Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Platesnė Europos kaimynystė: nauja santykių su mūsų rytų bei pietų kaimynais struktūra“ (COM(2003)0104), 2004 m. gegužės 12 d. komunikatą „Europos kaimynystės politika – strategijos dokumentas“ (COM(2004)0373), 2006 m. gruodžio 4 d. komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726), 2007 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“ (COM(2007)0774), 2008 m. gruodžio 3 d. komunikatą dėl Rytų partnerystės (COM(2008)0823), 2008 m. gegužės 20 d. komunikatą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ (COM(2008)0319), 2010 m. gegužės 12 d. komunikatą „Europos kaimynystės politikos apžvalga“ (COM(2010)0207) ir 2011 m. gegužės 24 d. komunikatą „Migracijos, judumo ir saugumo dialogas su pietinėmis Viduržemio jūros regiono valstybėmis“ (COM(2011)0292),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Europos kaimynystės politika: siekiama glaudesnės partnerystės“ (JOIN(2013)0004), 2011 m. gegužės 25 d. bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303) ir 2011 m. kovo 8 d. bendrą komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos išvadas, 2011 m. birželio 20 d. ir 2013 m. liepos 22 d. išvadas dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) ir 2011 m. rugsėjo 26 d. Europos Sąjungos Užsienio reikalų (prekybos) tarybos ir 2013 m. vasario 7 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pranešimą „Rytų partnerystė: veiksmų planas rengiantis 2013 m. rudenį vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui“ (JOIN(2012)0013) ir „Naujos Europos kaimynystės politikos vykdymas“ ((JOIN(2012)0014) ir prie jų pridėtus 2013 m. kovo 20 d. bendrus tarnybų darbo dokumentus („Regioniniai pranešimai“ SWD(2013)0085 ir 0086),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę(1),

–  atsižvelgdamas į Barselonos deklaraciją, priimtą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje, vykusioje 1995 m. lapkričio 27 ir 28 d. Barselonoje, kuria sukuriama Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 13 d. vykusio Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo Viduržemio jūros regiono tema deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos(2),

–  atsižvelgdamas į Dovilio partnerystę, kuri buvo pradėta G8 vadovų susitikime Dovilyje 2011 m. gegužės mėn. ir kurioje dalyvauja ES,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. vykusiame Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime ir 2011 m. rugsėjo 29–30 d. vykusiame Varšuvos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtas bendras deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Rytų partnerystėje dalyvaujančių šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje metu padarytą bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimą 2011/424/BUSP, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims(3) ir į 2011 m. rugpjūčio 25 d. Tarybos sprendimą 2011/518/BUSP, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliucijas „Europos kaimynystės politikos peržiūra. Rytų aspektas“(5) ir „Europos kaimynystės politikos peržiūra. Pietų aspektas“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalių turto grąžinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rekomendaciją dėl ES politikos Baltarusijos atžvilgiu(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą(12),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 6–7 d. Marselyje vykusio Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentų susitikimo išvadas ir į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos ir EURONEST parlamentinės asamblėjos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas su Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Armėnijos asociacijos susitarimo(13), ES ir Azerbaidžano asociacijos susitarimo(14), ES ir Moldovos asociacijos susitarimo(15), ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo(16) ir ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo(17),

–  atsižvelgdamas į Sprendimus 2006/356/EB, 2005/690/EB, 2004/635/EB, 2002/357/EB, 2000/384/EB, 2000/204/EB ir 98/238/EB dėl Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimų, kuriais įsteigiamos Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir atitinkamai Libano Respublikos, Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos, Egipto Arabų Respublikos, Jordanijos Hašimitų Karalystės, Izraelio Valstybės, Maroko Karalystės ir Tuniso Respublikos asociacijos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 17 d. Krokuvoje paskelbtą Airijos ir Lietuvos Vyšegrado grupės užsienio reikalų ministrų bendrą pareiškimą dėl Rytų partnerystės,

–  atsižvelgdamas į ES ilgalaikius santykius su Europos pietinėmis kaimyninėmis šalimis ir daugelio ES valstybių narių istorinius, ekonominius, politinius ir socialinius ryšius su šio regiono šalimis ir į ES įsipareigojimą ir toliau išsaugoti kuo artimesnius ryšius teikiant būtiną paramą, išlaikant nuoseklumą su platesne EKP,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje metu priimti sprendimai gali būti itin svarbūs Rytų partnerystės ateičiai, todėl svarbu turėti mintyje ilgalaikę perspektyvą, apimant laikotarpį po aukščiausiojo lygio susitikimo ir užtikrinant plataus užmojo tolesnę politiką regione,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi patys asociacijos susitarimai nėra tikslas, bet – esminės ir tvarios reformos, sisteminės pertvarkos ir priartėjimo prie Sąjungos, jos pagrindinių vertybių ir standartų skatinimo priemonė; kadangi jų tinkamas ir savalaikis įgyvendinimas yra svarbiausias kriterijus padėčiai atitinkamose šalyse įvertinti;

B.  kadangi įgyvendinant Europos kaimynystės politiką turėtų būti stiprinama ES ir kaimynystės šalių ir visuomenių partnerystė siekiant kurti ir įtvirtinti klestinčią demokratiją, užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir valdyti tarptautinius ryšius;

C.  kadangi privilegijuoti santykiai su ES kaimyninėmis šalimis, dalyvaujančiomis EKP, pagrįsti abipusiu įsipareigojimu laikytis bendrų vertybių (demokratija ir žmogaus teisės, teisinė valstybė, geras valdymas, rinkos ekonomikos principai ir tvarus vystymasis); kadangi po EKP persvarstymo daug dėmesio turėtų būti skiriama įtvirtintos ir tvarios demokratijos, kurią papildytų įtraukus ekonominis vystymasis, skatinimui;

D.  kadangi veikianti demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir teisinė valstybė yra pagrindiniai ES partnerystės su savo kaimynėmis ramsčiai; kadangi įtvirtintai ir tvariai demokratijai reikalingas tvirtas ir ilgalaikis vyriausybių įsipareigojimas užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, asociacijų, saviraiškos ir susirinkimų laisvę, spaudos ir žiniasklaidos laisvę, teisinę valstybę, kurią užtikrina nepriklausomi teismai, ir teisę į teisingą teismą, kovoti su korupcija, reformuoti saugumo ir teisėsaugos sektorių (įskaitant policiją) ir nustatyti demokratinę ginkluotųjų ir saugumo pajėgų kontrolę;

E.  kadangi Sąjungos užsienio politika turi būti nuosekli, ypač neprieštarauti vidaus politikos sritims, vengiant dvejopų standartų; kadangi ekonomikos ir finansų krizė negali pateisinti Sąjungos įsipareigojimų kaimyninėms šalims sumažinimo;

F.  kadangi visuomenės judėjimai arabų pasaulyje yra svarbus įvykis šiuolaikinėje Europos pietinių kaimyninių šalių bei ES ir jos santykių su šiomis šalimis istorijoje ir diferencijuoto metodo, grindžiamo pagalbos pagal šalių partnerių veiklą ir pažangą principu („parama pagal pažangą“ ir „mažiau paramos už mažesnę pažangą“), įgyvendinimą reikėtų reguliariai vertinti pažangos ataskaitose pagal konkrečius ir apskaičiuojamus kriterijus ir atsižvelgiant į tų šalių poreikius; kadangi nenuoseklus „paramos pagal pažangą“ principo taikymas gali būti pasmerktas žlugti ir pakenkti visam procesui bei Sąjungos įtakai ir patikimumui;

G.  kadangi taikių visuotinių demonstracijų 2011 m. arabų šalyse metu buvo raginama užtikrinti orumą, išreikšti teisėti demokratiniai siekiai ir išsakyti tvirti reikalavimai vykdyti institucines, politines ir socialines reformas, kuriomis būtų siekiama sukurti tikrą demokratiją, kovoti su korupcija ir nepotizmu, užtikrinti pagarbą teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, mažinti socialinę nelygybę ir sukurti geresnes ekonomines ir socialines sąlygas; kadangi po dvejų metų kai kurių Viduržemio jūros regiono šalių piliečiai vis dar susiduria su jų pagrindinių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimais, ekonominiais sunkumais ir neramumais;

H.  kadangi šalių partnerių padaryta pažanga pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratinio proceso ir teisinės valstybės įgyvendinimo bei tvarių ekonominių ir viešojo sektoriaus reformų srityse turi būti vertinama remiantis visuotinais bendrais principais ir kiekvienai šaliai pritaikytais konkrečiais reikalavimais veiksmingų, aiškių, skaidrių, objektyvių ir išmatuojamų rodiklių bei kriterijų pagrindu ir atsižvelgiant į bendrą pažangą bei įsipareigojimų vykdyti reformas mastą;

I.  kadangi demokratijos ir žmogaus teisių, ypač vaikų, moterų ir mažumų teisių, gerbimas ir skatinimas, teisingumas ir teisinė valstybė, pagrindinės laisvės, įskaitant žodžio, sąžinės, religijos arba tikėjimo ir asociacijų laisvę, laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, įskaitant neribotą prieigą prie informacijos, ryšių ir interneto, pilietinės visuomenės stiprinimas, saugumas, įskaitant taikų konfliktų sprendimą ir gerus kaimyninius santykius, demokratinis stabilumas, gerovė, teisingas pajamų, turto ir galimybių paskirstymas, socialinė įtrauktis, kova su korupcija ir gero valdymo bei tvaraus vystymosi skatinimas yra visi pagrindiniai principai ir tikslai, kuriais grindžiama ES ir kurie visada turi būti bendros EKP vertybės;

J.  kadangi pagarba demokratijos principui yra ta raudona linija, kurios negalima peržengti ir kuri yra pagrindinė sąlyga siekiant glaudesnės Rytų partnerystės šalių asociacijos su ES; kadangi taikant selektyvų teisingumą ir kardomąjį kalinimą, kalinant politinius oponentus ir nerengiant laisvų ir sąžiningų rinkimų iš piliečių atimama jų teisė rinkti valdžią ir taip keliamas pavojus šiems esminiams principams;

K.  kadangi EKP tikslas yra sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai, skatinant kurti tvirtą ir tvarią parlamentinę demokratiją, užtikrinti teisinę valstybę, vykdyti politines ir ekonomines reformas ir plėtoti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ES kaimyninėse šalyse ir siekiant suburti Sąjungos draugų ratą ir plėtoti draugiškus tarpusavio santykius; kadangi indėlis į kiekvienos pusės saugumą, solidarumą ir gerovę turėtų būti pagrindinis pažangos vertinimo principas; taigi smerkia neigiamą uždarų sienų politikos ES kaimynystės erdvėje, ypač Rytų partnerystės šalyse ir ES šalyse kandidatėse, poveikį;

