Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2158(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0091/2014

Pateikti tekstai :

A7-0091/2014

Debatai :

PV 25/02/2014 - 4
CRE 25/02/2014 - 4

Balsavimas :

PV 25/02/2014 - 5.20

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0129

Priimti tekstai
PDF 610kWORD 161k
Antradienis, 2014 m. vasario 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje
P7_TA(2014)0129A7-0091/2014
Rezoliucija
 Priedas

2014 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje“ (2013/2158(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 145, 148, 152 straipsnius ir 153 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą dėl 2014 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2013)0800) ir į prie jo pridėtą bendros užimtumo ataskaitos projektą,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2013 m. prioritetų įgyvendinimas“(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013)0690),

–  atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Komisijai Nr. O-000122/2013 – B7-0524/2013 ir į susijusią 2013 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinio matmens stiprinimas“(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis“(3) ,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Komisijai Nr. O-000120/2012 ir į susijusią 2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas(4) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682) ir į savo 2011 m. spalio 26 d. rezoliuciją šiuo klausimu(5) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758) ir į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją šiuo klausimu(6) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011)0933),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Socialinių investicijų pakto kaip atsako į krizę(7) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

–  atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Komisijai Nr. O-000057/2013 – B7-0207/2013 ir į susijusią 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“(8) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(9) ,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A7–0091/2014),

A.  kadangi, remiantis skaičiais, nuosmukis euro zonoje baigėsi 2013 m. antrajame ketvirtyje, tačiau metinis augimas euro zonoje šiais metais išliks silpnas, o nedarbo lygis tebėra labai aukštas; kadangi tvarus augimas turi būti gerokai labiau skatinamas, kad jį būtų galima laikyti ilgalaikiu atsigavimu, taip pat suteikti reikiamą postūmį, kad ES galėtų lengviau išspręsti socialinius ir ekonominius uždavinius;

B.  kadangi nedarbas ES pasiekė susirūpinimą keliantį lygį 26,6 mln. žmonių neturi darbo ir kadangi ilgalaikis nedarbas išaugo daugelyje valstybių narių ir pasiekė aukščiausią lygį visoje ES; kadangi nedarbo augimas aiškiau juntamas tose šalyse, kurios vykdo esminę fiskalinę reformą;

C.  kadangi jaunimo nedarbo rodikliai pasiekė precedento neturintį lygį, kuris ES lygmeniu siekia vidutiniškai 23 proc., ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse 16–25 m. amžiaus jaunų žmonių nedarbo lygis yra didesnis kaip 50 proc.; kadangi jaunimo padėtis darbo rinkoje itin sunki, nes jauni žmonės, nepaisant jų išsilavinimo, dažnai tampa bedarbiais, tenkinasi nesaugiomis darbo sutartimis ar nemokama praktika arba emigruoja; kadangi 2011 m. valstybių narių ekonominiai nuostoliai, kurių turėta dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos, įvertinti 153 mlrd. EUR, o tai atitinka 1,2 proc. ES BVP; kadangi dėl darbo rinkos reguliavimo griežtumo kai kuriose valstybėse narėse trūksta lankstumo norint veiksmingai atlaikyti sukrėtimus; kadangi dabartiniais darbo rinkos teisės aktais kai kuriais atvejais gali būti neproporcingai ginami dirbantys asmenys ir daromas neigiamas poveikis jaunimo galimybėms įsidarbinti;

D.  kadangi tai buvo giliausias ir ilgiausiai trukęs nuosmukis per pastaruosius 100 ekonomikos istorijos metų ir, nors katastrofos buvo išvengta, krizės padariniai bus juntami daug metų, net dešimtmečių; kadangi prie šių padarinių priskirtinas ir tebeaugantis ilgalaikis nedarbas, kuris gali sukelti struktūrinį nedarbą; kadangi toliau didėja darbo rinkos susiskaidymas, vidutinės namų ūkių pajamos daugelyje valstybių narių mažėja, o iš rodiklių matyti šiek tiek aukštesnio lygio ir gilesnių formų skurdo ir socialinės atskirties tendencija, įskaitant dirbančiųjų skurdą, per kelerius ateinančius metus;

E.  kadangi Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neseniai pabrėžė, kad esama galimybių geriau ir progresyviau taikyti mokesčius ir tokiu būdu būtų galima sumažinti nelygybę ES; kadangi reikia perkelti mokesčių naštą nuo darbo ir pereiti prie kitų tvaraus apmokestinimo formų siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, pritraukti papildomų pajamų ir padidinti konsolidavimo veiksmų teisėtumą;

F.  kadangi krizės poveikis lėmė precedento neturinčius ir didėjančius pagrindinių ir pakraščiuose esančių valstybių skirtumus produkcijos ir užimtumo srityse; kadangi pagrindinių ir pakraščiuose esančių valstybių nedarbo rodiklių skirtumas 2010 m. pasiekė 10 procentinių punktų, palyginti tik su 3,5 procentinio punkto 2000 m.; kadangi prognozuojama, kad skirtumas šiais metais pasieks aukščiausią tašką;

G.  kadangi reikia toliau vykdyti ekonomikos augimui palankų ir diferencijuotą fiskalinį konsolidavimą siekiant ilguoju laikotarpiu užtikrinti gerovės valstybės bei viešųjų finansų tvarumą;

H.  kadangi ekonominio pagerėjimo ženklus reikia laikyti padrąsinimu toliau ryžtingai dėti pastangas, pagrindinį dėmesį skiriant ekonomikos augimui ir užimtumui, kad būtų toliau vykdomos reformų programos, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikį atsigavimą;

I.  kadangi klaidos Komisijos ekonomikos prognozėse dėl ekonomikos augimo ir užimtumo per praėjusius metus rodo, kad reikalingas geresnis prognozavimo modelis ir krizės įveikimo strategija; kadangi fiskalinio konsolidavimo tempas sulėtėjo; kadangi darbo vietos euro zonoje iki šiol kuriamos vangiai; kadangi, Eurostato duomenimis, infliacija euro zonoje yra mažesnė nei ECB tiksliniai rodikliai;

J.  kadangi dėl demografinės raidos nacionaliniai biudžetai ir pensijų sistemos patiria sunkumų; kadangi ir toliau ilgėja tikėtina gyvenimo trukmė;

K.  kadangi reikia atsižvelgti į tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklį siekiant užtikrinti pensijų sistemų tvarumą;

L.  kadangi dėmesys tempui ir intensyvumui vykdant struktūrines reformas valstybėse narėse yra nevienodas, pakraščiuose esančios valstybės yra daug reiklesnės nei pagrindinės šalys; kadangi visos valstybės narės turėtų išlaikyti tą patį tempą ir vykdyti reikiamas struktūrines reformas, kad būtų skatinamas tvarus ir suderintas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas;

M.  kadangi visos valstybės narės turi pagerinti savo veiklos rezultatus ir konkurencingumą, o tikra problema, su kuria šiuo metu susiduria euro zona, yra didėjantys valstybių narių socialiniai ir ekonominiai skirtumai; kadangi visos valstybės narės yra suinteresuotos užtikrinti, kad užimtumo ir socialinės problemos būtų sprendžiamos laiku ir veiksmingai siekiant užkirsti kelią ekonominės padėties blogėjimui;

N.  kadangi investicijos į švietimą ir mokymus, mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios yra labai svarbios ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ES vis dar yra mažesnės nei pagrindinėse jos ekonomikos partnerėse ir konkurentėse visame pasaulyje; kadangi pelningos investicijos šiose srityse yra būtinos siekiant tvariai įveikti krizę;

