PRANEŠIMAS dėl geresnių mokyklų: Europos bendradarbiavimo darbotvarkė

9.3.2009 - (2008/2329(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Pál Schmitt

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl geresnių mokyklų: Europos bendradarbiavimo darbotvarkė

(2008/2329(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 150 straipsnius dėl švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį dėl teisės į švietimą,

–       atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 3 d. Komisijos komunikatą „Gebėjimų ugdymas XXI amžiuje: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“ (COM(2008)0425),

–       atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta strateginė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje sistema“ (COM(2008)0865),

–       atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Mokymasis visą gyvenimą – žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti: Tarybos ir Komisijos parengtas darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2008 m. pažangos bendros ataskaitos projektas“ (COM(2007)0703),

–       atsižvelgdamas į dešimties metų darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“[1] ir į vėlesnes bendrąsias tarpines jos įgyvendinimo pažangos ataskaitas,

–       atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje[2],

–       atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų[3],

–       atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas, ypač susijusias su investavimu į žmones ir darbo rinkų modernizavimu,

–       atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl vieno iš svarbiausių Lisabonos strategijos aspektų – švietimo ir mokymo[4],

–       atsižvelgdamas į Tarptautinės XXI amžiaus švietimo komisijos ataskaitą UNESCO,

–       atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas „Parengti jaunimą XXI amžiui: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“ projektas[5]

–       atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl mokyklų ir mokyklinio švietimo vaidmens didinant kultūros prieinamumą visuomenei[6],

–       atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Europos mokyklų plėtros galimybių[7],

–       atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo[8],

–       atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl sporto vaidmens švietime[9],

–       atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo[10],

–       atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas[11],

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto ataskaitą (A6‑0000/2009),

A.     kadangi valstybės narės yra atsakingos už mokyklinio ugdymo organizavimą, turinį ir reformą; kadangi informacijos ir gerosios patirties mainai, bendradarbiavimas sprendžiant bendras problemas yra puikios priemonės reformoms skatinti; kadangi Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį skatindama šį bendradarbiavimą,

B.     kadangi dėl ekonominių ir socialinių pokyčių Europos Sąjungoje, veiksnių, darančių įtaką bendrajai rinkai, ir su globalizuota ekonomika susijusių naujų galimybių ir poreikių visoms nacionalinėms švietimo sistemoms kyla daug bendrų problemų, dėl kurių Europos lygmens bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje tampa vis svarbesnis,

C.     kadangi dėl ES švietimo sistemų nemažų konkrečių rezultatų skirtumų gali padidėti valstybių narių ekonominio ir socialinio vystymosi skirtumai ir tai gali trukdyti siekti Lisabonos strategijos tikslų,

D.     kadangi reikia sisteminių priemonių norint sustiprinti švietimo vaidmenį vadinamajame žinių trikampyje (moksliniai tyrimai, naujovės ir švietimas), į kurį atsižvelgdama Europos Sąjunga remia ilgalaikę būsimojo vystymosi, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos strategiją ir pritaria, kad švietimo klausimas būtų įtrauktas į Lisabonos proceso būsimo derybų raundo prioritetų sąrašą,

E.     kadangi gairės yra svarbios reformų vykdymo priemonės, kadangi remiantis jomis galima įvertinti pažangą, padarytą siekiant aiškiai apibrėžtų bendrų tikslų,

F.     kadangi Taryba 2010 metams priėmė tris lyginamuosius standartus, susijusius su mokykliniu ugdymu, mokyklos nebaigiančiais asmenimis, mokėjimu skaityti ir aukštesniosios pakopos vidurinio išsilavinimo įgijimu; kadangi pažanga taikant šiuos standartus vis dar yra nepakankama,

G.     kadangi visų jaunuolių pagrindinių gebėjimų ir įgūdžių įgijimas ir mokymosi rezultatų lygio kėlimas yra esminiai dalykai siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų,

H.     kadangi jaunuolių mokymosi rezultatai daro tiesioginį poveikį jų užimtumo perspektyvoms, socialiniam veiklumui, tolesniam švietimui ar mokymuisi ir pajamų dydžiui ateityje,

I.      kadangi moterų švietimas turi ypatingos įtakos bendruomenių išsilavinimui; kadangi nebaigtas ar nepakankamas mergaičių išsilavinimas gali pakenkti ne tik joms, bet daryti žalą ir ateinančiai kartai,

