Procedūra : 2009/2733(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B7-0104/2009

Pateikti tekstai :

RC-B7-0104/2009

Debatai :

PV 22/10/2009 - 12.2
CRE 22/10/2009 - 12.2

Balsavimas :

PV 22/10/2009 - 13.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0060

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 134kWORD 91k
21.10.2009
PE428.712v01-00}
PE428.715v01-00}
PE428.719v01-00}
PE428.723v01-00}
PE428.725v01-00}
PE428.732v01-00}
PE428.734v01-00} RC1
 
B7-0104/2009}
B7-0107/2009}
B7-0111/2009}
B7-0115/2009}
B7-0117/2009}
B7-0124/2009}
B7-0126/2009} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį

keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:

S&D (B7‑0104/2009)

ALDE (B7‑0107/2009)

PPE (B7‑0111/2009)

GUE/NGL (B7‑0115/2009)

EFD (B7‑0117/2009)

ECR (B7‑0124/2009)

Verts/ALE (B7‑0126/2009)


dėl Irano


Michael Gahler, Cristian Dan Preda, Bernd Posselt, Lena Barbara Kolarska-Bobińska, Eija-Riitta Korhola, Mario Mauro, Laima Liucija Andrikienė, Filip Kaczmarek, Thomas Mann, Licia Ronzulli, Dominique Baudis, Tunne Kelam, Eduard Kukan, Bogusław Sonik, Tadeusz Zwiefka, Martin Kastler PPE frakcijos vardu
Véronique De Keyser, Richard Howitt, Ana Gomes, Gianni Pittella S&D frakcijos vardu
Marietje Schaake, Metin Kazak, Ivo Vajgl, Renate Weber, Marielle De Sarnez, Charles Goerens ALDE frakcijos vardu
Barbara Lochbihler, Isabelle Durant, Emilie Turunen, Raül Romeva i Rueda Verts/ALE frakcijos vardu
Struan Stevenson ECR frakcijos vardu
Miguel Portas, Helmut Scholz GUE/NGL frakcijos vardu
Fiorello Provera EFD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano  

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių,

–   atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), ES užsienio reikalų ministrų, Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių ir vyriausybių vadovų, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento Pirmininko pareiškimus dėl jėgos panaudojimo demonstracijose, kurios vyko neramumų laikotarpiu po rinkimų Irane 2009 m. birželio mėn.;

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2009 m. rugsėjo 23 d. pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko 2009 m. spalio 9 d. pareiškimą, kuriame pakartojamas Parlamento įsipareigojimas siekti mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje ir konkrečiai smerkiama mirties bausmė už paauglių nusikaltimus ir Irane numatomos egzekucijos,

–   atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2009 m. spalio 14 d. pareiškimą dėl Behnoudo Shojaee egzekucijos;

–   atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2009 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą, kuriame smerkiama tai, kad Irano prezidentas Mahmoud Ahmadinejad pakartotinai neigė holokaustą ir Izraelio valstybės egzistavimo teisę;

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2009 m. spalio 19 d. pareiškimą, kuriame smerkiamas Sistano-Baluchestano provincijoje Irake savaitgalį surengtas savižudžių išpuolis, per kurį žuvo mažiausia 42 žmonės;

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/191 dėl mirties bausmės moratoriumo,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP, angl. ICCPR), į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP, angl. ICESCR), į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir į Vaiko teisių konvenciją, kurias pasirašė ir Iranas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi bendra žmogaus teisių padėtis Irane ir toliau blogėja, o ypač pablogėjo po 2009 m. birželio mėn. vykusių prezidento rinkimų;

B.  kadangi Iranas – tai šalis, kurioje po Kinijos įvykdoma daugiausia egzekucijų, o jų skaičius išaugo keturiskart po to, kai 2005 m. į valdžią atėjo prezidentas M. Ahmedinejad, ir kadangi Iranas yra vienintelė liūdnai išsiskirianti šalis pasaulyje, kuri vis dar vykdo paauglių nusikaltėlių egzekucijas; kadangi remiantis teisininkų, dirbančių žmogaus teisių srityje, pranešimais Irane mažiausiai 140 nepilnamečių pažeidėjų laukia mirties bausmės;

