Procedūra : 2007/2253(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0303/2008

Pateikti tekstai :

A6-0303/2008

Debatai :

PV 22/09/2008 - 23
CRE 22/09/2008 - 23

Balsavimas :

PV 25/09/2008 - 7.4
CRE 25/09/2008 - 7.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0459

PRANEŠIMAS     
PDF 224kWORD 183k
2008 m. liepos 10 d.
PE 402.864v02-00 A6-0303/2008

dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje

(2007/2253(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėja: Marianne Mikko

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
  Ekonomikos ir pinigų politikos komitetoNUOMONĖ
  Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetoNUOMONĖ
  Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetoNUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje

(2007/2253(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį(1),

–   atsižvelgdamas į Amsterdamo sutarties protokolą dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Žiniasklaidos pliuralizmas Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (SEC(2007)0032),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos sutelkimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (UNESCO konvencija dėl kultūrų įvairovės),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl saviraiškos ir informacijos laisvės pažeidimo pavojaus ES, ypač Italijoje (Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 2 dalis)(5),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeniniam transliavimui (2001/C 320/4),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. sausio 25 d. Tarybos rezoliuciją dėl visuomeninio transliavimo (1999/C 30/01),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. sausio 31 d. rekomendaciją Nr. Rec(2007)3 valstybėms narėms dėl visuomeninės žiniasklaidos vaidmens informacinėje visuomenėje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0303/2008),

A. kadangi Europos Sąjunga patvirtino savo įsipareigojimą ginti ir skatinti žiniasklaidos pliuralizmą, kaip Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos ir informacijos laisvės, kuri išlieka pagrindiniu demokratijos, pilietinio pliuralizmo ir kultūrų įvairovės išsaugojimo principu, pagrindą,

B.   kadangi Europos Parlamentas ne kartą pareiškė norą, kad Komisija kurtų stabilią teisės sistemą, susijusią ir su žiniasklaidos priemonėmis, ir su informacine visuomene apskritai, pagal kurią būtų užtikrinama atitinkamo lygio pliuralizmo apsauga valstybėse narėse ir operatoriai galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis,

C.  kadangi, kaip savo minėtajame tarnybų darbo dokumente pažymi Komisija, žiniasklaidos priemonių pliuralizmo sąvoka apibrėžia ne tik įmonių nuosavybės koncentracijos problemą, tačiau ji apima ir klausimus, susijusius su visuomeninio transliavimo paslaugomis, politine galia, ekonomine konkurencija, kultūrų įvairove, naujų technologijų plėtojimu, skaidrumu ir Europos Sąjungos žurnalistų darbo sąlygomis,

D.  kadangi visuomeninio transliavimo paslaugų teikėjai turėtų turėti užtektinai lėšų ir reikalingų priemonių, kurios padėtų užtikrinti tikrą nepriklausomybę nuo politinio spaudimo ir rinkos jėgų,

E.   kadangi dabar visuomeninio transliavimo paslaugų teikėjai neteisingai ir neatsižvelgiant į turinio kokybę verčiami konkuruoti dėl reitingų su komerciniais kanalais, kurių pagrindinis tikslas yra ne kokybė, o siekis patenkinti žiūrovų daugumos poreikius,

F.  kadangi UNESCO konvencijoje dėl kultūrų įvairovės itin didelis dėmesys skiriamas, inter alia, tam, kad būtų sudarytos ypač palankios sąlygos žiniasklaidos įvairovei,

G. kadangi toje pačioje UNESCO konvencijoje pripažįstama šalių teisė imtis priemonių žiniasklaidos įvairovei didinti, įskaitant priemones, susijusias su visuomeniniu transliavimu,

H. kadangi UNESCO konvencijos dėl kultūrų įvairovės ir Amsterdamo sutarties protokolo dėl valstybių narių visuomeninio transliavimo sistemos nuostatose numatytas svarbus visuomeninės garso ir vaizdo žiniasklaidos kaip priemonės pliuralizmui užtikrinti vaidmuo, manoma, kad visuomeninės transliacijos sistema valstybėse narėse tiesiogiai susijusi su demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais kiekvienos visuomenės poreikiais ir poreikiu išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą bei valstybės narės įpareigojamos nustatyti visuomeninio televizijos programų transliavimo funkciją ir jį finansuoti,

I.   kadangi 2001 m. Komisijos komunikate visiškai pripažįstamas ypatingas visuomeninio transliavimo įstaigų vaidmuo skatinant pliuralizmą ir kultūrų bei kalbų įvairovę, be to, jame pabrėžiama, kad nagrinėdama klausimus dėl valstybės pagalbos skyrimo Komisija taikys tokius kriterijus, kaip kultūrų įvairovės skatinimo svarba ir atsižvelgs į tai, ar pagalba bus susijusi su demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais kiekvienos visuomenės poreikiais,

