Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0342/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0342/2013
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros sekimo programos, sekimą vykdančių tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių privatumui

1.7.2013 - (2013/2682(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Sophia in ‘t Veld, Sarah Ludford, Renate Weber, Cecilia Wikström, Nathalie Griesbeck, Leonidas Donskis, Ramon Tremosa i Balcells, Marielle de Sarnez, Andrea Zanoni, Hannu Takkula, Michael Theurer, Gianni Vattimo ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0336/2013

Procedūra : 2013/2682(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0342/2013
Pateikti tekstai :
B7-0342/2013
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B7‑0342/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros sekimo programos, sekimą vykdančių tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių privatumui

(2013/2682(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 3, 6 ir 7 straipsnius, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos 108-ąją konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir jos 2001 m. lapkričio 8 d. papildomą protokolą, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas valstybėms narėms, visų pirma į rekomendaciją Nr. R (87) 15, reglamentuojančią asmens duomenų naudojimą policijos įstaigose, ir rekomendaciją CM/Rec(2010)13 dėl asmenų apsaugos ryšium su automatizuotu asmens duomenų tvarkymu atsižvelgiant į profiliavimą,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius, ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ypač jos 8 straipsnį dėl asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugos ir į 13 straipsnį dėl teisės į efektyvią gynybą,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisės aktus dėl teisės į privatumą ir duomenų apsaugą, visų pirma Direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos, Direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių, ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus dėl reglamento ir direktyvos dėl duomenų apsaugos sistemos reformos ES,

–   atsižvelgdamas į ES ir JAV susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos, kuriuo sudaromos galimybės keistis duomenis siekiant užkirsti kelią nuskalstamai veikai ir ją tirti, Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų (CETS Nr. 185), ES ir JAV „Saugaus uosto“ susitarimą (angl. „Safe Harbour Agreement“), visų pirma jo 3 straipsnį, ir susitarimo dalyvių sąrašą, vykstančias derybas dėl ES ir JAV susitarimo dėl asmens duomenų, kuriais keičiamasi teisėsaugos tikslais, apsaugos, taip pat į šiuo metu vykdomą „Saugaus uosto“ sistemos persvarstymą,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl teisės į privatumą ir duomenų apsaugą, visų pirma į savo 2001 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl pasaulinės sistemos, skirtos privačios ir komercinės komunikacijos pasiklausymui (pasiklausymo sistema ECHELON), egzistavimo[1]; atsižvelgdamas į ES ir JAV susitarimus dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) ir Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP),

–   atsižvelgdamas į 1990 m. priimtas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kompiuterinių asmens duomenų rinkmenų tvarkymo gaires,

–   atsižvelgdamas į JAV Patriotinį įstatymą ir Užsienio žvalgybos stebėjimo aktą (angl. FISA), įskaitant 2008 m. akto, kuriuo iš dalies keičiamas Užsienio žvalgybos stebėjimo aktas (angl. FISAA), 702 skirsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

JAV programa PRISM ir Nacionalinės saugumo agentūros vykdomas ES valstybių narių ir ES sekimas

A. kadangi 2013 m. birželio 6 d. žiniasklaidoje buvo praneštą apie programą PRISM – slaptą elektroninio sekimo programą, kurią JAV Nacionalinės saugumo agentūra (NSA) taiko nuo 2007 m.; kadangi programa PRISM sukurta plėtojant nesankcionuotų pasiklausymų programą, apie ją žiniasklaidos priemonės pranešė 2005 m. ir 2007 m. ji buvo įteisinta vadovaujantis Amerikos apsaugos aktu ir aktu, kuriuo iš dalies keičiamas Užsienio žvalgybos stebėjimo aktas (angl. FISAA), kuriais remiantis leista vykdyti masinį, taip pat ir ES piliečių, el. pašto, pokalbių, vaizdinės medžiagos, nuotraukų, persiunčiamų duomenų, socialinių tinklų duomenų ir kitų duomenų sekimą[2]; kadangi JAV valdžios institucijos nurodo, kad buvo taikomos dvi programos, viena skirta telefoninės komunikacijos metaduomenims, kita – internetui ir el. pašto žinutėms, ir šių programų negalima naudoti apgalvotai sekant ES piliečius arba JAV teisėtai gyvenančius užsieniečius[3], taigi atitinkamai sekimo taikiniai buvo kiti objektai, įskaitant ES piliečius;

