2013 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija „Už išsamią ES žuvininkystės strategiją Ramiojo vandenyno regione“ (2012/2235(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),
– atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl žuvininkystės, pirmiausia į Rezoliucijos 66/68 157 dalį dėl išsivysčiusių šalių įsipareigojimų mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms,
– atsižvelgdamas į 1995 m. susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. JT jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar kelių valstybių vandenyse aptinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Tarptautinį žvejybos pajėgumų valdymo planą (toliau TŽPVP), kuriam FAO taryba pritarė 2000 m. lapkritį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti(1),
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 22 d. vykusioje FAO konferencijos 36-ojoje sesijoje patvirtintą susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto(2),
– atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 21 d. bendrą Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinama ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partnerystė“(3),
– atsižvelgdamas į Konvenciją dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse, kurios susitariančioji šalis pagal Tarybos sprendimą 2005/75/EB(4) nuo 2005 m. sausio 25 d. yra ES;
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimą 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu(5),
– atsižvelgdamas į Konvenciją dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo(6), kuri pagal Tarybos sprendimą 2012/130/ES(7) patvirtinta Europos Sąjungos vardu ir kuria įsteigiama Regioninė žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacija (SPRFMO),
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimą 2011/144/ES dėl Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo sudarymo(8),
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą(9) (Kotonu susitarimas),
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(10),
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Mikronezijos Federacinių Valstijų partnerystės susitarimą dėl žvejybos Mikronezijos Federacinių Valstijų vandenyse(11),
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimą(12),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Saliamono Salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą(13),
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą dėl pranešimo trečiosioms šalims, kad Komisija svarsto galimybę jas pripažinti nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, kuriuo nustatoma Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti(14),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0297/2013),
A. kadangi, siekiant įgyvendinti politikos suderinamumą vystymosi labui, ES politika, turinti poveikio Ramiojo vandenyno AKR valstybėms, t. y. žuvininkystės, prekybos ir vystymosi politika, turėtų būti įgyvendinama taip, jog būtų užtikrinta, kad ja būtų prisidedama prie Ramiojo vandenyno AKR valstybių nustatytų tvaraus žuvininkystės vystymosi tikslų; kadangi toks požiūris turėtų būti įtrauktas į Kotonu susitarimą, kurį rengiamasi atnaujinti, arba į priemones, kuriomis šis susitarimas gali būti pakeistas;
B. kadangi ES turi siekti politikos suderinamumo vystymosi labui remdamasi SESV 208 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“;
C. kadangi šiame regione ES yra antra pagal dydį paramos teikėja po Australijos, nukreipianti savo paramą naudodamasi Europos plėtros fondu (EPF), ir kadangi tik 2,3 proc. paramos, finansuojamos 10-ojo EPF lėšomis, skiriama su žuvininkyste susijusiai veiklai, nors žuvininkystės ištekliai yra pagrindinis Ramiojo vandenyno AKR šalių gerovės šaltinis ir vienintelis bendras jų visų išteklius, o vakarinės ir centrinės Ramiojo vandenyno dalies šalys nuolat kartojo ketinančios užtikrinti, kad tunų žvejyba taptų regiono socialinio ir ekonominio vystymosi varomąja jėga;
