Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2107(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0307/2013

Pateikti tekstai :

A7-0307/2013

Debatai :

PV 22/10/2013 - 12
CRE 22/10/2013 - 12

Balsavimas :

PV 23/10/2013 - 11.9
CRE 23/10/2013 - 11.9

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0444

Priimti tekstai
PDF 482kWORD 91k
Trečiadienis, 2013 m. spalio 23 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas
P7_TA(2013)0444A7-0307/2013

2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)“ (2013/2107(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą dėl Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(1) , priimtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 184 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą pratęsti Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto įgaliojimus iki 2013 m. rugsėjo 30 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnį, trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 skyrių (82–86 straipsnius) ir 5 skyrių (87–89 straipsnius), taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 5, 6, 8, 17, 32, 38, 41 straipsnius, VI antraštinę dalį (47–50 straipsnius) ir 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Stokholmo laisvės, saugumo ir teisingumo programą(2) , Komisijos komunikatą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171) ir į Komisijos komunikatą „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010)0673),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gegužės 22 d. išvadas ir ypač į išvadas dėl būtinybės kovoti su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu bei kovoti su pinigų plovimu,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2010 m. lapkričio 8 ir 9 d. išvadas dėl kovos su dideliu nusikalstamumu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ES politikos ciklo sukūrimu ir įgyvendinimu, į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2011 m. birželio 9 ir 10 d. išvadas, kuriomis nustatomi ES prioritetai kovojant su organizuotu nusikalstamumu 2011–2013 m., ir į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2013 m. birželio 6 ir 7 d. išvadas, kuriose apibrėžti 2014–2017 m. laikotarpio prioritetai,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl konfiskavimo ir turto susigrąžinimo (07769/3/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2005–2012 m. ir 2013–2020 m. kovos su narkotikais strategijas ir ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2009–2012 m.),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, Generalinės Asamblėjos priimtą 1988 m. gruodžio 20 d. (Rezoliucija 1988/8) ir pateiktą pasirašyti Vienoje nuo 1988 m. gruodžio 20 d. iki 1989 m. vasario 28 dienos, o po šios datos – Niujorke iki 1989 m. gruodžio 20 d.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, priimtą Generalinės Asamblėjos 2000 m. lapkričio 15 d. (Rezoliucija 55/25) ir pateiktą pasirašyti Palerme 2000 m. gruodžio 12 d., taip pat į atitinkamus jos protokolus ir JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro organizuotų nusikaltimų bylų rinkinį (2012 m.),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (angl. UNCAC), pateiktą pasirašyti Meridoje 2003 m. gruodžio 9 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės ir civilinės teisės konvencijas dėl korupcijos, pateiktas pasirašyti Strasbūre atitinkamai 1999 m. sausio 27 d. ir lapkričio 4 d., taip pat į Rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, priimtas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d., kuriomis įsteigiama Valstybių prieš korupciją grupė (angl. GRECO),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos aktą, kuriuo, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu, parengiama Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais(3) ,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, pateiktą pasirašyti Paryžiuje 1997 m. gruodžio 17 d., ir tolesnius jos papildymus,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir terorizmo finansavimo, pateiktą pasirašyti Varšuvoje 2005 m. gegužės 16 d., ir 2010 m. spalio 13 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliuciją CM/Res(2010)12 dėl Pinigų plovimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) statuto,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų, kurios pasirašymo procedūra 2001 m. lapkričio 23 d. pradėta Budapešte,

–  atsižvelgdamas į strateginę NATO narių gynybos ir saugumo koncepciją „Aktyvus dalyvavimas, moderni gynyba“, kurią 2010 m. lapkričio 19–20 d. Lisabonoje priėmė valstybių ir vyriausybių vadovai,

–  atsižvelgdamas į 40 Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijų ir 9 specialiąsias kovos su pinigų plovimu rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Bazelio bankų priežiūros komiteto (BCBS) darbą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro ataskaitas „Nusikalstamumo globalizacija. Tarptautinio organizuoto nusikalstamumo keliamos grėsmės vertinimas“ (2010 m.) ir „Neteisėtų finansinių srautų, atsirandančių dėl prekybos narkotikais ir kitų tarptautinių organizuotų nusikaltimų, vertinimas“ (2011 m.) ir „Visapusiška elektroninių nusikaltimų studija“ (2013 m.),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu(4) ,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo(5) , 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje(6) , 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo(7) ir 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti(8) ,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimą 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje(9) ir į Europos Komisijos ataskaitą, pagrįstą pirmiau minėto sprendimo 8 straipsniu (COM(2011)0176),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimą 2009/426/TVR dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiantį Sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(10) ,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo(11) ;

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(12) ,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos(13) ir tolesnius aktus dėl jo pakeitimo,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių(14) ir Komisijos ataskaitą dėl minėto pamatinio sprendimo perkėlimo į nacionalinę teisę (COM(2004)0858),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/902/TVR, pagal kurį įkuriamas Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas (angl. EUCPN)(15) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(16) , ir į Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012)0286),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui(17) ir Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl minėtos direktyvos taikymo (COM(2012)0168),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės(18) ,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas(19) ,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančią Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančią Direktyvą 2000/46/EB(20) ,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančią direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir panaikinančią Direktyvą 97/5/EB(21) ,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje(22) ir Komisijos ataskaitą Tarybai pagal minėto pamatinio sprendimo 9 straipsnį (COM(2007)0328),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo(23) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir tolesnius jos pakeitimus(24) ,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(25) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(26) ,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių)(27) ,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(28) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 28 d. Komisijos sprendimą, kuriuo įsteigiama ekspertų grupė korupcijos klausimams nagrinėti(29) , 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308) ir į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimą, kuriuo nustatomas ES kovos su korupcija ataskaitų teikimo mechanizmas siekiant atlikti periodinius vertinimus (ES kovos su korupcija ataskaita) (C(2011)3673),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimą, kuriuo įsteigiama Komisijos ekspertų grupė, atsakinga už nusikalstamumo duomenų poreikių politikos srityje nustatymą, ir panaikinamas Sprendimas 2006/581/EB(30) ,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 13 d. Komisijos rekomendaciją 2007/425/EB, nustatančią veiksmus, skirtus Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą vykdymui(31) ,

–  atsižvelgdamas į Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Austrijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvą siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (2010/0817(COD)),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 12 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (COM(2012)0085),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymą dėl direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų (COM(2011)0895) ir į 2011 m. gruodžio 20 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011)0896),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 5 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (COM(2013)0045),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 5 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas (COM(2013)0044),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (COM(2012)0499),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos politinių partijų finansavimo (COM(2012)0712),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (COM(2013)0042),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atakų prieš informacines sistemas ir dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2005/222/TVR panaikinimo (COM(2010)0517),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (COM(2012)0010),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012)0011),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534) ir į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnė Sąjungos finansinių interesų apsauga. Europos prokuratūros įsteigimas ir Eurojusto reforma“ (COM(2013)0532),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnis OLAF valdymas ir vykdant tyrimus taikomos procesinės apsaugos stiprinimas. Laipsniškas įgyvendinimas steigiant Europos prokuratūrą“ (COM(2013)0533),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (JOIN(2013)0001),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atviros ir saugios Europos kūrimas. Vidaus reikalų biudžetas 2014–2020 m.“ (COM(2011)0749),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES saugumo vidaus strategijos įgyvendinimo pirmoji metinė ataskaita“ (COM(2011)0790),

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Šešėlinis bankų sektorius“ (COM(2012)0102),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Kova su nusikalstamumu skaitmeniniame amžiuje. Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro kūrimas” (COM(2012)0140),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas“ (COM(2012)0596),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Statistinis nusikalstamumo ES vertinimas. 2011–2015 m. statistikos veiksmų planas“ (COM(2011)0713),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai „Europos Sąjungos nusikalstamumo prevencijos tinklo vertinimo ataskaita“ (COM(2012)0717),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (Priumo sprendimo), įgyvendinimas“ (COM(2012)0732),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žalioji knyga. Integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimas“ (COM(2011)0941),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl konkrečių kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, susijusiu ir su trečiosiomis šalimis, stiprinimo būdų (COM(2012)0351),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „ES baudžiamosios teisės politikos kūrimas. Veiksmingo ES politikos įgyvendinimo užtikrinimas baudžiamosios teisės priemonėmis“ (COM(2011)0573),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos ataskaitą Tarybai dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje sąlygų (COM(2011)0307),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Pajamos iš organizuoto nusikalstamumo. Užtikrinkime, kad nusikalsti nebūtų pelninga“ (COM(2008)0766),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Eurojusto ir Europos teisminio tinklo vaidmuo kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu Europos Sąjungoje“ (COM(2007)0644),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu finansų sektoriuje (COM(2004)0262),

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbinį dokumentą dėl galimybės priimti ES liudytojų ir asmenų, bendradarbiaujančių su teisėsaugos institucijomis, apsaugos teisės aktus (COM(2007)0693),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 7 d. rekomendaciją Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai dėl kovos su terorizmo finansavimu(32) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“(33) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(34) , 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje(35) , 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę(36) ir 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte(37) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės(38) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais(39) ;

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir reikalingų iniciatyvų (Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu (preliminarus pranešimas)“(40) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovoti su korupcija(41) ,

–  atsižvelgdamas į Europolo, Eurojusto ir FRONTEX bendrą ataskaitą „Vidaus saugumo padėtis ES“ (2010 m.),

–  atsižvelgdamas į Eurojusto 2012–2014 m. daugiametį strateginį planą ir į jo 2011 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europolo 2013 m. kovo mėn. sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimo (angl. Serious and Organised Crime Threat Assessment , SOCTA) ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europolo 2012 m. ataskaitą dėl sukčiavimo mokėjimo kortelėmis Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio mėn. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ir Europolo bendrą ataskaitą „ES narkotikų rinkos ataskaita. Strateginė analize“,

–  atsižvelgdamas į darbo grupės, įsteigtos pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 29 straipsnį, 2011 m. birželio 13 d. nuomonę 14/2011 dėl duomenų apsaugos klausimų, susijusių su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija(42) ,

–  atsižvelgdamas į viešųjų klausymų, diskusijų dėl darbo dokumentų ir dėl tarpinio pranešimo, keitimosi nuomonėmis su aukšto rango asmenimis, taip pat Parlamento Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto delegacijų vizitų išvadas,

–  atsižvelgdamas į aukšto rango ekspertų, į kuriuos specialiai kreipėsi Specialusis kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetas, indėlį,

–  atsižvelgdamas į atsakymus į klausimyną, pateiktą nacionaliniams parlamentams dėl jų vaidmens ir patirties kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, ir į 2013 m. gegužės 7 d. Briuselyje įvykusio tarpparlamentinio susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto tarpinę ataskaitą (A7-0307/2013),

Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu

A.  kadangi Specialiajam kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetui (CRIM) pavesta tirti organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo mastą remiantis geriausiais turimais grėsmės vertinimais ir siūlyti Europos Sąjungai atitinkamas priemones, kad būtų apsisaugota nuo šių grėsmių ir sprendžiamos su jomis susijusios problemos bei su jomis kovojama tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

B.  kadangi nusikalstamos organizacijos pamažu išplėtė savo veiklos sritį tarptautiniu mastu, pasinaudodamos ekonomikos globalizacijos ir naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, taip pat sudarydamos sąjungas su kitų šalių nusikalstamomis grupėmis (pvz., Pietų Amerikos narkotikų karteliai ir rusiškai kalbantys organizuoti nusikaltėliai) ir pasidalydamos rinkas bei įtakos sferas; kadangi nusikalstamos grupės vis labiau įvairina savo veiksmus: plėtojamos sąsajos tarp narkotikų prekybos, prekybos žmonėmis, neteisėto migrantų įvežimo, prekybos ginklais ir pinigų plovimo;

C.  kadangi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas – didelės grėsmės atsižvelgiant į kainą, kurią moka ES ekonomika; kadangi nusikalstamų organizacijų pajamos ir gebėjimai infiltruotis itin išaugo dėl to, kad jos veikia įvairiuose sektoriuose, kurių daugumą kontroliuoja viešoji administracija; kadangi organizuotas nusikalstamumas vis labiau panašėja į pasaulinio masto ekonominį subjektą, turintį stiprią verslumo dvasią ir vienu metu besispecializuojantį skirtingų rūšių neteisėtų (bet taip pat ir vis dažniau teisėtų) prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityse ir daro vis didesnį poveikį Europos ir pasaulio ekonomikai – dėl to didelis neigiamas poveikis daromas valstybių narių ir visos Sąjungos mokestinėms pajamoms – ir kasmet įmonės apytiksliai netenka daugiau nei 670 mlrd. USD;

D.  kadangi, atsižvelgiant į aukų skaičių, organizuotas nusikalstamumas – didžiulė tarpvalstybinė grėsmė ES vidaus saugumui; kadangi organizuoto nusikalstamumo grupės gauna didžiulį pelną iš prekybos žmonėmis, prekybos organais, ginklais, narkotikais ir jų pirmtakais, atominėmis, radiologinėmis, biologinėmis ir cheminėmis medžiagomis, receptiniais vaistais, iš kasdienio vartojimo prekių, pvz., maisto produktų ir vaistų, klastojimo, iš prekybos saugomais gyvūnais ir augalais bei jų dalimis, visų pavidalų tabaku, meno kūriniais ir įvairiais kitais, paprastai suklastotais, produktais, bei jų kontrabandos; kadangi dėl pirmiau minėtos prekybos prarandama Europos Sąjungos ir valstybių narių pajamų, daroma žala vartotojams, visuomenės sveikatai ir gaminančioms bendrovėms, o taip pat gali būti sudarytos sąlygos kitų formų organizuoto nusikalstamumo plitimui;

E.  kadangi mafijos tipo organizacijų nusikalstama veikla aplinkos srityje, apimanti įvairaus pobūdžio neteisėtą prekybą atliekomis ir jų išvežimą ir aplinkos, kraštovaizdžio, meno ir kultūros paveldo naikinimą, vykdoma tarptautiniu mastu ir dėl to visos Europos šalys turi telkti savo pastangas ir imtis efektyvesnių bendrų veiksmų, reikalingų užkirsti kelią vadinamajai ekomafijai ir su ja kovoti;

