Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Komisijos penktosios sanglaudos ataskaitos ir sanglaudos politikos strategijos po 2013 m.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl esamos padėties ir būsimųjų sąveikų siekiant didesnio ERPF ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investavimas į ateitį: Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl Europos miestų darbotvarkės ir jos ateities vykdant sanglaudos politiką(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją „3 tikslas – teritorinio bendradarbiavimo uždavinys. Būsimoji pasienio regionų, tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo darbotvarkė“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos ir regionų politikos po 2013 m.(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir 2020 m. ES strategijos tikslų(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą(10),

–  atsižvelgdamas į Parlamento paskelbtą tyrimą „Sanglaudos politika po 2013 m.: kritiškas pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 24−25 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos išvadas dėl ES politikos teritorinių aspektų ir sanglaudos politikos ateities(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0615),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (COM(2011)0614),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“ (COM(2010)0642),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „ES biudžeto peržiūra“ (COM(2010)0700) ir jo techninius priedus (SEC(2010)7000),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ (COM(2010)0110),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į nešališką ataskaitą „Reformuotos sanglaudos politikos darbotvarkė. Vietos lygmens požiūris siekiant spręsti Europos Sąjungos uždavinius ir patenkinti lūkesčius“ (angl. An agenda for a reformed cohesion policy – A place-based approach to meeting European Union challenges and expectations), kurią už regioninę politiką atsakingos Komisijos narės Danutos Hübner užsakymu 2009 m. balandžio mėn. parengė Fabrizio Barca,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0421/2012),

A.  kadangi sanglaudos politika siekiama sumažinti ES regionų skirtumus stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir kadangi pasitelkiant socialinę ir ekonominę plėtrą sanglauda veiksmingai skatina Europos integraciją;

B.  kadangi bendrų nuostatų reglamentu nustatomos bendrosios visoms penkioms ES finansavimo programoms (Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF), Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪKPF), Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), skirtoms sanglaudos, kaimo ir žuvininkystės politikai įgyvendinti, galiojančios taisyklės;

C.  kadangi Bendroje strateginėje programoje nagrinėjami mechanizmai, kuriais siekiama geriau koordinuoti fondus, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas (ERPF, ESF, Sanglaudos fondui, EŽŪKPF, EJRŽF), ir geriau sujungti fondus ir kitas ES politikos sritis;

D.  kadangi teritorinis aspektas apima įvairias sanglaudos politikos sritis ir suteikia Europos regionams galimybę pasinaudoti atskirų teritorijų galimybėmis siekiant sanglaudos politikos uždavinių;

E.  kadangi teritorinė sanglauda Lisabonos sutartyje jau pripažįstama pagrindiniu ES uždaviniu;

Svarbiausi klausimai: teritorinių uždavinių stiprinimas

1.  pripažįsta, kad supaprastinta daugiapakopio valdymo sistema yra ypač svarbi priimant sprendimus atsižvelgiant į sanglaudos politiką, taip pat būtinas bendradarbiavimas visais lygmenimis − Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos – planuojant, kuriant ir vykdant ES finansavimo programas; ragina Komisiją užtikrinti, kad į šią nuostatą būtų atsižvelgta sudarant aiškias ir griežtai apibrėžtas partnerystės sutartis;

2.  pripažįsta, kad labai svarbus Europos elgesio kodeksas, taikomas valstybėms narėms, regionams ir vietos valdžios institucijomis rengiant ir įgyvendinant finansavimo programas bei atliekant jų stebėseną; pripažįsta, kad siekiant šio bendradarbiavimo svarbu užtikrinti, kad sprendimai priimami kuo arčiau piliečių esančiu lygmeniu;

3.  pabrėžia, kad nors padaryta didelė pažanga siekiant konvergencijos Europos Sąjungoje, ES regionų atotrūkis (pvz., jų pasiekiamumo požiūriu) tebeegzistuoja ir toliau didėja; pabrėžia, kad sanglaudos politikai skiriamas biudžetas po 2013 m. privalo likti bent toks pat, siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų visų ES regionų vietoves, kurias reikia atgaivinti ekonominiu ir socialiniu požiūriu;

