Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0210/2008Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0210/2008

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

28.4.2008

siekiant baigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Jonathan Evans, Elmar Brok, Corien Wortmann-Kool, Malcolm Harbour, Alexander Radwan, Robert Sturdy, James Elles, Andreas Schwab ir Urszula Gacek
PPE-DE frakcijos vardu
dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos

Procedūra : 2008/2527(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B6-0210/2008
Pateikti tekstai :
B6-0210/2008
Priimti tekstai :

B6‑0210/2008

Europos Parlamento rezoliucija dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių ir į 2006 m. birželio 1 d. rezoliucijas dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių ir dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės sutartį,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl gaminių ir ypač žaislų saugos,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 30 d. Vašingtone vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, ypač į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės ekonominės integracijos skatinimo nuostatas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 9 d. vykusio Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdžio metu patvirtintus bendrą pranešimą ir pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Parlamentas ir JAV Kongresas nuolat pabrėžė būtinybę baigti formuoti transatlantinę rinką iki 2015 m.,

1.  pažymi, kad glaudi transatlantinė partnerystė yra svarbiausia priemonė, kurią taikant globalizacija gali būti modeliuojama atsižvelgiant į bendrąsias vertybes ir užtikrinant nešališką politinę ir ekonominę tvarką pasaulyje; pakartoja savo požiūrį, kad funkcionali ir konkurencinga transatlantinė rinka yra tvirtos transatlantinės partnerystės, kuria remdamosi ES ir JAV bendromis jėgomis spręstų pasaulinius politinius ir ekonominius uždavinius, pagrindas;

2.  tvirtai remia transatlantinės ekonominės integracijos stiprinimo procesą, prasidėjusį 2007 m. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime, kai buvo patvirtintos Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės ekonominės integracijos skatinimo nuostatos ir įsteigta Transatlantinė ekonomikos taryba, kurios funkcija – stebėti, kaip vykdomi pagal minėtąsias nuostatas numatyti veiksmai, ir juos spartinti;

3.  mano, kad būtina parengti trumpą dokumentą, kuriame būtų išdėstyti svarbiausi kuo skubesnio transatlantinės rinkos suformavimo motyvai ir nurodyti veiksmingos jos veiklos užtikrinimo būdai, bei jį išplatinti;

4.  palankiai vertina tai, kad Europos Komisija, atsižvelgusi į Europos Parlamento rekomendaciją, nusprendė atlikti tyrimą ir nustatyti bei pašalinti kliūtis, trukdančias galutinai suformuoti transatlantinę rinką; yra įsitikinęs, kad šis dokumentas turėtų būti aktyviai platinamas abipus Atlanto; ragina atlikti išsamų šios veiklos vertinimą ir ragina JAV prisidėti prie šio darbo finansiškai;

5.  laikosi nuomonės, kad iki 2009 m. vyksiančio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo abiejų šalių administracijos turėtų parengti išsamų planą, kuriame būtų nurodyta, kaip, siekiant suformuoti transatlantinę rinką, turėtų būti vykdomi ilgalaikiai su kiekvienu sektoriumi susiję įsipareigojimai; mano, kad šiuo tikslu būtina numatyti tęstinę programą, kuri būtų vykdoma trejų ateinančių metų laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. iki 2012 m., o galutinė data būtų 2015 m.;

6.  teigiamai vertina Transatlantinės ekonomikos tarybos iki šiol pasiektą pažangą prisiimant politinę atsakomybę už nustatomus prioritetus ir rengiamus prekybos ir investicijų kliūčių šalinimo susitarimus bei skatinant transatlantinės rinkos konkurencingumą;

7.  yra įsitikinęs, kad rezultatai, kurių pasiekta nuo Transatlantinės ekonomikos tarybos įsteigimo, rodo, jog transatlantinė rinka negali būti grindžiama vien administraciniu darbu, taigi siekiant šio tikslo būtina nenutrūkstant vadovautis tvirtomis gairėmis; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą ir toliau ryžtingai dirbti;

8.  pabrėžia, kad ypač būtina remti šį įsibėgėjantį procesą per 2008-uosius ir 2009-uosius rinkimų metus, ir užtikrinti, kad abi partnerės toliau sparčiai siektų bendrų tikslų ir kad vykdomieji abiejų šalių organai toliau laikytųsi įsipareigojimo siekti galutinio tikslo;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbų vaidmenį remiant šį procesą atlieka JAV Kongresas ir Europos Parlamentas ir kad bet kokios netarifinės kliūtys gali būti šalinamos tik teisės aktų leidėjų pastangomis;

