Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2044(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0221/2013

Pateikti tekstai :

A7-0221/2013

Debatai :

PV 04/07/2013 - 9
CRE 04/07/2013 - 9

Balsavimas :

PV 04/07/2013 - 13.9

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0328

Priimti tekstai
PDF 274kWORD 131k
Ketvirtadienis, 2013 m. liepos 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Krizės poveikis pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas
P7_TA(2013)0328A7-0221/2013

2013 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „Krizės poveikis pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas“ (2013/2044(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 151, 153 ir 168 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 21, 23, 24, 25, 34 ir 35 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją, ypač jos 30 straipsnį (dėl teisės į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties) ir 16 straipsnį (dėl šeimos teisės į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos socialinio fondo (ESF), kuriuo panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (COM(2011)0607),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje strateginio įgyvendinimo plano pažanga (COM(2012)0083),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Užimtumas ir socialinė raida Europoje 2012 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje(3) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl išstumtų iš darbo rinkos asmenų aktyvios įtraukties(4) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(5) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „2020 m. Europa“(6) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų(7) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(8) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)“(9) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims programos(10) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(11) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES(12) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos(13) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(14) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje“(15) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rašytinį pareiškimą dėl gatvės benamių klausimo sprendimo(16) ir 2010 m. gruodžio 16 d. rašytinį pareiškimą dėl ES benamystės strategijos(17) ,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2011 m. ataskaitas „Sveikatos priežiūros prieinamumas nelegaliems migrantams dešimtyje ES valstybių narių“(18) ir „Pagrindinės nelegalių migrantų teisės Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. Socialinės apsaugos komiteto trečiąją ataskaitą „Ekonomikos krizės ir vykstančio fiskalinio konsolidavimo socialinis poveikis“,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio gydytojų organizacijos ataskaitą „Pažeidžiamų grupių galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas Europos Sąjungoje 2012 m.“,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas. Gyvenimo kokybė Europoje: krizės poveikis“(19) ,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Konsultavimo namų ūkio įsiskolinimo klausimais paslaugos Europos Sąjungoje“(20) ,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Romų gyvenimo sąlygos: nestandartiniai būstai ir sveikata“(21) ,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Neįgalių ar sveikatos problemų turinčių jaunuolių aktyvi įtrauktis“(22) ,

–  atsižvelgdamas į EPBO ataskaitą „Apie sveikatą glaustai. Europa 2012 m.“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos leidinį „Socialinė apsauga visiems. Nelygių galimybių pažeidžiamoms grupėms gauti sveikatos priežiūros paslaugas sprendimas Europos ir Vidurio Azijos šalyse“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A7-0221/2013),

A.  kadangi visi žmonės gimsta laisvi, turi vienodą orumą ir teises ir kadangi valstybėms narėms tenka atsakomybė skatinti šias teises ir jas užtikrinti savo konstitucijoje ir visuomenės sveikatos sistemose; kadangi visoje ES yra lyčių nelygybė tiek gaunant sveikatos priežiūrą, tiek su sveikata susijusių rezultatų požiūriu;

B.  kadangi pagrindinės ES vertybės turėtų būti gerbiamos net krizės atveju ir Europos Sąjungoje galimybė gauti priežiūros, sveikatos priežiūros paslaugas ir socialinę paramą turėtų būti vertinama kaip kiekvieno asmens pagrindinė teisė; kadangi, priešingai, sveikata, sveikatos priežiūra ir socialinės paslaugos sumažintos daugelyje valstybių narių, nes įgyvendinama griežto taupymo politika, taigi pakenkta visuotinėms galimybėms naudotis paslaugomis ir jų kokybei;

C.  kadangi visos ES sveikatos priežiūros sistemos susiduria su dideliais sunkumais, įskaitant tebesitęsiančią euro zonos valstybių skolos krizę, kuri daro spaudimą viešiesiems finansams, senstančius gyventojus, besikeičiančias sveikatos priežiūros paslaugas ir didėjančias išlaidas sveikatai, kurios aiškiai rodo, kad skubiai reikalinga reforma;

D.  kadangi ES socialinės apsaugos sistema su didžiausiomis socialinių paslaugų gyventojams įnašais yra pažangiausia pasaulyje; pabrėžia, kad išlaikyti ir toliau vystyti europinį socialinį modelį turi būti politikos prioritetas;

E.  kadangi Pasaulio sveikatos organizacija Talino chartijoje pareiškė, kad sveikata yra esminis ekonominio vystymosi ir klestėjimo veiksnys;

F.  kadangi keliose valstybėse narėse didėja nelygybė, nes neturtingiausi ir labiausiai skurstantys žmonės ten tampa dar neturtingesni; kadangi 2011 m. apie 24,2 proc. ES gyventojų grėsė skurdas arba atskirtis; kadangi, be to, mažas pajamas gaunančių asmenų, jų pačių vertinimu, sveikata pablogėjo, vis didesnis atotrūkis tarp jų ir 25 proc. didžiausias pajamas gaunančių asmenų sveikatos;

G.  kadangi didėja ilgalaikio nedarbo lygis, todėl daugelis piliečių netenka draudimo apsaugos ir taip apribojamos jų galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas;

H.  kadangi pažeidžiamiausios grupės patiria neproporcingai didelį dabartinės krizės poveikį, nes nukenčia ir dėl prarastų pajamų, ir dėl sumažintų priežiūros paslaugų;