O.  kadangi valstybių narių prioritetas turėtų būti parama verslininkams;

P.  kadangi nuoseklus politikos priemonių derinys, apimantis makroekonominę politiką, struktūrinę politiką, patikimas darbo rinkos institucijas, nesuskaidytas darbo rinkas, kolektyvines derybas ir atitinkamais ištekliais grindžiamas socialinės apsaugos sistemas, yra būtinas siekiant įveikti ciklinius svyravimus; kadangi greitos reintegracijos į darbo rinką sistema ir papildomos priemonės, grindžiamos užimtumo lankstumo ir saugumo principu, yra taip pat svarbios siekiant įveikti ciklinius svyravimus;

Q.  kadangi skurdo lygis nuo 2007 m. didėjo ir šiuo metu 24,2 proc. ES gyventojų susiduria su skurdo ar socialinės atskirties pavojumi; kadangi išlaidos socialinei apsaugai sumažėjo beveik visose valstybėse narėse ir kadangi Socialinės apsaugos komitetas (SAK) įspėja apie didėjantį skurdžias pajamas turinčių žmonių, skurstančių vaikų, nepatenkintų sveikatos priežiūros poreikių, nepatenkintų didelį materialinį nepriteklių ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičių;

R.  kadangi Europos Sąjungai nepavyksta įgyvendinti beveik nė vieno strategijos „Europa 2020“ tikslo, ir valstybių narių pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų yra nuvilianti; kadangi 2013 m. nacionalinėse reformų programose nustatytų įsipareigojimų nepakanka norint įgyvendinti daugelį ES lygmens tikslų;

S.  kadangi būtina skatinti visų Europos semestre dalyvaujančių veikėjų demokratinę atskaitomybę, atsakomybę ir teisėtumą; kadangi šiame procese labai svarbus tinkamas Parlamento dalyvavimas; kadangi nacionaliniai parlamentai yra piliečių įgytų ir suteiktų teisių atstovai ir užtikrintojai; kadangi imant įgyvendinti Europos semestrą turėtų būti visiškai paisoma išimtinių nacionalinių parlamentų teisių;

T.  kadangi susitarimuose neužtikrinama, kad Europos Vadovų Taryba, prieš kasmet patvirtindama Komisijos metinėje augimo apžvalgoje siūlomus prioritetus, atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją;

U.  kadangi 2014 m. sausio 20–22 d. Parlamentas surengė aukšto lygio susitikimą su nacionalinių parlamentų atstovais (Europos parlamentų savaitė) 2014 m. metinei augimo apžvalgai, įskaitant jos užimtumo ir socialinius aspektus, aptarti;

Socialiniai rodikliai

1.  palankiai vertina tai, kad šiais metais pirmą kartą bendros užimtumo ataskaitos, pridėtos prie metinės augimo apžvalgos (MAA), projekte pateikiama užimtumo ir socialinės politikos rezultatų suvestinė, kuri padės sustiprinti pokyčių užimtumo ir socialinėje srityje stebėseną kaip makroekonominės priežiūros pagal Europos semestrą dalį; mano, jog tai turėtų įtakos Europos semestro politikos gairėms siekiant stiprinti Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį matmenį, nes tai yra ne tik pageidautina, bet ir būtina siekiant įveikti krizę ir išvengti didelių socialinių ir ekonominių skirtumų euro zonoje taip padidinant jos tvarumą; išreiškia didelį susirūpinimą dėl riboto Europos Parlamento vaidmens Europos semestre; apgailestauja dėl to, kad Komisijos ir Tarybos pažanga ekonominės politikos gairių demokratinės priežiūros stiprinimo srityje buvo nedidelė; mano, kad pagal galiojančias Sutartis SESV 136 straipsniu Tarybai leidžiama remiantis Komisijos rekomendacija ir tik valstybių narių, kurių valiuta yra euro, balsavimu priimti euro zonos šalims privalomas ekonominės politikos gaires įgyvendinant Europos semestrą; pabrėžia, kad skatinamasis mechanizmas padėtų sustiprinti privalomą ekonominės politikos koordinavimo pobūdį; ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kad Parlamentas būtų įtrauktas į metinės augimo apžvalgos ir ekonominės politikos ir užimtumo gairių rengimą ir tvirtinimą;

2.  pabrėžia, kad socialiniai ir ekonominiai prioritetai, dėl kurių susitarta strategijoje „Europa 2020“, yra tarpusavyje labai susiję; mano, kad nestiprinant ir neužtikrinant EPS socialinio aspekto negalima pasiekti ekonominio tvarumo ir makroekonominės pusiausvyros nei vidutiniu, nei ilguoju laikotarpiu; mano, kad socialiniai ir ekonominiai aspektai Sąjungoje yra dvi tos pačios monetos pusės ir jie visi atlieka svarbų vaidmenį ES vystymosi srityje;

3.  vis dėlto pažymi, kad šie rodikliai nebuvo nustatyti kaip privalomi, priešingai nei makroekonominių disbalansų procedūros rezultatų suvestinė; prašo Komisiją ir valstybes nares įvertinti šią padėtį atsižvelgiant į didėjančius socialinius ir užimtumo skirtumus ES;

4.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyti užimtumo ir socialiniai rodikliai nėra pakankami, kad jais būtų visapusiškai atsižvelgta į valstybių narių padėtį užimtumo ir socialinėje srityje; ragina į suvestinę įtraukti papildomus rodiklius, visų pirma vaikų skurdo lygio, galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, benamystės rodiklius ir tinkamo darbo indeksą, kad būtų galima tinkamai įvertinti socialinę padėtį valstybėse narėse; mano, jog šie rodikliai turėtų būti nuolat peržiūrimi pasikonsultavus su Europos Parlamentu; atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimuose neužtikrinama, kad Europos Vadovų Taryba, prieš kasmet patvirtindama Komisijos metinėje augimo apžvalgoje siūlomus prioritetus, atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją;

Euro grupės užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikimai

5.  pabrėžia, kad svarbu prieš euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus surengti Euro grupės užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikimą; mano, jog bendri posėdžiai siekiant suderintos EPSCO ir ECOFIN tarybų pozicijos yra tiek pat svarbūs, kad būtų užtikrinta, kad socialiniai ir užimtumo klausimai būtų visapusiškai sprendžiami diskusijose ir euro zonos valdžios institucijoms priimant sprendimus, taip pat kad būtų prisidėta rengiant euro zonos valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimus;

Poreikis pakartotinai skatinti vidaus paklausą ir kurti kokybiškas darbo vietas užtikrinant pelningas investicijas ir didesnį našumą

Investicijų ir našumo ES didinimo paktas

6.  pažymi, kad, nors struktūrinės reformos gali būti naudingos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, siekiant paskatinti ES vidaus paklausą, Komisija ir Taryba turi padidinti investicijas, kuriomis siekiama tvaraus augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo trumpuoju laikotarpiu ir geresnių rezultatų vidutinės trukmės laikotarpiu; pažymi, kad pagrindiniai tikslai jau apibrėžti strategijoje „Europa 2020“ ir Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuris pasiektas 2012 m. birželio mėn., tačiau finansavimas turi būti intensyvesnis; todėl ragina valstybes nares siekiant gerokai pagerinti trumpalaikę ekonominę padėtį ir padėtį valstybių narių darbo rinkose parengti investicinį paketą, kaip nurodyta 2013 m. rugsėjo 11 d. Parlamento rezoliucijoje dėl galimų jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdų(10) ;

7.  pabrėžia, kad ES konkurencingumas bus padidintas visų pirma dėl našumą didinančių investicijų į švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, nuolatines naujoves, tolesnį skaitmenizavimą ir debesijos kompiuterijos paslaugas; mano, kad tai yra skatinamoji jėga, dėl kurios ES galėtų tapti pageidaujama pasaulinių bendrovių įsikūrimo vieta, didelės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksportuotoja ir aukštos kokybės darbo vietų kūrėja;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad daugiau kaip 20 valstybių narių santykinai sumažino išlaidas švietimui (skaičiuojant procentine BVP dalimi), todėl kyla pavojus augimo galimybėms ir konkurencingumui, kurie nukenčia dėl faktinės darbuotojų kvalifikacijos neatitikimo darbo rinkos poreikiams; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tokių investicijų mažinimo padidės ES struktūrinis silpnumas, kadangi vis auga labai kvalifikuotų darbuotojų poreikis ir daugelyje valstybių narių didelę darbo jėgos dalį šiuo metu sudaro žemos kvalifikacijos darbuotojai; įspėja, kad, Eurostato duomenimis, 2011 m. ES 27 skurdas grėsė beveik pusei visų vaikų, kurių tėvų išsilavinimo lygis žemas, palyginti su 22 proc. vaikų, gyvenančių su tėvais, kurių išsilavinimo lygis vidutinis, ir 7 proc. vaikų, kurių išsilavinimo lygis aukštas: didžiausius skirtumus Eurostatas nustatė Rumunijoje (skurdas grėsė 78 proc. vaikų, kurių šeimos narių išsilavinimo lygis žemas, palyginti su 2 proc. vaikų, kurių šeimos narių išsilavinimo lygis aukštas), Čekijoje (76 proc. ir 5 proc.), Slovakijoje (77 proc. ir 7 proc.), Bulgarijoje (71 proc. ir 2 proc.) ir Vengrijoje (68 proc. ir 3 proc.);

9.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. MAA Komisija ragina valstybes nares apsaugoti arba skatinti ilgalaikes investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, energetiką ir su klimato kaita susijusius veiksmus; tačiau mano, kad to nepakanka, kad valstybės narės su jau ribotais biudžetais pasiektų šį tikslą; ragina Komisiją parengti planą, kuris padėtų toms valstybėms narėms užtikrinti pelningas investicijas į, pvz., švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kadangi šie sektoriai gali užtikrinti augimą ir užimtumą;

Europos fondai

10.  pažymi, kad esant didžiuliams fiskaliniams suvaržymams ir sumažėjusiems privačiojo sektoriaus skolinimo pajėgumams, Europos fondai yra pagrindinis valstybių narių turimas svertas, kuriuo galima skatinti ekonomiką ir pasiekti augimo bei užimtumo tikslus, nustatytus strategijoje „Europa 2020“;

11.  mano, kad sanglaudos politika yra labai svarbi padedant mažinti vidinio konkurencingumo skirtumus ir struktūrinį disbalansą; ragina Komisiją kuo skubiau perskirstyti nepanaudotas struktūrines lėšas jaunimo užimtumo programų ir MVĮ naudai; ragina Komisiją surasti specialius sprendimus toms valstybėms narėms, kuriose nedarbo rodikliai yra itin aukšti ir kurios bus priverstos grąžinti ES lėšas dėl problemų, susijusių su bendru finansavimu;

12.  ragina Komisiją taikyti išankstinio pristatymo principą toms lėšoms, kurios itin svarbios atsigavimui po krizės, pvz., lėšoms, kurios 2014–2020 m. laikotarpiu bus skiriamos Europos socialinio fondo programoms, atidžiai stebint nepageidaujamą tokio lėšų skyrimo poveikį, pvz., automatinio įsipareigojimo panaikinimo riziką, ir poveikį valstybių narių, kurioms būdingi aukščiausi nedarbo rodikliai ir kurios įgyvendina griežto fiskalinio konsolidavimo procesą, visų pirma programoms, kurios skirtos ekonomikos augimui, užimtumui ir strateginėms investicijoms skatinti, mokėjimo modeliams;

13.  mano, kad mažiausiai 25 proc. nacionalinių sanglaudos fondų lėšų turėtų būti naudojama konkrečioms Europos socialinio fondo programoms tose valstybėse narėse, kuriose yra aukščiausi nedarbo ir skurdo rodikliai;

Kokybiškos darbo vietos ir tinkamas darbo užmokestis našumui didinti

14.  ragina užtikrinti, kad darbo rinkos taptų labiau prisitaikančios ir dinamiškos, gebėtų prisitaikyti prie ekonominės padėties trukdžių, kad dėl jų netektų atleisti darbuotojų ir pernelyg koreguoti darbo užmokestį; primena, kad labai sumenko daugelio ES darbuotojų perkamoji galia, sumažėjo namų ūkio pajamos ir vidaus paklausa , todėl toliau didėja nedarbas ir socialinė atskirtis, ypač labiausiai nuo krizės nukentėjusiose valstybės narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad darbo sąnaudų mažinimas, kuris perkeliamas tiesiogiai į darbo užmokestį arba atlyginimus, negali būti laikomas vienintele konkurencingumo užtikrinimo strategija; pažymi, kad komunikate dėl 2014 m. metinės augimo apžvalgos pabrėžiama, jog pagrindinės šalys, turinčios reikiamą veikimo laisvę, galėtų padidinti darbo užmokestį, nes tai vienas iš išlaidų didinimo būdų; ragina parengti plačių užmojų rekomendacijas siekiant skatinti labiau suderintą ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą euro zonoje;

15.  pažymi, kad Komisija savo 2014 m. bendros užimtumo ataskaitos projekte nurodo, jog darbo sąnaudų produkcijos vienetui ir darbo užmokesčio mažinimas lėmė kainų pokyčius iš dalies dėl to, kad tuo pačiu metu išaugo netiesioginiai mokesčiai ir administruojamos kainos;

16.  pažymi, kad deramas darbas ir tinkamas darbo užmokestis svarbūs ne tik dėl socialinės sanglaudos ir teisingumo visuomenėje, bet ir siekiant išlaikyti stiprią ekonomiką; ragina Komisiją ir valstybes nares, vadovaujantis atitinkamomis kompetencijomis, pasiūlyti priemones, kuriomis būtų galima įveikti nelygybę ir užtikrinti tinkamą darbo užmokestį; ragina valstybes nares kovoti su dirbančiųjų skurdu įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti deramus darbuotojų atlyginimus;

17.  pažymi, kad moterys yra darbo vietų kūrimo Europoje varomoji jėga ir kad turi būti dedama daugiau pastangų, kad geriau įgyvendinant lyčių lygybės politiką ir veiksmingiau panaudojant šiam tikslui ES lėšas būtų visiškai išnaudotas produktyvus moterų darbo jėgos potencialas;

18.  pabrėžia, jog svarbu išnagrinėti galimybę vadovaujantis nacionaline praktika sumažinti spaudimą darbo užmokesčiui įgyvendinant minimalaus darbo užmokesčio sistemas;

19.  pabrėžia, kad darbo kokybė yra labai svarbi intensyvaus žinių naudojimo ekonomikoje siekiant skatinti aukštą darbo našumą ir sparčias inovacijas, grindžiamas kvalifikuota, gebančia prisitaikyti ir atsidavusia darbo jėga, užtikrinant tinkamus sveikatos ir saugos standartus, saugumo jausmą ir priimtinas darbo valandas;

Reformos, skirtos kokybiškos darbo jėgos dalyvavimui skatinti

20.  ragina valstybes nares savo 2014 m. nacionalinėse reformų programose pateikti nacionalinius bendruosius ir jaunimo užimtumo planus; apgailestauja, kad nepaisant Europos Parlamento pakartotinių prašymų daugelis valstybių narių 2013 m. tokių planų nepateikė;

21.  apgailestauja dėl to, kad Taryba neatsižvelgė į Europos Parlamento raginimą didžiausią dėmesį savo 2013 m. gairėse skirti darbo vietų kokybei; ragina Komisiją į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, paremtas 2014 m. metine augimo apžvalga, įtraukti darbo vietų kokybę, mokymą, dvilypes mokymosi schemas, galimybę mokytis visą gyvenimą, pagrindines darbuotojų teises ir paramą darbo rinkos judumui ir savarankiškam darbui, užtikrinant didesnį darbuotojų saugumą;

