Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2094(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0462/2013

Pateikti tekstai :

A7-0462/2013

Debatai :

PV 13/01/2014 - 20
CRE 13/01/2014 - 20

Balsavimas :

PV 14/01/2014 - 5.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0002

Priimti tekstai
PDF 332kWORD 79k
Antradienis, 2014 m. sausio 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas
P7_TA(2014)0002A7-0462/2013

2014 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“ (2013/2094(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVII, XVIII ir XIX antraštines dalis,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių(2) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos penktosios sanglaudos ataskaitos ir sanglaudos politikos strategijos po 2013 m.(3) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl esamos padėties ir būsimųjų sąveikų siekiant didesnio ERPF ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo(4) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos ir regionų politikos po 2013 m.(5) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir 2020 m. ES strategijos tikslų(6) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą(7) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0615),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (COM(2011)0614),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“ (COM(2010)0642),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija” (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. Komisijos gaires „Pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos (RIS3) gairės“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio mėn. EBPO ataskaitą „Inovacijomis skatinamo augimo regionuose ataskaita. Pažangiosios specializacijos vaidmuo“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato užsakytą tyrimą „Sanglaudos politikos ex ante sąlygos“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatą „Inovacijų sąjungos būklė 2012 m. Pokyčių spartinimas“ (COM(2013)0149),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijų rezultatų skaičiavimas Europoje. Naujo rodiklio kūrimas“ (COM(2013)0624),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7‑0462/2013),

A.  kadangi visų pirma, šiuo ekonomikos, finansų ir socialinės krizės laikotarpiu, Europos Sąjungai būtina baigti kurti Inovacijų sąjungą ir didinti tvarų ekonomikos augimą ir kadangi dėl įtemptos biudžetų padėties daugelyje valstybių narių ir regionų tam skirti ištekliai yra riboti ir todėl turi būti naudojami itin veiksmingai;

B.  kadangi pažangiosios specializacijos strategija – nacionalinės ar regioninės inovacijų strategijos, kuriose nustatyti prioritetai siekiant įgyti konkurencinio pranašumo didinant mokslinių tyrimų ir inovacijų privalumus ir derinant juos su verslo poreikiais, kad būtų nuosekliai sprendžiamas galimybių sudarymo ir rinkos pokyčių klausimas ir kartu vengiama pastangų kartojimosi ir susiskaidymo; tokia strategija taip pat gali būti laikoma nacionalinė ar regioninė mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginė politikos programa arba būti į ją įtraukta(8) ;

C.  kadangi mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) rėmimas yra vienas iš sanglaudos politikos tikslų, kuriam pagal Europos regioninės plėtros fondo 2014–2020 m. nuostatas taikomas privalomo lėšų telkimo pagal temas reikalavimas;

D.  kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu valstybės narės pirmą kartą įpareigojamos parengti mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją, kuria turi būti stiprinama regioninė inovacijų galia, taip pat geriau koordinuojamos MTTPI srities išlaidos(9) ;

E.  kadangi rengdami šią strategiją regionai daugiausia dėmesio turi skirti tik keliems prioritetams, kuriais būtų atsižvelgiama į atitinkamus jų pranašumus ir trūkumus ir kuriais kaip inovacijų skatinimo veiksniais turi būti tvariai remiama ir (arba) atnaujinama regioninė ekonomika;

F.  kadangi tokią pažangiosios specializacijos strategiją (S3) regionai turi parengti kritiškai analizuodami savo padėtį ir glaudžiai bendradarbiaudami su pilietine visuomene ir dalyviais, apimančiais regioninius mokslinių tyrimų ir ekonomikos centrus, pvz., mokslinių tyrimų centrais, universitetais, aukštosiomis mokyklomis ir, pirmiausia, įmonėmis(10) ;

G.  kadangi strategija turi būti siekiama kuo didesnės visų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) srities priemonių ir investicijų sąveikos, bet pirmiausia ja turi būti didinama programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sąveika, ypač siekiant įveikti regionų inovacijų atotrūkį;

H.  kadangi regionai taip pat turi parengti visų MTTPI skiriamų regioninių, nacionalinių ir ES lėšų naudojimo investicijų planą ir jame parodyti, kaip turėtų būti papildomai skatinamos ir naudojamos privačios investicijos, siekiant per kelerius ateinančius metus įgyvendinti ES prioritetus MTTPI srityje;