L.  kadangi daugiašalis EKP aspektas yra unikali galimybė suburti visas regiono šalis ir suinteresuotuosius subjektus siekti akivaizdžios pažangos ir supratimo, techniniu lygmeniu įgyvendinant konkrečius projektus; kadangi EURONEST ir EUROMED parlamentinės asamblėjos siūlo papildomas politinio lygmens galimybes užtikrinti ir sustiprinti tarpusavio supratimą padėdamos šiuose regionuose plėtoti jaunas demokratijas; kadangi Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencija (CORLEAP) ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėja (ARLEM) atlieka svarbų vaidmenį stiprinant demokratiją pasitelkus ekonominį, socialinį ir teritorinį bendradarbiavimą;

M.  kadangi spaudos ir žiniasklaidos laisvei, taip pat skaitmeninei laisvei nuolat sudaromos kliūtys daugelyje EKP šalių; kadangi teisė į saviraiškos laisvę yra visuotinė žmogaus teisė, kuri yra demokratijos pagrindas ir būtina sąlyga norint užtikrinti kitas teises; kadangi reikia užtikrinti visuotinių teisių ir laisvių apsaugą tiek internete, tiek ne internete;

N.  kadangi ES 2011 m. persvarstė Europos kaimynystės politiką, siekdama skirti didesnę paramą tvirtą ir tvarią demokratiją kuriančioms šalims partnerėms ir remti įtraukų ekonomikos vystymąsi; kadangi pagal ES išorės finansines priemones ir ypač pagal Europos kaimynystės priemonę turėtų būti remiami kaimynystės politikos tikslai; kadangi būtina tvirtai ir aiškiai susieti politikos sistemą ir pagal šias priemones teikiamą paramą;

O.  kadangi nepatenkinamą Rytų partnerystės šalių pažangą gali lemti silpna politinių ir socialinių pokyčių šalyse partnerėse varomoji jėga arba jos nebuvimas, silpnėjantis Sąjungos entuziazmas EKP srityje ir pakankamai motyvuojančios europinės perspektyvos nesuteikimas Europos partneriams, ekonominė ir finansų krizė, taip pat Rusijos spaudimas bei jos konkuruojantis pasiūlymas integruotis į Eurazijos sąjungą;

P.  kadangi aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje yra naujas Rytų partnerystės raidos etapas ir didelis išbandymas siekiant išsiaiškinti, ar ES kaimynystės politika pajėgi duoti akivaizdžių rezultatų;

Q.  kadangi, nors asociacijos susitarimai ir yra dvišalio Rytų partnerystės metodo rezultatas, daugiašalis metodas lieka labai svarbus aspektas plėtojant gerą regioninį geros kaimynystės santykiais grindžiamą bendradarbiavimą; kadangi šiuo atžvilgiu apgailestautina, jog Rytų partnerystė taikstosi su neišspręstais teritoriniais ginčais, kurie turėtų būti išspręsti; kadangi Parlamentas visapusiškai pritaria suvereniteto, teritorinio vientisumo ir tautų teisės į apsisprendimą principams;

R.  kadangi šiuo atžvilgiu ES turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį, kai siekiama taikiai išspręsti konfliktus, įskaitant ir įsisenėjusius, kurie šiuo metu yra neįveikiama kliūtis visapusiškam gerų kaimynystės santykių plėtojimui ir regioniniam bendradarbiavimui rytinėse ir pietinėse šalyse partnerėse;

S.  kadangi Rytų partnerystės parlamentinė asamblėja (Euronest) išlieka svarbiausias veikėjas plėtojant demokratinį ir parlamentinį Rytų partnerystės aspektą, sudaranti sąlygas dalytis parlamentinio darbo metodų geriausios praktikos pavyzdžiais ir yra svarbiausias forumas, priartinantis Rytų partnerius prie ES ir reaguojantis į piliečių valią;

1.  palankiai vertina tai, kad paskelbtos 2012 m. EKP pietinių šalių ir rytinių partnerių pažangos ataskaitos, tačiau apgailestauja, kad daugeliu atvejų ataskaitose ir tolesnėse priemonėse nevienareikšmiškai perteikiama pažanga, sąstingis ir regresas bei apibūdinama nacionalinė padėtis neįvertinant Sąjungos įvykdytų programų arba nepateikiant konkrečių rekomendacijų dėl lėšų paskirstymo pagal ES išorės priemones arba vystomojo bendradarbiavimo pagalbos nukreipimo ir jos poveikio politikos formavimui šalyse partnerėse; mano, kad tose ataskaitose taip turėtų būti įvertinamos tendencijos ir pateikiami ankstesnių metų duomenys;

2.  pabrėžia, kad pagal ES sutarties 8 ir 49 straipsnius visos Europos šalys, įskaitant EKP šalis, ilguoju laikotarpiu gali teikti paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje;

3.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos Parlamentas turėtų būti visapusiškai įtrauktas į naujos EKP įgyvendinimą ir ES finansinės paramos koregavimą, būtent priimant deleguotuosius aktus, taip pat reguliariai informuojamas apie pažangą įgyvendinant reformas šalyse partnerėse ir su ja susijusį koregavimą; apgailestauja, kad su Parlamentu ne visada tariamasi rengiant veiksmų planus arba jam ne visada pranešama apie diskusijų eigą; mano, kad jo rezoliucijos yra neatskiriama EKP politikos sistemos dalis, ir ragina Europos Parlamento nariams suteikti stebėtojo statusą, kad jie galėtų dalyvauti politikos ir žmogaus teisių pakomitečių posėdžiuose;

4.  apgailestauja dėl to, kad šalių partnerių padaryta pažanga ne visada atitiko kartu su ES nustatytus tikslus; ragina konkrečiai įvertinti persvarstytos EKP veiksmingumą; ragina dėti daugiau pastangų ir įgyvendinant EKP nuosekliai panaudoti visas Sąjungos turimas priemones bei politikos priemones; ragina, kad nuosekliai būtų įgyvendintas paskatomis grindžiamas ir diferencijuotas požiūris ir principas „parama pagal pažangą“, kurie yra persvarstytos EKP pagrindas; ragina, prireikus, EKP šalims, dedančioms mažiau pastangų siekiant sukurti tvirtą ir tvarią demokratiją ir vykdyti sutartas reformas, taikyti principą „mažiau paramos už mažesnę pažangą“; pabrėžia, kad Sąjungos pagrindinė parama taip pat turi atitikti partnerių vystymosi poreikius;

5.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka pilietinė visuomenė perėjimo prie demokratijos, reformų procesų ir politinio dialogo metu kaimynystės šalyse; ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su pilietine visuomene kaimynystės šalyse ir teikti savo paramą taikant įvairias finansavimo priemones;

6.  mano, kad remiant perėjimo prie demokratijos procesus pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas demokratinių institucijų institucinių gebėjimų stiprinimui, politinių partijų, pilietinės visuomenės ir moterų bei mažumų teisių paramai ir teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ypač asociacijų, žodžio, susirinkimų, laisvos spaudos ir žiniasklaidos laisvių įtvirtinimui šalių partnerių visuomenėse; ragina Sąjungą ir valstybes nares stiprinti įvairių visuomeninių organizacijų ir sektorių partnerystę, kad jiems būtų perduota atsakomybė už Europos kaimynystės procesą; dar kartą patvirtina, kad tai turėtų būti įgyvendinama, be kita ko, kuriant horizontalius įvairių visuomenės veikėjų ryšius, grindžiamus porinėmis pilietinės visuomenės organizacijų (NVO, profesinių sąjungų, verslo organizacijų, žiniasklaidos, jaunimo organizacijų ir t. t.) partnerystėmis ir dvišaliais projektais, vykdomais nacionalinių valdžios institucijų ir administracijų (ypač švietimo srityje);

7.  laikosi nuomonės, kad rengiant pažangos ataskaitas turėtų būti atlikta tinkama lyčių analizė; pabrėžia, kad vykdant persvarstytą EKP didesnį dėmesį reikia skirti darbo ir profesinių sąjungų teisių stiprinimui, lyčių lygybės aspekto integravimui ir NVO, profesinių sąjungų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimui ir dialogui;

8.  primygtinai ragina gerbti visuotines žmogaus teises ir pagrindines laisves – jos yra pagrindinis ES išorės politikos principas; mano, kad pagalba pilietinei visuomenei – pagrindinis persvarstytos EKP aspektas, todėl rekomenduoja, kad parama pilietinei visuomenei, įskaitant socialinius partnerius, būtų proporcinga iššūkiams ir kad atsižvelgiant į tai būtų užtikrintas glaudus veiklos derinimas su Europos demokratijos fondu;

9.  pabrėžia, kad pagrindinės NVO įsteigė bendrus forumus, skirtus Viduržemio jūros šalių sąjungai ir Rytų partnerystei; laikosi nuomonės, kad rengiant, įgyvendinant ir stebint EKP veiksmų planus reikėtų tinkamai ir laiku konsultuotis su šiais pilietinės visuomenės forumais;

10.  mano, kad daugiašalės EKP struktūros turėtų būti konsoliduotos ir plėtojamos vadovaujantis tvirtesniu strateginiu požiūriu; tvirtina, kad, atsižvelgdamos į lemiamą veiksmingo daugiašališkumo svarbą įgyvendinant Sąjungos užsienio politiką, Komisija ir EIVT turėtų apsvarstyti galimybę paversti EKP daugiašalę strategiją politinių santykių organizavimo sistema Europoje platesniu mastu;

11.  ragina Sąjungą didinti pagal EKP finansuojamų ar remiamų projektų matomumą šalyse partnerėse ir aktyviau kurti ryšius su visuomene gerinant Sąjungos įvaizdį ir EKP šalių piliečių palankumą jai, visų pirma pasinaudojant žiniasklaidos kampanijomis ir parodant pridėtinę bendradarbiavimo su ES vertę;