22.  pabrėžia, kad vykdant darbo rinkos reformas turėtų būti susitelkta į darbo jėgos našumo ir veiksmingumo didinimą, siekiant pagerinti ES ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą, kartu griežtai laikantis Europos socialinės acquis turinio ir dvasios bei jos principų; mano, kad darbo rinkoje reformos turėtų būti įgyvendinamos taip, kad būtų skatinamas vidinis lankstumas ir darbo vietos kokybė;

23.  mano, kad struktūrinėmis darbo rinkos reformomis turėtų būti sudarytos vidinio lankstumo galimybės, kad būtų galima išsaugoti darbo vietas esant ekonominiams sunkumams ir užtikrinti darbo vietos kokybę, darbuotojų perkėlimo saugumą, bedarbio pašalpų sistemas, pagrįstas aktyvumo reikalavimais ir susietas su reintegracijos politika, kuri skatintų dirbti, bet užtikrintų tinkamas pajamas ir sutarčių sąlygas, padedančias kovoti su darbo rinkos susiskaidymu, numatyti ekonomikos restruktūrizavimą ir užtikrinti galimybę mokytis visą gyvenimą; mano, kad tik lankstumo ir užimtumo garantijomis pagrįsta pusiausvyra gali užtikrinti konkurencingą darbo rinką;

24.  pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis labai svarbi aktyvi, visapusiška ir įtrauki darbo politika; yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės, nepaisydamos nedarbo rodiklių didėjimo, sumažino biudžeto asignavimus, skirtus tokiai darbo politikai finansuoti; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais padidinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą;

25.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi ir socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika parengti ir pateikti užimtumo planus, kuriuose būtų numatytos konkrečios darbo vietų kūrimo priemonės, visų pirma skirtos sektoriams, kuriuos Komisija išskyrė kaip turinčius didelį potencialą, pvz., sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sektoriams, mažai anglies dioksido išskiriančios ir veiksmingai išteklius naudojančios ekonomikos sektoriams ir IRT sektoriui; ragina valstybes nares pasitelkus šiuos užimtumo planus remti užimtumo galimybių užtikrinimo veiksmus, ypač užtikrinant galimybes ilgą laiką nedirbantiems, nedirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms ir kitoms itin nuo krizės nukentėjusioms gyventojų grupėms, kurioms teikiama pirmenybė, pvz., imigrantams ir neįgaliesiems;

26.  pabrėžia programos „Erasmus+“ svarbą ir didelį Europos programų švietimo, profesinio mokymo, jaunimo, sporto ir kalbų srityse indėlį gerinant padėtį, ypač jaunų žmonių, darbo rinkoje;

27.  pabrėžia glaudesnio valstybinių užimtumo tarnybų (PES) bendradarbiavimo svarbą siekiant kurti ir diegti visos Europos įrodymais pagrįstas mokymosi vieniems iš kitų (angl. bench-learning ) sistemas ir įgyvendinti Europos darbo rinkos iniciatyvas;

Jaunimo nedarbas

28.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad jaunimo nedarbo rodikliai tebėra labai aukšti; pažymi, kad darbo neturinčio jaunimo padėtis kelia itin didelį susirūpinimą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų, skirtų įtraukti jaunimą į darbo rinką; ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, dėl kurių seniai susitarta, arba naujas priemones jaunimo nedarbo problemai spręsti ir niekur nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo (NEET) skaičiui ir jaunimo skurdui mažinti, atsižvelgiant į kokybinį deramo darbo aspektą, visiškai laikantis pagrindinių darbo standartų;

29.  palankiai vertina Tarybos priimtą Jaunimo garantijų iniciatyvą ir tai, kad kitoje DFP jai skirta 6 mlrd. EUR; ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvas ir ekonomiškai naudoti turimus išteklius, sutelkiant veiklą į tuos, kurių padėtis sunkiausia; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios vyriausybės neužtikrino tam būtino finansavimo; ragina valstybes nares įdiegti tinkamą įgyvendinamų priemonių ir naudojamų finansinių išteklių veiksmingumo stebėsenos sistemą;

30.  palankiai vertina tai, kad šias lėšas galima naudoti pirmuosius dvejus kitų finansinių programų metus; vis dėlto pabrėžia, kad siekiant kovoti su jaunimo nedarbu ilguoju laikotarpiu šios sumos visiškai neužtenka ir kad ji turėtų būti pirmoji šios problemos sprendimui skirtos sumos dalis; pabrėžia, kad Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) apskaičiuota suma, kurios reikia norint vien euro zonoje įgyvendinti veiksmingą kovos su jaunimo nedarbu programą, yra 21 mlrd. EUR, o vien 2011 m. valstybių narių ekonominiai nuostoliai dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos siekė 153 mlrd. EUR, t. y. 1,2 proc. ES BVP; ragina Komisiją paskelbti Jaunimo garantijų iniciatyvą prioritetu ir padidinti galimą biudžetą DFP laikotarpio vidurio peržiūroje, kurią žadama atlikti;

31.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad valstybės narės, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, taip pat turėtų mokestinių galimybių įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvas;

32.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl kokybiškos stažuočių sistemos siekiant padidinti jaunimo įsidarbinimo galimybes ir pagerinti jų darbo sąlygas; vis dėlto pažymi, kad ji nepareikalavo užtikrinti deramą darbo užmokestį; ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos socialinius partnerius sukurti plataus užmojo Europos gamybinės praktikos aljansą;

Darbo jėgos judumas

33.  mano, kad atsižvelgiant į darbuotojų, visų pirma jaunų žmonių, kurie palieka savo gimtąsias šalis ir išvyksta į kitas valstybes nares ieškoti įsidarbinimo galimybių, skaičių būtina kuo skubiau parengti atitinkamas priemones; pažymi, kad siekiant užtikrinti teisės į pensiją perkeliamumą, taip pat išmokų darbuotojams mokėjimo pratęsimą bent trims mėnesiams, kol gavėjas ieško darbo kitoje valstybėje narėje, šiuo metu iš dalies keičiami ES teisės aktai; pažymi, kad buvo pasiektas Tarybos ir Parlamento susitarimas dėl teisių į papildomą pensiją tarpvalstybinio perkėlimo;

34.  pabrėžia dualinės švietimo sistemos, praktikuojamos kai kuriose valstybėse narėse, svarbą; mano, kad, atsižvelgdamos į nacionalinius ypatumus, dualinę švietimo sistemą galėtų įsivesti gerokai daugiau valstybių narių;

35.  palankiai vertina Komisijos ketinimą išplėsti Europos darbo mobilumo portalą (EURES): intensyvinti ir plėtoti jo veiklą, visų pirma skatinant jaunimo judumą; ragina parengti konkrečią strategiją kartu su valstybėmis narėmis; be to, pažymi, kad judumas turi išlikti savanoriškas ir juo neturi būti ribojamos pastangos vietoje kurti darbo ir mokymo vietas, siekiant nepaaštrinti „protų nutekėjimo“ problemos, kuri jau pasireiškė valstybėse narėse, labiausiai nukentėjusiose nuo krizės;

Teisingesnės apmokestinimo sistemos

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad pajamų nelygybė didėja tarp valstybių narių ir jų viduje, ypač pietinėje ES dalyje ir pakraščiuose; be to, pažymi, kad daugelyje šalių dėl krizės sustiprėjo ilgalaikės darbo užmokesčio struktūros poliarizacijos ir darbo rinkos susiskaidymo tendencijos;