I.  kadangi tokios strategijos santrumpą arba bent atitinkamą jos įgyvendinimo planą reikėtų įtraukti į partnerystės susitarimus ir veiksmų programas;

J.  kadangi, nesilaikant šių ex ante sąlygų, ES Komisija gali sustabdyti ERPF lėšų tarpinius mokėjimus teminiam tikslui stiprinti MTTPI;

K.  kadangi atsižvelgiant į daugiapakopį valdymą regioninės politikos srityje, regionams turėtų būtų sudarytos galimybės laisvai pasirinkti būdus, kuriais būtų siekiama atitikti išankstinę įgyvendinimo sąlygą;

L.  kadangi regionai turi užtikrinti ne tik didesnę vidinę sanglaudą, bet ir glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, kad galėtų geriau konkuruoti pasaulyje;

Bendrosios pastabos

1.  pažymi, kad pažangiosios specializacijos strategija yra dinamiškas ir ilgalaikis procesas, kurio dalyviai turi galimybę nuolat plėsti savo žinias ir kurį reikėtų taip pat tęsti būsimuoju programavimo laikotarpiu ir vėliau;

2.  mano, kad, neatsižvelgiant į būtinybę laikytis šių ex ante sąlygų, tokios strategijos vystymas dėl koordinuoto požiūrio ir intensyvaus siekio atskleisti jos inovacijų potencialą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu gali suteikti didelių pranašumų regionams kalbant apie MTTPI veiklos veiksmingumą;

3.  ragina regionus šią strategiją vertinti ne tik kaip teisinį įpareigojimą, bet ir kaip kiekvienam atskiram regionui teikiamas galimybes; todėl ragina visus regionus ir valstybes nares, jei to dar nepadarė, gerokai paspartinti pažangiosios specializacijos strategijos rengimą ir neleisti, kad dėl tokios strategijos nebuvimo būtų vėluojama skirti ES finansavimą atitinkamoms veiksmų programoms;

4.  pripažįsta, kad regionams reikia informacijos, todėl pabrėžia Regioninės ir miestų plėtros generalinio direktorato, Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas ir kitų specializuotų generalinių direktoratų ir Sevilijoje įsteigtos platformos konsultacinės veiklos svarbą(11) ir ragina juos ateityje savo veiklą dar labiau sustiprinti; ragina visus regionus aktyviau naudotis šios platformos teikiamomis galimybėmis; siūlo parengti plataus masto vietos lygmens kampanijas, kuriomis būtų skleidžiama informacija apie pažangiosios specializacijos strategijas, taip sudarant galimybes dalyvauti suinteresuotiesiems asmenims ir pilietinei visuomenei;

5.  ragina ES Komisiją remti regionus kuriant veiksmingą stebėsenos sistemą su patikimais rodikliais, taigi visų pirma teikti duomenis, kad jais remiantis būtų galima palyginti padėtį ES ir tarptautiniu lygmenimis;

Tinkami prioritetai

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad regionai labai skiriasi pagal savo išsivystymo lygį ir turi labai skirtingų pranašumų ir trūkumų; todėl ragina regionus rinktis veiksmus atsižvelgiant į tai, jog reikia sutvirtinti jų regioninius ypatumus, galimybes ir konkurencinį pranašumą ir nekopijuoti kitų regionų sėkmingų strategijų;

7.  pabrėžia, kad, siekiant atverti naujas rinkas, regionai gali siekti pirmauti išrandant naujas technologijas, jie taip pat gali remtis jau esamomis žiniomis, ir esamais gebėjimais, jei taip žinios perduodamos geriausiai (angl. related diversity ), taigi įvairinti savo veiklą;

8.  pabrėžia, kaip svarbu, norint stiprinti regionų ekonominę galią, ne tik susitelkti į atskiras konkurencinio pranašumo sritis, bet ir sukurti tokią vertės grandinę, kuri sietų visus vystymo ir gamybos etapus – nuo pamatinių mokslinių tyrimų ir į naudotoją orientuotų mokslinių tyrimų bei technologijų perdavimo iki konkrečiai naudojamų ekonomikos produktų ir įmonių steigimo;

