PRANEŠIMAS dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto

27.9.2012 - (2011/2318(INI))

Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Isabella Lövin

Pakeitimai

Procedūra : 2011/2318(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0290/2012

Pateikti tekstai :

A7-0290/2012

Debatai :

PV 21/11/2012 - 17
CRE 21/11/2012 - 17

Balsavimas :

PV 22/11/2012 - 13.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0461

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Vystymosi komiteto NUOMONĖ
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto

(2011/2318(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

– atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (toliau – komunikatas) (COM(2011) 0424),

– atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

– atsižvelgdamas į 1995 m. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su migruojančių tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros bei toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo,

– atsižvelgdamas į 1995 m. spalio mėn. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) konferencijoje priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žvejybos elgesio kodeksą (toliau – elgesio kodeksas),

– atsižvelgdamas į 1998 m. birželio mėn. Orhuse priimtą Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais,

– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio mėn. FAO tarybos patvirtintą Tarptautinį žvejybos pajėgumų valdymo planą (toliau – IPOA pajėgumai),

– atsižvelgdamas į FAO pranešimą dėl pasaulio žuvininkystės ir akvakultūros būklės 2010 m.,

– atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (toliau – NNN reglamentas)[1], ir 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (toliau – žvejybos leidimų reglamentas)[2],

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (toliau – pagrindinis reglamentas) (COM(2011) 0425),

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl kovos su neteisėta žvejyba pasauliniu mastu. ES vaidmuo[3],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos reformos[4],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importavimo į ES tvarkos, atsižvelgiant į būsimą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą[5],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarimo[6],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl būsimo protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos Bendrijos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime[7],

– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos 2012 m. kovo 19-20 d. išvadas dėl BŽP išorės aspekto,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A7-0290/2012),

A. kadangi du trečdaliai pasaulio vandenynų yra už nacionalinės jurisdikcijos ribų, kur bet kokia išsami ir visapusiška žvejybos valdymo teisinė sistema privalo būti pagrįsta 1982 m. JT jūrų teisės konvencija ir atitinkamomis teisinėmis priemonėmis; kadangi tvarus žuvininkystės valdymas yra strategiškai svarbus nuo žvejybos saugos priklausančioms pakrančių bendruomenėms ir maisto saugai;

B. kadangi, naujausiu FAO vertinimu, 85 proc. kelių pasaulio žuvų išteklių, apie kuriuos turima informacijos, visiškai išnaudota arba naudojami pernelyg intensyviai, nors 2010 m. FAO ataskaitoje nurodyta, kad dėl gero valdymo visame pasaulyje atkuriant pereikvotus išteklius ir jūrų ekosistemas padaryta pažanga;

C. kadangi ES yra viena iš svarbiausių pagrindinių žvejybos atstovių, aktyviai ir rimtai plėtojančių veiklą visuose pasaulio vandenynuose, ji vykdo įvairią laivyno veiklą, naudoja ES piliečių investicijas, sudaro dvišalius žuvininkystės susitarimus ir dalyvauja visų svarbiausių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (toliau – RFMO) veikloje, tuo pat metu skatindama gerąją praktiką ir pagarbą žmogaus teisėms;

D. kadangi ES yra viena iš didžiausių žuvininkystės produktų rinkų ir didžiausia žuvininkystės produktų importuotoja pasaulyje – ES suvartoja 11 proc. pasaulio žuvininkystės produktų (pagal kiekį), o importuoja – 24 proc. žuvininkystės produktų (pagal vertę), net jei jai tenka tik 8 proc. pasaulio laimikio (2 proc., jei orientuojamasi į išorės vandenis);

E. kadangi RFMO kvotos daugiausia buvo grindžiamos istoriniu laimikiu, kas paskatino išsivysčiusias šalis išlaikyti privilegijas naudotis pasaulio žvejybos ištekliais; kadangi jos šiuo metu privalo atsižvelgti į pakrančių besivystančių šalių, kurios nuo seno buvo priklausomos nuo gretimų žuvininkystės išteklių, žvejybą, šios tvarkos ES privalo laikytis;

F. kadangi ES vystymosi labui turi siekti politikos darnos, kaip nustatyta SESV 208 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, kad „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“;

G. kadangi ES apskritai darniai ir suderintai privalo taikyti visas kitas politikas, susijusias valstybėmis, kurios nėra ES narės, iškaitant žuvininkystę, sveikatą, prekybą, užimtumą, aplinką, bendrus užsienio politikos tikslus ir strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą;

H. kadangi siekiant užtikrinti tvarią žvejybą daugeliu atvejų reikia gerinti duomenis apie ES gaudomų žuvų sužvejojamus išteklius arba išteklius, skirtus ES rinkai – jų būklę, ir užtikrinti, kad būtų galima susipažinti su informacija apie bendrą vietos laivynų bei kitų, trečiųjų šalių laivynų sugaunamą kiekį;

I. kadangi reikia tikslių mokslinių tyrimų siekiant pamatyti, kuriose žvejybos vietose naudojami ar gali būti naudojami pernelyg dideli laivyno pajėgumai;

J. kadangi BŽP turėtų būti įrankis, kuriuo ES galėtų parodyti pasauliui, kaip vykdoma atsakinga žvejyba ir skatinamas geresnis tarptautinis žvejybos vietų valdymas taikant laivyno valdymo Europos standartus;

K. kadangi ES turi prisiimti didžiausią atsakomybę sutelkiant tarptautinę bendruomenę kovai su NNN žvejyba;

1. teigiamai vertina Komisijos komunikatą ir daugelį į jį įtrauktų teigiamų pasiūlymų skatinti ES žvejybos ir su ja susijusios veiklos tvarumą už ES vandenų ribų, įskaitant atokiausius regionus; tačiau mano, kad dokumento taikymo sritis nepakankamai plati, kadangi jame per daug dėmesio skiriama dvišaliams susitarimams ir daugiašalėms organizacijoms, ir kad jame turėtų būti integruotai apimama kita veikla siekiant gauti produktų, skirtų ES rinkai;

2. mano, kad tikslai, kuriais reikėtų vadovautis BŽP išorės veiksmuose, yra Sąjungos žvejybos interesų gynimas, suderinus su ES užsienio politika;

3. pabrėžia ES poreikį dirbti remiantis Sąjungos politikos suderinamumo pagrindais siekiant geresnio tarptautinės žuvininkystės valdymo;

4. mano, kad labai svarbu koordinuoti užsienio ir bendradarbiavimo politiką siekiant nustatyti tvarios žvejybos susitarimus ir sukurti reikiamą sąveiką siekiant veiksmingiau prisidėti prie susijusių trečiųjų šalių plėtros;

5. mano, kad ES žuvininkystės produktų rinkos dydis ir geografinė su ES vėliava plaukiojančių ir ES savininkų turimų laivų veiklos aprėptis verčia ES prisiimti didelę atsakomybę – užtikrinti, kad jos ekologiškas žvejybos pėdsakas ir socialinis ir ekonominis poveikis būtų tvarūs, o Europos ir kitų šalių, į kurių rinką patenka Europos žuvininkystės produktai ir susiję produktai, vartotojams būtų tiekiami aukštos kokybės žuvininkystės produktai ir prisidedama prie socialinės ir ekonominės pakrančių žvejybos bendruomenių struktūros ES ir kitur;

6. mano, kad žvejyba pagal ES interesus ES ir kituose vandenyse ir ES rinkai skirti žvejybos produktai turėtų būti grindžiami tais pačiais ekologinio bei socialinio tvarumo ir skaidrumo standartais ir kad tie patys principai turėtų būti ginami ir reikalaujama jų laikytis trečiosiose šalyse, tiek dvišališkai tiek daugiašališkai; ir mano, kad išmetimo į jūrą draudimas pradėjus jį taikyti ES vandenyse turėtų būti taikomas toms pačioms rūšims, stebint TV stebėjimo sistemomis ir stebėtojams, ir įgyvendinamos tinkamos leidžiančios nukrypti nuostatos, kad būtų išvengta vietoje suvartojamų produktų kainos svyravimo;

7. primena SESV 208 straipsnyje nurodytą reikalavimą suderinti ES politiką su vystymosi tikslais; pažymi, kad šiai darnai užtikrinti reikia, kad ne tik pati Komisija, bet ir valstybių narių vyriausybės koordinuotų savo pačių vidaus veiklą ir kad būtų koordinuojama Komisijos ir konkrečių valstybių narių vyriausybių tarpusavio veikla;

8. primena, kad siekiant didesnio sprendimų nuoseklumo, į ES veiksmus turi būti įtraukti su prekybos, sveikatos apsaugos, užimtumo, kaimynystės, aplinkos, jūrų, užsienio politika susiję aspektai ir būtų įgyvendinta „Europa 2020“ strategija;

9. primena, kad IPOA pajėgumais (Tarptautiniame žvejybos pajėgumų valdymo plane) ES įsipareigojo ne vėliau kaip 2005 m. parengti ir įgyvendinti žvejybos pajėgumų valdymo sistemą; prašo, kad Komisija paaiškintų, kodėl atrodo, kad pajėgumų valdymo klausimu vykdo priešingą politiką – siūlo įšaldyti tam tikrų RFMO veiklą ir kartu panaikinti pagrindinius teisinius pajėgumų apribojimus ES laivynuose; prašo Komisijos skatinti dvišalius ir daugiašalius mechanizmus siekiant suderinti žvejybos pajėgumus su turimais ištekliais, kurie manoma, kad yra reikalingi tam, kad visi šiose srityse žvejojantys laivai išteklius naudotų tvariai;