F.  kadangi daug nusikalstamų organizacijų yra tinklinės struktūros, kuriai būdingas didelis lankstumas, mobilumas, junglumas ir daugiaetniškumas, taip pat turi itin didelius infiltravimosi ir maskavimosi gebėjimus; kadangi pastebima, jog skirtingos nusikalstamos organizacijos linkusios viena kitai padėti, taigi joms, taip pat panaudojant savo naujas tarptautines struktūras ir veiklos įvairinimą, pavyksta įveikti kalbinius skirtumus ir suderinti komercinius interesus ir organizuoti bendrą neteisėtą prekybą, taip sumažinant sąnaudas bei padidinant pelną, kai vyksta pasaulinė ekonomikos krizė;

G.  kadangi 2013 m. Europolo sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimo (angl. SOCTA) ataskaitos duomenimis, ES veikia 3600 tarptautinių nusikalstamų organizacijų ir 70 proc. iš jų yra geografiniu ir veiklos rūšių požiūriais nevienalytės ir daugiau nei 30 proc. vykdo įvairius nusikaltimus;

H.  kadangi būtina, kad Europolas, remdamasis tinkama valstybių narių pateikta informacija, įvertintų, kokiu mastu tam tikros organizuotos nusikalstamos grupės veikia ES viduje ir už jos ribų ir kokius ypač sunkius tarptautinio masto nusikaltimus, išvardytus SESV 83 straipsnyje, jos vykdo, kaskart ypatingą dėmesį skirdamas vis kitai konkrečiai sričiai, ir kad šį vertinimą atidžiai tikrintų Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai ir kiti susiję veikėjai, siekiant, kad būtų geriau sprendžiamas ES veiksmų, taip pat valstybių narių policijos ir teisminių institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pridėtinės vertės klausimas ir kad ši vertė būtų užtikrinama;

I.  kadangi nusikalstamos organizacijos gali pasinaudoti pilkąja zona, kurioje sudaromi slapti sandoriai su kitais subjektais, siekdamos atlikti tam tikras operacijas susijungia su ekonominiais nusikaltėliais (vadinamosiomis baltosiomis apykaklėmis) (verslininkais, valstybės tarnautojais visais sprendimų priėmimo lygmenimis, politikais, bankais, specialistais ir kt.), kurie, nors ir nepriklausydami nusikalstamoms organizacijoms, užmezga su jomis abipusiškai pelningus verslo santykius;

J.  kadangi, JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro teigimu, tarptautinės prekybos narkotikais, kuria verčiasi mafijos tipo organizacijos, generuojamus finansinius srautus neretais atvejais yra tvarkę įvairių pasaulio šalių bankai ir kadangi dėl šios priežasties tyrimai turi būti koordinuojami tarptautiniu lygmeniu, siekiant išaiškinti šių veiksmų seką naudojantis bankų grandinėmis ir susekti tarptautinėje prekyboje narkotikais dalyvaujančius finansų srities veikėjus;

K.  kadangi dėl pastarųjų metų ekonominės krizės įvyko svarbių pokyčių organizuoto nusikalstamumo grupių interesų srityse ir jos greitai suvokė naujas siūlomas galimybes ir kadangi dėl šios krizės atsirado nauji migrantų, ieškančių geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų, srautai ir todėl gali atsirasti naujų atvejų, kai išnaudojami nekvalifikuoti darbininkai;

L.  kadangi verslumas – vienas iš pagrindinių šiuolaikinių nusikalstamų organizacijų, įsitraukiančių į įvairaus pobūdžio veiklą, bruožų: ši veikla visapusiškai suderinta su siekiu patenkinti rinkos prekių ir paslaugų paklausą ir apima intensyvų bendradarbiavimą su kitais subjektais, nusikaltėliais ar kitokiais veikėjais, be to, jos nuolat keičia iš pirmo žvilgsnio teisėto pobūdžio savo veiklą, bauginimo ir korupcijos metodus ir neteisėtus tikslus (kurių siekiama, pvz., plaunant pinigus);

M.  kadangi organizuoto nusikalstamumo transatlantinis mastas padidėjo dėl to, kad nusikalstamos grupės be vargo naudojasi visomis transporto priemonėmis, yra išbandžiusios ir išmėginusios kelius ir esamą infrastruktūrą, kurie driekiasi už Europos Sąjungos ribų; kadangi ypač pavojinga tai, kad organizuoti nusikaltėliai, siekdami palengvinti savo neteisėtą prekybos veiklą, gali pasinaudoti šiuo metu Afrikoje vykstančia ryšių ir transporto infrastruktūros plėtra;

N.  kadangi Europos maršrutai, ypač kertantys Vakarų Balkanus, ir toliau lieka svarbūs daugeliui Europoje veikiančių nusikalstamų grupių, vykdančių prekybą žmonėmis, ginklais ir narkotikais (bei jų pirmtakais) ir pinigų plovimą; kadangi maršrutai, kuriais keliauja Europos Sąjungai skirtas heroinas, nuolat kinta;

O.  kadangi prekybos žmonėmis aukos paimamos, vežamos ar slepiamos naudojant jėgą, prievartą ar klastą siekiant jas seksualiai išnaudoti, versti dirbti ar teikti paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergavimą, sunkų darbą, nusikalstamą veiklą, namų ūkio darbus, įvaikinimą ar priverstines santuokas arba organų pašalinimą; kadangi šios aukos išnaudojamos ir visiškai paklūsta prekiautojams ar išnaudotojams, privalo jiems grąžinti didžiules skolas, dažnai netenka savo tapatybės dokumentų, užrakinamos, izoliuojamos ir joms grasinama, gyvena baimėje ir bijo keršto, neturi pinigų ir, įtikintos bijoti vietos valdžios institucijų, praranda bet kokią viltį;

P.  kadangi tokie reiškiniai kaip prekyba žmonėmis ir jų organais, prievartinė prostitucija ar pavergimas ir darbo stovyklų įsteigimas dažnai kontroliuojami tarptautinių nusikalstamų organizacijų; kadangi, visų pirma, iš prekybos žmonėmis kasmet gaunama apytikriai 25 mlrd. EUR ir ši nusikalstama veika susijusi su visomis ES šalimis; kadangi pajamos, gaunamos už neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais ir jų kūno dalimis, siekia 18–26 mlrd. eurų per metus, o ES yra svarbiausia paskirties rinka pasaulyje;

Q.  kadangi, nors prekyba žmonėmis vystosi keičiantis socialinėms ir ekonominės aplinkybėms, aukos dažniausiai yra kilusios iš šalių ir regionų, kuriuose susiduriama su ekonominiais ir socialiniais sunkumais, ir kadangi šie pažeidžiamumo veiksniai nesikeitė metų metus; kadangi kitos prekybos žmonėmis priežastys yra šios: klestinti sekso pramonė ir pigios darbo jėgos ir pigių produktų paklausa ir kadangi bendras veiksnys, dėl kurio asmuo tampa prekybos žmonėmis auka, apskritai yra geresnės gyvenimo kokybės ir pragyvenimo sau ir (arba) savo šeimai pažadas;

R.  kadangi, nors tikslų prekybos žmonėmis mastą ES vis dar nelengva nustatyti, nes šį reiškinį dažnai dengia kitų formų nusikalstamumas arba jis nėra registruojamas ar tiriamas, remiantis skaičiavimais, bendras ES valstybėse narėse priverstinai dirbančių darbininkų skaičius siekia 880 000, iš kurių 270 000 yra seksualinio išnaudojimo aukos, kurių daugumą sudaro moterys; kadangi prekyba žmonėmis ir žmonių išnaudojimas vergavimui – tai labai naudingos nusikaltimo formos, dažnai kontroliuojamos tarptautinių nusikalstamų organizacijų; kadangi poveikis daromas visoms ES šalims, tačiau ne visos iš jų yra ratifikavusios visus susijusius tarptautinius dokumentus, kuriuos taikant kova su prekyba žmonėmis būtų veiksmingesnė; kadangi, visų pirma, tik devynios valstybės narės visiškai parkėlė ir įgyvendino Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja nuostatas, o Komisija dar turi iki galo įgyvendinti savo Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją 2012–2016 m.;

S.  kadangi dėl neteisėtos prekybos cigaretėmis per metus patiriama apie 10 mlrd. EUR biudžeto nuostolių; kadangi neteisėtos prekybos šaulių ginklais apyvarta pasaulyje apytikriai sudaro apie 130–250 mln. EUR per metus ir kadangi Europoje išplatinta daugiau kaip 10 mln. neteisėtai laikomų ginklų, kurie kelia didelį pavojų piliečių saugumui ir teisėsaugai; kadangi 30 000 tinklaviečių, iš kurių 97 proc. yra neteisėtos, europiečiams siūlomi suklastoti vaistai su nuolaidomis – kai kurie iš jų pavojingi sveikatai ar gyvybei, taigi manoma, kad išlaidos, susijusios su Europos visuomenės sveikatai daromu poveikiu, siekia 3 mlrd. eurų per metus, o daugumos suklastotų vaistų kilmės šalys – Kinija ir Indija;

T.  kadangi pastarojoje JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių ES klausimais ataskaitoje pateikta įrodymų, kuriais remiantis galima teigti, kad daugelyje agentūros FRONTEX sulaikymo centrų elgsena su migrantais neatitinka jų pagrindinių teisių;

U.  kadangi nesąžiningas interneto naudojimas sudaro sąlygas organizuoto nusikalstamumo grupėms plėsti savo neteisėtą prekybą psichoaktyviomis medžiagomis, ginklais, medžiagomis, kurios naudojamos sprogmenims gaminti, suklastotais pinigais, padirbtomis prekėmis ir kitais intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančiais produktais ir paslaugomis, taip pat saugomų rūšių gyvūnais ir augalais, siekiant išvengti akcizo ir kitų mokesčių, taikomų parduodant nesuklastotas prekes, ir išbandyti naują nusikalstamą veiklą sulaukiant vis didesnės sėkmės ir taip atskleisti baimę keliančius gebėjimus prisitaikyti prie šiuolaikinių technologijų;

V.  kadangi elektroniniai nusikaltimai daro vis didesnę ekonominę ir socialinę žalą, kuri kenkia milijonams vartotojų ir dėl kurios per metus prarandama maždaug 290 mlrd. eurų(43) ;

W.  kadangi daugeliu atvejų valstybės tarnautojų papirkinėjimas padeda organizuoto nusikalstamumo grupėms vykdyti neteisėtą prekybą, nes valstybės tarnautojai, be kita ko, suteikia nusikaltėliams prieigą prie konfidencialios informacijos, sudaro galimybes gauti suklastotus dokumentus, kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūras, išplauti pajamas ir apeiti policijos ir teisminių institucijų teisėsaugines priemones;

X.  kadangi iš Centrinės ir Pietų Amerikos atgabentas kokainas parduodamas Europai per šiaurės rytų Europos uostus, Pirėnų pusiasalį ir Juodąją jūrą;

Y.  kadangi 2012 m. į Europos rinką pateko daugiau kaip 70 naujų psichoaktyvių medžiagų; kadangi organizuotos nusikalstamos grupės vis dažniau naudoja įvairios ES dalyse įsteigtas slaptas laboratorijas, kuriose teisėtos cheminės medžiagos perdirbamos į sintetinių narkotikų pirmtakus ir vėliau gaminami narkotikai;

Z.  kadangi valstybės narės ir ES turi įvardyti sąlyginai naujas organizuoto nusikalstamumo sritis, įskaitant prekybą retais mineralais, vogtais metalais ir toksiškų atliekų išvežimą, kurios neigiamai veikia teisėtas rinkas, ir su šiuo nusikalstamumu kovoti;

AA.  kadangi šiuo metu dažnai pasitaiko galimybių kontaktuoti viešajam ir privačiajam sektoriui ir jiems įvairiais būdais integruotis ir todėl vis dažniau pasitaiko atvejų, kai keliamas galimas interesų konflikto pavojus;

AB.  kadangi vienas iš euro zonos priešų – skirtingas valstybių narių produktyvumo padidėjimas; kadangi vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais dėl to atsiranda konkurencingumo skirtumų, kurių negalima įveikti devalvuojant pinigus ir dėl kurių priimamos politiškai netvarios griežto taupymo programos, skirtos vidaus devalvacijai; kadangi nuolatinė viešajame sektoriuje klestinti korupcija, kuri yra didžiausia kliūtis veiksmingumui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms, trukdo pinigų sąjungai tinkamai veikti;

AC.  kadangi, remiantis Pasaulio banko duomenimis, korupcija sudaro 5 proc. pasaulio BVP (2,6 trln. USD) ir per 1 trln. USD kasmet sumokama kyšiams; kadangi dėl korupcijos visos pasaulio mastu vykdomos verslo veiklos išlaidos padidėja 10 proc., o viešojo pirkimo sutarčių išlaidos besivystančiose šalyse – 25 proc.(44) ;

AD.  kadangi esama ne mažiau kaip 20 mln. smulkios korupcijos Sąjungos viešajame sektoriuje atvejų ir akivaizdu, kad šis reiškinys plinta ir tarp valstybių narių valstybės tarnautojų (taip pat ir tarp atitinkamų politikų), kurie yra atsakingi už Europos Sąjungos lėšų valdymą ir kitus finansinius interesus;

AE.  kadangi nusikalstamu būdu įgytų pinigų srautai pervedant lėšas gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui ir reputacijai ir kelti grėsmę Sąjungos vidaus rinkai; kadangi visiškas lėšų atsekamumas gali būti ypač svarbi ir labai vertinga priemonė norint pinigų plovimui ar teroristų finansavimo prevencijai užtikrinti, jiems tirti ir nustatyti;

AF.  kadangi, nors dėl naujų technologijų ir atsiskaitymo metodų pažangos visuomenė turėtų tapti saugesnė ir sąlyginai nebenaudoti grynųjų pinigų, naudoti grynuosius pinigus vis dar įprasta – tai parodo ECB duomenys apie banknotų emisiją, kuriais remiantis nuo 2002 m. euro banknotų (ypač stambaus nominalo banknotų) skaičius nuosekliai augo; kadangi didelių grynųjų pinigų sumų iš neteisėtų šaltinių pervedimas tebėra susirūpinimą teisėsaugai kelianti problema ir tai tebėra vienas populiariausių metodų, kaip į savo šalį susigrąžinti iš nusikaltimų gautas pajamas;

Piliečių ir teisėtos ekonomikos apsauga

AG.  kadangi piliečių ir vartotojų saugumui, laisvam judėjimui, įmonių apsaugai, laisvai ir sąžiningai konkurencijai, būtinybei užtikrinti, kad neteisėtas finansinio turto ir lėšų kaupimas neiškreiptų teisėto verslo ciklo, ir pagrindiniams demokratiniams principams, kuriais remiasi Europos Sąjunga ir valstybės narės, gresia didelis pavojus plintant organizuotam nusikalstamumui, korupcijai ir pinigų plovimui; kadangi norint pašalinti šį reiškinį reikia ryžtingos politinės valios visais lygmenimis;