D. kadangi, prieš ES derantis dėl dvišalių ir daugiašalių susitarimų, turėtų būti atliekami poveikio vertinimai, ypač susiję su gyvųjų jūros išteklių išsaugojimu ir šių susitarimų pasekmėmis vietos gyventojams; kadangi sudarant dvišalius ir daugiašalius susitarimus turėtų būti vadovaujamasi tokių poveikio vertinimų išvadomis;
E. kadangi vykstant dabartinėms deryboms dėl ES ir AKR šalių ekonominės partnerystės susitarimo (EPS), kuriuo siekiama Kotonu susitarimo pagrindu taikomą bendrąją lengvatų sistemą suderinti su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis, žuvininkystės produktai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį tiek galimybių patekti į Europos rinkas, tiek prieigos prie išteklių ir gero žuvininkystės valdymo požiūriais siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi;
F. kadangi į II protokolo dėl prekių kilmės taisyklių, pridėto prie Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo, 6 straipsnio 6 dalį įtraukta nuostata, leidžianti nukrypti nuo kilmės taisyklių, pavojinga, nes dėl to kyla nesąžiningos konkurencijos Europos žuvininkystės produktų rinkoje pavojus;
G. kadangi ES suinteresuota plėtoti santykius su Ramiojo vandenyno regionu ir bendradarbiauti, kad būtų pasiektas vystymosi tikslas, ir kadangi šito pagrindas – žuvininkystės išteklių išsaugojimas, tvaraus žuvininkystės vystymo skatinimas ir skaidrumo žuvininkystės valdymo srityje puoselėjimas;
H. kadangi beveik pusė pasaulyje sužvejojamų tunų sugaunama vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse: iš jų 80 proc. yra salų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose ir tik 20 proc. tarptautiniuose vandenyse;
I. kadangi, remiantis naujausiais – 2012 m. – Vakarų ir centrinio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos Mokslo komiteto atliktais žuvų išteklių vertinimais, jos reguliuojamame rajone neperžvejota nei dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis), nei gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares), tačiau vertinimai rodo, kad peržvejota didžiaakių tunų (Thunnus obesus); kadangi didžiulį susirūpinimą kelia didžiaakių tunų jauniklių mirtingumas dėl žvejybos gaubiamaisiais tinklais, ypač kai tai susiję su plūdriosiomis žvejybos priemonėmis;
J. kadangi, nepaisant Ramiajame vandenyne kiek pagerėjusio žuvininkystės stebėjimo, kontrolės ir priežiūros, grėsmę regiono išteklių tvarumui kelia labai padidėjęs žvejojančiųjų gaubiamaisiais tinklais skaičius (daugiausia iš Azijos ir salų valstybių), išaugusios žvejybos pastangos ir neteisėta žvejyba;
K. kadangi ES turėtų laikytis tokio požiūrio į žuvininkystę Ramiajame vandenyne, kuriuo remiantis būtų aktyviai palaikomos dabartinės regiono pastangos spręsti perteklinio pajėgumo klausimą ir gerinti žuvininkystės valdymą;
L. kadangi Ramiajame vandenyne laikomasi tradicijos, pagal kurią tunų žvejybą kontroliuoja regioninės agentūros ir regioniniai subjektai, pvz., Ramiojo vandenyno salų forumo žuvininkystės agentūra (Pacific Islands Forum Fisheries Agency – FFA) ir Nauru susitarimo šalių (Parties to the Nauru Agreement – PNA) paregionio tarnyba;
M. kadangi 2008 m. Nauru susitarimo šalys pradėjo taikyti laivo dienų schemą, siekdamos kontroliuoti prieigą prie PNA vandenų, apriboti žvejybos pastangas šiuose vandenyse ir kaip galima labiau padidinti žvejybos naudą Ramiojo vandenyno mažoms besivystančioms salų valstybėms;
N. kadangi pernelyg didelės šalių pastangos yra faktas ir Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijoje vyksta diskusijos dėl naujos išsaugojimo ir valdymo priemonės, kuri būtų taikoma ateinančiais metais, ir per kurias keliamas pastangų ribojimo klausimas;
O. kadangi 1988 m. Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė daugiašalį susitarimą su Ramiojo vandenyno valstybėmis ir pagal šį susitarimą, dėl kurio šiuo metu iš naujo deramasi, regione suteikiama maždaug 20 proc. žvejybos dienų;
P. kadangi laivo dienų schema turi būti visiškai skaidri, jos nuostatos turi būti gerinamos ir ją turi įgyvendinti visos ją taikančios šalys, kad būtų pasiekti pagal ją numatyti tikslai ir užtikrintas visapusiškas priemonių, taikomų išskirtinėse ekonominėse zonose ir atviroje jūroje, suderinamumas;