37.  pažymi, kad TVF neseniai pabrėžė, kad esama galimybių geriau ir progresyviau taikyti mokesčius ir tokiu būdu būtų galima sumažinti nelygybę ES; pabrėžia, kad reikia perkelti mokesčių naštą nuo darbo ir pereiti prie kitų tvaraus apmokestinimo formų siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat pritraukti papildomų pajamų siekiant padidinti konsolidavimo veiksmų teisėtumą;

38.  ragina valstybes nares patvirtinti darbo vietų kūrimui palankias priemones, pvz., darbo apmokestinimo reformas, kuriomis teikiamos užimtumo paskatos, remiamas savanoriškas savarankiškas darbas ir skatinamas verslas strateginiuose sektoriuose;

39.  pažymi, jog svarbu mažinti mokesčius darbo jėgai, ypač taikant tikslinį laikiną socialinio draudimo įmokų sumažinimą arba darbo subsidijų programas naujai į darbą priimamiems asmenims, konkrečiai jaunimui, žemos kvalifikacijos arba ilgalaikiams bedarbiams, taip pat kitoms pažeidžiamoms grupėms, kartu užtikrinant valstybinių pensijų sistemų tvarumą ilguoju laikotarpiu;

40.  pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmingų priemonių kovojant su nedeklaruojamu darbu, apsimestiniu savarankišku darbu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, ypač dabartinėmis fiskalinio konsolidavimo sąlygomis, kad būtų apsaugoti darbuotojai ir pajamos ir užtikrintas visuomenės pasitikėjimas mokesčių sistemų teisingumu ir veiksmingumu;

Socialinės tendencijos ir socialinės apsaugos sistemų tvarumas

Būtinybė mažinti skurdą ir socialinę atskirtį

41.  yra susirūpinęs dėl to, kad visose amžiaus grupėse didėja skurdas; pažymi, kad pastaraisiais metais dviejuose trečdaliuose valstybių narių labai padidėjo 18–64 m. amžiaus žmonių skurdas ir socialinė atskirtis, visų pirma, dėl augančio nedarbo lygio ar labai mažo namų ūkiuose gyvenančių žmonių užimtumo ir dirbančiųjų skurdo; pažymi, kad 2012 m. trečiųjų šalių piliečių (18–64 m.) skurdo ir socialinės atskirties pavojus buvo daug didesnis (48,8 proc.) negu ES piliečių; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų, kad būtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai dėl kovos su skurdu ir socialine atskirtimi; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų siekiant kovoti su vaikų skurdu, nes 2011 m. 27 proc. jaunesnių nei 18 metų vaikų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis; ragina Komisiją pateikti rekomendacijas, ypač toms valstybėms narėms, kuriose daugiausia jaunesnių nei 18 metų vaikų susiduria su skurdo ar socialinės atskirties pavojumi;

42.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje pripažintas poreikis kovoti su socialiniais krizės padariniais ir užtikrinti finansinį socialinės apsaugos sistemų tvarumą; ragina valstybes nares stiprinti minimalios socialinės apsaugos sistemas, užtikrinti socialinės apsaugos sistemų veiksmingumą ir investuoti į prevencines priemones;

43.  palankiai vertina Europos pagalbos labiausiai nepasiturintiems fondą, kuris labiausiai skurstantiems asmenims padės patenkinti pagrindinius poreikius; ragina valstybes nares tinkamai naudoti atitinkamas lėšas ir skirti jas labiausiai nepasiturintiems;

Tvarios pensijos

44.  pažymi, kad daugeliui valstybių narių Komisijos pasiūlytos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, susijusios su pensijų reformomis; reiškia apgailestavimą dėl to, kad Komisijos rekomendacijos buvo pateiktos neatsižvelgus į Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo pranešimuose dėl žaliosios ir baltosios knygų, susijusių su pensijomis; pabrėžia, kad vykdant pensijų reformas reikalinga nacionalinė politinė ir socialinė sanglauda, ir jos gali būti sėkmingos tik jeigu deramasi su socialiniais partneriais;

45.  pabrėžia, kad būtinos radikalios valstybių narių pensijų sistemų reformos turėtų būti parengtos, vertinamos ir priimtos taip, kad būtų užtikrintas jų tvarumas, jos visapusiškai atitiktų ekonominius ir socialinius strategijos „Europa 2020“ prioritetus, o kartu nekiltų pavojus deramam pensijų dydžiui;

46.  pabrėžia, jog reikia vykdyti būtinas reformas pensijų sistemų tvarumui užtikrinti; mano, kad siekiant sėkmingai padidinti faktinį pensinį amžių pensijų sistemų reformos turi būti vykdomos kartu įgyvendinant politiką, kuria mažinamos ankstyvo išėjimo į pensiją programų ar panašių schemų galimybės, užtikrinamos užimtumo galimybės vyresniems darbuotojams, sudaromos galimybės mokytis visą gyvenimą ir sukuriama mokesčių politika, kuria būtų skatinama ilgiau likti darbo rinkoje bei remiamas sveikas vyresnių žmonių aktyvumas; pabrėžia dėl demografinės raidos didėjančią nacionalinių biudžetų ir pensijų sistemų patiriamą naštą, kadangi dabar pirmosios staigaus gimstamumo padidėjimo kartos (angl. baby boom generation ) išeina į pensiją; atkreipia dėmesį į netolygią pažangą ir užmojus valstybėse narėse formuluojant ir įgyvendinant struktūrines reformas, skirtas užimtumo lygiui kelti, palaipsniui panaikinant ankstyvo išėjimo į pensiją sistemas ir valstybių narių lygmeniu bei kartu su socialiniais partneriais įvertinant poreikį tvirtai derinti įstatymais nustatytą ir faktinį pensinį amžių su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimu; pabrėžia, kad valstybės narės, kurios neįgyvendina laipsniškų reformų dabar, gali vėliau atsidurti tokioje padėtyje, kai jos reformas turės įgyvendinti staigiai, patirdamos neigiamų socialinių padarinių;

47.  yra susirūpinęs dėl nepakankamo dydžio pensijų rizikos, kuri tenka jaunajai europiečių kartai, nes jauni žmonės, kurie šiuo metu yra bedarbiai arba turi mažų garantijų darbą, į pensiją išeis būdami gerokai vyresnio amžiaus ir jiems bus taikomi ilgesni pensijų skaičiavimo laikotarpiai;

Europos socialinės stabilizavimo priemonės

48.  pažymi, kad socialinės apsaugos politika, visų pirma nedarbo išmokos, minimalių pajamų rėmimas ir progresyvus apmokestinimas, iš pradžių padėjo mažinti nuosmukį ir stabilizavo darbo rinkas ir vartojimą; vis dėlto pabrėžia, kad nerimą kelia sumažėję šių pagrindinių ekonominių ir socialinių stabilizavimo priemonių pajėgumai tose valstybėse narėse, kuriose tokios stabilizavimo priemonės yra labiausiai reikalingos; pažymi, kad dėl minėtų priežasčių namų ūkio pajamos ir vidaus paklausa yra mažiau apsaugotos;

49.  mano, kad dėl įvestos bonus-malus sistemos sukuriama visoms dalyvaujančioms šalims naudinga padėtis;

50.  pabrėžia, kad socialinė politika ir socialiniai standartai kai kuriais atvejais dėl fiskalinio konsolidavimo reikalavimų buvo naudojami kaip koregavimo koeficientai; ragina Komisiją įvertinti šių procesų padarinius nacionalinėms gerovės valstybėms ir jų piliečiams; ragina valstybes nares pagerinti socialinės apsaugos sistemų tinkamumą ir veiksmingumą siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau švelnintų skurdo ir socialinės atskirties poveikį;

51.  pabrėžia, jog Komisija turi pripažinti slaugytojų svarbą: tiek į slaugos paslaugų teikimą, tiek į jų reikšmę ekonomikai ir visai visuomenei, ir primena, kad į jų interesus retai atsižvelgiama rengiant politikos strategijas, kurios daro jiems nuoseklią įtaką visose srityse;