AH.  kadangi be bauginimo ir prievartos veiksmų organizuoti nusikaltėliai užsiima vis pažangesnio ir pelningesnio pobūdžio sukčiavimu, dėl kurio išeikvojami nemaži teisėtos ekonomikos ištekliai ir kenkiama augimo galimybėms, ypač tokiu sudėtingu metu, kaip dabar; kadangi, atsižvelgiant į didelį jų įsiskverbimo į teisėtą ekonomiką mastą, organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas daro pražūtingą poveikį valstybėms narėms;

AI.  kadangi Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC) teigia, kad pasauliniu mastu pajamos iš neteisėtos veiklos sudaro maždaug 3,6 proc. viso pasaulio BVP, o išplaunamų pinigų srautai dabar visame pasaulyje siekia maždaug 2,7 proc. pasaulio BVP; kadangi Europos Komisija korupciją vien Europos Sąjungoje įvertino apie 120 milijardų eurų per metus atsieinančia suma, t. y. suma, lygia 1 proc. Europos Sąjungos BVP; kadangi tai reiškia, jog netenkama didelių išteklių, kurie galėtų būti panaudojami ekonomikos plėtrai, viešojo sektoriaus finansavimui ir piliečių gerovei;

AJ.  kadangi nusikalstamas grupes ir teroristines grupes siejantys ryšiai vis stiprėja; kadangi be realių struktūrinių ryšių šias grupes sieja tokie ryšiai kaip abipusis paslaugų, pinigų teikimas ir kitų formų materialinė pagalba; kadangi tokie ryšiai kelia didelę grėsmę Europos Sąjungos vientisumui ir jos piliečių saugumui;

AK.  kadangi pernelyg didelis biurokratizmas gali neskatinti užsiimti teisėtu verslu ir gali skatinti valstybės pareigūnų korupciją; kadangi didelio masto korupcija kelia didelį pavojų demokratijai, teisinės valstybės principams ir valstybės vienodam požiūriui į visus piliečius, taip pat sudaro nereikalingas išlaidas įmonėms ir neleidžia joms sąžiningai konkuruoti; kadangi dėl korupcijos gali sulėtėti ekonominis vystymasis, nes lėšos skiriamos netinkamai, ypač viešųjų paslaugų, visų pirma, socialinių ir socialinės apsaugos paslaugų, sąskaita;

AL.  kadangi 74 proc. ES piliečių korupciją suvokia kaip vieną didžiausių nacionalinių ir viršnacionalinių problemų(45) ir kadangi korupcija tikriausiai pasireiškia visose visuomenės dalyse; kadangi korupcija mažina piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir išrinktos vyriausybės veiksmingumu puoselėjant teisinės valstybės principus, nes ji sukuria privilegijas, taigi ir socialinę nelygybę; kadangi nepasitikėjimas politikais padidėja didelės ekonomikos krizės metu;

AM.  kadangi ne visos valstybės narės turi piliečių prieigos prie informacijos standartizavimo ir integruotos apsaugos sistemą, kuri yra stebėsenos ir informuotumo didinimo priemonė, užtikrinanti, kad Informacijos laisvės aktas visoje ES būtų iš tiesų veiksmingas;

AN.  kadangi taip pat dėl ekonominės krizės sunkumų neturinčioms įmonėms būna sunkiau gauti kreditą, nes bankai padidina jų kainą ir reikalauja didesnių garantijų; kadangi ekonominių sunkumų turinčios įmonės kartais kreipiasi į nusikalstamas organizacijas, kad gautų lėšų investicijoms, ir dėl to nusikalstamos grupės gali paimti pinigus, uždirbtus vykdant nusikalstamą veiklą, ir investuoti juos į teisėtą ekonominę veiklą;

AO.  kadangi pinigų plovimas tampa vis sudėtingesnis procesas ir dabar apima, pvz., neteisėtas, o kartais ir teisėtas, lažybas, visų pirma susijusias su sporto renginiais; kadangi lošimų pinigų sektorius gali būti naudojamas pinigų plovimo tikslais; kadangi organizuoto nusikalstamumo grupės taip pat dažnai vaidina pagrindinį vaidmenį sudarant susitarimus dėl varžybų baigties, nes tai pelninga nusikalstama veikla;

AP.  kadangi organizuotos nusikalstamos grupės dažnai naudojasi nesąžiningai gautais asmens duomenimis, taip pat internetu, kad sukurtų suklastotus dokumentus ar pakeistų tikrus dokumentus ir galėtų įvykdyti kitą nusikalstamą veiką; kadangi , remiantis Europos Komisijos tyrimais(46) , 8 proc. interneto vartotojų Europos Sąjungoje yra nukentėję nuo tapatybės vagystės arba turėjo panašios patirties, o 12 proc. – nukentėjo nuo sukčiavimo internete; kadangi duomenų apsauga internete yra esminė išankstinė sąlyga kovojant su internetiniais nusikaltimais ir svarbi priemonė piliečių pasitikėjimo internetu teikiamomis paslaugomis atkūrimo priemonė;

AQ.  kadangi pinigų plovimas susijęs ne tik su veikla, kuri paprastai siejama su organizuotu nusikalstamumu, bet ir su korupcija, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; kadangi dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo ES kasmet praranda maždaug 1 trln. EUR galimų mokestinių pajamų – tai skandalinga suma, kuri kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui kainuoja apie 2000 EUR – o tinkamų atsakomųjų priemonių nesiimama;

AR.  kadangi pinigų plovimas tampa vis sudėtingesniu procesu ir dabar apima, pvz., neteisėtas, o kartais ir teisėtas lažybas, visų pirma susijusias su sporto renginiais; kadangi organizuoto nusikalstamumo grupės taip pat dažnai vaidina pagrindinį vaidmenį sudarant susitarimus dėl varžybų baigties, nes tai pelninga nusikalstama veikla;

AS.  kadangi organizuoto nusikalstamumo grupių veikla vis dažniau apima visų rūšių produktų (nuo prabangos prekių iki kasdienio vartojimo produktų) klastojimą; kadangi tai kelia didelį pavojų vartotojų sveikatai, darbo vietų saugumui, daro žalą susijusioms įmonėms ir dėl to prarandama daug pajamų; kadangi klastojimas kartais laikomas socialiniu požiūriu priimtinu reiškiniu, nes jis suvokiamas kaip reiškinys, dėl kurio nebūna tikrų aukų, ir dėl to sumažėja susijusių nusikalstamų organizacijų nustatymo pavojus;

AT.  kadangi dėl didėjančio nusikaltimų žemės ūkio produktų sektoriuje skaičiaus ne tik keliamas rimtas pavojus ES piliečių sveikatai, bet ir daroma didelė žala toms šalims, kurių didžiausias turtas yra pavyzdinė maisto produktų kokybė;

AU.  kadangi, Komisijos duomenimis, dėl reikalavimų nesilaikymo ar nesurenkamų mokesčių 2011 m. buvo prarasta 193 mlrd. EUR PVM pajamų (1,5 proc. BVP); kadangi mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo mastas pakerta piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą mokesčių surinkimo ir apskritai visos fiskalinės sistemos teisingumu ir teisėtumu; kadangi nuo 2006 m. ES PVM nepriemoka išaugo beveik dvigubai ir pagal paskaičiavimus trečdalis nesurinktas dėl sukčiavimo PVM; kadangi didėjantys OLAF veiklos įgaliojimai kovoti su sukčiavimu PVM galėtų padėti iš esmės sumažinti šio nusikaltimo mastą;

AV.  kadangi dėl korupcijos viešųjų pirkimų srityje vien aštuoniose valstybėse narėse 2010 m. prarasta nuo 1,4 iki 2,2 mlrd. EUR;

Bendro požiūrio Europos lygmeniu poreikis

AW.  kadangi 2013 m. birželio 6–7 d. posėdžiavusios Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos prioritetuose, susijusiuose su 2014–2017 m. politikos ciklu, kuriuo ypatingas dėmesys skiriamas tarpvalstybiniam organizuotam nusikalstamumui, pažymėta išskirtinė mafijos tipo nusikalstamų grupuočių klausimo svarba, o tai rodo patikimą Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto, minėtajam klausimui skyrusio daugybę savo svarstymų, ir viso Parlamento darbą ir prilygsta pripažinimui, kad Europos Sąjungos institucijos turi vadovautis tvirtu bendru politiniu požiūriu, kad įveiktų mafijos tipo grupuočių vykdomų nusikaltimų ir nusikalstamų sistemų keliamą grėsmę;

AX.  kadangi, kaip 2013 m. pažymėjo Europolas, vienas iš didžiausių kovos su mafija pavojų – galimybė, kad bus nepakankamai įvertintas organizuoto nusikalstamumo sudėtingumas ir neeiliniai organizaciniai įgūdžiai, kuriais pasižymi nusikaltėliai, galintys prisitaikyti įvairioje geografinėje ir socialinėje aplinkoje ir kartais susilaikyti nuo atitinkamos teritorijos karinės kontrolės ir pirmenybę teikti pogrindinei strategijai – taip jie gali kaupti didžiulį pelną likdami nematomi;

AY.  kadangi nusikalstamos organizacijos turi priemonių savo naudai panaudoti laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą Europos Sąjungoje, o taip pat skirtingus valstybių narių teisės aktus ir teisines tradicijas; kadangi mokesčių rojai ir šalys, kurios taiko neskaidrią ir žalingą mokestinę praktiką, atlieka svarbų vaidmenį pinigų plovime; kadangi dėl to, jog esama iškraipymų, nulemtų mokesčių rojų, gali susidaryti dirbtiniai pinigų srautai ir atsirasti neigiamų padarinių ES vidaus rinkoje; kadangi kenksminga konkurencija mokesčių srityje Europos Sąjungoje aiškiai prieštarauja bendrosios rinkos logikai; kadangi turi būti nuveikiama daugiau derinant mokesčių bazę vis glaudesnėje ekonominėje, fiskalinėje ir biudžetinėje sąjungoje;

AZ.  kadangi ES lygmeniu jau kai kas nuveikta siekiant užtikrinti suderintą teisėkūros ir teisės sistemą organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo srityse; kadangi veikdamos atskirai valstybės narės negali pasiekti tam tikrų tikslų kovoje su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu; kadangi, nepaisant to, reikalingos naujos teisėsaugos priemonės ir reikia suderinti nacionalinės teisės aktus siekiant kovoti su tokiu įvairiapusiu reiškiniu;

BA.  kadangi, siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, valstybių narių įstatymų leidėjai privalo turėti galimybę reaguoti greitai ir veiksmingai keičiantis nusikalstamumo struktūrai ir atsirandant naujų formų nusikalstamumui ir kadangi visos valstybės narės, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, turi pareigą kurti laisvės, saugumo ir teisingumo Sąjungą;

BB.  kadangi Sąjungos finansinių interesų ir euro apsaugai turėtų būti teikiama pirmenybė; kadangi šiuo tikslu reikia sustabdyti vis labiau plintantį reiškinį, kai nusikalstamos organizacijos švaisto Europos lėšas, ir euro klastojimą; kadangi Europos lygmeniu parengtos programos „Hercule“, „Fiscalis“, „Muitinė“ ir „Pericles“ siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir kovoti su tarpvalstybine ir tarptautine nusikalstama ir neteisėta veikla;

BC.  kadangi tarpusavio pripažinimas laikomas pagrindiniu principu, kuriuo grindžiamas ES valstybių narių teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

BD.  kadangi, kaip pažymima JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro organizuotų nusikaltimų bylų rinkinyje (2012 m.), norint sėkmingai atlikti organizuoto nusikaltimo tyrimą ir patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn, dažnai nepakeičiami specialūs tyrimo metodai. Tai pagrindas norint užtikrinti sėkmingus sunkiausių ir sudėtingiausių tyrimų, kuriuos iliustruoja bylos, rezultatus; kadangi JT Palermo konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje susitariančios šalys raginamos taikyti specialius tyrimo metodus siekiant veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu; kadangi tokie metodai privalo būti reguliuojami įstatymais, būti proporcingi ir būtini demokratinėje visuomenėje, o teisminės institucijos ir kitos nepriklausomos įstaigos turi vykdyti jų priežiūrą, t. y. išduoti išankstinį leidimą ir atlikti kontrolę vykstant tyrimui arba po jo, siekiant užtikrinti, kad metodai visiškai atitiktų žmogaus teises, kaip reikalaujama Ministrų komiteto rekomendacijoje (2005)10 dėl specialių tyrimo metodų, susijusių su sunkiais nusikaltimais, įskaitant ir teroro aktus;

BE.  kadangi teismų nepriklausomumas yra esminė valdžių padalijimo idėjos įgyvendinimo sąlyga, be to, veiksminga, nepriklausoma ir nešališka teismų sistema yra svarbi norint užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi, apsaugoti mūsų piliečių žmogaus teises ir pilietines laisves; kadangi teismams neturi būti daromas joks poveikis ar primetamas interesų gynimas;

BF.  kadangi šia rezoliucija siekiama nubrėžti politinę kryptį būsimiems Europos Komisijos ir valstybių narių teisės aktams;

Vienoda ir darni teisės sistema - aukų apsauga ir pagalba joms

1.  pakartoja savo tarpinio pranešimo, kuris buvo priimtas 2013 m. birželio 11 d. rezoliucija, turinį, kurį siekiama patvirtinti ir papildyti šia rezoliucija (taip pat dėl nuostatų, kurios ten nėra akivaizdžiai paminėtos);

2.  prašo Komisijos pradėti įgyvendinti Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu veiksmų planą, kuris turėtų apimti teisėkūros priemones ir teigiamus veiksmus, skirtus veiksmingai kovoti su šia nusikalstama veikla;

3.  primygtinai reikalauja, kad valstybės narės į savo nacionalinės teisės aktus skubiai ir tinkamai perkeltų visas galiojančias ES ir tarptautines teisės priemones dėl organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją pabaigti rengti gaires dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių vykstant baudžiamajam procesui, įskaitant direktyvą dėl kardomojo kalinimo;

4.  pritaria dabartiniam (2011–2013 m.) politikos, susijusios su organizuotu nusikalstamumu, ciklui ir ciklui, kuris bus įgyvendintas kitu laikotarpiu (2014–2017 m.), taip pat ragina valstybes nares ir Europos agentūras padaryti viską, kas įmanoma, kad šiomis iniciatyvomis būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų; mano, kad politikos ciklas turėtų įeiti į platesnį ES kovos su organizuotu nusikalstamumu ir nusikalstamomis sistemomis veiksmų planą; mano, kad 2015 m. spalio mėn. peržiūrėjus politikos ciklą korupcija turėtų būti įtraukta į jos svarbiausius prioritetus;

