Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2101(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0295/2013

Pateikti tekstai :

A7-0295/2013

Debatai :

PV 22/10/2013 - 19
CRE 22/10/2013 - 19

Balsavimas :

PV 23/10/2013 - 11.3

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0438

Priimti tekstai
PDF 310kWORD 32k
Trečiadienis, 2013 m. spalio 23 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Žinios apie jūrą 2020 m.
P7_TA(2013)0438A7-0295/2013

2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žinios apie jūras 2020 m. Jūros dugno kartografavimas siekiant skatinti tausią žuvininkystę“ (2013/2101(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Žinios apie jūrą 2020 m. – nuo jūros dugno kartografavimo iki procesų vandenynuose numatymo“ (COM(2012)0473),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 8 d. Komisijos komunikatą „Žinios apie jūrą 2020 m. Jūrų duomenys ir stebėjimas pažangaus ir tvaraus augimo labui“ (COM(2010)0461),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema (COM(2013)0133),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (COM(2012)0494),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (Direktyva 2008/56/EB),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (Direktyva 2007/2/EB),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (Direktyva 2003/98/EB),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 17 d. Komisijos komunikatą „Prieinamesnė mokslinė informacija. Naudingesnės viešosios investicijos į mokslinius tyrimus“ (COM(2012)0401),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 17 d. Komisijos rekomendaciją 2012/417/ES dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2002/413/EB dėl integruoto pakrančių zonų valdymo Europoje įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. Komisijos ataskaitą „ES integruotos jūrų politikos pažanga“ (COM(2012)0491),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl tarpinio Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo vertinimo (SWD(2012)0250),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 8 d. Komisijos dokumentą „Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo įgyvendinimo planas“ (Ares(2012)275043),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo poveikio vertinimo (SEC(2010)0998),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 22 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl viešųjų konsultacijų duomenų apie jūras infrastruktūros klausimu rezultatų (SEC(2010)0073),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 16 d. vykusiame 2 973-iajame Tarybos (Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba) posėdyje patvirtintas išvadas dėl integruotos jūrų politikos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 15 d. Komisijos ataskaitą „Integruotos Jūrų politikos įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (COM(2009)0540),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos žinių apie jūras infrastruktūros kūrimas. Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo planas“ (SEC(2009)0499),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 3 d. Komisijos komunikatą „Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija: nuosekli Europos mokslinių tyrimų erdvės sistema tausiam vandenynų ir jūrų naudojimui remti“ (COM(2008)0534) ir į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl bendrosios žuvininkystės politikos taikomųjų mokslinių tyrimų(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0295/2013),

A.  kadangi žinios apie jūrų aplinką nepaprastai svarbios norint skatinti, vystyti ir plėsti „mėlynąją ekonomiką“ – strategijos „Europa 2020“ jūrinį aspektą, siejantį technines inovacijas, tausų išteklių naudojimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą siekiant pažangaus, tvaraus ir visa apimančio augimo;

B.  kadangi žinios apie jūrų aplinką itin svarbios siekiant gauti daugiau informacijos apie ekosistemas ir antropogeninį poveikį jūrų aplinkai ir šią informaciją gerinti, taip pat sudaryti galimybes aplinkai tinkamai saugoti, ištekliams racionaliai naudoti tokiu būdu, kuris ilgainiui būtų aplinkos požiūriu tausus, ir subalansuotam ir tvariam žmonių naudojimosi jūromis ir jų jūrinės veiklos augimui užtikrinti;

C.  kadangi esami duomenys apie jūrų aplinką šiuo metu padrikai ir išskaidytai saugomi daugybės įvairių tarnybų; kadangi nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų prieinamos didelės turimų duomenų apie jūrų aplinką Europoje atsargos ir kad šiuos duomenis būtų lengva gauti, siekiant užtikrinti kuo didesnius išteklius ir skatinti vystymąsi, inovacijas ir darbo vietų kūrimą jūrų ir laivybos sektoriuose;