I.  kadangi nuolat skurstantys asmenys − dažnai ilgalaikiai bedarbiai arba mažus atlyginimus gaunantys asmenys, vieni su vaikais gyvenantys vieniši asmenys, kurie nedirba arba dirba keletą valandų, ir vyresnio amžiaus asmenys, gyvenantys Vidurio ir Rytų Europoje, nuolat įvardijami vienais iš pažeidžiamiausių;

J.  kadangi naujausiais tyrimais patvirtina, kad atsirado nauja pažeidžiamų asmenų grupė, kurie anksčiau buvo palygini turtingi, bet dabar jiems reikalinga pagalba dėl asmeninių skolų: ši žmonių grupė, kuriai anksčiau nereikėjo pagalbos, gali nesudurti galo su galu ir pradėti nevykdyti įsipareigojimų ir neapmokėti sąskaitų, susijusių su skolomis, arba nebeįstengti sumokėti už būtinas priežiūros paslaugas ir bijoti, kad teks palikti savo būstą;

K.  kadangi svarbų vaidmenį atlieka viešosios paslaugos – kurias teikia valstybė ir jas valdo demokratiškai dalyvaujant vartotojams – srityse, kurios itin svarbios užtikrinant gerovę, įskaitant sveikatos priežiūrą, švietimą, teisingumą, vandens tiekimą, aprūpinimą būstu, transportą ir vaikų bei vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą;

L.  kadangi dėl sveikatos priežiūros sistemų susiskaidymo gali susidaryti situacija, kai daugelis pacientų negauna medicininiu požiūriu būtinos priežiūros, o kiti gauna priežiūrą, kuri nebūtina arba netgi žalinga;

M.  kadangi dėl krizės padidėjo ilgalaikio nedalyvavimo darbo rinkoje rizika, visų pirma, jaunų asmenų, ir jie yra mažiausiai apsaugoti nuo jos padarinių, susijusių su būsimu dalyvavimu darbo rinkoje ir pajamomis;

N.  kadangi vis daugiau žmonių ES dirba toliau sukakus įstatyme numatytam pensiniam amžiui iš dalies dėl finansinių nepriteklių jausdami kitų namų ūkio pajamų šaltinių trūkumą sukakus pensiniam amžiui;

O.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse auga vartotojų paslaugų kainos ir tai reiškia, kad daugelis žmonių nebegali sau leisti atitinkamo lygio paslaugų savo akivaizdiems poreikiams patenkinti ir dėl to tampa priklausomi, patiria papildomą įtampą namų ar darbo aplinkoje arba gali patirti neigiamą poveikį sveikatai, dėl kurio jie gali patirti socialinę atskirtį;

P.  kadangi sveikatos priežiūros sistemos gali (netyčia) sudaryti kliūtis gauti sveikatos priežiūrą sistema arba teikti kitokios kokybės sveikatos priežiūrą asmenims, kuriems būdinga daugiau negu viena ginama ypatybė, pvz., lytis, amžius arba priklausymas mažumų grupei;

Q.  kadangi kai kurios socialinės apsaugos sistemos yra keičiamos siekiant panaikinti arba apriboti tam tikrų grupių galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir išlaidų už tam tikras gydymo paslaugas ir vaistus apmokėjimą(23) ir taip keliama papildoma rizika asmeninei ir visuomenės sveikatai ir ilgalaikiam šių sistemų tvarumui;

R.  kadangi nustatyta, kad daugiausia priežiūros ES šiuo metu teikia neoficialūs, neapmokami priežiūros teikėjai; kadangi šiam didžiuliam ištekliui kyla grėsmė dėl daugybės demografinių pokyčių ir didėjančios priežiūros naštos;

S.  kadangi teisė į įvairias namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamas ir kitas bendruomenės paramos paslaugas, įskaitant asmeninę pagalbą, yra įtvirtinta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 19 ir 26 straipsniuose;

T.  kadangi priežastys, dėl kurių vaikai apgyvendinami alternatyviose priežiūros įstaigose, yra sudėtinės ir daugialypės, bet dažnai atrodo tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su skurdu ir socialine atskirtimi;

U.  kadangi tikslios ir prieinamos informacijos stoka gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių pažeidžiamos grupės negali gauti būtinos priežiūros, kurią gauti jos turi teisę;

V.  kadangi pranešimuose nurodyta, kad kai kurie ES piliečiai ir kiti asmenys, turintys juridinę teisę į medicinos ir priežiūros paslaugas, norėdami pasinaudoti šia teise tarpvalstybiniais atvejais susiduria su vis didesnėmis kliūtimis;

W.  kadangi dėl medicininės demografijos problemų (kai kuriose geografinėse zonose yra maža priežiūros paslaugų pasiūla) keliose valstybėse narėse pažeidžiamoms grupėms kyla sunkumų naudotis priežiūros paslaugomis;

X.  kadangi daugėja pranešimų apie didėjančią socialinę atskirtį ir agresiją, pasireiškiančią žodiniais ir fiziniais išpuoliais prieš mažumas ir pažeidžiamus asmenis; kadangi apie tokius incidentus turėtų būti pranešama išsamiai;

Y.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse atsisakant neįgalių asmenų, mokymosi sunkumų turinčių asmenų arba psichinėmis ligomis sergančių asmenų socialinės politikos vis mažiau laikomasi teisėmis pagrįsto įtraukties požiūrio, kuriuo siekiama visiškai įtraukti į bendruomenę, ir pereinama prie praeityje vyravusio labiau institucinio ir segregacinio požiūrio;