5.  ragina Tarybą tinkamu laiku persvarstyti 2010 m. lapkričio 8 ir 9 d. išvadas dėl ES politikos ciklo, skirto organizuotam ir sunkiam tarptautiniam nusikalstamumui, sukūrimo ir įgyvendinimo, kad Parlamentas, laikantis Lisabonos sutarties nuostatų, galėtų dalyvauti nustatant prioritetus, diskutuojant dėl strateginių tikslų ir vertinant politikos ciklo rezultatus; ragina Tarybą pateikti ataskaitą apie pirmo (2011–2013 m.) politikos ciklo rezultatus ir kiekvienais metais rengti COSI (Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinis komitetas) klausymą siekiant gauti išsamią pažangos ataskaitą apie metinius strateginių tikslų siekimo planus;

6.  dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendrų teisinių standartų siekiant sustiprinti valstybių narių integraciją ir bendradarbiavimą; ragina Komisiją, visų pirma, remiantis Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu įgyvendinimo vertinimo ataskaita ir valstybių narių pažangiausiais teisės aktais, iki 2013 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų nustatyta bendra organizuoto nusikalstamumo apibrėžtis, kuri, be kita ko, apimtų dalyvavimo tarpvalstybinėje nusikalstamoje organizacijoje nusikalstamą veiką, pabrėžiant tai, kad tokios nusikalstamos grupės yra orientuotos į verslą, itin gerai organizuotos, naudoja pažangias technologijas ir dažnai veikia pasitelkdamos bauginimą ir šantažą; taip pat ragina Komisiją atsižvelgti į JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 2 straipsnio a dalį;

7.  pakartoja, kad ES pasiūlymuose dėl materialinės baudžiamosios teisės nuostatų turi būti laikomasi pagrindinių teisių bei subsidiarumo ir proporcingumo principų, taip pat 2012 m. gegužės 22 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę nustatytų pozicijų;

8.  ragina Komisiją kriminalizuoti smurtą prieš prekybos žmonėmis aukas ir jų išnaudojimą ir kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis nedelsiant parengti palyginamą ir patikimą ES duomenų rinkimo sistemą, pagrįstą bendrais ir griežtai sutartais rodikliais; ragina Komisiją kuo skubiau įgyvendinti visas priemones ir dokumentus, nurodytus komunikate „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016  m.“ ir įsteigti vyriausybėms, teisėsaugos institucijoms ir NVO atvirą ES kovos su neteisėta prekyba stebėsenos centrą; ragina Komisiją ir EIVT stiprinti priemonių ir programų, visų pirma sudarant dvišalius susitarimus su kilmės ir tranzito šalimis ir ypatingą dėmesį atkreipiant į nelydimus nepilnamečius, išorės aspektą ir prevencinę apimtį; ragina Komisiją ir valstybes nares siekiant, kad prekyba žmonėmis būtų visuomenei nepriimtinas reiškinys, rengti tvirtas ir ilgalaikes sąmoningumo ugdymo kampanijas, kurios būtų kasmet įvertintos rengiant Europos kovos su prekyba žmonėmis dieną;

9.  prašo Komisijos formuoti nuoseklią visuotinę kovos su korupcija politiką; rekomenduoja, kad Komisija, rengdama kovos su korupcija priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės ir ES institucijos, ataskaitą pasiūlytų ir įtrauktų konkrečių rekomendacijų kiekvienai valstybei narei ir ES institucijai sąrašą pabrėžiant geriausios patirties pavyzdžius kovojant su ja, siekiant valstybes nares ir ES institucijas paskatinti ir paraginti ilguoju laikotarpiu mokytis vienoms iš kitų; taip pat rekomenduoja, kad Komisija pasiūlytų išsamią korupcijos pažeidžiamų sričių valstybėse narėse apžvalgą; ragina Komisiją užtikrinti, kad 2015 m. būtų paskelbta kita ataskaita siekiant stebėti valstybių narių ir ES institucijų pastangas einant laikui kovoti su korupcija; ragina Komisiją nuolat pranešti Parlamentui apie valstybių narių veiksmus ir prireikus pateikti naujausią informaciją apie galiojančius ES teisės aktus;

10.  mano, kad įstatymai dėl šmeižto ir (arba) garbės bei orumo įžeidimo atgraso teikti pranešimus apie korupciją; todėl ragina visas valstybes nares savo teisinėse sistemose dekriminalizuoti įstatymus dėl šmeižto ir (arba) garbės bei orumo įžeidimo, bent įtarimų dėl organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo valstybėse narėse ir užsienyje atvejais;

11.  ragina Komisiją nuolat Europos Parlamentui teikti ataskaitas apie veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės kovodamos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu;

12.  prašo Komisijos 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl baudžiamosios teisės derinimo pinigų plovimo srityje, remiantis valstybių narių geriausia patirtimi nustatyti bendrą paties savininko pinigų plovimo nusikaltimo apibrėžtį;

13.  atkreipia dėmesį į neseniai pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl Europos prokuratūros ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) įsteigimo bei ragina juos nedelsiant priimti; mano, kad labai svarbu, kad būtų numatyta aiški Europos prokuratūros procesinių teisių sistema ir kad būtų aiškiai apibrėžta nusikalstama veika, kurią ji bus įgaliota tirti;

14.  ragina Komisiją iki 2013 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sukuriama veiksminga ir išsami Europos informatorių apsaugos privačiame ir viešajame sektoriuose programa, skirta tiems, kurie nustato neveiksmingo valdymo atvejus ir pažeidimus, apsaugoti ir pranešti apie nacionalinės ir tarpvalstybinės korupcijos atvejus, susijusius su ES finansiniais interesais, taip pat apsaugoti liudytojus, informatorius ir su teismais bendradarbiaujančius asmenis, ypač liudytojus, kurie liudija prieš mafijos tipo ir kitas nusikalstamas organizacijas, siekiant spręsti sunkių jų gyvenimo sąlygų klausimus: nuo atsakomųjų veiksmų pavojaus iki giminystės ryšių nutrūkimo, nuo teritorinės iki socialinės ir profesinės atskirties; taip pat ragina valstybes nares nustatyti tinkamą ir veiksmingą informatorių apsaugą;

15.  pabrėžia, kad, siekiant sukurti veiksmingą norminių teisės aktų sistemą, turi būti tinkamai atsižvelgta į kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu nuostatų ir pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą sąveiką, kad su tuo būtų kovojama nesumažinant nustatytų duomenų apsaugos ir pagrindinių teisių standartų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europolo naudojamą duomenų apsaugos sistemą ir Komisijos pasiūlymą dėl Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos;

16.  rekomenduoja Europos Parlamentui, valstybėms narėms ir Komisijai remiant Europolui, Eurojustui ir ES pagrindinių teisių agentūrai pagal pripažintas sistemas ir bendrus kriterijus parengti ES lygmens kuo vienodesnius ir nuoseklesnius rodiklius, kad būtų galima įvertinti bent ES vykdomo organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo paplitimą, ekonomines išlaidas ir socialinę žalą; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti nusikaltimų aplinkosaugai, ekonominių nusikaltimų ir nusikaltimų verslo tvarkai socialinę žalą;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia, jog būtų visapusiškai taikomos ir sutvirtintos galiojančios tarpusavio pripažinimo priemonės ir būtų priimtas ES teisės aktas, kuriuo būtų užtikrintas neatidėliotinas teismo priemonių, visų pirma nuosprendžių, arešto orderių ir konfiskavimo orderių, įvykdomumas kitos, nei jie buvo išduoti, valstybės narės teritorijoje, kartu visapusiškai laikantis proporcingumo principo; ragina Komisiją pirmenybės tvarka parengti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, būtino norint, kad būtų užtikrintas turto arešto ir konfiskavimo orderių, įskaitant išduotus civilinėse bylose, tarpusavio pripažinimas; mano, kad reikia pagerinti valstybių narių abipusę teisinę pagalbą ir tarpusavio įrodymų leistinumą; pabrėžia teismo pavedimų vykdymo sistemos atnaujinimo ir tobulinimo svarbą; ragina priimančiąsias valdžios institucijas pirmenybę teikti prašymų dėl nusikalstamų organizacijų narių ekstradicijos nagrinėjimui;

18.  ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dėti bendras pastangas siekiant užbaigti derybas dėl direktyvos dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose projekto siekiant supaprastinti įrodymų rinkimą tarpvalstybinėse bylose ir užtikrinti sklandų, veiksmingą teismų bendradarbiavimą kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

19.  mano, kad labai svarbu skubiai patvirtinti direktyvą dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimo, ir pripažįsta, kad itin svarbu numatyti aiškias ir veiksmingas taisykles, kurios užtikrintų tinkamą suderinimą visos Europos lygiu; ragina valstybes nares šią direktyvą perkelti laiku ir tinkamai;

20.  prašo valstybes nares ir Komisiją skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir remti Europos programą, skirtą konfiskuoto turto veiksmingo valdymo gerosios patirties mainams ir sklaidai skatinti;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti kovą su prekyba žmonėmis ir prievartiniu darbu; mano, kad kova su prievartiniu darbu turėtų būti sutelkta į tas sritis, kuriose išnaudojama pigi darbo jėga; todėl ragina valstybes nares sutvirtinti savo darbo inspekcijas ir sudaryti daugiau galimybių toms organizacijoms, kurios gali padėti nustatyti prievartinį darbą, pavyzdžiui, profesinėms sąjungoms;

22.  mano, kad verslo įmonių atsakomybės grandinė – svarbi priemonė kovojant su prievartiniu darbu; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl verslo įmonių atsakomybės grandinei taikomų būtiniausių reikalavimų; skatina valstybes nares uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartimis susijusias subrangos sutartis, kol bus sudaryta sutartis dėl verslo įmonių atsakomybės grandinės;

23.  primena Komisijai, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vaikams, prekybos žmonėmis aukoms, taip pat pagerinti nelydimų nepilnamečių ar vaikų, kuriais buvo prekiaujama, apsaugą jų pačių šeimose (reikia atsižvelgti į atvejus, kai siūloma grįžti į kilmės šalį, nustatomi globėjai ir t. t.); ragina atsižvelgti ne tik į lyčiai būdingas savybes, bet ir į sveikatos problemų ir negalios vaidmenį;

24.  ragina Komisiją parengti Europos Sąjungos prekybos žmonėmis aukų apsaugos ir pagalbos joms chartiją, kad visi dabartiniai rodikliai, priemonės, programos ir ištekliai būtų renkami darniau, veiksmingiau ir taip, kaip būtų naudingiau visiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems siekiant sustiprinti aukų apsaugą; ragina Komisiją įsteigti pagalbos liniją prekybos žmonėmis aukoms;

25.  ragina Komisiją skirti daugiau išteklių specializuotoms NVO, žiniasklaidai ir moksliniams tyrimams, siekiant padidinti paramą ir pagalbą aukoms ir sustiprinti jų apsaugą, kad jų liudijimas teisme būtų ne toks reikalingas; taip pat ragina Komisiją sustiprinti matomumo, informuotumo ir aukų poreikių aspektus, kad būtų galima sumažinti prekybos žmonėmis aukų paklausą ir jų išnaudojimą ir skatinti visišką netoleranciją lytiniam išnaudojimui ir priverstiniam darbui;

26.  pabrėžia, kad Pasaulio bankas nustatė, jog dėl aukšto lygio pareigūnų korupcijos kasmet iš besivystančių šalių valstybės biudžetų pavagiama ir slepiama užjūryje 20–40 mlrd. USD, o tai sudaro 20–40 proc. oficialios paramos vystymuisi lėšų(47) ; kadangi Europos Sąjunga yra viena didžiausių pasaulyje paramos teikėjų, ragina Europos Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su kitais paramos teikėjais ir Tarptautine aukščiausiųjų audito institucijų organizacija siekiant įgyvendinti Tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus ir užtikrinti, kad ES finansinė parama tarnautų jos numatytam tikslui, o ne būtų nukreipta kitur;

Organizuoto nusikalstamumo veiklos sustabdymas konfiskuojant pajamas ir turtą

27.  ragina valstybes nares, remiantis pažangiausiais nacionaliniais teisės aktais, įdiegti kaltinamaisiais nuosprendžiais nepagrįstus konfiskavimo modelius tais atvejais, kai, remiantis turimais įrodymais ir teismo sprendimais, galima nustatyti, kad tas turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba jis yra naudojamas nusikalstamai veikai;

28.  mano, kad galima būtų numatyti prevencinius turto konfiskavimo modelius gavus teisminės institucijos sprendimą, laikantis konstitucinių nacionalinių garantijų ir nepažeidžiant teisės į nuosavybę ir teisės į gynybą;

29.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama veiksmingai užtikrinti abipusį turto arešto ir konfiskavimo orderių, susijusių su Italijos teisminių institucijų patvirtintomis turto apsaugos priemonėmis ir su įvairiose ES šalyse priimtomis civilinės teisės priemonėmis, pripažinimą; ragina valstybes nares nedelsiant priimti praktines priemones, kurių reikia, kad minėtosios nuostatos būtų faktiškai įgyvendinamos;

30.  ragina valstybes nares skatinti administracinį, policijos ir teismų bendradarbiavimą, kuris sudarytų galimybes bet kur ES teritorijoje atsekti nusikalstamu būdu įgytą turtą siekiant jį areštuoti arba konfiskuoti, taip pat sudaryti galimybes turto susigrąžinimo tarnyboms veikti visu pajėgumu ir greitai gauti prieigą prie nacionalinių duomenų registrų, pavyzdžiui, mokesčių inspekcijų, motorinių transporto priemonių, žemėtvarkos ir bankų registrų;

31.  ragina Komisiją išplėtoti turto susigrąžinimo tarnybų vaidmenį ir įgaliojimus ir sudaryti sąlygas tam, kad jos galėtų greičiau ir tarpvalstybiniu lygiu gauti informaciją, taip pat visiškai laikytųsi duomenų apsaugos reikalavimų ir pagrindinių teisių; prašo valstybių narių remti siekį išplėtoti turto susigrąžinimo tarnybų vaidmenį, taip pat skirti atitinkamus išteklius, kad šios tarnybos galėtų susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą; palankiai vertina iki šiol vykdytą turto susigrąžinimo tarnybų veiklą ir ragina jas toliau ją vykdyti, kad šių tarnybų gerąja patirtimi ir veikla galėtų naudotis visa ES;