D.  kadangi žuvininkystė – viena iš pagrindinių jūrų aplinkoje žmogaus vykdomos veiklos sričių, su kurios pagalba apsirūpinama maisto prekėmis ir kuri be galo svarbi, ypač kai kurioms pakrančių bendruomenėms, ir todėl tai esminis integruotos jūrų politikos elementas; kadangi turėtų būti prisiminta, kad žvejybos veikla dažnai labai neigiamai paveikia jūrų ekosistemas ir kad ji lemia didelę išnaudojamų žuvų išteklių įvairovę ir kiekį; kadangi žuvininkystė yra ir sektorius, kurį labiausiai paveikė daugybė naudojimosi jūrų aplinka būdų ir įvairi joje vykdoma veikla, pvz., jūrų transportas ir turizmas arba miestų ir pakrančių vystymasis, jūrų tarša, gavybos ir atsinaujinančiosios energijos pramonė – šis poveikis prisideda prie žvejybos veiklos daromo poveikio;

E.  kadangi Europos jūros nepaprastai skirtingos: skiriasi žvejybos laivynai ir skirtingų valstybių narių vykdomos žvejybos būdai; kadangi šios įvairovės ir specifinių ypatumų pripažinimas ir įvertinimas labai priklauso nuo prieinamos informacijos apie žvejybos veiklą;

F.  kadangi vis dažniau pastebima tendencija naudotis ne tik su žvejybos sektoriumi susijusiomis informacinėmis technologijomis – dėl šio veiksnio padidėjo informacijos prieinamumas ir skaidrumas – bet ir kompiuterizuoti duomenų rinkimo ir perdavimo sistemas nacionalinėse ir regioninėse administracinėse institucijose bei gamintojų organizacijose; todėl mano, jog nėra abejonių, kad užtikrinus didesnį informacijos apie žvejybos veiklą prieinamumą gali būti paskatinta verstis ne tik aplinkos, bet ir ekonominiu ir socialiniu aspektais tausesne žvejybos praktika;

G.  kadangi būtina įvardyti ir apibrėžti biologiniu ir geografiniu požiūriu jautrias teritorijas, taip pat nustatyti žuvų išteklių atkūrimo zonas ir saugomus jūrų rajonus siekiant užtikrinti veiksmingą pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugą nuo itin didelį poveikį darančios žvejybos praktikos ir jų išsaugojimą; primindamas, kad turint daugiau geresnės informacijos apie jūrų aplinką ir žvejybos veiklą galima geriau perprasti, priimti ir taikyti geresnes ekosistemų apsaugos priemones ir valdyti žuvininkystę ir jūrų erdvės planavimą;

H.  kadangi iniciatyva „Žinios apie jūrą 2020 m.“ leido pradėti keistis idėjomis šiuo klausimu ir surengti viešas konsultacijas, skirtas nuomonėms dėl galimybių ir iššūkių, susijusių su prieiga prie informacijos apie jūrų stebėseną Europoje, reikšti; kadangi teigiamai vertintina Komisijos iniciatyva paskelbti Žaliąją knygą „Žinios apie jūrą 2020 m. – nuo jūros dugno kartografavimo iki procesų vandenynuose numatymo“;

I.  kadangi būtina, kad laikantis nustatytų taisyklių būtų pasinaudota didžiulio kiekio duomenų apie jūrų aplinką, kuriuos yra surinkusios ir saugo daugybė Europos lygmens viešų ir privačių tarnybų, potencialu ir kad šie duomenys būtų prieinami ir pasiekiami potencialiems vartotojams; atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtina keisti duomenų rinkimo ir naudojimo santykio paradigmą: dabartinė sistema, pagal kurią duomenys keletą kartų renkami siekiant juos konkrečiai panaudoti vieną kartą, turėtų būti pakeista modeliu, pagal kurį duomenis būtų galima rinkti ir teikti įvairiais tikslais;

J.  kadangi užtikrinus didesnį duomenų prieinamumą ir lengvesnį jų pasiekiamumą bus paskatintas tokių duomenų naudojimas tarpdisciplininiams tyrimams ir paraginta kurti sektorių, ypač viešojo ir privačiojo sektorių, partnerystes – taip bus sukurtas duomenų telkinys, kurio apimtis ir naudingumas bus gerokai didesnis negu jo dalių suma;