Q. kadangi ateinančiais metais laukiama didelio prieigos kainų tolimojo plaukiojimo laivynams padidėjimo, nes tai svarbus šio regiono šalių pajamų šaltinis; kadangi PNA metiniame susitikime nuspręsta 2014 m. nustatyti mažiausiai 6 000 JAV dolerių dydžio kainą už žvejybos dieną;
R. kadangi ES pasirašyti žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimai, įskaitant pasirašytuosius su Ramiojo vandenyno šalimis, tradiciškai pagrįsti laivų skaičiaus ribojimu nurodant orientacinį tonažą ir dėl to atsirado skirtumų, lėmusių tai, kad PNA įvedė laivo dienų schemą ir pareiškė norą ją taikyti partnerystės susitarimams su ES;
S. kadangi gerai parengta ir tinkamai taikoma laivo dienų schema turi potencialo užtikrinti, kad būtų apsisaugota nuo dar didesnių pastangų regione;
T. kadangi plėtodama savo santykius su trečiosiomis šalimis ES taiko reikalavimą bendradarbiauti kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba srityje ir vykdyti su šia politika susijusius įsipareigojimus – tai prielaida žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimams sudaryti; kadangi Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 dėl kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba 38 straipsnio 9 dalyje pažymima, kad Komisija neturi pradėti derybų tokiems partnerystės susitarimams sudaryti su šalimis, kurios nebendradarbiauja šiuo klausimu;
U. kadangi į EPS turėtų būti įtraukta konkreti nuoroda į reglamento dėl kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba įgyvendinimą, o ne tiesiog bendrais žodžiais išdėstoma būtinybė su ja kovoti, be to, EPS neturėtų būti sudaromi su trečiosiomis šalimis, kurios įvardytos kaip nebendradarbiaujančios;
V. kadangi Komisija savo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime pranešė Fidžiui ir Vanuatu, tarp kitų šalių, kad jos įvardijamos kaip galimai nebendradarbiaujančios pagal reglamentą dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos, nes jos netaiko atgrasomųjų priemonių ir baudų su savo vėliava plaukiantiems laivams, dalyvaujantiems vykdant neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, ir nėra įgyvendinusios regioninių žuvininkystės organizacijų rekomendacijų;
W. kadangi Europos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų laivyno žvejybos veikla istoriškai vykdoma centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje – ir tarptautiniuose vandenyse, ir Kiribačio išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat Tuvalu, Tokelau ir Nauru išskirtinėse ekonominėse zonose remiantis privačiojo sektoriaus susitarimais;
X. kadangi, nežiūrint į tai, be žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo su Kiribačiu ES taip pat išsiderėjo šiuos susitarimus su kai kuriomis vakarinės Ramiojo vandenyno dalies valstybėmis, tačiau jie neįsigaliojo, nes susitarimo su Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis neratifikavo šios šalies parlamentas, o derybos dėl susitarimo su Saliamono Salomis atnaujinimo sustojusios nuo 2012 m.;
Y. kadangi Komisija yra baigusi išankstinius Kuko Salų ir Tuvalu vertinimus siekdama padėti derybas dėl žuvininkystės susitarimų su šiomis šalimis ir kadangi pasirašyti atitinkami susitarimo memorandumai, o tai prielaida norint kreiptis į Tarybą su prašymu suteikti derybų mandatą;
Z. kadangi iki šiol Europos išorės veiksmų tarnyba savo delegacijoje Fidžyje neturėjo už žuvininkystės klausimus atsakingų narių;
Bendroji strategija
1. ragina Komisiją užtikrinti visų Sąjungos politikos sričių, turinčių poveikio Ramiojo vandenyno regionui – pirmiausia žuvininkystės, prekybos ir vystymosi politikos – suderinamumą, kaip nurodyta SESV 208 straipsnyje, ir stiprinti galimą sąveiką, kad būtų užtikrintas didinamasis poveikis, dėl kurio maksimalią naudą gautų ir Ramiojo vandenyno regiono valstybės, ir ES valstybės narės; kartu turėtų būti skatinama atsižvelgti ir į tarptautinį aspektą stiprinant ES strateginį dalyvavimą, didinant ES matomumą vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse ir prisidedant prie tvaraus Ramiojo vandenyno išteklių naudojimo;
