžiausių Europos ir Afrikos moterų organizacijų atstovai;

25.   ragina tvirtai atmesti klitorio pradūrimą ir visų formų medicinos pagalbą, kurie siūlomi kaip kompromisinė išeitis, kai bandoma suderinti apipjaustymą ir pagarbą tapatybę saugojančioms tradicijoms, nes priešingu atveju tai tik reikštų, kad ES teritorijoje pateisinamas ir pripažįstamas MLOŽ; pakartoja, kad visiškai ir primygtinai smerkia MLOŽ, nes jam pateisinti nėra jokių socialinių, ekonominių, etninių, su sveikata susijusių ar kitų priežasčių;

26.   ragina, kad MLOŽ būtų panaikintas pasitelkiant paramos moterims ir šeimoms, kurios laikosi MLOŽ skatinančių tradicijų, ir jų integracijos politiką taip, kad nesusilpninant įstatymų poveikio ir nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių bei teisės pačioms tvarkyti seksualinį gyvenimą moterys būtų apsaugomos nuo visų formų išnaudojimo ir smurto;

27.   teigia, kad daugelio gyventojų grupių pateikiamos priežastys siekiant išlaikyti tradicinę praktiką, žalojančią moterų ir mergaičių sveikatą, visiškai nepagrįstos;

28.   ragina valstybes nares:

29.   ragina valstybes nares vykdant viešąsias programas ir teikiant socialines paslaugas įgyvendinti prevencinę socialinių priemonių, skirtų nepilnamečių apsaugai, strategiją, pagal kurią nebūtų stigmatizuojamos imigrantų bendruomenės, būtų siekiama panaikinti šią praktiką (šviečiant, mokant pažeidžiamas gyventojų grupes ir ugdant jų sąmoningumą), o ją patyrusioms aukoms būtų teikiama parama (psichologinė ir medicininė pagalba, įskaitant, jei įmanoma, nemokamą atkuriamąjį gydymą); be to, ragina valstybes nares pagalvoti, kad grasinimas arba pavojus, jog bus sužaloti mergaičių lyties organai, gali būti priežastis, pateisinanti valdžios institucijų įsikišimą, kaip numatoma vaikų apsaugos taisyklėse;

30.   ragina valstybes nares parengti vadovus ir gaires su medicina susijusių profesijų atstovams, mokytojams ir socialiniams darbuotojams, kad tėvai pagarbiai ir, jei reikia, padedami vertėjų žodžiu būtų informuojami ir šviečiami apie didelius MLOŽ pavojus ir tai, kad ši praktika valstybėse narėse laikoma nusikaltimu, taip pat ragina valstybes nares bendradarbiauti su tinklais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurie, palaikydami glaudžius ryšius su šeimomis ir bendruomenėmis, dirba šviečiamąjį, sąmoningumo ugdymo ir tarpininkavimo darbą MLOŽ klausimu, taip pat ragina valstybes nares finansuoti šių tinklų ir organizacijų veiklą;

31.   ragina valstybes nares teikti tikslią ir suprantamą informaciją neraštingiems gyventojams, visų pirma per valstybių narių konsulatus, kai gyventojams išduodama viza; mano, kad priimančios šalies migracijos tarnybos turėtų informuoti atvykėlius apie teisinio draudimo priežastis, kad šeimos suprastų, jog draudžiant tradicinį aktą nesikišama į kultūrą, bet teisiškai ginamos moterys ir mergaitės; mano, kad šeimos turėtų būti informuojamos apie pasekmes pagal baudžiamąją teisę, kurios gali apimti įkalinimą, jeigu būtų įrodytas žalojimo faktas;

32.   ragina pagerinti teisinę moterų ir mergaičių padėtį šalyse, kuriose vyksta MLOŽ, siekiant stiprinti moterų pasitikėjimą savimi, nepriklausomą iniciatyvumą ir atsakomybę;

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 166, 1995 7 3, p. 92. (2) OL C 115, 1997 4 14, p. 172. (3) OL C 219, 1999 7 30, p. 497. (4) OL C 59, 2001 2 23, p. 258. (5) OL C 67, 2001 3 1, p. 289. (6) OL C 77 E, 2002 3 28, p. 126. (7) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 24. (8) OL L 304, 2004 9 30, p. 12.