Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2126(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0132/2014

Pateikti tekstai :

A7-0132/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 26/02/2014 - 9.16
CRE 26/02/2014 - 9.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0163

Priimti tekstai
PDF 329kWORD 106k
Trečiadienis, 2014 m. vasario 26 d. - Strasbūras
Vystymosi skatinimas pasitelkiant atsakingą verslo praktiką gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu
P7_TA(2014)0163A7-0132/2014

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vystymosi skatinimo vykdant atsakingą verslo veiklą gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu (2013/2126(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Adis Abebos deklaraciją dėl Afrikos naudingųjų iškasenų išteklių raidos ir valdymo, kurią 2008 m. spalio mėn. priėmė pirmoji Afrikos Sąjungos ministrų, atsakingų už naudingųjų iškasenų raidą, konferencija,

–  atsižvelgdamas į Afrikos kalnakasybos viziją, kurią 2009 m. vasario mėn. Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtino valstybių ir vyriausybių vadovai,

–  atsižvelgdamas į Lusakos deklaraciją, kuri 2010 m. gruodžio 15 d. priimta Tarptautinės Didžiųjų ežerų regiono konferencijos specialiajame kovos su neteisėtu gamtos išteklių naudojimu Didžiųjų ežerų regione aukščiausiojo lygio susitikime(1),

–  atsižvelgdamas į Afrikos kalnakasybos vizijos įgyvendinimo planą, kurį 2011 m. gruodžio mėn. priėmė Adis Abeboje vykusi antroji Afrikos Sąjungos ministrų, atsakingų už naudingųjų iškasenų išteklių raidą, konferencija,

–  atsižvelgdamas į 10 principų, kaip įtraukti žmogaus teisėms kylančių grėsmių valdymą į derybas dėl valstybės ir investuotojų sutarties, kuriuos 2011 m. gegužės mėn. JT Žmogaus teisių tarybos 17-ojoje sesijoje pasiūlė generalinio sekretoriaus specialusis atstovas,

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus tikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktų zonų ir didelės rizikos regionų grandinių, kuriose išsamiai išdėstoma, kaip padėti įmonėms gerbti žmogaus teises ir vengti finansavimo konfliktų vykdant tiekimo veiklą(2),

–  atsižvelgdamas į Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos tarptautinį skaidrumo standartą, pagal kurį vyriausybės turi skelbti duomenis apie savo pajamas iš gamtos išteklių,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. Didžiojo aštuoneto prie Erno ežero priimtą deklaraciją, kurioje valstybių ir vyriausybių vadovai priminė skaidraus ir atsakingo gamtos išteklių ir jų tiekimo grandinės valdymo svarbą(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 6 d. paskelbtą galutinį Didžiojo dvidešimtuko pranešimą, kurioje vadovai pritaria Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A7-0132/2014),

A.  kadangi daugelyje besivystančių šalių gamtos išteklių gavyba sudaro didelę BVP dalį ir dažnai – didžiąją pajamų iš užsienio valiutos ir užsienio investicijų dalį;

B.  kadangi Afrikoje yra vienas didžiausių pasaulyje naudingųjų iškasenų rezervų ir kadangi pelnu iš Afrikos naudingųjų iškasenų gavybos reikėtų naudotis siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir siekiant panaikinti skurdą, užtikrinti spartų ir platų socialinį ir ekonominį vystymąsi ir augimą; kadangi vis dėlto Afrikos šalims dar reikia rengti ir įgyvendinti nuoseklias strategijas, kaip gamtos išteklių naudojimą paversti ūkio plėtros ir jų ekonomikos įvairinimo varikliu;

C.  kadangi gamtos ištekliai gali būti svarbi ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi varomoji jėga, jeigu iš jų gautos pajamos administruojamos tinkamai ir skaidriai;

D.  kadangi ginčai dėl naftos, dujų, naudingųjų iškasenų, medienos ir kitų gamtos išteklių yra antra dažniausia konfliktų pasaulyje priežastis; kadangi konkurencija dėl išteklių, kaip antai žemės ir vandens, didėja ir dėl to gilėja esami ar skatinami nauji konfliktai; kadangi tinkamą žemės ir gamtos išteklių valdymą sunkina aplinkos blogėjimas, gyventojų skaičiaus augimas ir klimato kaita;

E.  kadangi paradoksalu, kad daug gamtos išteklių turinčių šalių padėtis dažnai yra gerokai blogesnė nei kitų šalių (vadinamasis išteklių prakeiksmo fenomenas) ir kai kuriais atvejais naudingųjų iškasenų kontrolė, naudojimas, prekyba ir apmokestinimas prisideda prie ginkluotų konfliktų (vadinamoji konfliktus sukeliančių naudingųjų iškasenų problema);

F.  kadangi kalnakasybos naudos vietos gyventojai dažnai nepajunta arba ją užgožia neigiamas poveikis visuomenei ir aplinkai; kadangi vietos ar nacionalinės valdžios institucijos gali užtikrinti veiksmingesnį valdymą ir didesnį skaidrumą siekdamos, kad kalnakasybos nauda vietos gyventojams būtų didesnė, ir tuomet būtų galima kompensuoti neigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai;

G.  kadangi svarbu atlikti socialinio ir ekologinio poveikio vertinimus siekiant apsaugoti kalnakasybos zonų vietinių gyventojų teises;