10. mano, kad BŽP išorės aspekto tikslai ir principai turėtų būti įtvirtinti pagrindiniame reglamente;

Bendrosios nuostatos

11. pažymi, kad žuvininkystės susitarimų galiojimas ir naujų žvejybos galimybių ieškojimas trečiosiose šalyse turėtų būti žuvininkystės išorės politikos prioritetinis tikslas, pripažįstant, kad kai ES laivynas baigia darbą trečiosios šalies žvejybos vietoje, šios žvejybos galimybės paprastai perskirstomos kitiems laivynams, kuriems taikomi daug prastesni, negu reikalauja ir gina ES, saugojimo, valdymo ir tvarumo standartai;

12. ragina Komisiją tarptautiniuose forumuose, kuriuose dalyvauja ES, pritarti aiškiai apibrėžtiems ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tvarios žvejybos tarptautiniuose ir nacionalinėms jurisdikcijoms priklausančiuose vandenyse principams ir skubiai bei veiksmingai įgyvendinti forumuose priimtus sprendimus;

13. pabrėžia, kad ES turėtų parengti specialią žuvininkystės ir jūrų gyvųjų išteklių valdymo strategiją, apimančią visas neeuropines Viduržemio jūros pakrančių valstybes;

14. primygtinai ragina Komisiją toliau įgyvendinti pasaulinę ir daugiašalę darbotvarkę, kurios laikantis būtų skatinama tvari žvejyba ir jūrų sistemos biologinės įvairovės apsauga, o dialogas su šalimis, tokiomis kaip JAV, Japonija, Rusija ir Kinija bei trečiosios šalys, stipriai vykdančios žvejybos veiklą pasaulio vandenynuose, peraugtų į veiksmingą partnerystę siekiant spręsti esminius klausimus, pvz., neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos panaikinimo, jei reikia, per didelio žvejojimo bei laivynų pajėgumų sumažinimo ir tarptautinių vandenų kontrolės bei valdymo klausimus laikantis UNCLOS principų ir taikant kitas atitinkamas priemones;

15. primygtinai ragina Komisiją skatinti laikytis tarptautinės teisės aktų, pirmiausia Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), dalyvauti įgyvendinant TDO konvencijas ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi šių taisyklių; ragina Komisiją bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis visuose tinkamuose forumuose, ypač regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (RFMO);

16. mano, kad ES turėtų JT lygmeniu imtis iniciatyvos įsteigti pasaulinę ir atsekamą visų pagrindinių į tarptautinės prekybos rinką patenkančių žuvų rūšių laimikio dokumentavimo sistemą, pagrįstą vėliavos valstybės atsakomybės principu ir atitinkančią NNN reglamentą, kaip pagrindinę priemonę didinti atitiktį esamoms apsaugos ir valdymo priemonėms ir kovoti su NNN žvejyba, tokiu būdu skatinant atsakingą vartojimą;

17. ragina Komisiją drąsiau įgyvendinti reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 dėl NNN žvejybos, ypač dėl susitariančių RFMO šalių, kurios aktyviai nebendradarbiauja kuriant ir įgyvendinant svarbiausias kovos su NNN žvejyba priemones;

18. mano, kad Europos Sąjunga JT sistemoje turėtų būti aktyvesnė, kad būtų išsiaiškinta, kokiomis priemonėmis pasaulio bendruomenė gali patenkinti:

- poreikį taikyti platesnį regioninį požiūrį ir integruočiau valdyti pasaulinius vandenynus – gyvuosius jūrų išteklius ir kitus išteklius;

- taršą ir klimato kaitos poveikį vandenynams, įskaitant vertingų žydrųjų anglies dioksido absorbentų apsaugą ir atkūrimą, ir

- socialines normas ir darbo sąlygas;

19. atkreipia dėmesį į Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) vykstančių derybų dėl subsidijų drausmės žuvininkystės sektoriuje svarbą ir ragina ES aktyviau dalyvauti šiose diskusijose.

20. atkreipia dėmesį, kad būtina sukurti ekologiniu požiūriu tvarios, o socialiniu požiūriu teisingos kilmės žuvininkystės produktų skatinimo priemones ES ir už jos ribų;

21. atkreipia dėmesį, kad vienas iš BŽP išorės aspekto prioritetų turi būti tolimųjų reisų Europos laivyno ateities užtikrinimas, ypač kiek jis apima žvejybos teises, kurios būtų tų šalių, kuriose plaukioja, ekonominės ir socialinės plėtros pamatas;

Dvišaliai žvejybos susitarimai

22. mano, kad partnerių derybomis suderinti ir vienodomis sąlygomis įgyvendinami dvišaliai žvejybos susitarimai arba tausios žuvininkystės susitarimai (angl. SFA), kaip Komisija siūlo juos vadinti, turėtų būti grindžiami ES laivų vykdomu atsakingu ir tvariu išteklių naudojimu ir turėtų būti naudingi abiems šalims – trečioji šalis gautų ekonominių išteklių, techninių ir mokslinių žinių, pagalbą tobulinant žvejybos valdymą ir apskritai valdymą, tuo pat metu galėtų būti tęsiama žvejybos veikla, kuri yra svarbi socialiniu ir ekonominiu požiūriu ir yra šviežių ir konservuotų produktų tiekimo šaltinis ES ir kitų besivystančių šalių rinkoms;

23. ragina ES siekti kuo greičiau sudaryti su kaimyninėmis šalimis bendradarbiavimo tausios žuvininkystės srityje susitarimus, pagal kuriuos ES teiktų finansavimą ir techninę paramą formuojant darnesnę ir nuoseklesnę politiką, kad visuose bendruose jūrų baseinuose būtų taikoma suderinta ir tvari žuvininkystės politika, tokiu būdu padidėtų BŽP veiksmingumas visuose susijusiuose regionuose; šiuos susitarimus reikėtų sudaryti laikantis sąžiningo ir lygiateisio bendradarbiavimo principų, taip pat gerbiant žmogaus teises ir siekiant sąžiningai padalyti atsakomybę tarp Sąjungos ir atitinkamos šalies partnerės;

24. kad būtų pagerintas bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis ir bendrai naudojamų išteklių valdymas, ragina ES siekti sudaryti su šiomis šalimis bendradarbiavimo tausios žuvininkystės srityje susitarimus, kuriais būtų siekiama ne gauti žvejybos teises ES laivams, bet užtikrinti, kad ES teiktų finansavimą ir techninę paramą už tai, kad trečiojoje šalyje partnerėje būtų taikomos panašios tvaraus valdymo taisyklės, kokios taikomos Europos Sąjungoje;

25. primena, kad vertinant vadinamųjų tausios žuvininkystės susitarimų (SFA) poveikį svarbu tinkamai atskirti pagalbą, skiriamą žuvininkystės sektoriaus plėtrai trečiosiose šalyse, ir pagalbą, teikiamą mokant už žvejybos teises;

26. vis dėlto apgailestauja, kad ES dvišaliais susitarimais ne visada pasiekiama ši pirmiau minėta nauda ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Sutarties 349 straipsnį, reikia atlikti poveikio susijusiems atokiausiems regionams vertinimus, tačiau pripažįsta, kad nuo ankstesnės reformos daug kas pagerėjo; mano, kad susitarimų sėkmės pagrindas yra pagerintas mokslinių išteklių būklės vertinimas, vietos gyventojams teikiama nauda ir žvejybos valdymo stiprinimas;

27. palankiai vertina Komisijos ketinimą į ateities dvišalius susitarimus įtraukti keletą nuostatų – tai, jog reikia laikytis principo, kad išteklių, kurių perteklius, palyginti su pakrantės valstybės pajėgumais, yra moksliškai įrodytas, prieinamumas turi būti ribojamas atsižvelgiant į UNCLOS nuostatas; turi būti išsaugojamos žmonių teisės pagal tarptautinius susitarimus žmogaus teisių srityje; ir išimties sąlyga turi būti sugriežtinta ir visuose susitarimuose suformuluota vienodai, bet kuriuo atveju užtikrinant, kad būtų griežtai laikomasi demokratinių principų;

28. mano, kad ES dvišaliuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgiama ne tik į UNCLOS 62 straipsnį dėl perteklinių išteklių, bet taip pat į 69 ir 70 straipsnius dėl regione esančių priėjimo prie jūros neturinčių arba geografiniu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių valstybių teisių, ypač atsižvelgiant į vietos gyventojų mitybos ir socialinius bei ekonominius poreikius;

29. mano, kad žmogaus teisių sąlyga turi būti įgyvendinta be diskriminacijos ir privalo būti taikoma vienodai visose šalyse, ir ne tik žuvininkystės, bet ir prekybos susitarimams; mano, kad per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) reikia bausti šalis, kurios savo gamyboje vis dar nevykdo žmogaus teisių arba naudojasi vaikų darbu savo gamyklose, taip pat diskriminuoja moteris joms neatlyginant už darbą arba nepripažįstant jų veiklos bei jų ekonominio indėlio į žuvininkystės ir akvakultūros sektorių;

30. ragina esamuose arba naujuose susitarimuose įgyvendinti integruotąjį ekologinėmis sistemomis grįstą valdymą;

31. mano, kad ateityje įmonių įnašo didinimas žuvininkystės susitarimuose turi atitikti didesnę paties sektoriaus įtaką taisyklėms ir techninėms priemonėms, dėl kurių Komisija derasi šiuose susitarimuose;