52.  mano, kad ES lėšomis galėtų būti prisidedama prie slaugytojų gebėjimų ugdymo teikiant paramą (pvz., emocinę paramą, užtikrinant mainus ir informavimą) ir jų veiklos propagavimo, ir kad jomis taip pat būtų galima remti keitimąsi informacija, mokslinius tyrimus ir tinklus; taip pat mano, kad būtų galima svarstyti galimybes priimti teisės aktus, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją ir solidarumo principą, ir kad tai galėtų būti, pvz., direktyva dėl slaugytojų atostogų;

53.  pabrėžia, jog dėl demografinių pokyčių ateityje prireiks kvalifikuotų slaugytojų ir kad svarbu užtikrinti būsimų slaugytojų mokymą ir švietimą, kad būtų išvengta visos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemos žlugimo; taip pat mano, kad svarbu teikti maksimalią paramą slaugytojams (ypač neoficialiems slaugytojams), kurių indėlis turi būti pripažintas;

54.  pabrėžia slaugos ligoninėje ir palaikomojo gydymo paslaugų ilgalaikės priežiūros metu svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugialypės profesinės patirties, lankstumo ir bendradarbiavimo su specialistais iš kitų sektorių, mobiliųjų palaikomojo gydymo tarnybų darbuotojai ir tokių paslaugų gavėjai gali padėti šalinti esminius ilgalaikės priežiūros sistemų trūkumus;

Būtinybė stiprinti demokratinį teisėtumą ir socialinį dialogą

55.  pabrėžia, kad visos darbo rinkos reformos turėtų būti grindžiamos tvirtesniu socialinio dialogo koordinavimu;

56.  pabrėžia, jog Trejetas patvirtino, kad labai kokybiškas socialinių partnerių dalyvavimas ir tvirtas socialinis dialogas, taip pat nacionaliniu lygmeniu, yra būtinos sėkmingų reformų sąlygos ir kad, ypač vykdant EPS reformas, turėtų būti stiprinamas socialinių partnerių vaidmuo naujajame ekonomikos valdymo procese, visų pirma Europos semestre; palankiai vertina Komisijos siūlymą prieš patvirtinant metinę augimo apžvalgą užtikrinti aktyvesnį socialinių partnerių dalyvavimą Europos semestro procese, be kita ko, pasitelkus Socialinio dialogo komitetą;

57.  ragina Europos Vadovų Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant įtvirtinti atsakomybę, į politikos gairių įgyvendinimą ir stebėseną vadovaujantis strategija „Europa 2020“ ir ekonomikos valdymo procesu būtų įtraukti valstybių narių ir regionų parlamentai, socialiniai partneriai, valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė; ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją veiksmingiau integruoti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų užimtumo, socialinių ir švietimo tikslų stebėseną ir vertinimą į 2014 m. Europos semestrą;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0447.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0515.
(3) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 116.
(4) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 81.
(5) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 87.
(6) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0419.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0266.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0365.


REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

KONKREČIOS REKOMENDACIJOS, KURIAS SAVO POLITIKOS GAIRĖSE TURĖTŲ PRIIMTI EUROPOS VADOVŲ TARYBA

1 rekomendacija. Socialiniai rodikliai

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

palankiai vertina tai, kad šiais metais pirmą kartą bendros užimtumo ataskaitos, pridėtos prie metinės augimo apžvalgos (MAA), projekte pateikiama užimtumo ir socialinės politikos rezultatų suvestinė, kuri padės sustiprinti pokyčių užimtumo ir socialinėje srityje stebėseną kaip makroekonominės priežiūros pagal Europos semestrą dalį; mano, jog tai turėtų įtakos Europos semestro politikos gairėms siekiant stiprinti Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį matmenį, ir tai yra ne tik pageidautina, bet ir būtina siekiant įveikti krizę ir išvengti didelių socialinių ir ekonominių skirtumų euro zonoje, taip pagerinant jos tvarumą;

išreiškia didelį susirūpinimą dėl riboto Europos Parlamento vaidmens Europos semestre; apgailestauja dėl to, kad ekonominės politikos gairių demokratinės priežiūros stiprinimo srityje Komisijos ir Tarybos padaryta pažanga buvo nedidelė; mano, kad pagal galiojančias Sutartis SESV 136 straipsniu Tarybai leidžiama remiantis Komisijos rekomendacija ir tik valstybių narių, kurių valiuta yra euro, balsavimu priimti euro zonos šalims privalomas ekonominės politikos gaires įgyvendinant Europos semestrą; pabrėžia, kad skatinamasis mechanizmas padėtų sustiprinti privalomą ekonominės politikos koordinavimo pobūdį; ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kad Parlamentas būtų įtrauktas į metinės augimo apžvalgos ir ekonominės politikos ir užimtumo gairių rengimą ir patvirtinimą;

vis dėlto pažymi, kad šie rodikliai nebuvo nustatyti kaip privalomi, priešingai nei makroekonominių disbalansų procedūros rezultatų suvestinė; prašo Komisiją ir valstybes nares įvertinti šią padėtį atsižvelgiant į didėjančius socialinius ir užimtumo skirtumus ES;

apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyti užimtumo ir socialiniai rodikliai nėra pakankami, kad jais būtų visapusiškai atsižvelgta į valstybių narių padėtį užimtumo ir socialinėje srityje; ragina į suvestinę įtraukti papildomus rodiklius, visų pirma vaikų skurdo lygio, galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, benamystės rodiklius ir tinkamo darbo indeksą, kad būtų galima tinkamai įvertinti socialinę padėtį valstybėse narėse; mano, jog šie rodikliai turėtų būti nuolat peržiūrimi pasikonsultavus su Europos Parlamentu; kadangi susitarimuose neužtikrinama, kad Europos Vadovų Taryba, prieš kasmet patvirtindama Komisijos metinėje augimo apžvalgoje siūlomus prioritetus, atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją;

2 rekomendacija. Euro grupė užimtumo ir socialinių reikalų ministrų lygmeniu

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

pabrėžia, kad svarbu, esant būtinybei, prieš euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus surengti Euro grupės užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikimą. Bendri posėdžiai siekiant suderintos EPSCO ir ECOFIN tarybų pozicijos yra tiek pat svarbūs, kad būtų užtikrinta, kad socialiniai ir užimtumo klausimai būtų visapusiškai sprendžiami diskusijose ir euro zonos valdžios institucijoms priimant sprendimus, taip pat kad būtų prisidėta rengiant euro zonos valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimus;

3 rekomendacija. Investicijų ir našumo ES didinimo paktas

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

pažymi, kad, nors struktūrinės reformos gali būti naudingos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, siekiant paskatinti ES vidaus paklausą, Komisija ir Taryba turi padidinti investicijas, kuriomis siekiama tvaraus augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo trumpuoju laikotarpiu ir geresnių rezultatų vidutinės trukmės laikotarpiu; pažymi, kad pagrindiniai tikslai jau apibrėžti strategijoje „Europa 2020“ ir Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuris pasiektas 2012 m. birželio mėn., tačiau finansavimas turi būti intensyvesnis; todėl ragina valstybes nares siekiant gerokai pagerinti trumpalaikę ekonominę padėtį ir padėtį valstybių narių darbo rinkose parengti investicinį paketą, kaip nurodyta 2013 m. rugsėjo 11 d. Parlamento rezoliucijoje dėl galimų jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdų (2013/2045(INI));

palankiai vertina tai, kad 2014 m. MAA Komisija ragina valstybes nares apsaugoti arba skatinti ilgalaikes investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, energetiką ir su klimato kaita susijusius veiksmus; tačiau mano, kad to nepakanka, kad valstybės narės su jau ribotais biudžetais pasiektų šį tikslą;

ragina Komisiją parengti planą, kuris padėtų toms valstybėms narėms užtikrinti pelningas investicijas į, pvz., švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kadangi šie sektoriai gali užtikrinti augimą ir užimtumą;