H.  kadangi 2008 m. Pasaulio bankas nustatė, kad 90 proc. Kongo Demokratinės Respublikos naudingųjų iškasenų gamybos tenka smulkiems kalnakasiams, kurie nėra registruoti ir dirba nutolusiose ir nesaugiose ginkluotų grupių kontroliuojamose vietovėse;

I.  kadangi mažos apimties kalnakasyba užtikrina nemažai darbo vietų, visų pirma kaimo vietovėse; kadangi tradicinę ir mažos apimties kalnakasybą reikia oficialiai įtvirtinti siekiant paskatinti vietos ir (arba) šalies verslumą, pagerinti pragyvenimo lygį ir pažangesnį integruotą socialinį ir ekonominį kaimo vystymąsi; kadangi tradicinė ir mažos apimties kalnakasyba Afrikoje yra neoficiali ir dėl šios priežasties lengvas grobis organizuotiems nusikaltėliams ir pusiau karinėms organizacijoms, todėl atsiranda daugybė problemų, pvz., vaikų darbas, ir neįmanoma įgyvendinti visų šios veiklos plėtojimo galimybių;

J.  kadangi gavybos pramonė turėtų skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų, taip pat inovacinių sektorių vystymąsi ir šioje pramonės šakoje turėtų būti siūlomi sprendimai, susiję su efektyviu išteklių naudojimu ir efektyviu energijos vartojimu, ekologiniu projektavimu, efektyvumo gerinimu, perdirbimu ir žiedine ekonomika, kurie galėtų būti naudingi ir besivystančiose šalyse, ir išsivysčiusiose šalyse;

K.  kadangi Afrikos kasybos vizija – tai pagrindas nuosekliau ir tvirčiau integruoti sektorių į žemyno ekonomiką ir visuomenę;

L.  kadangi žmogaus teisių pažeidimai gavybos pramonėje yra įprasti ir apima vaikų darbą, lytinę prievartą, žmonių dingimą, teisės į švarią aplinką pažeidimą, žemės ir pragyvenimo šaltinio praradimą be jokių derybų ir tinkamos kompensacijos, priverstinį persikėlimą ir ritualiniu ar kultūros požiūriu svarbių vietovių sunaikinimą;

M.  kadangi didžiausią susirūpinimą ir toliau kelia priverstinis darbas ir profesinių sąjungų veiklos draudimas bei teisės į kolektyvines derybas nesuteikimas; kadangi dažnai labai prasti sveikatos ir saugos standartai arba jų nebuvimas taip pat kelia didžiulį nerimą, ypač mažos apimties kalnakasybos įmonėse, kurios dažnai vykdo veiklą labai pavojingomis sąlygomis;

N.  kadangi atsakomybė užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms yra visuotinis visų verslo įmonių tikėtino elgesio standartas, nepaisant jų veiklos vietos, kaip primenama JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo Johno Ruggie žmogaus teisių ir daugiašalių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimu parengtuose Pagrindiniuose verslo ir žmogaus teisių principuose (angl. „Guiding Principles on Business and Human Rights“); kadangi vis dėlto pernelyg mažai sutariama dėl konkretaus su šia atsakomybe susijusio poveikio ir pažangą užtikrinant visapusišką jos paisymą taip pat labai stabdo veiksmingų stebėjimo, ataskaitų teikimo, patikros ir atskaitomybės mechanizmų trūkumas;

O.  kadangi esama daugybės su įmonių socialinės atsakomybe susijusių elgesio kodeksų, standartų ir sertifikavimo sistemų ir skiriasi jų tematinė aprėptis, todėl sunku ar neįmanoma atlikti vertinimų, palyginimų ir patikrų; kadangi šios didelės įvairovės priežastys yra įvairios, įskaitant nepakankamą įsipareigojimą siekti veiksmingai užtikrinamos įmonių socialinės atsakomybės, o įmonės, norinčios būti laikomos atsakingomis visuomenei ir aplinkai, ieško lengvesnių išeičių;

P.  kadangi, siekiant didinti rezultatyvumą ir pasiekti teisingumą įmonių socialinės atsakomybės srityje, labai svarbu atsisakyti esamos sistemos, kai galima laisvai pasirinkti (sistema „à la carte“, todėl įmonės pasirenka kodeksus ir standartus pagal savo pageidavimus), ir nustatyti visai pramonei bendrus standartus;

Q.  kadangi vykdant ekologinį manipuliavimą, t. y. sudarant įspūdį, kad veiksmas yra tariamai teigiamas aplinkos požiūriu, siekiant apgauti visuomenę ir nukreipti dėmesį nuo aplinkai kenksmingos veiklos, yra klaidinami vartotojai, plačioji visuomenė ir reguliavimo institucijos dėl aplinkosauginio veiksmingumo ir kenkiama atsakingam verslo elgesiui, todėl su tuo reikia kovoti; kadangi apskritai įmonės, taikančios įmonių socialinės atsakomybės principą kaip rinkodaros priemonę, privalo užtikrinti, kad visi jų teiginiai būtų teisingi;

R.  kadangi įgyvendinant Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą siekiama padidinti pajamų valdymo skaidrumą ir taip sumažinti korupcijos galimybes bei užtikrinti teisingą naudos pasidalijimą;