J.   kadangi 1999 m. sausio 25 d. Tarybos rezoliucijoje pakartotinai pabrėžiama ypatinga visuomeninio transliavimo svarba pliuralizmui užtikrinti ir reikalaujama įpareigoti valstybes nares suteikti jam daugiau funkcijų, kad visuomenė gautų naudos iš naujų garso ir vaizdo bei informacinių paslaugų ir naujų technologijų,

K. kadangi Taryba priėmė minėtąjį Amsterdamo sutarties protokolą, kad būtų užtikrinta, jog valstybės narės, siekdamos išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą, plėtos savo nacionalines visuomeninės transliacijos sistemas atsižvelgdamos į demokratinius ir kultūrinius kiekvienos visuomenės poreikius,

L.  kadangi minėtoje Ministrų Komiteto rekomendacijoje pabrėžiamas ypatingas visuomeninio transliavimo, kaip nešališkos ir nepriklausomos, naujoviškos ir įvairaus turinio informacijos ir komentarų šaltinio, atitinkančio aukštus etikos ir kokybės standartus, vaidmuo; be to, joje pabrėžiamas žiniasklaidos, kaip viešų diskusijų forumo, skatinančio atskirų piliečių demokratinį dalyvavimą, vaidmuo ir reikalaujama įpareigoti valstybes nares pritaikyti šį vaidmenį, kad visuomenė gautų naudos iš naujų garso ir vaizdo bei informacinių paslaugų,

M. kadangi žiniasklaidos pliuralizmas gali būti užtikrintas tik užtikrinus tinkamą politinę pusiausvyrą, susijusią su visuomeninės televizijos transliacijų turiniu,

N. kadangi patirtis rodo, kad nevaržoma nuosavybės koncentracija kelia pavojų pliuralizmui ir kultūrų įvairovei ir kadangi vien laisvos rinkos konkurencija pagrįsta sistema negali užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmo,

O. kadangi Europoje galiojanti dviejų ramsčių sistema, skirta privačiai ir visuomeninei televizijai bei vaizdo ir garso žiniasklaidai, tapo reikšminga žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo prielaida, šią sistemą reikėtų toliau plėsti,

P.  kadangi nuosavybės koncentracija didina profesionalių žiniasklaidos darbuotojų priklausomumą nuo didelių žiniasklaidos įmonių savininkų,

Q. kadangi naujos technologijos, visų pirma skaitmeninių technologijų naudojimas gaminant bei skleidžiant garso ir vaizdo turinį, taip pat naujos rinkoje atsiradusios komunikacijos ir informacijos priemonės atitinkamiems produktams turi ypatingos įtakos, susijusios su jų kiekybe ir skleidimo pobūdžiu; tačiau kadangi kiekybinis žiniasklaidos ir atitinkamų paslaugų augimas nėra savaiminė turinio įvairovės prielaida; kadangi dėl šios priežasties reikia atnaujintų žiniasklaidos pliuralizmą ir kultūrų įvairovę užtikrinančių priemonių, kurios padėtų sudaryti sąlygas visuomenei teikti tikslią ir objektyvią informaciją,

R.  kadangi galiojančiuose telekomunikacijų srities teisės aktuose, nurodančiuose tiesiogines infrastruktūros ir turinio reguliavimo sąsajas ir tarpusavio priklausomybę, numatytos tinkamos valstybėms narėms skirtos techninės priemonės (pvz., prieigos ir privalomojo programų siuntimo nuostatos), susijusios su žiniasklaidos pliuralizmo ir turinio įvairovės apsauga,

S.   tačiau kadangi pažangios technologijos savaime negali padėti užtikrinti informacijos pliuralizmo ir turinio įvairovės ir kadangi tai turėtų padėti užtikrinti aktyvi, nuosekli ir budri nacionalinių ir Europos valdžios institucijų politika,

T.  kadangi, nors internetas ir suteikė daugiau galimybių naudotis įvairiais informacijos, pažiūrų ir nuomonių šaltiniais, jis dar nepakeitė tradicinės žiniasklaidos, kuri tebelieka svarbiausia visuomenės nuomonės formavimo priemone,

U. kadangi dėl technologinės raidos laikraščių leidėjai vis dažniau skelbia informaciją internete ir todėl labai priklauso nuo (interneto) reklamos pajamų,

V. kadangi žiniasklaida išlieka labai įtakingu politiniu įrankiu ir kadangi esama didelio pavojaus, kad žiniasklaida atliks savo kaip demokratijos sergėtojos vaidmenį, nes privačios žiniasklaidos bendrovės gali siekti vien finansinės naudos; kadangi dėl to kyla pavojus turinio įvairovei ir kokybei, taip pat nuomonių gausai ir kadangi dėl šių priežasčių nepakanka remtis vien rinkos svertais žiniasklaidos pliuralizmui užtikrinti,