12.  apgailestauja dėl to, kad 2014–2030 m. DFP 4 išlaidų kategorija buvo smarkiai sumažinta, palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu dėl DFP; pabrėžia, kad plataus užmojo Rytų partnerystės finansavimas yra svarbus siekiant tolesnės reformų pažangos, dalijantis gerosios praktikos pavyzdžiais, taip pat siekiant ir (arba) išlaikant visavertes veikiančias demokratijas ES Rytų kaimynystėje, nes ES tai yra gyvybiškai svarbu; taip pat mano, kad dabartinė rytinės ir pietinės EKP dalių pusiausvyra turėtų būti išlaikyta, visapusiškai laikantis iki šiol taikytų diferencijavimo ir specialiai pritaikyto požiūrio principų; primygtinai reikalauja, kad atitinkamos biudžeto valdymo institucijos turėtų reguliariai gauti atnaujintą informaciją apie rodiklius ir gaires, kuriais remiantis formuojamas sprendimų priėmimo procesas paramos biudžetui srityje, ir kad Europos Parlamentas turėtų būti įtrauktas į asignavimų skyrimo ir panaikinimo procesą, laikantis principų „parama pagal pažangą“ ir (arba) „mažiau paramos už mažesnę pažangą“;

13.  pabrėžia, kad žodžio laisvė, pliuralizmas ir žiniasklaidos nepriklausomumas yra demokratijos pagrindas; todėl pabrėžia ES paramos nepriklausomoms, tvarioms ir atsakingoms visuomeninės žiniasklaidos tarnyboms, teikiančioms kokybišką, pliuralistinę ir įvairiapusę informaciją, svarbą ir primena, kad laisva ir nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida visada atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant demokratiją, kuo aktyviau į visuomeninius reikalus įtraukiant pilietinę visuomenę, o piliečiams suteikiant galių žengti demokratijos keliu;

14.  pripažįsta didelę laisvų ir sąžiningų rinkimų svarbą siekiant pereiti prie demokratijos ir pabrėžia nepriklausomos žiniasklaidos, ypač visuomeninės žiniasklaidos, vaidmenį užtikrinant skaidrų, patikimą ir demokratišką rinkimų procesą; ragina Komisiją ir EIVT toliau teikti ir, kai įmanoma, stiprinti paramą būsimų rinkimų šalyse partnerėse demokratiškumo užtikrinimui, įskaitant žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo stiprinimą;

Rytų partnerystė

15.  rekomenduoja, kad Sąjunga siektų: a) sustiprinti principo „parama pagal pažangą“ taikymą ir skatinti šalių partnerių teigiamą konkurenciją ir bendradarbiavimą išreiškiant reikiamą paramą Rytų partnerystės valstybėms, kurios, įgyvendindamos acquis communautaire, susiduria su trečiųjų šalių spaudimu; b) taikyti dvejopą metodą išlaikant reiklumą Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir kartu neprarandant atvirumo, kilnumo ir įsipareigojimų šalių partnerių piliečiams; c) skatinti tuos piliečius siekti vertybių, kuriomis grindžiama ES, būtent demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, laikantis įsipareigojimo jas skatinti, taigi tapti pagrindiniu normatyvinės pokyčių jėgos šaltiniu; d) kurti ilgalaikę Europos vertybių skatinimo strategiją, apimančią vidinius pokyčius ir šių visuomenių laisvės ir gerovės siekius; e) decentralizuoti Rytų partnerystę bendradarbiaujant su abiejų šalių viešaisiais subjektais ir siūlant jiems savo valdymo pajėgumus vykdant horizontalias partnerystes ir porinius projektus, taip pat užtikrinti didesnį judumą, glaudesnius žmonių tarpusavio santykius, vizų režimo supaprastinimą ir bevizio režimo perspektyvą, tuo atveju laikantis „pirmenybė kaimynams“ požiūrio; ir f) iki Europos Parlamento ir Europos Komisijos dabartinės kadencijos pabaigos parafuoti arba pasirašyti asociacijos susitarimus ir siekti jų greito įsigaliojimo, pirmiausia laikinai, o vėliau visiškai, jei tenkinamos būtinos sąlygos ir reikalavimai; g) susilaikyti nuo jėgos naudojimo ar grasinimų naudoti jėgą sprendžiant ginčus regione, pabrėžiant, kad vienintelis įmanomas būdas spręsti konfliktus regione yra derybos, vedamos tarptautiniu mastu priimtomis formomis, grindžiamomis tarptautinės teisės principais;

16.  primena savo poziciją, kad vienai Rytų partnerystės šaliai okupavus kitos Rytų partnerystės šalies teritoriją pažeidžiami pagrindiniai Rytų partnerystės principai ir tikslai ir kad Kalnų Karabacho konflikto sprendimas turėtų būti vykdomas pagal JT Saugumo Tarybos 1993 m. rezoliucijas Nr. 822, 853, 874 ir 884 ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupės pagrindinių principus, įtvirtintus 2009 m. liepos 10 d. Akvilos bendrame pareiškime;

17.  apgailestauja dėl to, kad artėjant Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje Rytų partnerystės šalims daromas įvairaus pobūdžio spaudimas; mano, kad šis spaudimas yra nepriimtinas, ir ragina Rusiją susilaikyti nuo veiksmų, kuriais aiškiai pažeidžiami Helsinkio principai; ypač pabrėžia, kad dėl savo laisvo pasirinkimo Rytų partnerystės šalys neturėtų patirti tokių padarinių, kaip prekybos priemonių taikymas, vizų politika, ribotas darbuotojų judumas, kišimasis į įšaldytuosius konfliktus ir kt.; ragina Europos Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) laikytis pozicijos, kad šie smerktini įvykiai neapsiriboja tik prekybos aspektu, ir imtis veiksmų siekiant apginti Sąjungos partnerius, parodyti tvirtą paramą visoms Rytų partnerystės šalims, savo siekius ir pasirinkimą siejančioms su Europa; vis dėlto pabrėžia, kad asociacijos susitarimai ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai yra visiems naudingų reformų pagrindas;

18.  pakartoja savo įsipareigojimą ir toliau plėtoti EURONEST parlamentinės asamblėjos veiklą, nes ši asamblėja – svarbus daugiašalio tarpparlamentinio bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis forumas; apgailestauja dėl to, kad 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos EKP biudžeto eilutėse siūloma sumažinti lėšų, nes panaudojant šių biudžeto eilučių lėšas siekiama labiau remti veiksmus ir projektus, susijusius su demokratijos stiprinimu, teisinės valstybės ir žmogaus teisių skatinimu;

19.  pabrėžia, kad vizų reikalavimų panaikinimas būtų svarbus žingsnis Rytų partnerystės tautų atžvilgiu ir iš tikrųjų padėtų joms priartėti prie ES valstybių narių;

20.  mano, kad 2012–2013 m. Rytų partnerystės plano paskelbimas – tai pirmasis žingsnis siekiant sukurti geresnes stebėsenos priemones; ragina Komisiją ir EIVT toliau kurti tinkamus tolesnių veiksmų mechanizmus, kuriuos taikant galėtų būti vertinami EKP šalių veiklos rezultatai ir laimėjimai, ir nustatyti aiškius ir išmatuojamus tikslus;

21.  rekomenduoja Rytų partnerystės šalims: a) iš naujo suderinti ir padvigubinti savo pastangas siekiant atitikti politinius, teisinius ir ekonominius kriterijus; b) įtvirtinti savo visuomenėse pagrindines demokratijos vertybes, teisinę valstybę, žmogaus teises, lyčių lygybę ir kovą su korupcija; c) toliau sparčiai skatinti visuomeninius pokyčius, reformų procesus ir sisteminį viešųjų standartų bei valdymo atnaujinimą, turint omenyje tai, kad Europos integracija yra ilgalaikis strateginis pasirinkimas, o ne tiktai ekonominis ir administracinis sumanymas; d) panaikinti atotrūkį tarp kalbų ir konkrečių veiksmų; e) didesnį dėmesį skirti daugiašalei Rytų partnerystės struktūrai ir mokytis iš geriausios patirties; f) regioniniuose konfliktuose vadovautis Europos integracijos ankstesnės patirties dvasia ir pamokomis ir tarpusavyje plėtoti regioninį, politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, nes dvišaliai klausimai turi būti sprendžiami taikiai, o geri kaimynystės santykiai ir regioninis bendradarbiavimas yra pagrindiniai Rytų partnerystės elementai; g) įtraukti piliečius ir sudominti viešuosius subjektus horizontaliomis partnerystėmis ir poriniais projektais, vykdomais su kolegomis iš Sąjungos, bei užmegzti ryšius su pilietine visuomene ir jaunesniąja karta, kuri yra permainų veiksnys; h) susilaikyti nuo jėgos naudojimo ar grasinimų naudoti jėgą sprendžiant ginčus regione, pabrėžiant, kad vienintelis įmanomas būdas spręsti konfliktus regione yra derybos, vedamos tarptautiniu mastu priimtomis formomis, grindžiamomis tarptautinės teisės principais;

22.  yra susirūpinęs dėl Rusijos veiksmų, skirtų atbaidyti šalis partneres nuo politinių ir ekonominių ryšių su ES; dar kartą patvirtina suverenią kiekvienos valstybės teisę pasirinkti politines ir prekybos sąjungas; be to, mano, kad laipsniška šalių partnerių integracija į ES dera su gerų kaimyninių santykių su Rusija tikslu; atmeta nulinės sumos žaidimo idėją kaip paradigmą ES ir Rusijos santykiams su šalimis partnerėmis;

23.  dar kartą patvirtina, kad reikia siekti regioninio stabilumo ir saugumo, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti Rytų partnerystės tikslus, taip pat vykdant tolesnę integraciją į ES; ragina toliau dėti pastangas siekiant susitaikymo sprendžiant teritorinius konfliktus Gruzijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje ir Moldovoje;

24.  primena, kad dėl įsipareigojimo siekti asociacijos susitarimų ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų neleidžiama tuo pat metu bet kokia forma dalyvauti muitų sąjungoje;

25.  ragina ES valstybes nares ir Rytų Europos partneres peržiūrėti savo ginklų eksporto politiką regione, siekiant sudaryti susitarimus dėl nusiginklavimo ir konfliktų zonų demilitarizavimo; ragina Rusiją konstruktyviai laikytis susitarimų, visapusiškai paisant regiono šalių suvereniteto, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų kelti grėsmę regioniniam stabilumui;

26.  pabrėžia, kad ES ir Rytų Europos partnerės, siekdamos užtikrinti patikimą ir saugų energijos tiekimą, susiduria su bendrais politiniais uždaviniais; primena, kad bendradarbiavimas energetinio saugumo srityje yra aiškiai įvardytas kaip prioritetas pagal Rytų partnerystę ir Europos kaimynystės politiką 2014–2020 m. laikotarpiu; tikisi, kad Vilniuje vyksiantis trečiasis Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas suteiks glaudesnio bendradarbiavimo postūmį energetikos srityje ir sustiprins energetinį saugumą abiejose pusėse;

