PRANEŠIMAS dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje
27.7.2010 - (2009/2205(INI))
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Sirpa Pietikäinen
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Sprendžiant ES visuomenės senėjimo daromo poveikio klausimą (2009 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą)“ (COM(2009)0180),
– atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 11 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos demografijos ateitis. Faktai ir skaičiai“ (SEC(2007)0638),
– atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Skatinti kartų solidarumą“ (COM(2007)0244),
– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ (COM(2006)0571),
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygybės gairės. 2006–2010“ (COM(2006)0092),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 23 ir 25 straipsnius dėl lyčių lygybės ir vyresnio amžiaus asmenų teisių, taip pat į chartijos 34, 35 ir 36 straipsnius, kuriuose konkrečiai apibrėžiama teisė į socialinę paramą ir pagalbą apsirūpinant būstu, į aukšto lygio žmogaus sveikatos apsaugą ir į galimybę naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, kuriame pabrėžiamos valstybėms narėms bendros vertybės, pvz., pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir vyrų bei moterų lygybė,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnį, kuriame pabrėžiama būtinybė kovoti su diskriminacija lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos pagrindais,
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą[1],
– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 1980 m. parengtą rekomendaciją R 162 dėl vyresnio amžiaus darbuotojų,
– atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją[2] dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu perkėlimo ir taikymo[3],
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Europos demografijos ateities[4],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7‑0000/2010),
A. kadangi pernelyg dažnai į senstančią visuomenę žvelgiama iš neigiamos pusės, t. y. šioje srityje kyla problemų dėl darbo jėgos amžiaus struktūros ir tvarios socialinės apsaugos bei sveikatos priežiūros; vis dėlto kadangi vyresnio amžiaus žmonės taip pat yra ekonomikos šaltinis, nes jie būna sukaupę daug patirties ir užtikrina pagrindinę paramą visuomenei ir šeimai: jie prižiūri išlaikomus asmenis ir, turėdami daug profesinės patirties, pataria darbo klausimais bei padeda rūpintis kaimo bendruomenėmis,
B. kadangi 2006–2010 m. lyčių lygybės gairėse nurodytos spragos, trukdančios užtikrinti visapusišką lyčių lygybę, ir tam tikrais atvejais jų dėka buvo skatinamas lyčių lygybės darbotvarkės įgyvendinimas, tačiau apskritai pažanga nedidelė,
C. kadangi dabartinės ekonominės ir socialinės krizės pasekmės itin stipriai paveikė moteris, ypač vyresnio amžiaus moteris ir joms teikiamas paslaugas, taigi padidėjo nelygybė ir diskriminacija ne tik lyties, bet ir amžiaus bei sveikatos būklės pagrindais,
D. kadangi vyresnio amžiaus žmonėms labiau nei visiems kitiems gyventojams gresia skurdas: 2008 m. 27-iose ES valstybėse narėse skurdą kentė apie 19 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių žmonių, nors 2005 m. šis skaičius siekė 19 proc., o 2000 m. – 17 proc., ir kadangi skurdas itin gresia vyresnėms negu 65 metų amžiaus moterims (jų skurdo rizikos rodiklis siekia 22 proc. ir yra 5 balais didesnis nei vyrų),
E. kadangi numatoma, kad 27-ių ES valstybių narių gyventojai sens: 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius išaugs nuo 17,1 proc. 2008 m. iki 30 proc. 2060 m., o 80 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį išaugs nuo 4,4 proc. iki 12,1 proc.,
F. kadangi prognozuojama, kad dirbančių gyventojų skaičius santykinai mažės, taigi vis svarbiau užtikrinti šiuo metu darbo rinkoje nedalyvaujančių grupių aktyvumą,