W. kadangi didelės žiniasklaidos įmonės užėmė tvirtas ir dažnai vyraujančias pozicijas kai kuriose valstybėse narėse ir kadangi žiniasklaidos nepriklausomybei pavojų kelia spaudos grupės, kurioms priklausančios įmonės gali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose,

X. kadangi kai kuriose valstybėse narėse tarptautinių žiniasklaidos įmonių indėlis yra labai svarbus atkuriant žiniasklaidos pusiausvyrą, tačiau taip pat būtina pagerinti tam tikras darbo ir apmokėjimo sąlygas,

Y. kadangi būtina pagerinti profesionalių žiniasklaidos darbuotojų darbo sąlygas ir darbo kokybę ir kadangi nesant socialinių garantijų vis daugiau žurnalistų dirba pavojingomis sąlygomis,

Z.  kadangi ES konkurencijos teisė turi ribotą poveikį klausimams, susijusiems su žiniasklaidos koncentracija, daugelyje naujųjų ES valstybių narių finansinės veiklos, nukreiptos į vertikaliąją ir horizontaliąją žiniasklaidos koncentraciją, spektras nenusidriekė tiek, kad būtų taikoma ES konkurencijos teisė,

AA. kadangi įvedus ypač griežtus reikalavimus dėl žiniasklaidos nuosavybės kiltų pavojus Europos bendrovių konkurencingumui pasaulyje ir galėtų padidėti ne Europos žiniasklaidos grupių įtaka,

AB. kadangi žiniasklaidos vartotojams derėtų turėti prieigą prie plataus turinio pasirinkimo,

AC. kadangi žiniasklaidos kūrėjai stengiasi pateikti aukščiausios kokybės turinį, bet ne visose valstybėse narėse sąlygos tam pasiekti yra vienodai geros,

AD. kadangi naujų žiniasklaidos priemonių (plačiajuosčio interneto, satelitinių kanalų, skaitmeninės antžeminės televizijos ir t. t.) paplitimas ir įvairios žiniasklaidos priemonių nuosavybės formos savaime negali užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmo ir turinio įvairovės,

AE. kadangi visuomeninės ir komercinės žiniasklaidos veikla turėtų būti grindžiama turinio kokybės ir nepilnamečių apsaugos principais,

AF. kadangi žiniasklaidos bendrovės – nepakeičiama žiniasklaidos pliuralizmo ir demokratijos užtikrinimo prielaida, todėl jos turėtų daugiau dėmesio skirti verslo etikos ir socialinės atsakomybės klausimams,

AG.      kadangi komercinės žiniasklaidos priemonės vis dažniau naudojasi privačių vartotojų sukurtu turiniu, ypač už nedidelį mokestį arba nemokamai įgytu garso bei vaizdo turiniu, kyla klausimų dėl darbo etikos, privatumo apsaugos ir nesąžiningos žurnalistų ir kitų žiniasklaidos profesionalų konkurencijos,

AH. kadangi vis dažniau naudojantis vartotojų sukurtu turiniu ne visada laikomasi taisyklių dėl piliečių ir visuomenės veikėjų privatumo ir kadangi dėl šios priežasties reikia imtis teisinių priemonių susijusioms šalims apsaugoti,

AI.  kadangi tinklaraščiai yra svarbus naujas indėlis į žiniasklaidos pliuralizmą ir vis labiau plintanti visuotinė saviraiškos priemonė ir tarp privačių asmenų, ir tarp žiniasklaidos profesionalų, tačiau jiems vis labiau plintant reikėtų parengti atitinkamas teisinės apsaugos priemones, pagal kurias būtų reglamentuojamas klausimas dėl atsakomybės paskirstymo iškėlus bylą ir dėl teisės duoti atsakymą,

AJ.  kadangi viešiesiems transliuotojams turi būti skirtas nuolatinis finansavimas, be to, jie turi veikti remdamiesi sąžiningumo ir pusiausvyros principais ir turėti tinkamų priemonių visuomenės interesams ir vertybėms propaguoti,

AK.     kadangi valstybės narės gali laisvai interpretuoti viešosios žiniasklaidos funkciją ir jos finansavimą,

AL.  kadangi viešoji žiniasklaida pastebimai dalyvauja tik rinkos garso ir vaizdo bei nelinijinėje srityse,

AM. kadangi ilgalaikio Europos garso ir vaizdo žiniasklaidos modelio pagrindą turėtų sudaryti tinkamai subalansuotas stiprių, nepriklausomų ir pliuralistinių žiniasklaidos priemonių ir dinamiško komercinio sektoriaus derinys; kadangi šio modelio tęstinumas – svarbiausia gyvybingos, kūrybingos, kokybiškos ir pliuralistinės žiniasklaidos, taip pat kultūrinės įvairovės skatinimo prielaida,