K.  kadangi ši iniciatyva grindžiama tarpdisciplinine strategija, kuri apima ir susieja visą ES šiuo metu įgyvendinamą jūrų stebėjimo veiklą; atkreipdamas dėmesį į įvairių formų duomenų prieinamumo naudojantis vieną bendrą prieigą turinčia skaitmenine platforma duomenims apie jūrų aplinką teikti naudingumą ir pranašumus;

L.  kadangi didžiulė žvejybos sektoriaus – nuo seno paveldėtos tradicinės jūrinės veiklos – svarba ir įvairovė visapusiškai pateisina informacijos apie žvejybos valdymą ir eksploataciją integravimą į duomenis, kuriuos ketinama kartografuoti ir teikti pagal iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

M.  kadangi ES nuo 2001 m. remia bendros žuvininkystės politikos (BŽP) valdymą finansuodama valstybių narių nacionalinių institucijų atliekamą duomenų apie žvejybos sektorių rinkimą ir sklaidą; primindamas, kad ES žuvininkystė vis dažniau valdoma pagal daugiamečius valdymo planus ir jai taikomi atsargumo ir ekosisteminis principai siekiant mažinti žvejybos veiklos poveikį jūrų ekosistemoms ir kad ši valdymo strategija apima tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, kuriems būtina surinkti nesuskaičiuojamą kiekį mokslinių duomenų apie žuvų išteklius;

N.  kadangi dėl šiuo metu įgyvendinamos BŽP reformos valstybėms narėms tenka didesni įsipareigojimai, susiję su aplinkos, biologinių, techninių, taip pat socialinių ir ekonominių duomenų apie žvejybos veiklą rinkimu vadovaujantis žuvininkystės duomenų rinkimo sistema – šiuo tikslu 2014–2020 m. laikotarpiu ketinama skirti didesnį Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) finansavimą;

Informacijos šaltiniai ir duomenų tipai

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad esama daugybės įvairiausių viešų ir privačių tarnybų, saugančių duomenis apie žvejybos veiklą ES, kurie turėtų būti įtraukti į viešai prieinamą kintamosios skiriamosios gebos skaitmeninį jūros dugno žemėlapį;

2.  pabrėžia, kad valstybės narės, norėdamos vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus duomenų rinkimo sistemos pagrindu, renka ir perduoda duomenis, kurie yra puikus informacijos apie žvejybos veiklą šaltinis, ir kad šias didžiules informacijos atsargas kaupia Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir jas vertina Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto darbo grupių ekspertai; priduria, jog duomenimis, kuriuos duomenų rinkimo sistemos pagrindu surenka valstybės narės, naudojasi Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), kad galėtų teikti mokslinę informaciją apie išteklius ir konsultuoti žuvininkystės valdymo klausimais;

3.  pabrėžia, kad žvejybos laivynų laivai, kuriuose įrengta laivų stebėjimo sistema (LSS), generuoja didžiulį kiekį duomenų, kurie bus labai naudingi kartografuojant žvejybos veiklą; primena, kad LSS duomenys svarbūs mišriajai žvejybai; pabrėžia, kad pageidautina įtraukti ir kartografuoti papildomą informaciją – pirmiausia elektroniniuose ar popieriniuose žvejybos žurnaluose užregistruotus duomenis, žuvininkystės stebėtojų įrašus ir išteklių stebėjimo kampanijų metu surinktus duomenis;

4.  primena, kad kai kurios – ypač pramoninės žvejybos sektoriaus – gamintojų organizacijos saugo duomenis apie žvejybos veiklą, kurie turėtų papildyti šiuo metu prieinamą informaciją; priduria, kad mažos apimties žvejybos, apie kurią turima gana mažai informacijos, atveju laivynai turėtų būti skatinami patys rinkti duomenis naudojantis savo laivais kaip duomenų rinkimo ir žvejybos stebėsenos platformomis, pvz., galimai laivuose instaliuojant tikrojo laiko stebėjimo prietaisus, kuriuose įrengta globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) / bendrojo paketinio radijo ryšio paslauga (GPRS); taip pat pažymi, kad labai didelė dalis duomenų apie žvejybą gaunama vykdant mokslinių tyrimų projektus;