B.  kadangi privačios įmonės, priklausančios JAV vyriausybės jurisdikcijai, pvz., bendrovės „Microsoft“, „Yahoo“, „Google“, „Facebook“, „Pastalk“, „YouTube“, „Skype“, AOL, „Apple“ ir „Verizon“ slapta perdavė NSA personalui su elektronine komunikacija susijusius asmens duomenis; kadangi buvę kai kurių šių bendrovių darbuotojai šiuo metu dirba NSA;

C. kadangi JAV sekė ir šnipinėjo ES institucijas ir todėl, be kita ko, buvo įmontuota pasiklausymo įranga ES diplomatinėje atstovybėse JAV Vašingtone ir JT Niujorke, įsiskverbiama į kompiuterių tinklus (el. paštas ir vidaus dokumentai), NSA ekspertai pasinaudodami NATO kompleksu vykdė kibernetinius išpuolius prieš ES institucijas Briuselyje, visų pirma ES Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą [4]; kadangi Parlamento Pirmininkas paprašė pateikti su šiais dalykais susijusius paaiškinimus[5]; kadangi JAV valdžios institucijos taip sekė Prancūzijos, Italijos ir Graikijos misijas prie JT[6];

D. kadangi Komisija 2013 m. birželio 10 d. parašė JAV valdžios institucijoms pareikšdama ES susirūpinimą ir pateikė išsamius klausimus dėl programos taikymo apimties ir ją taikyti leidžiančių įstatymų[7], ir kadangi klausimas buvo aptariamas 2013 m. birželio 14 d. Dubline vykusiame ES ir JAV susitikime, kur nuspęsta sudaryti transatlantinę ekspertų grupę, kurį aptartų programos PRISM ir privatumo klausimus;

E.  kadangi transatlantinė partnerystė yra labai svarbi ES ir JAV ir kadangi šie santykiai turėtų būti pagrįsti lojaliu, patikimu ir lygiateisiu šalių bendradarbiavimu gerbiant pagrindines teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus;

F.  kadangi JAV administracija patvirtina, kad garantuojama demokratinė ir teisminė priežiūra remiantis JAV konstitucija, nes kompetentingi Kongreso organai yra informuoti apie sekimą ir FISA teismas yra atsakingas už leidimų vykdyti elektroninės komunikacijos sekimą išdavimą;

G. kadangi dviejų partijų 26 JAV senatorių grupė parašė NSA direktoriui ir pareiškė nepasitenkinimą tuo, kad JAV Patriotinio įstatymo nuostatos slapta buvo naujai išaiškintos, kad vyriausybei būtų leista rinkti daugybės piliečių privačius įrašus, ir kad administracija remiasi slaptu įstatymu siekdama rinkti didžiulius piliečių privačių duomenų kiekius užuot naudodamasi įprastais teismo įsakymais ar ypatingais atvejais išduodamais leidimais[8];

H. kadangi remiantis JAV teisine sistema neužtikrinama ne JAV piliečių, pvz., ES piliečių, apsauga; kadangi, pavyzdžiui, ketvirtajame pakeitime numatyta apsauga taikoma tik JAV piliečiams ir netaikoma ES piliečiams arba kitiems JAV pilietybės neturintiems asmenims;

ES valstybių narių bendradarbiavimas su JAV sekimo srityje

I.   kadangi, remiantis žiniasklaidoje pateikta informacija, kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Nyderlandai ir JK jau 2010 m keitėsi naudojantis programa PRISM gauta privačių bendrovių informacija;

Valstybių narių programos ir kitų valstybių narių, ES ir trečiųjų šalių sekimas

J.   kadangi įtariama, kad JK valdžios institucijos, visų pirma Vyriausybės ryšių centrinė tarnyba (angl. GCHQ) ir slaptoji žvalgybos tarnyba MI6, šnipinėjo užsienio politikus ir pareigūnus, kurie dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G20) 2009 m. aukščiausiojo lygio susitikimuose, į kuriuos atvyko ir Komisijos Pirmininkas, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai ir keli valstybių narių ministrai pirmininkai[9], stebėdamos jų kompiuterius, pasiklausydamos ir įrašinėdamos delegatų ir jų vyriausybių telefoninius pokalbius, nes taip siekė užtikrinti, kad būtų pasiektas teigiamas rezultatas JK vyriausybei ir aukščiausiojo lygio susitikimo labui, ir tai buvo daroma, be kita ko, pasitelkiant NSA darbuotojus, kurie buvo komandiruoti į JK vyriausybės ryšių centrinę tarnybą, esančią Menwith Hill vietovėje (JK);