J.      kadangi neteisingumas ir tendencija nebaigti mokyklos lemia dideles socialines ir ekonomines išlaidas bei kenkia socialinei sanglaudai ir kadangi dėl bet kokių atskirties formų mokyklose krenta bendras nacionalinių švietimo sistemų lygis,

K.     kadangi dėl dviejų pagrindinių tendencijų švietimo įstaigose – kultūrų įvairovės ir klasių skirtumo išryškinimo šiuo metu pastebimas nerimą keliantis smurto padidėjimas mokyklose, kurį dažnai lydi rasizmo ir ksenofobijos apraiškos mokyklų aplinkoje, ir tokią padėtį apsunkina tai, kad švietimo sistemoje trūksta tam tikrų tinkamų įsikišimo ar paramos mokiniams ir bendravimo mechanizmų,

L.     kadangi taikant integracinius švietimo modelius skatinama socialiai nuskriaustų specialiųjų poreikių mokinių grupių integracija ir didinamas mokinių iš skirtingos aplinkos solidarumas,

M.    kadangi tinkamai išplėtotas priešmokyklinis ugdymas labai prisideda integruojant socialiai nuskriaustas grupes (pvz., vaikus iš šeimų, kurių pajamos nedidelės ar kurios priklauso mažumoms), gali padėti patobulinti visus įgūdžius, mažinti išsilavinimo skirtumus ir yra labai svarbus didinant teisingumą bei mažinant anksti mokyklą metusių mokinių skaičių,

N.     kadangi mokyklos labai svarbios turint mintyje vaikų socialinį gyvenimą ir mokymąsi bei jų asmeninį vystymąsi; taip pat jos svarbios siekiant perduoti jiems žinias, įgūdžius ir vertybes, kurių reikia norint dalyvauti demokratinės visuomenės veikloje ir būti aktyviais piliečiais,

O.     kadangi kilus dabartinei visuotinei finansų ir ekonomikos krizei švietimas ir mokymas turi atlikti svarbiausią vaidmenį norint ugdyti novatoriškus ir praktinius gebėjimus ir užtikrinti laisvą žinių sklaidą, kuri būtų geriausia ekonomikos atkūrimo ir užimtumo rinkos konsolidavimo priemonė; tačiau pažymi, kad svarbiausias švietimo ir mokymo politikos uždavinys – užtikrinti, kad mokiniai įgytų pagal bendrus švietimo kriterijus nustatyto bendro lygio žinias ir būtų visapusiškai harmoningos asmenybės, o ne patenkinti rinkos poreikius ir siekti atitikties užimtumo kriterijams,

P.     kadangi mokymo programos ir mokymo bei vertinimo metodai turėtų suteikti kiekvienam mokiniui galimybę įgyti pagrindinius gebėjimus ir visapusiškai išnaudoti savo galimybes; kadangi vaikų fizinė ir psichinė gerovė bei priimtina mokymosi aplinka yra labai svarbios siekiant teigiamų mokymosi rezultatų,

Q.     kadangi visapusiškas išsilavinimas, įtraukiant tokius mokomuosius dalykus kaip vaizduojamasis menas ir muzika, gali padėti puoselėti asmens savirealizaciją, pasitikėjimą savimi ir ugdyti kūrybingumą ir novatorišką mąstymą,

R.     kadangi švietimo išlaidos turėtų būti ypač nukreipiamos į sritis, kuriose labiausiai didinami mokinių laimėjimai ir tobulėjama,

S.     kadangi mokymo kokybė yra pripažįstama kaip svarbiausias mokyklos aplinkos veiksnys, darantis poveikį mokinio rezultatams,

K.     kadangi judumas ir mainai gali skatinti tarpkultūrinius, kalbos, socialinius ir dalykinius gebėjimus, didinti ir mokytojų, ir mokinių motyvaciją be padėti gerinti mokytojo pedagoginius gebėjimus,

U.     kadangi pačios mokyklos sudaro tik dalį dalyvių, kurie dalijasi kolektyvinę atsakomybę už jaunuolių švietimą, grupės,

V.     kadangi švietimo ir mokymo sistemose reikėtų kurti vertinimo kultūrą siekiant užtikrinti veiksmingą ilgalaikę jų raidos stebėseną,

