Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2134(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0001/2013

Pateikti tekstai :

A7-0001/2013

Debatai :

PV 04/02/2013 - 18
CRE 04/02/2013 - 18

Balsavimas :

PV 05/02/2013 - 7.3

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0036

Priimti tekstai
PDF 125kWORD 76k
Antradienis, 2013 m. vasario 5 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimas
P7_TA(2013)0036A7-0001/2013

2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo (2012/2134(INI))

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Strategija Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

–  atsižvelgdamas į Komisijos įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą COSME (COM(2011)0834),

–  atsižvelgdamas į Europos iniciatyvą „Small Business Act“ (COM(2008)0394), kuria pripažįstamas itin svarbus MVĮ vaidmuo ES ekonomikoje, siekiama jį stiprinti bei skatinti šių įmonių augimą ir jų galimybes kurti darbo vietas, sumažinant problemas, kurios, kaip manoma, trukdo MVĮ plėstis,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078) ir į Parlamento 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl šio komunikato(1) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų (COM(2011)0860),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų (COM(2011)0862),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos ir Europos Centrinio Banko MVĮ galimybių gauti finansavimą tyrimą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2012 dėl iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuojamų MVĮ skirtų finansinių priemonių,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje(2) ,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0001/2013),

A.  kadangi netinkamas finansų sektoriaus reglamentavimas kartu su rimtais plataus masto finansų, ekonomikos ir skolos krizės padariniais gali nulemti tai, kad MVĮ bus dar sunkiau gauti finansavimą;

B.  kadangi būtina kurti ir plėtoti reikiamas priemones ir sudaryti tinkamas sąlygas, leisiančias Sąjungai didinti ekonomikos augimą euro zonoje ir visoje Sąjungoje;

C.  kadangi bankų paskolos – pagrindinis MVĮ finansavimo šaltinis Europos Sąjungoje;

D.  kadangi remiantis ECB duomenimis, MVĮ palūkanų normos smarkiai skiriasi valstybėse narėse ir egzistuoja galimybių naudotis likvidumu, disbalansas, kai tam tikrose šalyse atmetama didelė dalis paraiškų, susijusių su skolinimu verslo projektams;

E.  kadangi MVĮ sudaro daugiau nei 98 proc. ES įmonių ir užtikrina virš 67 proc. Sąjungos darbo vietų; kadangi jos yra Europos Sąjungos ekonomikos ramstis ir svarbi 27 valstybių narių ilgalaikio ekonomikos augimo ir tvarių darbo vietų kūrimo galimybių varomoji jėga;

F.  kadangi 2002–2010 m. 85 proc. visų naujų darbo vietų ES buvo sukurtos MVĮ, visų pirma naujose įmonėse; kadangi 32,5 mln. ES piliečių dirba savarankiškai;

G.  kadangi esama įvairių MVĮ ir visų jų poreikiai skirtingi;

H.  kadangi MVĮ ir verslumo palaikymo veikla reglamentuojama Smulkiojo verslo aktu, kurį valstybės narės kartu su Europos Komisija įsipareigojo įgyvendinti;

Bendrieji klausimai

1.  teigiamai vertina Komisijos veiksmų planą ir jame išdėstytų su MVĮ susijusių pasiūlymų ir rekomendacijų įvairovę;

2.  sutinka su Komisija, kad Europos ekonomikos sėkmė, pirmavimas ir sanglauda daugiausia priklauso nuo tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo, grindžiamo MVĮ, įsipareigojusių teikti kokybiškas prekes ir paslaugas, veikla; pabrėžia įvairių įmonių ekonomikos augimo skatinimo svarbą; pabrėžia, kad MVĮ yra platesnės įmonių „ekosistemos“ dalis; pažymi, kad šioje „ekosistemoje“ taip pat reikia užtikrinti, kad toks pat dėmesys būtų skiriamas labai mažų įmonių ir individualių įmonių galimybėms gauti finansavimą didinti; pažymi, kad didesnės įmonės dažnai pasikliauja plačiais mažesnių MVĮ tinklais;