10.  todėl ragina ES ir JAV vadovus bei Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkus atsižvelgti į šį itin svarbų teisės aktų leidėjų vaidmenį, atliekamą siekiant užtikrinti ilgalaikę proceso sėkmę, ir ragina juos į Transatlantinės ekonomikos tarybos darbą visapusiškai ir tiesiogiai įtraukti transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo atstovus; kartu pripažįsta svarbų verslo ir vartotojų interesų grupių, kurios teikia pastabas ir specialią informaciją, indėlį į Transatlantinės ekonomikos tarybos darbą; tačiau laikosi nuomonės, kad jų konsultacinio pobūdžio vaidmuo turi būti atskirtas nuo JAV Kongreso ir Europos Parlamento atliekamo teisėkūros vaidmens;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad įsteigta patarėjų grupė, kurią sudaro transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo, transatlantinio verslo dialogo ir transatlantinio vartotojų dialogo atstovai; puikiai vertina teisės aktų leidėjų ir interesų grupių indėlį į sėkmingą pirmąjį Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimą, kuris vyko 2007 m. lapkričio mėn.;

12.  pakartoja savo ketinimą stiprinti abiejų parlamentų dialogą ir ragina juos kuo anksčiau imtis iniciatyvos, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su bet kokiomis būsimomis taisyklėmis, kurias, siekdamos ankstyvuoju etapu spręsti politinės atskaitomybės problemą, parengė pasaulinės savireguliavimo institucijos;

13.  pabrėžia, kad 2008 m. pavasarį vyksiančio Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdžio prioritetas – siekti apčiuopiamos pažangos apskaitos standartų, prekybos vertybiniais popieriais, perdraudos, saugaus importo, tiekėjų atitikties deklaracijų ir paukštienos, kuriai taikomos apsaugos nuo ligų sukėlėjų procedūros, importo srityse; tačiau mano, kad šioje rezoliucijoje būtina nurodyti ir keletą kitų susijusių klausimų, kuriuos Transatlantinė ekonomikos taryba turėtų spręsti ateityje;

14.  ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie tyrimo, kuris pradėtas siekiant nustatyti 2008 m. planuojamo transatlantinės prekybos ir investicijų kliūčių panaikinimo privalumus, išvadas; ragina Komisiją užtikrinti, kad, prieš pateikiant kokias nors konkrečias išvadas ir parengiant Transatlantinei ekonomikos tarybai ateities rekomendacijas, transatlantinės rinkos sukūrimo tyrimų rezultatai būtų aptarti su susijusių Parlamento komitetų atstovais;

Finansinės paslaugos

15.  pritaria požiūriui, kuris išdėstytas 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1569/2007, nustatančiame trečiosios šalies vertybinių popierių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/71/EB ir 2004/109/EB, ir 2007 m. rugsėjo 26 d. Komisijos laiške JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai dėl leidimo priimti užsienio akcijų leidėjų parengtas finansines ataskaitas, parengtas remiantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) ir nederinant jų su JAV visuotinais pripažintais apskaitos standartais, taip pat pritaria savo rezoliucijai tuo pačiu klausimu, kurioje pabrėžiama, kad „Komisijos sprendime bet kuriuo atveju bus numatyta, kad ES emitentai visose trečiosiose šalyse turi teisę vadovautis ES priimtais TFAS“;

16.  yra įsitikinęs, kad abipusis JAV ir ES vertybinių popierių rinkų pripažinimas būtų svarbus žingsnis užtikrinant ES ir JAV geresnę prieigą prie didesnės ir įvairesnės transatlantinės rinkos bei skatinant transatlantinės rinkos veiksmingumą; tačiau pabrėžia, kad šis projektas turėtų būti vykdomas pagal dvišalį susitarimą ir kad turėtų būti sudarytas JAV ir ES pagrindų susitarimas, kuriame būtų visapusiškai atsižvelgta į ES teisės aktus dėl finansų rinkų priežiūros, taip pat, kad Komisija neturėtų leisti sudaryti dvišalius valstybių narių ir JAV susitarimus, kadangi taip nebūtų užtikrintos ES nustatytoms vienodos galimybės;

17.  pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti finansų stabilumą; todėl primena, kad svarbų vaidmenį atlieka Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ir, atsižvelgdamas į trūkumus, kurie atsiskleidė kilus sumaiščiai finansų rinkose, laikosi nuomonės, kad gyvybiškai svarbu stiprinti JAV ir ES priežiūros institucijų bendradarbiavimą;