9.  ragina regionus, siekiant suteikti naudos kuo daugiau įmonių, taip pat pasinaudoti naujai kuriamomis darbo vietomis, investuoti į kelis sektorius ir technologijas apimančią veiklą, kuria galima kurti sąsajas su kitomis viso regiono ekonomikos sritimis (angl. cross-cutting links ); atsižvelgdamas į tai ragina regionus, visų pirma skatinti ir panaudoti įvairių mažųjų ir vidutinių įmonių, kurias galima apibrėžti kaip labai mažas, mažas ir vidutines įmones(12) , potencialą, nes jos skatina regionų inovacijas, todėl yra itin svarbios kiekvieno regiono ekonomikai;

10.  mano, kad, rinkdamiesi prioritetus, regionai turėtų siekti ne tik stiprinti inovacijų sistemas, kad galėtų didinti konkurencingumą ir papildomą naudą, bet ir spręsti socialines problemas, kaip antai energetinis saugumas ar demografiniai pokyčiai;

11.  ragina regionus neapsiriboti vien į technologijas nukreiptomis inovacijomis, bet grįsti strategijas kuo platesne inovacijų sąvoka; mano, kad reikėtų atsižvelgti ne tik į aukštųjų technologijų inovacijas, bet ir į žemesniųjų technologijų arba netgi netechnologines inovacijas, kaip antai procesų optimizavimą arba organizacinius pokyčius; atsižvelgdamas į tai, aiškiai nurodo socialines ir ekologines inovacijas; pabrėžia, kad bet kurios inovacijų strategijos tikslas turėtų būti skatinti praktiškas inovacijas;

12.  supranta, kad prioritetų nustatymas yra opus procesas, kurio imasi regionai; todėl mano, kad peržiūros sistemos steigimas sudarytų regionams galimybę persvarstyti savo strategijas; mano, kad jau patikimų į rezultatą nukreiptų rodiklių parinkimas ir susijusių dalyvių bendradarbiavimo kokybė turi lemiamą įtaką pažangiosios specializacijos strategijos sėkmei ir sumažina netinkamų prioritetų nustatymo riziką;

Aktyvesnis dalyvių dalyvavimas regionuose

13.  mano, kad kokybiškas valdžios institucijų ir atitinkamų regiono dalyvių bendradarbiavimas turi lemiamą įtaką RIS3 strategijos sėkmei ir labai sumažina netinkamų prioritetų nustatymo pavojų;

14.  šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į konsultavimosi su įmonėmis – pirmiausia MVĮ – svarbą, nes sėkmingai įgyvendinti inovacijų viziją galima tik įmonėms turint atitinkamų galimybių;

15.  pabrėžia būtinybę peržiūrėti ankstesnius konsultacijų procesus ir tikslines grupes ir prireikus juos išplėsti, kad neliktų nepastebėti būsimi inovacijų skatinimo veiksniai; atsižvelgdamas į tai, ragina įtraukti ir būsimus verslininkus;

16.  nurodo, jog plėtojant bendrą viziją svarbu, kad universitetai, mokslinių tyrimų ir inovacijų centrai, įmonės, pilietinė visuomenė ir socialiniai veikėjai, taip pat vietos ir regionų politikos formuotojai kuo glaudžiau bendradarbiautų, siekdami atsakomybės ir informuotumo;

17.  todėl pabrėžia, kad žinių perdavimui svarbus glaudus bendradarbiavimas žinių trikampyje, pavyzdžiui, toks, koks vyksta Europos inovacijos ir technologijos institute arba regionų inovacijų grupėse ir inovacijų centruose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia vadinamųjų investicijų į žmones reikšmę;

18.  ragina viešojo ir privačiojo sektorių subjektus naudotis galimybėmis šios veiksmus finansuoti pagal 2014–2020 m. ERPF, įskaitant paramą regioniniams inovacijų inkubatoriams ir universitetų, kitų mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo institucijų, novatoriškų bei kūrybiškų verslininkų ir įmonių, verslo paramos teikėjų ir investuotojų, pavyzdžiui, kultūros ir kūrybos pramonės, sąsajų bei sąveikų plėtojimą;

