Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2307(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0101/2012

Pateikti tekstai :

A7-0101/2012

Debatai :

PV 20/04/2012 - 7
CRE 20/04/2012 - 7

Balsavimas :

PV 20/04/2012 - 10.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0146

Priimti tekstai
PDF 205kWORD 172k
Penktadienis, 2012 m. balandžio 20 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.
P7_TA(2012)0146A7-0101/2012

2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl biologinės įvairovės – mūsų gyvybės draudimo ir gamtinio turto. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. (2011/2307(INI))

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

–  atsižvelgdamas į 2050 m. viziją ir 2020 m. pagrindinį tikslą, ES valstybių ir vyriausybių vadovų patvirtintą 2010 m. kovo mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 21 d. ir gruodžio 19 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m.,

–  ypač atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos šalių 10-osios konferencijos (COP 10) rezultatus, visų pirma į strateginį biologinės įvairovės išsaugojimo planą 2011–2020 m. ir Aičio tikslus, Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, taip pat į išteklių sutelkimo pasaulinei biologinei įvairovei išsaugoti strategiją,

–  atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (angl. CITES) ir Migruojančių rūšių konvenciją (angl. CMS),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ (COM(2010)0672) ir į Komisijos pasiūlymus dėl BŽŪP reformos po 2013 m.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos “Europa 2020' biudžetas' (COM(2011)0500) kartu su pridedamais dokumentais,

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. strateginę finansinę programą,

–  atsižvelgdamas į Bendrą buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklės ataskaitą, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje (COM(2009)0358),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo(1) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.(2) ir į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl BŽŪP artėjant 2020 m. ir su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimo(3) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „'Natura 2000“ finansavimas. nauda gamtai ir žmonėms' (SEC(2011)1573),

–  atsižvelgdamas į Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimą (angl. The Economics of Ecosystems and Biodiversity – TEEB )(4) ,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7–0101/2012),

A.  kadangi ES nepasiekė 2010 m. biologinės įvairovės tikslo;

B.  kadangi Jungtinės Tautos 2010–2020 metus yra paskelbusios biologinės įvairovės dešimtmečiu;

C.  kadangi biologinė įvairovė labai svarbi žmogaus gyvybės egzistavimui ir visuomenių gerovei ir tiesiogiai, ir netiesiogiai dėl biologinės įvairovės teikiamų ekosistemų funkcijų – pvz., apskaičiuota, kad nauda, gaunama vien tik iš Europos Sąjungos saugomų tinklo „Natura 2000“ teritorijų, siekia 200–300 mlrd. EUR, o darbo vietų, kuriose dirbama visą darbo dieną ir kurios tiesiogiai remiamos iš lankytojų lėšų, išleistų šiose teritorijose ir netoli jų, skaičius maždaug 4,5–8 mln.;

D.  kadangi šiuo metu nykstant biologinei įvairovei kiekvienais metais 3 proc. mažėja pasaulinis BVP;

E.  kadangi beveik 65 proc. buveinių tipų ir 52 proc. rūšių, išvardytų Buveinių direktyvos prieduose, apsaugos būklė yra nepatenkinama;

F.  kadangi 88 proc. žuvų išteklių sužvejojama viršijant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

G.  kadangi į ES jau pateko daugiau nei 11 000 svetimų rūšių, iš kurių mažiausiai 15 proc. yra invazinės ir naikina biologinę įvairovę;

H.  kadangi ūkininkams tenka itin svarbus vaidmuo siekiant ES biologinės įvairovės tikslų; kadangi 1992 m. buvo duotas pradinis postūmis biologinės įvairovės apsaugos integravimui į bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir kadangi vėliau, 2003 m. reformos metu, buvo pradėta taikyti biologinei įvairovei naudingas priemones, tokias kaip kompleksinės paramos, bendrųjų išmokų ūkiui (atsiejimo) ir kaimo plėtros priemonės;

I.  kadangi mokėjimas už ekosistemų funkcijas yra perspektyvi novatoriška finansinė priemonė biologinei įvairovei išsaugoti;

J.  kadangi klimato kaita kelia grėsmę buveinėms ir rūšims; kadangi gamtos apsauga ir biologinė įvairovė yra labai svarbūs švelninant klimato kaitos padarinius ir prisitaikant prie klimato kaitos;

Bendrosios pastabos

1.  apgailestauja, kad ES nepasiekė 2010 m. biologinės įvairovės tikslo;

2.  palankiai vertina ir remia ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., įskaitant visus jos tikslus ir veiksmus; vis dėlto mano, kad kai kuriuos veiksmus būtų galima sustiprinti ir aiškiau sukonkretinti ir kad reikėtų taikyti konkretesnes priemones siekiant užtikrinti veiksmingą strategijos įgyvendinimą;

3.  pabrėžia, kad skubiai reikia imtis veiksmų, taip pat suteikti didesnį politinį prioritetą biologinei įvairovei, kad būtų pasiektas ES 2020 m. pagrindinis tikslas biologinės įvairovės srityje ir įvykdyti pasauliniai biologinės įvairovės įsipareigojimai; pabrėžia, kad turint pakankamai finansinių išteklių ir politinę valią esama priemonių biologinės įvairovės nykimui stabdyti; pabrėžia, kad biologinės įvairovės išsaugojimas yra bendras uždavinys, kuris turi būti įgyvendinamas dalyvaujant ir įsipareigojimus prisiimant įvairiems suinteresuotiesiems subjektams;

4.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. ir pažymi, kad klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, invazinių rūšių grėsmė ir gamtos išteklių pereikvojimas yra tarpvalstybinės ir tarpregioninės problemos, kurios daro poveikį visiems ES piliečiams, gyvenantiems miestuose ir kaimo vietovėse, ir kad siekiant sumažinti šį poveikį reikia imtis skubių veiksmų visais valdžios lygmenimis: vietos, regioniniu ir nacionaliniu;

5.  todėl ragina valstybes nares integruoti strategiją į savo planus, programas ir (arba) nacionalines strategijas;

6.  mano, kad negalima susilpninti esamuose ES teisės aktuose numatytų biologinės įvairovės apsaugos priemonių;

7.  pabrėžia, kad taip pat negalima neįgyvendinti naujosios strategijos; todėl ragina Komisiją kas dvejus metus teikti Parlamentui pažangos ataskaitas, kuriose Taryba ir Komisija išsamiai apibūdintų esamą padėtį;

8.  pabrėžia, kad tikrasis ES įsipareigojimo pasiekti biologinės įvairovės tikslą išbandymas ir tikrasis šio klausimo sprendimas yra ne naujoji strategija, o veikiau būsimos bendros žemės ūkio politikos, bendros žuvininkystės politikos ir daugiametės finansinės programos reformos; be to, pabrėžia, kad pirmoji strategija buvo nesėkminga dėl to, biologinės įvairovės apsauga buvo nepakankamai įtraukta į ES kitų sričių politiką;

9.   mano, kad norint įveikti sunkumus, patirtus siekiant įgyvendinti nustatytą 2010 m. tikslą, turi būti iš esmės peržiūrėti iki šiol taikyti metodai; mano, kad būtina atlikti visų veiksnių, kurie gali turėti poveikio saugomoms teritorijoms, strateginius tyrimus, kad šie tyrimai turėtų būti įtraukti į miestų planavimą ir kartu su tyrimais turėtų būti rengiamos švietimo ir informacinės kampanijos apie vietos gamtos išteklių svarbą ir jų išsaugojimą;

10.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės mažėjimas susijęs ne tik su rūšių ir buveinių, bet ir genetinės įvairovės nykimu; ragina Komisiją parengti genetinės įvairovės išsaugojimo strategiją;