G. kadangi lytis yra svarbus senėjimo veiksnys, nes moterų gyvenimo trukmė maždaug šešeriais metais ilgesnė negu vyrų: remiantis 2007 m. 27-iose ES valstybėse narėse surinkta statistika, vyrai miršta sulaukę 76 metų, o moterys – 82 metų amžiaus, ir kadangi Eurostatas pateikia priešingus duomenis, kuriais remiantis vyrų ir moterų sveiko gyvenimo trukmės atotrūkis gerokai mažesnis, t. y. vyrų sveiko gyvenimo trukmė siekia 61,6 metų, o moterų – 62,3 metų,
H. kadangi didesnis pavojus skursti ir gauti mažas pensijas tradiciškai gresia moterims, ypač vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, kurios dažnai gauna vos didesnes už minimalų pragyvenimo lygį pensijas, ir tai lemia įvairios priežastys, pvz., didelis vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis, kuris tiesiogiai veikia pensijos dydį, dėl įsipareigojimų šeimai priimtas sprendimas padaryti pertrauką darbe ar nustoti dirbus arba tai, kad jos dirbo vyro bendrovėje, dažniausiai susijusioje su verslo ir žemės ūkio sektoriais, negaudamos atlyginimo ir nemokėdamos socialinio draudimo įmokų, ir kadangi ekonominio nuosmukio metu šioms moterims gresia netgi didesnis pavojus nuskursti,
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriame gilinamasi į gyventojų senėjimo daromą poveikį, tačiau apgailestauja, kad aptariamos apibrėžtys, statistika ir situacijos nepakankamai grindžiamos žiniomis apie vyresnio amžiaus asmenims aktualią lyčių nelygybę, kurią dažniausiai lemia visą gyvenimą dėl lyčių nelygybės patirtos kliūtys;
2. teigiamai vertina tai, kad Komisija ypatingą dėmesį skiria strategijai, kuriai pritarta per 2001 m. Stokholme vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą[5] ir kuri pasitarnaus kaip ilgalaikės gairės sprendžiant dėl visuomenės senėjimo kylančias problemas ir išnaudojant šio reiškinio galimybes; taip pat pritaria Komisijos siūlymui vadovautis visapusišku ir daugiadiscipliniu požiūriu į senėjimą ir kurti galimybes, ypač kai jos susijusios su prekių ir paslaugų, kurios atitiktų vyresnio amžiaus asmenų ir neformalių prižiūrėtojų, besirūpinančių priežiūros reikalaujančiais asmenimis, reikmes; ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį vyresnio amžiaus asmenų vartotojų teisių apsaugai, nes jie pernelyg dažnai klaidinami arba jais dažnai naudojamasi;
3. ragina institucijas skatinti teigiamesnį požiūrį į senėjimą ir išsamiau informuoti ES piliečius apie senėjimo problemas ir jo tikrąjį poveikį; ragina Komisiją kovoti su požiūriu, kad vyresnio amžiaus asmenys yra našta, pvz., inicijuoti tyrimą apie vadinamosios žilosios ekonomikos (angl. silver economy), kurioje aktyviai dalyvauja vyresnio amžiaus moterys, poveikį ir potencialą; nuoširdžiai džiaugiasi Komisijos iniciatyva paskelbti 2012 metus aktyvaus senėjimo ir kartų savitarpio solidarumo metais;
4. mano, kad siekiant pažangiai įgyvendinti senėjimo politiką, galėtų būti vadovaujamasi viso gyvenimo perspektyvos požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgta į senėjimo ir lyčių sąveiką; taip pat mano, kad vadovaujantis amžiaus ir lyties principu, pagal kurį amžiaus ir lyties aspekto integravimas būtų nepakeičiamas politikos formavimo būdas ir priemonė visose susijusiose (ekonomikos, socialinėje, užimtumo, visuomenės sveikatos, maisto saugos, vartotojų teisių, skaitmeninės darbotvarkės, kaimo ir miesto plėtros ir kt.) srityse, būtų pažangiau užtikrinta didesnė socialinė įtrauktis ir socialinė sanglauda;
Kova su diskriminacija amžiaus pagrindu
5. ragina kuo greičiau priimti direktyvą dėl kovos su diskriminacija;
6. pripažįsta, kad kovojant su diskriminacija amžiaus pagrindu taip pat turėtų būti taikomos veiksmingesnės teisminės priemonės ir prieinamesnės procedūros, ypač diskriminavimo profesiniame gyvenime atvejais, kadangi galioja specialūs šios srities teisės aktai ir kadangi itin svarbu, kad asmenims būtų teikiama parama ir ištirtos aplinkybės; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami būtini teisės aktai, skirti kovoti su diskriminacija amžiaus ir kitais pagrindais;
7. ragina vadovautis labiau teisėmis pagrįstu požiūriu į senėjimą, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų veikti kaip visateisiai subjektai, o ne objektai;