W.    kadangi Parlamentas minėtoje 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje pabrėžė, kad reikia pertvarkyti Europos mokyklų valdymo sistemą ir išspręsti problemas, kurios kyla šiuo metu dėl plėtros, ir šių problemų pasekmes;

1.      pritaria minėtam 2008 m. liepos 4 d. Komisijos komunikatui dėl gebėjimų ugdymo XXI amžiuje ir sritims, kuriose ji siūlo sutelkti būsimą bendradarbiavimą;

2.      pritaria minėtam 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatui „Atnaujinta strateginė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje sistema“ ir jame siūlomoms priemonėms;

3.      pritaria požiūriui, kad mokyklinis ugdymas turėtų būti pagrindinis kito Lisabonos strategijos ciklo prioritetas;

4.      pritaria valstybių narių susitarimui bendradarbiauti pagrindinėse mokyklinio ugdymo srityse; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti šią galimybę pasimokyti vienai iš kitos;

Kiekvieno mokinio gebėjimų gerinimas

5.      ragina valstybes nares daryti visa, kas įmanoma, suteikiant kiekvienam jaunuoliui pagrindinius gebėjimus, kurie yra svarbūs jam toliau mokantis, toliau stengtis įgyvendinti minėtą 2008 m. gruodžio 18 d. rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų ir siekti lyginamųjų standartų, dėl kurių susitarta anksčiau;

6.      susirūpinęs dabartine moksleivių raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti įgūdžių prastėjimo tendencija ir ragina valstybes nares imtis visų galimų priemonių siekiant ją pakeisti;

7.      rekomenduoja valstybėms narėms toliau apgalvoti strategijas, skirtas mažinti lyčių disbalansą įgyjant pagrindinius gebėjimus;

8.      ragina valstybes nares toliau stengtis mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių; pabrėžia būtinybę kiek įmanoma greičiau nustatyti į rizikos grupę patenkančius mokinius ir teikti jiems papildomą pagalbą bei organizuoti popamokinę mokymosi veiklą, taip pat teikti jiems pagalbą, kai pereina iš vienos mokymosi pakopos į kitą, ir taikyti individualaus mokymosi metodus tiems, kuriems to reikia;

9.      pabrėžia, kad jaunuoliams Europos Sąjungoje labai trūksta gebėjimo susikaupti; taigi ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuris padėtų nustatyti pagrindines mokinių negalėjimo susikaupti priežastis;

10.    mano, kad mokyklos turėtų pasiūlyti aukštos kokybės ugdymą visiems vaikams ir kelti ryžtingus tikslus visiems mokiniams, sykiu siūlydamos mokymo dalykų pasirinktis ir papildomą pagalbą, atsižvelgiant į individualius mokinio poreikius;

11.    taigi ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant jų švietimo politiką būtų pasiekta teisingumo ir kokybės pusiausvyra, ypatingą dėmesį skirti nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems moksleiviams ir studentams, pritaikyti mokymosi procesą prie jų individualių reikmių ir taip sudaryti lygias mokymosi galimybes;

12.    be to, ragina valstybes nares padidinti nepalankioje socialinėje padėtyje esančių grupių galimybes mokytis profesinio ir universitetinio mokymosi įstaigose laikantis aukščiausių standartų, be kita ko, parengti tinkamas stipendijų sistemas ir skelbti apie galimybes gauti stipendijas;

13.    remia integracinius švietimo modelius, pagal kuriuos mokyklų bendruomenės atspindi visuomenės įvairovę, vengiant bet kokios atskirties;

14.    taigi ragina valstybes nares toliau siekti visiškai panaikinti pradinio švietimo pakopos romų klasių (arba įstaigų) atskirtį, taip pat stebėti ir panaikinti neteisėtą romų vaikų skyrimo į neįgaliųjų klases praktiką;

15.    mano, kad svarbu, jog jaunimas, kol mokosi mokyklose, studijuoja kolegijose ir universitetuose, būtų rengiamas būti lanksčiais darbo rinkoje, atsižvelgiant į šios rinkos kintamumą, kuris reiškia, kad darbdavių reikalavimai gali sparčiai kisti;

16.    ragina modernizuoti ir pagerinti mokyklų mokymo programas taip, kad jos atspindėtų šių dienų socialinę, ekonominę, kultūrinę ir techninę tikrovę ir būtų glaudžiai susijusios su pramone, verslu ir darbo rinka;