Z.  pabrėžia, kad ES sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius turi dideles užimtumo galimybes;

AA.  kadangi daugumoje darbo vietų kai kurių valstybių narių sveikatos priežiūros ir priežiūros sektoriuje yra prastas atlygis, dažnai nesudaromos oficialios sutartys ir neužtikrinamos kitos pagrindinės darbo teisės ir tos darbo vietos nėra patrauklios dėl didelės fizinio ir emocinio streso rizikos, grėsmės pervargti ir aiškių karjeros galimybių trūkumo; kadangi šiame sektoriuje siūloma mažai mokymo galimybių, be to, jo darbuotojai daugiausia yra senyvo amžiaus žmonės, moterys ir migrantai; kadangi priežiūra ES dažnai teikiama neoficialių, nemokamų priežiūros teikėjų, kurie patys gali būti laikomi pažeidžiama grupe dėl didėjančios būtinybės teikti sudėtingesnę ir specialesnę priežiūrą; kadangi kai kuriose valstybėse narėse stinga kokybiškų priežiūros paslaugų, kurios būtų prieinamos visiems nepaisant pajamų dydžio;

AB.  kadangi norint pereiti nuo institucinių prie bendruomeninių priežiūros rūšių reikia didesnės su būstu susijusios paramos pažeidžiamiems asmenims, kad jie galėtų gyventi nepriklausomai;

AC.  kadangi priežiūros infrastruktūrą paliekantys ir savarankišką gyvenimą pradedantys jaunuoliai ypač susiduria su skurdu ir socialine atskirtimi;

AD.  kadangi vis daugiau vyresnio amžiaus asmenų turi būti laikomi pažeidžiamais asmenimis;

AE.  kadangi neturtingi ES piliečiai iš kitų valstybių narių ir asmenys iš trečiųjų šalių, kurie naudojasi kitos valstybės narės socialine apsauga, taip pat gali turėti daug sunkumų dėl priežiūros paslaugų;

AF.  kadangi visi žmonės turi teisę į tokį gyvenimo lygį, kad jie ir jų šeimos galėtų džiaugtis sveikata ir gera savijauta;

AG.  kadangi svarbu pabrėžti pilietinės visuomenės ir jos organizacijų, atliekančių svarbų vaidmenį bendraujant su atskirtomis visuomenės grupėmis, svarbą;

AH.  kadangi sveikatos apsauga daro didelį poveikį žmonių gyvenimo kokybei, ilgaamžiškumui ir orumui;

AI.  kadangi Europoje kiekvienais metais apie 10 proc. vaikų gimsta neišnešioti (iki 37 nėštumo savaitės) ir kadangi moterys su per anksti gimusiais naujagimiais dažnai neturi galimybės gauti tinkamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, o tai sukelia dar didesnių padarinių šeimos ir profesinio gyvenimo derinimui;

AJ.  kadangi skurdas, nepakankamas išsilavinimas ir žemesnis socialinės integracijos lygis yra susiję su prastais sveikatos rezultatais; kadangi pagrindinės kliūčių teikti pažeidžiamoms grupėms sveikatos priežiūros paslaugas sudaro nepakankamas sveikatos priežiūros sistemos ir administracinių problemų išmanymas arba supratimas, žinių apie ligų prevenciją trūkumas ir galimybės patekti į paslaugų teikimo vietą nebuvimas;

1.  ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės pateiktų informaciją apie įgyvendinamas griežtas taupymo priemones, atliktų griežtų taupymo priemonių socialinio poveikio vertinimus ir savo rekomendacijose nurodytų, kaip vidutinės trukmės it ilguoju laikotarpiu spręsti problemas, kurios kyla dėl tokių priemonių socialinio ir ekonominio poveikio; todėl prašo Komisiją reguliariai rengti tokių vertinimų suvestines ataskaitas ir jas perduoti Parlamentui; rekomenduoja, kad vykdant Europos semestrą būtų ne tik skiriamas dėmesys socialinės apsaugos sistemų finansiniam tvarumui, bet ir atsižvelgiama į galimą poveikį priežiūros paslaugų prieinamumui ir kokybei;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti socialines investicijas į socialines paslaugas. pvz., sveikatos, priežiūros ir socialinius sektorius, sektorius, kurie itin svarbūs vykstant demografiniams pokyčiams ir susiduriant su socialiniais krizės padariniais ir kuriuose yra didžiulių galimybių kurti darbo vietas;

3.  yra įsitikinęs, kad vykdant būtinas reformas dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatos priežiūros kokybei ir veiksmingumui, turėtų būti didinamos galimybės gauti tinkamą sveikatos priežiūrą tinkamu laiku ir tinkamomis aplinkybėmis, užtikrinama žmonių sveikata ir kuo labiau užkertamas kelias įprastoms ir išvengtinoms ligų komplikacijoms;

4.  primena, kad valstybės narės sutiko patvirtinti požiūrį, pagal kurį būtų pereinama nuo „gydomųjų“ priemonių, kuriomis šalinami atskirties ir prastos sveikatos požymiai, prie prevencinių priemonių, kurios „būtų strategija, skirta gyvenimo kokybei gerinti ir chroniškų ligų, ligotumo ir negalios naštai mažinti“(24) ; todėl pabrėžia, kad neveikimas turi ilgalaikį poveikį;