3.  pabrėžia, kad dėl sunkinančio krizės poveikio daugelis MVĮ susiduria su sunkumais gaunant finansavimą ir kad MVĮ turi laikytis naujų ir kartais griežtesnių reglamentavimo kriterijų negu anksčiau; pabrėžia, kad banko įstaigos, kurios per krizę gavo valstybės pagalbą ir tokias sąlygines subsidijų priemones kaip valstybės garantijos ir centrinių bankų bei Europos Centrinio Banko likvidumo parama, turėtų laikytis tikslų, susijusių su MVĮ finansavimo dydžiu ir sąlygomis; ragina Komisiją toliau stengtis nacionaliniu lygmeniu skatinti įgyvendinti principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, siekiant supaprastinti MVĮ reglamentavimo ir administracinę aplinką,

4.  pabrėžia, kad supaprastinnant MVĮ reglamentavimo ir administracinę aplinką, turi būti taip pat užtikrinama reikiama darbuotojų socialinės apsaugos ir sveikatos bei saugos darbe apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti galimą diskriminavimo problemą, kai bando gauti finansavimą MVĮ, vadovaujamos blogesnėje padėtyje esančių asmenų arba socialinių grupių;

5.  pažymi, kad pastaraisiais metais buvo dedama daug pastangų siekiant sumažinti biurokratinę naštą;

6.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti vietos bankų sistemas; pabrėžia, kad bankų (nuo Europos lygmens iki vietos lygmens) atsakomybė ir funkcija –išmintingai investuoti į ekonomiką, konkrečiai – į MVĮ; pažymi, kad valstybėse narėse dėl nepalankių makroekonominių aplinkybių esama MVĮ skolinimosi sąnaudų ir finansavimo galimybių skirtumų, kurie gali sukelti neigiamą poveikį konkurencijai pasienio regionuose; pažymi, kad, nors MVĮ sunkumai siekiant gauti kreditą vis dar skiriasi valstybėse narėse, iš 2011 m. spalio mėn. ECB bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų matyti bendras smarkus MVĮ teikiamų paskolų kredito standartinių reikalavimų griežtėjimas; be to, pripažįsta, kad ES yra nemaža mikrokreditų paklausa;

7.  pakartoja, kad peržiūrėtos viešųjų pirkimų ir koncesijos sutarties taisyklės neturėtų trukdyti MVĮ ir labai mažoms įmonėms prieiti prie viešųjų pirkimų rinkos;

8.  primena, kad pagrindinis MVĮ šaltinis Europoje – bankų sektorius; mano, kad dėl bankų sektoriaus nenuoseklumo ir tolesnių didelių paskolų palūkanų normų bei siūlomų kreditų skirtumų reikalingas diferencijuotas požiūris į MVĮ galimybių gauti finansavimą didinimą, atsižvelgiant į aplinkybes konkrečiose valstybėse;

Mažųjų ir vidutinių įmonių įvairovė

9.  primena Komisijai, kad MVĮ visoje Europoje labai skirtingos (tai – ir tradiciniai šeimos verslo subjektai, ir greitai augančios įmonės, aukštų technologijų įmonės, labai mažos įmonės, socialinės įmonės ar naujai įsteigtos įmonės), todėl joms turi būti taikomi skirtingi metodai;

10.  pažymi, kad dabartiniu laikotarpiu, kai tinkami rizikos kapitalo šaltiniai nepakankamai prieinami, ypač ankstyvaisiais etapais, ir tai ir toliau išlieka vienu didžiausių į augimą orientuotų įmonių kūrimo ir vystymo suvaržymų, Komisijos veiksmų plane daug dėmesio skiriama rizikos kapitalui, kaip galimam augimo finansavimo būdui; vis dėlto pabrėžia, kad toks finansavimas tinkamas tik nedaugeliui MVĮ ir kad bankų paskolos – vis dar pagrindinis finansavimo šaltinis;