AN. kadangi valstybėse narėse viešoji žiniasklaida tam tikrais atvejais netinkamai finansuojama ir patiria politinį spaudimą,

AO. kadangi, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės visuomeninės transliacijos sistemai iškeltus uždavinius, reikia užtikrinti ilgalaikį šių sistemų finansavimą ir nepriklausomybę, kadangi to nepasiekta nė vienoje valstybėje narėje,

AP. kadangi tam tikrose valstybėse narėse visuomeninei žiniasklaidai tenka išskirtinis vaidmuo ir kokybės, ir auditorijos požiūriu,

AQ. kadangi nuostata dėl visuotinės galimybės susipažinti su aukštos kokybės, įvairialypiu turiniu tampa dar svarbesnė technologijų kaitos ir spartėjančios koncentracijos, didėjančios konkurencijos ir globalizacijos sąlygomis; kadangi visuomeninės žiniasklaidos garso ir vaizdo paslaugos – ypač svarbi demokratinės nuomonės formavimo prielaida, suteikianti žmonėms galimybę susipažinti su kultūrų įvairove ir užtikrinanti pliuralizmą; ir kadangi šioms paslaugoms teikti turi būti naudojamos naujos transliavimo platformos, kad būtų galima tinkamai įvykdyti keliamus tikslus ir pasiekti visus gyventojų sluoksnius (nesvarbu, kokiomis prieigos priemonėmis jie naudojasi),

AR. kadangi visuomeninės žiniasklaidos paslaugos turi būti tinkamai finansuojamos valstybės lėšomis tam, kad būtų galima konkuruoti su komercine žiniasklaida siūlant aukšto lygio kultūros ir naujienų sričių turinį,

AS. kadangi per pastarąjį dešimtmetį atsirado naujų žiniasklaidos kanalų ir kadangi didėjanti pajamų už reklamą dalis skiriama interneto žiniasklaidos priemonėms, tai kelia susirūpinimą tradicinėms žiniasklaidos priemonėms,

AT. kadangi visuomeninių transliuotojų ir komercinių transliuotojų veikla ir toliau papildys viena kitą ir bus plečiama kartu su naujais rinkos dalyviais naudojant naujas technologijas ir naujas garso ir vaizdo transliavimo terpes, kurių pagrindą sudarys daug įvairių transliavimo platformų,

AU. kadangi ES neturi jokių svarbių teisinių svertų žiniasklaidos koncentracijai reguliuoti, nors pasinaudodama įvairių politikos sričių galiomis ji gali vaidinti aktyvų vaidmenį, susijusį su žiniasklaidos pliuralizmo apsauga ir skatinimu; kadangi konkurencijos ir valstybės pagalbos teisės aktai, garso ir vaizdo ir telekomunikacijos priemonių veiklos nuostatos, taip pat išorės (prekybos) santykių reikalavimai – tai priemonės, kuriomis remdamasi ES gali ir turi toliau aktyviai vykdyti politiką, skirtą žiniasklaidos pliuralizmui stiprinti ir skatinti,

AV. kadangi daugėja konfliktų, susijusių su raiškos laisve,

AW. kadangi žinių visuomenėje švietimas remiantis žiniasklaida tampa vis svarbesnis tam, kad piliečiai galėtų sąmoningai ir aktyviai dalyvauti demokratinėje veikloje,

AX. kadangi dėl didėjančio informacijos srauto (daugiausia internetu) didėja informacijos interpretavimo ir įvertinimo svarba,

AY. kadangi reikia itin didinti Europos Sąjungos piliečių išprusimą žiniasklaidos srityje,

AZ. kadangi Europos žiniasklaida šiuo metu dirba pasaulinėje rinkoje, plataus pobūdžio apribojimai, susiję su reikalavimais dėl žiniasklaidos priemonių nuosavybės, ypač sumažintų jos galimybes konkuruoti su šių reikalavimų nesuvaržytomis trečiųjų šalių bendrovėmis; kadangi viena vertus, reikia nuosekliai įgyvendinti sąžiningos konkurencijos taisykles ir tuo pat metu užtikrinti pliuralizmo prielaidas, o kita vertus, užtikrinti, jog įmonės galėtų pakankamai lanksčiai konkuruoti tarptautinėje žiniasklaidos rinkoje,

BA. kadangi gyvename visuomenėje, kuriai nuolat pateikiama informacija, skubūs pranešimai ir neredaguotos žinios, nors informacijai pasirinkti reikalingi tam tikri įgūdžiai,

BB. kadangi žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo skatinimo priemonės turi tapti ES užsienio santykių (prekybos ir kt.) pagrindu, ypač kalbant apie Europos kaimynystės politiką, plėtros strategiją ir dvišalius partnerystės susitarimus,

1.   ragina Komisiją ir valstybes nares išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą, užtikrinti, kad visi ES piliečiai visose valstybėse narėse galėtų naudotis laisva ir įvairia žiniasklaida, o kai reikia, siūlyti pagerinimus;

2.  tvirtai įsitikinęs, kad pliuralistinė žiniasklaidos sistema yra būtina prielaida demokratiniam Europos socialiniam modeliui toliau gyvuoti;

3.  konstatuoja, kad Europos žiniasklaidos aplinkoje pastebima vis didesnė konvergencija, turint mintyje įvairias žiniasklaidos sritis ir skirtingas rinkas;

4.  pabrėžia, kad dėl žiniasklaidos sistemos nuosavybės koncentracijos sukuriama aplinka, kurioje palankios sąlygos reklamos rinkos monopolizavimui, sudaromos kliūtys patekti į rinką naujiems veikėjams, taip pat tai lemia vienodą žiniasklaidos turinį;

5.  pažymi, kad žiniasklaidos sistemos vystymąsi vis labiau skatina orientacija į pelną, todėl visuomeniniai, politiniai arba ekonominiai procesai arba žurnalistų elgesio kodekse numatytos vertybės nėra tinkamai atspindėti; taigi mano, kad konkurencijos įstatymai turi būti susieti su žiniasklaidą reglamentuojančiais įstatymais siekiant užtikrinti prieigą, konkurenciją ir kokybę bei išvengti žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos ir politinės valdžios interesų konfliktų, kuriais daroma žala laisvai konkurencijai, vienodoms veikimo sąlygoms ir pliuralizmui;

6.  taigi reikalauja užtikrinti visuomeninių ir privačiųjų transliuotojų pusiausvyrą (tose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu egzistuoja visuomeniniai transliuotojai) ir konkurencijos įstatymų bei žiniasklaidą reglamentuojančių įstatymų sąsajas siekiant stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą; pabrėžia, kad visuomeniniai žiniasklaidos transliuotojai taip pat vis dažniau orientuojasi į pelną skatindami kelti klausimą dėl tinkamo viešųjų lėšų naudojimo;

7.  mano, kad valstybės valdžios institucijų pagrindinis tikslas turėtų būti sąlygų, pagal kurias būtų užtikrinamas aukštas žiniasklaidos (įskaitant visuomeninės žiniasklaidos) kokybės lygis, skatinama žiniasklaidos įvairovė ir užtikrinama visiška žurnalistų nepriklausomybė, kūrimas;

8.  ragina imtis priemonių, skirtų Europos žiniasklaidos koncernų konkurencingumui stiprinti, siekiant prisidėti prie ekonomikos augimo; konkurencingumą turėtų skatinti taip pat didėjantis piliečių supratimo ir ekonominių bei finansinių klausimų išmanymo lygis;

9.  pabrėžia didėjančią trečiųjų šalių investuotojų į ES žiniasklaidą, ypač naujosiose valstybėse narėse, įtaką;

10. ragina konkurencijos įstatymų nuostatas nuosekliai taikyti Europos ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant užtikrinti aukštą konkurencijos lygį ir naujų konkurentų patekimą į rinką;

11. mano, kad ES konkurencijos srities teisės aktai padėjo apriboti žiniasklaidos koncentraciją; vis dėlto pabrėžia savarankiškos valstybių narių žiniasklaidos kontrolės svarbą ir todėl ragina, kad žiniasklaidos reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu būtų veiksmingas, aiškus, skaidrus ir aukšto lygio;

12. džiaugiasi Komisijos ketinimu parengti konkrečius žiniasklaidos pliuralizmo vertinimo rodiklius;

13. ragina, kad be rodiklių žiniasklaidos pliuralizmui nustatyti būtų parengti ir kiti rodikliai, galintys tapti žiniasklaidos analizės kriterijais ir apimantys orientavimąsi į demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus bei mažumų teisių bei profesinio žurnalistų elgesio kodekso užtikrinimo principus;

14. mano, kad taisyklėse dėl žiniasklaidos koncentracijos turėtų būti reglamentuojama ne tik nuosavybė ir žiniasklaidos turinio kūrimas, bet ir (elektroninės) prieigos ir turinio platinimo internete priemonės ir mechanizmai, pvz., paieškos sistemos;

15. pabrėžia, kad svarbu neįgaliesiems užtikrinti galimybę gauti informaciją;

16. taigi, siūlo valstybėse narėse, neturinčiose nepriklausomos reguliavimo institucijos, įsteigti nepriklausomos žiniasklaidos ombudsmeno arba panašią instituciją;

17. pripažįsta, kad savireguliacija – svarbi prielaida žiniasklaidos pliuralizmui užtikrinti; pritaria esamoms šios srities bendrovių iniciatyvoms;

18. ragina parengti žiniasklaidos laisvės chartiją žodžio laisvei ir pliuralizmui užtikrinti;

19. ragina gerbti žiniasklaidos laisvės principą ir rengti žiniasklaidos pranešimus remiantis atitinkamais etikos kodeksais;

20. pabrėžia poreikį, remiantis patikimais ir nešališkais rodikliais, sukurti žiniasklaidos pliuralizmo priežiūros ir įgyvendinimo sistemas;

21. pabrėžia ES ir valstybių narių valdžios institucijų poreikį remiantis atitinkamomis ir konkrečiomis teisinėmis bei socialinėmis garantijomis užtikrinti žurnalistų ir redaktorių savarankiškumą ir atkreipia dėmesį, jog svarbu, kad būtų parengtos redaktorių chartijos, kurios užkirstų kelią savininkų, suinteresuotųjų šalių arba kitų institucijų (pvz., vyriausybių) kišimuisi klausimais, susijusiais su naujienų turiniu, ir kurios būtų vienodai taikomos valstybėse narėse ir visose rinkose, kuriose veikia ES įsikūrusios žiniasklaidos bendrovės;

22. ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į jautrius politinius ir socialinius klausimus, ypač susijusius su naujienų ir dabartinę padėtį nušviečiančiomis programomis;

23. siūlo skatinti parengti vartotojų sukurto turinio naudojimo komercinėse žiniasklaidos priemonėse etikos elgesio kodeksus ir naudojimo sąlygas ir nustatyti komercinę vertę atitinkančius autorinius atlyginimus;

24. džiaugiasi naujosios žiniasklaidos paskatintais žiniasklaidos priemonių kaita ir įvairove ir ragina atsakingai naudotis visomis naujausiomis technologijomis, pvz., mobiliąja televizija, kaip komercinės, visuomeninės ir bendruomenės žiniasklaidos platforma;

25. siūlo apibrėžti teisinę tinklaraščių arba svetainių, kuriose naudojamas vartotojų sukurtas turinys, padėtį, t. y. nustatyti teisėto jose pateiktos informacijos naudojimo kitose visuomeninės žiniasklaidos priemonėse sąlygas;

26. pritaria nuostatai, kuri padėtų užtikrinti autorių teises, susijusias su internetine žiniasklaida, taip pat reikalavimui, kad trečiosios šalys turi pateikti nuorodą į informacijos šaltinį;

27. rekomenduoja išprusimą žiniasklaidos srityje įtraukti į pagrindinius Europos gebėjimus ir remia Europos išprusimo žiniasklaidos srityje pagrindinės mokymo programos plėtotę pabrėžiant jų vaidmenį siekiant kovoti su bet kokia skaitmeninės atskirties forma;

28. pakartotinai pabrėžia, kad su žiniasklaida susijusios švietimo priemonės, kaip nurodyta Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. 1466 (2000), turi būti skirtos tam, kad piliečiams būtų sudarytos tinkamos sąlygos atitinkamai informacijai kritiškai vertinti ir vis didėjančiam informacijos srautui įveikti; mano, kad tokio pobūdžio mokymasis suteiks piliečiams įgūdžių savarankiškai pranešimams parengti ir juos pateikti tinkamiausioms žiniasklaidos priemonėms, t.y. piliečiai galės visapusiškai naudotis informacijos ir saviraiškos laisve;

29. ragina Komisiją parengti Europos lygmens išprusimo žiniasklaidos srityje programą, kad reikiamą dėmesį galima būtų skirti svarbaus turinio įvertinimo standartams ir keitimuisi pažangiąja patirtimi;

30. ragina Komisiją įsipareigoti remti stabilią teisinę sistemą, pagal kurią būtų užtikrinamas aukštas pliuralizmo apsaugos valstybėse narėse lygis;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares įtvirtinti nešališką sistemą, pagal kurią transliavimo licencijos kabelinės, palydovinės televizijos arba analoginio ar skaitmeninio transliavimo rinkose būtų teikiamos laikantis skaidrių ir vienodų reikalavimų, siekiant sukurti daugialypę konkurencinę sistemą ir išvengti įmonių, turinčių monopolį arba užimančių dominuojančią poziciją, piktnaudžiavimo;

32. ragina Komisiją apsvarstyti problemas, kylančias dėl to, kad vartotojų sukurtas turinys naudojamas neetiškai ir juo piktnaudžiaujama komerciniais tikslais;

33. primena valstybėms narėms, kad nacionalinėms valdžios institucijoms priimant sprendimus visada reikia siekti pusiausvyros tarp minėtųjų institucijų užduočių ir raiškos laisvės, kurią kraštutiniu atveju turi apsaugoti teismai;

34. primena Komisijai, kad ji buvo keletą kartų raginta parengti direktyvą, pagal kurią būtų užtikrinamas pliuralizmas, skatinama ir saugoma kultūrinė įvairovė, apibrėžta UNESCO konvencijoje dėl kultūrų įvairovės, išsaugoma galimybė visoms žiniasklaidos įmonėms pasinaudoti techniniais pajėgumais, kurie sudarytų galimybes pasiekti visus piliečius;