32. mano, jog žvejybos leidimų reglamentą reikėtų iš dalies pakeisti, kad su ES vėliava plaukiojantys laivai, laikinai išregistruoti iš valstybės narės registro ir siekiantys ieškoti žvejybos galimybių kitur, neturėtų teisės 24 mėnesius naudotis SFA ir išsiregistruojant galiojančių protokolų teikiamomis žvejybos galimybėmis, jeigu jie vėliau vėl bus įregistruoti ES valstybės narės registre; mano, kad tai turėtų būti taikoma ir laikinam perregistravimui, kai žvejojama pagal RFMO susitarimus;

33. mano, kad dabar taikomą socialinę išlygą reikėtų sugriežtinti į ją įtraukiant pareigą laikytis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 188 konvencijos, TDO rekomendacijos Nr. 199 dėl darbo žuvininkystės sektoriuje ir aštuonių pagrindinių TDO konvencijų[8] ir užtikrina, kad ne ES gyvenančių, bet su ES vėliava plaukiojančiuose laivuose dirbančių įgulos narių darbo sąlygos būtų tokios pat kaip ES gyvenančių įgulos narių darbo sąlygos;

34. mano, kad tausios žuvininkystės susitarimais reikėtų prisidėti prie tvaraus trečiųjų šalių partnerių vystymosi ir remti vietos privatųjį sektorių, pirmiausia mažmeninę žuvininkystę ir MVĮ, šiuo tikslu ragina didinti vietos žvejų užimtumą ir plėtoti vietos tvaraus perdirbimo pramonę bei rinkos veiklą;

35. ragina Komisiją gauti išsamesnių ir patikimesnių duomenų iš pakrantės valstybės apie bendrą žvejybos mastą, įskaitant laimikius, jos vandenyse, tai yra reikalavimas išspręsti svarbią perviršiaus nustatymo užduotį ir užkirsti kelią išteklių pereikvojimui; pažymi, kad vykdant ES žvejybos ir vystimosi politiką galima skatinti pagerinti reikiamus pajėgumus pateikti tokią informaciją trečiosiose šalyse;

36. be to, ragina Komisiją skatinti didesnį skaidrumą nustatant žuvų išteklių naudojimo dydžius vandenyse, kurie priklauso pakrančių valstybių jurisdikcijai;

37. dar kartą patvirtina, kad, laikantis atsižvelgimo į įstorinę sąsają tarp pakrantės bendruomenių ir vandenų, kuriose jos nuo seno žvejojo, principo, ES laivai neturėtų konkuruoti su vietos žvejais dėl tų pačių išteklių arba vietos rinkose ir kad turėtų būti palengvintas vietos ES veiklos vykdytojų bendradarbiavimas, todėl pabrėžia, kad reikia tiksliai apskaičiuoti perteklių;

38. mano, jog ES turi labiau stengtis padėti trečiosioms šalims, su kuriomis ji derasi dėl dvišalių susitarimų – suteikti joms pakankamai duomenų ir informacijos, kad jos galėtų patikimai įvertinti išteklius, o suteikus Europos finansavimą mokslinių tyrimų laivui, plaukiojančiam regionuose, kuriuose veiklą vykdo ES laivai, būtų galima atlikti gerokai patikimesnes mokslines žuvų išteklių analizes, kurios yra būtina bet kokio SFA sąlyga;

39. prašo, kad skirtingų valstybių narių vykdomos mokslinių tyrimų kampanijos vietose, kuriose žvejoja ES laivynas, būtų kaip galima labiau skatinamos ir vykdomos bendradarbiaujant su susijusiomis pakrantės valstybėmis, taip pat suteikiant prieigą vietos mokslininkams; ragina, kad valstybės narės ir Komisija šiuo aspektu labiau bendradarbiautų ir būtų didinamas finansavimas siekiant kuo labiau išplėsti mokslinius tyrimus ES išorės vandenyse;

40. mano, kad kartu reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant gauti reikiamus duomenis iš trečiųjų šalių, su kuriomis ES yra sudariusi dvišalius žvejybos susitarimus, kad būtų galima įvertinti susitarimo veiksmingumą ir, ar vykdomos sąlygos, pvz., kad būtų teikiama nauda vietos gyventojams;

41. pabrėžia bendrų mokslinių grupių, atsakingų už geriausiais turimais duomenimis pagrįstų mokslinių nuomonių apie žuvininkystės išteklių būklę teikimą, svarbą siekiant išvengti peržvejojimo, atsižvelgiant į tai, kad žvejybos sektoriaus, ypač mėgėjiškos žvejybos, vaidmuo užtikrinant aprūpinimą maistu daugelyje besivystančių šalių yra itin svarbus; primygtinai ragina užtikrinti, kad tos grupės turėtų tinkamų finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių ir galėtų vykdyti savo užduotis bei dirbti kartu su RFMO;

42. ragina Komisiją, kad skatintų SFA apskritai stiprinti tikslinį mokslinį ir techninį bendradarbiavimą, taip pat padidinant jungtinių mokslinių komitetų vaidmenį; taip pat ragina, kad būtų stengiamasi pasiekti higieninių ir sanitarinių sąlygų suderinimą tarp ES ir trečiųjų šalių;

43. visiškai pritaria, kad finansinės kompensacijos už naudojimąsi žvejybos ištekliais būtų atsietos nuo sektorinės paramos vystymuisi; primygtinai teigia, kad laivų savininkai turėtų sumokėti sąžiningą, pagal rinką nustatytą išlaidų dalį, kai jos patiriamos įgyjant teisę naudotis žvejybos zonomis pagal dvišalį žuvininkystės susitarimą; prašo, kad būtų atlikta nuosekli laivų savininkų mokamos dalies už leidimo žvejybai suteikimą analizė, įskaitant potencialų laimikį ir veiklos išlaidas; mano, kad yra būtina labiau prižiūrėti, kaip teikiama sektoriaus parama, įskaitant galimybę sustabdyti išmokas, jeigu pakrantės valstybė neįvykdo įsipareigojimų;

44. primygtinai teigia, kad sektoriaus paramai skirtas finansinis paketas turi būti veiksmingesnis ir pasiekti daugiau bei geresnės kokybės rezultatų, ypatingą dėmesį skiriant moksliniams tyrimams, duomenų rinkimui ir žuvininkystės veiklos kontrolei bei valdymui;

45. ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal tausios žuvininkystės susitarimus teikiamai sektorinei paramai skiriamų asignavimų tikslas būtų remti administracinius ir mokslinius trečiųjų šalių pajėgumus ir teikti paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei stiprinti ES vystomojo bendradarbiavimo tikslus, ir kad ši parama būtų suderinta su nacionaliniu susitarimą pasirašiusios šalies plėtros planu; ragina, kad šie asignavimai nepakeistų bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, numatomo pagal kitus susitarimus ar priemones, o veikiau jį papildytų suderintu, skaidriu, veiksmingu ir tikslingesniu būdu;

46. ragina Komisiją derantis dėl SFA stengtis užtikrinti, kad pakrantės valstybė skirtų būtiniausią pagal SFA vystymuisi skirtos sektorinės paramos dalį projektams, kuriais siekiama, kad būtų pripažįstamas, remiamas ir įvairinamas moterų vaidmuo žuvininkystės sektoriuje, užtikrinant vienodo požiūrio ir moterų bei vyrų lygių galimybių principo taikymą, pirmiausia mokymui ir galimybėms gauti finansavimą bei paskolas;

47. mano, kad ateityje priimant tinkamus sprendimus reikia atsižvelgti į sektoriaus paramą plėtrai;

48. primygtinai reikalauja, kad Komisija atidžiai stebėtų dvišalių susitarimų įgyvendinimą, Parlamentui ir Tarybai būtų kasmet siunčiamos ataskaitos, o nepriklausomų išorės ekspertų atlikti vertinimai būtų laiku siunčiami teisės aktų leidėjams prieš derantis dėl naujų protokolų, kurie visi turėtų būti vieši, pagal atitinkamas duomenų apsaugos taisykles ir išversti bent į tris ES oficialias kalbas;

49. pabrėžia, kad Parlamentas turi būti tinkamai įtrauktas į pasiruošimo darbus ir derybų procesą ir ilgalaikį dvišalių susitarimų veikimo stebėjimą ir vertinimą pagal SESV nuostatas; primygtinai reikalauja, kad Parlamentas lygiomis teisėmis su Taryba pagal SESV 13 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 10 dalį turėtų būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais su ŽSPS susijusios procedūros etapais; primena savo įsitikinimą, kad Parlamentui turėtų atstovauti stebėtojai pagal žvejybos susitarimus numatyto Jungtinio komiteto posėdžiuose, ir primygtinai pabrėžia, kad šiuose posėdžiuose taip pat stebėtojų teisėmis turėtų dalyvauti pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant ir ES ir trečiųjų šalių žuvininkystės sektoriaus atstovus;

50. palaiko mokslinių auditų įgyvendinimą siekiant iš anksto įvertinti žuvų išteklius prieš derybas dėl susitarimų, ir ragina, kad trečioji šalis turėtų informuoti apie jos vandenyse plaukiojančių kitų šalių laivynų pastangas, kad šie tikslai būtų veiksmingi;

51. yra įsitikinęs, kad visiškas laimikių, išmokų ir sektorinės paramos įgyvendinimo skaidrumas bus atsakingos ir tausios žvejybos, grindžiamos geru valdymu ir kova su neteisingu ES paramos panaudojimu ir su korupcija, plėtros būtina priemonė;