K. kadangi įtariama, kad JK vyriausybės ryšių centrinė tarnyba taiko „Tempora“ programą, kuria naudojantis tiesiogiai perimama povandeniniais transatlantiniais kabeliais cirkuliuojanti elektroninė komunikacija; kadangi didžiuliai duomenų kiekiai perimami nevykdant atrankos, saugomi 30 dienų, apdorojami ir analizuojami ir jais dalijamasi su JAV valdžios institucijomis;

L.  kadangi Komisijos narė V. Reding parašė JK valdžios institucijoms išreikšdama susirūpinimą dėl pranešimų žiniasklaidoje apie programą „Tempora“ ir prašydama pateikti paaiškinimus apie programos taikymo sritį ir veikimą[10]; kadangi JK valdžios institucijos gynė JK vyriausybės ryšių centrinės tarnybos sekimo veiklą ir patvirtino, kad ji vykdoma vadovaujantis griežtomis ir teisėtomis gairėmis; kadangi kitos valstybės narės išreiškė susirūpinimą ir kritiką ir pasiteiravo, ar jų piliečiai sekami ir ar programai taikoma teisminė priežiūra[11];

M. kadangi pranešama, kad kitos valstybės narės naudojasi prieigos prie tarptautinės elektroninės komunikacijos galimybėmis neturėdamos įprasto orderio, o remdamosi specialių teismų sprendimais, dalijasi duomenimis (Švedija) su kitomis šalimis ir gali didinti sekimo pajėgumus (Nyderlandai, Vokietija); kadangi kitose valstybėse narėse išreikštas susirūpinimas dėl slaptųjų tarnybų įgaliojimų vykdyti pasiklausymą (Lenkija)[12];

N. kadangi Parlamento ir Europos Tarybos pranešimai dėl CŽV ypatingųjų perdavimų ir slaptųjų kalėjimų programos parodė, jog ES valstybės narės aktyviai ir pasyviai dalyvavo veikdamos kartu su JAV vykdant slaptųjų tarnybų bendradarbiavimą; kadangi daugybės šalių slaptosios tarybos ir slaptieji agentai pastaruoju metu buvo apkaltinti tuo, kad jais naudojosi valdžioje esantys asmenys, kad galėtų sekti opozicijos veikėjus ir žurnalistus[13] ar tuo, kad vykdė netinkamą veiklą[14];

ES ir JAV įstatymai, valstybėms narėms taikomi ES teisės aktai ir bendradarbiavimas su JAV

O. kadangi Europos Sąjungai ir valstybėms narėms tenka pareiga ginti savo piliečių pagrindines teises į privatumą ir duomenų apsaugą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Pagrindinių teisių chartiją, tarptautines konvencijas, konstitucijas, ES ir nacionalinę teisę ir atsižvelgiant į ES ir jos valstybių narių suverenitetą ir jurisdikciją;

P.  kadangi Europos žmogaus teisių teismas nustatė griežtą teisminę praktiką ir griežtus kriterijus, kurių reikia laikytis valstybei vykdant privačių asmenų sekimo veiklą, taigi nurodoma, kad bet koks piliečių pagrindinės teisės į privatumą suvaržymas demokratinėje visuomenėje turi būti proporcingas ir būtinas, gali būti leidžiamas tik remiantis įstatymais ir kad privaloma vykdyti su juo susijusią atitinkamą demokratinę ir teisminę priežiūrą, nes kitu atveju tokia veikla gali pakenkti demokratijai ar net ją sunaikinti dangstantis demokratijos gynimo pretekstu;

Q. kadangi pagal „Saugaus uosto“ susitarimą valstybės narės ir Komisija privalo užtikrinti asmens duomenų saugumą ir vientisumą; kadangi šio susitarimo 3 straipsnyje nurodyta, kad Komisija privalo nutraukti susitarimą ar laikinai sustabdyti jo galiojimą, jei susitarimo nuostatų nebūtų laikomasi; kadangi visos tarptautinėje spaudoje minimos bendrovės pasirašė „Saugaus uosto“ susitarimą;