19.  mano, kad šiame procese turi būti numatytos atitinamos struktūros ir ir veiksminga administracija, o administravimo įstaigos ir ministerijos turi sukurti bendradarbiavimo tarpusavyje, su įmonėmis ir kitais dalyviais kultūrą; ragina regionų ir nacionalines sprendimus priimančias įstaigas ir valdžios institucijas modernizuoti savo vidaus darbo procesus pagal naujam versliam atradimo procesui keliamus reikalavimus, visų pirma užmegzti ir nuolat palaikyti glaudesnį dialogą su susijusiais dalyviais; ragina regionuose, kuriuose daug MVĮ, veikiančias bendroves bendradarbiauti naudojantis tinkamomis platformomis siekiant sustiprinti savo vaidmenį inovacijų sistemoje; rekomenduoja gebėjimams stiprinti skirtas lėšas prireikus naudoti siekiant suteikti administravimo įstaigoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms daugiau įgaliojimų;

20.  mano, kad visoms institucijoms ir dalyviams regionų lygmeniu turėtų būti siūlomi aukštos kokybės mokymai ir seminarai, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama su pažangiosios specializacijos strategijų rengimu ir įgyvendinimu susijusiems klausimams;

Finansavimo programų sąveikos užtikrinimas

21.  palankiai vertina sėkmingas Komisijos ir ES įstatymų leidimo institucijos pastangas gerinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) ir kitų ES programų, pvz., COSME ir, pirmiausia, „Horizontas 2020“, sąveikos sąlygas, pvz., suderintais vienetų įkainiais arba derinant finansavimą(13) ;

22.  primygtinai ragina regionus visapusiškai naudotis visomis paramos, bendradarbiavimo, investicijų galimybėmis, taip pat ankstesniosios ir vėlesniosios grandies priemonėmis (angl. upstream and downstream actions )(14) , kad skatinant ESIF ir programos „Horizontas 2020“ sąsajas, būtų galima panaikinti regionų inovacijų atotrūkį;

23.  šiuo atžvilgiu ragina regionus, vėluojančius plėtoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir gebėjimus, skatinti bendradarbiauti ir (arba) įgyvendinti porinius projektus su pažangiomis mokslinių tyrimų institucijomis (angl. teaming / twinning for excellence ), kad būtų plėtojami kompetencijos centrai, kurie ateityje būtų naudingi visai regiono ekonomikai;

24.  ragina regionus naudojantis strategija intensyviai išnagrinėti klausimą, kaip būtų galima paskatinti investicijas privačiajame sektoriuje, nes čia investicijų potencialas MTTPI srityje aiškiai nepakankamai atskleistas;

25.  ragina visus regioninius ir nacionalinius dalyvius, kuriems patikėta rengti ir įgyvendinti RIS3 strategiją, Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (angl. ESFRI) mokslinių tyrimų infrastruktūros planą, ESIF ir programą „Horizontas 2020“, glaudžiau bendradarbiauti planuojant ir koordinuojant veiklą ir, jei reikia, sukurti atitinkamus struktūrinius darinius(15) , jungiančius valstybės veiksmų lygmenis; ragina valstybes nares keistis tokių struktūrų gerąja patirtimi;

26.  ragina Regioninės ir miestų plėtros generalinį direktoratą ir Mokslinių tyrimų generalinį direktoratą toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad programos būtų suderinamos, taigi atsirastų sąsajos; pabrėžia, kad reikia teikti bendrą paramą nacionalinės ir regioninės valdžios institucijoms taip padedant parengti ir įgyvendinti atitinkamas strategijas; tikisi, kad Regioninės ir miestų plėtros generalinis direktoratas ir Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas pagerins savo bendradarbiavimą, parengdami gaires susijusiems subjektams;

27.  teigiamai vertina visas pastangas teikti daugiau konsultavimo paslaugų; mano, kad į šiuos mainus taip pat reikėtų tinkamai įtraukti galimus programos „Horizontas 2020“ paramos gavėjus ir atitinkamas konsultacines įstaigas;

Glaudus regionų bendradarbiavimas: išorės santykių aspektas

28.  ragina regionus ne tik gerinti savo vidaus ryšius – švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigų, įmonių ir administracijos, bet ir sudaryti sąjungas su kitais regionais, siekiant papildyti savo vertės grandinę;

29.  pabrėžia, kad bus skatinamos galimybės, jei žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) partneriai regionuose, institucijos ir organizacijos, dalyvaujančios kuriant ir pristatant pažangiosios specializacijos strategijas (RIS3), glaudžiai bendradarbiaus, kaip nurodyta COM(2011)0615, 2011/0276(COD), C7-0335/2011 IV priede, įskaitant partnerystę su regionais, kuriuose veikia esami ir galimi koordinavimo centrai, pvz., regioninės inovacijų ir įgyvendinimo bendrijos (RIB);