C. kadangi, nepaisant intensyvių nacionalinių ir tarptautinių prašymų dovanoti gyvybę, 2009 m. spalio 11 d. buvo pakartas Behnoud Shojaee, kuris buvo trečias po Delaros Darabi ir Mollos Gol Hassano mirties bausme nubaustas nepilnametis pažeidėjas ir kadangi nepilnamečiams pažeidėjams Safarui Angooti ir Abbasui Hosseini gresia pavojus būti nubaustiems mirties bausme;

D. kadangi ir toliau klesti kalinių kankinimas ir netinkamas elgesys su jais, miego trikdymas, kalinimas vienutėje, slaptas sulaikymas, taikomos žiaurios, nežmoniškos ir žeminančios bausmės, o valstybės veikėjai nebaudžiami,

E.  kadangi padažnėjo prievartinės politinių oponentų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, internetinių dienoraščių autorių, mokytojų, intelektualų, akademikų, homoseksualios orientacijos asmenų, moterų, studentų, profesinių sąjungų atstovų ir asmenų, priklausančių religinėms, etninėms ir kalbinėms mažumoms, represijos,

F.  kadangi ir toliau kalinami septyni bahajų tikėjimo vadovai, kurie sulaikyti tik dėl jų religinių įsitikinimų,

G. kadangi 2009 m. rugpjūčio 4 d. prezidentas Mahmoud Ahmadinejad buvo oficialiai patvirtintas 2-ajai kadencijai ir paskelbtas birželio 12 d. rinkimų nugalėtoju, nors jo konkurentai per rinkimus Mir-Hossein Mousavi ir Mehdi Karrubi, taip pat daugybė stebėtojų kaltino valdžios institucijas dideliu mastu klastojus rinkimų rezultatus,

H. kadangi tolesnes savaites ir mėnesius dešimtys tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves; kadangi žuvo maždaug 150 žmonių, o daugiau nei tūkstantis demonstrantų buvo suimti;

I.   kadangi, kaip pranešama, tęsiami 140 opozicijos rėmėjų, įskaitant žymius reformų šalininkus, ir aktyvistų, apkaltintų nusikaltimais pradedant nuo riaušių organizavimo, šnipinėjimo ir baigiant bandymais nuversti Irano valdančiąsias institucijas, masiniai teismo procesai;

J.   kadangi 4 asmenys nuteisti mirties bausme, o kaltinimai siejami su protestais, nors jie buvo įkalinti balandžio mėn., t. y. ilgą laiką prieš tai, kai po rinkimų prasidėjo demonstracijos,

K. kadangi remiantis žmogaus teisių organizacijų pranešimais, daugybė reporterių, fotografų, internetinių dienoraščių autorių išvažiavo iš Irano ar mėgino pabėgti, tūkstančiai neteko savo darbo, per pastarąsias savaites valdžios institucijos uždarė daugybės laikraščių redakcijas, o, kaip pranešama, 19 žurnalistų ir 5 internetinių dienoraščių autorius vis dar yra sulaikiusios Irano valdžios institucijos;

1.  išreiškia rimtas abejones dėl rinkimų rezultatų, kuriais remiantis prezidentas M. Ahmedinejad buvo patvirtintas antrajai kadencijai, nepaisant aiškių požymių, kad būta didelio masto rinkimų klastojimo, teisingumo, ir mano, kad stipriai pakenkta Irano prezidento patikimumui;

2.  gerbia visų Irano vyrų ir moterų, kurie gina savo pagrindines laisves, demokratijos principus ir išreikia norą gyventi visuomenėje be represijų ir bauginimo, drąsą; išreiškia ypatingą pagarbą Irano moterims, kurios atliko labai svarbų vaidmenį po birželio mėn. rinkimų vykusiose demonstracijose, ypač Nedai Agha Soltan, kuri tapo žiaurių represijų simboliu, ir Shadi Sadr, žmogaus teisių gynėjai, kuri buvo suimta 2009 m. liepos 15 d. už tai, kad viešai kalbėjo apie žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos kalėjimuose patiria sulaikytieji po ginčytinų prezidento rinkimų Irane;