11.  pabrėžia, kad nėra vieno visiems tinkamo finansavimo būdo, ir ragina Komisiją padėti parengti įvairias specialiai pritaikytas programas, priemones ir iniciatyvas tiek nuosavybės srityje (pvz., neformalūs investuotojai, masinis finansavimas (angl. crowd funding) ir daugiašalės prekybos sistemos), kvazinuosavo kapitalo (pvz., tarpinio, vad. „mezonino“ finansavimo) tiek skolos priemonių srityje (pvz., smulkiesiems investuotojams tinkamos įmonių obligacijos, garantijų priemonės ir platformos) ir bankų ir kitų subjektų, susijusių su MVĮ finansavimu (apskaitos specialistų, įmonių ar MVĮ asociacijų ar prekybos rūmų), partnerysčių srityje, kad būtų teikiama pagalba įmonėms jų steigimo, augimo ir perdavimo etapais, atsižvelgiant į jų dydį, apyvartą ir finansavimo poreikius;

12.  pabrėžia, kad Komisija turėtų atkreipti dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti akcijų birža tiek MVĮ tiek investuotojams suteikiant geresnes galimybes likvidumui užtikrini įvairiais etapais; primena, kad jau sukurtos akcijų biržos, konkrečiai skirtos MVĮ ir kad jos skirtos konkretiems rinkos ir finansavimo reikalavimams patenkinti;

MVĮ pažeidžiamumas

13.  prašo Komisijos, kad naujiems reglamentams, kurie svarbūs MVĮ, būtų taikomas bendras visa apimantis poveikio vertinimas, įskaitant išsamų tyrimą, kuriuo būtų atsižvelgta į MVĮ poreikius ir sunkumus, su kuriais jos susiduria;

14.  pabrėžia, kad MVĮ dažnai būna ilgos išmokėjimų grandinės gale, taigi būtent joms labiausiai kenkia pavėluoti mokėjimai ir trumpi mokėjimo laikotarpiai; todėl teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą aktyviai raginti valstybes nares sparčiau įgyvendinti Pavėluotų mokėjimų direktyvą;

15.  pabrėžia, kad iš Komisijos tyrimo matyti, kad MVĮ norint gauti finansavimą, kurti naujoves, konkuruoti ir plėstis, svarbūs veiksniai yra ne tik galimybė gauti finansavimą, bet ir galimybė rasti reikiamos kvalifikacijos, įskaitant valdymo įgūdžius, finansų ir apskaitos žinias, darbuotojų; mano, kad kartu su naujomis ES finansinėmis priemonėmis turėtų būti teikiama tinkamo mokymo politika, ugdomojo vadovavimo schemos ir teikiamos žiniomis pagrįstos verslo paslaugos;

16.  mano, kad reikia remti MVĮ vietos lygmeniu, kad būtų kuriamos politikos kryptys verslumui skatinti, MVĮ padėčiai gerinti jų veikimo laikotarpiu ir padėti joms patekti į naujas rinkas; mano, kad gerosios patirties pripažinimas ir keitimasis ja – pagrindiniai šios politikos elementai;

Verslo profesionalumo didinimas

17.  atkreipia dėmesį, kad verslininkų žinių apie finansų pagrindus trūkumas lemia ribotą verslo planų kokybę ir, atitinkamai kredito paraiškų sėkmę; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares paremti galimų verslininkų kvalifikacijos kėlimą ir remti bankų, prekybos rūmų, verslo asociacijų ir apskaitos specialistų partnerystes;

18.  mano, kad moterų verslumas – neišnaudotas ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinis, kurį reikėtų skatinti ir stiprinti, ir kad reikėtų pašalinti visas kliūtis, su kuriomis darbo rinkoje susiduria moterys;

19.  mano, kad verslininkystės įgūdžių ugdymą ir programas apie rinkos, ekonomikos ir finansų sistemos veikimą, veiklą ir sąveiką reikėtų įtraukti į pagrindinio ugdymo sistemas; mano, kad gerai parengtas verslo planas yra pirmas žingsnis siekiant geresnių finansavimo galimybių ir verslo gyvybingumo; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo švietimo programas nedelsiant įtraukti finansinį švietimą; šiuo atžvilgiu remia programą „Erasmus jauniems verslininkams“, sukurtą siekiant skatinti verslumo kultūrą ir plėtoti bendrąją rinką ir konkurencingumą;