18.  pritaria Finansų stabilumo forumo ir TVF siūlymui nustatyti bendrą sumaišties finansų rinkose diagnozę ir laukia išvadų ir politikos rekomendacijų, kuriuos turi parengti Finansų stabilumo forumo darbo grupė, nagrinėjanti rinkos ir institucinio atkūrimo klausimus; tačiau mano, kad tai tik papildomi darbai, kurie neturėtų pakeisti svarstymų ir sprendimų dėl atitinkamų ES ir JAV politinių priemonių;

19.  ragina JAV ir toliau informuoti ES apie pažangą, pasiektą JAV įgyvendinant sistemą „Basel II“; primena, kad, nustatant pasaulines taisykles tarptautiniu mastu veikiantiems finansų rinkų dalyviams ar jas keičiant, labai svarbus suderintas požiūris; todėl yra įsitikinęs, kad, norint pasaulyje išsaugoti vienodas galimybes, itin svarbu JAV įgyvendinti sistemą „Basel II“;

ES ir JAV prekyba, bendradarbiavimas reguliavimo srityje

20.  pabrėžia, kad importuotų gaminių sauga taip pat turėtų būti priskirta prie prioritetinių Transatlantinės ekonomikos tarybos svarstomų klausimų; mano, kad bendras gyventojų pasitikėjimas laisvos prekybos aplinka galės būti užtikrintas tik tuo atveju, jei bus deramai pasirūpinta jų sveikatos apsauga ir saugumu; siūlo Transatlantinei ekonomikos tarybai parengti įpareigojančią bendradarbiavimo priemonę, pagal kurią būtų numatyta keitimosi informacija, susijusia su gaminių sauga, sistema ir palengvintas keitimasis šia informacija bei būtų siekiama kurti bendrą bendradarbiavimo veiksmų programą; ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti ES ir JAV muitinės ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą siekiant be nereikalingos biurokratinės naštos užtikrinti tinkamą pasienio kontrolę, kuri galėtų užkirsti kelią į rinką pavojingiems gaminiams, ypač pavojingiems žaislams, kad šie nepasiektų vartotojų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi teisės aktų dėl gaminių, ypač žaislų, saugos ir vykdomos griežtesnės nacionalinės patikros; pabrėžia glaudaus ES ir JAV bendradarbiavimo būtinybę siekiant užtikrinti, kad Kinija ir kitos trečiosios šalys nustatytų aukštesnius savo gaminių standartus, atitinkančius ES ir JAV saugos reikalavimus, ypač kalbant apie žaislus;

21.  pažymi, kad saugi prekyba itin svarbi dar labiau integruotoje pasaulio ekonomikoje; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangų, kad užtikrintų, jog JAV nutarimą tikrinti visus be išimties į JAV įvežamus krovinius pakeistų bendradarbiavimas, pagrįstas abišaliu įgaliotųjų ūkio subjektų ir Pasaulio muitinių organizacijos priimtų saugumo standartų ((Muitinių ir verslo atstovų kovos su terorizmu partnerystė (angl. C-TPAT), sistema SAFE) pripažinimu, taip pat ragina Komisiją remti strategiją, pagal kurią pripažįstama Europos laivų savininkų ir agentų vaidmens pasaulyje svarba; ragina Komisiją įvertinti galimas verslo ir ES ekonomikos išlaidas, susijusias su JAV atliekamu visų be išimties jūra įvežamų krovinių konteinerių tikrinimu, ir galimą poveikį muitinės operacijoms;

22.  ragina Komisiją Transatlantinėje ekonomikos taryboje, kur įmanoma, susitarti dėl bendrų pasaulio standartų; tiki, kad įgyvendinus bendrus automobilių saugos standartus (JT Europos ekonominė komisijos bendrasis techninis reglamentas) labai sumažėtų automobilių pramonės, kuri yra didžiausias darbdavys ES ir JAV, išlaidos;

23.  ragina Komisiją oficialiai patvirtinti trečiųjų šalių privaloma tvarka tikrinamų produktų, ypač informacijos ir ryšių technologijų bei elektros įrangos, atitikties deklaracijų abišalio pripažinimo procedūras;