8. ragina skirti daugiau išteklių ir labiau tyrinėti bei plėtoti esamas stebėsenos priemones, kadangi diskriminacija amžiaus pagrindu nedažnai pripažįstama ir su ja retai kovojama; pripažįsta, kad valstybėse narėse būtina užtikrinti daugiau informacijos, ir palankiai įvertintų Pagrindinių teisių agentūros ir naujojo Europos lyčių lygybės instituto indėlį;
9. pabrėžia, kad būtina pripažinti daugybinę diskriminaciją, su kuria visuomenėje dažnai susiduria vyresnio amžiaus moterys, diskriminuojamas savo amžiaus, lyties, sveikatos būklės ir negalios pagrindais;
10. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl daugybinės pažeidžiamiausių moterų grupių, t. y. moterų migrančių, neįgalių moterų, homoseksualių moterų, mažumoms priklausančių moterų, menką kvalifikaciją įgijusių ir vyresnio amžiaus moterų, diskriminacijos masto, kadangi jos diskriminuojamos amžiaus, lyties, etninės kilmės, lytinės ar religinės orientacijos ir kt. pagrindais, ir ragina imtis kovos su diskriminacija priemonių;
11. ragina valstybes nares rengti visapusiškas kampanijas, kurių metu būtų išsamiau informuojama apie itin svarbų vaidmenį, kurį visuomenėje atlieka vyresnio amžiaus asmenys, ir apie tai, kad svarbu sudaryti moterims galimybę būti aktyvesnėms, be kita ko, skatinant smulkųjį verslą ir amatus;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į ypatingą vyresnio amžiaus homoseksualių, biseksualių ir transseksualių moterų padėtį;
Darbo ir priežiūros derinimas
13. ragina valstybes nares nustatyti naujo tipo atostogas, kad būtų galima išeiti mokamų ne tik vaiko, bet ir kitokios priežiūros atostogų, ir skatinti lygiateisiškesnį nemokamos priežiūros padalijimą tarp vyrų ir moterų, kadangi dėl neformalios priežiūros namie ribojamos prižiūrinčio asmens galimybės dirbti ne namie; todėl laikosi nuomonės, kad vienintelis būdas sumažinti skurdą tarp vyresnio amžiaus moterų – tai pritarti tam tikroms procedūroms, pvz., darbui ne visą darbo dieną ir darbo vietos pasidalijimui, kurių dėka būtų galima rinktis lanksčią darbo sistemą; vis dėlto atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad lanksčia darbo sistema besinaudojančių asmenų teisės turi prilygti visu etatu dirbančių asmenų teisėms; pažymi, kad norint pasiekti ES 2020 m. strategijoje išdėstytus užimtumo tikslus būtina kovoti su vyresnio amžiaus moterų nedarbu;
14. ragina valstybes nares parengti priemones ir jas taikant užtikrinti, kad sukauptų teisių į pensiją pakaktų net ir tuomet, kai dėl priežiūros įsipareigojimų laikinai sumažėja prižiūrinčio asmens pajamos – tai labiausiai taikytina moterims; ragina Komisiją inicijuoti skirtingo valstybėse narėse galiojančių pensijų sistemų poveikio moterims ir vyrams tyrimą;
15. ragina valstybes nares įvertinti su darbo organizavimu ir didesne vyresnio amžiaus moterų diskriminacijos darbo rinkoje rizika susijusius skirtumus tarp moterų ir vyrų ir reformuojant pensijų sistemas bei derinant pensinį amžių atsižvelgti į lyčių aspektą;
16. ragina valstybes nares skatinti abišalės pagalbos formas ir užpildyti spragą tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų pasinaudojant pirmųjų entuziazmu ir pastarųjų patirtimi;
Sveikata, priežiūra ir socialinės paslaugos
17. ragina vadovautis teisėmis grindžiamu požiūriu, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl jiems teikiamų priežiūros ir socialinių paslaugų bei procedūrų pasirinkimo ir pobūdžio (jei tik yra tokių galimybių); be to, teikiant bet kokios rūšies priežiūros paslaugas ragina įgyvendinti paklausa grindžiamą požiūrį, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų gyventi savarankiškai tiek, kiek jie pageidauja;
18. ragina remti politikos priemones, reikalingas remti vadinamosioms branduolinėms šeimoms, kad žmonės galėtų savarankiškai spręsti, ar jie patys rūpinsis vyresnio amžiaus šeimos nariais, ar kreipsis dėl papildomų socialinių paslaugų; abiem atvejais už šią pagalbą turėtų būti mokama vienodai;
19. pabrėžia, kad viešos ir privačios paslaugos turi būti lengvai prieinamos vyresnio amžiaus asmenims, jos turi būti itin kokybiškos ir įperkamos, taip pat kad taikant viešų ir privačių paslaugų sistemą turėtų būti siekiama užtikrinti kuo ilgesnį priežiūros namuose laikotarpį;