5.  pabrėžia, kad būtų naudinga užtikrinti erdvinio žvejybos laivyno išsidėstymo, žvejybos pastangų, taip pat laimikio sudėties ir kiekio schemų prieinamumą, nes taip be kitos informacijos potencialūs vartotojai galėtų gauti informacijos apie rajonus, kur vykdoma intensyvesnė žvejybos veikla, ir apie konkrečiuose rajonuose žvejojamų žuvų rūšis ir laimikio dydį; atsižvelgdamas į bendrą duomenų apie žvejybą, kurie turėtų būti įtraukti sudarant tokio tipo planus, apimtį, ypatingą dėmesį atkreipia į konkrečią informaciją, susijusią su laivyno tipu (pvz., su jo šalimi, uostu, amžiumi, ilgiu ir tonažu, galia, įgula), su žvejybos pastangomis (pvz., su reisų ar žvejybos dienų skaičiumi, žvejybos įrankių skaičiumi ir jų ypatumais) ir su laimikiu (pvz., su tikslinėmis rūšimis, antraeilėmis rūšimis, išmetamomis žuvimis, svoriu, verte); taip pat pažymi, kad užtikrinus LSS duomenų prieinamumą būtų galima nustatyti erdvinį laivynų išsidėstymą ir kad erdvinis laimikio išsidėstymas galėtų būti apskaičiuojamas susiejant šią informaciją su žvejybos žurnalų duomenimis;

6.  laikosi nuomonės, kad atskiri kartografavimo duomenys pagal žvejybos veiklos tipą (pvz., ar tai mažo masto, ar tradicinė, ar pramoninė žvejyba) leistų susidaryti tikroviškesnį vaizdą apie žvejybos įvairovę; be to, pabrėžia, kad turint informacijos apie socialinius ir ekonominius veiksnius, susijusius su žvejyba (pvz., apie įgulos narių amžių ir išsilavinimą), būtų galima išsamiau apibūdinti sektorių;

Būdai duomenų gavimui ir prieinamumui skatinti

7.  pripažįsta, kad daugybė šalių yra teisėtai suinteresuotos gauti informacijos apie žvejybos veiklą ir išteklių išsaugojimo ir eksploatacijos padėtį; todėl pritaria tam, kad būtų sukurti mechanizmai, skirti lengvai prieigai prie svarbių duomenų apie žvejybą apibrėžtomis sąlygomis užtikrinti, taip pat kad prieiga būtų įvairių lygių ir kad būtų užtikrintas pakankamas informacijos ir komercinių interesų konfidencialumas;

8.  pažymi, kad duomenų rinkimą ir žvejybos išteklių valdymą finansuoja ES ir valstybės narės ir kad todėl surinkti duomenys turi būti prieinami naudotis potencialiems vartotojams ir visuomenei; pabrėžia, kad kiti duomenys apie žuvininkystę, gaunami naudojantis viešuoju ar bendruoju (ES ar valstybių narių) finansavimu, taip pat turi būti pasiekiami ir viešai prieinami, tačiau, norint prieigos prie žuvininkystės duomenų, kurie gaunami naudojantis privačiuoju finansavimu ir kurie neapima neskelbtinos informacijos, turėtų būti gautas duomenis saugančių organizacijų leidimas;

9.  pažymi, kad į reglamento, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas BŽP taisyklių laikymasis, skirsnį dėl duomenų ir informacijos apie žuvininkystę įtraukti straipsniai, specialiai skirti asmens duomenų apsaugai, taip pat profesinės ir komercinės paslapties konfidencialumui; taip pat pabrėžia, jog minėtajame reglamente aiškiai pažymima, kad duomenims apie žuvininkystę, kuriuos renkant, kuriais keičiantis ir kuriuos atskleidus kyla grėsmė asmens privatumo ir jo neliečiamumo apsaugai arba pažeidžiami fizinio ar juridinio asmens komerciniai interesai, įskaitant intelektinę nuosavybę, taikomos galiojančios konfidencialumo, taip pat profesinės ir komercinės paslapties saugojimo taisyklės;