S.  kadangi daug Afrikos šalių per pastaruosius du dešimtmečius liberalizavo ekonomiką, prekybą ir investicijas, tačiau iš esmės jos neužtikrino ekonomikos įvairinimo, taigi jų ekonomika paprastai yra mažiau diversifikuota ir labiau sutelkta, pvz., į nedidelę papildomą naudą teikiantį naudingųjų iškasenų ir žemės ūkio gaminių eksportą, o šios dvi sritys yra labai jautrios staigiems išorės kainų pokyčiams; kadangi dabar visas pastangas reikėtų sutelkti siekiant įvairinti ekonomiką, t. y. sumažinti priklausomybę nuo gavybos pramonės ar žemės ūkio produktų eksporto;

T.  kadangi Adis Abebos deklaracijoje dėl Afrikos naudingųjų iškasenų išteklių raidos ir valdymo Afrikos valstybės primygtinai raginamos užtikrinti, kad dėl ekonominės partnerystės susitarimų ir visų PPO vykstančių derybų nebūtų ribojama nacionalinė vystymosi politika ir kad liberalizuojant prekybą nebūtų daromas blokavimo poveikis, nes dėl liberalizavimo gali padidėti mažas pajamas gaunančių Afrikos šalių priklausomybė nuo pagrindinių produktų;

U.  kadangi nuo devintojo dešimtmečio, kai Pasaulio bankas inicijavo kasybos pramonės reformas, Lotynų Amerikoje matoma nauja tendencija – stiprinamas valstybės institucijų vaidmuo didžiausią dėmesį skiriant nacionaliniams prioritetams ir ekonominio vystymosi tikslams;

V.  kadangi eksporto mokesčiai yra plačiai taikomi, tačiau pagal daugelį regioninės prekybos susitarimų (EPS) ir ekonominės partnerystės susitarimus, kuriais vadovaujasi ES, juos taikyti draudžiama;

W.  kadangi kai kurioms AKR valstybėms nerimą kelia tai, kad dėl EPS numatytų eksporto mokesčių apribojimų gali būti apsunkintas vertės grandinės tobulinimas;

X.  kadangi kalnakasybos pramonėje paplitusi korupcija ir neskaidrios sutartys;

Y.  kadangi šiuolaikinės tiekimo grandinės yra pasaulinio masto, taigi gamtos ištekliai, kurie paskatino kai kuriuos iš žiauriausių pasaulio konfliktų, yra perkami ir jais prekiaujama tarptautiniu mastu, ir tai daro ir ES veikiančios įmonės;

Z.  kadangi, nors savanoriškos įmonių pastangos vengti ieškoti naudingųjų iškasenų, dėl kurių kyla konfliktai, yra sveikintinos, jos vis dar neveiksmingos;

AA.  kadangi pagal 2010 m. priimto JAV Doddo Franko akto 1502 skirsnį reikalaujama, kad Vertybinių popierių ir biržų komisijoje registruotos įmonės, įskaitant Europos įmones, atliktų išsamią patikrą siekdamos nustatyti, ar jų produktų sudėtyje yra naudingųjų išteklių, gautų finansuojant ginkluotas grupes Kongo Demokratinėje Respublikoje; kadangi pridedamame nutarime Vertybinių popierių ir biržų komisija nurodė įstatymą įgyvendinančioms įmonėms EBPO rekomendacijas kaip patikimą išsamios patikros standartą;

AB.  kadangi pastangos užbaigti konfliktą neleidžiant, kad pajamomis iš tradicinės kalnakasybos galėtų pasinaudoti ginkluotos grupuotės, buvo gana sėkmingos deimantų srityje, tačiau reikia daugiau pastangų siekiant sukurti patikimą teisinę ir institucinę tradicinei kalnakasybai skirtą sistemą, kuri papildytų Tarptautinę Didžiųjų ežerų regiono konferenciją;

Kalnakasyba ir tvarus vystymasis

1.  susirūpinęs pažymi, kad netvari kalnakasyba gali turėti didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei, ypač Afrikoje;

2.  pabrėžia, kad dėl pasaulinio prekių kainų šuolio, kurį paskatino besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių paklausa, išteklių turtingoms besivystančioms šalims, ypač Afrikai, atsirado puiki galimybė padidinti savo pajamas ir nukreipti jas vystymuisi savo žmonių labui; pritaria siekiant šio tikslo numatytoms nacionalinės politikos priemonėms; pažymi, kad dažnai nepaprastai svarbios yra teisėkūros ir reguliavimo reformos, ir pabrėžia, kad būtina politinė erdvė neturėtų būti ribojama dėl prekybos ir investicijų susitarimų;

3.  pabrėžia, kad gavybos pramonės šakos turėtų ne tik valstybei teikti pajamų, kurios gali būti panaudotos vystymuisi, bet ir prisidėti prie vystymosi, kai užtikrinamos sąsajos su vietos ekonomika, pvz., kai įdarbinami ir apmokomi vietos gyventojai, perkamos vietos prekės ir paslaugos, vietoje perdirbamos išgautos medžiagos, prisidedama prie pastangų plėtoti vietos pramonės šakas, kuriose kaip žaliavos naudojamos perdirbtos ar neperdirbtos medžiagos, arba kitaip pasinaudojama gavybos įmonių buvimu; ragina Afrikos Sąjungos valstybes nares sistemingai įgyvendinti savo Afrikos kalnakasybos viziją; yra įsitikinęs, kad taip bus gerokai paspartinta pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų; todėl pabrėžia poreikį skatinti tvaraus vystymosi principus, grindžiamus aplinkos ir visuomenės požiūriu atsakinga kalnakasyba;