5.  mano, kad neverta taupyti paliekant pažeidžiamus asmenis be galimybės gauti sveikatos priežiūros arba priežiūros paslaugas, nes ilgainiui tai gali neigiamai atsiliepti sveikatos priežiūros išlaidoms ir asmeninei arba visuomenės sveikatai;

6.  mano, kad iki galo neįvertinti platesni daugelio šiuo metu įgyvendinamų trumpalaikių išlaidų mažinimo priemonių, pvz., pradinių prieigos prie sveikatos priežiūros mokesčių įvedimo, didesnių išlaidų grynaisiais arba panaikintos galimybės teikti priežiūrą pažeidžiamoms grupėms, socialiniai ir ekonominiai padariniai visuomenei arba galimas diskriminacinis poveikis ir ilgalaikiai padariniai, įskaitant pavojus visuomenės sveikatai ir galimą poveikį tikėtinai gyvenimo trukmei; pabrėžia, kad tokios priemonės turi neproporcingą neigiamą poveikį pažeidžiamoms grupėms;

7.  mano, kad apgailėtina, jog tam tikros medicininės būklės žyme paženklinti žmonės nesiryžta siekti būtinos priežiūros, todėl, pvz., užkrečiamos ligos gali likti negydomos ir kelti riziką visuomenės sveikatai;

8.  apgailestauja dėl neproporcingo poveikio, kurį turi valstybių sulaikymo praktika ir pareiga teikti ataskaitas, susijusias su imigracijos įstatymo įgyvendinimu, dokumentais nepagrįstoms migrantų galimybėms gauti medicininę pagalbą(25) ;

9.  pripažįsta, kad įvairios pažeidžiamos sritys, institucinės priežiūros patirtis, galimybių gauti kokybišką bendruomenės priežiūrą stoka ir benamystė yra glaudžiai susijusios; primena, kad sveikatos ir priežiūros paslaugos gali atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią skurdui ir socialinei atskirčiai ir kovojant su jomis , įskaitant kraštutines jų formas, pvz., benamystę; pabrėžia, kad su keletu pažeidžiamumo veiksnių susijusios grupės, pvz., romai, galiojančio leidimo gyventi neturintys asmenys arba benamiai, patiria netgi didesnę grėsmę būti neįtrauktoms į rizikos prevencijos kampanijas ir patikras ir likti be gydymo;

10.  pažymi neigiamą ilgalaikį išlaidų mažinimo krizės laikotarpiu poveikį profilaktinei sveikatos priežiūrai; mano, kad, jei būtina mažinti prevencines priemones, jas reikia bent grąžinti į ankstesnį lygį, kad būtų išsaugotas tęstinumas ir nesugriauta infrastruktūra; pabrėžia, kad ekonominė ir finansų krizė ir vadinamoji griežta taupymo politika, kurią įgyvendina valstybės narės, neturėtų lemti kapitalinių įdėjimų mažinimo valstybinėse sveikatos ir viešųjų paslaugų srityse, bet kad atsižvelgiant į jų svarbą ir esminį pobūdį, priešingai, pastangos turėtų būti dedamos siekiant konsoliduoti šias paslaugas, kad būtų galima patenkinti visuomenės, visų pirma jos pažeidžiamiausių grupių, poreikius;

11.  mano, kad taikant griežtas taupymo priemones jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti pažeista piliečių teisė naudotis pagrindinėmis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis arba neturėtų būti kenkiama socialinių paslaugų teikimo naujovėms ir keičiamos teigiamos politikos plėtojimo tendencijos;

12.  ragina valstybes nares skatinti įdarbinimą socialinės priežiūros paslaugų srityje ir dirbti siekiant padidinti šio sektoriaus patrauklumą, nes jis teikia perspektyvios karjeros galimybes jauniems žmonėms;

13.  pabrėžia, kad daugėja ES piliečių, kurie gyvena ES ne savo gimtojoje šalyje ir neturi sveikatos draudimo, pvz., dėl nedarbo ir leidimų gyventi netekimo; pabrėžia, kad ES piliečiai, turintys sveikatos draudimą kitoje ES šalyje, dažnai sunkiai gauna priežiūrą, nes mokėti turi prieš suteikiant paslaugą;

14.  yra susirūpinęs dėl to, kad neįgalūs asmenys ES patiria neproporcingai didelį valstybės išlaidų mažinimo poveikį, nes praranda paramos paslaugas, leidžiančias jiems nepriklausomai gyventi bendruomenėje;

15.  mano, kad dėl to daugėja žmonių, kurie gyvena ilgalaikės priežiūros įstaigose, taip pat toliau gilėja socialinė neįgaliųjų atskirtis ES ir tiesiogiai pažeidžiami ES įsipareigojimai pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios;

16.  pabrėžia, kad priežiūra, kurią turi gauti neįgalieji, turėtų būti teikiama prieinamai infrastruktūros ir komunikacijų atžvilgiu, o tai ypač svarbu kalbant apie asmenis su protine negalia (turinčius mokymosi sunkumų); pabrėžia būtinybę skatinti mokyti priežiūros teikėjus ir bendrosios praktikos gydytojus teikti prieinamą priežiūrą;