27.  primena, kad Energijos bendrijos sutartyje nustatyti visiškai integruotos regioninės energetikos rinkos, palankios augimui, investicijoms ir stabiliai reguliavimo sistemai, sukūrimo pagrindai; šiuo tikslu rekomenduoja Energijos bendrijos sutartį pratęsti ir po 2016 m., pritaikant sprendimų pagal ją priėmimo procesą prie būsimų uždavinių, be kita ko, nustatant teisinius kontrolės mechanizmus, skirtus nepakankamo acquis įgyvendinimo klausimų sprendimui, ir solidarumo mechanizmus; palankiai vertina Gruzijos paraišką dėl prisijungimo prie Energijos bendrijos, ši šalis po Ukrainos ir Moldovos būtų trečia prie bendrijos prisijungianti Rytų partnerystės šalis; ragina toliau plėsti Energijos bendriją pasitelkiant Europos kaimynystės politiką ir bendrų interesų pagrindu laikantis Energijos bendrijos tikslų; pabrėžia, kad reguliavimo integracija turėtų būti vykdoma kartu su bendromis investicijomis į tinklų sujungimo pajėgumus ir infrastruktūrą, taip pat į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir naujas technologijas; pabrėžia, kad labai svarbu toliau įvairinti tiekimo ir tranzito maršrutus;

28.  ragina energetinio saugumo sąlygą įtraukti į kiekvieną susitarimą su Rytų partnerystės šalimis siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi ES vidaus energijos rinkos teisės aktų, taip pat į tokius susitarimus įtraukti išankstinio įspėjimo mechanizmą siekiant užtikrinti ankstyvą galimos rizikos ir problemų, susijusių su energijos tiekimu iš trečiųjų šalių ir tranzitu, vertinimą, taip pat sukurti bendrą savitarpio pagalbos, solidarumo ir ginčų sprendimo sistemą;

Armėnija

29.  pripažįsta pažangą, padarytą siekiant atitikti demokratinius standartus ir asociacijos susitarimo reikalavimus, tačiau pažymi, kad vis dar reikia spręsti nuolatinių trūkumų demokratijos srityje problemą; pripažįsta, kad reikėtų siekti tolesnės pažangos valdymo reformų, įskaitant teisėsaugos bei teisminių institucijų sektorius, ir kovos su korupcija srityse; apgailestauja dėl Armėnijos Prezidento neseniai priimto sprendimo prisijungti prie muitų sąjungos; primena Armėnijos valdžios institucijoms, kad tokia politika nesuderima su asociacijos susitarimu; todėl apgailestauja dėl to, kad toks pasirinkimas padarytas neatlikus visapusiško išsamaus parlamentinio tikrinimo ir nesurengus skaidrių diskusijų su Armėnijos visuomene; šiuo atžvilgiu tikisi, kad Armėnija tęs su ES susijusias reformas, kurių įgyvendinimas galėtų padėti pasiekti šalies ekonomikos klestėjimą ir galėtų padėti išspręsti socialines, ekonomines ir politinės problemas, kurių vis dar esama šalies viduje; ragina siekti bendradarbiauti su ES, kuri yra atvira tokiam žingsniui; taip pat smerkia išpuolius prieš visuomenės aktyvistus, pasisakančius už europinę integraciją, ir ragina patraukti kaltininkus atsakomybėn;

30.  palankiai vertina patikimos makroekonominės politikos ir struktūrinių reformų Armėnijoje įgyvendinimą ir toliau daromą pažangą siekiant atitikti veiksmų plano tikslus;

Azerbaidžanas

31.  apgailestauja dėl to, kad išlieka neaiški vizija ir dvejonė dėl to, ar Azerbaidžanas tęs derybas dėl asociacijos susitarimo; pabrėžia ES ir Azerbaidžano santykių ekonominį potencialą, tačiau reiškia susirūpinimą dėl trūkumų demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse Azerbaidžane; todėl reikalauja, kad Azerbaidžanas parodytų savo įsipareigojimą sustiprindamas savo atitinkamus standartus, įskaitant žodžio ir asociacijų laisvę, ir sudarydamas sąlygas demokratinei opozicijai naudotis savo teisėmis; primygtinai tvirtina, kad politinių kalinių paleidimas ir politinių aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų persekiojimo nutraukimas yra būtinos bet kokio susitarimo dėl strateginės modernizavimo partnerystės su Azerbaidžanu sąlygos;

32.  apgailestauja dėl to, kad pagal Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ilgalaikės misijos išvadas paskutinieji prezidento rinkimai, vykę 2013 m. spalio 9 d., vėl neatitiko ESBO standartų, dėl nustatytų susirinkimų ir saviraiškos laisvės apribojimų; atsižvelgdamas į tai, ragina Azerbaidžano valdžios institucijas skubiai įgyvendinti visas rekomendacijas, pateiktas dabartinėje ir ankstesnėse ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ataskaitose; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti pastaraisiais mėnesiais įkalintus 14 Azerbaidžano opozicijos politikų, žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų, įskaitant Tofiqą Yaqublu ir Ilgarą Mammadovą(18);

Baltarusija

33.  apgailestauja dėl sustingusios nepriimtinos situacijos žmogaus teisių, demokratijos ir politinių įkaitų srityse bei pažangos gerbti Sąjungos remiamas vertybes ir standartus stokos; primygtinai tvirtina, kad reikia kritiško Sąjungos požiūrio ir griežtų sąlygų kartu su kilnesniu ir atviresniu požiūriu į pilietinę visuomenę ir NVO, kurie turėtų būti remiami siekiant stebėti reformas ir jas vykdyti; ragina Baltarusijos valdžios institucijas dalyvauti Europos dialoge modernizavimo klausimais ir pradėti derybas su ES dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų, siekiant skatinti žmonių tarpusavio santykius;

34.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas pasinaudoti Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai ir Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimu Vilniuje, kaip tolesne galimybe gerinti santykius su ES, kai tik bus paleisti visi politiniai kaliniai, siekiant atnaujinti politinį dialogą, inter alia, demokratinių reformų, laisvų ir sąžiningų rinkimų, teisinės valstybės principo laikymosi, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms klausimais ir bendradarbiavimą su opozicija ir pilietine visuomene, jeigu Baltarusijos valdžios institucijos parodys pagarbą šioms pagrindinėms vertybėms;

35.  primena ES pasirengimą gerinti santykius su Baltarusijos vyriausybe, kai tik Baltarusijos valdžios institucijos įsipareigos laikytis bendrai nustatytos darbotvarkės, įskaitant pagarbą demokratiniams principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, ir, inter alia, besąlygiškai paleis ir reabilituos visus politinius kalinius; vis dėlto pabrėžia, kad bet kokiam įsipareigojimui taikomos griežtos sąlygos;

36.  pabrėžia, kad visų pirma reikia dar labiau padidinti finansinę paramą nepriklausomai Baltarusijos žiniasklaidai;

Gruzija

37.  pripažįsta pastaraisiais metais padarytą pažangą modernizuojant šalį ir tenkinant asociacijos susitarimo reikalavimus, taip pat valdžios pastangas kovojant su korupcija; teigiamai vertina pavyzdingai taikų valdžios perdavimą po demokratinių parlamento rinkimų; vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad dar esama trūkumų taikant demokratinius standartus; todėl pabrėžia, jog būtina imtis tolesnių gerinimo veiksmų ir reformų, kurias vykdant būtų sukurti nepriklausomi ir nešališki teismai, veiksminga baudžiamojo teisingumo sistema ir nediskriminacinė rinkimų sistema ir gerbiamos mažumų teisės; pažymi, kad vykdomi pagrindinių politinių oponentų, įskaitant Vano Merabišvilį, veiklos teisminiai tyrimai ir ragina griežtai laikytis Europos standartų ir normų; remia Gruzijos vyriausybės pastangas mažinti įtampą su Rusija kartu išlaikant šalies europinę kryptį; dar kartą primena, kad ES tvirtai remia Gruzijos teritorinį vientisumą;

38.  ragina per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą parafuoti asociacijos susitarimą, įskaitant susitarimą dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos, ir skubiai patvirtinti vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą; mano, kad asociacijos susitarimo pasirašymas turėtų priklausyti nuo Gruzijos valdžios institucijų daromos apčiuopiamos pažangos teisinės valstybės srityje ir per būsimus prezidento rinkimus laikomasi Europos standartų; pripažįsta, kad asociacijos susitarimo įgyvendinimas, laisva prekyba ir bevizis kelionių režimas darys didelį poveikį Gruzijos reformų procesui;

39.  ragina Komisiją pradėti taikyti šią sąlygos taisyklę ir nustatyti tam tikras gaires, kurias naudojant bus galima pamatuoti daromą pažangą;

40.  pabrėžia, kad prezidento rinkimai, kuriuos planuojama surengti 2013 m. spalio 27 d. – tuo pat metu, kai bus baigiama derėtis su ES dėl asociacijos susitarimo, bus ypatingai gera proga išbandyti Gruzijos pasirengimą taikyti demokratijos standartus ir laikytis teisinės valstybės principo, suteikiant visišką laisvę opozicijai dalyvauti rinkimuose ir laisvę nepriklausomai žiniasklaidai teikti informaciją apie rinkimų kampaniją visiškai nesikišant valdžios institucijoms;

41.  pabrėžia, kad Gruzija neturėtų atsisakyti europinių siekių ir nepasiduoti spaudimui atsisakyti asociacijos su ES;

Moldova

42.  palankiai vertina politinį ryžtą vykdyti asociacijos susitarimo, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, reikalavimus, taip pat vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą ir padarytą pažangą parafuojant Jasai-Ungenio dujotiekio projektą; teigiamai vertina šalies modernizavimo pastangas, ypač tai, kad padidintos išlaidos švietimui; ragina skubiai pasirašyti susitarimą ir užbaigti visus reikiamus veiksmus siekiant kaip įmanoma greičiau jį įgyvendinti; vis dėlto supranta, kad demokratinės institucijos yra silpnos ir privalo būti nuolat stiprinamos; ragina Moldovos vyriausybę toliau daug dirbti įgyvendinant reikiamas priemones; mano, kad politinis stabilumas ir ilgalaikis susitarimas dėl reformų, ypač teisinės valstybės ir valstybės institucijų nepriklausomumo srityse, yra svarbiausi Moldovos europinių siekių įgyvendinimo veiksniai;