4.  pritaria Komisijos pasiūlymams didžiausią dėmesį skirti išmatuojamiems sanglaudos politikos rezultatams, siekiant padidinti investicijų tvarumą ir užtikrinti finansavimo programų veiksmingumą; pabrėžia, kad reikia susitelkti į rezultatais pagrįstą sistemą, kuri apimtų lankstumą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu, taip pat atsižvelgiant į supaprastinamą, programavimo prioritetus ir partnerystes, kad rezultatais pagrįstos sistemos būtų pritaikytos konkretiems regionams;

5.  pritaria svarbiausiems Komisijos siūlymams dėl bendrų nuostatų reglamento, kuriais siekiama sumažinti administracinę naštą; todėl pabrėžia, kad taisyklės, patikrinimai ir tinkamumo kriterijai privalo būti aiškūs iš pradžių, taip pat kad administracines procedūras sėkmingai supaprastinti galima laikantis integruoto požiūrio į lėšų suteikimą;

6.  pabrėžia, kad kuriant ir įgyvendinant sanglaudos politiką svarbu užtikrinti, kad būtų tinkama pusiausvyra atliekant būtinus lėšų naudojimo ir jų veiksmingumo tikrinimus;

7.  pabrėžia būtinybę užtikrinti lankstų požiūrį nustatant vietos ir regionų uždavinius įtraukiant suinteresuotuosius subjektus regionų lygmeniu į visus etapus, siekiant užtikrinti, kad ES finansavimo programos padėtų spręsti socialinių ir ekonominių skirtumų klausimus;

8.  pabrėžia, kad projektų aprūpinimui turėtų būti taikomas lankstumo principas siekiant užtikrinti galimybę naudoti skirtingų fondų, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas, lėšas ir, padidinus lankstumą, siekiant supaprastinti projektų įgyvendinimą bei sustiprinti papildomus ir įvairias ES finansavimo sritis apimančius aspektus;

9.  pabrėžia, kad teritorinės sanglaudos tikslai yra neatsiejamai susiję su ekonominiais ir socialiniais uždaviniais, ir pripažįsta, kad į Europos augimo strategiją įtraukus teritorinį aspektą sanglaudos politikos indėlis gali būti naudingas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

10.  pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus reikėtų apsvarstyti galimybę panaudoti ir kitas finansavimo programas (pvz., „Horizontas 2020), galbūt kartu su sanglaudos politikai skiriamu finansavimu;

11.  pripažįsta, kad didesnis dėmesys miestams ir miesto vietovėms skatina ekonomikos augimą;

12.  pabrėžia, kad labai svarbu sutvirtinti esamas ir skatinti naujas kaimo ir miesto sąsajas; pabrėžia, kad tam reikia tvirto daugiapakopio požiūrio ir kaimo bei miesto subjektų bendradarbiavimo ir kad turi būti sukurtos tinkamos sąlygos skatinant partnerystę ir tinklus norint paraginti kaimo gyvenvietes dalyvauti tam tikrų funkcinių geografinių vietovių integracinėje veikloje;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia veiksmingiau susieti teritorinio bendradarbiavimo programas su teritorijų strategijomis, ir pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) galimą vaidmenį to siekiant;

14.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į skirtingą ES miestų ir miesto vietovių dydį, išteklius, socialinius ir ekonominius aspektus dėl šių vietovių apibrėžties sprendžia valstybės narės;

15.  pabrėžia, kad teritorinė sanglauda taip pat taikoma sanglaudai pačiose teritorijose, t. y. užtikrinimui, kad visa teritorija, ne tik dideli miestai, duotų ekonominį indėlį ir pabrėžia, kad nereikėtų pamiršti mažų ir vidutinių miestelių, esančių kaimo vietovėse, galimybių labai prisidėti prie regiono vystymosi;