17.  mano, kad bet kokiais būdais mažinant išlaidas, skirtas jaunimo ir kitų pažeidžiamų grupių priežiūros ir paramos paslaugoms, galima pažeisti esamas ES politikos nuostatas dėl aktyvios įtraukties; pabrėžia, kad dėl didelio jaunimo nedarbo atsiranda papildomas visų rūšių socialinių paslaugų poreikis ir kad tiksliniai veiksmai šiuo atžvilgiu galėtų padėti;

18.  pabrėžia, kad dėl augančio nedarbo ir ilgalaikio nedarbo dėl krizės, didelei daliai mūsų šalių piliečių – ilgą laiką darbo neturinčių asmenų ir jų išlaikomų asmenų – atsisakoma užtikrinti prieigą prie viešosios sveikatos priežiūros sistemos, socialinę apsaugos ir sveikatos priežiūros; ragina valstybes nares, visų pirma didžiausią nedarbo lygį turinčias valstybes nares, priimant reikiamas priemones veiksmingai ir greitai spręsti šį esminį klausimą;

19.  palankiai vertina 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“; pripažįsta, kad, norint per vaikų ugdymą atskleisti visas jų galimybes, itin svarbios investicijos ankstyvaisiais vaikų gyvenimo metais ir šios investicijos yra ekonomiškai veiksmingos; pripažįsta, kad investicijos į aukštos kokybės socialines paslaugas yra būtinos tinkamoms ir veiksmingoms vaikų apsaugos paslaugoms plėtoti ir visapusiškoms prevencijos strategijoms kurti; primena, jog svarbu taikyti gyvenimo eigos perspektyvą ir skatinti sveikatą, prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką; pabrėžia, jog neseniai vykusi tymų pandemija parodė, kad visuomenės sveikatai užtikrinti svarbu nemokamai skiepyti vaikus;

20.  pripažįsta slaugančių šeimos narių ir savanorių (neoficiali priežiūra) didžiulį socialinį ir ekonominį indėlį ir vis didesnius jiems tenkančius įsipareigojimus dėl teikiamų paslaugų mažinimo arba dėl kylančių jų kainų; mano, kad griežtos taupymo priemonės neturėtų dar labiau apsunkinti neoficialių pagalbos teikėjų; pabrėžia priežiūros paslaugas teikiančių asmenų profesinės kompetencijos pripažinimo ir geros darbo kokybės užtikrinimo svarbą; ragina slaugantiems šeimos nariams teikti tinkamą pagalbą ir paramą, kad jie galėtų suderinti slaugą ir profesinę veiklą, ir mano, kad būtina slaugai skirtą laiką priskaičiuoti prie teisei į pensiją įgyti reikalingo stažo; pabrėžia, kad dauguma priežiūros paslaugų ES teikiamos neoficialiai, t. y. šeimos narių ir savanorių, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius tai labiau vertinti ir už tai atlyginti;

21.  pripažįsta, kad vis daugiau moterų dirba mokamą darbą (tačiau uždirba 18 proc. mažiau, nei vyrai), nors jos gana dažnai dirba priežiūros darbą (78 proc. globos ir priežiūros darbus dirbančių asmenų yra moterys), ir kad tai yra iššūkis siekiant patenkinamos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros tikslo; mano, jog apskritai lanksčios darbo galimybės yra svarbios padedant žmonėms derinti darbą ir priežiūrą; yra susirūpinęs dėl neigiamo paslaugų teikimo mažinimo arba jų kainų didėjimo poveikio moterų užimtumo rodikliams, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, lyčių lygybei ir sveikam senėjimui;

22.  primena, kad ES nustatė, kad sveikatos priežiūros sektorius – potencialiai užimtumo augimą užtikrinanti sritis ir kad EP nustatė poreikį geriau apmokėti ir mokyti darbuotojus, kad ši sritis taptų patrauklia karjeros galimybe, ir gerinti paslaugų kokybę; atkreipia dėmesį į tai, kad pastebimai trūksta kai kuriose sveikatos apsaugos ir priežiūros srityse ir ragina valstybes nares skatinti jaunuolius rinktis slaugytojo profesiją, taip pat skatinti rengti kvalifikacijos kėlimo priemones, kurios prižiūrintiems asmenims ir priežiūros paslaugų teikėjams padėtų geriau suprasti priežiūros paslaugų gavėjų poreikius;

23.  pabrėžia didėjančią mobiliųjų paslaugų svarbą, kad tie, kuriems tų paslaugų reikia, jas gautų tiek miesto, tiek kaimo vietovėse;

24.  pabrėžia savanorių veiklos svarbą, kaip vertingą indėlį, prižiūrint vyresnio amžiaus žmones, kuriems reikalinga pagalba ir priežiūra, taip pat, kai reikia, atsiskyrusius ir vienišus asmenis;

25.  palankiai vertina tai, kad siekiant įveikti demografinio senėjimo keliamus iššūkius buvo pasirinkta Europos inovacijų partnerystė „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ (EIP); taip siekiama tikslo iki 2020 m. ES piliečių sveiko gyvenimo trukmę pailginti dvejais metais; ir taip pat trimis aspektais siekiama pagerinti padėtį Europoje šiomis priemonėmis:

   i) pagerinant vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę;
   ii) didinant priežiūros sistemų tvarumą ir veiksmingumą;
   iii) suteikiant galimybes įmonėms augti ir patekti į rinką.