17.    vis dėlto mano, kad vykdant švietimo sistemos reformą iš esmės turėtų būti siekiama skatinti visapusišką ir įvairialypį individo vystymąsi, ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir socialiniam teisingumui, skatinti mokymąsi visą gyvenimą siekiant asmeninio vystymosi ir profesinio tobulėjimo tikslų, aplinkos apsaugą ir asmeninę bei kolektyvinę gerovę; atsižvelgdamas į tai, mano, kad derinti įgyjamas žinias su rinkos reikalavimais, be abejonės yra švietimo sistemų prioritetas, bet ne pirmaeilis ir pagrindinis jų tikslas;

18.    mano, kad mokyklos turėtų stengtis ne tik didinti jaunuolių įsidarbinimo galimybes, bet ir suteikti visiems jaunuoliams progą visapusiškai išnaudoti savo galimybes, atsižvelgiant į asmeninius polinkius; pabrėžia, kad svarbu sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje jaunuoliai galėtų išsiugdyti pagrindinius demokratinius gebėjimus, kurių turėdami jie galėtų aktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje;

19.    todėl mano, kad visi vaikai nuo ankstyvo amžiaus turėtų gauti galimybę įgyti muzikinių, meninių, fizinio darbo, fizinių, socialinių ir pilietinių gebėjimų; todėl yra tvirtai įsitikinęs, kad muzikinis, meninis ir fizinis ugdymas turėtų tapti privalomąja mokyklos mokymo programos dalimi;

20.    įsitikinęs, kad, remiantis 2002 m. Barselonoje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, vaikai nuo ankstyvo amžiaus turėtų mokytis užsienio kalbų; pritaria naujo lyginamojo standarto pasiūlymui, kuriame numatoma, kad ne mažiau kaip 80 proc. mokinių su pagrindiniu išsilavinimu turi mokytis ne mažiau kaip dviejų užsienio kalbų; pabrėžia, kad svarbu vidurinio išsilavinimo aukštesniojoje pakopoje toliau mokyti užsienio kalbų norint užtikrinti, kad jaunuoliai įgytų aukšto lygio kalbos įgūdžių; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes mokyti kalbų įdarbinti daugiau asmenų, kuriems tos kalbos yra gimtosios;

21.    mano, kad valstybės narės turėtų imtis priemonių ir užtikrinti, kad legalių imigrantų vaikus būtų mokomi jų gimtąja kalba, ir ragina Komisiją nustatyti šios srities gerąją patirtį ir ją skleisti;

22.    pabrėžia švietimo reikšmę informacinių ir ryšių technologijų bei žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityse; mano, kad svarbu mokyti mokinius naudotis naujosiomis ryšių ir skaitmeninėmis technologijomis ir jas taikyti;

23.    pripažįsta neformaliojo mokymo įnašą teikiant jaunimui vertingus gebėjimus, kurie papildo įgytuosius mokyklose, ir ragina mokyklas labiau bendradarbiauti su neformaliojo mokymo teikėjais, pvz., su jaunimo organizacijomis;

Aukštos kokybės mokyklos ir mokytojai

24.    mano, kad kiekvienas vaikas turi teisę į aukštos kokybės ugdymą ir kad pirmas ir svarbus žingsnis siekiant užtikrinti šią teisę būtų Europos mokinių teisių chartija;

25.    ragina valstybes nares ir kompetentingas regionų valdžios institucijas investuoti į ikimokyklinį ugdymą, užtikrinti aukštos kokybės ikimokyklinių ir vaikų priežiūros institucijų su tinkamai parengtais mokytojais ir globėjais; ir užtikrinti jų prieinamumą; pritaria dalyvavimo ikimokykliniame ugdyme aktyvumo naujo lyginamojo standarto pasiūlymui;

26.    mano, kad valstybinis švietimas turėtų išlikti pirmenybine valstybės finansuojama sritimi, padedančia kurti socialinį teisingumą ir integraciją; vis dėlto džiaugiasi iniciatyvomis, kuriomis siekiama plėtoti vaisingą bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi ir ieškoti naujų papildomo finansavimo galimybių;

27.    rekomenduoja, kad finansinė parama būtų teikiama vienodai visų rūšių mokykloms, neatsižvelgiant į jų dydį ar ugdymo filosofiją; atsižvelgiant į tai, pabrėžia, kad mokyklos, kuriose ugdymas grindžiamas tikėjimu, atlieka svarbų vaidmenį teikdamos aukštos kokybės išsilavinimą ir mokydamos tvirtų moralinių vertybių;