4.  ragina besivystančias šalis gerinti savo regioninį bendradarbiavimą, kurti ir priimti bendrus aplinkos, socialinius, sveikatos ir saugos standartus ir normas kalnakasybos sektoriuje, įskaitant tradicinę ir mažos apimties kalnakasybą;

5.  pabrėžia regioninio ir tarptautinio požiūrių į kovą su neteisėtu gamtos išteklių naudojimu būtinybę; ragina besivystančias šalis imtis veiksmų oficialiai reglamentuoti tradicinės ir mažos apimties kalnakasybos sektorių, kad būtų pagerintos gyvenimo sąlygos, užtikrintas pragyventi leidžiantis darbo užmokestis, o tradicinės ir mažos apimties kalnakasybos sektorius būtų integruotas į kaimo ir nacionalinę ekonomiką, kartu šiuo tikslu teikiant prieinamą finansinę ir techninę paramą ir užtikrinant teisinę tvarką, kuria tradicinės ir mažos apimties kalnakasybos teisių turėtojams būtų suteikiama pakankama žemės ir nuosavybės apsauga; ragina ES padėti besivystančioms šalims gerinti vietos pajėgumus įgyvendinti lokalizavimo ir sertifikavimo sistemas, prieš pradedant taikyti reikalavimų neatitinkančių naudingųjų iškasenų gabenimo draudimus;

6.  atkreipia dėmesį į Sąjungos pastangas remti tolesnį priimančiųjų valstybių vyriausybių institucinį vystymąsi ir pajėgumų stiprinimą, kad būtų sukurta būtina institucinė ir teisinė sistema visoms pajamoms iš gavybos pramonės šakų skaidriai ir veiksmingai valdyti ir paskirstyti; taip pat atkreipia dėmesį į vystomą Sąjungos ir Afrikos plėtros banko partnerystę; visų pirma ragina ES visų pirma teikti paramą teisės aktų ir mokesčių politikos kūrimui, kad vietos ir nacionaliniu mastu iš gavybos pramonės šakų būtų gaunama kuo didesnė nauda, sukuriant vietos darbo vietas, užtikrinant darbuotojams ir jų šeimoms pragyventi leidžiantį darbo užmokestį ir sustiprinant mažųjų ir vidutinių įmonių ir su gavybos pramonės šakų raida susijusios tiekimo grandinės ryšius;

7.  pabrėžia, atsižvelgdamas į nuosavybės principą, kad vietos bendruomenės turėtų dalyvauti planuojant ir plėtojant gamtos išteklių projektus, kuriuos reikėtų vertinti atsižvelgiant į vietos tiekimo grandines ir vietos bendruomenės užimtumą;

8.  mano, kad plėtojant gavybos pramonę būtina pripažinti ir apsaugoti vietos gyventojų tradicines teises ir kultūrą ir užtikrinti jų dalyvavimą iš anksto tinkamai juos informuojant;

9.  pabrėžia poreikį užtikrinti, kad nukentėjusieji nuo daugiašalių įmonių padarytų socialinių ar aplinkos teisės aktų pažeidimų turėtų veiksmingą galimybę kreiptis į teismą;

10.  pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai nacionalinių reglamentavimo sistemų besivystančiose šalyse dažnai nepakanka siekiant apsaugoti žmogaus teises nuo įmonių vykdomų pažeidimų, JT sistema „Apsaugoti, gerbti, padėti“ suteikia išsamų ir naudingą principų rinkinį, kuriuo užtikrinama, kad įmonės gerbtų ir apsaugotų žmogaus teises;

11.  ragina veiksmingai įgyvendinti Afrikos žmogaus teisių chartiją, apimančią nuostatas, susijusias su turto ir gamtos išteklių niokojimu ir tinkamo kompensavimo principais;

12.  ragina besivystančias šalis ratifikuoti žmogaus teisių konvencijas ir priemones, susijusias su naudingosiomis iškasenomis, ir tuomet jas įgyvendinti, inter alia, suteikiant įgaliojimus viešosioms žmogaus teisių institucijoms stebėti žmogaus teisių standartų taikymą kalnakasybos sektoriuje ir sukuriant sveikatos ir žmogaus teisių klausimų integravimo į poveikio vertinimo procedūras priemones ir metodiką;

13.  susirūpinęs pažymi, kad, JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių klausimais Johno Ruggie teigimu, apie du trečdalius žmogaus teisių pažeidimų įmonės padaro naftos, dujų ir kalnakasybos sektoriuose; pabrėžia, kad ES valstybėms narėms ir tarptautinei bendruomenei pagal tarptautinę ir Europos žmogaus teisių teisę tenka pareiga užtikrinti, kad jų teritorijoje veikiančios įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai dėl savo verslo veiklos nesukeltų ar neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų;

14.  reiškia susirūpinimą dėl darbo sąlygų mažos apimties kalnakasybos pramonėje, nes daugeliu atvejų darbo vietoje suteikiamos mažos garantijos ir jos tikrai neatitinka tarptautinių ir nacionalinių darbo standartų ir, kaip vertinama, nelaimingų atsitikimų skaičius šešis ar septynis kartus viršija nelaimingų atsitikimų skaičių nei atvejais organizuojant didesnio masto veiklą; ragina besivystančių šalių vyriausybes ir kalnakasybos įmones įgyvendinti TDO konvencijose, įskaitant Konvenciją dėl saugos ir sveikatos kasyklose, nustatytus pagrindinius darbo standartus siekiant užtikrinti deramą ir saugų visų kalnakasybos darbuotojų darbą;