26.  pripažįsta trečiojo sektoriaus ir savanorių organizacijų atliekamą darbą, bet mano, kad jis negali pakeisti valstybės pareigos užtikrinti aukštos kokybės, veiksmingą, patikimą ir prieinamą priežiūros paslaugų teikimą, kuris būtų pagrįstas visiems prieinamomis kaip viešosios gėrybės paslaugomis ir kurio finansavimas būtų remiamas iš viešųjų išteklių;

27.  pabrėžia „Europos ilgalaikės priežiūros kokybės užtikrinimo sistemą“, kurioje įtvirtinti vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga pagalba ir priežiūra, orumo ir gerovės užtikrinimo principai ir gairės ir kurią Europos Komisija paskelbė kaip WeDO projekto dalį(26) ;

28.  ragina valstybes nares didinti sveikatos raštingumą ir tinkamai apie teikiamas paslaugas informuojant pažeidžiamas grupes, kurioms dažnai sunku gauti reikiamas paslaugas; taip pat svarbu priežiūros paslaugų gavėjus ir teikėjus įtraukti į jiems svarbių sprendimų priėmimo procesą;

Rekomendacijos

29.  ragina Komisiją fundamentalios analizės forma rinkti palyginamus ir esamą padėtį atspindinčius duomenis, susijusius su galimybėmis gauti priežiūros paslaugas;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, stebėti ir nacionaliniuose reformų planuose bandyti nustatyti, kurios nacionalinės politikos kryptys prieštarauja 2020 m. skurdo mažinimo tikslui; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausioms grupėms ir pašalinti kliūtis gauti paslaugas, gerinti ir stiprinti įsisavinimą ir prevencines priemones ankstyvuoju etapu, kad būtų grįžta prie teisėmis pagrįsto požiūrio ir išvengta ilgalaikės žalos ir išlaidų dėl neveikimo;

31.  ragina Europos Komisiją, socialinius partnerius ir valstybes nares išanalizuoti 2012-ųjų – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų pranašumus ir trūkumus ir padaryti iš to išvadas;

32.  primygtinai ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant įgyvendinti kuo daugiau programų, skirtų pažeidžiamiausių gyventojų, ypač vaikų ir jaunimo, sveikatos standartams gerinti judumo sąlygomis, nes Europos Sąjungoje tai pripažįstama kaip viena pagrindinių teisių;

33.  ragina Komisiją išanalizuoti sunkumus, kurių gali kilti dėl socialinės apsaugos teisių pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004(27) ir dėl Direktyvos 2004/38/EB(28) taikymo, ir rekomenduoti pakeitimus, kurių gali reikėti jų taikymo srities spragoms užpildyti;

34.  primygtinai ragina Komisiją ir visas valstybes nares nustatyti prioritetus, panaikinti vyrų ir moterų galimybių skirtumus ir užtikrinti moterims galimybę veiksmingai gauti sveikatos priežiūros ir šeimos planavimo paslaugas, taip pat skirti ypatingą dėmesį kitoms pažeidžiamoms ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms, kurioms reikia socialinės sveikatos apsaugos;

35.  ragina Komisiją įtraukti socialinius saugiklius, kuriais užtikrinama priežiūros ir socialinių paslaugų bei socialinės apsaugos sistemų apsauga susitarimuose su šalimis, kurios gauna finansinę paramą; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau naudoti naująsias technologijas, tokias kaip telemedicina, siekiant suteikti visiems galimybes naudotis priežiūros paslaugomis;

36.  ragina Komisiją skatinti vienodas galimybes gauti ankstyvą vaikų švietimą ir priežiūrą ir teikti tinkamą finansinę paramą šioms paslaugoms finansuoti;

37.  ragina valstybes nares teikti bendruomenines paslaugas neįgaliems vaikams;

38.  ragina valstybes nares nustatyti su neįgaliųjų galimybėmis naudotis viešuoju transportu, paslaugomis ir informacija susijusias kliūtis ir jas pašalinti;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti prioritetus, kad būtų galima užpildyti spragas ir pažeidžiamoms grupėms, įskaitant nepasiturinčias moteris, migrantus ir romus, teikti veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas socialinės sveikatos apsaugos srityje, užtikrinant sveikatos priežiūros prieinamumą, galimybes naudotis šia sistema ir jos kokybę, taip pat veiksmingą organizavimą bei tinkamą finansavimą visose geografinėse zonose;

40.  ragina valstybes nares formuoti politikos kryptis, pagal kurias būtų skatinama sveikata ir ligų prevencija pažeidžiamiausioms asmenų grupėms užtikrinant nemokamą, visuotinę ir kokybišką sveikatos priežiūrą, ypatingą dėmesį atkreipiant į pirminės sveikatos priežiūros, prevencinės medicinos, galimybių gauti diagnozavimo paslaugas, gauti gydymą ir reabilitaciją užtikrinimą; ragina teikti priemones, reikalingas kovai su pagrindinėmis visuomenės sveikatos problemomis, su kuriomis susiduria moterys, ir užtikrinti teisę į seksualinę bei reprodukcinę sveikatą, sveikatos paslaugas nuo smurto nukentėjusioms moterims ir naujagimių sveikatos priežiūrą;

41.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija išsamiau apsvarstyti sąsają tarp, viena vertus, fizinių ir psichinių susirgimų ir, kita vertus, nedarbo ir darbo vietų nesaugumo (kurie, kaip parodė krizė, buvo pagrindiniai reiškiniai), kad būtų galima užtikrinti tinkamą planavimą, siekiant užkirsti kelią kenksmingoms tokio pobūdžio pasekmėms ir spręsti su jomis susijusius klausimus;