35. ragina valstybes nares remti aukštos kokybės visuomeninio transliavimo paslaugų teikėjus, kad jie galėtų pateikti alternatyvų komercinių kanalų programoms ir, nebūtinai turėdami konkuruoti dėl reitingų ir pajamų iš reklamos, galėtų užimti pastebimesnę vietą Europoje ir būti žiniasklaidos priemonių pliuralizmo, demokratinio dialogo ir visų piliečių galimybės gauti kokybišką turinį ramstis;

36. ragina Komisiją ir valstybes nares remti glaudesnį Europos reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir aktyviau rengti transliavimo sektoriaus reguliavimo institucijų oficialias bei neoficialias diskusijas ir keitimąsi nuomonėmis;

37. rekomenduoja, kad valstybių narių visuomeninė žiniasklaida, kai tinkama, atspindėtų daugiakultūrį regionų pobūdį;

38. ragina paskelbti visų žiniasklaidos leidinių savininkus siekiant didesnio skaidrumo, susijusio su transliuotojo ir leidėjo tikslais ir aplinka;

39. ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos teisės taikymas žiniasklaidai ir interneto bei komunikacinių technologijų sektoriui palengvintų ir skatintų žiniasklaidos pliuralizmą; ragina Komisiją, diegiant ES lygmens konkurencijos nuostatas, atsižvelgti į jų poveikį žiniasklaidos pliuralizmui;

40. rekomenduoja, kad taisyklės, reguliuojančios valstybės paramą, būtų nustatytos ir įgyvendinamos taip, kad sudarytų sąlygas visuomeninei žiniasklaidai atlikti savo funkciją dinamiškoje aplinkoje ir būtų užtikrinta, kad visuomeninė žiniasklaida, remdamasi skaidrumo ir atskaitingumo principais, turėtų galimybę atlikti jai valstybių narių skirtas užduotis ir išvengti valstybės lėšų neteisėto naudojimo politiniais arba ekonominiais sumetimais;

41. ragina Europos Komisiją, priimant sprendimą dėl pakartotinio EB transliacijų komunikato svarstymo, tinkamai atsižvelgti į UNESCO konvenciją dėl kultūrų įvairovės ir į minėtąją Europos Tarybos rekomendaciją; jei Komisija nuspręstų pakartotinai svarstyti dabartines gaires, prašo, kad visos priemonės ar patikslinimai, pagal kuriuos turėtų būti tinkamai gerbiama valstybių narių kompetencija, būtų vertinami atsižvelgiant į jų įtaką žiniasklaidos pliuralizmui;

42. rekomenduoja Komisijai pasinaudoti pakartotiniu EB transliacijų komunikato svarstymu (jei jis reikalingas) kaip priemone visuomeninėms transliavimo priemonėms stiprinti, kadangi šios priemonės – svarbus žiniasklaidos pliuralizmo ES garantas;

43. mano, kad skaitmeninių technologijų amžiuje visuomeninėms garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonėms iškeltus uždavinius galima sėkmingai įgyvendinti tik tuomet, jei bus kuriamos naujos besiskiriančios nuo tradicinių programų informacijos ir žiniasklaidos paslaugos, kurios būtų suderinamos su bet kuriuo skaitmeniniu tinklu arba bet kuria platforma;

44. pritaria kai kuriose valstybėse narėse įvestam reikalavimui, įpareigojančiam kabelinės televizijos bendroves skaitmeniniame transliavimo diapazone suteikti vietos valstybiniams kanalams ir skirti vietos visuomeniniams transliuotojams;

45. ragina Komisiją, remiantis dinamišku ateities poreikius atitinkančiu požiūriu į minėtąjį Amsterdamo sutarties protokolą, plačiai interpretuoti visuomeninių transliuotojų funkcijas, ypač susijusias su nevaržomu visuomeninių transliuotojų dalyvavimu vystant naujas technologijas ir taikant naujas gamybos ir pranešimų teikimo formas (tiek linijinių, tiek ir nelinijinių paslaugų atveju); tai turėtų apimti ir klausimus, susijusius su tinkamu visuomeninių transliuotojų naujų paslaugų finansavimu;

46. pakartotinai pabrėžia, kad apibrėžiant nuostatas dėl spektro naudojimo turi būti atsižvelgta į visuomenės interesus, pvz., žiniasklaidos pliuralizmą, todėl šiuo atveju neturėtų būti remiamasi vien rinkos priemonėmis; be to, valstybės narės turėtų būti toliau įpareigotos skirti dažnių diapazonus paslaugoms, kurios yra svarbios visuomenei, pvz., siekiui žiniasklaidos pliuralizmui skatinti ir užtikrinti;