24.  toliau remia Komisiją, siekiančią bendro susitarimo dėl importuojamų produktų, kurie turėtų būti paženklinti pagal Jungtinės Karalystės ir metrinę matų sistemas, ir primygtinai tvirtina, kad būtina pripažinti matų vienetus, kurie buvo priimti taikant tarptautinius standartus, ypač, kad JAV pripažintų tik pagal metrinę matų sistemą paženklintus produktus; mano, kad tai padėtų pagerinti Europos, JAV ir trečiųjų šalių įmonių masto ekonomiją , kuri būtų itin naudinga MVĮ;

25.  remia Komisiją derantis dėl abišalio pripažinimo susitarimų siekiant sumažinti prekybos kliūtis; tiki, kad abišalio pripažinimo susitarimai bus naudingi abiem šalims ir padės sukurti labiau nuspėjamą ir bendrą reglamentavimo aplinką;

26.  ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą pasauliniu mastu suderintos cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo sistemos klausimu, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos priimtų tarptautinių kriterijų įgyvendinimą; mano, kad vienas iš svarbių sistemos tikslų yra palengvinti prekybą, ir atitinkamai reikalauja, kad pasauliniu mastu suderinta cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo sistema būtų darniai įgyvendinta tuo pačiu metu ES ir JAV;

Žemės ūkio klausimai

27.  ragina kuo greičiau rasti sprendimą, atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl draudimo iš JAV į ES importuoti viščiukus, kurie buvo apdoroti siekiant sumažinti patogenų skaičių; pripažįsta, kad reikia mokslininkų konsultacijos, kurios metu būtų atsižvelgiama į vartotojų apsaugos ir informacijos aspektus;

28.  tiki, kad Bendrijos sprendimas uždrausti importuoti hormonų turinčią jautieną visiškai pagrįstas moksliniais tyrimais, ir ragina JAV nedelsiant panaikinti savo sankcijas, susijusias su Europos prekėmis;

29.  pabrėžia, kad svarbu taikyti bendrą leidimų išdavimo procedūrą visos GMO turinčioms maisto prekėms ir pašarams, vadovaujantis atsargumo principu ir atsižvelgiant į GMO ženklinimo ir atsekamumo svarbą, kad vartotojai galėtų rinktis turėdami visą informaciją;

30.  ragina pradėti dialogą dėl atsirandančių žemės ūkio rinkų sąlygų pokyčių ir ypač akcentuoti kainų svyravimus, JAV ūkių įstatymo projektą, anticiklinius mokėjimus, didėjančią kaimo plėtros svarbą ir kompleksinio paramos susiejimo priemones;

Bendradarbiavimas įgyvendinant energetikos, pramonės ir mokslo politiką

31.  ragina sustiprinti strateginį transatlantinį bendradarbiavimą įgyvendinant energetikos, pramonės ir mokslo politiką; pabrėžia energetikos klausimo reikšmę ir kad itin svarbu remti energijos šaltinių ir tiekimo kelių įvairinimą, užtikrinti saugią energetiką ir infrastruktūrą, skatinti rinka pagrįsta energetikos saugumo politiką ir investicijas į švaresnį ir veiksmingesnį iškastinio kuro energijos šaltinių naudojimą;

32.  pabrėžia, kad būtina sustiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą reguliavimo ir mokslo srityse biokuro ir biomasės klausimais ir skatinti transporto sektoriuje bendrai naudoti alternatyvius ir tvarius degalų šaltinius; ragina Transatlantinės ekonomikos tarybą tęsti savo darbą nustatant bendrus su Brazilija biokuro standartus; tačiau pažymi, kad svarbus klausimas yra įtempta padėtis, susijusi biokuro, biomasės (energijos) gamyba ir maisto produktų gamyba, taigi ir maisto sauga;

PPO, Dohos vystymosi darbotvarkė

33.  ragina Komisiją veikti ir užtikrinti, kad Transatlantinės ekonomikos taryba (TET) būtų naudinga siekiant sėkmingai įgyvendinti Dohos vystymosi darbotvarkę; mano, kad ES ir JAV dominavimas pasaulio prekyboje (šiuo metu jų dalis sudaro 60%) yra pasaulio prekybos sistemos ir jos bendro tinklo privalumas;

34.  rekomenduoja Komisijai įvertinti, ar dvišalių prekybinių ginčų sprendimo procedūra galėtų sudominti TET; pažymi, kad nors prekybinių ginčų kyla tik dėl 2 % ES ir JAV prekybinių operacijų, kai kurie iš šių ginčų labai kenkia ir itin brangiai kainuoja;