42.  primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms sutvirtinti sveikatos paslaugas, susijusias su lygų prevencija ir pirmine priežiūra, pagrindinį dėmesį atkreipiant į moterų (ypač gyvenančių toli nuo miestų centrų) sveikatos ir galimybių gauti priežiūrą gerinimą, taip pat į labiausiai pažeidžiamoms grupėms – vaikams ir jaunimui, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, bedarbiams ir benamiams – skirtas priemones, kuriomis visiems būtų užtikrinta teisė į nuolatinę medicininę stebėseną;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti pagalbą motinoms ir naujagimiams, ypač neišnešiotiems, visuomenės sveikatos prioritetu ir įtraukti ją į ES ir nacionalines visuomenės sveikatos strategijas;

44.  prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti tinkamą tęstinį mokymą ir kursus visiems sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems priežiūros prieš nėštumą, gimdyvių ir naujagimių priežiūros srityse siekiant išvengti išankstinių gimdymų ir sumažinti susirgimų lėtinėmis ligomis, kuriomis serga neišnešioti kūdikiai, skaičių;

45.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą pagalbą moterims nėštumo ir laktacijos metu, taip pat vėliau, suteikiant joms galimybę prireikus nemokamai konsultuotis ir (arba) gauti priežiūros paslaugas bei užtikrinant joms tinkamą mitybą, ypač moterims, kurioms dėl dabartinės ekonomikos krizės gresia skurdas ir socialinė atskirtis;

46.  primygtinai prašo valstybių narių plėtoti struktūras, pritaikytas tam, kad būtų galima pasiūlyti konsultacijas medicinos ir socialinių reikalų srityse, siekiant kuo labiau atsižvelgti į sąlygas, kuriomis gyvena labiausiai skurstantys asmenys;

47.  ragina valstybes nares teikti prieinamą ir aiškią informaciją apie migrantų teises visomis atitinkamomis kalbomis, įskaitant romų kalbą;

48.  ragina valstybes nares imtis veiksmų prieš nusikaltimus dėl neapykantos ir remti prieš diskriminaciją nukreiptą politiką, jei reikia, stiprinant savo nacionalines kovos su diskriminacija įstaigas ir remiant mokymą valdžios institucijose;

49.  ragina valstybes nares įgyvendinti SESV sutarties 19 straipsnį ir priimti direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas siekiant uždrausti diskriminaciją dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos(29) ir įgyvendinti vienodo požiūrio principą socialinės apsaugos srityje, įskaitant socialinę apsaugą ir sveikatos priežiūrą, švietimą ir galimybę naudotis ir tiekti prekes ir paslaugas, kurios yra komerciniu požiūriu prieinamos visuomenei, įskaitant būstą;

50.  ragina valstybes nares atlikti poveikio vertinimus siekiant užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi ir kurios gali daryti poveikį pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, būtų suderintos su ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais principais ir atitiktų Direktyvą 2000/43/EB įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(30) ;

51.  skatina valstybes nares užkirsti kelią benamystei, teikti būtiną priežiūrą benamiams ir nacionalinės teisės aktuose benamystės nekriminalizuoti;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bet kokia politika arba finansavimo programos, skirtos socialinėms naujovėms ir (arba) su priežiūra susijusioms paslaugoms remti, būtų nukreiptos į tas paslaugas, kurios geriausiai atitinka socialinius poreikius ir gerina žmonių gyvenimo kokybę ir būtų rengiamos aktyviai bendradarbiaujant ir konsultuojantis su organizacijomis, ginančiomis ir atstovaujančiomis pažeidžiamas grupes;

53.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento iniciatyvos sritį įgyvendinant Socialinio verslumo iniciatyvą ir pabrėžia socialinės ekonomikos sektoriaus reikšmę, nes jis kartu su socialinėmis įmonėmis gali veiksmingai sustiprinti greitai augančią sveikatos apsaugos ir socialinės priežiūros sritį;

54.  ragina Komisiją ir Tarybą bendradarbiauti su Parlamentu stiprinant pažeidžiamoms grupėms skirtų programų finansavimą; ragina Komisiją imtis visų prieinamų priemonių, leidžiančių užtikrinti visišką Europos socialinio fondo, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo ir kitų aktualių priemonių, skirtų pažeidžiamų ar atskirties pavojų patiriančių žmonių poreikiams patenkinti, panaudojimą ir didžiausias išmokas, ir remti valstybių narių pastangas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų dėl skurdo ir skatinti naujoves ir kokybę sveikatos priežiūros ir priežiūros sektoriuose; pabrėžia susijusių finansavimo priemonių, kaip antai ES socialinių pokyčių ir inovacijų programos ir Europos socialinio verslumo fondo, svarbą;