11.  pažymi, kad mūsų gamtos paveldas yra didžiausias ekologinis turtas, kuris yra svarbiausias žmonių gerovei; laikosi nuomonės, kad visos valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir koordinuoti savo pastangas siekdamos užtikrinti veiksmingesnį gamtos išteklių naudojimą ir išvengti grynųjų biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nuostolių tiek kaimo, tiek miesto vietovėse;

Tikslai – įtraukti biologinę įvairovę į visas ES politikos sritis

12.  pabrėžia, kad svarbu biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo aspektus įtraukti į visų ES politikos sričių, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, regioninės plėtros ir sanglaudos, energetikos, pramonės, transporto, turizmo, vystomojo bendradarbiavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis, rengimą, įgyvendinimą ir finansavimą, siekiant užtikrinti didesnį Europos Sąjungos sektorių ir biudžeto politikos nuoseklumą ir privalomų įsipareigojimų dėl biologinės įvairovės apsaugos paisymą;

13.  pabrėžia, kad ES biologinės įvairovės strategija turėtų būti visapusiškai integruota į klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas;

14.  primena, kad atsargumo principas yra teisinis pagrindas, kuriuo turi būti remiamasi visuose teisės aktuose ir sprendimuose, turinčiuose įtakos biologinei įvairovei;

15.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu saugoti, vertinti, apibrėžti ir atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas, kad būtų pasiekti Tausiai išteklius naudojančios Europos plano tikslai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę pateikti kalendorinį planą, kaip konkrečių priemonių dalį, siekiant sudaryti ES ekosistemų funkcijų žemėlapius ir įvertinti ekosistemų funkcijas – tai sudarys sąlygas imtis tikslinių ir veiksmingų priemonių, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimas;

16.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės nykimas lemia itin dideles ekonomines visuomenės išlaidas, kurios iki šiol nepakankamai įtrauktos į ekonomikos ir kitų sričių politiką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti ekosistemų funkcijas ir įtraukti tas vertes į apskaitos sistemas kaip pagrindą tvaresnei politikai; mano, kad bet koks ekonomikos modelis, pagal kurį biologinė įvairovė nėra tinkamai apsaugota, yra neperspektyvus; taip pat pabrėžia, kad ekosistemų ir biologinės įvairovės atkūrimo veiksmai suteikia nemažai galimybių kurti naujus įgūdžius, darbo vietas ir verslą;

17.  pabrėžia, kad reikia atlikti išsamų įvairių ūkio sektorių neigiamo poveikio biologinei įvairovei vertinimą;

18.  pabrėžia, kad Biologinės įvairovės strategija yra Tausiai išteklius naudojančios Europos pavyzdinės iniciatyvos dalis, ir primena, kad regioninė politika atlieka esminį vaidmenį – ja remiamais veiksmais užtikrinamas tvarus augimas siekiant spręsti klimato, energetikos ir aplinkosaugos problemas;

19.  mano, kad didelė dalis naujų infekcinių ligų yra zoonozės (perduodamos tarp laukinių gyvūnų, naminių gyvūnų ir žmonių), ir pripažįsta, kad prekyba laukiniais gyvūnais, taip pat žemės naudojimo paskirties ir valdymo keitimas gali paskatinti žmonių, naminių gyvūnų ir laukinių gyvūnų tarpusavio sąveikos pokyčius arba naujų sąveikos rūšių atsiradimą ir kad tai gali paskatinti ligų perdavimą ir biologinės įvairovės nykimą; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu integruoti biologinės įvairovės strategijas į gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir prekybos politiką;

20.  vis dėlto mano, kad tais atvejais, kai trūksta duomenų, reikėtų atlikti išsamų aplinkos, ekonominį ir socialinį poveikio vertinimą;

Gamtos išsaugojimas ir atkūrimas

21.  pabrėžia, kad reikia sustabdyti visų rūšių ir buveinių, kurioms taikomi ES gamtos išsaugojimo teisės aktai, būklės blogėjimą ir pasiekti pastebimo ir išmatuojamo jų būklės pagerėjimo ES mastu; pabrėžia, kad turėtų pagerėti bent vienas iš apsaugos būklės parametrų, nustatytų Buveinių direktyvos 1 straipsnyje, kitiems parametrams neblogėjant;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti priimti integruotas strategijas, kad būtų nustatytos kiekvienos geografinės teritorijos gamtinės vertybės ir jos kultūrinio paveldo ypatumai, taip pat jų išlaikymui būtinos sąlygos;

23.  pabrėžia, jog siekiant, kad biologinės įvairovės srities tikslai būtų veiksmingi, būtina juos įgyvendinti konkrečiais veiksmais; apgailestauja, kad, nors ir imtasi veiksmų biologinės įvairovės nykimui stabdyti, tik 17 proc. ES buveinių ir rūšių ir 11 proc. pagrindinių ekosistemų, saugomų pagal ES teisės aktus, būklė yra gera; ragina Komisiją skubiai išnagrinėti, kodėl dabartinės pastangos iki šiol nebuvo sėkmingos ir ar yra kitų, galbūt veiksmingesnių priemonių, kurių būtų galima imtis;

24.  pabrėžia, kad, norint nutiesti aiškų 2050 m. vizijos įgyvendinimo kelią, iki 2020 m. turi būti užtikrinta gera ne mažiau kaip 40 proc. visų buveinių ir rūšių apsaugos būklė; primena, kad iki 2050 m. 100 proc. (arba beveik 100 proc.) buveinių ir rūšių turi būti geros apsaugos būklės;

25.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis labiau nyksta pagrindinės buveinės, pavyzdžiui, šlapynės, kurioms turėtų būti skiriamas pirmenybė ir taikomos skubios priemonės, iš tikrųjų atitinkančios specialios apsaugos statusą, kurį šlapynėms suteikia ES;

26.  pripažįsta, kad infrastruktūros kūrimas, urbanizacija, industrializacija ir apskritai fizinė intervencija teritorijoje yra apskritai vieni svarbiausių ekosistemų ir buveinių fragmentacijos veiksnių; ragina vietos, regionines ir nacionalines valdžios institucijas, kad jos pagal savo planavimo reguliavimą ir įgyvendinimo priemones ir pagal savo kompetencijų sritį atsižvelgtų į šiuos veiksnius, kurie kelia grėsmę ekosistemoms ir buveinėms, planuodamos ir vykdydamos didelius ir mažus plėtros projektus; pripažįsta vietos ir regioniniu lygmeniu juntamą spaudimą ir poreikį iš esmės vystyti ekonomiką ir rekomenduoja vietos ir regioninės valdžios institucijoms nepamiršti užtikrinti vystymosi ir poreikio apsaugoti biologinę įvairovę ir natūralias buveines pusiausvyros; remia tolesnę regioninės ir vietos vystymosi politikos reformą ir panaudojimą, siekiant biologinės įvairovės teikiamos naudos ir norint sustabdyti tolesnį buveinių nykimą, ypač ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu;

27.  remia aktyvesnį poveikio aplinkai vertinimų (angl. EIA), poveikio tvarumui vertinimų (angl. SIA), strateginio poveikio aplinkai vertinimų (angl. SEA) ir kitų priemonių naudojimą, kad būtų atsižvelgta į biologinės įvairovės nykimą ir klimato kaitos poveikį priimant sprendimus regioniniu ir vietos lygmenimis; pažymi, kad projektai, kuriais prisidedama prie klimato kaitos poveikio švelninimo ir apsaugos nuo biologinės įvairovės nykimo, duos naudos visiems regionams, įskaitant mažiau išsivysčiusius regionus;

28.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad, laikantis 11 Aičio tikslo, iki 2012 m. būtų užbaigtas visas „Natura 2000“ teritorijų nustatymo procesas; labai apgailestauja, kad vėluojama nustatyti jūrų teritorijas; yra susirūpinęs dėl to, kad Dunojaus deltoje vėl leidžiama medžioti, nes tai gali daryti neigiamą poveikį biologinei įvairovei; ragina Komisiją patikrinti, ar valstybės narės įgyvendina Paukščių direktyvos 2009/147/EB 7 straipsnį(5) , ypač jo nuostatas dėl medžioklės;