15.  ragina ES valstybes nares didinti paramą kovai su vaikų darbu kalnakasybos pramonėje ir remti TDO įsipareigojimus suteikti galimybes mokytis ir alternatyvias galimybes gauti pajamų siekiant, kad vaikai nedirbtų kasyklose;

16.  palankiai vertina tai, kad tarptautinės finansų įstaigos parengė metodus užtikrinti, kad investuotojai į naudingąsias iškasenas atliktų poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir socialinio poveikio vertinimą (SPV); tačiau pažymi, kad gebėjimų ugdymas besivystančiose šalyse šiems reikalavimams įgyvendinti tebėra problemiškas, atsižvelgiant į ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius; todėl ragina ES tobulinti savo techninę paramą, kad besivystančios šalys galėtų diegti sistemingą rizikos sveikatai, visuomenei ir aplinkai vertinimą, numatant veiksmingo visuomenės dalyvavimo nuostatas;

17.  pabrėžia Pasaulio banko grupės vaidmenį skatinant atsakingą verslo praktiką; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia geriau dalytis žiniomis apie institucijų, kurios daugiau svarbos teikia sąžiningumui, kūrimą ir geriau šias žinias pritaikyti, taip pat suteikti paprastiems piliečiams informaciją ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad jų vyriausybės dirbtų veiksmingiau ir labiau atsižvelgtų į jų poreikius;

18.  ragina valdžios institucijas uždrausti mineralinių išteklių žvalgymą ir naudojimą nacionaliniuose parkuose ir vietovėse, įtrauktose į pasaulio paveldo sąrašą, o įmones įsipareigoti nedalyvauti tokiame žvalgyme ir naudojime;

19.  mano, kad kalnakasybos pramonė galėtų ir turėtų vertingai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, perduodama technologijas ir atsakingai investuodama; visų pirma pabrėžia, kad didelės kalnakasybos įmonės potencialiai gali suteikti žinių ir patirties, kaip sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį mažųjų ir vidutinių kalnakasybos įmonių sektoriuje; pakartoja savo raginimą ES siekti susitarimų dėl kovos su klimato kaita finansavimo, technologijų perdavimo ir gebėjimų stiprinimo ir gerinti savo paramą besivystančioms šalims, kad šios mažintų išmetamą CO2 kiekį;

20.  pabrėžia, kad reikia griežtų Europos teisės aktų dėl tam tikrų didelių įmonių nefinansinės informacijos atskleidimo, įskaitant įmonių pareigą atlikti rizika grindžiamą išsamų patikrinimą, atsižvelgiant į visą savo tiekimo grandinę;

Privačiojo sektoriaus vaidmuo

21.  ragina veiksmingai įgyvendinti TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms (RDĮ), JT pasaulinį susitarimą (JTPS) ir JT pagrindinius principus dėl verslo ir žmogaus teisių (JTPP), numatant visai pramonei bendrus mechanizmus;

22.  ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti, kad už prekybą atsakingi pareigūnai, kurie yra vietoje esančių ES delegacijų nariai, būtų nuolat mokomi įmonių socialinės atsakomybės klausimais;

23.  ragina Komisiją aktyviai skatinti užsienyje veikiančių ES įmonių atsakingą elgesį užsiimant verslu ir užtikrinti, kad jos griežtai laikytųsi visų teisinių prievolių, ypač tarptautinių standartų ir taisyklių žmogaus teisių, darbo ir aplinkos apsaugos srityse;

24.  pabrėžia, kad teminė įvairių įmonės socialinės atsakomybės įgyvendinimo sistemų aprėptis dažnai yra pasirinktinė, ir tą patį galima pasakyti apie socialinius ir aplinkosaugos klausimus; mano, kad toks nenuoseklus požiūris kenkia bendram įmonės tvarios veiklos rezultatų vertinimui; mano, kad, nors šiomis bendrosiomis sistemomis suformuotas bendras supratimas apie įmonių socialinę atsakomybę ir jos principai, jos taip pat turėtų tapti pagrindu ir patvirtinti visai pramonei bendrus tarptautinius standartus dėl to, kas yra atsakinga verslo praktika;

25.  taip pat pabrėžia, kad įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų nereikėtų laikyti pakeičiančiomis vyriausybės pareigą savo piliečiams užtikrinti pagrindinę infrastruktūrą ir kitas viešąsias gėrybes, veikiau jos turėtų šią pareigą papildyti;

Tarptautinė prekyba ir investavimo tvarka

26.  primygtinai ragina ir ES atlikti siūlomų prekybos susitarimų poveikio tvariam vystymuisi vertinimus prieš pradedant derybų dėl jų etapą; ragina užtikrinti, kad investicijų sutartimis būtų skatinama teigiama įmonių socialinės atsakomybės praktika ir ataskaitų teikimas;

27.  pažymi, kad dabartinė tarptautinės prekybos ir investicijų tvarka riboja besivystančių šalių galimybes naudotis visokeriopomis priemonėmis, kurias anksčiau į savo industrializacijos strategijas buvo įtraukusios dabar jau išsivysčiusios valstybės; pabrėžia, kad prekybos susitarimuose derėtų paisyti besivystančių šalių poreikio įvairinti savo ekonomiką ir tobulinti technologijas;