28.    mano, kad mažiau palankioje finansinėje padėtyje esančioms valstybinėms švietimo institucijoms, ypač skurdesniuose ES regionuose, turėtų būti teikiama papildoma parama;

29.    mano, kad aukštos kokybės mokymosi aplinka, kurioje suteikiama galimybė naudotis modernia infrastruktūra, medžiaga ir technologijomis, yra būtina sąlyga siekiant aukštos kokybės mokymo mokyklose;

30.    mano, kad norint pagerinti švietimo kokybę ir pakelti švietimo rezultatų lygį reikia reiklaus ir griežto pobūdžio mokymo programų ir reguliariai vertinti mokinius, kartu ir jų atsakomybę už jų pačių daromą pažangą;

31.    pripažindamas poreikį užtikrinti visos Europos kvalifikacijų sistemų palyginamumą, ragina valstybes nares suteikti mokykloms būtiną autonomiją ieškant konkrečių problemų, su kuriomis jos susiduria vietos plotmėje, sprendimo būdų ir užtikrinti pakankamą lankstumą rengti mokymo programas, mokymo metodus ir vertinimo sistemas;

32.    mano, kad įvertinimas būtų naudinga priemonė siekiant pagerinti švietimo sistemų kokybę; vis dėlto pabrėžia, kad kiekvienos analizės ir įvertinimo sistemos tikslas turėtų būti ne tik mokinių kiekybinių laimėjimų ir rezultatų įvertinimas, nes taip rastųsi socialinė švietimo įstaigų hierarchija ir kartu vadinamosios skirtingos spartos švietimo sistemos, o pačios švietimo sistemos ir jos naudojamų metodų įvertinimas aiškiai atsižvelgiant į konkrečias socialines ir ekonomines sąlygas, kuriomis dirba kiekviena mokykla;

33.    mano, kad švietimo kokybė ir švietimo rezultatų lygis taip pat labai priklauso nuo to, ar mokytojas klasėje gerbiamas kaip autoritetas;

34.    mano, kad mokyklų personalo sudėtis turėtų kiek įmanoma atspindėti didėjančią Europos visuomenių įvairovę, kad galėtų visiems mokiniams pademonstruoti vaidmenų pavyzdžius; atsižvelgdamas į tai, ragina apsvarstyti būtinybę paskatinti daugiau vyrų rinktis mokytojo profesiją, ypač pradinių klasių mokytojo;

35.    įsitikinęs, kad būtina užtikrinti aukštos kokybės pirminį mokytojų rengimą, pagrįstą teorija ir praktika, ir nuoseklų nuolatinio profesinio tobulinimosi procesą, taip pat paramą siekiant, kad mokytojai per visą savo karjerą būtų įvaldę naujausius įgūdžius, kurių reikia žiniomis grindžiamoje visuomenėje; mano, kad mokytojų rengimo ir samdymo politika turėtų būti skirta pritraukti geriausius darbuotojus ir kad mokytojams turėtų būti siūlomas toks socialinis pripažinimas, statusas ir atlyginimas, kuris atitiktų jų užduočių svarbą;

36.    labai palaiko nuomonę, kad kiek įmanoma daugiau mokinių ir mokytojų turėtų galimybę dalyvauti judumo ir mokyklų partnerysčių projektuose; pabrėžia „Comenius“ programos reikšmę šiuo aspektu; pabrėžia, kad būtina toliau mažinti administracinę naštą mokykloms, pateikusioms paraiškas; sveikina iniciatyvą įkurti „Comenius Regio“ programą; pritaria pasiūlymui kurti naują judumo lyginamąjį standartą;

37.    rekomenduoja, kad mokytojai, įskaitant meninio lavinimo mokytojus, būtų skatinami kuo daugiau naudotis Europos ir nacionalinėmis judumo programomis ir kad judumas taptų neatskiriama jų rengimo ir karjeros dalis;

38.    pripažindamas, kad švietimo nelygybės kompensavimas vien švietimo politikos priemonėmis pasirodė esąs neveiksmingas, rekomenduoja įtraukti tėvus į mokyklos gyvenimą ir didinti informuotumą apie galimą gyvenimo sąlygų ir popamokinės veiklos poveikį įgyjant gebėjimų ir įgūdžių mokykloje;

39.    primygtinai rekomenduoja užmegzti mokyklų ir bendruomenių partnerystę siekiant kovoti su smurto mokyklose problema, kuri gali išplisti ir apimti visą visuomenę;

40.    mano, kad visos mokyklos turėtų skatinti įgyti demokratinių gebėjimų remdamos moksleivių tarybas ir leisdamos moksleiviams, bendradarbiaujant su tėvais, mokytojais ir mokyklų tarybomis, kartu prisiimti atsakomybę už mokyklas;

41.    ragina valstybes nares ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti skatinant įdiegti Europos švietimo sistemą valstybių narių atitinkamose švietimo sistemose; ragina Komisiją numatyti įtraukti Europos mokyklas į tinklo „Eurydice“ veiklą;

42.    prašo Komisijos reguliariai teikti pažangos, pasiektos laikantis minėtųjų dviejų komunikatų nuostatų, ataskaitas, kad galima būtų įvertinti ES švietimo ir mokymo sistemų rezultatus, ypatingą dėmesį kreipiant į tai, kaip mokiniai įgyja pagrindinių gebėjimų;

* *

*

43.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

• [1]           OL C 142, 2002 6 14, p. 1.
• [2]           OL L 327, 2006 11 24, p. 45.
• [3]           OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
• [4]           OL C 300, 2007 12 12, p. 1.
• [5]  OL C 319, 2008 12 13, p 20.
• [6]  OL C 98 E, 2004 4 23, p. 179.
• [7]  OL C 193 E, 2006 8 17, p 333.
• [8]  OL C 219 E, 2008 8 28, p. 300.
• [9]  OL C 282 E, 2008 11 6, p. 131.
• [10]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0422.
• [11]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0625.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešimas nariams apie bendrąsias aplinkybes

Remiantis EB sutartimi, atsakomybę už švietimo sistemos organizavimą ir švietimo bei mokymo turinį prisiima valstybės narės. Europos Sąjunga teikia pagalbą, pavyzdžiui, padėdama keistis informacija ir gerąja patirtimi.

Bėgant laikui intensyvėjo ES bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje, o ES valstybės narės ir Europos Komisija bendradarbiauja spręsdamos švietimo ir mokymo klausimus pagal darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“. Ši darbo programa buvo parengta 2002 m. Lisabonos strategijos sistemoje, o jos pagrindiniai tikslai buvo pagerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę bei veiksmingumą ir padidinti galimybes jomis pasinaudoti.

Šioje sistemoje valstybės narės ir Komisija taip pat bendradarbiavo mokyklinio ugdymo srityje. Jos sprendė bendras problemas, kaip antai pagrindiniai gebėjimai, švietimo sistemų kokybė, veiksmingumas ir teisingumas bei mokytojų rengimo kokybė. Be to, darbo programoje apibrėžiami penki lyginamieji standartai. Trys iš jų yra susiję su mokykliniu ugdymu: jie taikomi mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiui, dvidešimt dvejų metų mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą, ir prastai skaitantiems penkiolikamečiams mokiniams.

Neseniai atlikti vertinimai rodo, kad padaryta nepakankama pažanga siekiant bendrai nustatytų lyginamųjų standartų ir kad 2010 metams nustatyti su mokykla susiję lyginamieji standartai nebus pasiekti. Padaryta nepakankama pažanga sprendžiant nebaigiančių mokyklos asmenų ir vidurinio išsilavinimo rezultatų klausimus, o prastai skaitančių mokinių skaičius netgi padidėjo. Tarptautinėje perspektyvoje kitos EBPO šalys išsiskyrė geresniais rezultatais negu daugelis ES valstybių narių. Todėl 2008 m. pavasario Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares imtis konkrečių veiksmų skaitymo, mokyklos nebaigiančių asmenų ir iš migrantų šeimų kilusių mokinių rezultatų srityse.

Šiomis aplinkybėmis Komisija 2008 m. liepos mėn. pristatė komunikatą „Gebėjimų ugdymas XXI amžiuje: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“[1]. Išreikšdama nuomonę, kad mokyklinis ugdymas turėtų būti pagrindinis kito Lisabonos proceso ciklo prioritetas, Komisija siūlo darbotvarkę, skirtą stiprinti Europos bendradarbiavimą mokyklų klausimais[2].

Tiksliau, Komisija siūlo sustiprinti bendradarbiavimą trijose srityse: pagrindiniai gebėjimai, kokybiškas mokslas visiems ir mokytojai bei mokyklų personalas. Kiekvienoje iš trijų sričių Komisija nurodo pagrindines temas, į kurias turėtų būti nukreiptas būsimas bendradarbiavimas, pavyzdžiui, raštingumas ir mokėjimas skaičiuoti, personalizuotas mokymasis ir vertinimo metodai, mokyklinio ugdymo sistemų teisingumas, anksti paliekantys mokyklą asmenys ir mokytojų rengimas bei samdymas.

2008 m. lapkričio mėn. Taryba aptarė minėtą komunikatą ir pritarė šiems Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais prioritetams: užtikrinti ir pagerinti pagrindinių gebėjimų, ypač raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti, įgijimą, skatinti pagrindinį mokyklų vaidmenį, kurį jos atlieka skatindamos integracinę visuomenę ir stiprindamos socialinę sanglaudą, užtikrindamos aukštos kokybės ugdymą visiems mokiniams laikantis teisingumo principo, skatinti mokymą kaip profesiją ir gerinti mokytojų bei mokyklų vadovų pradinį rengimą ir kvalifikacijos kėlimą[3].

2008 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė kitą komunikatą, siūlantį „atnaujintą strateginę Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje sistemą“[4]. Remiantis neseniai atliktu darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ padarytos pažangos vertinimu, šiame dokumente nurodomi ilgalaikiai mokymosi visą gyvenimą strateginiai iššūkiai ir neatidėliotini prioritetai. Daug dėmesio jame skiriama mokykliniam ugdymui. Komisija siūlo pagerinti įgyvendinimą, susijusį su kalbų, mokytojų rengimo ir nebaigiančių mokyklos asmenų sritimis, ir toliau plėtoti bendradarbiavimą politikos srityje sprendžiant tokius klausimus kaip pagrindiniai gebėjimai, priešmokyklinis ugdymas, migrantai, specialiųjų poreikių mokiniai ir universalieji pagrindiniai įgūdžiai. Be to, Komisija siūlo persvarstyti ir, jei būtina, atnaujinti esamus lyginamuosius standartus bei įtraukti į sistemą naujus lyginamuosius standartus. Konkrečiau, dokumente siūloma mokyklinio ugdymo srityje taikyti lyginamąjį standartą ir prastai skaitantiems mokiniams, taip pat įtraukti matematiką ir gamtos mokslus ir kurti naujus kalbų mokymosi, judumo ir dalyvavimo priešmokykliniame ugdyme aktyvumo lyginamuosius standartus.

Pranešėjo pareiškimas

Nors Sutartyse pabrėžiama, kad kiekviena valstybė narė turi išskirtinę kompetenciją nustatyti mokymo turinį ir savo švietimo sistemos organizavimą, nuo Mastrichto sutarties priėmimo Europos Sąjunga sustiprino savo iniciatyvą šioje srityje, skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir padėdama joms bei papildydama jų veiksmus. Šią tendenciją liudija priimtos rekomendacijos dėl pagrindinių gebėjimų, Europos kvalifikacijų sąranga arba Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistema (angl. ECVET).

XXI a. mokyklos susiduria su dvejopu iššūkiu: viena vertus, jos turi laikytis nacionalinių vyriausybių nustatytų švietimo politikos gairių ir, antra vertus, iš jų tikimasi, kad jos padės pasiekti tikslus, nurodytus ES pagrindiniame strateginiame dokumente – Lisabonos strategijoje, skirtoje didinti Europos konkurencingumą.

Pranešėjas įsitikinęs, kad sprendžiant mokyklų sistemos klausimą didžiausias dėmesys turėtų būti kreipiamas į vaikus, o švietimo politika neturėtų būti laikoma tik antraeile, palyginti su ekonominiais sumetimais, ir neturėtų būti laikoma tik ekonominio augimo priemone. Švietimas – tai individualaus ir socialinio tobulėjimo priemonė, o mokyklose įgyjama pirmoji formaliojo mokymosi patirtis. Todėl ji daro didelį poveikį apskritai mokinių požiūriui į mokymąsi.