3.  smerkia didelio masto ir perteklinį jėgos naudojimą, nesankcionuotus sulaikymus ir pranešamus kankinimus malšinant protestus, surengtus dėl ginčytinų ų prezidento rinkimų Irane; ragina Irano vyriausybę gerbti pagrindines pilietines ir politines teises, visų pirma teisę laisvai reikšti nuomonę, ir reikalauja, kad visi taikūs demonstrantai ir apskritai visi sulaikytieji (ar jie būtų studentai, akademikai, kampanijos dalyviai, žurnalistai ar žmogaus teisių gynėjai) per neseniai buvusius neramumus būtų be jokių sąlygų paleisti;

4.  ragina Irano valdžios institucijas Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui suteikti galimybę aplankyti visus be išimties įkalintuosius ir leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijos stebėti padėtį šalyje;

5.  ragina Irano valdžios institucijas teisiškai ir praktiškai pašalinti visų rūšių kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminamą elgesį ir taikomas bausmes siekiant užtikrinti tinkamą teisminių procesų vykdymą ir sustabdyti nebaudžiamumą už žmogaus teisių pažeidimus;

6.  smerkia Sistano-Baluchestano provincijoje 2009 m. spalio 17 d. surengtą savižudišką sprogdinimo išpuolį, per kurį žuvo ar buvo sužeista daugybė žmonių; yra susirūpinęs dėl to, kad šis sprogdinimo išpuolis gali būti susijęs su represijomis prieš etnines ir religines mažumas šioje provincijoje; atmeta terorizmą kaip politinių konfliktų sprendimo priemonę;

7.  pakartoja savo raginimą Irano valdžios institucijoms vykdyti vyriausybės įsipareigojimą gerbti religines mažumas ir nedelsiant paleisti bahajų vadovus Faribą Kamalabadi, Jamaloddiną Khanjani, Afifą Naeimi, Saeidą Rasaie, Mahvashą Sabetą, Behrouzą Tavakkoli ir Vahidą Tizfahmą;

8.  pakartoja raginimą Irano valdžios institucijoms visiškai panaikinti mirties bausmę ir šiuo metu paskelbti mirties nuosprendžių vykdymo moratoriumą, kaip primygtinai raginama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijose 62/149 ir 63/168;

9.  griežtai smerkia mirties bausmes ir egzekucijas Irane, ypač tas, kurios paskirtos ar įvykdytos paaugliams ir nepilnamečiams pažeidėjams, ir spalio 11 d. įvykdytą Behnoudo Shojaee egzekuciją; ragina Irano valdžios institucijas laikytis tarptautiniu mastu pripažintų teisinių nepilnamečių apsaugos priemonių, pvz., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir JT vaiko teisių konvencijos, ir visų pirma nevykdyti Safaro Angooti ir Abbaso Hosseini egzekucijų;

10. rekomenduoja, kad JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras išsiųstų specialųjį pasiuntinį stebėti politinių kalinių padėties ir siekiant užtikrinti, kad Irano valdžios institucijos laikytųsi tarptautinių procedūrinių standartų ir savo teisinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

11. apgailestauja, kad nuolat ribojama informavimo laisvė blokuojant internetinius tinklalapius, draudžiant juose informuoti apie nesankcionuotas demonstracijas ir nustatant naujus apribojimus, pagal kuriuos žurnalistai norėdami papasakoti istoriją turi gauti leidimą;

12. ragina Irano valdžios institucijas liautis persekioti tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse dirbančius žurnalistus ir visų pirma ragina nedelsiant paleisti Faribą Pajooh, jauną iranietę – kanadietę žurnalistę ir gerai žinomą internetinio dienraščio autorę, kuri buvo suimta savo namuose Teherane 2009 m. rugpjūčio 24 d.;

13. smerkia, kad žmogaus teisių gynėjui Abdolfattahui Soltani 2009 m. spalio 2 d. buvo neleista vykti iš Teherano į Niurnbergą (Vokietija), kad jis galėtų atsiimti Niurnbergo žmogaus teisių premiją;

14. ragina Komisiją įsteigti ES delegaciją Teherane, kad būtų galima skatinti ir stiprinti dialogą su valdžios institucijomis ir pilietine visuomene Irane, intensyvinti bendradarbiavimą, ypač teikiant pagalbą pabėgėliams ir kovai su neteisėta narkotikų prekyba;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

 

 

Atnaujinta: 2010 m. gegužės 20 d.Teisinis pranešimas