32.  mano, kad siekiant duoti veiksmingą atkirtį nusikalstamoms sistemoms labai svarbu nukreipti pastangas į jų lėšas, pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, kurios gali padėti nustatyti nusikalstamu būdu arba mafijos metodais įgytą turtą, pavyzdžiui, sukurti centralizuotus einamųjų banko sąskaitų registrus;

33.  ragina valstybes nares areštuotą nusikalstamu būdu įgytą turtą skatinti naudoti socialiniais tikslais, pavyzdžiui, šias pajamas perskirti aukoms ir narkotikų bei organizuoto nusikalstamumo pažeistoms bendruomenėms, iš jų finansuoti eisėsaugos institucijų kovą su nusikalstamumu vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis, taip pat siūlo jas panaudoti priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti turto vientisumą, finansuoti;

34.  rekomenduoja valstybėms narėms numatyti baudžiamojo persekiojimo normas, taikomas asmenims, kurie, norėdami išvengti turto arešto arba konfiskavimo, paskiria trečiuosius asmenis netikrais prekių, pinigų arba kito turto savininkais ar valdytojais ir tretiesiems asmenims, kurie sutinka veikti kaip netikri minėtojo turto savininkai ar valdytojai;

35.  rekomenduoja nustatyti, kad ekonominiam veiklos vykdytojui bent penkerius metus turėtų būti neleidžiama dalyvauti vykdant bet kokią viešąją sutartį visoje Europos Sąjungoje, jei jam buvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimą arba teroristų finansavimą, žmonių išnaudojimą ir vaikų darbo išnaudojimą, korupciją ar kitą sunkią nusikalstamą veiką, pažeidžiančią viešąjį interesą, kai tokia nusikalstama veika kenkia valstybės fiskaliniam pajėgumui ar padaroma socialinė žala, pavyzdžiui, mokesčių slėpimas ir kita su mokesčiais susijusi nusikalstama veika, ar už kitus ypač sunkius nusikaltimus su tarpvalstybiniu aspektu, kaip nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje („europinius nusikaltimus“), tuo pačiu visiškai gerbiant teisę į gynybą, numatytą EŽTK, ES pagrindinių teisių chartijoje ir ES antrinėje teisėje dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų baudžiamosiose bylose teisių, ir kad ši nuostata turėtų būti taikoma net jei ekonominės veiklos vykdytojų pašalinimo iš viešųjų pirkimų sutarčių priežastis išaiškėtų jau vykstant sutarties sudarymo procesui; taip pat rekomenduoja tarptautinių organizacijų pripažintuose mokesčių rojuose registruotiems ūkio subjektams neleisti sudaryti viešųjų pirkimų sutarčių;

36.  mano, kad viešųjų pirkimų procedūros turi būti grindžiamos teisėtumo principu ir kad, atsižvelgiant į tai, turi būti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus užtikrinant skaidrumą per atrankos procedūrą (taip pat naudojant elektroninių viešųjų pirkimų sistemas), kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui, korupcijai ir kitiems rimtiems pažeidimams;

37.  ragina valstybes nares užkirsti kelią nusikaltėlių skverbimosi ir korupcijos keliamoms grėsmėms viešojo pirkimo sutarčių srityje diegiant tinkamą kontrolę ir objektyvias bei skaidrias procedūras;

38.  mano, kad, siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, reikėtų sustiprinti privačiojo sektoriaus ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, kad privatūs subjektai būtų skatinami atsisakyti neteisėtos ar nesąžiningos veiklos, skatinančios organizuotą nusikalstamumą, korupciją ir pinigų plovimą arba kitus nusikaltimus, būtent valstybių narių ir trečiųjų šalių transporto ir logistikos sektoriuose, chemijos pramonėje, interneto paslaugų, banko ir finansinių paslaugų sektoriuose, ar susijusios su šiom nusikalstamomis veikomis, susilaikyti nuo minėtos veiklos ir apie ją pranešti apie teismams ir policijos institucijoms, įskaitant Eurojustą ir Europolą, kai tikslinga; ragina numatyti didesnės apsaugos sistemas privatiems subjektams, kuriems kyla grėsmė dėl jų bendradarbiavimo pranešant apie organizuotą nusikalstamumą, korupciją ir pinigų plovimą; be to, ragina valstybes nares, laikantis solidarumo principo, užtikrinti pakankamą Europolo, Eurojusto, FRONTEX ir būsimos Europos prokuratūros finansavimą, nes jų veiksmai duoda naudos valstybėms narėms ir piliečiams;

39.  prašo Komisijos, vadovaujantis SESV 87 straipsnio 2 dalies c punktu, iki 2014 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovai su organizuotu nusikalstamumu naudojamų bendrų tyrimo metodų;

40.  ragina Komisiją, valstybes nares ir įmones gerinti produktų atsekamumą (pvz., žemės ūkio maisto produktų kilmės šalies žymėjimas, Nuolatinės tarptautinės komisijos ženklai ant šaunamųjų ginklų ar skaitmeniniai mokesčių mokėtojų kodai ant cigarečių, alkoholinių gėrimų ir receptinių vaistų) siekiant užkirsti kelią klastojimui, atimti iš nusikaltėlių pagrindinį pajamų šaltinį ir apsaugoti vartotojų sveikatą. apgailestauja, kad valstybės narės nenorėjo užtikrinti atsekamumo atnaujindamos Sąjungos muitų kodeksą;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą jūrų srityje siekiant kovoti su prekyba žmonėmis, narkotikais, tabako bei kitais neteisėtais ir padirbtais gaminiais; pripažįsta, kad nesuderintas sienų (taip pat ir jūrų sienų) valdymas sudaro sąlygas organizuotiems nusikaltėliams patekti į ES ir yra problema, kurią ir toliau reikia spręsti, ir ragina Europolą, FRONTEX ir Europos Komisiją išanalizuoti tendencijas, susijusias su ES išorės sienų, ir jų silpnąsias vietas;

42.  atkreipia dėmesį į vis stiprėjančias organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo sąsajas, kaip pabrėžė teismo institucijos ir policija tam tikromis aplinkybėmis kalbėdami apie teroristinių grupių finansavimą iš pajamų, gautų vykdant neteisėtą prekybą tarptautiniu lygmeniu, ir ragina valstybes nares sugriežtinti priemones, kuriomis kovojama su šia veikla;

43.  ragina rengti bendrus mokymus kovos su nusikalstamumu ir terorizmu ekspertams siekiant sukurti bendras darbo grupes, veikiančias bent jau nacionaliniu lygiu, taip pat sukurti ir pasitelkti jungtines tyrimų grupes Europos lygiu;

44.  pabrėžia, kad iki šiol pasiekta nemažų rezultatų kuriant jungtines tyrimo grupes, ir pripažįsta, kad jos yra nepaprastai svarbios skleidžiant bendradarbiavimo kultūrą kovoje su tarpvalstybiniu nusikalstamumu; ragina valstybes nares tinkamai į savo teisę perkelti Pamatinį sprendimą 2002/465/TVR ir skatinti savo kompetentingas institucijas, ypač teismines, plėtoti šią priemonę; pripažįsta didelę jungtinių tyrimo grupių naudą ir pabrėžia, kad būtina ir toliau finansuoti tokią naudingą tyrimo priemonę;

45.  susirūpinęs pastebi, kad organizuoti nusikaltėliai gali susisiekti su daug potencialių aukų naudodamiesi internetu, ypač socialiniais tinklais, siųsdami nepageidautinas elektronines žinutes (angl. spamming ), sudarydami sąlygas intelektinės nuosavybės vagystėms, naudodami duomenų vogimo svetaines (angl. phishing websites ) ir internetinius aukcionus; šiuo klausimu skatina priimti bendrąsias nacionalines strategijas, apimančias švietimo ir visuomenės informavimo kampanijas ir geriausią įmonių praktiką, siekiant pagilinti žinias apie nusikalstamos veiklos internete pavojus ir pasekmes;

46.  smerkia organizuotų nusikalstamų grupių dalyvavimą kuriant ir valdant neteisėto atliekų šalinimo vietas ir neteisėtai vežant atliekas į trečiąsias šalis, ypač Afrikos ir Azijos; ragina valstybes nares griežtai bausti už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu atliekų, taip pat ir nuodingųjų, šalinimu, ir už korumpuotų valstybės pareigūnų dalyvavimą įgyvendinant tokias veikas;

47.  pabrėžia, kad tiriamoji žurnalistika atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį pranešant apie sukčiavimą, korupciją ir organizuoto nusikalstamumo schemas, kaip matyti iš 2013 m. balandžio mėn. „nutekintinos konfidencialios informacijos apie lengvatinėse mokesčių zonose įkurtas bendroves ir jų klientus“, pagal kurią paaiškėjo duomenys apie 130 000 lengvatinio apmokestinimo sąskaitų pasibaigus ne vienus metus trukusiam tyrimui, kurį atliko Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas kartu su 36 tarptautiniais dienraščiais; mano, kad tiriamosios žurnalistikos ataskaitos yra vertingas informacijos šaltinis, kuris galėtų būti naudingas OLAF ir valstybių narių teisėsaugos ar kitoms atitinkamoms institucijoms;

48.  ragina skirti ES finansavimą projektams ir priemonėms, kurių tikslas – neleisti mafijos tipo organizacijoms įsitvirtinti Europos Sąjungoje;

Teismų ir policijos bendradarbiavimo Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis stiprinimas

49.  ragina valstybes nares įsteigti nacionalines tyrimo ir kovos su nusikalstamomis ir mafijos tipo organizacijomis tarnybas ir sudaryti galimybes, koordinuojant Europolui ir remiant Komisijai, plėtoti operatyvų ir neoficialų kovos su mafija veiksmų tinklą, siekiant keistis informacija apie struktūrinius mafijos veiklos aspektus, nusikalstamus ir finansinius planus, turto vietą ir bandymus smelktis į viešuosius pirkimus;

50.  pabrėžia, kad itin svarbu stiprinti valstybių narių teisminių ir teisėsaugos institucijų, Europolo, Eurojusto, OLAF bei Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (angl. ENISA) tarpusavio bendradarbiavimą ir jų bendradarbiavimą su atitinkamomis ES nepriklausančių šalių, ypač ES kaimyninių šalių, institucijomis ir sukurti veiksmingą sistemingo ryšių palaikymo ir dalijimosi informacija skatinimo sistemą, vadovaujantis tinkamais duomenų apsaugos ir procesinių teisių standartais, siekiant patobulinti įrodymų rinkimo sistemas ir užtikrinti, kad būtų tiksliau renkami duomenys ir informacija, kuri naudinga tiriant teisės pažeidimus, įskaitant nusikaltimus ES finansiniams interesams, bei greičiau keičiamasi šiais duomenimis ir informacija, visapusiškai paisant subsidiarumo ir proporcingumo principų ir ES pagrindinių teisių; primena, kad kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu asmens duomenų rinkimas, saugojimas ir tvarkymas visais atvejais turi atitikti duomenų apsaugos principus, nustatytus EŽTK, ES chartijoje ir ES antrinės teisės aktuose; taip pat pabrėžia, kad būtina pasiekti aukštesnio lygio Europolo ir Eurojusto veiklos demokratinę atskaitomybę ir atskaitomybę pagrindinių teisių klausimu, kai bus atliekama šios veiklos peržiūra;

51.  pažymi, kad dažnai nepakankama teisėsaugos ir teisėkūros institucijų sąveika, teisminių atsakomųjų priemonių vilkinimas ir netobuli teisės aktai leidžia nusikaltėliams pasinaudoti spragomis ir turėti naudos iš nelegalių prekių paklausos;

52.  mano, kad tarpusavyje glaudžiai susiję judėjimo laisvės Šengeno erdvėje užtikrinimas ir veiksminga kova su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu; todėl palankiai vertina tai, kad neseniai buvo pradėta įgyvendinti antrosios kartos Šengeno informacinė sistema, pagal kurią kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos galės informacija keistis greičiau ir veiksmingiau;

53.  ragina Komisiją įsipareigoti visapusiškai pasinaudoti Eurojusto ir Europos teisminio tinklo sąveika, kad būtų pasiektas labai aukšto lygio teisminis bendradarbiavimas Europoje;

54.  pabrėžia, jog svarbu, kad Europos Sjunga sudarytų sąlygas taikyti gerąją praktiką, kaip kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, ir nustatytų jų pagrindines priežastis pačioje ES ir trečiosiose šalyse, ypač tose šalyse, kuriose šios problemos kyla dažnai;

55.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę savo prekybos ir asociacijos susitarimuose su trečiosiomis šalimis numatyti konkrečias bendradarbiavimo nuostatas, skirtas kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu; pastebi, kad nepakanka tarptautinio bendradarbiavimo, visų pirma su trečiosiomis tranzito bei kilmės šalimis; pripažįsta, kad reikia imtis ryžtingų diplomatinių veiksmų ir paraginti šias šalis sudaryti bendradarbiavimo susitarimus ar tinkamai laikytis jau pasirašytų susitarimų;

56.  ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti teisėjų, prokurorų ir ryšių palaikymo pareigūnų vaidmenį, mokyti teismo pareigūnus rengti finansinius tyrimus ir kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, įskaitant elektroninius nusikaltimus, visų pirma pasinaudojant Europos policijos koledžo (CEPOL) ir Europos teisėjų mokymo tinklu (ETMT), ir visapusiškai pasinaudojant finansinėmis priemonėmis, pvz., policijos bendradarbiavimui skirtu Vidaus saugumo fondu ar programa „Hercule III“; siūlo mokant policijos pareigūnus ir teisėjus skatinti užsienio kalbų mokymą, kad būtų palengvintas tarptautinis bendradarbiavimas, ir ragina remti Europos keitimosi gerąja patirtimi ir teisėjų, prokurorų ir policijos pareigūnų mokymo programą;

57.  ragina ES ir valstybes nares rengti teisines priemones ir specialiąsias strategijas, kad jų teisėsaugos institucijos ir slaptosios tarnybos, visapusiškai įtraukdamos Europolą ir sustiprindamos jo vaidmenį, palengvintų ir sustiprintų keitimąsi informacija tarpusavyje ir galėtų atlikti būtinus tyrimus siekiant nustatyti atsirandančias organizuoto nusikalstamumo tendencijas ir, jei įmanoma, užkirsti joms kelią ir kovoti su jomis, sykiu paisydamos žmogaus teisių, ypač teisės į privatų gyvenimą ir teisės į asmens duomenų apsaugą;