2. laikosi nuomonės, jog palaikant santykius su Ramiojo vandenyno AKR šalimis ateityje – kai nustos galioti Kotonu susitarimas – įgyvendinant žuvininkystės strategiją ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas regionui, kad laikantis tokio požiūrio būtų remiama ES pozicija ir vaidmuo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse;
3. ragina Komisiją užtikrinti, jog skirstant 11-ojo EPF lėšas būtų atsižvelgta į šią strategiją ir taip pat būtų atspindėta galimybė didinti procentinę specialios pagalbos sektoriui dalį, reikalingą žvejų bendruomenių reikmių klausimui spręsti (įskaitant didesnį jų indėlį užtikrinant apsirūpinimą maistu vietoje) ir žuvininkystės infrastruktūrai vystyti, kad žuvį iškrauti ir perdirbti būtų galima vietoje, nes žuvininkystė yra vienas pagrindinių regiono ekonominių išteklių;
4. teigiamai vertina tai, kad neseniai į ES delegaciją Fidžyje įtraukti darbuotojai, atsakingi būtent už žuvininkystės klausimus, ir tikisi, kad tai padės užmegzti nuolatinį profesinį ryšį žuvininkystės srityje su regiono šalimis;
5. taip pat ragina geriau koordinuoti veiklą su kitais regiono veikėjais ir juos papildyti pagalbos vystymuisi srityje vadovaujantis 2009 m. rugpjūtį sudarytu Kernso susitarimu; palankiai vertina tai, kad 2012 m. birželio 12 d. surengtas ES ir Ramiojo vandenyno salų forumo ministrų susitikimas, kuris sustiprino politinį ES ir Ramiojo vandenyno regiono šalių dialogą, ypač žuvininkystės ir vystymosi srityse, ir kartu užtikrino didesnį veiksmų, kurių šiose srityse ketina imtis ES ir regiono šalys, efektyvumą;
6. pabrėžia, jog būtina, kad tolimosios žvejybos laivynai, bendradarbiaudami su Ramiojo vandenyno šalimis, prisidėtų prie spaudimo, kuris dėl žvejybos daromas tropinių tunų ištekliams, mažinimo, įskaitant didžiaakių tunų jauniklių – išteklių, kurie regionui nepaprastai svarbūs ekonomiškai ir kurie šiuo metu peržvejoti – mirtingumo mažinimą iš esmės;
Žuvininkystės strategija
A. Žuvininkystės strategija trumpuoju laikotarpiu
7. pabrėžia, kad svarbu parengti vakarinei ir centrinei Ramiojo vandenyno dalims skirtą žuvininkystės strategiją atsižvelgiant į tai, kad šis regionas svarbus žuvininkystės požiūriu ir vertingas Sąjungos laivynui ir ES rinkai bei žuvų perdirbimo pramonei, taip pat užtikrinti teisinį tikrumą šiame regione žvejojantiems laivams;
8. pažymi, kad ES strategija, pagal kurią bendradarbiavimo žuvininkystės srityje susitarimais suteikiama prieiga prie išskirtinių ekonominių zonų išteklių, veikė netinkamai (išskyrus Kiribačio atvejį), ir mano, kad norint atnaujinti ir sutvirtinti šiuos susitarimus būtinas naujas įvairių dalyvaujančių šalių artimų ir pažangių santykių pagrindas;
9. mano, jog dalis problemos yra tai, kad ES, užuot nukreipusi pastangas į centrinę Ramiojo vandenyno dalį, kurioje tradiciškai sutelkta Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų laivyno veikla, nesėkmingai derėjosi dėl susitarimų su vakarinės Ramiojo vandenyno dalies, kur yra Saliamono Salų ir Mikronezijos Federacinių Valstijų išskirtinės ekonominės zonos, šalimis;
10. labai teigiamai vertina tai, kad Komisija baigė išankstinius Kuko Salų ir Tuvalu vertinimus siekdama pradėti derybas dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų ir kad pasirašyti atitinkami susitarimo memorandumai, kurie yra prielaida norint kreiptis į Tarybą su prašymu suteikti derybų įgaliojimus;
11. mano, kad šis naujas derybų principas labiau atitinka didesnio dėmesio regionui požiūrį, kuriuo vadovautis ne kartą ragino Parlamentas, pirmiausia atsižvelgdamas į toli migruojančių žuvų gaudymą; ragina Komisiją užtikrinti, kad derybų su PNA ir kitomis Ramiojo vandenyno AKR šalimis metu būtų laikomasi Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos nuostatų;