20. mano, kad turi būti parengta neformaliems prižiūrėtojams, kurių dauguma moterys, būtina visapusiška paramos politika, aprėpianti jų statusą, pašalpas ir teises į socialinį draudimą, socialinių ir paramos paslaugų teikimą, galimybę naudotis profesionaliomis priežiūros paslaugomis ir t. t.;
21. pabrėžia, kad moterims dažnai tenkantis savanoriškas darbas ar neformali priežiūra nekompensuoja socialinės priežiūros sistemos trūkumų, ir ragina įgyvendinti tinkamas socialines priemones, kurias taikant moterys galėtų užsiimti pasirinkta mokama veikla;
22. ragina kiekvienos valstybės narės lygmeniu nustatyti pagalbos paketus, kurie apimtų priemonių programas, skirtas galimybėms įsidarbinti skatinti, nedarbo poveikiui švelninti ir vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų užimtumui kelti;
23. pabrėžia, kad būtina užtikrinti kokybišką priežiūrą siekiant pagerinti vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę ir išvengti fizinio, lytinio, psichologinio ir ekonominio užgauliojimo, nuo kurio dažnai kenčia vyresnio amžiaus asmenys; pabrėžia, kad asmenims, gyvenantiems viešose ir privačiose vyresnio amžiaus asmenų priežiūros institucijose, turėtų būti suteikta teisė dalyvauti šių institucijų sprendimų priėmimo procese ir valdybos bei administracinių organų veikloje; mano, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, įdarbinti viešajame ir privačiajame sektoriuose vyresnio amžiaus žmonėms prižiūrėti, būtų nuolat mokomi ir kad jų darbas turėtų būti nuolat tikrinamas, taip pat kad jų darbas būtų labiau vertinamas ekonominiu (darbo užmokesčio, draudimo ir darbo sąlygų) požiūriu;
24. ragina valstybes nares siūlyti iniciatyvas, skirtas rengti mokymams vyresnio amžiaus asmenims skirtos psichologinės ir fizinės pagalbos srityje, taip pat jiems apgyvendinti tinkamai infrastruktūrai užtikrinti;
25. siekdamas, kad būtų vengiama institucionalizacijos, ragina pertvarkyti paprastai pagal ligoninės pavyzdį veikiančius slaugos namus, kad jie taptų jaukiomis įstaigomis, kuriose taikomas šeimos modelis;
26. siūlo, kad Europos veiksmų plane dėl Alcheimerio ligos būtų tinkamai pripažintas vyresnio amžiaus moterų vaidmuo prižiūrint silpnaprotyste sergančius asmenis, ir siūlo jį nedelsiant įgyvendinti; be to, mano, kad būtina rengti nacionalines programas, pagal kurias būtų nustatyta, kokių priemonių galima imtis siekiant pagerinti vyresnio amžiaus moterų gyvenimo kokybę; siūlo, kad nustatant ir įgyvendinant šias priemones būtų konsultuojamasi su Alcheimerio ligos asociacijomis;
27. ragina nustatant medicininę diagnozę atsižvelgti į lyčių aspektą ir užtikrinti, kad ji būtų tiksli ir kad asmenims būtų suteikta tinkamas gydymas ir priežiūra; ragina neriboti diagnostikos priemonių, sveikatos apsaugos ir priežiūros paslaugų atsižvelgiant vien į paciento amžių ir lytį, kad, pvz., krūties, gimdos kaklelio, plaučių ir storosios žarnos vėžio ar širdies ir kraujagyslių sistemos patikra būtų prieinama ir vyresnio amžiaus moterims; taip pat ragina skirti daugiau dėmesio ligų, kuriomis ypač linkusios sirgti vyresnio amžiaus moterys, pvz., osteoporozės ir reumatinio artrito, prevencijai ir gydymui;
28. ragina teikiant mitybos rekomendacijas atsižvelgti į lytį ir amžių; taip pat ragina atsižvelgti į lytį ir amžių rengiant rekomendacijas maisto saugos klausimais, pvz., dėl maisto produktų ženklinimo, teiginių apie poveikį sveikatai, reglamento REACH ir naujų maisto produktų;
29. atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenei prisitaikant prie senstančių gyventojų reikmių gali būti svarbi technologijų ir technikos pažanga; ragina vystyti naujoves glaudžiai bendradarbiaujant su vyresnio amžiaus asmenimis – taip šios naujovės būtų plačiau naudojamos; kai kurie šių naujovių pavyzdžiai būtų šie: paprastesni mobilieji telefonai ir paprastesnis interneto ryšys, konkrečiuose produktuose naudojami sumanieji jutikliai, reikalingi nelaimingų atsitikimų skaičiui mažinti, šunys, išmokyti padėti žmonėms, pvz., kenčiantiems nuo atmintį neigiamai veikiančių ligų ir t. t.; ragina valstybes remti programas, specialiai sukurtas atsižvelgiant į visą gyvenimą besimokančių vyresnio amžiaus asmenų reikmes;
30. ragina išbandant naujus gaminamus vaistus ištirti jų poveikį ne tik vyro, bet ir moters organizmui;
31. siūlo atlikti statistikos apklausas, susijusias su padažnėjusiu smurtavimu prieš vyresnio amžiaus asmenis, ir išsamiau susipažinti su šia rimta problema, apie kurią vyresnio amžiaus asmenys paprastai negali pranešti, kadangi blogą elgesį savo atžvilgiu jie gali suvokti kaip neatskiriamą dalį senatvės ir priklausomybės; ragina visus visuomenės narius prisiimti didesnius įsipareigojimus šioje srityje ir veiksmingiau kovoti su vyresnio amžiaus asmenų skriaudimu;
32. siekdamas, kad vyresnio amžiaus moterys nebūtų atskirtos nuo visuomenės, ragina kurti tikslines kultūrines ir šviečiamąsias programas, o vyresnio amžiaus moteris – dalyvauti vietos bendruomenės iniciatyvose;
Žingsniai pirmyn
33. ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl veiksmų plano, kuris apimtų:
· būtinybės skirti daugiau išteklių moksliniams senėjimo tyrimams vertinimą,
· priežiūros ir prižiūrinčių asmenų darbo sąlygų kokybės užtikrinimo priemones,
· pokyčius, kurie reikalingi siekiant užtikrinti daugiau nuoseklumo socialinio draudimo srityje, įskaitant pensijų sistemas, priežiūros atostogas ir darbo ne visą dieną procedūras,
· su amžiumi siejamų ligų koncepciją atsižvelgiant į lytį ir jų optimalaus diagnozavimo ir gydymo priemones,
· metines vyresnio amžiaus asmenų teisių pažeidinėjimo ir priemonių, kurių būtina imtis ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų panaikinta tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, ataskaitas remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principais ir instituciniu lygmeniu vadovaujant Pagrindinių teisių agentūrai bei nacionalinėms valstybių narių agentūroms,
· neteisines kovos su diskriminacija amžiaus pagrindu priemones, pvz., informavimo skatinimo kampanijas,
· vyresnio amžiaus migrantų ir homoseksualių, biseksualių bei transseksualių asmenų problemų aspektus,
· priemones kartų solidarumui remti, pvz., planus moterims, kurios rūpinasi anūkais, kai dirbantys tėvai negali būti kartu su savo vaikais, remti,
· priemones, skirtas pasinaudoti vyresnio amžiaus asmenų žiniomis ir profesine patirtimi, pvz., steigiant vyresnio amžiaus asmenų asociacijas, kurios konsultuotų darbo ieškančius asmenis,
· geriausios praktikos mainus;
34. ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos atnaujinti ir sustiprinti problemų, susijusių su pagrindinių teisių įgyvendinimu, stebėsenos priemones; taip pat ragina išsamiau informuoti apie šias dažnai nepakankamai naudojamas priemones, kadangi apskritai vyresnio amžiaus asmenys, o ypač moterys menkai informuoti apie savo teises;
35. pakartoja, kad Europos Sąjungoje kiekvienas vyras ir kiekviena moteris, atsižvelgdami į savo konkrečias reikmes ir prioritetus, turi turėti teisę naudotis adekvačiomis, įperkamomis ir kokybiškomis visuotinės svarbos socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl pagrindinių paslaugų direktyvos, kurioje būtų atsižvelgta į nacionalines sąlygas; pabrėžia, kad vyresnio amžiaus moterys yra itin pažeidžiamos, ir ragina Komisiją apsvarstyti sistemą, pagal kurią Europos Sąjungoje visiems vyrams ir visoms moterims būtų suteikta teisė į bazines pajamas, kurios priklausytų nuo gyvenimo lygio valstybėje narėje;
36. ragina Komisiją siekti užtikrinti, kad projektams, be kita ko, aprėpiantiems socialiai pažeidžiamų vienišų ir vyresnio amžiaus moterų problemas, būtų skirtas Bendrijos finansavimas;
37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
AIŠKINAMOJI DALIS
Europos Sąjungos gyventojai sensta. Politinėje retorikoje ši raida paprastai vadinama problema arba našta. Senstantys gyventojai laikomi būsima našta nacionalinėms ekonomikoms, o vyresnio amžiaus asmenų potencialas dažnai ignoruojamos, kadangi jie dažniausiai matomi kaip pasyvūs objektai, o ne kaip aktyvūs subjektai.
Remiantis statistikos duomenimis, moterys gyvena ilgiau negu vyrai. 2007 m. moterų gyvenimo trukmė šešeriais metais viršijo vyrų gyvenimo trukmę. Nesvarbu, ar tai dėl biologinių priežasčių, ar dėl gyvenimo būdo, tačiau moterys dažniau susiduria su neigiamu požiūriu į senėjimą. Vis dėlto panašu, kad vyrų ir moterų gyvenimo trukmės atotrūkis mažėja ir tai iš dalies paaiškinama tuo, kad vis labiau panašėja jų gyvenimo būdas.
Kai tai susiję su profesiniu gyvenimu, diskriminacija amžiaus pagrindu uždrausta remiantis ES teisės aktais. Tačiau galiojantys teisės aktai nepadeda tiesiogiai darbo vietoje užkirsti kelio diskriminacijai amžiaus pagrindu. Apskritai karjeros laiptais kylančios moterys vis dar patiria sunkumų. Taigi labai iškreipiama pusiausvyra, ypač kai tai susiję su vyresnio amžiaus moterimis ir vyrais, ir tai lemia neproporcingai didelį vyrų, užimančių aukštas vadovaujamas pareigas, skaičių. Be to, moterys, pageidaujančios iš naujo įsidarbinti, dažniau susiduria su sunkumais, o vyresnio amžiaus moteris darbdavio akimis turi mažesnę pridėtinę vertę.
2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojus ES pagrindinių teisių chartijai, o 2010 m. pradžioje – Lisabonos sutarčiai, visų rūšių diskriminacijos uždraudimas tapo dalimi Europos Sąjungos teisėkūros kompetencijos. Remiantis chartijos 21 straipsniu „draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos“, o 25 straipsnyje numatyta, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia pagyvenusių žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime“.
Šios pagal ES teisės aktus numatytos pagrindinės laisvės taip pat turi būti įgyvendintos. Taigi vyresnio amžiaus moterys turi būti apsaugotos ne tik darbo vietoje, bet ir visose gyvenimo srityse, nes diskriminacija amžiaus ir lyties pagrindais prieštarauja pagrindinėms teisėms. Siekiant kovoti su dviguba diskriminacija, kurią dažnai patiria vyresnio amžiaus moterys, turėtų būti pripažinti ir išanalizuoti toliau išvardyti aspektai.
Pirma, vyresnio amžiaus moterys labiau rizikuoja nuskursti. Šie metai oficialiai paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, taigi turėtų būti skirtas itin didelis dėmesys skurstančioms vyresnio amžiaus moterims. Esama keleto vyresnio amžiaus moterų skurdo priežasčių, pvz., jos užsidirba mažesnes pensijas negu vyrai. Ypač mažos pensijos uždirbamos pagal vadinamuosius antrąjį ir trečiąjį ramsčius, kadangi pagal juos numatytos pensijų sistemos, siejamos su užimtumu ir asmeninėmis pensijų santaupomis. Dėl skirtingų valstybėse narėse galiojančių pensijų sistemų kai kuriose valstybėse narėse vyresnio amžiaus moterų padėtis itin pažeidžiama. Taigi visiems ES piliečiams turėtų būti užtikrinta teisė į bazines pajamas, susietas su gyvenimo lygiu kiekvienoje valstybėje narėje.
Paprastai mažesnę pensiją tiesiogiai lemia tai, kad moters apskritai mažiau uždirba, be to, maži atlyginimai mokami moteris daugiausia įdarbinančiuose sektoriuose. Maža to, priežiūros įsipareigojimų (motinystės ir vaiko priežiūros atostogos, senstančių tėvų priežiūros) moterys dažniau susiduria su laikinu savo pajamų sumažėjimu.
Vyresnio amžiaus moterų skurdas taip pat susijęs su priežiūros pareigomis. Vyresnių negu 50 metų amžiaus moterų karta vadinama sumuštinių karta arba dirbančiomis dukterimis ir dirbančiomis motinomis, kadangi jos dažnai prižiūri ir savo tėvus, ir anūkus. Užsiimant neformalia nemokama priežiūra sudėtingiau dirbti ne namuose. Taigi numačius daugiau galimybių dirbti ne visą darbo dieną būtų užtikrintos didesnės vyresnio amžiaus moterų pajamos. Pajamos, kurios išėjus į pensiją gaunamos dirbant ne visą darbo dieną, neturėtų neigiamai paveikti pensijos dydžio.
Antra, senstančios moterys itin priklausomos nuo viešų ir privačių paslaugų, taip pat nuo viešosios sveikatos priežiūros sistemos. Tai taip pat reiškia, kad senstančios amžiaus moterys, negalėdamos naudotis šiomis paslaugomis ar naudodamosi prastos kokybės minėtomis paslaugomis, ypač kenčia. Paslaugų, skirtų palengvinti su ilgalaike priežiūra namuose susijusiai veiklai, vystymas būtų naudingas ir prižiūrinčioms moterims, ir jų prižiūrimiems asmenims. Priežiūros kokybė gali būti užtikrinta skiriant adekvačius išteklius ir vykdant šviečiamąją veiklą sveikatos priežiūros srityje.
Be to, vyresnio amžiaus moterims aktuali prieiga prie viešų ir privačių paslaugų. Daugeliu svarbiausių paslaugų, pvz., banko paslaugomis paprasčiau ir pigiau naudotis internetu, tačiau vyresnio amžiaus asmenys turi mažiau galimybių juo naudotis – stinga įrangos arba įgūdžių. Tai gali būti laikoma diskriminuojančiu visuomenės elementu. Vyresnio amžiaus asmenys išties sudaro nemažą vartotojų grupę, o vyresnio amžiaus asmenims reikalingų paslaugų paklausa itin sparčiai auga.
Trečia, senstančios moterys sąlyginai dažnai serga su amžiumi susijusiomis ligomis, pvz., jos kenčia nuo atminties sutrikimų ir vėžio atmainų. Silpnaprotystė ir Alcheimerio liga labiau paplitusios tarp vyresnio amžiaus moterų negu tarp vyresnio amžiaus vyrų. Kalbant apie skirtingas vėžio atmainas, moterys itin dažnai serga krūties vėžiu (ši vėžio atmaina yra dažniausiai pasitaikanti moterų mirties nuo vėžio priežastis Europoje), taip pat storosios žarnos vėžiu. Viena iš pagrindinių moterų mirštamumo priežasčių yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ir širdies priepuoliai, kurie neretai net nediagnozuojami, nes moterims būdingi simptomai dažnai skiriasi nuo simptomų, kurie būdingi vyrams.
Taigi, nors sakoma, kad moterys gyvena ilgiau, moterų ir vyrų sveiko gyvenimo trukmės atotrūkis mažesnis negu bendros gyvenimo trukmės skirtumas. 2007 m. buvo tikima, kad moterys gyvena šešeriais metais ilgiau negu vyrai, tiesa, vyrų ir moterų sveiko gyvenimo trukmės skirtumas buvo mažesnis negu vieni metai. Ne tik tinkama medicininė priežiūra, bet ir tinkama mityba yra raktas į sveiką gyvenimą. Bendrosios mitybos rekomendacijos neatitinka specifinių vyresnio amžiaus asmenų poreikių.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
14.7.2010 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
27 1 0 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Regina Bastos, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Tadeusz Cymański, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Nicole Kiil-Nielsen, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Nicole Sinclaire, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Marc Tarabella, Britta Thomsen, Anna Záborská |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Christa Klaß, Mariya Nedelcheva, Chrysoula Paliadeli, Sirpa Pietikäinen, Zuzana Roithová |
|||||