35.  rekomenduoja, kad Komisija aptartų Transatlantinės ekonomikos taryboje, kaip būtų galima pasiekti didesnio dvišalių prekybos susitarimų ir PPO daugiašalių prekybos susitarimų rišlumo, siekiant visiems užtikrinti darnesnę ir paprastesnę tarptautinės prekybos sistemą; ragina Komisiją aptarti, kaip ES ir JAV galėtų suderinti savo veiksmus pasirašant dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis vaidinamosios ne į pelną orientuotos ekonomikos klausimais, pvz., prekybos ir aplinkos, prekybos ir socialių standartų ir teisės aktų, susijusių su prekyba ir užimtumu, klausimais;

36.  pabrėžia, kad į PPO Dohos susitarimą turi būti įtrauktas susitarimas dėl intelektinės nuosavybės, pagal kurį būtų atsižvelgiama į svarbius geografinių nuorodų ir neprekybinių interesų kriterijus;

37.  mano, kad jei Dohos vystymosi darbotvarkė nebūtų baigta įgyvendinti iki šių metų pabaigos, itin svarbus užtikrinant nuolatinį pasaulinio ekonomikos augimo skatinimo procesą taps transatlantinės rinkos modelis, pagal kurį numatomas bendradarbiavimas reguliavimo srityje palaipsniui panaikinant netarifines kliūtis;

38.  ragina Komisiją kuo skubiau sukurti išsamią koncepciją siekiant pasaulio prekybos derybose spręsti Europai svarbius klausimus, nesusijusius su prekyba, pvz., geografinių nuorodų pripažinimas ir apsauga, gyvūnų gerovė, importuotų gyvulinių ir augalinių produktų būklė, spręsti, norint užtikrinti, kad Europos gamintojai išvengtų nesąžiningos konkurencijos;

39.  ragina Komisiją prašyti, kad Transatlantinė ekonomikos taryba parengtų bendradarbiavimo intelektinės nuosavybės teisių (INT) įgyvendinimo srityje pažangos ataskaitą, įskaitant informaciją apie priemones, kurių ketinama imtis siekiant stiprinti bendradarbiavimą kovos su klastojimu ir piratavimu srityse; prašo pateikti aiškų planą, kuriame būtų nurodyta, kokios pastangos bus dedamos siekiant palengvinti tarptautinį abišalį patentų teisės pripažinimą; reikalauja, kad Transatlantinė ekonomikos taryba remtų Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, (TRIPS sutarties) rezultatus šalyse, kurios neturi gamybinių pajėgumų gaminti farmacijos gaminius;

Regionų vystymasis

40.  pabrėžia galimą teigiamą poveikį tvariam regionų vystymuisi, atsižvelgiant į tolesnę transatlantinės ekonominės integracijos pažangą, ir mano, kad ši pažanga padės siekti Lisabonos strategijos tikslų bei užtikrinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; atsižvelgdamas į tai, ragina ES institucijas užtikrinti, kad ši pažanga prisidėtų prie darnaus ir tvaraus visų ES teritorijų vystymosi ir kad būtų laikomasi Europos lygmens principo, pagal kurį visiems turi būti užtikrinta prieiga prie visuotinės svarbos paslaugų;

41.  pažymi, kad TET pradeda svarstyti klausimus, netiesiogiai susijusius su trečiosiomis šalimis; siūlo sukurti bendrus kriterijus, kuriuos taikant būtų sprendžiami ypatingi su pasirinktomis trečiosiomis šalimis susiję klausimai;

42.  atsižvelgdamas į tai tiki, kad atėjo laikas pradėti kurti bendrą saugumo strategiją abipus Atlanto vandenyno, taip pat atsižvelgiant į keičiamą NATO strategijos koncepciją;

Būsima Transatlantinės ekonomikos tarybos darbotvarkė

43.  ragina, kad į transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo artimiausių posėdžių darbotvarkę būtų įtrauktos diskusijos dėl JAV taisyklių dėl konteinerių tikrinimo, siekiant užtikrinti didesnį Europos Parlamento ir JAV Kongreso tarpusavio supratimą šiuo klausimu; taip pat pabrėžia būtinybę vykstant transatlantiniam įstatymų leidėjų dialogui apsvarstyti PPO parengtą darbotvarkę pasibaigus Dohos derybų raundui ir surengti diskusijas dėl žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir socialinių teisių išlygų dvišaliuose prekybos susitarimuose, kaip pavyzdį, inter alia, nurodant naujausią JAV dvišalį susitarimą su Peru, kuriame įtvirtintos išsamios ir įpareigojančios nuostatos dėl darbo standartų;

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.