29.  pabrėžia, kad būtina skubiai didinti pastangas vandenynų ir jūrų aplinkos apsaugos srityje tiek vykdant ES veiksmus, tiek gerinant tarptautinį vandenynų ir teritorijų už nacionalinės jurisdikcijos ribų valdymą;

30.  ragina valstybes nares laikytis teisiškai nustatyto visų „Natura 2000“ teritorijų valdymo planų ar lygiaverčių priemonių parengimo termino, kaip nustatyta Buveinių direktyvos (92/43/EEB(6) ) 4 ir 6 straipsniuose;

31.  mano, kad geresnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali duoti daug naudos siekiant „Natura 2000“ tikslų; pabrėžia, jog reikia, kad Europos, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos glaudžiau bendradarbiautų biologinės įvairovės ir gamtos išteklių apsaugos srityje; pabrėžia galimybes kovoti su biologinės įvairovės nykimu, kurias sudaro tarpvalstybinis, tarpregioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas, ir mano, kad šį tikslą būtų lengviau pasiekti geriau išnaudojant teritorinio bendradarbiavimo, keitimosi informacija, patirtimi ir gerąja praktika teikiamas galimybes; pažymi, kad biologinės įvairovės prioritetų įtraukimas į regionines makrostrategijas – svarbus žingsnis siekiant atkurti ir išsaugoti biologinę įvairovę;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą tinklo „Natura 2000“ apsaugą skiriant pakankamą „Natura 2000“ teritorijų finansavimą; ypač ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, parengti privalomas nacionalines priemones, kuriomis būtų apibrėžtos prioritetinės apsaugos priemonės ir nustatytas atitinkamas planuojamas finansavimo šaltinis (ir iš ES fondų, ir iš valstybių narių biudžetų);

33.  laikosi nuomonės, kad turi būti gerinamas ES teisės aktų, ypač aplinkos srities, vykdymo užtikrinimas;

34.  atsižvelgdamas į didžiulius skirtumus tarp valstybių narių įgyvendinant „Natura 2000“ teisės aktus, ragina Komisiją prireikus pateikti tolesnius paaiškinimus arba gaires, grindžiamas geriausia praktika; taip pat prašo Komisijos pateikti su „Natura 2000“ teritorijomis besiribojančių vietovių valdymo gaires arba pasidalinti geriausia praktika;

35.  ragina Komisiją padidinti savo pajėgumus, kad būtų tinkamai tvarkomi ir veiksmingai tiriami skundai dėl netinkamo Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimo ir jų pažeidimai, ir parengti atitinkamas valstybėms narėms skirtas direktyvų įgyvendinimo vietoje kontrolės gaires; be to, ragina Komisiją įtraukti priemones Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimui ir bendram vykdymui gerinti į savo dabartinį darbą, atliekamą gerinant aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą ir tikrinimą; remdamasis savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliucija dėl Rekomendacijos 2001/331/EB, pagal kurią nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijai, persvarstymo(7) , mano, kad labai svarbu stiprinti ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo tinklą (angl. IMPEL), ir primygtinai ragina Komisiją pranešti, kaip būtų galima tą padaryti, įskaitant galimybes įkurti ES aplinkos apsaugos pajėgas, ir pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl aplinkosauginių tikrinimų;

36.  remia Komisijos iniciatyvą įgyvendinti teisėjams ir prokurorams skirtas mokymo programas; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, jog panašios mokymo programos būtų prieinamos ir specialistams, dirbantiems „Natura 2000“ srityje, pvz., regioninės ir vietos valdžios institucijoms, atsakingoms už teisėsaugą, ir kitoms administracinėms institucijoms, atsakingoms už Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimą;

37.  mano, kad būtina parengti prieinamus skaitmeninius žemėlapius, kuriuose būtų pateikta tiksli informacija apie pagrindinius gamtos išteklius, saugomas teritorijas, žemės naudojimą, vandens telkinius ir rizikos zonas, kad regionų ir vietos institucijoms būtų lengviau laikytis aplinkos teisės aktų, ypač tų, kurie susiję su biologine įvairove;

38.  atkreipia dėmesį į menką ES visuomenės informuotumą apie biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ir didžiules su jos nykimu susijusias aplinkosaugos, taip pat socialines ir ekonomines išlaidas; pabrėžia, kad reikalinga išsamesnė komunikacijos strategija, remiantis pirmuoju Aičio tikslu;

39.  palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių ketinimą iki 2013 m. pradėti plačią informavimo apie „Natura 2000“ kampaniją, gerinti ES aplinkos apsaugos nuostatų taikymą ir skatinti aplinkos apsaugos, tvaraus ekonomikos augimo ir socialinį vystymąsi, kaip lygiaverčių ir vienas kitam neprieštaraujančių principų, sambūvį; todėl ragina remti sėkmingus projektus ir visuomenei skleisti informaciją apie aplinkai palankios ekonominės plėtros galimybes svarbiose gamtos ir kultūros paveldo, pvz., tinklo „Natura 2000“, teritorijose;

40.  pabrėžia, kad būtina organizuoti sąmoningumo didinimo ir informacijos kampanijas biologinės įvairovės klausimais, skirtas visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, remiantis suvokimu, kad sąmoningumo didinimo kampanijos vaikams ir jaunuoliams, kuriems šis klausimas labai rūpi, pirmiausia turi būti organizuojamos mokymo įstaigose; laikosi nuomonės, kad švietime ir profesiniame mokyme, ypač ūkininkavimo, miškininkystės ir su jais susijusiuose sektoriuose, turėtų būti daugiau dėmesio skiriama biologinės įvairovės vaidmeniui;

41.  pripažįsta, kad NVO tenka svarbus vaidmuo biologinės įvairovės apsaugos srityje, t. y. jos prisideda prie sprendimų priėmimo proceso, veikia vietoje ir didina visuomenės informuotumą;

42.   rekomenduoja vykdyti valdymą platesniu mastu – įtraukti į jį piliečius, taip pat ne pelno organizacijas ir ekonominės veiklos vykdytojus, pabrėžiant biologinės įvairovės integravimą į ekonominės veiklos vykdytojų verslo strategijas; pripažįsta savanorių ir visuomenės sektoriaus naudą, žinias ir atliekamą darbą siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir ragina regioninės bei vietos valdžios institucijas įtraukti tokias grupes į projektų planavimą ir konsultacijas dėl jų užmezgant valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės ryšius;

43.  pripažįsta, kad labai svarbu palaikyti glaudžius ryšius su vietos veikėjais ir tiesioginiais teritorijos valdytojais, todėl ragina Komisiją šioje srityje labiau stengtis atsižvelgti į šių veikėjų patirtį ir išskirtines žinias, kurias jie gali suteikti rengiant teisės aktus, kad būtų užtikrinta gera buveinių, kurių biologinę įvairovę ES nori išsaugoti, būklė;

44.  mano, kad viena iš priežasčių, kodėl nesugebėjome į priešingą pusę nukreipti vis stiprėjančios biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų nykimo pasauliniu mastu tendencijos, yra nepakankamas supratimas apie biologinės įvairovės sudėtingumą ir tai, kaip jos elementai sąveikauja tarpusavyje bei su gyvenamąja aplinka, įskaitant supratimą apie biologinės įvairovės vertę dabartinei ir ateities žmonių kartoms; pakartoja, kad mokslas apie biologinę įvairovę yra būtinas bet kokio politikos įgyvendinimo pagrindas;