16.  pabrėžia, kad siekiant spręsti įvairius teritorinės sanglaudos aspektus siekiant pateikti apčiuopiamus rezultatus regionų lygmeniu ir visapusiškai panaudoti atskirų regionų potencialą, reikia aiškių ir griežtai apibrėžtų partnerystės sutarčių; pabrėžia, kad to galima pasiekti tik dalyvaujant subjektams vietos ir regionų lygmeniu kad viso šalys galėtų prisidėti rengiant ir įgyvendinant programas; pabrėžia, kad tai ypač svarbu siekiant remti teritorijas, susiduriančiais su konkrečiais uždaviniai, pavyzdžiui, prie valstybinių sienų, kalnuose, salose ir atokiuosiuose regionuose;

Didesnė Europos fondų integracija 2014−2020 m.

17.  pritaria bendrų nuostatų reglamente pateiktiems pasiūlymams, kuriais raginama geriau suderinti ir integruoti finansavimo programas, siekiant užtikrinti didesnį finansavimo poveikį ir aktyvesnį sanglaudos politikos teritorinio aspekto vaidmenį 2014−2020 m. programoje;

18.  pabrėžia, kad Europos finansavimui taikant griežtesnį ir labiau integruotą teritorinį požiūrį ir tinkamai stiprinant gebėjimus bei įtraukiant socialinius ir pilietinei visuomenei atstovaujančius partnerius vietos ir regionų lygmenimis ir miesto, ir kaimo aplinkoje galima užtikrinti, jog lėšos būtų skiriamos taip, kad padėtų spręsti Europos ilgalaikius socialinius ir ekonominius uždavinius;

19.  pabrėžia, kad geresnis sanglaudos politikos ir kitų į bendrų nuostatų reglamentą įtrauktų politikos sričių suderinimas sudarytų sąlygas Europos regionams toliau vystytis ekonomiškai, pasinaudojant atskirais regionų pranašumais;

20.  kaip pavyzdį pateikia Velso Europos finansavimo biurą (WEFO) ir jo ketinimus integruoti ES fondus Velse sukuriant bendrą portalą, kuriame būtų galima rasti informacijos apie visus fondus, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas; pabrėžia WEFO portalo galimybę sudaryti bendrą sistemą, kuria būtų užtikrinama viena paraiška, išmokos, stebėsena ir vertinimas visiems fondams, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas; pabrėžia, kad toks požiūris leistų lengviau nustatyti galimos sąveikos atvejus ir suderinti finansavimo šaltinius ir taip suderinti bei supaprastinti paraiškų dėl ES finansavimo teikimo procedūrą;

21.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į bendrus fondų, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas, ir kitų finansavimo programų (pvz., „Horizontas 2020“, „LIFE+“) bruožus, ES finansavimo veiksmingumą būtų galima sustiprinti šiuos fondus išnagrinėjus ir palyginus;

ES fondų integravimo mechanizmai

22.  pritaria pasiūlymams dėl reglamentavimo sistemos, kuria dėmesys būtų skiriamas vietos ir integraciniam vystymuisi pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, bendrus veiksmų planus ir integruotas teritorines investicijas;

23.  pabrėžia, kad Komisijai pateikus pasiūlymus visos investicijos turi tenkinti vietos poreikius ir nesidubliuoti su kitais projektais;

24.  ragina laikytis visapusiškai integruoto požiūrio susijusių įgyvendinimo priemonių (bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP), integruotų teritorinių investicijų (ITI), bendrų veiksmų planų (JAP)), leidžiančių vietos partneriams remiantis individualiais poreikiais pasirinkti skirtingus šių priemonių derinius, atžvilgiu, ir apsvarstyti galimybę siekiant sutelkti išteklius taikyti lanksčią tvarką, pagal kurią būtų atsižvelgta į valstybių narių ir regionų konkrečius poreikius;

25.  pabrėžia, kad reikia, jog siūlomų priemonių taikymas ir toliau išliktų kuo paprastesnis tam, kad bebūtų užkraunama papildoma administracinė našta vietos valdžios institucijoms ir būtų laikomasi supaprastinimo tikslų;