43.  ragina per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą parafuoti asociacijos susitarimą, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, ir skubiai užbaigti dialogą vizų klausimais; pripažįsta, kad asociacijos susitarimo įgyvendinimas, laisva prekyba ir bevizis kelionių režimas darys didelį poveikį Moldovos reformų procesui; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad naujausios politinės krizės atskleidė iki šiol vykdyto demokratizacijos proceso trapumą, ir pabrėžia, kad reikia dirbti siekiant sukurti tikrai patikimas nepriklausomas demokratines institucijas;

44.  rekomenduoja skubiai artimiausioje ateityje (po Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo vyksiančiame susitikime) pasirašyti asociacijos susitarimą, jei ir toliau taip pat bus laikomasi reikalavimų;

45.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą visiškai liberalizuoti vyno importą iš Moldovos ir tikisi, kad greitas pasiūlymo įgyvendinimas padės atsverti neigiamą poveikį, kurį daro Rusijos sprendimas uždrausti Moldovos vyno importą;

46.  teigiamai vertina naujo dujotiekio tarp Moldovos ir Rumunijos paleidimą ir ragina dėti tolesnes pastangas ir atsilaikyti prieš Rusijos spaudimą atsisakyti asociacijos susitarimo;

Ukraina

47.  palankiai vertina vykstantį Ukrainos ir ES dialogą ir jų bendrą užmojį pasirašyti asociacijos susitarimą per Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje 2013 m. lapkričio 28–29 d.;

48.  ragina Ukrainos valdžios institucijas toliau siekti vykdyti 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadose dėl Ukrainos ir 2012 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl padėties Ukrainoje(19) nustatytus asociacijos susitarimo reikalavimus ir spręsti neišspręstas problemas dėl selektyvaus teisingumo ir rinkimų bei teismų reformos; tačiau teigiamai vertina naujausius prezidento V. Janukovičiaus ir opozicijos vadovų įsipareigojimus pateikti Aukščiausiajai Radai svarstyti reikiamus teisės aktus ir tikisi, kad šie pažadai bus įgyvendinti skubiai ir likus pakankamai laiko iki Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo; pripažįsta jau padarytą pažangą, tačiau pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti reformas, visų pirma prokuratūros reformą; teigiamai vertina Europos Parlamento stebėjimo misijos Ukrainoje darbą ir džiaugiasi, kad jos įgaliojimai pratęsti iki 2013 m. lapkričio 12 d.; tikisi ir yra įsitikinęs, kad greitai bus pasiektas abiems pusėms priimtinas sprendimas Julijos Tymošenko byloje remiantis Pato Coxo ir Aleksandro Kwaśniewskio kreipimusi į Ukrainos prezidentą;

49.  pripažįsta europinius Ukrainos siekius ir dar kartą primena savo nuomonę, kad ES ir Ukrainos santykių stiprinimas ir Ukrainai siūloma galimybė ateityje integruotis į Europą yra labai svarbūs dalykai ir kad tuo suinteresuotos abi šalys;

50.  rekomenduoja Tarybai pasirašyti ES bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą, jei tenkinami būtini reikalavimai, kuriuos oficialiai apibrėžė 2012 m. gruodžio 10 d. Užsienio reikalų taryba ir kuriems pritarta 2012 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje; patenkinus minėtuosius reikalavimus reiškia savo pritarimą Tarybos sprendimui dėl laikino ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo taikymo iškart jį pasirašius; patvirtina savo ketinimą patenkinus visus reikalavimus ir po to pasirašius susitarimą siekti per dabartinę kadenciją galutinai ratifikuoti ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą;

51.  smerkia neseniai Ukrainos eksportuojamoms prekėms Rusijos nustatytas prekybos sankcijas, kuriomis siekiama daryti spaudimą Ukrainai, kad ši nepasirašytų asociacijos susitarimo su ES; ragina Rusiją netaikyti šių sankcijų ir susilaikyti nuo netinkamo politinio kišimosi ir spaudimo;

Pietinės kaimyninės šalys

52.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais susiduria pietinės Viduržemio jūros regiono šalys, siekdamos įveikti joms kylančias perėjimo prie demokratijos problemas;

53.  pabrėžia, kad teisinė ir techninė pagalba, kurią Sąjunga ir jos valstybės narės teikia pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalių valdžios institucijoms, siekiančioms susigrąžinti turtą, yra itin svarbi norint padėti šioms šalims pasiekti konkrečių rezultatų;

54.  teigiamai vertina sėkmingą jos iniciatyvą sukviesti Tuniso, Jordanijos ir Egipto darbo grupes ir pabrėžia, kad šie privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų susitikimai turėtų užtikrinti platesnį pilietinės visuomenės ir NVO dalyvavimą ir duoti apčiuopiamų rezultatų, jei politinė padėtis bus palanki aktyvesniam ekonominiam bendradarbiavimui ir integracijai; siūlo išnagrinėti galimybę įgyvendinti šią iniciatyvą ir kitose regiono šalyse;

55.  mano, kad sėkmingas perėjimas prie tvarios demokratijos privalo būti Sąjungos prioritetas pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu, ir ragina ES institucijas ir jos valstybes nares skirti daugiau paramos šiam tikslui;

56.  rekomenduoja, kad Sąjunga išlaikytų ir prireikus padidintų įsipareigojimus remti perėjimo prie demokratijos procesus pietinėse kaimyninėse šalyse, didelį dėmesį skirdama demokratiniams pokyčiams, partnerystei su gyventojais ir pilietine visuomene ir tvariam bei įtraukiam ekonominiam augimui;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad socialinis teisingumas ir gyvenimo kokybės gerinimas yra svarbiausi perėjimo prie demokratijos, kuris dabar vyksta pietinėse kaimyninėse šalyse, veiksniai; yra labai susirūpinęs dėl užimtumo padėties, ypač jaunimo užimtumo, ir ragina Komisiją remti veiksmingą užimtumo politiką;

58.  konstatuoja, kad labai nedaug pietinių kaimyninių šalių studentų dalyvauja programose „Tempus“ ir „Erasmus Mundus“, nepaisant to, kad 2012 m. šioms programoms skirtas papildomas finansavimas; pakartoja savo raginimą Komisijai parengti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių programą „Leonardo da Vinci“, siekiant skatinti jaunų mokinių, norinčių įgyti profesinį išsilavinimą užsienyje, judumą ir taip prisidėti prie kovos su jaunimo nedarbu, kuris ypač paplitęs Viduržemio jūros regiono pietinėse šalyse;

59.  ragina Sąjungą ir jos valstybes nares įgyvendinti konkrečią ir veiksmingą judumo politiką, skirtą pietinėms kaimyninėms šalims, ypač vienu metu pasirašant vizų režimo liberalizavimo susitarimus ir readmisijos susitarimus, panašius į tuos, kurie pasirašyti su dauguma Rytų partnerystės šalių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu didinti judumą ir bendradarbiavimą akademinio švietimo ir profesinio mokymo srityse, plėtoti ir didinti esamas programas ir studentų, absolventų, mokytojų ir mokslininkų judumą ir skatinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų mainus ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystę mokslinių tyrimų ir įmonių srityse; mano, kad ypač svarbu palengvinti vizų išdavimo tokių programų dalyviams procedūras; ragina ES parengti praktišką ir visapusišką strategiją, pagal kurią EIVT, Komisija, valstybės narės ir partneriai pietinėse kaimyninėse šalyse spręstų migracijos klausimus ir saugotų pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus iš pietinių kaimyninių šalių, ypač atsižvelgiant į Arabų pavasarį ir nesibaigiantį nestabilumą Šiaurės Afrikoje;

60.  primena, kad svarbu, jog ES institucijos ir valstybės narės rodytų tvirtą politinę valią aktyviai dalyvauti sprendžiant regione vykstančius konfliktus, visų pirma Izraelio ir Palestinos konfliktą, kad jie nebetrukdytų įgyvendinti EKP;

61.  mano, kad pirmiausia reikia remti šalis partneres plėtojant ir finansuojant regioninės politikos projektus ir įtraukiant regioninius anklavus; todėl rekomenduoja, kad siekiant plėtoti tiek šalių partnerių, tiek Viduržemio jūros šalių sąjungos sekretoriato kompetencijas būtų imtasi priemonių remtis Sąjungos patirtimi Europos regioninių fondų valdymo srityje;

62.  mano, kad reikia skubiai skatinti tvaraus ir įtraukaus socialinio ir ekonominio vystymosi ir integracijos projektus Magribe siekiant sudaryti palankias sąlygas laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimui; primena, kad Vakarų Sacharos konfliktas yra pagrindinė regiono integracijos kliūtis; ragina Alžyrą ir Maroką sukurti aktyvią partnerystę, galinčią padėti spręsti regionines problemas, įskaitant Vakarų Sacharos konfliktą; taigi palankiai vertina tai, kad patvirtintas 2012 m. gruodžio mėn. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos paskelbtas bendras komunikatas, kuriame pateikiami pasiūlymai remti penkių Magribo šalių pastangas glaudžiau bendradarbiauti ir siekti glaudesnės regionų integracijos; teigiamai vertina tai, kad Sąjunga parėmė šiaurinių šalių bendrą pirmininkavimą Viduržemio jūros šalių sąjungai, ir tikisi iš jos politikos nuoseklumo skatinimo, bendro koordinavimo ir veiksmingumo, ypač kalbant apie projektus, kuriems skiriamas finansavimas;

63.  ragina visas konflikte dalyvaujančias šalis vadovaujantis atitinkamomis Jungtinių Tautų rezoliucijomis, įskaitant tas, kuriomis leidžiamas apsisprendimas, dėti pastangas siekiant teisingo, taikaus, ilgalaikio ir visoms šalims priimtino politinio sprendimo Vakarų Sacharos klausimu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti žmogaus teises Vakarų Sacharos žmonėms ir būtina spręsti šių teisių, įskaitant Vakarų Sacharos politinių kalinių, kurių teismai nebuvo sąžiningi ir kurie turėtų būti paleisti, teises, klausimus Vakarų Sacharoje ir Tindufo stovyklose;

64.  pabrėžia Viduržemio jūros šalių sąjungos kaip santykių su pietinėmis kaimyninėmis šalimis institucionalizavimo priemonės svarbą; pabrėžia, kad būsimi ministrų susitikimai yra svarbūs siekiant stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę ir suteikti postūmį bendriems projektams;