45.  todėl pabrėžia, jog reikia daugiau investuoti į mokslinius biologinės įvairovės tyrimus, įskaitant veiklą, susijusią su pagal programą „Horizontas 2020“ sprendžiamais vienu ar daugiau atitinkamų socialinių uždavinių, siekiant išvengti mokslinių tyrimų politikos fragmentacijos; mano, kad lėšas moksliniams biologinės įvairovės tyrimams būtų galima padidinti imantis visų esamų priemonių, atsižvelgiant į tai, kad jomis mažai naudojamasi; mano, kad moksliniai tyrimai, viena vertus, galėtų suteikti geresnį supratimą apie biologinę įvairovę ir jos svarbą visiems žmogaus veiklos aspektams, kita vertus, naujoviškomis koncepcijomis jie prisidėtų prie naujų ir geresnių politikos ir valdymo bei vystymosi strategijų;

46.  pabrėžia, jog biologinės įvairovės srityje reikia taikyti daugiadalykį ir tarpvalstybinį mokslinių tyrimų metodą, nes biologinė įvairovė glaudžiai susijusi su tokiomis sritimis kaip ekologija, genetika, epidemiologija, klimato kaitos mokslas, ekonomika, socialinė antropologija ir teorinių modelių kūrimas; pabrėžia, jog reikia vykdyti mokslo žiniomis pagrįstą politiką tvaraus ekosistemų ir gamtos išteklių valdymo srityje, visų pirma ekonomiškai ir socialiai labai svarbiuose žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriuose;

47.  mano, kad ypač svarbu plačiau supažindinti politikos formuotojus ir pagrindinius suinteresuotuosius subjektus su turimais biologinės įvairovės mokslinių tyrimų duomenimis, geriausios kovos su biologinės įvairovės nykimu ir jos atkūrimo patirties pavyzdžiais ir informacija apie su gamta susijusių inovacijų ir vystymosi potencialą ir kad jie visa ta informacija dalintųsi, taip pat mano, kad atitinkamoms IRT tenka itin svarbus vaidmuo teikiant naujas galimybes ir priemones; todėl palankiai vertina tai, kad Komisija įsteigė ES verslo ir biologinės įvairovės platformą, ir ragina Komisiją toliau plėtoti šią platformą ir skatinti ES administravimo įstaigas ir įmones, įskaitant MVĮ, glaudžiau bendradarbiauti;

48.  ragina Europos biologinės įvairovės informacinės sistemos (angl. Biodiversity Information System for Europe, BISE) interneto portale informaciją pateikti visomis oficialiomis ES kalbomis, siekiant prisidėti prie dalijimosi duomenimis ir informacija;

Ekosistemų būklės ir jų funkcijų išlaikymas ir atkūrimas

49.  atkreipia dėmesį į Biologinės įvairovės konvencijoje nustatytą reikalavimą iki 2020 m. atkurti 15 proc. nualintų ekosistemų; vis dėlto mano, kad tai minimalus skaičius ir norėtų, kad ES nusistatytų žymiai didesnį atkūrimo tikslą, kuris atspindėtų jos platesnių užmojų pagrindinį tikslą ir 2050 m. viziją, atsižvelgiant į šalims būdingas gamtines sąlygas; primygtinai ragina Komisiją aiškiai apibrėžti, kas yra nualintos ekosistemos, ir nustatyti pamatinius rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti pažangą;

50.  primygtinai ragina Komisiją vėliausiai iki 2012 m. patvirtinti konkrečią ekologiškos infrastruktūros diegimo strategiją, kurios pagrindinis tikslas būtų biologinės įvairovės apsauga; pabrėžia, kad šioje strategijoje turėtų būti nustatyti uždaviniai, susiję su miesto ir kaimo vietovėmis, be kita ko, siekiant geriau įgyvendinti Buveinių direktyvos 10 straipsnio nuostatas;

51.  apgailestauja, kad Komisijos ekologiškos infrastruktūros strategiją planuojama vystyti tik 2012 m., nors energijos ir transporto koridoriai jau buvo nustatyti pasiūlyme dėl Europos infrastruktūros dokumentų rinkinio; todėl ragina Komisiją paspartinti darbą, susijusį su ekologiškos infrastruktūros strategija, ir užtikrinti, kad būtų pasiektas siūlomas tikslas Nr. 2; pritaria tam, kad energetikos, transporto ir IRT projektų sąveika būtų kuo labiau didinama, siekiant sumažinti neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ir kad ES lėšomis būtų finansuojami tik ES teisę ir atitinkamas Sąjungos politikos kryptis atitinkantys veiksmai;

52.   pabrėžia, kad natūralios aplinkos kūrimas neturėtų apsiriboti vien tik nustatytomis teritorijomis, bet taip pat turėtų būti skatinamas įvairiose vietovėse, pavyzdžiui, miestuose, šalia autostradų ir geležinkelių ir pramoninėse teritorijose, siekiant plėtoti iš tiesų ekologišką infrastruktūrą;

53.   primygtinai ragina Komisiją parengti veiksmingą reguliavimo sistemą, pagrįstą iniciatyva, kuria siekiama išvengti grynųjų biologinės įvairovės nuostolių, atsižvelgiant į valstybių narių patirtį ir sykiu taip pat naudojantis standartais, taikomais pagal Verslo ir žalos biologinei įvairovei kompensavimo programą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad svarbu taikyti tokį metodą visoms ES buveinėms ir rūšims, kurioms netaikomi ES teisės aktai;

54.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti rūšims ir buveinėms, kurių „funkcijų“ ekonominė vertė yra neįkainojama, kadangi pastangos išsaugoti biologinę įvairovę ateityje bus sutelktos tose srityse, kuriose trumpuoju laikotarpiu bus gaunama ekonominė nauda arba tikimasi jos gauti;

55.  pripažįsta, kad biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos teikia didelę nepiniginę naudą pramonės šakoms ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams; ragina privačiam sektoriui atstovaujančias organizacijas pateikti pasiūlymų, kaip būtų geriausia plačiu mastu apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę;

56.  pripažįsta būtinybę skatinti ekologišką infrastruktūrą, ekologines inovacijas ir naujoviškų technologijų diegimą, kad būtų sukurta žalesnė ekonomika, ir ragina Komisiją šiuo šioje srityje parengti gerosios praktikos vadovus; primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos bei regionines valdžios institucijas atsižvelgti į tyrimo „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ rekomendacijas, nes šis tyrimas yra naudinga patariamoji priemonė vietos ir regioninio lygmens politikos formuotojams, administratoriams ir valdytojams; pabrėžia būtinybę išplėsti ir sustiprinti struktūrinių fondų bei Sanglaudos fondo paramos gavėjų ir vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų mokymus apie sudėtingus Europos ir nacionalinės teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti gamtą ir didinti informuotumą apie biologinės įvairovės nykimo svarbą; ragina Komisiją įgyvendinti techninės pagalbos sistemas, siekiant skatinti regioniniu ir vietos lygmenimis gerinti žinias apie įgyvendinimo problemas;

Žemės ūkis

57.  primena, kad daugiau kaip pusę ES teritorijos valdo ūkininkai, kad ūkiai atlieka svarbias ekosistemų funkcijas ir turi svarbią socialinę ir ekonominę svarbą ir kad BŽŪP finansavimas sudaro didelę ES biudžeto dalį; pabrėžia, kad BŽŪP paskirtis nėra vien tik maisto tiekimo ir kaimo plėtros tikslas ir kad tai – ypatingai svarbi biologinės įvairovės, išsaugojimo, klimato kaitos švelninimo ir ekosistemų funkcijų išlaikymo priemonė; pažymi, kad į BŽŪP jau įtrauktos priemonės, skirtos aplinkos apsaugai, pvz., išmokų atsiejimo, kompleksinės paramos ir agrarinės aplinkosaugos priemonės; vis dėlto mano, jog, deja, iki šiol šiomis priemonėmis nepavyko sustabdyti ES biologinės įvairovės nykimo ir kad ūkių biologinė įvairovė ir toliau nyksta; todėl ragina nukreipti BŽŪP į kompensacijas ūkininkams už viešųjų gėrybių teikimą, kadangi rinka šiuo metu neatsižvelgia į svarbių viešųjų gėrybių, kurias gali teikti žemės ūkis, ekonominę vertę;