26.  mano, kad institucinis gebėjimas įvairiais intervencijos lygmenimis yra svarbus aspektas, užtikrinantis sėkmingą teritorinio požiūrio taikymą;

27.  pabrėžia perdavimo taryboms Nyderlanduose pavyzdį, kuris apima regionų valdžios institucijų vietos valdžios institucijoms perduotas finansavimo programų (pvz., ERPF) dalis ir vietos lygmeniu įgyvendinamus veiksmus vietos poreikiams tenkinti; pabrėžia, kad valdymo atsakomybės perdavimas vietos valdžios institucijoms suteikia daugiau galimybių integruoti geriausią vietos reikmėms pritaikytų lėšų derinį; pabrėžia, kad pasitelkus esamas vietos lygmens valdymo struktūras šis požiūris galėtų būtų naudingas ITI įgyvendinant vietos ir smulkesniu nei vietos lygmenimis;

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)

28.  pritaria Komisijos siūlymams dėl BIVP, kuri yra svarbi bendrų nuostatų reglamento nuostata ir kuria dėmesys skiriamas visų fondų, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas, sąveikai kurti;

29.  mano, kad ši priemonė yra puikus būdas laikantis principo „iš apačios į viršų“ paskatinti dalyvauti įvairių sričių vietos bendruomenės veikėjus siekiant tvarių teritorinių tikslų; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina tolesnį administracinių gebėjimų stiprinimą regionų ir vietos lygmenyje vykdant gebėjimų stiprinimo veiksmus, kuriais siekiama pagerinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir socialinių partnerių dalyvavimą;

30.  pripažįsta programos Leader, kuri buvo svarbi priemonė įgyvendinant kaimo plėtros politiką, sėkmę praeityje ir mano, kad įgyvendinant BIVP tokia priemonė gali būti labai reikalinga kovojant su vietos ir regionų sunkumais; pritaria tam, kad BIVP būtų naudojama miestų vystyme;

31.  ragina Komisiją paaiškinti savo pasiūlymus dėl BIVP įgyvendinimo etape, kad galimi dalyviai galėtų apsispręsti dėl galimo BIVP tikslo, apimties ir poveikio; tikisi, kad bus paskelbtos valdymo institucijoms skirtos BIVP gairės;

32.  pripažįsta, kad žuvininkystės vietos veiklos grupių darbo su Leader vietos veiklos grupėmis nuo 2007 m. padaryta pažanga yra pavyzdys, kaip ateityje įgyvendinant BIVP galėtų būti derinami vietos lygmens fondai ir fondai, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas; pateikia 11 vietos partnerysčių Danijoje, kurios taikydamos tą pačią įgyvendinimo ir administravimo sistemą pasinaudojo EŽŪKPF (Leader) ir (4 krypties) Europos žuvininkystės fondu projektams finansuoti, pavyzdį;

33.  pabrėžia poreikį nagrinėti EŽŪKPF ir Europos žuvininkystės fondo integruoto lėšų panaudojimo BIVP pavyzdį, kaip būdą būsimuoju programavimo laikotarpiu visų fondų, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas, sąveikai kurti;

Bendri veiksmų planai

34.  pritaria pasiūlymams bendrų nuostatų reglamentu sukurti bendrus veiksmų planus, kad projektų grupės galėtų būti finansuojamos pagal daugiau nei vieną veiksmų programą;

35.  pripažįsta, kad bendri veiksmų planai yra žingsnis į priekį rezultatais pagrįsto valdymo srityje laikantis vieno iš svarbiausių sanglaudos politikos po 2013 m. siekių;

36.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad šios priemonės būtų kuriamos kartu su BIVP siekiant užtikrinti, jog BIVP, ne kaip pats savame investavimo tikslas, taptų daugiau nei paprasta strategine priemone, skirta vietos gebėjimams stiprinti, kartu, inter alia, skatinant socialinę įtrauktį ir kovojant su skurdu;