R.  kadangi JAV pasirašė ir ratifikavo Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų ir 2007 m. ši konvencija įsigaliojo JAV, taigi jos principai yra JAV vidaus teisės dalis; kadangi konvencijoje nurodoma, kad taikant visas bet kokios nusikalstamos veikos „įrodymų rinkimui elektroniniu pavidalu“ (14 straipsnis) skirtas priemones turi būti užtikrinta tinkama pagrindinių teisių, visų pirma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išvardytų teisių (8 straipsnis, privatumas), apsauga, būtina užtikrinti „proporcingumo principo“ laikymąsi ir numatyti apsaugos garantijas, pavyzdžiui, teisminę ar kitokią nepriklausomą priežiūrą, nurodyti taikymą pateisinančius pagrindus ir tokių procedūrų taikymo srities bei trukmės apribojimą (15 straipsnis);

S.  kadangi ES ir JAV susitarime dėl savitarpio teisinės pagalbos, kurį ratifikavo ES ir Kongresas, nustatyta informacijos rinkimo ir keitimosi ja, pagalbos prašymo ir suteikimo renkant įrodymus vienoje šalyje ir taip padedant kitoje šalyje vykstančiam nusikalstamos veikos tyrimui ar teisminiam nagrinėjimui tvarka;

T.  kadangi Duomenų apsaugos reglamento projekte, skirtame tarpinstitucinėms konsultacijoms, pateikiama nuostata, kad asmens duomenų atskleidimas trečiųjų šalių valdžios institucijoms priklauso nuo to, ar esama teisinio pagrindo, pvz., savitarpio teisinės pagalbos susitarimo ar tarptautinio susitarimo ir nuo to, ar kompetentinga duomenų apsaugos institucija suteikė leidimą[15]; kadangi šios nuostatos nesama galutiniame Komisijos pasiūlyme;

1.  ragina pagal Darbo tvarkos taisyklių 185 straipsnį sukurti Europos Parlamento sekimo programų tyrimo komitetą;

2.  ragina pakviesti Jungtinių Valstijų prezidentą pasisakyti minėtais klausimais plenariniame posėdyje;

JAV programa PRISM ir Nacionalinės saugumo agentūros vykdomas ES valstybių narių ir ES sekimas

3.  išreiškia rimtą susirūpinimą dėl JAV valdžios institucijų bendradarbiaujant su privačiomis bendrovėmis slaptai taikytos programos PRISM, nes, jei šiuo metu turima informacija pasitvirtintų, tai, reikštų rimtą ES piliečių pagrindinių teisių į privatumą ir duomenų apsaugą pažeidimą;

4.  ragina JAV valdžios institucijas pateikti ES partneriams ES ir valstybių narių lygmeniu visą informaciją apie programą ir ES institucijų ir valstybių narių sekimą ir ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares padaryti tą patį; ragina privačias bendroves pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su JAV saugumo agentūromis;

5.  ragina JAV valdžios institucijas nutraukti įstatymų ir sekimų programų, kuriuos vykdant pažeidžiama pagrindinė ES piliečių teisė į privatumą ir duomenų apsaugą, nepaisoma ES ir jos valstybių narių suvereniteto bei jurisdikcijos ir pažeidžiama Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų, taikymą ir juos persvarstyti; ragina JAV valdžios institucijas numatyti įstatymus, kuriasi remiantis ES piliečiai galėtų turėti bent tokias pačias teises privatumo, duomenų apsaugos ir veiksmingų teisių gynimo priemonių srityje kaip JAV piliečiai;

6.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares pasinaudoti visomis jų turimomis priemonėmis vykdant diskusijas ir vedant derybas su JAV politiniu ir ekspertų lygmenimis, kad būtų galima pasiekti minėtų tikslų, bet kita, ko atsisakyti pasirašyti ES ir JAV prekybos susitarimą, kol nebus išspręsti su sekimu susiję klausimai, laikinai sustabdyti susitarimų dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) ir Terorizmo finansavimo sekimo programos taikymą;

ES valstybių narių bendradarbiavimas su JAV sekimo srityje

7.  išreiškia susirūpinimą atsižvelgdamas į informaciją dėl įtariamo slapto valstybių narių ir JAV valdžios institucijų bendradarbiavimo taikant programą PRISM ir vykdant kitą sekimo veiklą;