20.  mano, kad reikalinga speciali naujai įsteigtų įmonių ir finansinių priemonių strategija, kad būtų įgyvendinti novatoriški projektai ir skatinamas jaunų verslininkų kūrybingumas;

21.  pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės jau turi verslininkų rengimo tobulinimo geriausios patirties; ragina Komisiją remti šios patirties pritaikymą kitose valstybėse narėse;

22.  pabrėžia, kad būtina nuolat skleisti supaprastintą informaciją verslininkams, galimiems verslininkams ir bankams apie mokymo iniciatyvas, ES finansavimą ir MVĮ skirtas programas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, kadangi jie turi pasinaudoti visomis turimomis galimybėmis ir priemonėmis; ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinėms MVĮ organizacijoms būtų tinkamai pranešta apie ES iniciatyvų ir politikos pasiūlymus;

23.  ragina EIB grupę bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis aktyviau informuoti MVĮ bendruomenę finansavimo modelius;

24.  pažymi, kad būtina parengti rekomendacijas bankrutavusiems verslininkams, atsižvelgiant į tai, kad 15 proc. įmonių užsidaro dėl bankroto; remia bankroto procedūrų paprastinimą ir trumpinimą siekiant suteikti antrąjį šansą atitinkamiems verslininkams, kadangi jiems gali geriau sektis pakartotinai pradėjus verslą;

Skaidrumas

25.  atkreipia dėmesį, kad paprastai kreditoriai geriau negu verslininkai nusimano apie kredito priemones ir kad verslininkai turėtų atvirai aptarti su kreditoriais savo verslo planą bei ilgalaikę strategiją; pabrėžia, kad dėl šios informacijos trūkumo kyla sunkumų aptariant kredito paraišką; pripažįsta, kad MVĮ yra poreikis gauti konkrečiai pritaikytas konsultacijas, susijusias su kredito galimybėmis; ragina Komisiją skatinti dalijimąsi geriausia patirtimi, susijusia su konkrečiais kreditorių ir verslininkų dialogo, bendradarbiavimo bei keitimosi informacija sprendimais; ragina Komisiją stiprinti verslininkų ir kreditorių dialogą ir bendradarbiavimą;

26.  kreditoriai turėtų nustatyti aiškius ir konkrečius skaidraus paraiškų dėl finansavimo teikimo kriterijus; pabrėžia, kad kreditorius, visiškai arba iš dalies atmesdamas kredito paraišką, turi verslininkui tinkamai ir konstruktyviai nurodyti atmetimo priežastis; ragina Komisiją nustatyti aiškias šio konstruktyvaus požiūrio į skaidrumą gaires;

27.  pažymi, kad, anksčiau grąžindamos kreditą, MVĮ turi sumokėti kreditoriui finansavimo nuostolius ir dažnai papildomą baudą, tad bendros sąnaudos tampa per didele našta; ragina Komisiją siūlyti visoms sutartims dėl MVĮ suteiktų kreditų pirmalaikio grąžinimo suteikti daugiau skaidrumo ir išnagrinėti galimybę nustatyti didžiausias leistinas tokios operacijos išlaidas;

28.  pažymi, kad, siekiant gauti kredito įstaigų finansavimą MVĮ taikomi vis griežtesni reikalavimai, įskaitant asmenines garantijas; pažymi, kad didesnė palūkanų norma galėtų paskatinti kainomis nepagrįstų sąlygų, įskaitant asmenines garantijas; taigi mano, kad finansų sektoriui reglamentuoti reikalingi teisės aktai turi aiškiai apsaugoti ir skatinti veiksmingą skolinimą realiajai ekonomikai, ypač MVĮ;