52. taip pat pabrėžia, kad būtina gerinti skaidrumą derybų ir žvejybos susitarimų galiojimo metu, tiek ES, tiek trečiųjų šalių atžvilgiu;

53. ragina valstybes nares pakrančių valstybėms kasdien pranešti apie laimikius ir visapusiškai laikytis taisyklių, taikomų šalių partnerių vandenyse;

54. yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turėtų užtikrinti, jog derybos su trečiosiomis šalimis dėl naujų susitarimų arba dvišalių žuvininkystės susitarimų protokolų būtų pradedamos pakankamai anksti prieš nustojant galioti tokioms nuostatoms; šiuo atžvilgiu pabrėžia būtinybę užtikrinti ankstyvą Parlamento dalyvavimą, kad būtų galima išvengti laikinojo tokių nuostatų taikymo, dėl kurio atsiranda negrįžtamų padarinių, neatitinkančių nei ES, nei trečiosios šalies interesų;

55. mano, kad Europos žuvininkystės pramonė turėtų prisiimti didelę finansinę dalį sąnaudų, patiriamų įgyjant teisę naudoti ne ES žvejybos rajonus pagal dvišalį arba daugiašalį žuvininkystės susitarimą;

56. mano, kad derybas dėl ES dvišalių susitarimų, ypač susijusių su tunų žvejybos laivynu, ir jų įgyvendinimą reikėtų vertinti regioniniu požiūriu, o, kai taikytina, juose įtvirtintos sąlygos turėtų būti aiškiai susietos su atitinkamų RFMO valdymo priemonėmis ir veiklos rezultatais;

57. mano, kad būtina, regioniniu lygiu išreikšti Komisijai savo nuogąstavimus dėl akivaizdaus su jūreivių samdymu susijusių priemonių pasikeitimo, nes daugeliu atveju palaipsniui grįžtama prie netvarios įdarbinimo atsižvelgiant į pilietybę politikos, užuot įdarbinus AKR valstybių piliečius apskritai;

58. mano, kad reikėtų sudaryti dvišales konvencijas siekiant skatinti Sąjungos žuvininkystės investicijas tose šalyse, kuriose šiuo metu nėra partnerystės susitarimų ir nėra perteklinės žvejybos galimybių, ir taip siekti tausios žvejybos; be to, mano, kad šiais atvejais Europos vystymosi fondų ir dvišalių susitarimų fondų koordinavimas turėtų būti svarbiausias tikslas;

Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RFMO)

59. primygtinai ragina ES lyderiauti stiprinant RFMO, kad gerėtų jų veiklos rezultatai – nepriklausomos įstaigos turėtų jas apklausti, kaip joms pavyksta įgyvendinti tikslus, taip pat ragina ES užtikrinti, kad per šias apklausas pateiktos rekomendacijos būtų greitai ir visapusiškai įgyvendintos; primygtinai ragina ES imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad visose RFMO būtų įsteigtas veiksmingas atitikties komitetas, ir mano, kad tais atvejais, kai yra įrodyta, kad valstybės nesilaiko reikalavimų, turi būti taikomos atgrasančios, proporcingos ir nediskriminacinės sankcijos – mažinamos kvotos, leistinos žvejybos pastangos, pajėgumai ir kt.;

60. ragina Komisiją skirti didesnį finansavimą regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, kadangi joms tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

61. mano, kad ES turėtų stengtis patobulinti RFMO sprendimų priėmimo sistemą, siekdama išplėsti „mažiausio bendro vardiklio“ požiūrį, kurį galima pasiekti bendru susitarimu, taip pat pripažįstamas poreikis vykdyti diskusijas prieš balsuojant, jei nepriimamas bendras susitarimas; mano, kad reikia skatinti daugiamečius planus;

62. mano, kad Sąjunga turi geriau koordinuoti savo žuvininkystės ir plėtros politiką, taip pat dalyvauti ilgalaikiuose išsamiuose sisteminiuose dialoguose ir partnerystėse su kitomis vėliavos, rinkos ir pakrantės valstybėmis, kad galėtų visame pasaulyje gerinti žuvininkystės valdymą ir maisto saugą;

63. ragina Komisiją lyderiauti siekiant skatinti RFMO aprėptiems visa apimantį tinklą, kad visa žvejyba tarptautiniuose vandenyse būtų veiksmingai valdoma taikant ekosisteminį ir atsargumo požiūrį ir taip užtikrinant išteklių išsaugojimą; šiuo tikslu primena, kad rems naujų RFMO sukūrimą ten , kur jų nėra, ir padidins esamų RFMO kompetenciją arba persvarstys savo konvencijas;

64. pažymi, kad dėl klimato kaitos ir rūšių pasiskirstymo pokyčių atsiveria nauji žvejybos rajonai Arkties vandenyse; mano, kad ES turėtų imtis iniciatyvų užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų veiksmingai valdoma (kad ją valdytų esamos RFMO arba būtų sukurta nauja RFMO) ir šiuose vandenyse būtų užtikrintas tvarus išteklių valdymas ir apsauga; mano, kad žvejybą iš pradžių reikėtų apriboti, kad būtų galima moksliškai įvertinti Arkties vandenų išteklius ir nustatyti jiems tinkamą tvarią žuvininkystę;

65. pažymi, kad Juodosios jūros regionui būtų naudinga įsteigti naują RFMO, ir primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti ją įsteigti;

66. mano, kad RFMO privalo parengti valdymo sistemas, kurios leistų išteklius išlaikyti virš didžiausio galimo tausaus žvejybos laimikio lygio, užtikrinti teisingą ir sąžiningą jų paskirstymą pagal skaidrius ekologinius ir socialinius kriterijus ir pagal istorinį laimikį siekiant gauti žvejybos galimybių, kuriomis būtų tokiu būdu atsižvelgiama į besivystančių šalių teisėtas teises ir lūkesčius, taip pat į laivynų, kurie vykdo tvarią žvejybą šiuose vandenyse, lūkesčius, tuo pat metu užtikrinant, kad valdymo ir apsaugos priemones visapusiškai įgyvendintų visi nariai;

67. griežtai nepritaria, kad regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose ES skatintų perleidžiamosios žvejybos koncesijos sistemų taikymą; mano, kad kiekvienos teisėmis grindžiamos RFMO valdymo sistemos priėmimas neturėtų daryti žalos nuo žvejybos priklausomų bendruomenių pragyvenimui besivystančiose šalyse;

68. mano, kad dalyvaujant visoms susijusioms šalims nuo politikos formavimo iki jos taikymo, bus pasiektas geras valdymas;

69. prašo atlikti išsamią ES laivynų, turinčių leidimus žvejoti ne ES vandenyse, žvejybos pajėgumų analizę taikant patikimus laivų gebėjimo sugauti žuvis rodiklius, atsižvelgiant į technologijų pažangą ir remiantis 1999 m. FAO Techninės konsultacijos dėl žvejybos pajėgumų nustatymo rekomendacijomis[9]; mano, kad ES turėtų nustatyti, kuriose RFMO yra pajėgumų pertekliaus problemų ir užtikrinti laivyno pajėgumų įšaldymą ir suderinimą, ypatingą dėmesį skiriant pakrančių valstybių teisėms;

Kiti išorės aspekto elementai

70. mano, kad nors ES įmonių veikla užsienyje gali neapsiriboti BŽP išorės aspektu, prekybos veikla ir privatūs ES laivų savininkų ir trečiųjų šalių susitarimai, įskaitant tuos, kurie įgyvendinami pagal dvišalę bendradarbiavimo politiką, turi būti teisiškai vykdomi ir ginami, jeigu yra įgyvendinami laikantis tarptautinės teisės;

71. mano, kad Europos žuvininkystės investicijos užsienyje turėtų būti BŽP išorės aspekto trečiasis komponentas, kartu su žvejybos susitarimais ir RFMO ir kad BŽP privalo skatinti tvarias žuvininkystės investicijas užsienyje;

72. mano, kad BŽP turėtų skatinti įmonių socialinės atsakomybės strategijas, kad galėtų visiškai prisiimti mūsų socialinę atsakomybę atsižvelgiant į ES 2011–2014 m. strategiją dėl įmonių socialinės atsakomybės;

73. mano, kad valstybės narės Komisijai turėtų ir toliau teikti informaciją apie privačius ES laivų savininkų ir trečiųjų šalių susitarimus ir apie bendrą veiklą trečiosiose šalyse, įskaitant pagal šiuos susitarimus dirbančių ir bendrą veiklą vykdančių laivų numerį, tipą ir jų laimikius, ir kad ši informacija turėtų būti skelbiama viešai pagal asmens duomenų ir su prekyba susijusių duomenų apsaugos taisykles, kaip nustatyta žvejybos leidimų reglamente;

74. ragina ES propaguoti visuotinę ir daugiašalę darbotvarkę, apimančią atsakomybę vystant tausią žuvininkystę;

75. ragina Komisiją ir valstybes nares rimtai apsvarstyti metodus, kaip kurti dideles paskatas, kad su ES vėliava plaukiojantys laivai išliktų užregistruoti ES registre, jeigu jų neplanuojama įregistruoti valstybėse, turinčiose gerą reputaciją visose atitinkamose RFMO; mano, kad geriausias būdas tai pasiekti yra užtikrinti, kad vyksta teisėta su ES vėliava plaukiojančių laivų ir laivų, plaukiojančių su trečiųjų laivų vėliavomis, konkurencija, iš trečiųjų šalių reikalaujant tų pačių ekologiško ir socialinio tvarumo standartų, tiek dvišališkai tiek daugiašališkai;

76. reiškia nepasitenkinimą, kad Komisija į ES NNN sąrašą įtraukė tik tuos į jį įtrauktinus laivus, kuriuos pasiūlė RFMO, o kitų neįtraukė ir nepasiūlė taikyti nebendradarbiaujančių šalių sąrašo, nors NNN reglamentas galioja jau daugiau kaip dvejus metus ir ragina kuo skubiau tai padaryti; pabrėžia, kad būtina siekti svarbiausių partnerių paramos norint panaikinti NNN žvejybą visuose vandenynuose;

77. primygtinai reikalauja, kad trečiosioms šalims laivų fitosanitarinius sertifikatus, kuriuos turint žuvininkystės produktus galima eksportuoti į ES, išduotų ne trečiosios šalys, bet Komisija;

78. mano, kad turi būti atnaujinta direktyva dėl valstybės pagalbos žuvininkystės sektoriui, siekiant padidinti konkurencingumą ir užkirsti kelią išorės vandenų žvejybos laivų ir kitų jūrų sektorių diskriminacijai;

79. primena, kad reikia diferencijuotai nustatyti didžiausią ES išorės laivyno pajėgumų ribą veikiant kartu su RFMO, taip pat atsižvelgti į diferencijuotą padėtį, kurioje veikia šis laivyno segmentas;

80. mano, kad ir tolimųjų reisų Sąjungos žvejybos laivų, plaukiojančių ne ES išskirtinėse ekonominėse zonose, žvejybai turėtų būti skiriamas toks pats dėmesys mokesčių ir darbo atžvilgiu, kaip ir prekybos laivynams, plaukiojantiems su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis, kurie nevykdo kabotažo darbų tarp ES uostų;

81. ragina bankus ir kitas skolinimo įstaigas prieš suteikiant galimybę gauti kapitalo numatyti pareigą atlikti ekonominio, socialinio ir ekologinio veiklos tvarumo įvertinimus, o ne vien atsižvelgti į trumpalaikį pelningumą;

82. mano, kad įgyvendinant ES prekybos politiką taip pat turėtų būti prisidedama prie tvarios žvejybos visame pasaulyje ir tuo tikslu, remiantis lengvatinės prekybos susitarimais, turėtų būti skatinama laikytis atitinkamų tarptautinių žuvininkystės valdymo konvencijų ir susitarimų;

83. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose būtų skatinama sąžininga, skaidri ir tvari prekyba žuvimi;

84. mano, kad taip pat reikia numatyti skatinimo priemones, kad trečiosios šalys, kurios nesivadovauja ES standartais, perimtų gerąją patirtį ir, kur taikoma, nustatyti prekybos priemones, pvz., uždrausti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos produktų importą, priemones dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų, gautų nesilaikant žmogaus teisių, Jungtinių Tautų konvencijų dėl darbo ir laivybos;

85. ragina Komisiją skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su NNN žvejyba, apsvarstant, ar naudingas kitų tokių dviejų šalių kaip JAV ir Japonija, kurios kartu su ES yra svarbiausios pasaulio žuvininkystės rinkos, dalyvavimas, kad vienas iš būdų tai išspręsti būtų vienintelio identifikavimo numerio, kuris užtikrintų visiškai skaidrų produkto atsekamumą taikymas visiems laivams;

86. pabrėžia, kad šaliai partnerei padarius rimtą ir sistemingą RFMO tikslų ar bet kokių kitų tarptautinių susitarimų, kurių viena iš šalių yra ES, susijusių su žuvų išteklių apsauga ir valdymu, pažeidimą gali prireikti laikinai panaikinti lengvatinius muitų tarifus; ragina Komisiją reguliariai Parlamentui pranešti apie tai, kaip įgyvendinamos su žuvų apsauga ir valdymu susijusios nuostatos, numatytos jos pasiūlyme dėl atnaujintos bendrųjų lengvatinių muitų tarifų sistemos;

87. mano, kad ES turi užtikrinti, kad vykdant tarptautinę prekybą importuoti produktai atitiktų tokias taisykles ir normas, kokios taikomos ES produktams;

88. ragina Komisiją užtikrinti, kad trečiųjų šalių žuvis ir žuvininkystės produktai atitiktų vienodas sanitarines bei higienos sąlygas ir būtų pagaminti taikant tvarios žvejybos principą, ir tokiu būdu sudaryti vienodas ES ir ne ES šalių žuvininkystės sąlygas;

89. ragina Komisiją toliau paprastinti ES politiką, susijusią su plėtros, prekybos ir žuvininkystės politikos tikslais;

90. primygtinai reikalauja, kad prieš sudarant daugiašalius prekybos susitarimus, dėl kurių derasi ES:

– trečiosiose šalyse ir ES valstybėse narėse būtų atlikti poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimai atsižvelgiant į išteklių pereikvojimo pavojų, taip pat būtų atsižvelgta į ankstesniais susitarimais sukurtus tinklus,

– laikomasi kilmės taisyklių,

– susitarimuose būtų reikalaujama užtikrinti produkto atsekamumą siekiant įsitikinti, ar jis yra teisėtos ir tvarios žvejybos rezultatas,

– susitarimais nebūtų kliudoma įgyvendinti NNN reglamentą ar kitas BŽP nuostatas,

– į susitarimus būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų prekiaujama tik iš tinkamai valdomų žuvininkystės išteklių kilusiais žuvininkystės produktais,

– susitarimais nebūtų gausinama prekyba, nes tada būtų pereikvojami ir mažinami ištekliai,

– būtų užtikrinama, kad netvariai sužvejoti produktai nepateks į ES rinką,

– į susitarimus būtų įtrauktos finansinės paramos mokėjimo nutraukimo ir peržiūros nuostatos, taip pat nuostatos dėl protokolo įgyvendinimo sustabdymo, jei bus pažeisti esminiai ir pamatiniai žmogaus teisių principai, kaip numatyta, pvz., Kotonu susitarimo 9 straipsnyje, arba jei būtų nesilaikoma TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe,

91. primena, kad daugeliui ES prekybos partnerių taikomi skirtingi teisės aktai, todėl kilmės taisyklių ir jų telkimo klausimas yra ginčytina ir opi problema vedant prekybos derybas; todėl ragina Europos Komisiją šiam klausimui skirti išskirtinį dėmesį ir derėtis dėl suderintų sprendimų, dėl kurių ES žuvininkystės sektorių atstovams nebūtų sudaromos nepalankios sąlygos;

92. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl su prekyba susijusių priemonių, kaip antai importo apribojimų žuvims ir žuvies produktams, kurie turi būti taikomi šalims, kuriose leidžiama netausi žvejyba, užtikrinant, kad jos laikytųsi PPO taisyklių;

93. primygtinai ragina ES parengti ir įgyvendinti vandenynų ir jūrų regionams skirtas strategijas, pirmiausia skirtas tiems regionams, kuriuose tvarią žvejybą galima užtikrinti tik tarptautiniu bendradarbiavimu;

94. džiaugiasi, kad žvejybos laivai kaip pažeidžiami laivai buvo įtraukti į operaciją ATLANTA, ir ragina toliau remti bei saugoti ES laivyno veiklą;

95. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL L 286, 2008 10 29, p. 1.
[2] OL L 286, 2008 10 29, p. 33.
[3] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0516.
[4] OL C 348E, 2010 12 21, p. 15.
[5] OL C 351E, 2011 12 02, p. 119.
[6] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0232.
[7] Priimti tekstai: P7_TA (2011)0573.
[8] 1930 m. Priverstinio darbo konvencijos (Nr. 29), 1948 m. Asociacijø laisvës ir teisës jungtis á organizacijas gynimo konvencijos (Nr. 87), 1949 m. Teisës jungtis á organizacijas ir vesti kolektyvines derybas konvencijos (Nr. 98), 1951 m. Vienodo atlyginimo konvencijos (Nr. 100), 1957 m. Priverstinio darbo panaikinimo konvencijos (Nr. 105), 1958 m. Kovos su diskriminacija (uþimtumo ir profesinës veiklos) konvencijos (Nr. 111), 1973 m. Minimalaus amþiaus konvencijos (Nr. 138), 1999 m. Nepriimtino vaikø darbo uþdraudimo konvencijos (Nr. 182);
[9] ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/007/x4874e/x4874e00.pdf.

AIŠKINAMOJI DALIS

BŽP išorės aspektas sudėtingas ir painus. Į išsamų aprašą reikėtų įtraukti:

· kitur sugautas žuvis, importuojamas į ES maistui;

· ES laivų arba ES interesais sugautas žuvis ne ES vandenyse, nesvarbu, kokia jų galutinė paskirties vieta;

· ES vandenyse sugautas ir eksportuotas žuvis;

· ES vandenyse sugautas žuvis, kurios buvo apdorotos trečiojoje šalyje prieš jas suvartojant ES.

Tokios milžiniškos temos neįmanoma tinkamai apsvarstyti viename pranešime. Prieš šį pranešimą paskelbtame darbo dokumente[1] aprašytos kai kurios minėtosios veiklos rūšys ir keliami klausimai, ar jos turėtų būti reguliuojamos ir kaip jos turėtų būti reguliuojamos siekiant užtikrinti, kad visi ES žvejybos interesų aspektai būtų įgyvendinami tinkamai ir teisėtai. Atitinkamos problemos matyti iš trijų pavyzdžių, apimančių skirtingas valstybes nares.

Viena asociacija, Cluster, jungia 118 bendrovių ir eksploatuoja 321 žvejybos laivą, plaukiojantį su 24 skirtingomis vėliavomis, įskaitant keletą, su kurių valstybėmis ES pastaruoju metu arba labai neseniai yra sudariusi dvišalius susitarimus. Laimikiai siekia maždaug 450 000 mt per metus ir jais daugiausia aprūpinama ES rinka.

Orthongel grupės įmonėms priklausanti ir Majotės registre įregistruota grupė gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, plaukiojančių su Prancūzijos vėliava, yra sudariusi privatų susitarimą su Madagaskaru vykdyti veiklą jo vandenyse.

Grupė su Lietuvos vėliava plaukiojančių tralerių žvejoja smulkias pelagines žuvis Senegale, šalyje, su kuria ES vis dar turi dvišalį susitarimą, nors jis negalioja, nes protokolas neatnaujintas.

Visa tai – ES politikos išorės aspekto dalis, tačiau jai taikomos ne visos BŽP išorės aspekto nuostatos ir faktiškai ji patenka į „pilkąją“ ES kompetencijos zoną. Kyla klausimas, kaip šią praktiką įtraukti į BŽP, jeigu kapitalas yra iš Europos, o rinka irgi yra Europoje.

Dar vienas svarbus dalykas – dabartinis ir būsimas ES, kaip pasaulinio masto žuvininkystės veikėjos, vaidmuo. ES šiuo metu tebėra didžiausia pasaulio rinka, turi vieną iš didžiausių laivynų, plaukiojančių su jos vėliavomis, ir dažniausia patenka į daugiausiai žvejojančių regionų trejetuką. Nepaisant to, greitai plėtojamos naujos besivystančių šalių rinkos, ypač Azijoje, o žvejybą plečia daug šalių, tarp kurių pirmauja irgi Azijos šalys. Atrodo, jog daugelis jų nevykdo savo, kaip vėliavos, uosto ir rinkos valstybių, pareigų arba netgi nesilaiko pagrindinių žmogaus teisių ir taip sukuria nuožmią, netgi neatremiamą konkurenciją.

ES darytų baisią klaidą, jeigu stengtųsi nukonkuruoti šias šalis keldama mažiausias sąlygas. Vienintelis sprendimas ES ir Europos žvejybos pramonei – konkuruoti užtikrinant geresnį ekologinį ir socialinį žvejybos valdymo tvarumą, griežtai laikantis tarptautinių susitarimų ir reguliuojant rinką.

Kadangi šie klausimai išnagrinėti darbo dokumente, pranešime daugiausia dėmesio bus skiriama dviem temoms, vyravusioms Komisijos komunikate – dvišaliams susitarimams su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliams susitarimams, apimantiems regionines žuvininkystės valdymo organizacijas, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo temai.

Pagrindinis už ES ribų vykdomos ES veiklos principas turėtų būti toks: veikla turėtų būti vykdoma vadovaujantis tais pačiais standartais, kokie taikomi veiklos vykdytojams, veikiantiems Europos Sąjungoje. Panašiai, jeigu RFMO savo teritorijoje veiklą vykdantiems ES laivams taiko aukštesnį standartą negu taikomas pagal BŽP, tada tie aukštesni standartai turėtų būti bendrai įtraukti į BŽP.

Dvišaliai žvejybos susitarimai

Atrodo, kad kiekvieną kartą, kai BŽP reformuojama, dvišaliams susitarimams suteikiamas naujas pavadinimas. Dabar Komisija pageidauja juos vadinti tausios žuvininkystės susitarimais (angl. SFA). ES šiuo metu turi 20 susitarimų su 12 galiojančių protokolų, kurių vertė apie 150 mln. EUR.

Savo komunikate Komisija pateikė ne vieną gerą pasiūlymą, kaip tobulinti susitarimus – šiems pasiūlymams Parlamentas turėtų pritarti. Kai kurie iš šių pakeitimų įtraukti į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (toliau – pagrindinis reglamentas)[2]. Neseniai Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl susitarimo su Mauritanija[3], kuriai plačiai pritarta, taip pat išsamiai išdėstomas Parlamento požiūris į susitarimus.

Viena iš svarbiausių SFA sudarymo su trečiąja šalimi sąlygų, jeigu norima, kad susitarimas pateisintų savo vardą – bet kokios žvejybos galimybės turėtų būti ne didesnės negu moksliškai pagrįstas „perteklius“ – žuvų kiekis, kurio nebepajėgia sužvejoti pakrantės valstybė. Dabar vis labiau konkuruojama dėl nykstančio pertekliaus ir kai kurios tolimųjų vandenų žvejybos šalys naudoja abejotiną taktiką. Sklando daug gandų apie korupciją ir nutylimais klausimais grindžiamą požiūrį į derybas, kai neatsižvelgiama į žvejybos tvarumo, žmogaus teisių laikymosi ir kitus panašius aspektus. ES turi tvirtai derėtis, kad teisėtą perteklių gautų už sąžiningą kainą, kartu teikdama paramą pakrantės valstybės vystymuisi. Komisija turėtų toliau stengtis iš trečiosios šalies gauti aiškią informaciją apie bendras žvejybos pastangas jų išteklių atžvilgiu, įskaitant nacionalinių laivynų (naudojančių tradicinius žvejybos įrankius ir pramoninių) ir kitų trečiųjų šalių laivynų žvejybos pastangas – taip būtų laikomasi vadinamosios skaidrumo sąlygos.

Komisija siūlo kompensacijas už žvejybos pastangas atsieti nuo sektorinės pagalbos vystymuisi ir Parlamentas turėtų šiam siūlymui pritarti. Priešingu atveju pakrančių valstybėms gali kilti pagunda siūlyti kuo daugiau žuvų išteklių, kad jos gautų kuo daugiau papildomos sektorinės paramos. Šiuos du dalykus atsiejus vieną nuo kito tampa įmanoma sektorinę paramą suderinti su tikraisiais šalies poreikiais ir galbūt ją padidinti net ir tuo atveju, kai žvejybos galimybės mažėja. Be to, laivų savininkai turėtų vis daugiau prisidėti prie kompensavimo už žvejybos galimybių dedamąją, tačiau sektorinės paramos dedamoji turi likti ES reikalas, nes pagalba vystymuisi – ne privataus sektoriaus pareiga.

Kadangi dideles pinigų sumas planuojama skirti sektorinei paramai trečiosiose šalyse, dėl kurios bus išsamiai deramasi pagal kiekvieną protokolą, ES turi sugebėti užtikrinti, kad lėšos būtų išleistos tinkamai ir padėtų siekti tikslų. Į SFA turi būti įtrauktos nuostatos, kaip atidžiai stebėti sektorinės paramos projektų įgyvendinimą ir kraštutiniu atveju sustabdyti šias išmokas, jeigu trečioji šalis aiškiai ir ne kartą parodo, kad nesugeba pasiekti rezultatų.

Panašiai ir įvairūs ES finansuotojai šalyse, su kuriomis deramasi dėl SFA, turi daug ir aktyviau bendradarbiauti. Nelygu, kokia šalis, lėšos vystymuisi gali būti skiriamos pagal SFA, iš Europos plėtros fondo arba pagal valstybių narių nacionalines pagalbos programas. Tai gali lemti veiksmų dubliavimąsi arba, dar blogiau, programų tikslai gali būti skirtingi arba vienas kitam priešingi. Komisija turi gerinti savo vidaus – generalinių direktoratų – veiklos koordinavimą ir jos koordinavimą su valstybėmis narėmis. Pagalba žvejybos vystymuisi šalyse, su kuriomis ES yra sudariusi dvišalius susitarimus, vis tiek turi būti įmanoma, nes sektorinės paramos programomis šiose šalyse negalima patenkinti visų poreikių.

Daugelį metų dvišaliuose susitarimuose buvo numatyta išimties sąlyga, kad su tomis šalimis, su kuriomis ES turi dvišalį susitarimą, nebūtų galima sudaryti privačių susitarimų, tačiau tiksli šios sąlygos formuluotė kiekviename susitarime vis kitokia. Ši sąlyga yra būtinas SFA ramstis ir ji turėtų būti ne tik išlaikyta, bet ir standartizuota. Su ja susijusi sąvoka, kurią Komisija vadina „perregistravimu kitoje šalyje siekiant piktnaudžiauti“ – ši praktika aptariama darbo dokumente ir ji turėtų būti draudžiama.

Pagrindiniame reglamente siūlomas išmetimo į jūrą draudimas būtų taikomas ir tam tikroms rūšims, ES laivų sugaunamoms ne ES vandenyse. Bet kuris ir ES vandenyse, ir už jų ribų taikytinas draudimas turi būti papildytas atrankumo gerinimo programomis, kad būtų sugaunama mažiau nepageidaujamų žuvų ir jos nebūtų pateiktos rinkai.

Nors ir tiesa, kad apie ES dvišalių susitarimų tinklą informacijos daugiau negu apie kitų tolimųjų vandenų žvejų susitarimus, daug informacijos vis dar neįmanoma gauti. ES turėtų paskelbti kiekvieno SFA vertinimo susitarimus, o duomenys apie laimikius, sugautus juos taikant, ir apie leidimus ten žvejoti turinčius laivus turėtų būti vieši.

Komisija siūlo, kad dvišalių susitarimų sudarymo ir tolesnio taikymo sąlyga turėtų būti pareiga laikytis žmogaus teisių. Tam reikia aiškiai pritarti.

Nors Komisija to ir nemini, tačiau keliuose ankstesniuose susitarimuose numatyta socialinė išlyga turėtų būti įtraukta ir į kitus susitarimus ir sugriežtinta.

Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos

Kaip minėta įvade, konkurencija dėl žuvų išteklių tampa vis nuožmesnė. Turimų išteklių (laimikių ar žvejybos pastangų kvotų) paskirstymo klausimu diskutuoja daugelis RFMO, o savo dalies reikalauja vis daugiau rinkos dalyvių. Pavyzdžiui, Indijos vandenyno tunų komisijoje (angl. IOTC) pradėtas procesas, per kurį stengiamasi apibrėžti, kas turi teisę į kokį kiekį ir pagal kokius istorinius duomenis ir kriterijus[4].

Skubiai reikia patvirtinti naujas, sąžiningas ir teisingas išteklių paskirstymo RFMO nariams sistemas, grindžiamas skaidriais ekologiniais ir socialiniais paskirstymo kriterijais, kartu užtikrinant, kad būtų veiksmingai įgyvendintos ir visų rinkos dalyvių vykdomos valdymo ir apsaugos priemonės.

Žvejybos pajėgumų klausimas tiesiogiai susijęs su diskusijomis dėl paskirstymo. Nors ES nenori spręsti perteklinių pajėgumų klausimo savo vandenyse, ji nuolat kelia šį klausimą RFMO, ypač dėl tunų žvejybos, ragindama įšaldyti pajėgumus, kol bus patvirtinta paskirstymo sistema.

Verta priminti, kad 1999 m. birželio mėn. FAO patvirtino Tarptautinį žvejybos pajėgumų valdymo planą (toliau – IPOA pajėgumai)[5], kurio svarbiausias tikslas – kad „valstybės ir regioninės žvejybos organizacijos visame pasaulyje, pageidautina, iki 2003 m., bet ne vėliau kaip iki 2005 m. įdiegtų veiksmingą, teisingą ir skaidrų žvejybos pajėgumų valdymą“. Jame pateikta nuoroda į FAO elgesio kodekso 5 straipsnį, kuriame numatyta „stiprinti besivystančių šalių gebėjimus plėtoti savo žvejybą ir dalyvauti žvejyboje tarptautiniuose vandenyse laikantis savo teisėtų teisių ir pareigų pagal tarptautinę teisę“. Jame taip pat raginama „nedelsiant imtis veiksmų dėl pagrindinių tarpvalstybinių, tarp įvairių zonų migruojančių bei toli migruojančių žuvų rūšių žvejybos bei žvejybos tarptautiniuose vandenyse, kurios atžvilgiu reikia imtis skubių priemonių“.

Komisija siūlo šiuos teisių į išteklius klausimus, kurių pobūdis yra giliai politinis, išspręsti taikant teisėmis grindžiamo valdymo sistemą. Nors dokumente aiškiai nenurodyta, galima suprasti, kad kalbama apie sistemą, panašią į ES žvejybai siūlomas perleidžiamąsias žvejybos koncesijas. Jeigu toks rinka grindžiamas metodas būtų taikomas, pvz., RFMO, jis pakenktų pirmiau išdėstytoms besivystančių šalių teisėms. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą susirūpinimą dėl būsimų žvejybos tendencijų, netgi nėra aišku, ar pagal tokią sistemą ES ilgainiui gautų solidžių žvejybos teisių.

ES turi pirmoji daryti spaudimą, kad esamų RFMO veikla būtų veiksmingesnė, o jų veiklos aprėptis būtų platesnė ir galiausiai būtų reglamentuojama visa žvejyba tarptautiniuose vandenyse. Kaip matyti iš Šiaurės Rytų Atlanto skumbrių (o prieš tai – šiaurinių žydrųjų merlangų) atvejų, skubiai reikia parengti veiksmingas sistemas, kaip valdyti žvejybą kartu su mūsų kaimynais.

Tiesioginis žvejybos valdymo per RFMO tikslas turėtų būti: išlaikyti žuvų išteklius didesnius, negu reikia norint, kad susidarytų didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis (kurį Komisija siūlo taikyti ES žvejybai), ir taikyti ekosisteminį požiūrį į valdymą. Be to, žvejybos valdymas per RFMO turi būti grindžiamas vėliavos valstybės atsakomybės principu – jis neturi būti perduotas laivą išsinuomojusių subjektų valstybėms arba kitoms valstybėms.

Kelios idėjos pasiūlytos 2011 m. lapkričio 17 d. Parlamento rezoliucijoje dėl kovos su neteisėta žvejyba pasauliniu mastu. ES vaidmuo. Papildomos priemonės, kurias reikėtų apsvarstyti:

· parengti ir pradėti taikyti nediskriminacines sankcijas, jei susitariančiosios šalys akivaizdžiai nesilaiko reikalavimų ar nesistengia dalyvauti politiniu lygmeniu;

· regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose parengti valdymo sistemas, pritaikytas naudojant tradicinius žvejybos įrankius vykdomai žvejybai, kad jos, nepaisant menkų duomenų apie istorinius laimikius, irgi būtų įtrauktos, taip pat ugdyti besivystančių šalių gebėjimą plėtoti žvejybą, įskaitant žvejybą tarptautiniuose vandenyse;

· teisingai paskirstyti žvejybos teises ne vien pagal istorinius laimikius, bet ir pagal ekologinius, mokslinius, socialinius ir reikalavimų laikymosi kriterijus (kaip ES siūlo Indijos vandenyno tunų komisijoje);

· laivynų pajėgumus nustatyti ir valdyti ne vien pagal tonažą ir variklių galią.

Apibendrinant pasakytina, kad Komisijos komunikate yra ir gerų idėjų, ir vienas ar du nepriimtini siūlymai (išorės aspektu skatinti turtinių teisių sistemą). Atmetęs šiuos nepriimtinus siūlymus, Parlamentas turėtų pritarti Komisijos komunikatui, tačiau sugriežtinti ir išplėsti siūlomus išorės aspekto veiksmus. Būtinieji to aspekto elementai turėtų būti įtraukti į pagrindinį reglamentą.

[1] PE478.693
[2] COM(2011) 0425.
[3] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0232.
[4] http://www.iotc.org/files/proceedings/2011/tcac/IOTC-2011-SS4-R[E].pdf
[5] http://www.fao.org/DOCREP/006/X3170E/X3170E00.HTM

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (28.3.2012)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto
(2011/2318(INI))

Nuomonės referentas: Maurice Ponga

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina Komisiją ir besivystančias šalis, atsižvelgiant į tarpvalstybinį žuvininkystės aspektą ir kai kurių rūšių migraciją, laikytis regioninio požiūrio į žuvų apsaugą ir žuvininkystę;

2. primena SESV 208 straipsnyje nurodytą reikalavimą suderinti ES politiką su vystymosi tikslais;

3. ragina Komisiją užtikrinti, kad besivystančios šalys, su kuriomis sudaryti tausios žuvininkystės susitarimai, atsižvelgtų į esminius ir pagrindinius žmogaus teisių ir demokratinių principų aspektus, kaip numatyta Kotonu susitarimo 9 straipsnyje;

4. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti naujus tausios žuvininkystės susitarimus siekiant skatinti išteklių apsaugą, tvarią aplinką, gerą valdymą, taip pat sektorinės paramos šalyse partnerėse veiksmingumą sugriežtinant sąlygas;

5. ragina Komisiją užtikrinti, kad tausios žuvininkystės susitarimai, kuriuos Sąjunga pasirašė su besivystančiomis šalimis, būtų paremti tikra partneryste, kai už teisę naudotis žuvininkystės ištekliais mokama kaina tinkamai kompensuojama šių išteklių vertė; be to, pakartoja Regioninės konsultacinės tarybos tolimosios žvejybos srityje (LDRAC) prašymą atskirti Sąjungos tolimosios žvejybos laivynų patiriamas išlaidas, susijusias su teise naudotis žuvininkystės ištekliais, – šias išlaidas padengs laivų savininkai – ir paramai vystymuisi skiriamas lėšas;

6. mano, kad Europos žvejybos laivynai besivystančių šalių vandenyse, numatytuose tausios žuvininkystės susitarimuose, turėtų žvejoti perteklinius išteklius, kurių negali sužvejoti vietos žvejybos laivynai, – šiems žvejojamiems vietos ištekliams turi būti taikomas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 70 straipsnis, kuriame nurodoma, kad žvejojami ištekliai taip pat apima pakrantės valstybių, kurios dėl savo geografinės padėties yra priklausomos nuo kitų valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvųjų išteklių eksploatavimo tame subregione ar regione, žvejojamus išteklius;

7. pabrėžia bendrų mokslinių grupių, atsakingų už geriausiais turimais duomenimis pagrįstų mokslinių nuomonių apie žuvininkystės išteklių būklę teikimą, svarbą siekiant išvengti peržvejojimo, atsižvelgiant į tai, kad žvejybos sektoriaus, ypač mėgėjiškos žvejybos, vaidmuo užtikrinant aprūpinimą maistu daugelyje besivystančių šalių yra itin svarbus; primygtinai ragina užtikrinti, kad tos grupės turėtų tinkamų finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių ir galėtų vykdyti savo užduotis bei dirbti kartu su regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis;