65.  dar kartą tvirtina, kad Pietų partnerystės tikslas yra suartinti dviejų Viduržemio jūros pakrančių šalis siekiant, kad šis 800 mln. gyventojų turintis regionas taptų taikos, demokratijos, saugumo ir gerovės erdve, ir ES ir jos partnerėms pasiūlyti veiksmingą dvišalę ir daugiašalę sistemą, kuri jiems sudarytų galimybes įveikti demokratines, socialines ir ekonomines problemas, skatinti regioninę integraciją, ypač prekybos srityje, ir užtikrinti bendrą ir visiems naudingą vystymąsi, taip pat padėti šalims partnerėms sukurti demokratines, pliuralistines ir pasaulietines valstybes, ypač įgyvendinant institucinių pajėgumų stiprinimo programas ir parengiant abiem pusėms naudingus, suderintus ir plataus užmojo prekių ir paslaugų prekybos susitarimus, prieš tai atlikus atitinkamus poveikio tyrimus, kurių pagrindu būtų galima sudaryti glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus; mano, jog ji neabejotinai taps pirmuoju žingsniu kuriant didelę Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonominę erdvę, kuri taip pat padėtų spręsti mūsų pietinių kaimyninių šalių ekonomines problemas ir palengvintų Pietų šalių tarpusavio integraciją;

66.  pabrėžia, kad remti buvusių diktatorių ir jų režimų pasisavinto turto grąžinimo procesą yra ES moralinė pareiga; mano, kad turto grąžinimas dėl savo simbolinės vertės yra labai svarbus politinis klausimas ir kad būtina atkurti atskaitomybę vadovaujantis demokratijos ir teisinės valstybės principais; pažymi, kad turto grąžinimas privalo būti svarbiausias politinis ES įsipareigojimas atsižvelgiant į partnerystę su pietinėmis kaimyninėmis šalimis; dar kartą tvirtina, kad reikia sukurti ES mechanizmą, pagal kurį būtų teikiama teisinė pagalba pietinėms kaimyninėms šalims susigrąžinant turtą;

67.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares dar labiau raginti regiono šalis į savo teisės aktus įtraukti aiškias nuostatas dėl moterų teisių užtikrinimo, jų dalyvavimo priimant politinius ir ekonominius sprendimus, jų švietimo galimybių ir jų ekonominės nepriklausomybės ir panaikinti visų rūšių smurtą prieš jas, taip pat įgyvendinti šios srities programas;

68.  mano, kad ES turėtų teikti pagalbą ir žinias teisės aktų leidėjams, svarstantiems ir rengiantiems su IRT sektoriumi susijusius teisės aktus, nes taip būtų sudaromos galimybės išnaudoti dideles skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes skatinti demokratinį procesą ir ekonominį vystymąsi bei regioninį bendradarbiavimą; mano, kad laisvas informacijos srautas ir prieiga prie interneto yra būtini siekiant socialinės ir ekonominės pažangos; taigi pabrėžia, kad svarbu gerbti skaitmeninę laisvę;

69.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad regione daugėja smurto dėl religinių priežasčių, ypač prieš krikščionis nukreipto smurto, ir ragina Sąjungą spręsti šį klausimą, be kita ko pasitelkiant EKP;

70.  pakartoja savo raginimą Komisijai populiarinti Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros šalių sąjungos šalyse partnerėse vykdomus projektus ir padaryti juos suprantamesnius šių šalių piliečiams, parodant bendradarbiavimo su ES pridėtinę vertę;

Alžyras

71.  pažymi, kad Alžyras patvirtino savo ketinimą dalyvauti EKP, tačiau apgailestauja, kad jis iki šiol nepriėmė veiksmų plano; palankiai vertina tai, kad pradedamos derybos dėl ES ir Alžyro veiksmų plano, ir ryžtingai ragina Alžyrą pasinaudoti šios priemonės teikiamais privalumais ir sutvirtinti santykius su ES; ragina ES ir Alžyrą pagreitinti pagal Europos kaimynystės politiką vedamas derybas siekiant greitai patvirtinti veiksmų planą;

72.  palankiai vertina Alžyro parlamento iniciatyvą gerinti bendradarbiavimą su Europos Parlamentu ir abiejų parlamentų politinio dialogo kokybę;

73.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. liepos 7 d. pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl Alžyro ir Europos Sąjungos strateginės partnerystės įsteigimo energetikos srityje, kuris sudarys galimybes abiejų šalių glaudesnei rinkų integracijai, infrastruktūros kūrimui ir technologijų perdavimui;

74.  pabrėžia, kad reikia vykdyti tokią politiką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai laikytis žmogaus teisių ir gerbti pagrindines laisves, ypač asociacijų laisvę ir laisvę rengti demonstracijas; tikisi, kad laukiamas Alžyro konstitucijos persvarstymo procesas bus vykdomas atvirai ir skaidriai, jame galės dalyvauti visų šalies politinių krypčių atstovai ir taip bus prisidedama prie demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimo; konstatuoja, kad ES rinkimų stebėjimo misija, siųsta į Alžyrą stebėti 2012 m. gegužės 10 d. visuotinių rinkimų, buvo sėkminga; primena rinkimų stebėjimo misijos parengtas rekomendacijas ir ragina Alžyro valdžios institucijas atlikti reikiamus patobulinimus rengiantis būsimiems rinkimams; primena Sąjungos pasiūlymą remti šį procesą;

75.  ragina Sąjungą padidinti paramą Alžyro pilietinės visuomenės organizacijoms ir programoms, kuriomis skatinamas moterų ir jaunimo užimtumas, ekonomikos valdymas ir verslo aplinkos gerinimas ir stiprinamos laisvės bei pagrindinės teisės;

76.  ragina Alžyrą dar labiau palengvinti pilietinės visuomenės organizacijų darbą propaguojant asociacijų ir demonstracijų laisvę;

Egiptas

77.  yra susirūpinęs dėl dabartinių politinių pokyčių Egipte, prasidėjusių po 2013 m. liepos 3 d. įvykdyto karinio perversmo, dėl politinio susiskaldymo, didelių ekonominių sunkumų ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms padėties šalyje, taip pat dėl saugumo regione, ypač Sinajuje; griežčiausiai smerkia visus smurto veiksmus, įskaitant išpuolius prieš koptų bažnyčias, ir mano, kad neseniai Egipto saugumo pajėgų vykdytos operacijos buvo neproporcingos ir dėl jų žuvo ir buvo sužeista netoleruotinai daug žmonių; ragina Egipto vyriausybę susilaikyti nuo tokių veiksmų; ragina visas politines partijas įsitraukti į tikrai įtraukų dialogą, kad būtų atkurtas demokratinis procesas, kurį vykdant būtų reaguojama į teisėtus Egipto žmonių reikalavimus ir lūkesčius; pabrėžia, kad reikia vykdyti visų politinių ir socialinių jėgų, įskaitant ir Musulmonų brolijos nuosaikiąsias grupes, nacionalinio susitaikymo procesą, kuris yra itin svarbus siekiant paspartinti perėjimą prie demokratijos, ir kad tuo tikslu turi būti surengti prezidento ir parlamento rinkimai; pabrėžia, kad ES, pasitelkusi Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, galėtų skatinti pagrindinių šalies politinių veikėjų dialogą, padėsiantį sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę, kuri pasirengtų rinkimams; visų pirma rekomenduoja, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja aiškiai pareikštų, jog Musulmonų brolijos pripažinimas neteisėta gali pakenkti demokratinei įtraukčiai ir kelti pavojų galimam grįžimui prie demokratijos;

78.  pabrėžia, kad ateityje Egiptas klestės tik tuo atveju, jei bus ieškoma demokratinių sprendimų ir gerai veiks demokratinės institucijos, kurios užtikrins visų piliečių saugumą, ir kad perėjimas prie demokratijos turėtų būti pagrįstas visų asmenų teisės į sąžiningą teismo procesą užtikrinimu;

79.  ragina Sąjungą dvišaliuose santykiuose su Egiptu ir teikiant jam finansinę paramą, viena vertus, atsižvelgti į dideles ekonomines problemas, su kuriomis susiduria šalis, ir į jų socialines pasekmes, ir, antra vertus, taikyti paramos susiejimo principą („parama pagal pažangą“); mano, kad Sąjunga neturėtų įsipareigoti sudaryti išsamų ir detalų laisvosios prekybos susitarimą su Egiptu tol, kol bus įvykdytos sąlygos politiniam stabilumui užtikrinti, pavyzdžiui, sukurti nuolatiniai renkami demokratiški organai, laikomasi teisinės valstybės principo ir gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės teisės; pažymi, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. Užsienio reikalų taryba pavedė Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton peržiūrėti ES paramos pagal EKP teikimą ir asociacijos susitarimą atsižvelgiant į Egipto įsipareigojimą laikytis principų, kuriais jie grindžiami, ir į tai, kad ir toliau bus teikiama parama pažeidžiamiausioms grupėms ir pilietinei visuomenei;

80.  mano, kad Sąjungos pagalba visų pirma turėtų būti teikiama siekiant skatinti gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, ypač moterų ir mažumų teises ir tikėjimo laisvę, taip pat remti perėjimą prie demokratijos, plėtoti institucinius gebėjimus, vykdyti teismų ir saugumo reformas, plėtoti visas demokratines politines partijas ir nevyriausybines organizacijas ir gerinti verslo aplinką; mano, kad ES ir toliau turėtų teikti šiuo metu NVO ir pilietinei visuomenei teikiamą paramą ir pagalbą, vykdydama bendradarbiavimo su Egipto politiniais veikėjais strategiją ir remdama tikro perėjimo prie demokratijos procesą; teigiamai vertina 2013 m. rugpjūčio 21 d. Užsienio reikalų tarybos sprendimą laikinai sustabdyti Egiptui suteiktų eksporto licencijų, išduotų įrangai, kuri buvo panaudota vidaus represijoms, galiojimą ir iš naujo įvertinti savo eksporto licencijas, kurioms taikoma ES bendroji pozicija;

81.  pripažįsta Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos tarpininkavimo pastangas ir mano, kad Sąjunga turėtų pasinaudoti savo unikalia padėtimi ir ryšių su svarbiausiais Egipto veikėjais tinklais ir toliau dėti pastangas siekiant politinio sureguliavimo vadovaujantis pagrindiniais perėjimo prie demokratijos kriterijais;

82.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą (Nr. 4/2013) dėl bendradarbiavimo su Egiptu valdymo srityje ir į Komisijos atsakymus ir ragina Komisiją ir EIVT padaryti reikiamas išvadas siekiant Sąjungos pagalbą padaryti veiksmingesnę;