29.  ragina valstybes nares sumažinti MVĮ steigimosi ir visos veiklos trukmės administracinę naštą, atsižvelgiant į šalių skirtumus šioje srityje, kurie apsunkina bendrosios rinkos kūrimą; pabrėžia, kad svarbu sumažinti dienų, per kurias turi būti įsteigtas naujas verslas, skaičių; prašo Komisiją išnagrinėti geriausią patirtį, kurią būtų galima taikyti visose valstybėse narėse; ragina Komisiją įvertinti galimybę pradėti taikyti vienintelį vienoje bendroje Europos MVĮ duomenų bazėje esantį MVĮ identifikacinį numerį, pagal kurį būtų saugomi visi finansiniai duomenys ir kuris leistų MVĮ lengviau dalyvauti ES bei nacionalinėse programose ir gauti finansavimą; pažymi, kad taikant tokį MVĮ identifikacinį numerį reikia atsižvelgti į duomenų apsaugos principus;

30.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti taikyti kokybinį vertinimą, juo papildant standartinį kiekybinį MVĮ kreditingumo vertinimą;

Nauji finansavimo būdai

31.  teigiamai vertina Komisijos parengtas naujas finansavimo programas, kuriomis atsižvelgiama į konkrečius MVĮ ypatumus; ragina Komisiją toliau plėtoti MVĮ specialiai pritaikytas ES finansavimo priemones; pabrėžia, kad reikėtų vengti finansavimo suskaidymo, o finansavimas gali būti veiksmingas tik tuomet, jeigu juo galima patenkinti didelę dalį atitinkamų MVĮ poreikių;

32.  tvirtai mano, kad reikia gerokai padidinti pagal COSME programą ir iniciatyvą „Horizontas 2020“ skolos ir turto finansinėms priemonėms skirtus finansinius išteklius ir gerokai padidinti MVĮ galimybes jų gauti;

33.  mano, kad Komisija turėtų išnagrinėti būdus, kaip būtų galima tobulinti Europos kvazinuosavo kapitalo rinką, visų pirma skiriant tarpinį finansavimą; rekomenduoja Komisijai ištirti, kaip būtų galima stiprinti EIF tarpinę ekonomikos augimo skatinimo priemonę ir nagrinėti naujus tarpinius produktus, pvz., tarpinio pobūdžio paskolų garantiją; taip pat rekomenduoja teikti finansinių priemonių duomenis ir analizę, siekiant sumažinti kliūtis finansiniams tarpininkams, kurie galbūt norėtų ištirti tarpinio kapitalo skolinimo rinką ES;

34.  ragina, kad bent 20 proc. programos „Horizontas 2020“ biudžeto būtų skiriama MVĮ;

35.  atkreipia dėmesį, kad MVĮ ir kredito įstaigos vertina ir plačiai naudoja kapitalo garantijas; teigiamai vertina Komisijos pastangas šiuo klausimu; ragina valstybes nares įgyvendinti tinkamą kapitalo garantijų sistemą;

36.  ragina Komisiją parengti tinkamą ir pritaikytą MVĮ finansuojančių emitentų reguliavimo sistemą, kuri jiems nebūtų našta ir kuri pelnytų investuotojų pasitikėjimą (pagal Europos teisės aktus dėl apskaitos standartų, Prospekto direktyvą, Skaidrumo direktyvą, Piktnaudžiavimo rinka direktyvą ir FPRD);

37.  palankiai vertina 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtą susitarimą didinti EIB kapitalą 10 mlrd. EUR – tai leis EIB grupei 2012–2015 m. apie 60 mlrd. EUR padidinti gebėjimus skolintis Sąjungoje ir daryti sverto poveikį bendroms 180 mlrd. EUR investicijoms ir taip atlikti teigiamą vaidmenį, kartu stengiantis atgaivinti Europos ekonomiką; palankiai vertina, kad EIB tarp savo skolinimo prioritetų konkrečiai nurodė poreikį plėsti su skolinimu MVĮ susijusių bankininkystės partnerių ratą, kad į jį būtų įtraukta daugiau naujų finansinių ir netradicinių tarpininkų; pabrėžia, kad šis naujas įsipareigojimas neturi pakenkti lygiagrečioms pastangoms stiprinti ir gerinti bendras EIB ir Sąjungos biudžeto priemones rizikai pasidalyti ir akcinio kapitalo dalims įsigyti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją stiprinti ir optimizuoti Europos investicijų banko rizikos pasidalijimo priemones ir Europos investicijų fondo portfelio valdymo programas, pagal kurias finansų įstaigos (tarpininkai) suteikia MVĮ akcinio kapitalo arba tarpinio vad. „mezonino“ finansavimo portfelius; pripažįsta, kad sanglaudos politika yra vienas pagrindinių paramos MVĮ šaltinių ir kad struktūrinių fondų finansavimo programos, biurokratijos mažinimas ir greitesnis ir veiksmingesnis šių priemonių vykdymas būtini ES ekonomikos atsigavimui ir jos konkurencingumo atkūrimui skatinti;