58.  pabrėžia, kad vandens valdymo ir biologinės įvairovės ryšys yra svarbiausias veiksnys siekiant palaikyti gyvybę ir užtikrinti tvarų vystymąsi;

59.  pabrėžia, kad siekiant įvertinti taikomų priemonių veiksmingumą būtina pereiti nuo priemonėmis grindžiamo metodo prie rezultatais grindžiamo metodo;

60.  ragina didinti pirmojo BŽŪP ramsčio ekologiškumą, kad būtų užtikrinamas biologinės įvairovės išsaugojimas didesniame dirbamos žemės kraštovaizdyje, gerinami ryšiai ir prisitaikoma prie klimato kaitos poveikio; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl BŽŪP reformos, kuriame siūloma didinti BŽŪP ekologiškumą pirmojo ramsčio mokėjimus skiriant pagrindinių gerosios patirties pavyzdžių, taikomų ūkių lygmeniu, rinkiniui, į kurį turėtų įeiti pasėlių rotacija ir įvairinimas, daugiametės ganyklos ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių minimumas; pabrėžia, kad reikia, jog tokios ekologiškumo didinimo priemonės būtų įgyvendinamos ir nesudarytų nereikalingos biurokratinės naštos; dar kartą ragina tinklo „Natura 2000“ teritorijoms skirti plotu grindžiamą paramą, teikiamą pagal tiesioginių išmokų schemą; mano, kad veiksmingo išteklių naudojimo, aplinkai ir klimatui palanki žemės ūkio praktika užtikrins tiek žemės ūkio įmonių tvarumą, tiek ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą, ir pripažįsta, kad to siekiant BŽŪP turėtų tekti svarbus vaidmuo;

61.  ragina, kad ekologiškumo didinimo praktika būtų nukreipta į žemės ūkio įvairovės įvairiose valstybėse narėse didinimą, turint omenyje, pvz., specifinę Viduržemio jūros šalių padėtį, į kurią neatsižvelgiama pasiūlytose ribinėse vertėse, susijusiose su pasėlių įvairinimu ir ekologiniu požiūriu svarbia žeme; pažymi, kad mišrios kultūros, daugiamečiai augalai (alyvmedžių giraitės, vynuogynai, obelų sodai) ar ryžių pasėliai – tai vieni iš praktikos, kuri turėtų būti suderinama su ekologiškumo didinimu, pavyzdžių, atsižvelgiant į didelę galimą kai kurių iš šių žemės ūkio sistemų vertę ekologiškumo ir išsaugojimo požiūriu;

62.  pabrėžia, kad įgyvendinant naująją BŽŪP privalu labiau padėti viešojo ir privačiojo sektorių atstovams, saugantiems miškų rūšių biologinę įvairovę, buveines ir ekosistemų funkcijas, ir taip pat išplėsti kriterijų atitikimo sritį, įtraukiant su tinklo „Natura 2000“ teritorijomis besiribojančias vietoves;

63.  ragina, kad visos BŽŪP išmokos, įskaitant išmokas nuo 2014 m., būtų grindžiamos griežtomis kompleksinės paramos taisyklėmis, kurios padėtų išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas ir apimtų Paukščių ir Buveinių direktyvas (nesumažinant nuo 2007 iki 2013 m. taikytinų dabartinių standartų), pesticidų ir biocidų teisės aktus ir Vandens pagrindų direktyvą(8) ; ragina tiems, kuriem tai bus taikoma, nustatyti paprastas ir skaidrias taisykles;

64.  ragina stiprinti antrąjį ramstį ir visose valstybėse narėse labai stipriai pagerinti šio ramsčio aplinkos aspektą ir agrarinės aplinkosaugos priemonių veiksmingumą, įskaitant mažiausias privalomąsias išlaidas aplinkosaugos priemonėms, tokioms kaip agrarinės aplinkosaugos priemonės, „Natura 2000“ ir miškų aplinkosaugos priemonės, ir remti didelės gamtinės vertės objektus ir ekologinį ūkininkavimą; pabrėžia, kad aplinkosaugos priemonės pagal abu ramsčius turėtų viena kitą pastiprinti;

65.  pripažįsta svarbią Europos Audito Rūmų parengtą ataskaitą dėl agrarinės aplinkosaugos schemų; pažymi, kad turint 22,2 milijardus eurų 2007–2013 m. pasiekta labai nedidelių aplinkos tikslų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje agrarinės aplinkosaugos subsidijos būtų tvirtinamos tik laikantis griežtų aplinkosaugos kriterijų;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančio žemės ūkyje naudojamų degalų poreikio ir su tuo susijusio didesnio spaudimo gaminti šiuos degalus besivystančiose šalyse kyla grėsmė biologinei įvairovei, visų pirma besivystančiose šalyse, nes prastėja ir kinta buveinių ir ekosistemų, pvz., be kita ko, šlapynių ir miškų, būklė;

67.  mano, kad turi būti stiprinamas žemės ūkio praktikos tikrinimas, siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui; visų pirma mano, kad srutų išleidimas turi būti kontroliuojamas ar net draudžiamas pažeidžiamiausiose vietovėse siekiant apsaugoti ekosistemas;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti įvairiose Europos dalyse esančių apleistų žemių reiškinį, remiant tikslingą biologinės įvairovės išlaikymą, išvengiant dykumėjimo ir sykiu suteikiant naujų socialinių ir ekonominių galimybių kaimo plėtrai; vis dėlto pabrėžia, kad reikia paisyti esamos žemės nuosavybės; taip pat pabrėžia, kad Europos ūkininkai atlieka svarbų vaidmenį kaip kraštovaizdžio išsaugotojai;

69.  įspėja apie tai, kad įvairios apsaugos požiūriu itin vertingos rūšys ir buveinės, įskaitant ES teisės aktais saugomas rūšis ir buveines, yra priklausomos nuo agrarinės aplinkosaugos sistemų, kuriose žmogaus dalyvavimas yra pagrindinis veiksnys; pabrėžia, kad labai svarbu sustabdyti žemės apleidimą ir šį reiškinį pakreipti priešinga linkme; palaiko didesnę paramą smulkiajam ir vidutinio masto ūkininkavimui, šeimų ūkiams ir ekstensyviajam ūkininkavimui, kurie propaguoja tinkamą gamtos išteklių apsaugą;

70.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į naują BŽŪP reformą, dėti daugiau pastangų remiant žemės ūkio sektorius, kurių įnašas į biologinės įvairovės išsaugojimą įrodytas, ir ypač remti bitininkystės sektorių; primena, kad laukiniai ir naminiai vabzdžiai, pavyzdžiui, bitės, apdulkina 80 proc. žydinčių augalų ir kad gresiantis šių vabzdžių mažėjimas yra didžiulis iššūkis mūsų visuomenėms, kuriose žemės ūkio produktų, taigi ir maisto, gamyba didžiąja dalimi priklauso nuo žydinčių augalų apdulkinimo; todėl primena, kad priemonėse, kurios bus priimtos siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bitininkystei;

71.  pabrėžia, kaip svarbu sustabdyti ir pakreipti priešinga linkme auginamų rūšių ir pasėlių įvairovės mažėjimą, dėl kurio nyksta genetinis pagrindas, nuo kurio priklauso žmonių ir gyvūnų mityba; pabrėžia, kaip svarbu skatinti tradicinių tam tikriems regionams būdingų veislių žemės ūkio kultūrų vartojimą; ragina priimti atitinkamus teisės aktus ir teikti paskatas palaikyti ir toliau plėtoti ūkių genetinių išteklių įvairovę, pvz., vietai pritaikytas veisles ir rūšis;

72.  pabrėžia, kad reikia veiksmingiau bendradarbiauti Europos lygmeniu gyvūnų ir augalų genetinių išteklių įvairovės mokslinių ir taikomųjų tyrimų srityje, siekiant užtikrinti jų išsaugojimą ir padidinti jų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos, ir skatinti veiksmingai juos naudoti genetinio tobulinimo programose;

Miškininkystė

73.  ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant Aičio 5 tikslo, pagal kurį reikalaujama, kad iki 2020 m. visų natūralių buveinių, įskaitant miškus, nykimas būtų sumažintas mažiausiai perpus ir, kai įmanoma, beveik visiškai sustabdytas, be to, būtų gerokai sumažintas natūralių buveinių būklės blogėjimas ir suskaidymas;

74.  ragina Komisiją, kai bus atliktas Europos vartojimo poveikis miškų naikinimui tyrimas, atsižvelgiant į jo rezultatus imtis naujų politikos iniciatyvų, kuriomis būtų sprendžiamos nustatyto poveikio keliamos problemos;

75.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į atitinkamų viešųjų konsultacijų rezultatus, priimti ir įgyvendinti miškotvarkos planus, įskaitant veiksmingas priemones, skirtas saugomoms rūšims ir buveinėms, taip pat su jomis susijusioms ekosistemų funkcijoms išsaugoti ir atkurti;

76.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti priimti miškotvarkos planus, be kita ko, naudojantis kaimo plėtros priemonėmis ir programa LIFE+; pabrėžia būtinybę į miškotvarkos planus įtraukti specialias biologinės įvairovės apsaugos priemones, visų pirma specialias saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones, kad būtų galima pagerinti jų būklę tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų;

77.  primygtinai ragina valstybes nares taip formuoti savo miškininkystės politiką, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į miškų svarbą saugant biologinę įvairovę, užkertant kelią dirvožemio erozijai, sekvestruojant anglį, gryninant orą ir palaikant vandens ciklą;

78.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad į jų miškotvarkos planuose numatytas miškų gaisrų prevencijos programas būtų įtrauktos ekosistemomis grindžiamos miškų atsparumo gaisrams didinimo priemonės;

Žuvininkystė

79.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl BŽP reformos, kuri turėtų užtikrinti ekosistemos metodo įgyvendinimą ir atnaujinamos mokslinės informacijos, kuria grindžiami ilgalaikiai visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų rūšių valdymo planai, taikymą; pabrėžia, kad tik užtikrindami ilgalaikį žuvų išteklių tvarumą galime užtikrinti ekonominį ir socialinį Europos žuvininkystės sektoriaus gyvybingumą;

80.  pabrėžia, kad nė viena šalis negali savarankiškai išspręsti biologinės įvairovės, ypač jūrų ekosistemų, nykimo problemos ir kad valstybių narių vyriausybės, siekdamos spręsti šią visuotinę problemą, turi veiksmingiau bendradarbiauti ir derinti savo pastangas; pabrėžia, kad ryžtingai įgyvendinama biologinės įvairovės politika naudinga ir visuomenei, ir ekonomikai;

81.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti jūrų saugomas teritorijas, kuriose ekonominei veiklai, įskaitant žvejybą, taikomas griežtesnis ekosistemomis grindžiamas valdymas, sudarantis sąlygas suderinti aplinkos išsaugojimą ir tausią žvejybą;

82.  pabrėžia, kad vis dar esama didelių žinių apie jūrų ekosistemų ir žuvų išteklių būklę spragų, ir ragina dėti didesnes ES pastangas jūrų mokslinių tyrimų srityje;

83.  prašo Komisijos ir valstybių narių labiau stengtis rinkti mokslinius duomenis apie žuvų populiaciją tais atvejais, kai jų trūksta, kad būtų galima teikti patikimesnes mokslines rekomendacijas;

84.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant įsteigti Europos pakrantės apsaugos instituciją, kad būtų didinamas bendras stebėjimo ir kontrolės pajėgumas ir užtikrinamas teisės aktų vykdymas;

85.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad iki 2015 m. leidžiami sužvejoti kiekiai būtų mažesni negu didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygis, ir, apibrėžiant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, atsižvelgti į ekologinius aspektus; todėl pabrėžia, kad nereikėtų naudotis atitinkamų mokslinių duomenų trūkumu neveiklumui pateisinti – tokiais atvejais mirtingumo dėl žvejybos koeficientai turėtų būti sumažinti laikantis atsargumo principo; primena teisinį įpareigojimą užtikrinti, kad iki 2020 m. visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų išteklių lygis neviršytų saugios biologinės išteklių ribos, kaip nurodyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje(9) ;

86.  pažymi, kad 2002 m. Johanesburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė įsipareigojimui iki 2015 m. išsaugoti arba atkurti žuvų išteklius iki tokio lygio, kad būtų viršyta norma, pagal kurią nustatomas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, kaip numatyta Komisijos pasiūlytame BŽP reformų rinkinyje;

87.  pabrėžia, kad žuvininkystės valdymas turėtų padėti užtikrinti gerą apsaugos būklę pagal Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatas ir gerą aplinkos būklę, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje; pabrėžia, kad ilgalaikiai valdymo planai turėtų būti grindžiami ne vienarūšiškumu, o daugiarūšiškumu, atsižvelgiant į visus žuvų populiacijų aspektus, visų pirma dydį, amžių ir reprodukcinę būklę, kad būtų geriau atspindėtas ekosistemomis grindžiamas požiūris, be to, reikėtų nustatyti griežtus šių planų parengimo terminus;

88.  pabrėžia, kad naujoji BŽP ir visos paskesnės valstybių narių patvirtintos priemonės turi visapusiškai atitikti direktyvų 92/43/EEB, 2009/147/EB ir 2008/56/EB nuostatas;

89.  pabrėžia, kad į BŽP reikėtų įtraukti tikslą nutraukti mažiau vertingų tikslinių rūšių išmetimo į jūrą ir saugomų netikslinių rūšių, ypač banginių, jūrų vėžlių ir jūrų paukščių, išmetimo į jūrą ir priegaudos praktiką ir šį tikslą skubiai įgyvendinti; be to, į naująją BŽP reikėtų įtraukti aiškų įpareigojimą paleisti netikslinių rūšių gyvūnus, turinčius daug galimybių išgyventi;

90.  pažymi, kad, priemonės, kuriomis siekiama panaikinti mailiaus ir nedidelių žuvų išmetimo į jūrą arba nustatytas kvotas viršijančio žvejybos laimikio praktiką, turėtų būti taip parengtos, kad būtų išvengta bet kokių netinkamų paskatų iškrauti laimikį į krantą ir paversti išmetimą į jūrą pelno šaltiniu;

91.  pabrėžia, kad reikėtų nustatyti perteklinių pajėgumų mažinimo tikslus ir terminus, kad būtų galima pasiekti grynojo laivyno pajėgumų sumažinimo;

92.  pažymi, kad jūrų biologinei įvairovei didelį pavojų kelia neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, ir pabrėžia, kad kovojant su tokia žvejyba reikėtų stiprinti ES valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą;

93.  pažymi, kad žvejybos draustinių – vietovių, kuriose galima uždrausti arba riboti žvejybos veiklą, – steigimas yra ypač veiksminga ir ekonomiškai naudinga priemonė, padedanti užtikrinti ilgalaikį žuvų išteklių išsaugojimą; ragina valstybes nares ir Tarybą steigti žvejybos draustinius ir nustatyti jų valdymo taisykles, ypač daug dėmesio skiriant mailiaus augykloms ar žuvų išteklių nerštavietėms;

94.  ragina Komisiją parengti patikimus aplinkos tvarumo (įskaitant jūrų ir pakrančių tvarumą) rodiklius, kad būtų galima įvertinti pažangos siekiant bendro biologinės įvairovės apsaugos tikslo mastą;

Invazinės svetimos rūšys

95.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad priemonėmis, kurių imamasi, būtų užkirstas kelias naujoms invazinėms rūšims patekti į ES ir šiuo metu nustatytoms invazinėms rūšims plisti naujose teritorijose; visų pirma, ragina pagal BŽŪP kaimo plėtros reglamentą nustatyti aiškias gaires, siekiant užtikrinti, kad įveisiant mišką nebūtų pakenkta biologinei įvairovei ir kad svetimų invazinių rūšių sodinimui nebūtų teikiama finansinė parama; pabrėžia, kad reikia ambicingų strategijų ir atnaujintų aprašų tiek ES lygiu, tiek valstybėse narėse; mano, kad šiose strategijose dėmesys turėtų būti skiriamas ne vien tik toms rūšims, kurios laikomos prioritetinėmis, kaip siūloma pagal Biologinės įvairovės strategijos 5 tikslą; ragina Komisiją, siekiant gerinti žinių bazę, remti veiklą, panašią į remiamą pagal DAISIE (Europos svetimų invazinių rūšių inventorizavimo) projektą;

96.  primygtinai ragina Komisiją 2012 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros akto, kuriame būtų išreikštas visapusiškas požiūris į invazinių svetimų augalų ir gyvūnų rūšių problemą, siekiant sukurti bendrą ES politiką dėl šių rūšių prevencijos, stebėjimo, pašalinimo ir valdymo bei dėl skubaus įspėjimo sistemų šioje srityje;

97.  pripažįsta, kad prevencija yra taupesnė ir aplinkos apsaugos požiūriu labiau pageidautina priemonė nei priemonės, kurių imamasi po invazinių svetimų rūšių atsiradimo ir įsiveisimo; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę invazinių svetimų rūšių atsiradimo prevencijai, kaip patvirtinta pagal Biologinės įvairovės konvencijoje nustatytą hierarchinį požiūrį į tokias rūšis;

98.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad prekybai rūšimis, kurioms gresia išnykimas, įtrauktomis į Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos raudonąją knygą, būtų taikomi griežtesni apribojimai ir, visų pirma, griežtas reguliavimas; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti ir reguliariai pranešti apie egzotinių ir svetimų rūšių importą bei užtikrinti visapusišką direktyvos dėl zoologijos sodų(10) įgyvendinimą; prašo Komisijos atlikti įvertinimą ir pateikti pasiūlymą dėl draudimo prekiauti sugautais laukiniais gyvūnais kaip naminiais gyvūnėliais;

99.  ragina Komisiją atkreipti dėmesį į esamas nacionalines strategijas ir veiksmų planus ir užtikrinti, kad būsimame invazinių svetimų rūšių reglamente būtų proporcingai atsižvelgiama į salų buveines;

Klimato kaita

100.   primena biologinės įvairovės ir klimato sistemos tarpusavio ryšius; turėdamas mintyje didelį neigiamą klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei, pabrėžia, kad biologinės įvairovės nykimas daro neatsiejamą padėtį apsunkinantį poveikį klimatui, nes mažėja natūralios gamtinės aplinkos galimybės sugerti anglies dioksidą; pabrėžia, kad būtina skubiai apsaugoti biologinę įvairovę, nes ji taip pat padeda švelninti klimato kaitą ir išsaugoti natūralius anglies dioksido absorbentus;

Tarptautinė dimensija

101.  primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų įgyvendinamas Nagojos protokolas, kad Sąjunga galėtų kuo greičiau jį ratifikuoti;

102.  atsižvelgdamas į tai, kad biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos yra bendros visam pasauliui, taip pat į esminį jų vaidmenį siekiant pasaulinio masto tvaraus vystymosi tikslų, pabrėžia, kad ES strategija turi sustiprinti ES pastangas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir taip veiksmingiau prisidėti siekiant iki 2015 m. įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

103.  mano, kad jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo klausimas turi būti aukščiausiuoju lygiu sprendžiamas 2012 m. birželio mėn. Rio de Žaneire vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime „Rio+20“;

104.  palankiai vertina 2011 m. gruodžio 6 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl pasaulinės žuvininkystės tvarumo užtikrinimo(11) , kurioje pabrėžiama, kad būtina skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti tvarų naudojimąsi pasaulio vandenynais ir jūromis;

105.  palankiai vertina planą, kurį parengė ir 2011 m. lapkričio mėn. pristatė keturios JT agentūros (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Jungtinių Tautų vystymosi programa (JTVP) ir Tarptautinė jūrų organizacija (TJO)), siekiant paraginti šalims atnaujinti savo įsipareigojimą mažinti vandenynų būklės blogėjimą ir šalinti tokias grėsmes, kaip žuvininkystės išteklių pereikvojimas, tarša ir biologinės įvairovės nykimas;

106.  ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau propaguoti bendrą požiūrį į gamtos apsaugą visoje ES, palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog Komisija ir valstybės narės privalo bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti veiksmingą biologinės įvairovės apsaugą ES atokiausiuose regionuose ir užjūrio regionuose ir teritorijose, kur yra daugiau endeminių rūšių nei visame Europos žemyne; norėtų, kad būtų stiprinamos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama šiose teritorijose išsaugoti ir apsaugoti biologinę įvairovę, visų pirma stiprinti parengiamuosius veiksmus BEST (angl. Biodiversity and Ecosystem Services in Territories of European Overseas – Europos užjūrio teritorijų biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos), kuriuos Europos Parlamentas remia nuo 2011 m., ir tinkamai finansuoti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų apsaugą ES atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose;

107.  ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai įgyvendinti ir vykdyti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, įskaitant Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) ir Migruojančių rūšių konvenciją (ir ne tik šias konvencijas);

108.  ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai įtraukti aplinkos tvarumo aspektą į savo santykius su trečiosiomis šalimis ir į pasaulinio masto procesus, pvz., Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

109.  primygtinai ragina Komisiją didinti ES prekybos politikos įnašą į biologinės įvairovės išsaugojimą ir todėl pritaria jos pasiūlymui į visus naujus prekybos susitarimus įtraukti tvaraus vystymosi klausimams skirtą skyrių, kuriame būtų nustatytos esminės aplinkosaugos nuostatos, susijusios su prekyba, įskaitant su biologine įvairove susijusius tikslus;

110.  pripažįsta, kad didėja neteisėtos tarptautinės prekybos į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) įtrauktomis rūšimis mastas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares didinti Interpolo pajėgumus šioje srityje ir dvišalėse diskusijose su trečiosiomis šalimis teikti pirmenybę neteisėtos prekybos laukine augalija ir gyvūnija klausimui;

111.  pripažįsta, kad ES yra didžiausia laukinės augalijos ir gyvūnijos importuotoja ir kad ji, įgyvendindama savo politiką bei vykdydama komercinę veiklą, daro įtaką biologinės įvairovės išsaugojimui kitose pasaulio dalyse; ragina ES imtis priemonių, skirtų neigiamam ES vartojimo modelių poveikiui biologinei įvairovei sumažinti, į visus prekybos susitarimus įtraukiant su tvariu žemės ūkiu ir darnia prekyba laukine augalija ir gyvūnija susijusias iniciatyvas;

112.  ragina Žemės aukščiausiojo lygio susitikime „Rio+20“ padaryti konkrečią pažangą naujoviškų ir nepriklausomų biologinės įvairovės apsaugos besivystančiose šalyse finansavimo šaltinių klausimu ir primygtinai prašo ES ir valstybių narių šioje srityje aktyviai siekti rezultatų;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui, pradėti biologinei įvairovei palankų ES vystomąjį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į tai, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės labiausiai priklauso nuo ekosistemų funkcijų;