Mokyklos taip pat yra socializacijos pakopa, kurioje vaikai bendraudami užmezga ryšį su savo bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Todėl mokyklos aplinka turėtų išsiskirti geru socialiniu klimatu, plačiu pedagoginių metodų pasirinkimu, skatinančia mokymosi aplinka, atvirumu ir lankstumu, kurie padėtų prigyti nuolatinio mokymosi kultūrai.

Mokyklos turėtų ypač atkreipti dėmesį į lygias galimybes, socialinį teisingumą ir kultūrų įvairovę. Mokyklų bendruomenės turėtų atspindėti jas supančią visuomenę ir jose negali būti jokio pobūdžio diskriminacijos bei atskirties, kad vaikai išsiugdytų solidarumo ir tolerancijos jausmą kitiems socialiai nuskriaustiems mokiniams. Integracinis ugdymas taip pat gali padėti socialiai integruotis migrantams ar neįgaliems mokiniams, padidinti motyvaciją ir bendruomenės sanglaudą. Papildomą integracinio švietimo finansų ir darbuotojų poreikį turėtų kompensuoti valdžios institucijos.

Mokyklos turėtų užmegzti labai gerus santykius su kitomis viešosiomis institucijomis, pavyzdžiui, regiono ir vietos, socialinėmis ir vaikų gerovės institucijomis, taip pat su kitomis tėvų asociacijomis ir darbo pasauliu. Mokyklų pasiekiamumas ir artimumas yra pagrindiniai veiksniai integracijos ir socialinio teisingumo srityse ir veiksminga priemonė kovoje su tendencija nebaigti mokyklos.

Nacionalinės mokyklų sistemos turėtų būti pasirengusios visuose lygmenyse pasiūlyti ugdymą gimtąja kalba vietos tautinėms mažumoms, o migrantų vaikams turėtų būti atitinkamai siūlomos pamokos jų gimtąja kalba. Europos Sąjunga atlieka svarų vaidmenį rinkdama ir skleisdama gerąją patirtį šioje srityje.

Tinkamas ir teisingas finansavimas turėtų būti skiriamas visoms mokykloms, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į institucijų pedagoginių metodų įvairovę, dydį ir priklausomybę. Papildomas finansavimas ir parama turėtų būti skiriami mokykloms, esančioms nepalankių sąlygų ir atokiuose regionuose. Šios institucijos dažnai negali teikti paraiškų ES projektams remdamosi tik savo ištekliais.

Mokymo kokybė lemia mokinių rezultatus, todėl turėtų būti du kartus padidintos pastangos, kad būtų pagerinta pasirengimo mokytojo darbui praktika, kvalifikacijos kėlimas, judumo perspektyvos ir skiriama nuolatinė parama bei konsultacijos susipažįstant su naujais pedagoginiais metodais. Mokytojo profesijos patrauklumas ir socialinis statusas turėtų būti atkurtas siūlant tinkamas darbo sąlygas ir sąžiningas atlyginimo bei apdovanojimo sistemas.

Baigiant reikėtų performuluoti klausimą, kaip mokyklos galėtų geriau prisidėti sprendžiant XXI a. iššūkius: ką reikėtų padaryti mokykloms, kad jos galėtų geriau tarnauti mūsų visuomenėms ir ateities kartoms? Visos Europos bendradarbiavimas suteikia valstybėms narėms ir švietimo institucijoms unikalią galimybę keistis patirtimi ir įgyvendinti labiausiai jų poreikius ir lūkesčius atitinkančius metodus.

• [1]  COM(2008) 425. Komunikatas pagrįstas viešosiomis konsultacijomis, kurių rezultatai pateikti interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/education/school21/results_en.html
• [2]  Komisijos tekste „mokykla“ reiškia priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo institucijas, taip pat profesinio mokymo ir ikimokyklinio ugdymo institucijas.
• [3]  14855/08, 2008 m. lapkričio 30 d.
• [4]  COM(2008) 865.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	5.3.2009
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Badia i Cutchet, Katerina Batzeli, Ivo Belet, Marie-Hélène Descamps, Daniel Petru Funeriu, Milan Gaľa, Claire Gibault, Vasco Graça Moura, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Mikel Irujo Amezaga, Adrian Manole, Manolis Mavrommatis, Zdzisław Zbigniew Podkański, Pál Schmitt, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Henri Weber, Tomáš Zatloukal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Iosif Matula, Ewa Tomaszewska, Cornelis Visser
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Wolfgang Bulfon, Andres Tarand