58.  mano, kad dėl organizuoto nusikalstamumo globalizacijos reikia tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo ES ir tarptautiniu lygiu; skatina geresnę Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, EBPO ir Europos Tarybos sąveiką kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu srityse; remia Finansinių veiksmų darbo grupės pastangas skatinti kovos su pinigų plovimu politikos kryptis; ragina Komisiją veiksmingai remti valstybių narių pastangas kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir rekomenduoja Europos Sąjungai tapti Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) visateise nare; taip pat skatina ES neapsiriboti vien tik bendradarbiavimu su įprastais sąjungininkais ir partneriais, bet stengtis parengti tikrą tarptautinį ir pasaulinį atsaką ir sprendimą kovojant su pinigų plovimu, korupcija ir terorizmo finansavimu;

59.  ragina Komisiją ir ypač Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad Sąjunga trečiųjų šalių atžvilgiu laikytųsi bendros strategijos dėl organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo ryšių; ragina valstybes nares kontroliuoti savo sienas ir keistis visa reikalinga informacija, kad būtų nutraukti esami ar galimi organizuotų nusikalstamų grupių ir teroristinių grupių ryšiai;

60.  primygtinai rekomenduoja nedelsiant parengti Europos veiksmų planą, skirtą kovai su elektroniniu nusikalstamumu, siekiant užtikrinti didesnį bendradarbiavimą Europos viduje ir tarptautinį bendradarbiavimą ir paramą Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3), kad būtų užtikrinta aukšto lygio piliečių, ypač pažeidžiamiausių asmenų, visų pirma išnaudojamų vaikų, įmonių ir valdžios institucijų apsauga visapusiškai užtikrinant informacijos laisvę ir teisę į asmens duomenų apsaugą;

61.  teigiamai vertina tai, kad Europos vadovai neseniai vykusiame G8  aukščiausiojo lygio susitikime paragino veiksmingiau kovoti su mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais siekiant išieškoti mokesčius iš juos vengiančių mokėti ir juos slepiančių asmenų;

62.  rekomenduoja imtis bendrų veiksmų siekiant užkirsti kelią neteisėtoms su aplinka susijusioms veikoms, kurios taip pat susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir mafijos tipo nusikalstama veikla arba padaromos dėl šios veiklos, ir kovoti su minėtomis veikomis, be kita ko, sustiprinant ES įstaigas, pvz., Europolą ir Eurojustą, ir tarptautines organizacijas, pvz., Interpolą ir Jungtinių Tautų tarpregioninio nusikalstamumo ir justicijos mokslinių tyrimų institutą (UNICRI), taip pat keičiantis labiausiai su šio pobūdžio nusikalstamomis veikomis kovojančių valstybių narių veiklos metodais ir informacija, siekiant parengti bendrą veiksmų planą;

63.  atkreipia dėmesį į tai, kad su tarpvalstybiniu nusikalstamumu galima kovoti tik tarpvalstybiniu mastu vykdant valstybių narių policijos ir teisminį bendradarbiavimą, be to, nors ES, siekdama kovoti su organizuotu nusikalstamumu, turi patvirtinti daugiau teisinių priemonių, valstybės narės gali naudotis jau esamu priemonių rinkiniu; pabrėžia, kad didžiausia kliūtis siekiant veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ES lygmeniu yra valstybių narių politinės valios trūkumas; todėl ragina valstybes nares naudoti ES ir jos agentūrų parengtas priemones;

64.  siūlo atminti visas nekaltas organizuotų nusikaltėlių, ypač mafijos, aukas ir pareikšti ypatingą pagarbą kritusiems kovoje su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis bei paskelbti Europos atminimo ir atsakomybės dieną, skirtą nekaltoms organizuotų nusikaltėlių aukoms atminti, kuri būtų minima kasmet, pradedant nuo 2014 m., tą dieną, kai Parlamentas priims šią rezoliuciją;

Veiksmingas ir korupcijai atsparus viešasis administravimas

65.  mano, kad neorganizuota biurokratinė sistema ir sudėtingos jos procedūros gali ne tik sumažinti administracinių veiksmų veiksmingumą bei pakenkti suinteresuotiems asmenims, bet ir pakenkti sprendimų priėmimo procesų skaidrumui, pagrįstai kelti piliečių bei įmonių pasipiktinimą dėl jų teisėtų lūkesčių ir taip sudaryti palankias sąlygas korupcijai;

66.  mano, kad tyrimus atliekantys žurnalistai ir NVO bei akademikai atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant korupcijos, sukčiavimo ir organizuoto nusikalstamumo atvejus ir kad dėl to gali kilti grėsmė jų saugumui; primena, kad per penkerių metų laikotarpį 27 valstybėse narėse iš viso buvo paskelbtos 233 tiriamosios ataskaitos dėl sukčiavimo atvejų, susijusių su piktnaudžiavimu ES lėšomis(48) , ir mano, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai turėtų gauti naudos iš atitinkamų šaltinių; ypač remia Komisijos veiksmus, skirtus pripažinti itin svarbiam tiriamosios žurnalistikos vaidmeniui atskleidžiant faktus, susijusius su rimta nusikalstama veikla, ir apie juos pranešant;

67.  pabrėžia, kad aukštus postus užimančių pareigūnų veikla turėtų būti tinkamai kontroliuojama, taip pat ir mokesčių institucijų; pataria, kad valstybės pareigūnai teiktų veiklos, pajamų, įsipareigojimų ir interesų deklaracijas;

68.  ragina Tarybą ir valstybes nares ratifikuoti ir visiškai įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius; pabrėžia neigiamą poveikį, kurį užsienio valstybės tarnautojų papirkinėjimas turi Sąjungos pagrindinių teisių, aplinkos ir vystymosi politikai;

69.  pabrėžia, kad kova su korupcija yra neatsiejama mokesčių administravimo gebėjimų stiprinimo dalis; ragina visapusiškai įgyvendinti 2003 m. Meridos konvencijos prieš korupciją nuostatas;

70.  rekomenduoja stiprinti skaidrumą ir sąžiningumą vyriausybės tarnybose ir kitose valstybės įstaigose užtikrinančią ir biurokratizmą šalinančią tvarką, pagal kurią turi būti suteikta visapusiška galimybė gauti informaciją apie visus administracinės struktūros ir veiklos aspektus, institucinių pareigų vykdymą ir viešųjų išteklių naudojimą, be kita ko, užtikrinant piliečių teisę susipažinti su dokumentais (pradedant labai jautria viešųjų pirkimų sritimi); ragina remti teisėtumo bei sąžiningumo kultūrą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, tuo tikslu suteikiant veiksmingas apsaugos priemones apie korupcijos atvejus pranešantiems asmenims;

71.  ragina priemones, skirtas slaptoms operacijoms, laikantis teisinės valstybės principo ir taikant demokratinę kontrolę bei atitinkamus nacionalinius teisės aktus, taikyti taip, kad korupcijos reiškinius viešojo administravimo srityje būtų galima atskleisti kuo veiksmingiau;

72.  ragina nustatyti aiškias ir proporcingas taisykles bei jų vykdymo užtikrinimo ir kontrolės mechanizmus, kurie būtų nurodyti elgesio kodekse siekiant išvengti valstybės pareigūnų perėjimo į privatųjį sektorių ir kuriuos taikant tam tikro lygio vadovavimo ir finansinės atsakomybės pareigas užimantys valstybės pareigūnai negalėtų pereiti į privatųjį sektorių, kol nesibaigė nustatytas laikas nuo jų išėjimo iš tarnybos dienos, jei yra interesų konflikto pavojus dėl anksčiau atliekamų viešų funkcijų; taip pat mano, kad esant interesų konflikto pavojui panašūs apribojimai turėtų būti taikomi ir asmenims, pereinantiems iš privataus į viešąjį sektorių; ragina suderinti taisykles dėl interesų konfliktų ir įvairių priežiūros institucijų stebėjimo sistemas visoje ES;

73.  ragina valstybes nares sukurti kompleksinę pranešėjų apie korupcijos atvejus apsaugos sistemą taip pat plėsti anoniminių pranešimų apie korupcijos atvejus pateikimo galimybes; siūlo diegti konfidencialius pranešimų apie korupcijos atvejus kanalus; ragina plėsti ribotos visuomenės narių galimybes kvestionuoti viešųjų pirkimų rezultatus;

74.  atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbios investicijos į alternatyvią energiją yra susijusios su dosniomis valstybių narių ir Europos Sąjungos dotacijomis ir mokesčių subsidijomis; ragina nacionalines ir Sąjungos valdžios institucijas užtikrinti, kad šiomis dotacijomis negalėtų pasinaudoti nusikalstamos organizacijos;

Atsakingesnė politika

75.  primena politinėms partijoms apie atsakomybę, kuri joms tenka visais lygmenimis siūlant kandidatus ir ypač sudarant rinkėjų sąrašus; dar kartą atkreipia dėmesį į jų pareigą stebėti kandidatų tinkamumą, drauge vadovaujantis ir griežtu etikos kodeksu, kurio reikalavimus šie turi atitikti, įskaitant elgesio kodeksą, kuris taip pat turėtų apimti aiškias ir skaidrias dovanų teikimo politinėms partijoms taisykles;

76.  pritaria principui, kad, tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą, į Europos Parlamentą arba kitų ES institucijų ir įstaigų tarnybas negali būti renkami asmenys, galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisti už organizuotus nusikaltimus, pinigų plovimą, korupciją ar kitus sunkius nusikaltimus, įskaitant ekonominius ir finansinius nusikaltimus; ragina atitinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus panašius apribojimus taikyti renkant į visas pareigas, pradedant nacionalinių parlamentų nariais;

77.  rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti savo sankcijų sistemas, kad asmenys, galutiniais teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais už dalyvavimą darant organizuotus nusikaltimus, pinigų plovimą, korupciją, įskaitant ekonominius ir finansinius nusikaltimus, negalėtų būtų įtraukti į kandidatų renkamoms pareigoms užimti sąrašus; mano, kad ši sankcija turėtų būti taikoma bent penkerius metus ir apimti draudimą tokį pat laikotarpį eiti pareigas visų lygmenų valdžios institucijose;

78.  rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti, kokiais atvejais po galutinio apkaltinamojo nuosprendžio už organizuotus nusikaltimus, korupciją ar pinigų plovimą asmuo turi netekti politinių postų bei vadovaujamų ir administracinių pareigų;

79.  ragina didinti politinių partijų finansinės apskaitos skaidrumą, taip pat ir sugriežtinant pajamų ir išlaidų ataskaitų teikimo reikalavimus; siekiant išvengti piktnaudžiavimo lėšomis bei jų švaistymo, ragina labiau kontroliuoti viešąjį bei privatųjį politinių partijų finansavimą ir taip užtikrinti politinių partijų bei jų finansinių rėmėjų atskaitingumą ir primygtinai reikalauja, kad griežta, išsami ir laiku vykdoma kontrolė būtų užtikrinama atgrasančiomis sankcijomis, taikomomis už teisės aktų dėl politinių partijų ir kampanijų finansavimo pažeidimus;

80.  ragina valstybes nares taikyti sankcijas už balsų pirkimą, turint omenyje, kad nauda už pažadėtą balsą gali būti gaunama ne vien pinigais, bet ir suteikiant kitų privilegijų, įskaitant nematerialią bei neteisėtame susitarime tiesiogiai nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims teikiamą naudą; siūlo uždrausti tokią praktiką kaip neteisėtą, nes ji pažeidžia demokratijos principą, nepriklausomai nuo galimai vykdyto įbauginimo įrodymų;

81.  mano, kad lobistų grupių sąrašas – naudinga skaidrumo priemonė; ragina valstybes nares, kuriose ši priemonė dar netaikoma, pradėti ją taikyti; be to, ragina vyriausybes, parlamentus, išrinktus organus ir viešojo administravimo institucijas numatyti, kad išankstinė registravimo lobistų grupių sąraše sąlyga būtų susitikimai su verslo, interesų arba lobistų organizacijomis;

Patikimesnis baudžiamasis teisingumas

82.  rekomenduoja valstybėms narėms sukurti veiksmingas, efektyvias, atskaitingas ir suderintas baudžiamojo teisingumo sistemas, kuriomis taip pat būtų galima užtikrinti teisių apsaugą pagal Europos pagrindinių teisių chartiją; taip pat rekomenduoja sukurti vienodas baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumo stebėsenos priemones ES lygmeniu kovojant su korupcija, atliekant nuolatinius vertinimus, pagrįstus bendrais, aiškiais, skaidriais ir objektyviais kriterijais bei standartais, ir skelbiant rekomendacijas;

83.  mano, kad, derinant kovos su korupcija priemones turėtų būti sprendžiama problema, susijusi su valstybių narių senaties terminų skirtumais, siekiant atsižvelgti į gynybos poreikius ir atitinkamų sankcijų poreikį, ir kad senaties terminai turėtų būti nustatomi pagal proceso etapus ar teismo instancijas, kad nusikaltimo senaties terminas būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu atitinkamas proceso etapas arba bylos nagrinėjimas tam tikroje instancijoje negalėtų baigtis per aiškiai apibrėžtą laikotarpį; taip pat mano, kad, taikant proporcingumo principą ir teisinės valstybės principus, korupcijos atvejams neturėtų būti taikoma senatis, jeigu vyksta baudžiamasis procesas;

84.  mano, jog kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonės turėtų būti grindžiamos nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo priemone, kuri turėtų būti veiksminga ir atgrasanti, siekiant užtikrinti, kad atsakomybėn būtų patraukti laisvėje esantys sąmoningai teisingumo vengiantys asmenys, kad kalinamiems nusikalstamų grupių vadams nebūtų sudarytos sąlygos, nepažeidžiant pagrindinių principų, susijusių su kalinių teisėmis, toliau vadovauti savo organizacijoms ir duoti nurodymus jų nariams net jei jie patys įkalinti;

85.  ragina valstybes nares nustatyti veiksmingas ir atgrasančias bausmes bei sankcijas, susijusias su laisvės atėmimu, už visus sunkius baudžiamuosius nusikaltimus, kuriais daroma žala piliečių sveikatai ir kenkiama jų saugumui; pabrėžia organizuoto nusikalstamumo prevencijos svarbą; todėl ragina valstybes nares numatyti alternatyvias laisvės atėmimo bausmes, pvz., pinigines baudas ir viešuosius darbus, jei tai leidžiama ir atsižvelgiant į visas aplinkybes, ypač kai nusikaltimas yra nesunkus ar kaltinamojo vaidmuo visiškai nedidelis; ypač nepilnamečiams pažeidėjams suteikiama galimybė pradėti su nusikalstamu pasauliu nesusijusį gyvenimą;