28.  pripažįsta tiesioginių užsienio investicijų svarbą pramonės augimui, kartu pažymėdamas, kad dėl pernelyg palankių tiesioginių užsienio investicijų į kalnakasybos pramonę sąlygų, kurias pasiūlė besivystančios šalys devintuoju ir dešimtuoju XX a. dešimtmečiais, ir netinkamo valdymo šalių viduje, korupcijos, atskaitomybės stokos ir blogų taisyklių jos negalėjo gauti pakankamos pelno dalies iš jų gamtos išteklių naudojimo, kurios taip reikia jų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi;

29.  pritaria JT specialiojo įgaliotinio verslo ir žmogaus teisių klausimais susirūpinimui, kad sutartyse ir tarptautiniuose susitarimuose numatyti investuotojų teisių apsaugos būdai riboja valstybių gebėjimą apsaugoti žmogaus teises; pabrėžia poreikį užtikrinti investuotojų teisių ir įpareigojimų pusiausvyrą atsižvelgiant į tvarią žmogaus socialinę raidą;

30.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti JT specialiojo įgaliotinio verslo ir žmogaus teisių klausimais dešimt principų, kuriais siekiama grėsmių žmogaus teisėms valdymą įtraukti į derybas dėl valstybės ir investuotojų sutarčių, siekiant užtikrinti, kad stabilizavimo sąlygos nekenktų žmogaus teisių apsaugai ir pagarbai joms; ragina ES remti gebėjimų stiprinimą besivystančiose šalyse, reikalingą deryboms dėl investicijų susitarimų žmogaus teisių ir tvaraus vystymosi sąlygų ir šių sąlygų įgyvendinimo;

31.  pabrėžia, kad veiklos rezultatų reikalavimai, kuriais siekiama, pvz., stiprinti užsienio investuotojų ir vietos gamintojų ryšius, yra pramonės politikos kokybės kriterijus; pabrėžia, kad investicijų susitarimai turėtų suteikti galimybę taikyti vietos turinio ir technologijų perdavimo reikalavimus, kad užsienio įmonės būtų skatinamos kurti gamintojų ir vartotojų grandies rinkų ryšius ir būtų padedama vystytis priimančiosios šalies ekonomikai;

32.  ragina Afrikos valstybes toliau siekti regioninės integracijos, kad būtų pašalintos Afrikos viduje esančios kliūtys naudingosiomis iškasenomis grindžiamai industrializacijai;

33.  pabrėžia, kad eksporto mokesčiai yra leidžiami pagal PPO sistemą ir gali būti politikos strategijų, kuriomis siekiama plėsti nacionalinę gamybos ar perdirbimo pramonę, dalis;

Naudojimasis pajamomis

34.  ragina ES padėti besivystančioms šalims derėtis dėl investicijų susitarimų, kurie duos tvarią socialinę naudą ir pagerins socialines bei ekonomines sąlygas; pažymi, kad, darydamos besivystančių šalių vyriausybėms spaudimą kuo labiau sumažinti savo mokesčius ir kitus mokėjimus, kalnakasybos įmonės veiksmingai silpnina valstybės fiskalinį pajėgumą, tuo tarpu ES „tarifų eskalavimas“, taikomas gataviems gaminiams, apsunkina žaliavas išgaunančių besivystančių šalių galimybę perdirbti ir gaminti eksportui skirtus pridėtinę vertę turinčius gaminius;

35.  pabrėžia poreikį derėtis dėl susitarimų dėl mokesčių su besivystančiomis šalimis ir juos įgyvendinti siekiant užtikrinti, kad daugiašalės įmonės sumokėtų teisingą mokesčių dalį; apskritai ragina ES didinti paramą, kuri padėtų besivystančioms šalims vykdyti mokesčių reformas ir stiprinti mokesčių administracijas, kad būtų tinkamai gaunamos, valdomos ir pasidalijamos pajamos iš naudingųjų iškasenų ir kad būtų siekiama sudaryti laisvosios prekybos susitarimus, kuriais panaikinamas tarifų eskalavimas pasirinktiems gataviems gaminiams, galintis sukliudyti naudingosiomis iškasenomis grindžiamų pridėtinę vertę turinčių gaminių perdirbimui ir gamybai, taip kliudant įgyvendinti besivystančių šalių ekonomikos įvairinimo strategiją;

36.  pabrėžia, kad neteisėto kapitalo srautai iš Afrikos yra susiję su kalnakasybos sutarčių ir mokesčių sistemų slaptumu; todėl mano, kad kova su mokesčių vengimu ir mokesčių rojais turėtų išlikti pagrindiniu prioritetu;

37.  yra susirūpinęs tuo, kaip kalnakasybos įmonėms gali būti suteikiamos koncesijos, ir dėl to kylančiomis problemomis, įskaitant ekspropriaciją, pragyvenimo šaltinio atėmimą iš žmonių ir problemas, susijusias su naudotojų teisėmis ir teisėmis į žemę; primygtinai ragina valdžios institucijas apibrėžti „koncesijų netaikymo“ teritorijas tose vietovėse, kurioms taikoma aplinkos įstatymų apsauga ar kuriose yra didelė tradicinių kalnakasių koncentracija, ir tai daryti prieš suteikiant koncesijas, kad nekiltų nereikalingų neramumų ir problemų su vietos bendruomenėmis ir kalnakasybos įmonėmis; taip pat ragina valdžios institucijas ugdyti gebėjimus rengti konsultacijas su vietos bendruomenėmis, tinkamai vertinti koncesijų prašymus, vykdyti vietos stebėseną ir atlikti kalnakasybos poveikio vertinimą prieš suteikiant koncesijas; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad tradicinės kalnakasybos koncesijos būtų įforminamos ir tinkamai pripažįstamos valstybių, įskaitant atvejus, kai valstybės pereina prie pramoninės kalnakasybos;