38.  ragina Komisiją sukurti EIF Europos garantijų platformą, kuria būtų padedama MVĮ gauti finansavimą ir būtų gerinamas garantijų ar paskolos produktų, pagrįstų Europos garantijomis, parengimas ir mažinami banko kapitalo reikalavimai ir finansų tarpininkų rizika;

39.  ragina EIB toliau plėtoti mikrofinansų projekto iniciatyvą ir tokiu būdu skatinti prisidėti prie ES politikos prioritetų įgyvendinimo socialinės įtraukties srityje;

40.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse namų ūkiai bankų sąskaitose turi rekordinį dydį santaupų, o kitose valstybėse narėse dėl krizės poveikio indėlių mažėja; pabrėžia, kad dėl tinkamų paskatų sistemos, skirtos šioms namų ūkių santaupoms aktyviai panaudoti, kūrimo MVĮ turėtų pagerėti galimybės gauti finansavimą, o ES ekonomikai būtų duotas teigiamas postūmis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip šias santaupas aktyviai panaudoti, pvz., nustatant mokesčių paskatas, grindžiamas valstybių narių turima geriausia patirtimi;

41.  pažymi, kad MVĮ prisideda prie regionų, kuriuose mažesnis užimtumo lygis, gyventojų įdarbinimo skatindamos užimtumo didėjimą ir padėdamos tenkinti dabartinius tų gyventojų poreikius ir tokiu būdu daro teigiamą poveikį vietos bendruomenių vystymuisi; todėl mano, kad MVĮ plėtra yra vienas iš būdų sumažinti skirtumus nacionaliniu lygmeniu;

42.  teigiamai vertina MVĮ ir labai mažoms įmonėms teikiamą paramą įgyvendinant iniciatyvas, pvz., programas PSCI, „Kūrybiška Europa“ (įskaitant kultūros ir kūrybos sektorių paskolų garantijos priemonę), COSME ir „Horizontas 2020“, kurios, be kita ko, pateikia naujus sprendimus, skirtus plėtoti žinioms ir gebėjimams, kurie sudaro galimybę dinamiškai MVĮ ir labai mažų įmonių plėtrai;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti būdų, kaip MVĮ, siekiančioms viešajame sektoriuje vykdyti naujovišką veiklą, tiekti naujoviškus gaminius ar teikti naujoviškas paslaugas, suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą; visų pirma ragina sukurti priemones finansavimo sąlygoms gerinti užtikrinant, kad teikiant rizikos kapitalą ir kitus susijusius finansavimo šaltinius būtų visiškai pripažintas novatoriškų įmonių, dirbančių su viešojo sektoriaus partneriais tiek vykdant ikiprekybinių viešųjų pirkimų projektus, tiek įgyvendinant inovacijų partnerystes, augimo potencialas;

44.  pabrėžia, jog teisinga, atvira ir skaidri ES viešųjų pirkimų reguliavimo sistema ir proporcingas, skaidrus ir nediskriminacinis 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(3) vykdymas yra būtini, kad MVĮ turėtų geresnių galimybių sudaryti viešąsias sutartis ir turėtų faktinę galimybę jas vykdyti;

45.  priduria, kad būtina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad supaprastinus MVĮ tarpvalstybinę veiklą kartu nebūtų sudaromos palankios sąlygos fiktyviai tarpvalstybinio masto savisamdos veiklai, visų pirma statybų sektoriuje;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 102.
(2) OL C 308E, 2011 10 20, p. 6.
(3) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

Atnaujinta: 2014 m. spalio 30 d.Teisinis pranešimas