8. pageidautų, kad įgyvendinant tausios žuvininkystės susitarimus būtų pagerinta besivystančių šalių integracija į pasaulio ekonomiką, skatinamos investicijos užtikrinant, kad nebūtų prisidedama prie peržvejojimo ar konkurencijos su vietos bendruomenėmis, kurių pragyvenimo šaltinis – žuvininkystė, būtų skatinama vietos privataus sektoriaus plėtra, visų pirma mažos įmonės ir nedidelio masto žvejyba, įdarbinant vietos jūrininkus, vykdant iškrovimą į krantą ir remiant perdirbimo pramonės plėtrą ir prekybos veiklą;

9. ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal tausios žuvininkystės susitarimus teikiamai sektorinei paramai skiriamų asignavimų tikslas būtų remti administracinius ir mokslinius trečiųjų šalių pajėgumus ir teikti paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei stiprinti ES vystomojo bendradarbiavimo tikslus, ir kad ši parama būtų suderinta su nacionaliniu susitarimą pasirašiusios šalies plėtros planu; ragina, kad šie asignavimai nepakeistų bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, numatomo pagal kitus susitarimus ar priemones, o veikiau jį papildytų suderintu, skaidriu, veiksmingu ir tikslingesniu būdu;

10. ragina Komisiją į būsimus tausios žuvininkystės susitarimus įtraukti valdymo sąlygą, pagal kurią pripažįstamos ne tik besivystančių šalių teisės tvariai vystyti vietos žuvininkystės sektorių, bet ir gero valdymo, skaidrumo bei kovos su korupcija principai;

11. pabrėžia bendrų komitetų svarbą siekiant tinkamai įgyvendinti tausios žuvininkystės susitarimus ir ragina užtikrinti, kad šiuose komitetuose dalyvautų žuvininkystės sektoriaus atstovai ir besivystančių šalių bei ES parlamentų nariai siekiant didinti skaidrumą ir prisidėti prie gero valdymo pagal tausios žuvininkystės susitarimus;

12. ragina Komisiją ir šalis partneres labiau įtraukti vietos bendruomenes ir pilietinę visuomenę į diskusijas, susijusias su tausios žuvininkystės susitarimais, taip pat taikant įgyvendinimo ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas skaidrumas, atsakomybė ir geras valdymas;

13. ragina Komisiją skatinti trečiąsias šalis partneres rinkti ir skelbti visą tinkamą informaciją apie jų vandenyse vykdomą žvejybos veiklą, jeigu tokios informacijos nėra;

14. ragina Komisiją skirti didesnį finansavimą regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, kadangi joms tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

15. ragina Komisiją nuolat skelbti poveikio vertinimus, kuriais paremti tausios žuvininkystės susitarimai ir jų protokolai, taip pat šių susitarimų įgyvendinimo ataskaitas, įskaitant mokslinį žuvų išteklių įvertinimą; taip pat ragina Komisiją skatinti didesnį skaidrumą nustatant žuvų išteklių naudojimo dydžius vandenyse, kurie priklauso pakrančių valstybių jurisdikcijai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.3.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Michael Cashman, Ricardo Cortés Lastra, Corina Creţu, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Grèze, Filip Kaczmarek, Franziska Keller, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Enrique Guerrero Salom, Edvard Kožušník, Cristian Dan Preda, Patrizia Toia

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (26.4.2012)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto
(2011/2318(INI))

Nuomonės referentė: Josefa Andrés Barea

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia bendros žuvininkystės politikos (BŽP) išorės aspekto svarbą; mano, kad ES, kaip vienas iš didžiausių žuvininkystės sektoriaus subjektų ir viena didžiausių žuvies importo rinkų, privalo ir gali aktyviai skatinti kaupti gerąją patirtį žuvininkystės valdymo srityje, visų pirma siekdama apsaugoti smulkiųjų žvejų pragyvenimo šaltinius ir interesus, biologinę įvairovę ir aplinką visame pasaulyje;

2. mano, kad Europos Sąjungai turėtų būti aktyviau atstovaujama tarptautinėse ir regioninėse žuvininkystės organizacijose; primygtinai ragina regioninės žuvininkystės valdymo organizacijas (RFMO) imtis pagrindinio vaidmens ir pabrėžia, jog būtina pagerinti jų veiklą ir sprendimų priėmimą; ragina ES aktyviai skatinti didesnę šalių atitiktį taisyklėms, siekiant didesnio tvarumo; pabrėžia, kad būtina didinti regioninių patariamųjų tarybų (RPT), kurios turi daug praktinių žinių apie žuvis ir turėtų atlikti svarbų vaidmenį sudarant dvišalius susitarimus ir naujos kartos susitarimus dėl tausaus žuvininkystės valdymo, vaidmenį;

3. skatina Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens ir užmegzti ryšius su kitais pagrindiniais importuotojais, siekiant panaikinti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą; pabrėžia, kad reikia visapusiškiau išplėtoti rinkos valstybės atsakomybės sampratą, kaip priemonę į rinkas neįsileisti neteisėtų, nedeklaruojamų ir nereglamentuojamų žuvų produktų; mano, kad ES su kitomis didžiosiomis rinkos valstybėmis, įskaitant JAV, Japoniją ir Kiniją (bet ne tik jas), turi skubiai aptarti, kaip bendradarbiauti tarpusavyje, sukurti veiksmingas atsekamumo priemones ir kuo greičiau plėtoti tarptautines teisines priemones, kuriomis būtų galima stabdyti prekybą neteisėtomis, nedeklaruojamomis ir nereglamentuojamomis žuvimis, už ją traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių ir vadovaujantis JT sistema;

4. palankiai vertina Komisijos pastangas kuriant naujos kartos tausios žuvininkystės susitarimus (TŽS); pabrėžia jų ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimo svarbą; pabrėžia, jog pagarba žmogaus teisėms turi būti būtinoji TŽS sąlyga ir kad reikia užtikrinti, kad šalys partnerės paisytų pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytų darbo standartų;

5. primena savo rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose[1]; mano, kad įmonių socialinės atsakomybės principus reikėtų įtraukti į tausios žuvininkystės susitarimus; šiuo požiūriu ragina Komisiją įvertinti galiojančias įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas, skirtas tausios žuvininkystės veiklai (pvz., Akvakultūros valdymo tarybą ir Jūrų valdymo tarybą), ir šias iniciatyvas remti;

6. pabrėžia, kad šaliai partnerei padarius rimtą ir sistemingą RFMO tikslų ar bet kokių kitų tarptautinių susitarimų, kurių viena iš šalių yra ES, susijusių su žuvų išteklių apsauga ir valdymu, pažeidimą gali prireikti laikinai panaikinti lengvatinius muitų tarifus; ragina Komisiją reguliariai Parlamentui pranešti apie tai, kaip įgyvendinamos su žuvų apsauga ir valdymu susijusios nuostatos, numatytos jos pasiūlyme dėl atnaujintos bendrųjų lengvatinių muitų tarifų sistemos;

7. pabrėžia, kad skaidrumas yra esminis tausios žuvininkystės valdymo aspektas, ir jis yra labai svarbus siekiant, kad būtų užtikrinta tinkama vartotojų poreikius atitinkanti informacija; pabrėžia, jog būtina atlikti dvišalių susitarimų ex ante vertinimą, įskaitant mokslinį atsargų vertinimą, siekiant nustatyti jų tvarumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad aukšti tvarumo standartai ES laivams taip pat būtų taikomi ir žvejojant trečiųjų šalių vandenyse;

8. pripažįsta teigiamus rezultatus kuriant sąsajas, kurias lemia skirtingų ES politikos krypčių suderinimas; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl su prekyba susijusių priemonių, kaip antai importo apribojimų žuvims ir žuvies produktams, kurie turi būti taikomi šalims, kuriose leidžiama netausi žvejyba, užtikrinant, kad jos laikytųsi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių;

9. primena, kad daugeliui ES prekybos partnerių taikomi skirtingi teisės aktai, todėl kilmės taisyklių ir jų telkimo klausimas yra ginčytina ir opi problema vedant prekybos derybas; todėl ragina Europos Komisiją šiam klausimui skirti išskirtinį dėmesį ir derėtis dėl suderintų sprendimų, dėl kurių ES žuvininkystės sektorių atstovams nebūtų sudaromos nepalankios sąlygos;

10. atkreipia dėmesį į PPO vykstančių derybų dėl subsidijų drausmės žuvininkystės sektoriuje svarbą ir ragina ES aktyviau dalyvauti šiose diskusijose.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.4.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	William (The Earl of) Dartmouth, Maria Badia i Cutchet, David Campbell Bannerman, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Peter Šťastný, Keith Taylor, Vital Moreira, Jan Zahradil, Paweł Zalewski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Josefa Andrés Barea, George Sabin Cutaş, Albert Deß, Béla Glattfelder, Elisabeth Köstinger, Marietje Schaake, Jarosław Leszek Wałęsa

[1] P7_TA(2010)0446

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	19.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Antonello Antinoro, Kriton Arsenis, Alain Cadec, Chris Davies, João Ferreira, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Marek Józef Gróbarczyk, Ian Hudghton, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Isabelle Thomas, Nils Torvalds, Jarosław Leszek Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean-Paul Besset, Luis Manuel Capoulas Santos, Diane Dodds, Julie Girling, Barbara Matera, Jens Nilsson, Mario Pirillo, Nikolaos Salavrakos

Teisinė informacija - Privatumo politika