37.  ragina paaiškinti bendrų veiksmų planų taikymo sritį ir integravimą ir ar šie planai bus naudojami visoms programoms ar tik jų dalims įgyvendinti;

38.  pripažįsta, kad bendri veiksmų planai gali būti veiksminga pagalba siekiant darnios jaunų žmonių integracijos į darbo rinką; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia vengti per ilgų sprendimų priėmimo procesų ir administracinių procedūrų;

Integruotos teritorinės investicijos

39.  pritaria pasiūlymams dėl integruotų teritorinių investicijų, kurios suteiktų miestams galimybę tenkinti konkrečius poreikius pritraukiant finansavimą pagal daugiau negu vieną prioritetinę kryptį veiksmų programoms integruotai įgyvendinti;

40.  pritaria tolesniam integruotų teritorinių investicijų apibrėžties apimties aiškinimui ir galimybei šią priemonę, jei ji tenkins vietos poreikius, taip pat naudoti ne miesto vietovėse ir priemiesčio zonose naudojant visus fondus, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ITI suderinamumą su regionų plėtros strategijomis siekiant pagerinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ne tik tarp regionų, bet ir tarp miesto ir ne miesto vietovių tuose pačiuose regionuose;

41.  pabrėžia siūlomo integruotų teritorinių investicijų modelio iš Didžiojo Mančesterio, kuriame derinamas finansavimas iš kuo daugiau susijusių šaltinių siekiant geresnės investicijų vertės, pavyzdį; pabrėžia, kad šis modelis vis dar kuriamas ir galbūt galėtų būti panaudotas strategijai, kuria siekiama kuo daugiau ekonominės ir socialinės naudos miesto regionui, remti; pabrėžia, kad siūlomos ITI apimtų ERPF prioritetus ir ESF priemones ir, atsižvelgiant į didesnį ERPF dėmesį mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir inovacijoms, gali būti, kad integruotos teritorinės investicijos ateityje sukurtų sąsajas su „Horizontas 2020“ projektais;

Finansinės priemonės

42.  pritaria Komisijos pasiūlymams dėl platesnio finansinių priemonių naudojimo ir jų taikymo srities išplėtimo sukuriant paprastesnes ir aiškesnes taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas didesnis visų penkių fondų, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas, veiksmingumas;

43.  pabrėžia, kad finansinės priemonės gali daugeliui subjektų atverti alternatyvius finansavimo šaltinius, įskaitant mikrokreditus, kurie papildytų įprastinius finansavimo būdus; pabrėžia, kad pagal būsimas finansavimo pagrindų finansines priemones turėtų būti gali remtis privačiu finansavimu ir valstybės narės bei regionai galėtų būti lankstesni remiamus sektorius ir įgyvendinimo būdus pritaikydami prie savo konkrečių poreikių;

44.  pabrėžia, kad reikėtų skatinti, jog įmonių, viešojo sektoriaus organizacijų ir švietimo įstaigų bendradarbiavimui galimybes sudarančios finansinės priemonės būtų taikomos integruotam požiūriui į finansavimą kurti;

Fondų, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas, ir kitų ES politikos sričių bei priemonių integravimas

45.  palankiai vertina bendroje strateginėje programoje pateiktus pasiūlymus partnerystės sutartyse numatyti galimas fondų, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas, ir kitų finansavimo programų, pavyzdžiui, ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (anksčiau septintoji bendroji programa, dabar „Horizontas 2020“), „LIFE+“ arba Europos infrastruktūros tinklų priemonės, sąveikas;

46.  pripažįsta, kad finansavimo programose, pvz., „Horizontas 2020“, dėmesys pirmiausia skiriamas kompetencijai; struktūrinių fondų finansavimas anksčiau buvo sėkmingai naudojamas gebėjimams stiprinti skiriant finansavimą įmonėms ar organizacijoms, kurios vėliau tapo Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos arba Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos projektų partnerėmis, plėtoti;