8.  ragina valstybes nares pateikti informaciją šiuo klausimu kitoms valstybėms narėms ir ES institucijoms ir sustabdyti bet kokį panašų bendradarbiavimą su JAV valdžios institucijomis masinio piliečių sekimo srityje, nes bet kokie tolesni veiksmai reikštų lojalaus valstybių narių, taip pat valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimo principų, taip pat piliečių pagrindinės teisės į privatumą ir duomenų apsaugą pažeidimą;

Valstybių narių programos ir kitų valstybių narių, ES ir trečiųjų šalių sekimas

9.  išreiškia didelį susirūpinimą atsižvelgdamas į atskleistą informaciją apie įtariamą JK valdžios institucijų vykdytą valstybių narių vadovų ir ES institucijų sekimą ir šnipinėjimą, visų pirma dėl su nacionaliniu saugumu nesusijusių priežasčių, pvz., per Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimus; išreiškia rimtą susirūpinimą dėl „Tempora“ programos ir JK ir ES piliečių pagrindinės teisės į privatumą pažeidimo;

10. ragina JK valdžios institucijas pateikti savo piliečiams, ES piliečiams, kitoms valstybėms narėms ir ES institucijoms informaciją apie minėtą veiklą ir programas ir nedelsiant jas nutraukti;

11. ragina valstybes nares ištirti, ar jų su sekimu susiję teisės aktai, veikla ir programos suderinami su nusistovėjusia Europos žmogaus teisių teismo praktika ir šios srities tarptautinio ir Europos lygmens standartais, kad būtų galima garantuoti deramą demokratinę ir teisminę priežiūrą ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos piliečių pagrindinės teisės ir puoselėjamos ES sutarties 2 straipsnyje išvardytos Europos vertybės;

12. ragina Komisiją ir Tarybą aptarti šioje rezoliucijoje minėtus klausimus per kitą Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį; ragina jas persvarstyti ES kovos su terorizmu politiką ir vidaus saugumo strategijas atsižvelgiant į Parlamento pranešimuose išdėstytus prašymus ir į pastaruoju metu atskleistą informaciją;

13. ragina Europolo Kovos elektroniniais nusikaltimais padalinį ištirti JAV ir kitų užsienio valstybių vykdytą ES sekimą;

14. ragina ES žvalgybos analizės centrą (INTCEN) įtraukti į atitinkamą institucinę sistemą numatant apsaugos priemones ir patikrinimą;

15. apgailestauja, kad Komisija iš Duomenų apsaugos reglamento projekto išbraukė buvusį 42 straipsnį (nepritarimo JAV Užsienio žvalgybos stebėjimo aktui išlyga), ir ragina pateikti viešą ir išsamų šio sprendimo paaiškinimą; ragina Tarybą įtraukti panašią nuostatą ir nurodo padarysiantis tą patį; ragina Tarybą paspartinti darbą, susijusį su Duomenų apsaugos direktyva;

16. pabrėžia, kad demokratinėse ir atvirose valstybėse, kurios vadovaujasi teisinės valstybės principais, piliečiai turi teisę žinoti apie rimtus jų pagrindinių teisių pažeidimus ir šias teises ginti, be kita ko, ir nuo savo vyriausybės; pabrėžia, kad būtina nustatyti procedūras, kurias taikant informatoriai padėtų atskleisti rimtus pagrindinių teisių pažeidimus, ir numatyti tokiems asmenims reikalingą apsaugą, taip ir tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia savo nuolatinę paramą tiriamajai žurnalistikai ir žiniasklaidos laisvei;

17. ragina ES institucijas persvarstyti praktiką, kai piliečiams nesuteikiama galimybė pasinaudoti Sutartyse, Pagrindinių teisių chartijoje ir Reglamente 1049/2001 numatyta teise susipažinti su dokumentais, teigiant, kad tai gali pakenkti tarptautiniams santykiams, nes taip užsienio šalims de facto suteikiama teisė vetuoti ES dokumentus, kaip nutiko JAV atveju Europolo jungtinei priežiūros institucijai parengus antrąją ES ir JAV susitarimo dėl Terorizmo finansavimo sekimo programos įgyvendinimo ataskaitą;

18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijoms ir Jungtinėms Tautoms.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika