Procedūra : 2012/2056(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0205/2012

Pateikti tekstai :

A7-0205/2012

Debatai :

PV 02/07/2012 - 24
CRE 02/07/2012 - 24

Balsavimas :

PV 03/07/2012 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0274

PRANEŠIMAS     
PDF 236kWORD 169k
2012 m. birželio 22 d.
PE 486.109v02-00 A7-0205/2012

dėl pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ – nauja pagalbos telefono 112 paslauga piliečiams

(2012/2056(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjai: Olga Sehnalová, Dieter-Lebrecht Koch

(Bendrų komitetų posėdžių procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnis)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

on eCall: a new 112 service for citizens

(2012/2056(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 8 d. Komisijos rekomendaciją dėl paramos elektroniniuose ryšių tinkluose diegiant visoje Europoje taikomą pagalbos iškvietos paslaugą siekiant perduoti automobilyje sumontuota pagalbos iškvietos įranga generuotus pagalbos skambučius naudojantis telefono numeriu 112 (pagalbos iškvieta),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos(1),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Poveikio vertinimas“, pridėtą prie Komisijos rekomendacijos dėl paramos elektroniniuose ryšių tinkluose diegiant visoje Europoje taikomą pagalbos iškvietos paslaugą siekiant perduoti automobilyje sumontuota pagalbos iškvietos įranga generuotus pagalbos skambučius naudojantis telefono numeriu 112 (pagalbos iškvieta) (SEC(2011) 1020),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (COM(2010) 0389),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“ (COM(2009) 0279),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metas diegti pagalbos iškvietos sistemą“ (COM(2009) 0434),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“ (COM(2007) 0541),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl pažangaus automobilio iniciatyvos „Geriau informuoti apie pažangesnių, saugesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių IRT“ (COM(2006) 0059),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „E. skambučio diegimo atnaujinimas – veiksmų planas (3-iasis komunikatas dėl e. saugumo)“ (COM(2006) 0723),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „eCall piliečiams (Antrasis e. saugumo komunikatas)“ (COM(2005) 0431),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Saugių ir racionalių automobilių informacijos ir ryšių technologijos“ (COM(2003) 0542),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kelių eismo saugumo veiksmų programa: iki 2010 m. perpus sumažinti kelių eismo nelaimių aukų skaičių – bendra atsakomybė“ (COM(2003) 0311),

–   atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl poveikio duomenų apsaugai ir privatumui įgyvendinant eCall iniciatyvą (29 straipsnio darbo grupė. 1609/06/EN, WP 125),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos(4),

–   atsižvelgdamas į priimtą rašytinį pareiškimą dėl poreikio įrengti prieinamą pagalbos iškvietimo telefonu 112 liniją(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl darniojo ateities transporto(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl universaliosios paslaugos ir pagalbos telefono numerio 112(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl pirmosios Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaitos(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugos veiksmų programos vidurio laikotarpio ataskaitos(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl kelių saugumo: E. signalo (angl. eCall) sistema piliečiams(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugumo veiksmų programos: iki 2010 m. perpus sumažinti kelių eismo nelaimių aukų skaičių – bendra atsakomybė(12),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Transporto ir turizmo komitetų bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. Pasaulio banko ir PSO paskelbtą Pasaulinę ataskaitą dėl kelių eismo nelaimių prevencijos,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Transporto ir turizmo komitetų pranešimą (A7-0205/2012),

A. kadangi, remiantis Pasaulio banko ir PSO prognozėmis, kelių eismo įvykių aukų skaičius išaugs visose pasaulio dalyse (ir iki 2020 m. bus nebe devintoji, o trečioji pagal dažnumą mirties priežastis), o reikėtų mažinti mirtingumą 5-14 amžiaus grupėje, nes tai didelė netektis abiem tėvams ir visuomenei;

B.  kadangi remiantis 2004 m. duomenimis, Europos Sąjungoje kelių eismo nelaimių metu kiekvienais metais žūsta daugiau nei 40 000 žmonių, o 150 000 žmonių tampa neįgalūs;

C. kadangi transporto priemonėje sumontuotos pagalbos iškvietos sistemos tikslas – užtikrinti, kad, įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, pagalbos tarnybos būtų automatiškai apie tai informuotos, siekiant sumažinti kelių eismo nelaimėse žūstančių žmonių skaičių ir palengvinti per jas patiriamų sužalojimų padarinius anksčiau atvykus kvalifikuotiems ir tinkamą įrangą turintiems pagalbos specialistams (vadinamoji auksinės valandos taisyklė);

D. kadangi skubios pagalbos iškvietos sistema automatiškai įjungiama automobilyje sumontuotais jutikliais, t. y. veikiantis įrenginys tiesiogiai perduoda balso pranešimą ir duomenis atitinkamiems bendriesiems pagalbos centrams (angl. PSAP);

E.  kadangi, remiantis oficialiais statistikos duomenimis, susijusiais su pagalbos iškvietos paslauga, įdiegus ES valstybėse narėse šią sistemą į visus automobilius per metus būtų išsaugota 2 500 gyvybių, o sužalojimų sunkumas sumažėtų 10–15 proc.;

F.  kadangi pagalbos iškvietos sistemos įdiegimas naudingas po savo šalį ar užsienyje keliaujantiems eismo dalyviams, kurie gali būti nesusipažinę su keliais ir nežinoti savo tikslios buvimo vietos nelaimingo atsitikimo atveju;

G. kadangi naudojant pagalbos iškvietos sistemą nekyla su kalba susijusių sunkumų, nes operatoriui nusiunčiami skaitmeniniai duomenys būtiniausių duomenų rinkinio (BDR, angl. Minimum Set of Data, MSD) pranešimo formatu, o tai turėtų sumažinti nesusipratimų tikimybę ir stresą bei padėti pašalinti kalbos barjerus tarp transporto priemonės keleivių ir BPC operatoriaus; tai – svarbus pranašumas Europos daugiakalbėje aplinkoje;

H. kadangi visą ES apimančios, visose transporto priemonėse ir visose šalyse veikiančios pagalbos iškvietos paslaugos diegimas yra vienas pagrindinių Sąjungos kelių eismo saugos prioritetų nuo 2002 m. ir įtrauktas į 2011–2020 m. kelių eismo saugos veiksmų programą kaip priemonė Europos kelių eismo saugai didinti ir priemonė, kuri turėtų padėti mažinti kelių eismo nelaimėse žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių;

I.   kadangi Direktyvoje 2010/40/ES į prioritetinius veiksmus įtraukiamas ir „sąveikios visos Europos e. skambučio sistemos suderintas užtikrinimas“ bei nurodoma, kad Komisija iki 2012 m. pabaigos privalo patvirtinti bendrąsias bendrųjų pagalbos centrų modernizavimo specifikacijas;

J.   kadangi valstybės narės išlieka atsakingos už bendrųjų pagalbos centrų, gaunančių pagalbos iškvietos skambučius, veiklos organizavimo būdą, nepaisant to, ar šie pagalbos centrai yra viešoji, ar privati organizacija, veikianti valstybės pavedimu;

K. kadangi susitarimo memorandumą (SM) dėl sąveikiosios europinės pagalbos iškvietos paslaugos plėtojimo Europoje iki šiol pasirašė 22 valstybės narės, 5 asocijuotos valstybės ir daugiau nei 100 organizacijų; kadangi dar dvi valstybės narės pareiškė, kad pritaria privalomam pagalbos iškvietos sistemos įdiegimui;

L.   kadangi Parlamentas ne kartą pritarė pagalbos iškvietos paslaugos diegimui, įskaitant jos privalomą diegimą, t. y. iniciatyvai, kuria piliečiams bus užtikrintas didesnis saugumo jausmas keliaujant;

M. kadangi nuo 2003 m. Komisija, įgyvendindama šios paslaugos diegimo politiką, vadovavosi savanoriško diegimo principu, tačiau iki šiol nepavyko pasiekti didelės pažangos šiuo klausimu;

N. kadangi savo 2009 m. komunikate „Metas diegti pagalbos iškvietos sistemą“ Komisija nurodė, kad jeigu iki 2009 m. pabaigos nebus pasiekta didelės pažangos diegiant pagalbos iškvietos prietaisą transporto priemonėse ir įgyvendinant būtinas investicijas į bendrųjų pagalbos centrų (angl. Public Safety Answering Point, PSAP) infrastruktūrą, ji pasiūlys tam tikras reglamentavimo priemones;

O. kadangi pagal 2010 m. Komisijos surengtų viešųjų konsultacijų dėl pagalbos iškvietos sistemos diegimo rezultatus daugiau kaip 80 proc. respondentų mano, kad pagalbos iškvietos sistema naudinga, ir norėtų, kad tokia įranga būtų sumontuota jų transporto priemonėje;

P.  kadangi motociklininkai yra ta vartotojų grupė, kuriai gali būti sunkiausia pranešti avarinėms tarnyboms tuo atveju, jei jie patektų į kelių eismo įvykį;

Q. kadangi žemės ūkio ir pramoninės transporto priemonės, ypač žemės ūkio traktoriai, dažniausiai naudojamos atokiose ir izoliuotose vietovėse, todėl jų vairuotojai dažnai negali pranešti skubios pagalbos tarnybai nelaimės atveju;

R.  kadangi šiuo metu rinkoje yra privačių pagalbos iškvietimo per transporto priemonėse sumontuotą įrangą paslaugų teikėjų ir jie sparčiai populiarėja, tačiau nė vienas iš jų neapima visos ES ir tokių paslaugų rinkos skverbtis mažesnė nei 0,4 proc. viso transporto priemonių parko, o kai kuriose transporto priemonėse įdiegtų paslaugų buvo atsisakyta dėl rinkos sutrikimų, todėl visą tų transporto priemonių naudojimo laiką jų naudotojai negalės naudotis pagalbos iškvietimo per jose sumontuotą įrangą paslauga;

S.  kadangi daugelio atliktų tyrimų ir projektų, pagrįstų moksliniais metodais, rezultatai patvirtino teigiamą skubios pagalbos sistemų poveikį saugai;

T.  kadangi technologija jau sukurta, o pramonė ir valdžios institucijos, vykdydamos bandomąjį projektą, sutarė, patobulino ir išbandė bendrus visai ES standartus;

U. kadangi 2011 m. Komisija viešai paskelbė, kad 2012 m. pirmą ketvirtį pateiks naują reglamentą, į kurį pagalbos iškvieta bus įtraukta kaip papildomas variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reglamentavimo sistemos reikalavimas;

1.  palankiai vertina 2011 m. rugsėjo 8 d. Komisijos rekomendaciją ir primygtinai ragina valstybes nares bei judriojo ryšio tinklų operatorius (JRTO) įgyvendinti joje nurodytas reikiamas priemones ir atlikti modernizavimą ne vėliau kaip iki 2014 m. pabaigos; vis dėlto apgailestauja, kad tik 18 valstybių narių laiku ėmėsi veiksmų; ragina likusias valstybes nares kuo greičiau tai padaryti;

2.  apgailestauja, kad delsiama savanoriškai diegti pagalbos iškvietos paslaugą ir iki šiol nepadaryta pažangos šiuo klausimu, taip pat dėl to, kad 3 valstybės narės nepasirašė susitarimo memorandumo dėl sąveikiosios europinės pagalbos iškvietos paslaugos plėtojimo arba neišreiškė savo pritarimo pagalbos iškvietos sistemos diegimui; todėl ragina valstybes nares, kurios dar nepasirašė susitarimo memorandumo dėl sąveikiosios europinės pagalbos iškvietos paslaugos plėtojimo Europoje tai padaryti ir ragina visas suinteresuotąsias šalis veikti kartu siekiant, kad ši paslauga būtų įdiegta;

3.  pabrėžia tai, kad esama didelių Europos skubios pagalbos numerio 112, kuriuo turi būti pagrįsta pagalbos iškvietos sistema, veikimo trūkumų; ragina valstybes nares skubiai šalinti šiuos trūkumus ir ragina Komisiją sustiprinti kontrolę šiuo klausimu;

4.  mano, kad pagalbos iškvieta turėtų būti viešoji visą ES apimanti pagalbos iškvietimo sistema, kuri būtų neatsiejama transporto priemonės dalis ir veiktų naudojant telefono numerį 112 remiantis bendrais Europos standartais, siekiant užtikrinti technologinį neutralumą, patikimą, aukštos kokybės ir prieinamą, vartotojams patogią paslaugą, kuri būtų nuosekliai ir sąveikiai teikiama visoje Europoje vairuojant visus automobilius, nepaisant transporto priemonės modelio, šalies ar faktinės jos buvimo vietos ir taip didinti pagalbos iškvietos naudą visiems vairuotojams, įskaitant įvairią negalią turinčius asmenis su specialiaisiais poreikiais;

5.  pabrėžia pagalbos iškvietos naudą ne tik dėl veiksmingesnio incidentų valdymo, dėl to, kad ji padeda mažinti dėl avarijų susidarančias spūstis ir išvengti kitų nelaimingų atsitikimų toje pačioje avarijos vietoje, bet ir dėl to, kad greičiau atvyksta pagalbą teikiančios tarnybos, todėl sumažinamas kelių eismo nelaimėse žūvančių žmonių skaičius ir palengvinami per jas patiriamų sužalojimų padariniai, šiuo būdu sustiprinamas europiečių pasitikėjimas pagalbos tarnybomis keliaujant kitose valstybėse narėse;

6.  mano, kad pagalbos iškvietos sistemos diegimą palikus rinkos jėgoms pagalbos iškvieta būtų tik naudinga tik tiems žmonėms, kurie gali įpirkti aukštos klasės transporto priemones, o įdiegiant sistemą privaloma tvarka išlaidos būtų mažesnės ir ją būtų galima įdiegti visose transporto priemonėse visoje ES;

7.  primena, kad Komisijos poveikio vertinimas rodo, jog reguliavimo priemonių priėmimas siekiant privalomo pagalbos iškvietos sistemos įdiegimo šiuo metu yra vienintelė galimybė užtikrinti visą galimą naudą;

8.  primygtinai ragina Komisiją, įgyvendinant Direktyvą 2007/46/EB, pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų užtikrinta, kad visuose naujuose patvirtinto tipo lengvuosiuose automobiliuose ir visose valstybėse narėse iki 2015 m. privalomąja tvarka būtų įdiegta viešoji pagalbos iškvietos naudojant telefono numerį 112 sistema;

9.  mano, kad pagalbos iškvietos paslauga turėtų būti teikiama nemokamai ir turėtų būti privalomai sumontuota visose naujose transporto priemonėse, kurios patenka į šio pasiūlymo taikymo sritį;

10. mano, kad viešoji pagalbos iškvietos paslauga turėtų būti paprasta, prieinama, operatyvi ir ja ES galėtų naudotis visi, neatsižvelgiant į tai, kokioje transporto priemonėje ji sumontuota ir kurioje vietoje ji yra;

11. atmeta mintį, kad su įrangos montavimu transporto priemonėse susijusius pagalbos iškvietos aspektus būtų galima įgyvendinti laipsniškai per ilgesnį laikotarpį;

12. ragina Komisiją pasiūlyti bet kokią kitą teisinę priemonę, kuri yra būtina siekiant išvengti papildomos gaišaties, dėl kurios galėtų įvykti avarijų, kuriose žūsta žmonės ir kurių būtų galima išvengti;

13. mano, kad nors ekonominės naudos analizė (ENA) – svarbus metodas priimant sudėtingus sprendimus, susijusius su investicijų ir technologijų įsisavinimu, šis metodas taip pat galėtų būti abejotinos vertės, nes svarbi analizės dalis – žmogaus gyvybės vertės nustatymas;

14. ragina Komisiją, vertinant pagalbos iškvietos sistemos diegimo ES lygmeniu poveikį, atsižvelgti ne tik į investicijas bei veiklos išlaidas, bet ir į socialinę naudą, gaunamą įdiegus pagalbos iškvietos sistemą;

15. ragina Komisiją parengti aiškias taisykles dėl suinteresuotųjų šalių, pagalbos iškvietos sistemos dalyvių, atsakomybės;

16. ragina Komisiją įvertinti galimus neteisingus pagalbos iškvietos signalus, kuriuos siunčia pagalbos iškvietos sistemos, šių neteisingų signalų poveikį kasdienei pagalbos tarnybų veiklai, būtinybę atskirti sunkius ir ne tokius sunkius nelaimingus atsitikimus ir taip pat pagalbos signalus ir kitą informaciją, kuri turi būti perduodama pagalbos tarnyboms, kad būtų užtikrinta veiksminga jų veikla; ragina Komisiją prireikus pasiūlyti konkrečius šių problemų sprendimus;

17. palankiai vertina Europos pagalbos iškvietos paslaugos įdiegimo platformos parengimą ir ragina susijusias suinteresuotąsias šalis bei valstybių narių atstovus dalyvauti veikloje, kuri užtikrintų darnų pagalbos iškvietos sistemos įdiegimą;

18. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę išplėsti pagalbos iškvietos sistemą artimiausioje ateityje, siekiant, kad ji apimtų kitas transporto priemonių rūšis, pvz., sunkiasvores krovinines transporto priemones (SKTP), autobusus, tolimojo susisiekimo autobusus ir dvirates motorines transporto priemones, ir įvertinti, ar iškvietos sistema taip pat turėtų būti išplėsta, kad apimtų žemės ūkio paskirties traktorius ir pramonines transporto priemones;

19. mano, kad šiuo metu naudojamose transporto priemonėse turėtų būti leista pagalbos iškvietos tikslais diegti antrinės rinkos prietaisus;

PSAP (bendrieji pagalbos centrai): reagavimo į pagalbos prašymą aspektai

20. pažymi, kad siekiant užtikrinti vienodą visoje Sąjungoje piliečių apsaugos lygį itin svarbu, kad visi bendrieji pagalbos centrai visose valstybėse narėse turėtų aukštus standartus atitinkančią įrangą, todėl ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus, pagal kuriuos valstybės narės privalėtų modernizuoti savo pagalbos tarnybų infrastruktūrą, ir numatyti tinkamą operatorių profesinį parengimą, kad ne vėliau kaip nuo 2015 m. jos galėtų priimti pagalbos iškvietos sistemos skambučius jų nacionalinėms sistemos labiausiai tinkančiu būdu ir, kad visi galėtų naudotis šiais skambučiais;

21. primygtinai ragina Komisiją, įgyvendinant Intelektinių transporto sistemų (ITS) direktyvą, ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje patvirtinti bendrąsias bendrųjų pagalbos centrų specifikacijas ir pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl pagalbos iškvietos sistemos įgyvendinimo;

22. teigiamai vertina judriojo ryšio tinklo operatorių (JTRO) pasiryžimą pagalbos iškvietą tvarkyti kaip bet kurį kitą skambutį numeriu 112 ir siūlo, kad jie ir valstybės narės kasmet praneštų Komisijai apie padarytą pažangą ir kilusius sunkumus, visų pirma susijusius su pagalbos iškvietos diskriminatoriaus (angl. eCall flag) naudojimu skambučiams žymėti;

23. palankiai vertina tai, kad pagalbos iškvietos atveju balso ryšys tarp transporto priemonės keleivių ir PSAP operatorių suteikia abipusio bendravimo galimybę ir taip padeda išvengti netinkamų atsakymų rizikos ir nereikalingų pagalbos tarnybų išvykimų , pvz., lengvo nelaimingo atsitikimo atveju;

24. pabrėžia, kad, siekiant išvengti pavojaus dėl painiavos arba perduotų duomenų klaidingo išaiškinimo, vis labiau auga poreikis įvesti bendrą duomenų perdavimo protokolą, skirtą persiųsti šią informaciją bendriesiems pagalbos centrams ir pagalbos tarnyboms; pabrėžia, kad skaidriu ir nediskriminaciniu būdu turėtų būti parengtos judriojo ryšio tinklų operatorių priemonės, skirtos informacijos persiuntimui bendriesiems pagalbos centrams;

25. primena, kad elektroninių duomenų kaupimas PSAP taip pat gali duoti papildomos naudos, pvz., suteikti galimybę teikti išsamius nurodymus pagalbos tarnybų nariams, tinkamai informuojant juos apie naujus pavojaus šaltinius, su kuriais jie gali susidurti dėl elektrinių automobilių ir kitų naujų variklių sistemų plėtros;

26. mano, kad reikėtų skatinti bendrųjų pagalbos centrų ir kelių vežėjų ryšius siekiant gerinti incidentų valdymą, vadovaujantis Europos pagalbos iškvietos paslaugos įdiegimo platformos (angl. European eCall Implementation Platform, EeIP) rekomendacijomis;

27. teigiamai vertina intensyvų darbą, atliktą įgyvendinant HeERO projekto (Suderintos pagalbos iškvietos Europos bandomasis projektas) dalį, susijusią su pagalbos iškvietos skambučių autentiškumo patvirtinimo tarpvalstybinio projekto įgyvendinimu; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti glaudesnį nacionalinių PSAP ir pagalbos tarnybų bendradarbiavimą tarpvalstybiniuose centruose, visų pirma Europos tarpvalstybiniuose centruose, ir skatina keistis geriausia patirtimi ir plėtoti bendrus mokymus, siekiant padidinti visos skubios pagalbos paslaugų teikimo grandinės veiksmingumą;

28. ragina Komisiją taip pat užtikrinti, kad pagalbos iškvietos sistema ir ryšiai su PSAP būtų suderinami ir su tarpusavio poveikio su infrastruktūra sistemomis bei išmaniosiomis transporto priemonių vidaus sistemomis (pvz., apie galimą eismo įvykį perspėjantys išmanieji apsauginiai barjerai, išmaniosios greičio vidaus sistemos ir kt.);

Privačiosios pagalbos iškvietimo paslaugos

29. mano, kad viešoji visą ES apimanti pagalbos iškvietos paslauga gali būti teikiama kartu su privačiosios pagalbos paslaugomis, su sąlyga, jei ir privačių, ir viešųjų paslaugų atveju bus laikomasi visų veikimo charakteristikų standartų ir jei transporto priemonėse bus sumontuota viešosios pagalbos iškvietos paslaugos įranga, kuri užtikrintų tolydų šios paslaugos teikimą visose valstybėse narėse visą transporto priemonės naudojimo laiką, nepaisant to, ar transporto priemonės pirkėjas pasirinks privačiąsias paslaugas, ar ne;

30. pabrėžia, kad pagalbos iškvietos sistema turi būti patogi vartotojui ir pabrėžia, kad vartotojams reikėtų pateikti tikrovišką apibendrintą informaciją apie sistemą ir išsamius ir patikimus duomenis apie jų pasirinktos transporto priemonėje diegiamos privačiosios pagalbos iškvietimo paslaugos prietaikos papildomas funkcijas bei veikimą ir apie tai, kokių paslaugų galima tikėtis įsigyjant tokias prietaikas, ir kokios bus su jomis susiję išlaidos;

31. reikalauja, kad vartotojui nusprendus atsisakyti užsisakytos privačiosios pagalbos iškvietimo paslaugos arba keliaujant šalyje, kurioje tokia paslauga neteikiama, automatiškai atsirastų galimybė naudotis viešąja pagalbos iškvietos naudojant telefono numerį 112 paslauga;

32. mano, kad privačių pagalbos iškvietos paslaugų teikėjai taip pat turi galimybę bet kuriuo metu pereiti prie europinės pagalbos iškvietos sistemos, bet ir toliau teikti kitas iškvietos paslaugas;

33. ragina ES įmones įsitraukti į pagalbos iškvietos sistemai reikalingų taikomųjų programų, paslaugų ir infrastruktūros plėtrą, siekiant skatinti ES lygmens naujoves;

Duomenų apsauga

34. pabrėžia, kad viešoji pagalbos iškvietos sistema jokiu būdu neturi sekti transporto priemonės; ji privalo būti neaktyvi sistema, kurią įjungia pagalbos skambutis, kaip nurodyta 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės rekomendacijose; primena, kad pagalbos iškvietos paslaugos prioritetinis tikslas – gerinti incidentų valdymą ir kad pagalbos iškvietos paslaugos tarnybos suteikiami duomenys negali būti naudojami siekiant stebėti ir nagrinėti asmens judėjimą ar nustatyti jo buvimo vietą, nebent jam nutiko avarija;

35. pabrėžia, kad reikėtų nustatyti ne tik judriojo ryšio tinklų operatoriams, bet ir visiems kitiems susijusiems subjektams, įskaitant transporto priemonių gamintojus, bendruosius pagalbos centrus ir pagalbos tarnybas, taikytinas atitinkamas asmens duomenų, susijusių su pagalbos iškvieta, tvarkymo taisykles, kuriomis, atsižvelgiant į skaidrumo principą, būtų užtikrintas privatumo ir asmens duomenų apsaugos principų, vadovaujantis Europos direktyvomis 95/46/EB ir 2002/58/EB ir nacionaliniais teisės aktais, laikymasis; pabrėžia, kad visi būsimi teisės aktai turėtų išaiškinti skirtingų pagalbos iškvietos sistemos veikloje dalyvaujančių subjektų atsakomybę, tenkančią jiems pagal Direktyvą 95/46/EB, taip pat sąlygas, susijusias su informacijos duomenų subjektams teikimu ir galimybių naudotis savo teisėmis jiems palengvinimu;

36. pabrėžia, kad teikiant privačiąsias pagalbos iškvietos paslaugas privaloma paisyti privatumo ir duomenų apsaugos principų, visų pirma numatant reikalavimą gauti informuoto asmens sutikimą ir suteikti galimybę atsisakyti tokių paslaugų, atsižvelgiant į 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės rekomendacijas; pabrėžia, kad informuoto asmens sutikimas turėtų būti pagrįstas išsamia informacija apie surinktų duomenų kiekį ir jų rinkimo paskirtį ir kad vartotojai turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu atšaukti duotą sutikimą;

37. pabrėžia, kad transporto priemonės savininkas arba nuomininkas, kaip informuotas vartotojas, turėtų nuspręsti, kam suteikti prieigą prie savo duomenų, susijusių su privačiosios pagalbos iškvietos paslaugomis, registruotomis jų transporto priemonei;

Kitos susijusios sritys

38. pabrėžia, kad naudojant pagalbos iškvietos sistemos technines sudedamąsias dalis (naudojantis palydovinio padėties nustatymo, duomenų tvarkymo ir ryšių galimybėmis) būtų galima įdiegti ir kelias kitas transporto priemonėje sumontuotos įrangos prietaikas ir teikiamas paslaugas;

39. mano, kad siekiant užtikrinti vartotojams galimybę rinktis, transporto priemonėje montuojama pagalbos iškvietos sistema turi būti prieinama nemokamai ir nediskriminuojant jokių suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, papildomų paslaugų (antrinės rinkos) įrangos ir paslaugų teikėjų, įrangos tiekėjų, remonto dirbtuvių, nepriklausomų paslaugų teikėjų ir avarinės pakelės pagalbos ir susijusių paslaugų teikėjų; ragina Komisiją užtikrinti, kad pagalbos iškvietos sistema būtų grindžiama sąveikia atviros prieigos platforma, skirta galimų būsimų transporto priemonėse naudojamų taikomųjų programų arba paslaugų kūrimui, kad būtų skatinamos naujovės ir didinamas Europos informacinių technologijų pramonės konkurencingumas pasaulio rinkose; pabrėžia, kad visos šios priesaikos ir paslaugos yra laisvai pasirenkamos;

40. mano, kad laisva vartotojų galimybė rinktis ir laisva paslaugų teikėjų prieiga turėtų būti vienas iš originalios transporto priemonėse montuojamos įrangos platformų projektavimo kriterijų ir kad lengvuosiuose automobiliuose diegiamos sąsajos turėtų būti standartizuotos siekiant sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai ir skatinti naujoves Europos telematikos rinkoje;

41. pabrėžia, kad bet kokios papildomos paslaugos, kuriomis bus galima naudotis transporto priemonėje, ypač ją vairuojant, turės atitikti aiškius saugos, saugumo ir duomenų apsaugos privatumo standartus ir kad atitiktis tokiems standartams turi būti vertinama ir kontroliuojama;

42. primena, kad Europos geostacionarinės navigacijos padengties tarnyba (EGNOS) ir GALILEO sistema gali būti reikšmingai prisidedama prie kelių eismo valdymo ir priemonių neatidėliotinais atvejais vykdymo, ir mano, kad dėl to reikia organizuoti informacinę kampaniją, siekiant skatinti labiau naudotis šios sistemos teikiamomis su pagalbos iškvietos sistema susijusiomis galimybėmis;

43. mano, kad valstybės narės turėtų turėti teisė parengti pagalbos iškvietos filtravimo sistemas, skirtas bendriesiems pagalbos centrams, nes tai padėtų skubiai nustatyti skubios pagalbos skambučius ir taip pat padėtų centrams išvengti perkrovos ir padidintų skubios pagalbos veiksmingumą; mano, kad šias pastangas turėtų remti Komisiją;

44. ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, parengti ir pradėti vykdyti nacionalines bandomąsias automatiškos pagalbos iškvietos sistemos (eCall) įdiegimo transporto priemonėse programas, siekiant nustatyti galimas problemas ir sudaryti sąlygas privalomam sistemos įgyvendinimui visose valstybėse narėse iki 2015 m.;

45. prašo, kad, siekiant išvengti nesusipratimų ir galimo netinkamo naudojimosi sistema, visose transporto priemonėse būtų montuojama standartinė pagalbos iškvietos sąsaja, t. y. vadinamasis pagalbos iškvietos mygtukas, kurį galėtų lengvai atpažinti ir neįgalieji; ragina Komisiją ir Europos standartizacijos organizacijas pasiūlyti suderintą tokio rankinio paleidimo mechanizmo standartą;

46. ragina Komisiją įvertinti galimą pagalbos iškvietos poveikį visuomenės sveikatos sistemos išlaidoms; todėl ragina valstybes nares susitarti dėl suderinto sunkių sužalojimų apibrėžimo;

47. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau teikti išsamią praktinę informaciją, parengiant tikslingą ir plačią informavimo strategiją, ir įgyvendinti koordinuojamas informuotumo didinimo kampanijas, susijusias su pagalbos iškvietos sistema ir jos nauda Europos piliečiams, siekiant pagerinti šių skubios pagalbos paslaugų supratimą ir padidinti jų paklausą bei mažinti šių paslaugų neteisingo naudojimo ar nesupratimo riziką;

48. rekomenduoja Komisijai pasirūpinti, kad būtų užtikrinta sąveika tarp pagalbos iškvietos paslaugos ir kitų panašių skubios pagalbos iškvietimo paslaugų naudojantis transporto priemonėse sumontuota įranga, kurios skatinamos kaimyniniuose regionuose, pvz., ERA-GLONASS paslaugos;

49. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL L 207, 2010 8 6, p. 1.

(2)

OL L 108, 2002 4 24, p. 51.

(3)

Priimti tekstai: P7_TA(2011)0453.

(4)

Priimti tekstai: P7_TA (2011)0408.

(5)

Priimti tekstai: P7_TA(2011)0519.

(6)

OL C 351E, 2011 12 2, p. 13.

(7)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0306.

(8)

OL C 184 E, 2012 7 8, p. 50.

(9)

OL C 286 E, 2009 11 27, p. 45.

(10)

OL C 244 E, 2007 1 18, p. 220.

(11)

OL C 296 E, 2006 12 6, p. 268.

(12)

OL C 227 E, 2006 9 21, p. 609.


AIŠKINAMOJI DALIS

Kas yra pagalbos iškvieta?

Kelyje įvykus rimtai avarijai, iš transporto priemonės, kurioje sumontuota pagalbos iškvietos įranga, bus automatiškai iškviesta pagalba. Net jeigu keleiviai negali kalbėti, pagalbos iškvietos sistema užmezga balso ryšį su artimiausiu bendruoju pagalbos centru ir nusiunčia pagalbos pranešimą, vadinamą būtiniausių duomenų rinkiniu (BDR), įskaitant svarbiausią informaciją apie avariją, kaip antai laiką, tikslią vietą, važiavimo kryptį (nustatytą remiantis tiksliais per palydovinę sistemą gautais duomenimis), ir transporto priemonės aprašymą. Pagalbos iškvietos sistemą galima aktyvinti ir rankiniu būdu.

Pagalbos iškvietos sistema neužkerta kelio nelaimingiems atsitikimams, bet didina pagalbos tarnybų veiklos veiksmingumą. Nedelsiant informuotos pagalbos tarnybos, žinodamos, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, gali greitai atvykti į nelaimės vietą ir sumažinti mirties riziką bei sužalojimų padarinių sunkumą (galioja vadinamoji auksinės valandos taisyklė).

Kaip tai veikia?

Judriojo ryšio tinklo operatorius (JTRO) pagal transporto priemonės ryšių modulio įterptą pagalbos iškvietos diskriminatorių (angl. eCall flag ) nustato, kad skambutis numeriu 112 yra pagalbos iškvieta. Judriojo ryšio tinklo operatorius pagalbos iškvietą tvarko kaip bet kurį kitą skambutį numeriu 112 ir nukreipia ją į tinkamiausią pagalbos centrą – bendrąjį pagalbos centrą (PSAP), kurį nurodo valdžios institucijos.

PSAP operatorius gaus ir balso skambutį, ir BDR. BDR pateikta informacija bus iššifruota ir parodyta PSAP operatoriaus ekrane. Automobilio vieta ir važiavimo kryptis gali būti matoma geografinės informacijos sistemoje. Tuo pat metu operatorius girdės, kas vyksta transporto priemonėje, ir, jei įmanoma, galės kalbėtis su automobilio keleiviais. Tai padės operatoriui išsiaiškinti, kokių pagalbos tarnybų reikia avarijos vietoje (greitosios pagalbos, gaisrininkų, policijos), ir greitai perduoti pranešimą apie avariją bei išsiųsti visą atitinkamą informaciją reikiamai pagalbos tarnybai.

Be to, PSAP operatorius galės nedelsdamas informuoti kelių ir (arba) eismo valdymo centrus, kad tam tikroje vietoje įvyko incidentas, todėl bus galima skubiai informuoti kitus eismo dalyvius ir taip išvengti kitų avarijų, padėti atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį ir sumažinti spūstis.

Ko reikia pagalbos iškvietos sistemai įdiegti?

 Transporto priemonių ir (arba) įrangos gamintojai turėtų transporto priemonėje sumontuoti sistemą, kuri galėtų suaktyvinti pagalbos iškvietą bei surinkti ir parengti būtiniausių duomenų rinkinį.

 Judriojo ryšio tinklų operatoriai turėtų perduoti pagalbos iškvietą (balso pranešimą ir duomenis) pagalbos centrams.

 Valstybės narės turėtų modernizuoti savo bendruosius pagalbos centrus, kad šie galėtų priimti pagalbos iškvietą (balso pranešimą ir duomenis).

Kas padaryta iki šiol?

Europinės visose transporto priemonėse ir visose šalyse teikiamos pagalbos iškvietos paslaugos diegimas buvo vienas svarbiausių 2002 m. kelių eismo saugos ekspertų darbo grupės prioritetų.

2003 m. Komisija nustatė suderintos europinės pagalbos iškvietos paslaugos diegimą vienu iš e. saugos iniciatyvos prioritetų ir pritarė pagalbos iškvietos įgyvendinimo grupės, kurios veikloje dalyvauja visų suinteresuotųjų subjektų atstovai, suformavimui, kad ši nustatytų tokiai paslaugai keliamus reikalavimus.

2004 m. ši grupė pasirašė susitarimo memorandumą (SM) dėl sąveikiosios europinės pagalbos iškvietos paslaugos plėtojimo Europoje ir pasiūlė veiksmų planą, kuriuo siekta pradėti savanorišką pagalbos iškvietos sistemos – kaip standartinės parinkties – diegimą visose transporto priemonėse Europoje ne vėliau kaip 2009 m. pabaigoje. Dokumento pasirašymas yra savanoriškas ir reiškia pasirašančiųjų šalių įsipareigojimą siekti laiku įgyvendinti pagalbos iškvietos paslaugą. SM nepasirašė tik 4 valstybės narės.

Pagalbos iškvieta taip pat buvo vienas iš 2006 m. pradėtos įgyvendinti Pažangiojo automobilio iniciatyvos ir pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano prioritetų. Vienas iš Intelektinių transporto sistemų direktyvos prioritetinėje srityje „ITS kelių saugos ir saugumo prietaikos“ nurodytų veiksmų yra sąveikios visos Europos e. skambučio sistemos suderintas užtikrinimas.

2009 m. komunikate „Metas diegti pagalbos iškvietos sistemą“ pasiūlytos kelios priemonės savanoriškam pagalbos iškvietos paslaugos diegimui visose naujose kelių transporto priemonėse Europoje remti. Komunikate nurodyta, kad jeigu iki 2009 m. pabaigos nebus pasiekta didelė pažanga diegiant pagalbos iškvietos prietaisą transporto priemonėse ir įgyvendinant būtinas investicijas į bendrųjų pagalbos centrų (PSAP) infrastruktūrą, Komisija numatys tam tikras reglamentavimo priemones.

Privalomasis pagalbos iškvietos paslaugos diegimas

Atsižvelgdama į šį komunikatą, 2011 m. Komisija nusprendė priimti teisės aktą, kuriame būtų numatytas privalomasis pagalbos iškvietos sistemos diegimas. Šis požiūris susijęs su 3 reglamentavimo priemonėmis, t. y.:

1. Praėjusių metų rugsėjo mėn. priimta Komisijos rekomendacija, kurioje valstybių narių prašoma apibrėžti savo pagalbos iškvietimo centrų, kurie galėtų priimti pagalbos iškvietą, infrastruktūrą, o judriojo ryšio operatorių prašoma savo tinkluose iki 2014 m. pabaigos įdiegti pagalbos iškvietos diskriminatorių, kad pagalbos iškvieta būtų tvarkoma taip pat kaip bet kuris kitas skambutis numeriu 112 (nemokamai ir jai teikiant pirmenybę tinkluose).

Priėmus rekomendaciją, turėtų būti patvirtinti:

2. deleguotieji aktai, kuriuos numatoma priimti iki 2012 m. pabaigos pagal ITS direktyvą ir kuriuose bus nustatytos bendrųjų pagalbos centrų infrastruktūros modernizavimo specifikacijos;

3. pasiūlymas dėl reglamento, kurį numatoma pateikti įgyvendinant transporto priemonių tipo patvirtinimo teisės aktus, dėl privalomojo transporto priemonėje montuojamos pagalbos iškvietos sistemos dalies diegimo naujose patvirtinto tipo transporto priemonėse Europoje.

Pranešėjų nuomonės

Pagalbos iškvieta – visiems europiečiams naudinga viešoji paslauga

Pranešėjų nuomone, privalomasis viešosios pagalbos iškvietos paslaugos diegimas neturėtų būti grindžiamas esama teigiama nepriklausomos pagalbos iškvietos paslaugos teikimo vadovaujantis verslo principais patirtimi ar priklausyti nuo jos – reikėtų atsižvelgti ir į šios sistemos naudą visuomenei apskritai.

Pagalbos iškvieta turėtų būti viešoji pagalbos iškvietimo paslauga, teikiama nemokamai ir bet kuriam vairuotojui Europoje, nepaisant jo automobilio markės.

Privačiosios pagalbos iškvietimo paslaugos (trečiųjų šalių teikiamos paslaugos)

Privačiąsias pagalbos iškvietimo per transporto priemonėje sumontuotą įrangą paslaugas Europoje pradėta teikti praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje. Firmines pagalbos iškvietimo paslaugas šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje teikia įvairūs automobilių gamintojai ir paslaugų teikėjai (pvz., „Volvo“, „PSA“, „Fiat“, BMW). Jos paprastai siūlomos kartu su kitomis paslaugomis, kaip antai techninė pagalba kelyje, judriojo ryšio telefonija automobilyje, dinaminė navigacija ir kt.

Pagalbos skambučius priima privatūs skambučių centrai, kurie įvykus nelaimingam atsitikimui perduoda skambučius ir avarijos duomenis PSAP. Kiekvienas gamintojas turi susitarti su kiekvienos šalies, kurioje jis nori teikti paslaugą, PSAP kontroliuojančiomis valdžios institucijomis kiekvienu konkrečiu atveju.

Nors šių paslaugų, kurias pradėta teikti daugiau kaip prieš 10 metų, naudingumas pasitvirtino, Europoje jų rinkos skverbtis tebėra labai nedidelė (mažiau nei 0,4 proc. viso transporto priemonių parko). Todėl paprastai ši paslauga diegiama tik aukščiausios klasės automobiliuose ir ji teikiama tik tose šalyse, kuriose tai akivaizdžiai komerciškai naudinga.

Trečiųjų šalių teikiamos paslaugos neapima visų Europos šalių, todėl, kai transporto priemonėmis keliaujama į šalis, kuriose privačioji suinteresuotoji šalis tos paslaugos neteikia, paslaugos teikimas nutrūksta. Be to, seniau kai kuriose transporto priemonėse įdiegtų paslaugų buvo atsisakyta dėl rinkos sutrikimų, todėl visą tų transporto priemonių naudojimo laiką jų naudotojai negalės naudotis pagalbos iškvietimo per jose sumontuotą įrangą paslauga.

Pranešėjų nuomone, visą ES apimanti viešoji pagalbos iškvietos naudojant telefono numerį 112 paslauga ir privačiosios pagalbos iškvietimo paslaugas gali būti teikiamos kartu, jeigu bus priimtos būtinosios priemonės paslaugos teikimo vartotojui tęstinumui užtikrinti.

Viešosios ir privačiosios pridėtinės vertės paslaugos

Įdiegus viešąją visą Europą apimančią pagalbos iškvietos paslaugą, ateities transporto priemonėse bus bazinė transporto priemonėje montuojama telematikos platforma, susiesianti technines sudedamąsias dalis (belaidžio ryšių prietaisus su tikslios padėties nustatymo technologijomis bei lengvojo automobilio kontrolės ir jutiklių sistemomis), kurias naudojant transporto priemonėse bus galima įdiegti kelias prietaikas.

Transporto priemonių naudotojai, automobilių gamintojai ir telekomunikacijų pramonės atstovai galėtų pasinaudoti tuo, kad teikiamos šios naujos paslaugos, t. y. pagalbos iškvietos telematikos platforma ir su ja susijusia galimybe rinkti ir transporto priemonėms perduoti papildomus duomenis.

Todėl transporto priemonėje sumontuotą sistemą, kuri pradžioje buvo skirta viešajai europinei pagalbos iškvietos paslaugai teikti, būtų galima papildyti mokamomis arba nemokamomis pridėtinės vertės paslaugomis ir (arba) prietaikomis.

Pranešėjų nuomone, sujungus visas šias galimas prietaikas į nuoseklią atviros sistemos struktūrą būtų sukurta veiksmingesnė ir patogesnė sistema, sumažėtų išlaidos ir atsivertų daugiau galimybių ją plėsti, įtraukiant būsimas naujas arba modernizuotas prietaikas. Transporto priemonėje įdiegtos atvirosios platformos sąvokos apibrėžtis pateikiama ITS veiksmų plane.

Transporto priemonėse diegiant atvirąsias sistemas, suteiksiančias vartotojams galimybę rinktis ir naudotis ne tik transporto priemonės gamintojo nustatytų paslaugų teikėjų paslaugomis, aktyvės visa Europos telematikos rinka ir bus skatinama produktų įvairovė bei naujovių diegimas prieinamomis kainomis.

Todėl laisva vartotojų galimybė rinktis ir laisva paslaugų teikėjų prieiga turėtų būti vienas iš originalios transporto priemonėse montuojamos įrangos platformų projektavimo kriterijų. Galimybę naudotis lengvojo automobilio infrastruktūra galima užtikrinti diegiant atitinkamas standartizuotas sąsajas.

Be to, diegti papildomas paslaugas reikėtų leisti tik jeigu jos nekenkia vairavimo saugai ir saugumui bei atitinka suderintus standartus.

Duomenų apsauga

Bet kokia papildoma naudojant pagalbos iškvietos telematikos platformą transporto priemonėje diegiama taikomoji programa turėtų išsamiai atitikti atitinkamus susijusius duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktus. Visų pirma:

1. Tikslai, kuriais duomenys gali būti naudojami, aiškiai išvardijami kiekvienu atveju atskiroje sutartyje. Sutartyse taip pat turėtų būti aiškiai nustatyta, kad paslaugos teikėjas - trečioji šalis - yra susijusių duomenų valdytojas ir kad jam taikomi visi su duomenų apsauga ir privatumu susiję įsipareigojimai, kurie taikomi duomenų valdytojams pagal Duomenų apsaugos direktyvą ir nacionalinės teisės aktus.

2. Galima perduoti tik tuos duomenis, kurie konkrečiu atveju būtini ir svarbūs, t. y. būtina užtikrinti, kad kiekvienas paslaugų teikėjas - trečioji šalis - gautų tik tuos duomenis, kurių reikia atitinkamos sutarties tikslams įgyvendinti.

Mobiliųjų prietaisų naudojimas pagalbos iškvietos tikslais

Nors kai kurias pagalbos iškvietos sistemos funkcijas gali atlikti mobilieji prietaisai (pvz., mobilieji telefonai), pranešėjai labai kritiškai vertina jų privalomąjį diegimą naujose patvirtinto tipo transporto priemonėse, nes šiuos mobiliuosius prietaisus galima išimti iš transporto priemonės arba tiesiog pamiršti įjungti.

Pagalbos iškvietos nauda

Pagrindinė pagalbos iškvietos nauda – mažesnis avarijų keliuose aukų skaičius ir ne tokie sunkūs per jas patirtų sužeidimų padariniai dėl į nelaimės vietą greičiau atvykstančių pagalbos tarnybų.

Trumpesnė gelbėjimo operacijos trukmė – greičiau atvykus pagalbos komandoms, policijai ir automobilių nutempimo paslaugas teikiančioms tarnyboms - suteikia galimybę sparčiau sutvarkyti nelaimės vietą, todėl pagalbos iškvieta padės sutrumpinti spūsties laiką ir didinti Europos kelių transporto sistemos veiksmingumą, taip pat sumažinti išorines išlaidas.

Valdžios institucijoms pagalbos iškvietos teikiama nauda daugiausia susijusi su a) ne tokiais sunkiais avarijos medicininiais padariniais, b) mažesne kito nelaimingo atsitikimo nelaimės vietoje rizika ir c) mažesniu nelaimingo atsitikimo poveikiu eismui.

Privalomasis viešosios visą ES apimančios pagalbos iškvietos sistemos diegimas visose naujose patvirtinto tipo transporto priemonėse automobilių pramonei atvers naujas galimybes naudojant pagalbos iškvietos telematikos platformą diegti kitas pridėtinės vertės paslaugas.

Šiuo tikslu atliktose keliose ekonominėse pagalbos iškvietos sistemos įdiegimo Europoje poveikio analizėse viešoji pagalbos iškvietos paslauga pristatoma kaip veiksnys, suteiksiantis galimybę pradėti teikti daugelį kitų komercinių paslaugų, kurios jau parengtos rinkai, tačiau negali būti sėkmingai teikiamos, kol neįdiegta svarbiausioji taikomoji programa. Todėl pagalbos iškvietos sistema galėtų skatinti plėtoti kitas viešąsias ar privačiąsias telematikos paslaugas, kurios teiktų dar daugiau su sauga ir ekonomika susijusios naudos.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.6.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

58

4

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Georges Bach, Adam Bielan, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Cristian Silviu Buşoi, Antonio Cancian, Jorgo Chatzimarkakis, Birgit Collin-Langen, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia de Campos, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Cornelis de Jong, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Christian Engström, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Vicente Miguel Garcés Ramón, Louis Grech, Mathieu Grosch, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Jim Higgins, Juozas Imbrasas, Iliana Ivanova, Sandra Kalniete, Dieter-Lebrecht Koch, Ádám Kósa, Werner Kuhn, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Hans-Peter Mayer, Gesine Meissner, Hubert Pirker, Dominique Riquet, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Petri Sarvamaa, Vilja Savisaar-Toomast, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Laurence J.A.J. Stassen, Keith Taylor, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Peter van Dalen, Bernadette Vergnaud, Dominique Vlasto, Artur Zasada, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Raffaele Baldassarre, Phil Bennion, Jürgen Creutzmann, Spyros Danellis, Ashley Fox, Zita Gurmai, Anna Hedh, María Irigoyen Pérez, Gilles Pargneaux, Alfreds Rubiks, Marc Tarabella, Salvatore Tatarella, Kyriacos Triantaphyllides, Kerstin Westphal

Atnaujinta: 2012 m. birželio 27 d.Teisinis pranešimas