Izraelis

83.  pažymi, kad Izraelis tinkamai įgyvendino veiksmų planą, kuris patvirtintas 2005 m. balandžio mėn. trejų metų laikotarpiui ir pratęstas iki 2012 m. pabaigos; apgailestauja dėl dabartinės vyriausybės vykdomų nuolatinių diskriminacinės politikos priemonių ir ragina Izraelį imtis reikiamų priemonių, skirtų mažumų teisėms, ypač Izraelio arabų ir beduinų bendruomenių teisėms, stiprinti; taip pat ragina Komisiją ir EIVT dėti daugiau pastangų ir toliau kurti tam skirtus projektus;

84.  palankiai vertina tai, kad atnaujintos izraeliečių ir palestiniečių derybos; pabrėžia savo įsipareigojimą siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, remiantis 1967 m. nustatytomis sienomis, atliekant atitinkamus susikeitimus žemėmis ir Jeruzalę laikant abiejų valstybių sostine; reiškia savo nepritarimą tam, jog didėja neteisėtų gyvenviečių skaičius užimtose teritorijose, ir dar kartą tai smerkia ir ragina Izraelio vyriausybę nutraukti apgyvendinimo veiklą ir atšaukti visus naujų gyvenviečių statybų projektus; primena, kad gyvenviečių statybos yra akivaizdi kliūtis Izraelio ir Palestinos taikos deryboms ir dviejų valstybių sambūviu grindžiamo sprendimo įgyvendinimui; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos parengtas nuo 2014 m. įsigaliosiančias dotacijų, premijų ir ES finansuojamų finansinių priemonių gavimo atrankos kriterijų gaires, skirtas Izraelio subjektams, įsteigtiems nuo 1967 m. Izraelio okupuotose teritorijose ir jų ten vykdomai veiklai;

85.  reiškia susirūpinimą dėl Izraelio sprendimo nebedalyvauti Žmogaus teisių taryboje ir visuotiniame periodiniame vertinime, kurį atlieka Jungtinės Tautos; ragina Izraelį įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, pripažinti, kad nepilnamečiai yra ypatinga grupė, ir be diskriminacijos užtikrinti Palestinos nepilnamečių teises;

86.  nepaisant to, kad 2012 m. sumažėjo palestiniečių administracinio sulaikymo atvejų, ragina Izraelį toliau spręsti administracinio sulaikymo taikymo klausimą ir toliau užtikrinti, kad palestiniečių kaliniams, ypač moterims ir vaikams, būtų taikomi tarptautinių teisių standartai;

Jordanija

87.  pripažįsta, kad gerėja Sąjungos ir Jordanijos bendradarbiavimas, tai aiškiai matyti iš to, kad pasirašytas Jordanijos dalyvavimo Sąjungos programose protokolas ir tinkamai vykdomos politinės reformos, t. y. įsteigta rinkimų komisija ir konstitucinis teismas ir priimtas rinkimų įstatymas;

88.  džiaugiasi, kad Jordanijoje vykdomos politinės reformos; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad pažeidžiant Konstituciją saviraiškos laisvės bylose naudojami karo teismai, iš dalies keičiamas žiniasklaidos ir leidinių įstatymas – pakeitimai susiję su skaitmeniniais leidiniais, ir dėl to, kad atidėliojama didinti teisės sistemos nepriklausomumą;

89.  ragina Komisiją ir EIVT teikti finansinę pirmenybę projektams, kuriais remiamos demokratinės ir teismų reformos, kova su korupcija ir humanitarinė pagalba pabėgėliams;

90.  teigiamai vertina aktyvų Jordanijos vaidmenį sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose, taip pat dideles jos pastangas priimti pabėgėlius iš Sirijos dėl konflikto; pažymi, kad remiantis UNHCR duomenimis 2013 m. spalio 8 d. Jordanijoje buvo 538 839 pabėgėliai iš Sirijos, įskaitant neregistruotus pabėgėlius; palankiai vertintų Jordanijos Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso pasirašymą;

91.  labai susirūpinęs dėl Sirijos krizės padarinių Jordanijai ir pavojingos kritinės ribos, prie kurios artėja šalis dėl nepaliaujamo pabėgėlių iš Sirijos srauto ir kurią pasiekus regione gali susidaryti iki šiol nebūta nestabili padėtis, atsižvelgiant į jos turimus išteklius ir pajėgumą suteikti pastogę ir humanitarinę pagalbą nuo konflikto bėgančioms šeimoms; ragina Sąjungą dosniai remti Jordanijos pastangas suvaldyti didėjantį pabėgėlių srautą, taip pat spręsti itin dideles vidaus problemas, įskaitant ekonominį nestabilumą, infliaciją ir nedarbą;

Libanas

92.  ragina greitai įgyvendinti veiksmų planą ir apgailestauja dėl lėtai vykdomų reformų, tačiau supranta, kad padėtis greitai kinta, ypač dėl Sirijoje užsitęsusio konflikto, kuris, nemažėjant pabėgėlių srautui ir persidavus politiniams konfliktams, turėjo įtakos Libano vidaus reikalams;

93.  mano, kad Sąjungos parama turėtų būti nukreipta institucijoms remti ir jų pajėgumams didinti, humanitarinei pagalbai teikti, atsižvelgiant į vis dar didėjantį pabėgėlių iš Sirijos skaičių, teismų sektoriui ir jo nepriklausomumui stiprinti bei pagalbai pasienyje teikti; ragina Libano parlamentą atnaujinti sesiją, kaip buvo numatyta, ir kiek galima greičiau priimti rinkimų įstatymą;

94.  atkreipia dėmesį į tai, kad Libanas Sirijos konflikto atžvilgiu užėmė neutralią poziciją, ir teigiamai vertina tai, kad jis priima pabėgėlius iš Sirijos;

95.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis UNHCR duomenimis, Libane esančių pabėgėlių iš Sirijos, įskaitant neregistruotus pabėgėlius, skaičius beveik pasiekė vieną milijoną, ir yra labai susirūpinęs dėl Sirijos krizės padarinių Libanui ir pavojingos kritinės ribos, prie kurios artėja šalis dėl nepaliaujamo pabėgėlių iš Sirijos srauto ir kurią pasiekus regione gali susidaryti iki šiol nebūta nestabili padėtis, atsižvelgiant į jos turimus išteklius ir pajėgumą suteikti pastogę ir humanitarinę pagalbą nuo konflikto bėgančioms šeimoms; ragina Sąjungą dosniai remti Libano pastangas suvaldyti didėjantį pabėgėlių srautą, taip pat spręsti itin dideles vidaus problemas, įskaitant ekonominį nestabilumą, infliaciją ir nedarbą;

96.  pritaria Libano įsipareigojimui priimti pabėgėlius iš Sirijos ir jiems padėti, nepaisant ribotų pajėgumų ir poreikio išlaikyti savo bendruomenių pusiausvyrą, taip pat jo pastangoms sumažinti konflikto poveikį regionui, tačiau apgailestauja dėl to, kad ši padėtis sutrukdė įgyvendinti šalies reformų darbotvarkę; pabrėžia, kad svarbu priimti naują įtraukų rinkimų įstatymą;

97.  teigiamai vertina Libano vaidmenį suteikiant pastogę daugiau nei milijonui Sirijos pabėgėlių, priverstų palikti savo namus ir šalį; gerai vertina Libano gyventojų sumanumą padedant apgyvendinti pabėgėlius ir dar kartą primena, kad visapusiškai remia Libano valdžios institucijų pastangas tęsti šį darbą;

Libija

98.  skatina Libijos valdžios institucijas aktyviau vykdyti demokratines reformas ir veiksmus, skirtus saugumo ir politinei padėčiai stabilizuoti; ragina siekiant paremti šalies pastangas vykdyti reformas kuo skubiau atnaujinti derybas dėl Sąjungos ir Libijos asociacijos susitarimo pasirašymo; ragina Libiją parengti savo veiksmų planą ir jį patvirtinti;

99.  ragina Komisiją ir EIVT bendradarbiauti su kitomis regione veikiančiomis tarptautinėmis institucijomis ir papildyti jų veiksmus remiant demokratijos kūrimo procesą vykdančią Libiją;

100.  pabrėžia, kad svarbu kurti stiprią ir nepriklausomą teismų sistemą, pareiškia, reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Libijoje ir ragina imtis veiksmų siekiant kovoti su rasizmu ir mažumų diskriminacija;

101.  ragina Europos Komisiją ir EIVT daugiausia paramos skirti siekiant padėti Libijai stiprinti institucijas, rengti konstituciją ir plėtoti pajėgumus ir siekiant apmokyti Libijos vyresniuosius pareigūnus ir parengti veiksmingas saugumo pajėgas (ginkluotąsias pajėgas ir policijos pajėgas), kurios galėtų užtikrinti taiką ir tvarką šalyje; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų dėti daugiau pastangų siekdama padėti Libijai reformuoti teisingumo sistemą, taip pat teikti paramą kitose srityse, pvz., nepriklausomos žiniasklaidos, pagarbos žmogaus teisėms, nacionalinio susitaikymo ir kovos su korupcija srityse, siekiant patenkinti Libijos valdžios institucijų nurodytus poreikius, įskaitant sienos valdymą Libijos pietuose, ir užtikrinti migracijos politiką, vykdomą laikantis pagrindinių teisių;

102.  teigiamai vertina tai, kad, siekiant padėti šaliai apsaugoti savo sienas, pagal BSGP Libijoje dislokuota Europos Sąjungos pasienio pagalbos misija (EUBAM), turinti trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, kuriuos įgyvendinant bus prisidedama prie valstybės konsolidavimo ir padedama kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, t. y. prekyba ginklais ir žmonėmis, ne tik Libijoje, bet ir platesniame regione; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją persvarstyti savo įgaliojimus ir veiksmų mastą siekiant prisitaikyti prie itin didelių vietos poreikių; apgailestauja dėl lėtai, ypač atsižvelgiant į padėties rimtumą, vykdomų procedūrų;

Marokas

103.  teigiamai vertina Maroko įsipareigojimą stiprinti santykius su ES ir naudotis visomis aukštesnio lygio partnerio statuso teikiamomis galimybėmis; mano, kad Konstitucijos įgyvendinimas, teisinės sistemos reforma, demokratinių institucijų pajėgumų stiprinimas ir parama pilietinei visuomenei, taip pat vietos lygmeniu, įnašas į Maroko gyventojų socialinę raidą, taip pat derybos dėl plataus užmojo, suderinto ir abiem pusėms naudingo glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo, turėtų būti pagrindinis Sąjungos paramos Marokui tikslas;