86.  ragina valstybes nares nustatyti ir taikyti plaunamoms sumoms proporcingas atgrasomąsias sankcijas;

87.  rekomenduoja patvirtinti teisės priemonę, kuri padėtų nustatyti tarpvalstybines nusikalstamas organizacijas, keliančias didelį pavojų Europos Sąjungos saugumui, kad būtų skatinama patvirtinti administracines kovos su jomis ir jų bendrininkais, steigėjais ir rėmėjais priemones, pagal kurias Sąjungoje būtų įšaldoma jų nuosavybė, turtas ir turtinės teisės;

Doresnis verslas

88.  primena, kad itin svarbūs privataus verslo subjektai ir bendrovės, kurie atsisako imtis neteisėtos ar nesąžiningos veiklos, skatinančios organizuotą nusikalstamumą, korupciją ir pinigų plovimą arba kitus sunkius nusikaltimus, susilaiko nuo šios veiklos ir ją smerkia; ragina juos visapusiškai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir jas informuoti apie bet kokią nusikalstamą veiklą, apie kurią jie sužino; ragina teisėsaugos institucijas apsaugoti nuo grasinimų tuos, kurie laikosi įstatymų ir informuoja apie neteisėtą veiklą;

89.  primygtinai ragina įmones taikyti savireguliavimą ir užtikrinti skaidrumą paisant elgesio kodeksų ir nustatyti kontrolės procedūras, įskaitant vidaus ir išorės auditą ir viešus įvairiose institucijose veikiančių lobistų registrus, kad pirmiausia būtų išvengta korupcijos ir viešojo bei privačiojo sektorių slaptų susitarimų ir interesų konfliktų bei užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai;

90.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sudaryti viešą Europos Sąjungos įmonių, kurios buvo pripažintos kaltomis dėl korupcijos arba kurių darbuotojams pareikšti kaltinimai dėl korupcijos valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, sąrašą; laikosi nuomonės, kad jeigu dėl šių ūkio veiklos subjektų priimtas įsiteisėjęs teismo spendimas ir jos pateko į šį sąrašą, su jomis turėtų būti negalima sudaryti jokių viešųjų pirkimų sutarčių visoje Europos Sąjungoje; atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukimas į juodąjį sąrašą gali būti veiksminga įmonių atgrasymo nuo korupcijos priemonė ir yra gera paskata joms tobulinti ir įtvirtinti savo vidaus sąžiningumo procedūras;

91.  ragina valstybes nares verslo pasaulyje stiprinti prekybos rūmų vaidmenį vykdant organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo prevenciją, informuojant apie vis didesnį jų pavojų ir su jais kovojant ir visiškai įgyvendinti veiksmų planą, skirtą kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti; ragina suvienodinti įmonių apmokestinimą siekiant kovoti su šiais reiškiniais bei pinigų plovimu, ir atsižvelgdamas į tai teigia, kad reikalingos vienodos fiskalinės drausmės priemonės visose valstybėse narėse; rekomenduoja valstybėms narėms taikyti sąžiningesnę mokesčių sistemą taip veiksmingiau paskirstant turtą, nes nusikalstamos grupės išnaudoja didelę nelygybę ir skurdą, taip pat tokioje aplinkoje skatinamas organizuotas nusikalstamumas;

92.  ragina valstybes nares nustatyti reikalavimą visoms daugianacionalinėms įmonėms teikti gauto pelno ir sumokėtų mokesčių ataskaitas pagal kiekvieną šalį, kad nebeliktų agresyvaus mokesčių planavimo;

Skaidresnė bankų ir specialistų sistema

93.  pabrėžia bendrų Europos Sąjungos taisyklių svarbą, norint užtikrinti veiksmingas ir atskaitingas priemones, kurių reikia Sjungos finansiniams interesams apsaugoti; todėl pritaria euro zonos bankų sąjungai, kurioje būtų geriau prižiūrimi visi 6 000 bankų, esančių euro zonoje;

94.  ragina stiprinti bendradarbiavimą su bankų sistema ir specialistais, tarp jų ir finansų ir apskaitos specialistais, visose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, visų pirma siekiant nurodyti informacines, teisines, administracines ir apskaitos priemones, kurios užtikrintų finansų srautų atsekamumą ir padėtų ištirti nusikalstamus reiškinius, bei numatyti pranešimo apie bet kokią galimą nusikalstamą veiką tvarką;

95.  ragina audito bendroves ir teisės konsultantus įspėti nacionalines mokesčių institucijas apie bet kokius audituojamos arba konsultuojamos bendrovės agresyvaus mokesčių planavimo požymius;

96.  ragina Komisiją ir kitas priežiūros institucijas, turinčias reikalingą prieigą prie vidaus ir tarptautinio bendradarbiavimo kanalų, užtikrinti, kad bankams, draudimo ir kredito įstaigoms būtų nustatyta pareiga naudojantis žvalgybos priemonėmis, kurios labai padėtų nustatyti įtartinų sandorių naudos gavėjus, deramai tikrinti klientus ir susijusius rizikos modelius, siekiant užtikrinti galimybę valstybių narių bendrovėms ar juridiniams subjektams gauti ir laikyti tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją apie bendrovių, patikos ir kitų fondų ir kitų panašių teisinių struktūrų, įskaitant mokesčių rojus, vadinamuosius tikruosius savininkus (angl. beneficial owners ), ir kad įmonių registrai būtų nuolat atnaujinami ir stebima jų kokybė; mano, kad informacijos skaidrumas (taip pat paskelbiant visų šalių tikrosios nuosavybės registrą ir bendradarbiaujant tarp valstybių) gali prisidėti prie kovos su tokiais reiškiniais kaip pinigų plovimas, terorizmo finansavimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas;

97.  ragina Komisiją patvirtinti griežtus verslo pagrindui taikomus kriterijus ir taip neleisti kurtis priedangos bendrovėms arba „pašto dėžutės“ bendrovėms, kurios padeda užsiimti teisėta ir neteisėta mokesčių vengimo ir slėpimo praktika;

98.  rekomenduoja kruopščiai įvertinti bet kokią naujų bankinių ir finansinių produktų riziką, jeigu jie susiję su anonimiškumu arba galimybe veikti per atstumą; be to, ragina nustatyti bendrą mokesčių rojų apibrėžtį ir aiškius jų nustatymo kriterijus, kaip savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliucijoje dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais siūlė Parlamentas, nes mokesčių rojais dažnai naudojasi organizuoti nusikaltėliai per privačias bendroves ar bankus, kurių tikrąją nuosavybę sunku nustatyti;

99.  ragina parengti bendras apibrėžtis ir suderinti reglamentus dėl elektroninių, įskaitant išankstinio mokėjimo korteles, virtualias valiutas ir t. t., ir mobilių pinigų produktų galimybių, juos panaudojant pinigų plovimui ir teroristų finansavimui;

100.  mano, kad ypač skrupulingai saugoma banko paslaptimi gali būti dangstomas neteisėtas pelnas, gautas iš korupcinių nusikaltimų, pinigų plovimo ir organizuoto nusikalstamumo; atsižvelgdamas į tai, siūlo atsisakyti šios nuostatos; todėl ragina ES ir valstybes nares nedelsiant ir galutinai išspręsti šią problemą ir viduje, ir išorėje – iškelti ją bendradarbiaujant kartu su trečiosiomis šalimis ir teritorijomis, visų pirma su Europos šalimis arba su tomis šalimis, su kuriomis valstybės narės turi labai daug arba įtartinų finansinių sandorių, ir imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad su nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu būtų kovojama veiksmingai ir efektyviai;

Kad nusikalsti neapsimokėtų

101.  ragina visus viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus įsitraukti į ryžtingą kovą su pinigų plovimu; ragina visapusiškai užtikrinti specialistams tenkančių pareigų pinigų plovimo prevencijos srityje vykdymą, remiant perspėjimo apie įtartinas operacijas priemones ir diegiant elgesio kodeksus, kurių privalėtų laikytis atitinkamų specialistų organizacijos ir verslo asociacijos;

102.  ragina trečiąsias šalis, ypač Europos Tarybos nares ar bent jau esančias Europos žemyne, kurti veiksmingas kovos su pinigų plovimu sistemas;

103.  primena ypač svarbų finansinės žvalgybos padalinių vaidmenį užtikrinant veiksmingą kovą su pinigų plovimu ir palankiai vertina jų glaudų bendradarbiavimą su Europolu; ragina didinti ir suvienodinti jų įgaliojimus ir tęsti jų techninį integravimą į Europolą;

104.  pripažindamas, kad tarptautiniam finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimui tenka labai svarbus vaidmuo kovojant su pinigų plovimu ir tarptautiniu terorizmu, mano, kad į naują reguliavimo aktą taip pat būtina įtraukti atnaujintas finansinės žvalgybos padalinių vaidmenį ir organizavimą reglamentuojančias taisykles ir jų tarptautinio bendradarbiavimo susitarimus, įskaitant ir tuos atvejus, kai nesilaikoma Egmonto grupės nustatytų standartų, t. y. nebendradarbiaujama arba bendradarbiaujama nepakankamai tarptautiniu mastu;

105.  rekomenduoja uždrausti galimybę anonimiškai sumokėti už internetu pastatytą lažybų sumą ir vengti internetinių azartinių žaidimų anonimiškumo, identifikuojant tokių žaidimų serverius ir kuriant informacines sistemas, kuriomis būtų galima visiškai atsekti grynųjų pinigų judėjimą žaidžiant tokius žaidimus prijungties ir atjungties režimu;

106.  pabrėžia, kad valstybės narės, jų reguliavimo institucijos, Europolas ir Eurojustas turėtų labiau bendradarbiauti ir keistis informacija siekdami kovoti su nusikalstama veikla, susijusia su tarpvalstybiniais internetiniais lošimais;

107.  ragina Komisiją pasiūlyti teisinę sistemą ir atitinkamas priemones, kuriomis būtų kovojama su pinigų plovimu, susijusiu su žaidimais ir lažybomis, ypač sporto renginių lažybomis ir lažybomis dėl gyvūnų, naudojamų kruvinojo sporto varžybose, nustatant tokią naują nusikalstamą veiką kaip su lažybomis susiję susitarimai dėl varžybų baigties ir nustatyti atitinkamo sunkumo sankcijas bei kontrolės priemones, taikomas sporto federacijoms, asociacijoms bei veiklos vykdytojams prijungties ir atjungties režimu ir, kai reikalinga, nacionalinėms valdžioms institucijoms;

108.  ragina daugiau bendradarbiauti Europos lygmeniu – šią veiklą koordinuojant Komisijai – nustatant ir draudžiant lošimų internete veiklos vykdytojus, dalyvaujančius susitarimuose dėl varžybų baigties ir kitoje neteisėtoje veikloje;

109.  primygtinai ragina sporto organizacijas patvirtinti visiems darbuotojams taikomą elgesio kodeksą, kuriuo būtų aiškiai uždrausta manipuliuoti sporto varžybomis lažybų ar kitais tikslais, lošti savo varžybose ir įpareigojama pranešti apie sutartas varžybas, taikant patikimus informatorių apsaugos mechanizmus;

110.  rekomenduoja Europos lygmens pinigų plovimo klausimų priežiūros vaidmenį pavesti Europos bankininkystės institucijai, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai bei bendram priežiūros mechanizmui, kiek tai patenka į jų atitinkamos kompetencijos ribas, bendradarbiaujant su Europolu ir kitomis kompetentingomis Europos įstaigomis, taip pat siekiant sukurti realiai veikiančią Europos bankų sąjungą, kuri padėtų veiksmingai kovoti su korupcija ir pinigų plovimu; primygtinai teigia, kad šiuo metu nacionaliniu lygmeniu būtina stiprinti priežiūros pajėgumus, praktinę patirtį ir apsisprendimą, tuo pat metu skatinant ir remiant nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą;

111.  pabrėžia, kad viešosios ir privačios partnerystės yra itin svarbios užtikrinant bendradarbiavimą ir veiksmingą atkirtį, kuris sumažintų teisėtų rinkų pažeidžiamumą, nustatant pagrindinius interneto paslaugas teikiančius subjektus, o finansinis sektorius turėtų būti apibrėžtas ir jam skiriama pirmenybė dalijantis informacija ir jį koordinuojant, kad būtų galima kovoti su naujų technologijų pažeidžiamumu;

112.  skatina priimti būtinuosius gero valdymo standartus mokesčių srityje, ypač vykdant bendras valstybių narių iniciatyvas, turinčias sąsajų su mokesčių rojaus sąlygomis pasižyminčiomis trečiosiomis šalimis, be kita ko, tuo siekiant palengvinti galimybę susipažinti su informacija apie jose įsisteigusių priedangos bendrovių savininkus; ragina nedelsiant ir visiškai įgyvendinti bei vėliau stebėti 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722), įskaitant direktyvų dėl patronuojančių ir dukterinių įmonių, autorinių atlyginimų ir palūkanų mokėjimų direktyvų persvarstymą;

113.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas atsižvelgti į tai, kad nusikaltimai, atrodytų, darantys poveikį tik vietos lygmeniu, tokie kaip automobilių, žemės ūkio technikos ir krovininių transporto priemonių vagystės, įsilaužimai, ginkluoti apiplėšimai, vario ir kitų pramonėje naudojamų metalų vagystės bei sunkvežimių krovinių vagystės, gali būti iš tiesų susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir panaudoti kitiems sunkesniems nusikaltimams vykdyti;

114.  apgailestauja dėl valstybių narių teisės aktų skirtumų, susijusių su euro padirbinėjimu, visų pirma dėl skirtingų sankcijų, ir ragina nedelsiant baigti derybas dėl 2013 m. vasario mėn. Komisijos pasiūlytos direktyvos dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo taikant baudžiamosios teisės priemones; ragina visus viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus suvienyti jėgas kovoje su šiuo reiškiniu ir Sąjungos, ir valstybių narių lygiu;

115.  mano, kad turto kilmės principas padeda mokesčių institucijoms vykdyti apmokestinimo procesą ir kovoti su mokesčių vengimu; mano, kad sąžininga apmokestinimo sistema yra būtina, ypač krizės metu, kai mokestinė našta yra nesąžiningai perkelta smulkiajam verslui ir namų ūkiams, o mokesčių vengimas iš dalies yra skatinamas Europos Sąjungoje esančių mokesčių rojų;