30.  mano, jog labai svarbu, kad regioninės specializacijos strategijos padėtų kurti naujus Europos kompetencijos centrų tinklus įvairiuose sektoriuose, taip būtų lengviau padidinti Europos Sąjungos konkurencingumą ir pagerinti jos tarptautinį įvaizdį;

31.  mano, kad žinios, perduodamos bendradarbiaujant įvairiems regionams, gali būti labai naudingos regionams ekonominės galios vietoje požiūriu ir visai Europos Sąjungai; šiuo atžvilgiu nurodo labai sėkmingą bendradarbiavimą, pvz., įgyvendinant iniciatyvą „Žinių regionai“;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis regionų vis dar vengia sudėtingų analizių ir derinimo sąnaudų; todėl ragina regionus pasinaudoti teisės aktų leidėjo numatyta galimybe iki 15 proc. pagal programą skiriamų lėšų investuoti ne programos įgyvendinimo teritorijoje(16) ;

33.  pabrėžia, kad dėl pasienio zonoms bendrų teritorinių ypatumų jose dažnai patiriama vienodų problemų; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas naudojantis Europos teritorinio bendradarbiavimo finansavimu kurti tarpvalstybines pažangiosios specializacijos strategijas ir tarpvalstybines grupes;

34.  palankiai vertina bendroje strateginėje teritorinio bendradarbiavimo programoje numatytas galimybes(17) ; taip pat palankiai vertina visą kitą regionų ir kitų dalyvių jų vardu vykdomą internacionalizavimą mikrolygmeniu;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 210, 2006 7 31, p. 25.
(2) OL L 291, 2006 10 21, p. 11.
(3) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 21.
(4) OL C 390 E, 2012 12 18, p. 27.
(5) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 39.
(6) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 120.
(7) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 104.
(8) 2 straipsnis, teisėkūros procedūra 2011/0276(COD), remiantis pasiūlymu dėl reglamento COM(2011)0615; Priimti tekstai, P7_TA(2013)0482.
(9) V priedo 1 lentelė, ex ante sąlygos, teisėkūros procedūra 2011/0276(COD), remiantis pasiūlymu dėl reglamento COM(2011)0615; Priimti tekstai P7_TA(2013)0482.
(10) Žr. pažangiosios specializacijos apibrėžtį, 2 straipsnio antros pastraipos 2b punktas (naujas), teisėkūros procedūra 2011/0276(COD), remiantis pasiūlymu dėl reglamento COM(2011)0615, Priimti tekstai P7_TA(2013)0482.
(11) http://s3platform.jrc.ec.europa.eu/home
(12) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžties (2003/361/EB).
(13) 55 straipsnio 8 dalis ir 57 straipsnis, teisėkūros procedūra 2011/0276(COD), remiantis pasiūlymu dėl reglamento COM(2011)0615, Priimti tekstai P7_TA(2013)0482; 17a straipsnis, teisėkūros procedūra 2011/0401(COD), remiantis pasiūlymu dėl reglamento COM(2011)0809, Priimti tekstai P7_TA(2013)0499; ir 31 straipsnis, teisėkūros procedūra 2011/0399(COD), remiantis pasiūlymu dėl reglamento COM(2011)0810, Priimti tekstai P7_TA(2013)0500.
(14) I priedo 4.3.2 punktas, teisėkūros procedūra 2011/0276(COD), remiantis pasiūlymu dėl reglamento COM(2011)0615, P7_TA(2013)0482.
(15) I priedo 4.1.2 b punktas, teisėkūros procedūra 2011/0276(COD), remiantis pasiūlymu dėl reglamento COM(2011)0615, Priimti tekstai P7_TA(2013)0482.
(16) 60 straipsnio 2 dalis, teisėkūros procedūra 2011/0276(COD), remiantis pasiūlymu dėl reglamento COM(2011)0615, P7_TA(2013)0482.
(17) I priedo 7.2 punktas, teisėkūros procedūra 2011/0276(COD), remiantis pasiūlymu dėl reglamento COM(2011)0615, P7_TA(2013)0482.

Atnaujinta: 2018 m. sausio 25 d.Teisinis pranešimas