4 rekomendacija. Kokybiškos darbo vietos ir tinkamas darbo užmokestis našumui didinti

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

Darbo sąnaudos produkcijos vienetui, gamybos sąnaudos ir pelno marža

ragina užtikrinti, kad darbo rinkos taptų labiau prisitaikančios ir dinamiškos, gebėtų prisitaikyti prie ekonominės padėties trukdžių, kad dėl jų netektų atleisti darbuotojų ir pernelyg koreguoti darbo užmokestį; primena, kad labai sumenko daugelio ES darbuotojų perkamoji galia, sumažėjo namų ūkio pajamos ir vidaus paklausa , todėl toliau didėja nedarbas ir socialinė atskirtis, ypač labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad darbo sąnaudų mažinimas, kuris perkeliamas tiesiogiai į darbo užmokestį arba atlyginimus, negali būti laikomas vienintele konkurencingumo užtikrinimo strategija; pažymi, kad komunikate dėl 2014 m. metinės augimo apžvalgos pabrėžiama, jog pagrindinės šalys, turinčios reikiamą veikimo laisvę, galėtų padidinti darbo užmokestį, nes tai vienas iš išlaidų didinimo būdų; ragina parengti plačių užmojų rekomendacijas siekiant skatinti labiau suderintą ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą euro zonoje;

Atlyginimai ir tinkamas darbo užmokestis

Komisija turėtų pasiūlyti priemones, kuriomis būtų galima įveikti nelygybę ir užtikrinti tinkamą darbo užmokestį; ragina valstybes nares kovoti su dirbančių asmenų skurdu – vykdyti darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti deramus darbuotojų atlyginimus, kurie svarbūs ne tik dėl socialinės sanglaudos ir teisingumo visuomenėje, bet ir siekiant išlaikyti stiprią ekonomiką;

Darbo vietos kokybė

rekomenduoja Komisijos 2014 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio skirti darbo kokybei, kuri yra labai svarbi intensyvaus žinių naudojimo ekonomikoje siekiant skatinti aukštą darbo našumą ir sparčias inovacijas, grindžiamas kvalifikuota, gebančia prisitaikyti ir atsidavusia darbo jėga, užtikrinant tinkamus sveikatos ir saugos standartus, saugumo jausmą ir priimtinas darbo valandas; politikos gairėse dėmesys visų pirma turėtų būti sutelktas į darbuotojų galimybę naudotis pagrindinėmis darbo teisėmis, kaip įtvirtinta Sutartyse ir nepažeidžiant valstybių narių teisės aktų;

turėtų būti kovojama su esamomis pavojingomis darbo sąlygomis ir neleidžiama joms plisti, taip pat su apsimestiniu savarankišku darbu, ir būtų užtikrinta, kad pagal laikinąsias darbo sutartis arba darbo ne visą darbo laiką sutartis dirbantys asmenys, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys gautų atitinkamą socialinę apsaugą ir galimybes mokytis;

turėtų būti užtikrintas veiksmingas direktyvos, kuria nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai, įgyvendinimas;

5 rekomendacija. reformos, skirtos kokybiškos darbo jėgos dalyvavimui skatinti

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

Nacionaliniai bendrieji ir jaunimo užimtumo planai

Komisija 2014 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų nustatyti privalomą nacionalinių bendrųjų ir jaunimo užimtumo planų pateikimą;

Komisija į 2014 m. metinės augimo apžvalgos konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas turėtų įtraukti darbo vietų kokybę, mokymą, galimybę mokytis visą gyvenimą, pagrindines dirbančiųjų teises, taip pat paramą darbo rinkos judumui ir savarankiškam darbui, užtikrinant didesnį darbuotojų saugumą;

Darbo rinkos reformos ir aktyvi darbo politika

reformos darbo rinkoje turėtų būti skirtos darbo jėgos našumui ir veiksmingumui didinti, siekiant pagerinti ES ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą, kartu griežtai laikantis Europos socialinės acquis turinio ir dvasios bei jos principų; reformos darbo rinkoje turėtų būti įgyvendinamos taip, kad būtų skatinama darbo vietos kokybė;

struktūrinėmis darbo rinkos reformomis turėtų būti sudarytos vidinio lankstumo galimybės, kad būtų galima išsaugoti darbo vietas esant ekonominiams sunkumams ir užtikrinti darbo vietos kokybę, darbuotojų perkėlimo saugumą, bedarbio pašalpų sistemas, pagrįstas aktyvumo reikalavimais ir susietas su reintegracijos politika, kuri skatintų dirbti, bet užtikrintų tinkamas pajamas, sutarčių sąlygas, padedančias kovoti su darbo rinkos susiskaidymu, numatyti ekonomikos restruktūrizavimą ir užtikrinti galimybę mokytis visą gyvenimą;

Gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemos sprendimas

turėtų būti geriau stebimi gebėjimų poreikiai tam tikruose sektoriuose ir (arba) regionuose ir būtų greitai reaguojama į gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį;

Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti tobulindamos ES įgūdžių panoramą, kad būtų sudarytas išsamus vaizdas apie ES reikalingus gebėjimus;

turėtų būti skatinamas švietimo ir mokymo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimas ir sąveika, siekiant prognozuoti poreikius ir pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie darbo rinkos poreikių, o darbo jėgai suteikti reikiamų įgūdžių ir palengvinti perėjimą nuo švietimo ir mokymo prie realaus darbo; šiuo atžvilgiu pagrindinis vaidmuo turėtų tekti dualinėms mokymosi sistemoms;

turėtų būti skatinamos galimybės visoms amžiaus grupėms mokytis visą gyvenimą net tik per formaliojo mokymosi sistemą, bet ir plėtojant neformaliojo mokymosi ir savišvietos galimybes;

iki 2015 m. turėtų būtų sukurta neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo sistema, susieta su Europos kvalifikacijų sandara;

Jaunimo nedarbas

ragina sudaryti Europos jaunimo užimtumo paktą, pagal kurį būtų pradėtos įgyvendinti priemonės, dėl kurių seniai susitarta, taip pat skirta papildomų lėšų bei parengtos naujos priemonės jaunimo nedarbo problemai spręsti, mažinant niekur nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo (NEET) skaičių, atsižvelgiant į kokybinį deramo darbo aspektą, visiškai paisant pagrindinių darbo standartų;

valstybės narės turėtų skubiai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvas ir ekonomiškai naudoti esamus išteklius, sutelkiant veiklą į tuos, kurių padėtis sunkiausia;

ragina Komisiją paskelbti Jaunimo garantijų iniciatyvą prioritetu, kad būtų galima padidinti galimą biudžetą DFP laikotarpio vidurio peržiūroje, kurią žadama atlikti;

Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl stažuočių kokybės sistemos, kuri, be kita ko, apimtų mokymosi tikslų ir tinkamo darbo kriterijus; ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos socialinius partnerius sukurti plataus užmojo Europos gamybinės praktikos aljansą;

Vyresnio amžiaus ir ilgalaikiai bedarbiai

valstybės narės turėtų užtikrinti užimtumo galimybes vyresniems darbuotojams, taip pat galimybę mokytis visą gyvenimą, ir sukurti mokesčių politiką, kuria būtų skatinama ilgiau likti darbo rinkoje bei remiamas sveikas vyresnių žmonių aktyvumas;

ilgalaikius bedarbius reikėtų remti kuriant darbo vietas ir taikant integruotus aktyvios įtraukties metodus, įskaitant teigiamas skatinimo dirbti iniciatyvas, pvz., asmeninį orientavimą ir perėjimo nuo socialinės paramos prie darbo programas, taikant tinkamas lengvatų sistemas ir užtikrinant galimybę gauti kokybiškas paslaugas, kad jiems būtų padedama vėl patekti į darbo rinką ir suteikta galimybė gauti kokybiškas darbo vietas;