114.  pripažįsta, jog būtina pasiekti, kad ekonomika būtų grindžiama tvariais energijos šaltiniais, ekonomiškais būdais, tačiau nekenkiant biologinės įvairovės tikslams, ir kad tokia ekonomika galėtų padėti siekti šių tikslų; mano, kad būtina pradėti taikyti papildomas apsaugos priemones, susijusias su energijos gamybai naudojamos biomasės ištekliais, efektyvumu ir kiekiu; taigi taip pat ragina Komisiją kiek galima greičiau paaiškinti, kokį poveikį biokuras daro biologinei įvairovei, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo poveikį, ir ragina nustatyti veiksmingus visų rūšių biokuro, įskaitant kietą biomasę, gamybos ir naudojimo tvarumo kriterijus;

Finansavimas

115.  ragina Komisiją ir valstybes nares pagal objektyvius kriterijus nustatyti visas esamas aplinkai kenksmingas subsidijas ir skatina Komisiją iki 2012 m. pabaigos paskelbti veiksmų planą (įskaitant grafiką), kaip palaipsniui atsisakyti šių subsidijų iki 2020 m., laikantis Nagojos įsipareigojimų;

116.  pabrėžia, kaip svarbu mobilizuoti ES ir nacionalinę finansinę paramą iš visų galimų šaltinių, įskaitant konkrečios priemonės biologinei įvairovei finansuoti sukūrimą, ir parengti naujoviškas finansines priemones, visų pirma vadinamuosius buveinių bankus kartu su kompensavimu, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai biologinės įvairovės srityje;

117.  pabrėžia, kad, siekiant padėti panaikinti nustatytas žinių spragas ir paremti politiką, būtina didinti pagal kitą mokslinių tyrimų bendrąją programą aplinkos ir biologinės įvairovės moksliniams tyrimams skiriamą biudžetą, kuris turėtų atitikti didžiulius kovos su biologinės įvairovės nykimu ir klimato kaita poreikius ir uždavinius;

118.  ragina Komisiją peržiūrėti, ar pagal dabartinę reglamentavimo tvarką tinkamai teikiamos paskatos strategijoms, kuriomis būtų siekiama skatinti biologinę įvairovę, ir pasiūlyti ekonomiškai naudingus sprendimus, kad biologinei įvairovei skirtos lėšos būtų naudojamos ne biurokratinėms procedūroms, o apsaugai ir gerinimui;

119.  pritaria tam, kad gerai parengtos ir rinkos principais paremtos priemonės, skirtos išorinėms aplinkai tenkančioms vartojimo ir gamybos sąnaudoms internalizuoti, galėtų prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, jei tokios priemonės būtų derinamos kartu su paskatomis atitinkamuose sektoriuose investuoti į ekologiškas technologijas;

120.  palankiai vertina tai, kad Komisija, siekdama įtraukti privačiojo sektoriaus atstovus į biologinės įvairovės darbotvarkę, pradėjo įgyvendinti Verslo ir biologinės įvairovės platformą;

121.  primygtinai ragina Komisiją pranešti Parlamentui ir Tarybai apie galimybes įdiegti mokėjimus už ekosistemų funkcijas, atsižvelgiant į biologinės įvairovės išsaugojimo vaidmenį;

122.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir finansuoti naująją Biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. užtikrinant, kad visos ES finansavimo priemonės būtų suderinamos su biologinės įvairovės ir vandens apsaugos teisės aktais;

123.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad kitoje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje būtų remiamos pastangos pasiekti šešių Biologinės įvairovės strategijoje nustatytų tikslų ir kad būtų padidintas programos LIFE finansavimas; pabrėžia, kad būtina sutelkti dėmesį į įmonių socialinės atsakomybės projektus, kuriais skatinama biologinė įvairovė;

124.  be to, pažymi, kad investuojant į biologinės įvairovės išsaugojimą dėl didžiulės ekonominės biologinės įvairovės vertės gaunama didelė grąža; todėl ragina didinti gamtos išsaugojimo priemonių finansavimą;

125.  siekiant užtikrinti pakankamą tinklo „Natura 2000“ finansavimą, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bent 5,8 mlrd. EUR per metus būtų suteikta iš ES ir valstybių narių lėšų; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pakankamą finansavimą būtų galima gauti iš įvairių ES fondų (pvz., BŽŪP fondų, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, sanglaudos fondų ir finansinės priemonės „LIFE+ fund“), geriau koordinuojant šiuos fondus ir derinant jų veiklą, be kita ko, pasitelkiant integruotų projektų koncepciją ir taip pagerinant įvairių regionų gaunamo ES finansavimo skaidrumą; ragina, kad EIB įsitrauktų į naujoviškų finansavimo priemonių ir techninių bei konsultavimo paslaugų kūrimą bendrai finansuojamiems projektams, susijusiems su biologine įvairove;

126.  reiškia nusivylimą dėl asignavimų, kuriuos pasiūlyta skirti naujajai programai LIFE ir kurie, nepaisant to, kad du dešimtmečius ši programa buvo ypač sėkminga, ir toliau sudaro nereikšmingą ES biudžeto dalį; mano, kad norint išspręsti Biologinės įvairovės ir gamtos išsaugojimo plane išsikeltus uždavinius, programai LIFE reikia skirti gerokai daugiau lėšų;

127.  susirūpinęs pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse kasmet įgyvendinama mažiau programos LIFE+ lėšomis finansuojamų projektų, negu nustatyta orientacinė asignavimų riba; ragina Komisiją įvertinti šio nepakankamo lėšų panaudojimo priežastis ir, jei būtina, pasiūlyti pakeisti šios programos reglamentavimo taisykles, visų pirma susijusias su bendro finansavimo lygiais;

128.  pripažįsta ekologiškų viešųjų pirkimų svarbą ir mano, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio tam, kaip jais naudojasi visų pirma ES finansavimą gaunančios valdžios institucijos; rekomenduoja, kad valdžios institucijos, atsakingos už struktūrinės paramos ir sanglaudos srities lėšų valdymą ir kontrolės sistemas, sukurtas valstybėse narėse, remtų projektus, kuriuose numatytos tokios procedūros;

129.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu iš Sanglaudos fondo investuoti į biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą; be to, rekomenduoja apsvarstyti tinklo „Natura 2000“ teikiamas galimybes vietos ekonomikai ir darbo rinkoms;

130.  pripažįsta, kad ekologiška ekonomika yra būdas ugdyti įgūdžius ir skatinti užimtumą, ir ragina ją remti finansavimu, kuris padėtų kurti gebėjimus vietos lygmeniu ir leistų pasinaudoti vietos ir tradicinėmis žiniomis siekiant išsaugoti biologinę įvairovę; pabrėžia faktą, kad apie 30 proc. visų 2007–2013 m. laikotarpio sanglaudos politikos lėšų gali būti panaudota veiksmams, turintiems konkretų poveikį tvariam augimui; ragina valstybes nares, ypač vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, aktyviau veikti ir didinti pastangas investuojant į gamtos kapitalą, taip pat panaudoti regioninės politikos lėšas gamtinio pavojaus rizikos prevencijai kaip gamtos išteklių išsaugojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos elementui, ypač atsižvelgiant į 2014–2020 m. programavimo laikotarpį;

131.  ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti galimybe su strategijos „Europa 2020“ tvaraus augimo tikslais suderinti dabartines veiklos programas, persvarstant investicijų į projektus prioritetus, ir primygtinai ragina jas veiksmingiau panaudoti turimus išteklius;

o
o   o

132.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 19.
(2) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 103.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0297.
(4) http://www.teebweb.org
(5) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
(6) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(7) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 67.
(8) Direktyva 2000/60/EB (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(9) Direktyva 2008/56/EB (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
(10) Direktyva 1999/22/EB (OL L 94, 1999 4 9, p. 24).
(11) A/RES/66/68.

Atnaujinta: 2013 m. liepos 25 d.Teisinis pranešimas