47.  pabrėžia, kad dabartinė fondų, kuriems taikomas bendrų nuostatų reglamentas, ir programos „Horizontas 2020“ sąveika reiškia, jog abu finansavimo šaltinius būtų galima naudoti siekiant vienas kitą papildančių teminių tikslų;

Užimtumas ir socialiniai aspektai

48.  pabrėžia, kad užimtumo ir socialinės politikos vaidmuo yra svarbus vykdant tvarią ir socialiniu požiūriu suderintą teritorinę plėtrą ir kad įgyvendinant šią politiką galima labai prisidėti mažinant regionų skirtumus, didinant visų piliečių gerovę ir užtikrinant visiems vienodas galimybes;

49.  pabrėžia, kad kova su skurdu apima ir kovą su atskirtimi, o retai apgyvendintose kaimo vietovėse ar kaimo vietovėse, kur visuomenė senėja, reikia spręsti problemas, susijusias su nepakankamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kuris tam tikru mastu gali būti atsveriamas suteikiant geresnes galimybes naudotis plačiajuosčio ryšio technologijomis ir skatinant naudotis nuotolinės medicinos galimybėmis;

50.  mano, kad teritorinis požiūris turėtų būti veiksminga priemonė MVĮ remti, kad šios galėtų kurti naujas ilgalaikes darbo vietas ir pradėtų įgyvendinti arba plėtotų profesinio mokymo programas; mano, kad verslininkystė, kuria prisidedama prie augimo ir užimtumo didinimo, ir potencialo išnaudojimas gali būti sėkmingai įgyvendinami už administracinių teritorinių vienetų ribų, ir ragina valstybes nares pagerinti sąlygas naujiems verslininkams, kad būtų galima geriau panaudoti jų didelį potencialą kurti naujas tvarias darbo vietas;

51.  pabrėžia, kad svarbu sukurti glaudžią sanglaudos politikos sąveiką su kitomis ES politikos sritimis siekiant užtikrinti sanglaudos politikos veiksmingumą sprendžiant dabartines užimtumo ir socialines problemas;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad teritorinis bendradarbiavimas ir makroregioninės strategijos galėtų būti naudingos priemonės, padedančios nustatyti ir šalinti regioninius skirtumus, pvz., švietimo prieinamumo ir galimybės įsidarbinti atžvilgiu, ir skatinti Europos regionų suartėjimą;

53.  mano, kad darbuotojų ir jaunųjų specialistų savanoriškasis judumas ES galėtų būti vienas iš galimų būdų darbo jėgos trūkumo regionų ir vietos darbo rinkose problemai spręsti, ir ragina valstybes nares ir regionus veiksmingiau naudotis šiuo būdu skatinant teritorinę plėtrą ir sanglaudą;

54.  mano, kad labai svarbu koordinuoti skirtingais politiniais lygmenimis ESF remiamus veiksmus siekiant užtikrinti veiksmingą teritorinio požiūrio taikymą; ypač mano, kad būtina susieti švietimo paslaugas ir įstaigas su vietos darbo rinkos poreikiais;

55.  mano, kad itin svarbu skatinti valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais prasmingai ir veiksmingai planuojant ilgalaikę teritorinę plėtrą ir skatinant deramą ir tvarų užimtumą siekiant užkirsti kelią skurdui ir nedarbui ir kovoti su jais;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. (2) OL L 291, 2006 10 21, p. 11. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0316. (4) OL C 390 E, 2012 12 18, p. 27. (5) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 89. (6) OL C 390 E, 2012 12 18, p. 10. (7) OL C 390 E, 2012 12 18, p. 18. (8) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 39. (9) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 120. (10) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 104. (11) Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos išvados dėl ES politikos teritorinių aspektų ir sanglaudos politikos ateities „Integruoto, teritoriškai išskaidyto ir instituciniu požiūriu pažangaus atkirčio ES iššūkiams rengimas“, 2011 m. lapkričio 24-25 d., Poznanė.