10.  teigia, kad panaši padėtis ir duomenų apie žuvininkystę, gautų atliekant mokslinių tyrimų projektus, srityje, taigi tikimasi, kad duomenys, gauti įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus, kurie finansuojami ar bendrai finansuojami viešosiomis (ES ar valstybių narių) lėšomis, turėtų būti pasiekiami potencialių vartotojų ir visuomenės ir jiems prieinami laikantis specialiai projektų duomenims taikytinų sąlygų; pažymi, kad kai kurių tipų duomenys apie žuvininkystę gaunami būtent kuriant ir naudojant modelius, prototipus ar eksperimentinius prietaisus ir kad dėl to tokių duomenų sklaida yra itin opus klausimas;

11.  atkreipia dėmesį į esamus Komisijos komunikatus ir rekomendacijas dėl mokslinės informacijos prieinamumo, sklaidos ir išsaugojimo, kuriuose pažymima, kad mokslinių tyrimų duomenų atskleidimas turi atitikti Europos ir nacionalines duomenų apsaugos taisykles; taip pat pažymi, kad šiuose dokumentuose kalbama apie būtinybę išsaugoti duomenų atskleidimui taikomas sąlygas ir apribojimus, kurie būtini norint laikytis asmens duomenų, privatumo, komercinės paslapties, teisėtų komercinių interesų ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos taisyklių;

12.  yra įsitikinęs, kad nuolat turėtų būti nurodoma už informacijos rinkimą, apdorojimą ir perdavimą atsakinga tarnyba – nesvarbu, ar duomenis saugo viešos ar privačios įstaigos, ar jie buvo gauti naudojantis viešu ar privačiu finansavimu; taip pat tvirtina, kad tais atvejais, kai informacijos perdavimas gali turėti poveikio konkurencingumui ir konkurencijai arba informaciją saugančių organizacijų pajamoms, viešai turėtų būti prieinami tik duomenų produktai, o ne neapdoroti ar apdoroti duomenys; kalbant apie tokius atvejus, laikosi nuomonės, kad, jei turėjo būti pateikta nuoroda į duomenų šaltinį, suinteresuotosios šalys turėtų turėti galimybę kreiptis į pirminės informacijos turėtojus ir paprašyti jų suteikti prieigą prie išsamesnių arba netgi neapdorotų duomenų;

13.  pabrėžia, kad atliekant kartografavimą ir pateikiant duomenis apie žvejybos laivyno veiksmus ir operacijas – ypač gautą LSS ataskaitų, žvejybos žurnalų ir laive esančių stebėtojų laikomų žurnalų informaciją – turi būti imamasi priemonių, skirtų duomenų konfidencialumui apsaugoti ir komerciniams interesams apginti vadovaujantis šiame kontekste taikomomis teisinėmis nuostatomis; pabrėžia, kad tai gali būti pasiekta neįtraukiant individualios informacijos, pvz., apie laivų pavadinimus ir registracijos ženklus, platinant suvestinius duomenis – galimai sugrupuotus pagal rajoną, laivyno segmentą ar žvejybos įrankio tipą – ir numatant laiko tarpą tarp duomenų rinkimo ir laiko, kai žvejybos žemėlapis jau parengtas; vis dėlto pažymi, kad, jei duomenys suvedami remiantis pernelyg plačiu pagrindu, erdvės mastas labai didelis, o trukmė labai ilga, informacija bus ne tokia detali ir ne tokia tiksli;

14.  pabrėžia, jog tais atvejais, kai duomenis saugo valstybių narių valstybinės institucijos, Komisija turėtų parengti išsamų standartinių platinimo, rinkimo pagal tvarkaraštį, apdorojimo ir pateikimo per nustatytą laiko tarpą gairių rinkinį ir numatyti paskatas, reikalingas norint užtikrinti, kad informacija būtų prieinama naudotis potencialioms suinteresuotosioms šalims; yra įsitikinęs, kad būtina parengti būtiniausių privalomo perdavimo gairių rinkinį, taip pat kad turėtų būti teikiami panašūs duomenys ir kad jais turėtų būti keičiamasi – taip visoms valstybėms narėms naudotis būtų prieinama to paties tipo informacija apie žuvininkystę;

15.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai duomenys apie žuvininkystę gaunami įgyvendinant ES ar valstybių narių finansuojamus arba bendrai finansuojamus mokslinių tyrimų projektus, turėtų būti taikomas reikalavimas pateikti duomenis vadovaujantis iš anksto apibrėžtu tvarkaraščiu, kai tik projektai baigiami;