38.  teigiamai vertina pastaruoju metu persvarstytas Skaidrumo ir Apskaitos direktyvas, kuriomis nustatomos gavybos ir medienos ruošos įmonių prievolės pranešti apie mokėjimus vyriausybei; primygtinai ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti šias direktyvas; ragina užtikrinti, kad surinkta informacija apie pajamas būtų pateikiama kuo atviresniu ir prieinamesniu formatu;

39.  ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad kalnakasybos licencijos ir kitas turtas būtų parduodami arba suteikiami rengiant atvirus ir skaidrius konkursus; ragina valdžios institucijas kaip korupcijos prevencijos priemonę skelbti sutartis, įskaitant jų priedus, žemėlapius ir visą finansinę informaciją; ragina valdžios institucijas ir atitinkamas įmones korupcijos prevencijos tikslais pateikti išsamų visų kalnakasybos įmonių akcininkų sąrašą, visų pirma sudarant naujus sandorius, ir išsamų iš šių sandorių sistemingai naudą gaunančiųjų sąrašą; ragina valdžios institucijas ir įmones užtikrinti, kad visi mokėjimai valdžiai būtų skelbiami plačiai prieinamu būdu; ragina ES reikalauti, kad į Europos biržų sąrašus įtrauktos gavybos įmonės viešai skelbtų visas sudarytas sutartis;

40.  ragina valdžios institucijas tirti pagrįstus įtarimus korupcija kalnakasybos sektoriuje ir, kai tinkama, patraukti baudžiamojon atsakomybėn, įšaldyti lėšas arba atsisakyti leisti vykdyti sandorius; ragina vertinti korupcijos riziką, kad būtų įtrauktas turto konfiskavimo proceso ir konfiskuoto turto perpardavimo, asmenų ar įmonių dalyvavimo tarpininko vaidmenyje perduodant koncesijas (ypač kai žinoma, kad šie tarpininkai palaiko ryšius su valdymo institucijomis) ir turto pardavimo už mažesnę kainą nei jo vertė bei turto pardavimo nerengiant konkurso (ypač kai turtas yra labai svarbus ekonomikai arba kai konkursai šiaip yra norma) vertinimas; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad galutiniai šio turto pirkėjai būtų laikomi atsakingais už tarpininkus, su kuriais bendradarbiavo;

Ginkluotų konfliktų ir naudingųjų iškasenų naudojimo ryšio panaikinimas

41.  susirūpinęs pažymi, kad didelės vertės gamtos išteklių, įskaitant naftą, dujas, naudingąsias iškasenas ir medieną, naudojimas yra didžiulis pasaulio konfliktų šaltinis; mano, kad norint, jog konfliktų prevencijos strategijos būtų sėkmingos, jomis reikia atsižvelgti į: menką bendruomenių dalyvavimą gavybos pramonės šakų raidos procese, netinkamą naudos pasidalijimą, neigiamą poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai, netinkamą lėšų valdymą, korupciją, kariuomenių ir sukilėlių judėjimų vaidmenį, netinkamas institucines ir teisines gavybos pramonės šakų raidos reglamentavimo sistemas, dėmesio gamtos išteklių klausimams trūkumą taikos susitarimuose;

42.  labai palankiai vertina Afrikos kasybos viziją, pagal kurią aplinkos ir socialiniu požiūriais atsakingas, skaidrus ir visa apimantis kalnakasybos sektorius, teikiantis ilgalaikę naudą bendruomenėms, yra būtinas, kad būtų sprendžiamos kalnakasybos sektoriaus daromo neigiamo poveikio problemos ir išvengta konfliktų, kurstomų naudojant naudingąsias iškasenas; atsižvelgdamas į tai ragina įgyvendinti skaidrius ir bendrai vykdomus valdymo procesus visais lygmenimis, kad būtų vertinamas kalnakasybos poveikis aplinkai ir socialinis poveikis;

43.  pabrėžia, kad konflikto zonų naudingosios iškasenos kelia didžiulę problemą žmogaus teisių požiūriu; pabrėžia, kad geras valdymas, įskaitant patikimą aplinkos valdymo praktiką ir kontrolę, bei socialinių standartų paisymas turi esminę reikšmę kovai su konflikto zonų naudingųjų iškasenų problema;

44.  pažymi, kad dauguma tarptautinio masto iniciatyvų prieš konflikto zonų naudingąsias iškasenas siekiama raginti atsakingą pramonės subjektų, perkančių naudingąsias iškasenas, elgesį, taikant sertifikavimo sistemas perdirbimo įmonėms; ragina į visas sertifikavimo programas įtraukti atitinkamus žmogaus teisių aspektus laikantis tarptautinių standartų, pvz., standartų, nustatytų EBPO išsamios patikros gairėse atsakingo naudingųjų išteklių tiekimo iš konfliktų paveiktų ir didelės rizikos vietovių grandinėms;