Moterys

Komisija turėtų daugiau dėmesio skirti gerokai didesniam moterų dalyvavimo darbo rinkoje, kuris labai svarbus siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatyto pagrindinio tikslo, susijusio su užimtumo rodikliais; ragina įgyvendinti tokias priemones kaip prieinama globa ir vaikų priežiūra, tinkamos motinystės, tėvystės ir vaikų priežiūros atostogų sistemos ir darbo valandų ir darbo vietų lankstumas;

valstybės narės, įgyvendindamos savo nacionalinę politiką ir nacionalines reformų programas, turėtų gerbti ir skatinti lyčių lygybę;

Kitos prioritetinės grupės

valstybės narės turėtų įtraukti į savo nacionalines reformų programas pagrindines priemones dėl užimtumo ir socialinės atskirties, priimtas pagal ES strategiją dėl negalios; ragina Europos Komisiją nustatyti, kad šios priemonės yra jos 2014 m. konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dalis;

ragina įtraukti mažumų aspekto integravimo klausimą į 2014 m. metinės augimo apžvalgos prioritetus, nes jų dalyvavimas darbo rinkoje labai svarbus siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatyto pagrindinio tikslo, susijusio su užimtumo rodikliais; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti mažumoms priklausančių žmonių (pvz., romų) mažo dalyvavimo darbo rinkoje masto problemą;

6 rekomendacija. Savanoriškos darbo jėgos judumo skatinimas

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

mano, kad atsižvelgiant į darbuotojų, visų pirma jaunų žmonių, kurie palieka savo gimtąsias šalis ir išvyksta į kitas valstybes nares ieškoti įsidarbinimo galimybių, skaičių būtina kuo skubiau parengti atitinkamas priemones; siekiant užtikrinti teisės į pensiją perkeliamumą, taip pat išmokų darbuotojams mokėjimo pratęsimą bent trims mėnesiams, kol gavėjas ieško darbo kitoje valstybėje narėje, šiuo metu iš dalies keičiami ES teisės aktai; buvo pasiektas Tarybos ir Parlamento susitarimas dėl teisių į papildomą pensiją tarpvalstybinio perkėlimo;

7 rekomendacija. Teisingesnių apmokestinimo sistemų kūrimas

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

pažymi, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neseniai pabrėžė, kad esama galimybių geriau ir progresyviau taikyti mokesčius ir tokiu būdu būtų galima sumažinti nelygybę ES; pabrėžia, kad reikia perkelti mokesčių naštą nuo darbo ir pereiti prie kitų tvaraus apmokestinimo formų siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat pritraukti papildomų pajamų siekiant padidinti konsolidavimo veiksmų teisėtumą;

8 rekomendacija. Poreikis mažinti skurdą ir socialinę atskirtį

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

valstybės narės turėtų stiprinti minimalios socialinės apsaugos sistemas ir užtikrinti socialinės apsaugos sistemų veiksmingumą, taip pat investuoti į prevencines priemones;

primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į ekonominio koregavimo programų įtaką pažangai siekiant svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų finansinių sunkumų patiriančiose valstybėse narėse ir susitarti dėl pakeitimų, kuriais siekiama koregavimo programas suderinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais;

9 rekomendacija. Tvarios pensijos

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

pabrėžia, jog reikia vykdyti būtinas reformas pensijų sistemų tvarumui užtikrinti; mano, kad siekiant sėkmingai padidinti faktinį pensinį amžių pensijų sistemų reformos turi būti vykdomos kartu įgyvendinant politiką, kuria mažinamos ankstyvo išėjimo į pensiją programų ar panašių schemų galimybės, užtikrinamos užimtumo galimybės vyresniems darbuotojams mokytis visą gyvenimą ir sukuriama mokesčių politika, kuria būtų skatinama ilgiau likti darbo rinkoje bei remiamas sveikas vyresnių žmonių aktyvumas;

pabrėžia dėl demografinės raidos didėjančią nacionalinių biudžetų ir pensijų sistemų patiriamą naštą, kadangi dabar pirmosios staigaus gimstamumo padidėjimo kartos (angl. baby boom generation ) išeina į pensiją; atkreipia dėmesį į netolygią pažangą ir užmojus valstybėse narėse formuluojant ir įgyvendinant struktūrines reformas, skirtas užimtumo lygiui kelti, palaipsniui panaikinant ankstyvo išėjimo į pensiją sistemas ir valstybių narių lygmeniu bei kartu su socialiniais partneriais įvertinant poreikį tvirtai derinti įstatymais nustatytą ir faktinį pensinį amžių su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimu; pabrėžia, kad valstybės narės, kurios neįgyvendina laipsniškų reformų dabar, gali vėliau atsidurti tokioje padėtyje, kai jos reformas turės įgyvendinti staigiai, patirdamos neigiamų socialinių padarinių;

10 rekomendacija. Europos socialinės stabilizavimo priemonės

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

pažymi, kad socialinės apsaugos politika, visų pirma nedarbo išmokos, minimalių pajamų rėmimas ir progresyvus apmokestinimas, iš pradžių padėjo mažinti nuosmukį ir stabilizavo darbo rinkas ir vartojimą; vis dėlto pabrėžia, kad nerimą kelia sumažėję šių pagrindinių ekonominių ir socialinių stabilizavimo priemonių pajėgumai tose valstybėse narėse, kuriose tokios stabilizavimo priemonės yra labiausiai reikalingos; pažymi, kad dėl minėtų priežasčių namų ūkio pajamos ir vidaus paklausa yra mažiau apsaugotos;

pabrėžia, kad socialinė politika ir socialiniai standartai kai kuriais atvejais dėl fiskalinio konsolidavimo reikalavimų buvo naudojami kaip koregavimo koeficientai; ragina Komisiją įvertinti šių procesų padarinius nacionalinėms gerovės valstybėms ir jų piliečiams; ragina valstybes nares pagerinti socialinės apsaugos sistemų tinkamumą ir veiksmingumą siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau švelnintų skurdo ir socialinės atskirties poveikį;

11 rekomendacija. Poreikis stiprinti demokratinį teisėtumą ir socialinį dialogą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų:

visos reformos darbo rinkoje turėtų būti grindžiamos sustiprintu socialinio dialogo koordinavimu;

labai kokybiško socialinių partnerių dalyvavimo ir tvirto socialinio dialogo, taip pat nacionaliniu lygmeniu, sustiprinimas yra būtinos sėkmingų reformų sąlygos ir ypač vykdant EPS reformas turėtų būti stiprinamas socialinių partnerių vaidmuo naujajame ekonomikos valdymo procese, visų pirma Europos semestre;

reikėtų įgyvendinti Komisijos siūlymą prieš patvirtinant metinę augimo apžvalgą užtikrinti aktyvesnį socialinių partnerių dalyvavimą Europos semestro procese, be kita ko, pasitelkus Socialinio dialogo komitetą;

Europos Vadovų Taryba ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, siekiant įtvirtinti atsakomybę, į politikos gairių įgyvendinimą ir stebėseną vadovaujantis strategija „Europa 2020“ ir ekonomikos valdymo procesu būtų įtraukti valstybių narių ir regionų parlamentai, socialiniai partneriai, valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė;

Europos Vadovų Taryba ir Komisija turėtų veiksmingiau integruoti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų užimtumo, socialinių ir švietimo tikslų stebėseną ir vertinimą į 2014 m. Europos semestrą.

Atnaujinta: 2017 m. birželio 6 d.Teisinis pranešimas