16.  pažymi, kad tais atvejais, kai duomenys apie žuvininkystę buvo gauti įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus, atitinkamiems mokslininkams turi būti skirta pakankamai laiko savo studijoms paskelbti; laikosi nuomonės, kad, vadovaujantis principu, kuriam pritarta pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, šis apribojimas galėtų būti įveiktas nustatant moratoriumą, kuriuo remiantis būtų suteikta laiko publikuoti; taip pat tvirtina, kad duomenys turėtų būti pateikti per kuo trumpesnį laiką ir kad dėl to moratoriumo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei treji metai – taip būtų užtikrinta, kad duomenys nepasens ir kad bus maksimaliai pasinaudota jų sklaida;

Veiksmingo duomenų kaupimo ir telkimo būdai

17.  pabrėžia, jog norint, kad duomenys būtų tvirti ir patikimi, jų kokybė turi būti standartizuota, jie turi būti patvirtinti ir patikrinti – nesvarbu, ar jie gaunami iš valstybių narių duomenų bazių, ar vykdant žuvininkystės mokslinių tyrimų projektus;

18.  mano, kad nepaprastai svarbu parengti bendrus protokolus / modelius, kurie būtų suderinti ir patikrinti pavyzdžių ėmimo strategijos pagrindu, taip pat nustatyti duomenų rinkimo ir apdorojimo procedūras ir formatą, kuriuo ketinama teikti informaciją – tai svarbiausia norint užtikrinti duomenų apie žuvininkystę palyginamumą ir sąveiką; pažymi, kad šiuo tikslu galėtų būti naudojamas duomenų rinkimo sistemos modelis;

19.  pažymi, kad duomenų apie žuvininkystę teikimo forma gali skirtis atsižvelgiant į jų sudėtingumą ir kad būtina apibrėžti, kokio tipo duomenys gali būti teikiami kaip neapdoroti duomenys, apdoroti duomenys arba duomenų produktai; pažymi, kad elementariausi / paprasčiausi parametrai galėtų būti teikiami kaip neapdoroti duomenys, o sudėtingesni / labiau specifiniai parametrai, kuriuos būtina analizuoti ir specializuotai aiškinti, turėtų būti teikiami kaip apdoroti duomenys arba duomenų produktai; pažymi, kad svarbu konkrečiai nurodyti potencialiems vartotojams pateiktos informacijos apie žuvininkystę tipą skiriant neapdorotus duomenis, apdorotus duomenis ir duomenų produktus, taip pat parametrus, gautus atlikus vertinimą ir gautus pagal modelius;

20.  pažymi, kad kai kuriais atvejais, kai perduoti duomenys labai išsamūs, o žemėlapis pernelyg aukštos rezoliucijos, žvejybos pastangų koncentracija konkrečių išteklių ir pažeidžiamų jūrų buveinių atžvilgiu gali pasiekti nepageidaujamą mastą; todėl mano, kad pateikiant tokią informaciją taip pat turi būti imamasi veiksmų atitinkamiems ištekliams ir buveinėms apsaugoti ir jiems stebėti; be to, pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti retas ar nykstančias jūrines rūšis, neturėtų būti teikiama neskelbtina informacija, susijusi su jų erdviniu išsidėstymu;

21.  tvirtina, jog norint, kad duomenys būtų kaupiami ir teikiami veiksmingai, Komisija turi užtikrinti reikiamą koordinavimą, o valstybės narės turi siekti organizuoti savo veiklą ir dirbti kartu; pabrėžia, kad Komisijos koordinavimas nepaprastai svarbus prioritetiniams tikslams nustatyti, duomenų rinkimo, apdorojimo ir teikimo ekonominiam naudingumui gerinti ir sąveikai tarp valstybių narių vystyti;

22.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į duomenų rinkimo sistemų įvairovę ir įvairių viešų ir privačių tarnybų, kurios saugo informaciją apie žuvininkystę, renkamų duomenų apimtį ir tipą, valstybės narės turi koordinuoti savo veiklą ir dirbti kartu, kad būtų galima suderinti duomenų įvairovę ir suvienodinti jų kiekį, kokybę ir formatą; ragina Komisiją reguliariai vertinti valstybių narių savitarpio koordinavimo ir bendradarbiavimo veiksmingumą;