45.  pabrėžia, kad siekiant, jog esamos verslo iniciatyvos dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų būtų veiksmingos naikinant ginkluotų konfliktų ir naudingųjų iškasenų naudojimo ryšį, ir siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų EBPO nustatytus tarptautinius standartus, reikėtų priimti Europos teisės aktus, kuriais būtų reglamentuojamos šios iniciatyvos ir ES veikiančių įmonių, naudojančių tokius gamtos išteklius ir jais prekiaujančių, veikla; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl privalomų teisės aktų dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų;

46.  pabrėžia, kad reikalingas ES reguliavimas, pagal kurį įmonės, naudojančios naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos išteklius, gautus iš konfliktų paveiktų ir didelės rizikos vietovių, ir jais prekiaujančios, privalėtų atlikti išsamią patikrą pagal EBPO išsamios patikros gaires atsakingo naudingųjų išteklių tiekimo iš konfliktų paveiktų ir didelės rizikos vietovių grandinėms, kad būtų papildytas ES Skaidrumo ir Apskaitos direktyvų dėl didelių įmonių finansinės ir nefinansinės informacijos atskleidimo persvarstymas, taip pat C. Doddo ir B. Franko akto nuostatos dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų; visų pirma mano, kad tokie teisės aktai turėtų:

   a. sukurti teisiškai privalomą įpareigojimą visoms ES veikiančioms ir gamtos išteklius, gautus iš konflikto paveiktų ir didelės rizikos vietovių, naudojančioms ir jais prekiaujančioms gamintojų grandies įmonėms ir visoms vartotojų grandies įmonėms, kurios pirmosios tiekia šiuos išteklius į Europos rinką, imtis išsamios tiekimo grandinės patikros siekiant nustatyti ir sušvelninti konfliktų finansavimo ir žmogaus teisių pažeidimo riziką;
   b. būti grindžiami atitinkamais tarptautiniais dokumentais, įskaitant Tarptautinę žmogaus teisių chartiją, papildomai išplėtotą parengus tarptautines žmogaus teisių sutartis ir standartus (pvz., JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus ir Apsaugos, pagarbos ir teisių gynimo priemonių sistemą), Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindines sutartis, tarptautinę humanitarinę ir baudžiamąją teisę, EBPO išsamios patikros gaires atsakingo naudingųjų išteklių tiekimo iš konfliktų paveiktų ir didelės rizikos vietovių grandinėms;
   c. be jokių išimčių būti taikomi visiems tiekimo grandinės segmentams ir visiems gamtos ištekliams, gautiems bet kurioje konflikto paveiktoje ar didelės rizikos vietovėje;
   d. būti paremti rizika grindžiamu požiūriu, reikalaujant, kad įmonės vertintų faktinį ir galimą neigiamą savo veiklos poveikį ir sušvelnintų nustatytą riziką;
   e. apimti įpareigojimą atlikti reguliarų nepriklausomą įmonės auditą ir viešai atskleisti įmonės išsamios patikros veiksmus;
   f. apibrėžti įmonės rizikos vertinimui ir valdymo sistemai taikomus reikalavimus;
   g. apimti sankcijų mechanizmą rizika grindžiamos tiekimo grandinės išsamios patikros įpareigojimų nesilaikymo atvejais;
   h. panašėti į įpareigojimus, numatytus C. Doddo ir B. Franko akte, kad įmonės, vykdydamos ES įpareigojimus dėl atsakingo medžiagų naudojimo, savaime vykdytų įpareigojimus pagal JAV teisės aktus;

47.  pabrėžia, kad ES išsamios patikros teisės aktai turėtų būti dalis platesnio ir papildomo požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į konfliktų ir pažeidžiamumo priežastis, ir turėtų būti papildomi paramos vystymuisi programomis, kurios turėtų būti skirtos valdymo ir saugumo sektoriaus reformos klausimams ir kuriomis turėtų būti siekiama ugdyti vietos valdžios institucijų ir vietos bendruomenių gebėjimus tausiai valdyti savo gamtos išteklius, suteikiant naudą savo vietos gyventojams;

48.  ragina ES remti gebėjimų ugdymą naudingų iškasenų turtingose besivystančiose šalyse ir sudaryti nekonfliktinio išteklių gavimo programas;

49.  primygtinai ragina besivystančias šalis įgyvendinti nacionalinę išsamios patikros teisę ir į nacionalinį kalnakasybos kodeksą įtraukti EBPO išsamios patikros rekomendacijas;

50.  primygtinai ragina EIVT stiprinti dialogą su pagrindinėmis šalimis partnerėmis (pvz., Kinija, Japonija, Brazilija, Indija ir Pietų Afrika) dėl prekybos politikos, kurią įgyvendinant gerbiamas bendras principas „pareiga apsaugoti“, JT pagrindiniai principai ir ypač EBPO sistemos principai, svarbos;

51.  ragina valstybes nares pateikti Europos įmonėms gaires dėl rizikos, kylančios vykdant veiklą didelės rizikos ir konfliktų paveiktose vietovėse, mažinimo strategijų, siekiant padėti šioms įmonėms tęsti savo veiklą tokiose vietovėse, kai tai taip pat naudinga vietos gyventojams;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://www.oecd.org/corporate/mne/47143500.pdf
(2) http://www.oecd.org/daf/inv/mne/GuidanceEdition2.pdf
(3) https://www.gov.uk/government/publications/g8-lough-erne-declaration/g8-lough-erne-declaration-html-version

Teisinė informacija - Privatumo politika