12. pažymi, kad vadovaujantis ES požiūriu Ramiojo vandenyno atžvilgiu turėtų būti paremtos besivystančių šalių ir pirmiausia mažų besivystančių salų valstybių pastangos užsitikrinti didesnę dalį naudos tausiai naudojantis vienos valstybės ribas viršijančių ir toli migruojančių žuvų ištekliais, be to, turėtų būti padedama stiprinti regionines pastangas tvariai saugoti ir valdyti su tokiais ištekliais susijusią žuvininkystę, kaip buvo raginama JT susitarimo dėl žuvų išteklių peržiūros konferencijoje;
13. reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad regione vykdoma neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, ir, nors pripažįsta, jog žuvininkystės valdymas kiek pagerėjo, mano, kad padaryta nepakankama pažanga, ypač kai tai susiję su pagrindinių kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba priemonių taikymu;
14. ragina Komisiją į EPS, dėl kurių deramasi su Ramiojo vandenyno regiono šalimis, nuostatas įtraukti aiškią nuorodą į Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos;
15. ragina AKR valstybes toliau aktyviai dalyvauti regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose ir reguliariai informuoti savo pilietinę visuomenę, taip pat socialines ir profesines organizacijas apie sprendimus dėl žuvininkystės;
B. Žuvininkystės strategija vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu
16. ragina Komisiją numatyti galimybę parengti ilgesnio laikotarpio strategiją, susijusią su galimybe ES laivynui patekti į regiono šalių išskirtines ekonomines zonas, remiantis regioniniu bendruoju ES ir vakarinio ir centrinio Ramiojo vandenyno šalių susitarimu, dėl kurio būtų deramasi su FFA ir kuriame didžiausias dėmesys būtų skirtas šiems aspektams:
a)
susitarime turėtų būti apibrėžta ES laivyno prieigos tvarka, kuri vėliau sukonkretinta dvišaliais bendradarbiavimo žuvininkystės srityje susitarimais su atitinkamomis šalimis;
b)
susitarime turėtų būti nustatyta skaidraus valdymo sistema, pagal kurią pirmiausia būtų užtikrinta kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir paaiškintos, priemonės, kurios turėtų būti taikomos, įskaitant susitarimą dėl uosto valstybės priemonių;
c)
susitarimas turėtų būti pagrįstas laivo dienų schema, tačiau turi būti priimtos priemonės siekiant užtikrinti, kad ji būtų skaidri, kad būtų gerinamas jos veiksmingumas ir kad ją įgyvendintų visos atitinkamos šalys, taip pat turi būti užtikrinta, kad jis atitiktų geriausias turimas mokslines rekomendacijas;
d)
derantis dėl susitarimo turėtų būti išnagrinėta, kaip padedant FFA regionui galėtų būti perduota EPF pagalba vystymuisi, kadangi Ramiojo vandenyno AKR šalys neturi žmogiškųjų ir techninių išteklių, kad galėtų tinkamai panaudoti šias lėšas;
17. pabrėžia, kad baigiamuoju šio proceso etapu didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas regionui, t. y. turėtų būti sudarytas daugiašalis bendradarbiavimo žuvininkystės srityje susitarimas su EPS pasirašiusiomis šalimis, pagal kurį Sąjungos laivynui būtų suteikta prieiga prie šių šalių išskirtinių ekonominių zonų;
18. rekomenduoja Komisijai persvarstant Kotonu susitarimą atsižvelgti į šią Ramiojo vandenyno regiono žuvininkystės strategiją ir į specifinius salų valstybių ypatumus;
19. pabrėžia, kad Parlamentas turi tinkamai dalyvauti rengiant dvišalius susitarimus vadovaujantis SESV nuostatomis, dėl jų derantis, taip pat atliekant jų ilgalaikę stebėseną ir vertinimą; pabrėžia, kad, vadovaujantis SESV 13 straipsnio 2 dalimi ir 218 straipsnio 10 dalimi, visais procedūros, susijusios su žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais, etapais Parlamentas turi būti nedelsiant išsamiai informuojamas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Taryba; primena, jog yra įsitikinęs, kad žuvininkystės susitarimuose numatytuose jungtinio komiteto posėdžiuose Parlamentui turėtų atstovauti stebėtojai; ragina, kad šiuose posėdžiuose dalyvautų ir pilietinės visuomenės stebėtojai, įskaitant ES ir trečiųjų šalių žuvininkystės sektoriaus atstovus;
o o o
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.