23.  rekomenduoja valstybėms narėms skirti nacionalinę instituciją, kuri būtų atsakinga už duomenų rinkimą, kaupimą, apdorojimą, kokybės kontrolę, telkimą ir pateikimą, siekiant juos integruoti į prieigos prie bendros informacijos apie žuvininkystę platformą; mano, kad viena iš galimybių galėtų būti specialios tarnybos valstybių narių lygmeniu įsteigimas minėtuoju tikslu, kurią remtų ir koordinuotų Komisija;

Kaip gauti naudos iš duomenų apdorojimo ir aiškinimo

24.  pažymi, jog, norint maksimaliai pasinaudoti šia iniciatyva, valdymo ir veiklos modelis turi būti toks, kad būtų galima atlikti būtiną duomenų apie žuvininkystę rinkimą, apdorojimą, aiškinimą ir teikimą, taip pat užtikrinti valstybių narių, mokslo pasaulio ir vietos bendruomenių įsitraukimą ir veiksmingą dalyvavimą;

25.  pabrėžia, kad, kalbant apie valdymą ir veiklą, Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklui (angl. EMODnet) turėtų būti suteiktas nuolatinis statusas; laikosi nuomonės, kad, kalbant apie duomenų įtraukimą ir jų teikimą naudojantis šia platforma, būtų pageidautina remti patirtimi, įgyta vystant EMODnet sampratą, įtraukiant specialias sukurtas šiuo tikslu veikiančias grupes ir su jūra susijusius teminius portalus (hidrografijos, geologijos, fizikos, chemijos, biologijos, buveinių ir žmonių veiklos srityse);

26.  atsižvelgdamas į žuvininkystės sektoriaus svarbą laikosi nuomonės, jog būtų pageidautina, kad duomenys apie žuvininkystę EMODnet platformoje sudarytų papildomą specialią grupę, o jeigu ne – būtų įtraukti į naują sukurtą teminį žmonių veiklos portalą, – taip būtų prieinamas platesnis bendrasis turinys;

27.  teigia, jog turėtų būti užtikrintas EMODnet platformos ir Europos Žemės stebėsenos programos (Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos – GMES) jūrų tarnybos koordinavimas siekiant, kad būtų teikiama kuo didesnė informacija ir sudaryta galimybė susieti duomenis apie žuvininkystės veiklą ir GMES palydovinio ryšio stebėjimo duomenis ypatingą dėmesį skiriant aplinkos parametrams;

28.  mano, kad tokio plataus užmojo iniciatyvai kaip „Žinios apie jūrą 2020 m.“, kurios apimtis didžiulė ir kuri pagrįsta tarpdisciplininiu požiūriu, įskaitant norimo pobūdžio indėlį iš informacijos apie žuvininkystę, apima būtinybę parengti konkretų veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikiai tikslai, pagrįsti suderintomis ES ir valstybių narių pastangomis;

29.  pabrėžia, kad šio pobūdžio projektų įgyvendinimas ir sėkmė priklauso nuo to, ar prieinamas nemažas finansavimas, reikalingas ilgalaikiam tęstinumui ir nuspėjamumui užtikrinti; ragina teikti duomenis apie žuvininkystę, kurie būtų tinkami įtraukti į kintamosios skiriamosios gebos skaitmeninį jūros dugno žemėlapį, kad būtų galima gauti būtiną ES paskatinimą ir paramą; pabrėžia, jog norint, kad būtų teikiama informacija apie žuvininkystę, turės būti sutelkti visi ES ir nacionaliniu lygmenimis prieinami finansavimo šaltiniai, ir pažymi, kad EJRŽF visapusiškai apima paramą, kuri būtina kiekvienai techninei priemonei, taikomai EMODnet įdiegti ir juo naudotis;

o
o   o

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Regionų komitetui, Žvejybos ir akvakultūros patariamajam komitetui, regioninėms patariamosioms taryboms ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui.

(1) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 38

Atnaujinta: 2016 m. balandžio 21 d.Teisinis pranešimas