104.  džiaugiasi, kad pasiūlyta patvirtinti Tarybos sprendimą dėl 2013–2017 m. ES ir Maroko veiksmų plano užtikrinti aukštesnio lygio statusą įgyvendinimo(20);

105.  palankiai vertina Maroko įsipareigojimą tęsti politines reformas; rekomenduoja skubiai įgyvendinti naują Konstituciją parengiant pagrindinių įstatymų priėmimo tvarkaraštį ir nacionalinę teisės sistemos reformavimo chartiją ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ši reforma jau vykdoma mažiausiai trejus metus naudojant Sąjungos teikiamą didelę finansinę paramą; primena, kad politikos reformų įgyvendinimas, ypač pažangaus suskirstymo į regionus procesas, kartu atsižvelgiant į kultūrinius, ekonominius ir socialinius ypatumus, turėtų prisidėti prie Maroko vystymosi ir padėti sutvirtinti demokratinius procesus vietos lygmeniu;

106.  palankiai vertina tai, kad Maroke aktyviau vyksta parlamentinės diskusijos, tačiau apgailestauja dėl to, kad pažangos ataskaitoje trūksta konkrečios nuorodos į ES ir Maroko jungtinio parlamentinio komiteto veiklą;

107.  ragina Maroką skatinti lyčių lygybę, įsteigti lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija instituciją, ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir persvarstyti savo Šeimos kodekso nuostatas dėl poligamijos ir santuokos su nepilnametėmis mergaitėmis;

108.  atkreipia dėmesį į Maroko nacionalinės žmogaus teisių tarybos atliktą darbą ir ragina suteikti reikiamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių jos regioniniams biurams, kad Taryba galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis ir jas plėtoti;

Palestina

109.  ragina efektyviai vykdyti naująjį veiksmų planą; teigiamai vertina tai, kad nepaisant itin sunkios padėties Palestinos valdžios institucijos padarė pažangą vykdydamos dabartinį veiksmų planą; palankiai vertina tai, kad atnaujintos izraeliečių ir palestiniečių derybos; pabrėžia, kad šalių tiesioginės derybos yra vienintelis būdas rasti abi šalis tenkinantį sprendimą;

110.  dar kartą primygtinai tvirtina, kad reikia vykdyti susitaikymo Palestinos viduje procesą, per kurį ES, koordinuojant Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, turėtų tekti rėmėjo ir tarpininko vaidmuo; ragina Palestinos politinius veikėjus pradėti derybas dėl aiškaus veiksmų plano, kiek įmanoma anksčiau numatant prezidento ir visuotinius rinkimus; pabrėžia, kad tikras Palestinos susitaikymas labai svarbus siekiant, kad sėkmingai vyktų Palestinos ir Izraelio taikos derybos, ir būtinas siekiant Palestinos valstybės stabilumo ir bendro gyvybingumo;

111.  ragina Komisiją ir EIVT pirmiausia remti priemones, kuriomis siekiama stiprinti institucijas, teisinę valstybę ir gerą valdymą, modernizuoti viešąsias paslaugas ir remti projektus, kuriais siekiama į ekonominę ir politinę veiklą įtraukti moteris ir jaunimą;

Sirija

112.  reiškia didelį susirūpinimą dėl toliau sunkėjančios brutalios krizės Sirijoje ir cheminių ginklų naudojimo prieš civilius gyventojus ir yra labai sunerimęs dėl tebesitęsiančio smurto šiame pilietiniame kare; reiškia savo solidarumą su aukomis ir jų šeimomis; mano, kad tokio masto humanitarinės teisės pažeidimų vykdytojai negali likti nenubausti ir kad tarptautinė bendruomenė ir Sąjunga turi ryžtingai į tai reaguoti, ir, atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pareigą apsaugoti civilius gyventojus; atsižvelgdamas į humanitarinę katastrofą Sirijoje, mano, jog tarptautinė bendruomenė ir Sąjunga privalo kuo skubiau užtikrinti, kad humanitarinė pagalba pasiektų pagrindinių prekių ir paslaugų stokojančias gyventojų grupes Sirijoje ir krizės paveiktose kaimyninėse šalyse, t. y. Egipte, Irake, Jordanijoje, Libane ir Turkijoje, ir ragina ypatingą dėmesį skirti palestiniečių padėčiai Sirijoje;

113.  ragina ES imtis tinkamų atsakingų priemonių dėl galimo pabėgėlių srauto į jos valstybes nares; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stebėti dabartinę padėtį ir parengti nenumatytų atvejų planą, taip pat numatyti galimybę prireikus tam tikromis aplinkybėmis taikyti Laikinos apsaugos direktyvą;

114.  reiškia didelį susirūpinimą dėl toliau sunkėjančios brutalios krizės Sirijoje ir griežčiausiai smerkia cheminių ginklų naudojimą prieš civilius gyventojus – pagal tarptautinę teisę tai laikoma nusikaltimu; ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą duoti deramą atsaką, o ES ir tarptautinę bendruomenę pademonstruoti vienybę ir ryžtingai reaguoti į šį sunkų tarptautinės teisės pažeidimą, kad būtų įvykdyta pareiga apsaugoti Sirijos civilius gyventojus; ragina Sąjungą remti tarpininkavimo pastangas, pvz., II-ąją Ženevos konferenciją, siekiant rasti sprendimą, pagal kurį būtų gerbiami demokratiniai Sirijos gyventojų siekiai; mano, kad visi atgrasomieji veiksmai turi turėti numatytus aiškius ir pasiekiamus tikslus ir turi būti įtvirtinti platesnėje politinėje strategijoje, skirtoje Sirijos konfliktui sustabdyti;

115.  yra įsitikinęs, kad ilgalaikis krizės Sirijoje sprendimas gali būti rastas tik politinio proceso priemonėmis; taigi remia visas pastangas įgyvendinti II-osios Ženevos konferencijos nutarimus ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos C. Ashton, valstybių narių ir JT specialiojo pasiuntinio Lakhdaro Brahimi pastangas siekti pažangos II-ame Ženevos procese ir JT Saugumo Taryboje; pabrėžia, jog svarbu į šiuos veiksmus įtraukti visus svarbiausius regione ir už jo ribų veikiančius subjektus;

116.  reiškia susirūpinimą dėl kurdų padėties Sirijos šiaurėje ir šiaurės rytuose, dėl kurios atsirado labai daug pabėgėlių ir kilo tolesnio regiono destabilizavimo grėsmė;

117.  nerimauja dėl nepakeliamos naštos, kuri susijusi su pabėgėliais ir tenka šalims, turinčioms bendrą sieną su Sirija, kaip tik tuo metu, kai kyla humanitarinės pagalbos finansavimo sunkumų;

Tunisas

118.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančio Tuniso politinio gyvenimo susiskaldymo; griežčiausiai smerkia žiaurų žymių opozicijos veikėjų nužudymą; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta saviraiškos, asociacijų ir žiniasklaidos laisvė;

119.  teigiamai vertina tvirtesnius Sąjungos ir Tuniso įsipareigojimus, kurie numatyti veiksmų plane, ir ragina abi šalis jį patvirtinti; ragina Nacionalinę Konstitucinę Asamblėją baigti rengti demokratinę konstituciją, kurioje būtų paisoma tarptautinių susitarimų dėl žmogaus teisių; ragina surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus ir apgailestauja dėl to, kad buvo pratęsta nepaprastoji padėtis; mano, kad demokratinėmis vertybėmis tvirtai pagrįstos konstitucijos priėmimas ir pagarba žmogaus teisėms, atitinkantys Tuniso gyventojų norus, veikianti ir nepriklausoma teismų sistema ir žiniasklaida, taip pat naujų rinkimų surengimas – tai svarbiausi veiksniai siekiant toliau vykdyti Tuniso politinius pokyčius; yra susirūpinęs dėl didėjančio žurnalistų teismų procesų skaičiaus Tunise; teigiamai vertina tai, kad konstitucijos projektą įtrauktas JT vaiko teisių konvenciją atitinkantis specialus straipsnis dėl vaiko teisių, ir rekomenduoja nustatyti nepriklausomą šio straipsnio įgyvendinimo stebėsenos priemonę;

120.  ragina Tuniso Konstitucinę Asamblėją užbaigti konstitucijos priėmimo procesą ir kaip įmanoma greičiau surengti rinkimus, kuriuos prižiūrėtų nepriklausoma vyriausioji rinkimų komisija; mano, kad naujosios konstitucijos įgyvendinimas, teisinės sistemos ir žiniasklaidos reforma, spaudos kodekso persvarstymas ir demokratinių institucijų bei pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimas turėtų būti pagrindiniai Sąjungos pagalbos teikimo tikslai;

121.  ragina Tunisą neatidėliojant deponuoti ratifikavimo dokumentus ir taip atsisakyti paskutinių savo abejonių, susijusių su Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ir įgyvendinti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinamos lygios teisės ir nediskriminavimas, įskaitant homoseksualumo nelaikymą nusikaltimu;

122.  džiaugiasi tuo, kad padvigubinus teikiamą paramą, o ypač naudojant paramą ekonomikai skatinti, mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms vystyti ir pilietinei visuomenei stiprinti, pagerintas ES ir Tuniso bendradarbiavimas;

123.  ragina Europos Komisiją ir EIVT didinti paramą veiksmams vystant infrastruktūros projektus regionams atverti, darbo vietų kūrimui, ypač jaunimui, pilietinei visuomenei regionų lygmeniu ir teismų sektoriaus reformai siekiant sukurti teisinę valstybę kartu gerbiant žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat socialinių sektorių (sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos) reformai ypatingą dėmesį skiriant lyčių aspektui, lygybei ir pažeidžiamiems vaikams;

124.  apgailestauja dėl to, kad vilkinamos derybos dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo su Tunisu pasirašymo;

o
o   o

125.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių ir EKP šalių vyriausybėms ir parlamentams, EURONEST parlamentinei asamblėjai, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinei asamblėjai bei Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 310, 2006 11 9, p. 1. (2) OL C 161 E , 2011 5 31, p. 126. (3) OL L 188, 2011 7 19, p. 24. (4) OL L 221, 2011 8 27, p. 5. (5) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 105. (6) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 114. (7) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 26. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0224. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0382. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470. (12) OL C 198, 2011 7 6, p. 4. (13) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 44. (14) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 36. (15) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 108. (16) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 137. (17) OL C 165 E, 2013 6 11, p. 48. (18) 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Azerbaidžanas: Ilgaro Mammadovo atvejis“ (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0285). (19) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0507. (20) JOIN(2013)0006.