116.  pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu skatinant tvarų augimą ES; pabrėžia, kad mažesnis mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo mastas sustiprintų ekonomikos augimo galimybes, nes viešieji finansai taptų patikimesniais, o bendrovės galėtų konkuruoti sąžiningai ir vienodomis sąlygomis;

117.  pabrėžia, kad siekiant sudaryti daugiau grynųjų pinigų grandinės atsekamumo galimybių itin svarbu nustatyti banknotų tvarkymo etapus, todėl ragina Europos Centrinį Banką ir nacionalinius centrinius bankus nustatyti euro banknotų atsekamumo sistemas; ragina euro zonai priklausiančias valstybes nebespausdinti didesnio nei 100 eurų nominalo banknotų;

Naujų technologijų taikymas kovojant su organizuotu nusikalstamumu

118.  mano, kad visos palydovinės vietos nustatymo ir Žemės stebėjimo sistemos galėtų padėti nustatyti neteisėtų prekių plukdymo laivais maršrutus ir slaptas jų gabenimo, iškrovimo ar perkrovimo operacijas; todėl ragina teismines ir teisėsaugos institucijas dažniau naudoti naująsias technologijas, įskaitant palydovines aptikimo sistemas, kaip kovos su organizuotu nusikalstamumu priemones;

119.  palankiai vertina tai, kad neseniai įkurtas Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (EC3), ir skatina toliau stiprinti šią agentūrą, visų pirma siekiant kovoti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir gerinant viešųjų ir privačiųjų bei mokslinių tyrimų atstovų tarpusavio bendradarbiavimą bei stirinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ypač su tomis, kurios kelia ES konkrečią elektroninio nusikalstamumo grėsmę; apgailestauja, kad šio centro steigimui reikalingi finansiniai ištekliai ir darbuotojai buvo perskirti iš kitų veiklos sričių; ragina Komisiją finansinėje ataskaitoje atsižvelgti į naujas Europolo užduotis ir skirti jam tinkamą finansavimą, kad jis galėtų kovoti su vaikų pornografija, sukčiavimu PVM, prekyba žmonėmis ir t. t.;

120.  mano, kad Europos sienų stebėjimo sistema (angl. EUROSUR) bus pagrindinė priemonė kovojant su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, nes bus pagerintas valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimas ir mainai informacija ir naujosios technologijos bus labiau naudojamos išorės sienų bei pasienio sričių stebėjimui; ragina valstybes nares, Komisiją ir FRONTEX užtikrinti, kad iki 2014 m. pabaigos Europos sienų stebėjimo sistema būtų visiškai veiksminga;

121.  palankiai vertina neseniai papildytus ir sutvirtintus ENISA įgaliojimus ir mano, kad dėl jos techninės ir mokslinės kompetencijos ir indėlio užkertant kelią elektroniniams nelaimingiems atsitikimams ir kovojant su jais, jos vaidmuo itin svarbus užtikrinant aukštą informacinių tinklų sistemų lygį ir tinklų saugumą Europos Sąjungoje; ragina ENISA dėti daugiau pastangų gerinant kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (angl. CERT) gebėjimus duoti atkirtį, teikti paramą ir padėti nustatyti Europos elektroninių prietaisų, tinklų ir paslaugų saugos standartus;

122.  rekomenduoja skleisti prevencijos ir kibernetinio saugumo kultūrą, vadovaujantis integruotu tarpdalykiniu požiūriu, padedančiu informuoti visuomenę ir skatinti mokslinius tyrimus bei specializuotus techninius mokymus, viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu; palankiai vertina siūlymą įtraukti kibernetinius išpuolius į strateginę NATO narių gynybos ir saugumo koncepciją; ypač palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse kuriamas nacionalines koordinavimo institucijas, skirtas kovai su elektroninės erdvės pavojais, ir ragina visas Sąjungos nares pasekti jų pavyzdžiu;

Baigiamosios rekomendacijos dėl Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu veiksmų plano

123.  ragina Komisiją OLAF pajėgomis savo iniciatyva pradėti pakankamai tyrimų, kuriuos vykdytų ES kovos su sukčiavimu tyrimo tarnybos tuose sektoriuose, srityse arba tais atvejais, kai įtariama sisteminga arba didelio masto korupcija, daranti poveikį ES finansiniams interesams ir kai yra priežasčių tokius tyrimus pradėti;

124.  ragina siekiant kovoti su finansiniu sukčiavimu skubiai pertvarkyti Direktyvą dėl piktnaudžiavimo rinka (MAD), kuri, kaip teigiama TVF parengtame dokumente „Europos Sąjunga. Finansų sistemos stabilumo įvertinimas“, bus pagrindinė priemonė stiprinant Europos finansų rinkų vientisumą;

125.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugybė vadinamųjų naujų nusikaltimų, pvz., neteisėta prekyba atliekomis, meno kūriniais ir saugomomis rūšimis bei prekių klastojimas, yra itin pelningi nusikalstamoms organizacijoms;

126.  apgailestauja dėl to, kad Komisija nepaskelbė pirmos ataskaitos korupcijos ES klausimu, kaip buvo pareikšta jos ankstesniuose pareiškimuose, ir tikisi, kad ši ataskaita bus priimta iki 2013 m. pabaigos;

127.  ragina Komisiją ir Tarybą parengti Europos kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais veiksmų planą;

128.  primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau perkelti Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, nuostatas į nacionalinę teisę; prašo Komisijos užtikrinti, kad nuostatos į nacionalinę teisę būtų perkeltos tinkamai; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją baigti rengti gaires dėl nusikalstama veika įtariamų ir kaltinamų asmenų teisių, įskaitant direktyvą dėl kardomojo kalinimo;

129.  pabrėžia, kad reikia skatinti teisėtumo kultūrą ir didinti piliečių žinias apie mafiją kaip reiškinį; šiuo klausimu pripažįsta itin svarbų kultūros, poilsio ir sporto asociacijų vaidmenį didinant piliečių žinias apie kovą su organizuotu nusikalstamumu ir skatinant teisėtumą bei teisingumą;

130.  prašo Komisijos paskelbti rezultatų suvestinę, kurioje būtų parodyta, kaip kiekviena valstybė narė nacionaliniuose teisės aktuose įgyvendina ES kovos su organizuotu nusikalstamumu teisės aktus;

131.  ragina šią rezoliuciją įgyvendinti pagal 2014–2019 m. Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu veiksmų planą, kuriame nustatomas veiksmų planas ir tinkami ištekliai ir kuriame, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, pirmenybė nurodomuoju ir neišimtiniu pagrindu skiriama šioms veiksmingoms jau kitose dalyse nurodytoms ir patvirtintoms priemonėms:

   i) priimti sprendimą dėl organizuoto nusikalstamumo (be kita ko apimant dalyvavimą mafijos tipo organizacijoje) korupcijos ir pinigų plovimo (apimant ir savų pinigų plovimą) apibrėžties, kuri turi būti grindžiama, be kita ko, atitinkamų Europos teisės aktų įgyvendinimo ataskaita;
   ii) panaikinti banko informacijos slaptumą;
   iii) visoje Europos Sąjungoje panaikinti mokesčių rojus ir patvirtinus EBPO rekomenduojamą turto kilmės principą užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir vengimui;
   iv) užtikrinti visišką prieigą prie informacijos apie įmonių, patikos ir kitų fondų tikruosius savininkus (angl. beneficial ownership ), taip pat atitinkamai pritaikant ir sujungiant valstybių narių įmonių registrus;
   v) nustatyti juridinių asmenų teisinės atsakomybės finansinių nusikaltimų atvejais principą, ypač kontroliuojančiųjų ir patronuojančiųjų bendrovių atsakomybę už jų patronuojamąsias bendroves;
   vi) panaikinti prekybą žmonėmis ir prievartinį darbą, visų pirma nepilnamečių ir moterų, nustatant griežtesnes sankcijas, ir užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukos būtų tinkamai saugomos ir remiamos;
   vii) sukčiavimą sporte paskelbti nusikaltimu, siekiant sustiprinti kovą su neteisėtomis sporto lažybomis;
   viii) ragina valstybes nares balsų pirkimą paskelbti baudžiamuoju nusikaltimu, net jeigu jo nauda ir neapčiuopiama ir jis naudingas trečiosioms šalims;
   ix) visoje Europoje pradėti taikyti kuo labiau vienodą ir lygų įmonių pelno mokestį;
   x) sutvirtinti valstybių narių ir ES bei trečiųjų šalių susitarimus dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo;
   xi) skatinti taikyti nusikalstamu būdu įgyto turto arešto ir konfiskavimo priemones, įskaitant papildomus konfiskavimo metodus, kaip antai turto konfiskavimą vykdant civilinį procesą, ir areštuotą nusikalstamu būdu įgytą turtą naudoti socialiniais tikslais, laikantis subsidiarumo principo;
   xii) stiprinti kovą su nusikaltimais aplinkai ir prekyba narkotikais;
   xiii) užtikrinti, visapusiškai laikantis proporcingumo principo, greitą visų teisminių priemonių tarpusavio pripažinimą, ypatingą dėmesį skiriant baudžiamiesiems nuosprendžiams, nutartims dėl turto konfiskavimo ir Europos arešto orderiams;
   xiv) numatyti, kad ūkio subjektai, galutiniais teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais už dalyvavimą darant organizuotus nusikaltimus, korupciją arba pinigų plovimą, negalėtų niekur Europos Sąjungoje dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose;
   xv) įsteigti Europos prokuratūrą, kuri turėtų reikalingų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, ir pradėti jos veiklą; taip pat remti Europos agentūras, kaip antai Europolą ir Eurojustą, taip pat jungtines tyrimų grupes ir turto susigrąžinimo tarnybas;
   xvi) valstybių narių ir ES lygiu visapusiškai laikytis įsipareigojimų, numatytų tarptautiniuose dokumentuose dėl organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo;
   xvii) pripažinti atitinkamą tiriamosios žurnalistikos vaidmenį nustatant rimtus nusikaltimus;
   xviii) numatyti visai Europai bendras liudytojų, informatorių ir asmenų, bendradarbiaujančių su teismais, apsaugos taisykles;
   xix) numatyti, kad asmenys, galutiniais teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais už dalyvavimą darant organizuotus nusikaltimus, korupciją, pinigų plovimą ar kitus sunkius nusikaltimus, negalėtų dalyvauti rinkimuose į viešas pareigas, eiti šių pareigų arba būtų iš šių pareigų pašalinti
   xx) apibrėžti ir nustatyti, taip pat remiantis vienoda pranešimų teikimo sistema, atitinkamas sankcijas už tipinius elektroninius nusikaltimus;
   xxi) užkirsti kelią korupcijai viešajame sektoriuje suteikiant visuomenei daugiau galimybių susipažinti su dokumentais, specialiomis taisyklėmis dėl interesų konfliktų ir skaidrumo registrų;

132.  primygtinai ragina, kad Parlamentas ir toliau ypatingą dėmesį skirtų klausimams, kuriuos nagrinėja Specialusis kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetas, ir šiuo tikslu paveda Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, prireikus bendradarbiaujant su bet kuriuo kitu susijusiu Parlamento komitetu, užtikrinti, kad šioje rezoliucijoje išdėstytos rekomendacijos būtų tinkamai įgyvendintos politiniu ir instituciniu lygmenimis, ir prireikus išklausyti ekspertus, įsteigti darbo grupes ir priimti tolesnių veiksmų ataskaitas;

o
o   o

133.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Eurojustui, Europolui, FRONTEX, CEPOL, OLAF, COSI, Europos investicijų bankui, Europos Tarybai, EBPO, Interpolui, UNODC, Pasaulio bankui ir Finansinių veiksmų darbo grupei ir Europos priežiūros institucijoms (EBI, ESMA, EIOPA).

(1) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 120.
(2) OL C 115, 2010 5 4, р. 1.
(3) OL C 195, 1997 6 25, р. 1.
(4) OL L 300, 2008 11 11, p. 42.
(5) OL L 182, 2001 7 5, p. 1.
(6) OL L 196, 2003 8 2, p. 45.
(7) OL L 68, 2005 3 15, p. 49.
(8) OL L 328, 2006 11 24, p. 59.
(9) OL L 332, 2007 12 18, p. 103.
(10) OL L 138, 2009 6 4, p. 14.
(11) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.
(12) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(13) OL L 190, 2002 7 18, p. 1.
(14) OL L 162, 2002 6 2, p. 1.
(15) OL L 321, 2009 12 8, p. 44.
(16) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(17) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.
(18) OL L 309, 2005 11 25, p. 9.
(19) OL L 345, 2006 12 8, p. 1.
(20) OL L 267, 2009 10 10, p. 7.
(21) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.
(22) OL L 192, 2003 7 31, p. 54.
(23) OL L 134, 2004 4 30, p. 1.
(24) OL L 134, 2004 4 30, p. 114.
(25) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(26) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.
(27) OL L 47, 2004 2 18, p. 1.
(28) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(29) OL C 286, 2011 9 30, p. 4.
(30) OL C 42, 2012 2 15, p. 2.
(31) OL L 159, 2007 6 20, p. 45.
(32) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 254.
(33) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 37.
(34) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 121.
(35) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 66.
(36) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0208.
(37) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0098.
(38) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0004.
(39) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0205.
(40) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0245.
(41) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 62.
(42) http://ec.europa.eu/justice/policies/privacy/docs/wpdocs/2011/wp186_en.pdf .
(43) Šaltinis: Ataskaitos „2012 Norton Cybercrime Report“ duomenys.
(44) Bendras Tarptautinių prekybos rūmų, organizacijos „Transparency International“, JT visuotinis susitarimo biuro, Pasaulio ekonomikos forumo leidinys „Clean Business is Good Business“ (2009 m.).
(45) Specialus „Eurobarometras“ Nr. 374 korupcijos tema, 2012 m. vasario mėn.
(46) Speciali „Eurobarometro“ ataskaita Nr. 390 kibernetinio saugumo tema, 2012 m. liepos mėn.
(47) Tarptautinių prekybos rūmų, organizacijos „Transparency International“, JT visuotinio susitarimo biuro ir Pasaulio ekonomikos forumo bendras leidinys „Clean Business is Good Business“ (2009 m.).
(48) Europos Parlamentas. Tyrimas „Atgrasymas nuo sukčiavimo ES lėšų srityje pasitelkiant tiriamąją žurnalistiką 27 ES valstybėse narėse“, 2012 m. spalio mėn.

Atnaujinta: 2016 m. balandžio 21 d.Teisinis pranešimas