55.  ragina Komisiją parengti objektyvių ir subjektyvių rodiklių paketą, kuriais būtų siekiama išmatuoti ir reguliariai skelbti materialius ir nematerialius gerovės komponentus, įskaitant socialinius rodiklius, kurie papildytų Europos ir nacionalinius BVP ir nedarbo rodiklius, ir taip padėtų apskaičiuoti visuomenės pažangą, o ne tik ekonomikos vystymąsi;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiai pripažinti, kokį neįkainojamą indėlį įneša neoficialūs priežiūros teikėjai; ragina valstybes nares įgyvendinti ir išsaugoti tikslines paramos priemones priežiūros paslaugas teikiantiems asmenims ir savanorių sektoriui, siekiant teikti asmeniškesnes, kokybiškesnes ir ekonomiškai veiksmingesnes priemones, pvz., priemonių, kuriomis siekiama suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą, palengvinti geresnį bendradarbiavimą ir neoficialių ir oficialių priežiūros teikėjų darbo koordinavimą, užtikrinant tinkamą socialinės apsaugos politiką ir priežiūros teikėjų mokymus; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti nuoseklią sistemą visiems priežiūros atostogų lygmenims; ragina Komisiją pasiūlyti direktyvą dėl priežiūros teikėjų atostogų, kuri atitiktų sutartyse numatytą subsidiarumo principą;

57.  ragina valstybes nares teikti tikslią ir lengvai suprantamą informaciją atitinkamomis kalbomis ir formatais apie teisę gauti priežiūrą, ir užtikrinti, kad ši informacija būtų plačiai prieinama;

58.  ragina Europos Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius nustatyti aiškias priežiūros paslaugų profesijų apibrėžtis, kad būtų galima tiksliau atskirti teises ir pareigas;

59.  ragina valstybes nares integruoti visus galimus veikėjus (vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis), įskaitant socialinius partnerius, vykdyti prevencijos, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų iniciatyvas;

60.  ragina valstybes nares skatinti mokymų programas, reikalingas priežiūros ir paramos sektoriams ir siūlyti stipendijas asmenims, pasirinkusiems atitinkamas studijas;

61.  ragina Komisiją skatinti kampaniją, kuria siekiama įdarbinti jaunus žmones ir gerinti sveikatos priežiūros sektoriaus darbdavių įvaizdį visuomenės akyse;

62.  ragina užtikrinti, kad būtų laikomasi priežiūros sektoriuje dirbančių asmenų darbo teisių, įskaitant teisę į padorias pajamas ir padorias darbo sąlygas ir teisę prisijungti prie profesinių sąjungų ir jas steigti su kolektyvinės sutarties teisėmis;

63.  ragina valstybes nares remti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas kuriant tvarias priežiūros paslaugų finansavimo schemas ir kuriant mokymų bei papildomų mokymų schemas darbuotojams pasitelkiant ESF finansavimą;

64.  ragina socialinius partnerius plėtoti oficialų socialinį dialogą, susijusį su priežiūros sektoriumi;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 210, 2006 7 31, p. 12.
(3) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 11.
(4) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23.
(5) OL C 76 E, 2013 3 25, p. 16.
(6) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57.
(7) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 79.
(8) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.
(9) OL C70 E, 2012 3 8, p. 19.
(10) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 188.
(11) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112.
(12) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 25.
(13) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 101.
(14) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.
(15) Priimti tekstai P7_TA (2013)0053.
(16) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 19.
(17) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 139.
(18) Pagrindinių teisių agentūra „Sveikatos priežiūros prieinamumas nelegaliems migrantams dešimtyje ES valstybių narių“, 2011 m. spalio mėn. http://fra.europa.eu/en/publication/2012/migrants-irregular-situation-access-healthcare-10-european-union-member-states.
(19) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (2012), Trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas. Gyvenimo kokybė Europoje: krizės poveikis, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas. (http://www.eurofound.europa.eu/publications/htmlfiles/ef1264.htm).
(20) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (2012), Konsultavimo namų ūkio įsiskolinimo klausimais paslaugos Europos Sąjungoje, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas (http://www.eurofound.europa.eu/publications/htmlfiles/ef1189.htm).
(21) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (2012), Romų gyvenimo sąlygos: nestandartiniai būstai ir sveikata, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas (http://www.eurofound.europa.eu/pubdocs/2012/02/en/1/EF1202EN.pdf).
(22) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (2012), Neįgalių ar sveikatos problemų turinčių jaunuolių aktyvi įtrauktis, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas (http://www.eurofound.europa.eu/areas/socialcohesion/illnessdisabilityyoung.htm).
(23) Žr. pvz. 2012 m. balandžio 20 d. Ispanijos karališkojo dekreto 16/2012, kuris įsigaliojo 2012 m. gruodžio 28 d., Nr. 5 straipsnį. Pateikta adresu: http://noticias.juridicas.com/base_datos/Admin/rdl16-2012.html#a5.
(24) Tarybos išvados dėl sveiko ir oraus senėjimo, 2980-as užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis, 2009 m. lapkričio mėn.
(25) FRA gairėse „Nelegalių migrantų sulaikymas – pagrindinių teisių aspektai” valstybėms narėms siūlomi pagrindiniai principai, susiję su nelegalių migrantų suradimu ir pranešimu apie juos ir netoli esančiomis medicininės pagalbos galimybėmis: http://fra.europa.eu/sites/default/files/document-on-apprehensions_1.pdf
(26) WeDo – Europos Komisijos remiamas projektas (2010–2012), kurį vykdė valdymo grupė, sudaryta iš 18 organizacijų partnerių 12-oje valstybių narių. Bendras visų organizacijų partnerių tikslas buvo ir tebėra vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga pagalba ir priežiūra, gyvenimo kokybės pagerinimas.
(27) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.
(28) OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
(29) COM(2008)0426.
(30) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

Atnaujinta: 2016 m. sausio 4 d.Teisinis pranešimas