47. rekomenduoja pakartotinio telekomunikacijų teisės aktų rinkinio svarstymo metu išsaugoti ir, jei reikia, išplėsti privalomojo programų siuntimo nuostatas;

48. pritaria Europos Tarybos rekomendacijai dėl žiniasklaidos pliuralizmo (Nr. CM/Rec(2007)2), kurioje teigiama, kad informacijos teikėjams reikėtų užtikrinti sąžiningą galimybę pasinaudoti elektroninių ryšių tinklais;

49. atkreipia dėmesį į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugų sąveikos(6), nes ši sąveika yra itin svarbi žiniasklaidos pliuralizmui;

50. ragina laikytis suderinto požiūrio papildomų skaitmeninių dažnių paskirstymo klausimu siekiant visiems dalyviams užtikrinti lygiateisę prieigą ir taip garantuoti žiniasklaidos pliuralizmą;

51. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad dominuoja keli stambūs interneto dalyviai, nes tai riboja naujus rinkos dalyvius ir todėl slopinamas šio sektoriaus kūrybiškumas ir verslininkystė;

52. ragina užtikrinti didesnį skaidrumą atsižvelgiant į asmens duomenis ir informaciją, kuri saugoma interneto paieškos sistemose, elektroninio pašto teikėjų ir socialinių ryšių palaikymo tinklavietėse;

53. mano, kad taikant reglamentą ES mastu pakankamai užtikrinama prieiga prie elektroninių programų vadovų ir panašios peržiūros bei naršymo įrangos, tačiau galima būtų svarstyti papildomus veiksmus atsižvelgiant į tai, kaip pristatoma informacija apie esamas programas, siekiant užtikrinti, kad būtų galima lengvai pasinaudoti visuotinės svarbos paslaugomis; ragina Komisiją konsultavimosi procedūrų būdu nustatyti, ar reikia parengti minimalias gaires arba tam tikram sektoriui skirtą reguliavimą siekiant užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą;

54. ragina garantuoti viešosios teisės ir privačių transliuotojų pusiausvyrą bei nuoseklų konkurencijos ir žiniasklaidos teisės taikymą siekiant užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą;

55. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 303, 2007 12 14, p. 1.

(2)

OL C 340, 1997 11 10, p. 109.

(3)

OL L 332, 2007 12 18, p. 27.

(4)

OL C 25 E, 2004 1 29, p. 205.

(5)

OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1026.

(6)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0497.


AIŠKINAMOJI DALIS

Nuo 2004 m. pradžios ES narių skaičius išaugo beveik dvigubai. Demokratijos ir pagrindinių laisvių apsaugos standartų suvienodinimo aukščiausiais esamais lygiais užtikrinimas – tai vienas pagrindinių po plėtros atsiradusių uždavinių.

Atsižvelgiant į tai, pranešime pritariama visoms iniciatyvoms, skirtoms demokratijai išsaugoti, ir nurodoma, kad žiniasklaida išlieka įtakingu politiniu įrankiu, kurio nederėtų nagrinėti tik ekonominiu požiūriu.

Pranešime pritariama Europos Komisijos sprendimui patikimų ir nešališkų žiniasklaidos pliuralizmo rodiklių nustatymą patikėti 3 Europos universitetų konsorciumui. Be to, pranešime pabrėžiamas poreikis sukurti tokiu būdu nustatytais rodikliais grindžiamas priežiūros ir įgyvendinimo sistemas. Žiniasklaidos ombudsmenas vertinamas kaip tų reikalingų sistemų dalis.

Pranešime taip pat pritariama nuolatinėms leidėjų ir žurnalistų atstovų pastangoms parengti žiniasklaidos laisvės chartiją. Be to, pabrėžiamas žurnalistų ir redaktorių poreikis turėti socialines ir teisines garantijas.

Pranešime pritariama tam, kad tarptautinės įmonės perimtų geriausią redaktorių ir žurnalistų laisvės patirtį kiekvienoje šalyje, kur jie dirba. Jame išreiškiamas susirūpinimas dėl valstybėse narėse, įstojusiose į ES 2004–2007 m., taikomų žemesnių standartų.

Naujųjų technologijų plėtotė ir įsisavinimas paskatino naujų žiniasklaidos kanalų ir naujų rūšių turinio atsiradimą. Naujosios žiniasklaidos atsiradimas paskatino didesnę žiniasklaidos priemonių kaitą ir įvairovę; pranešime raginama atsakingiau naudotis šiais kanalais.

Atsižvelgiant į tai, pranešime nurodoma, kad neapibrėžta ir neaiški tinklaraščių kūrėjų ir leidėjų padėtis sukelia neaiškumą dėl šaltinio apsaugos, etikos kodekso taikomumo ir atsakomybės paskirstymo, kai iškeliama byla.

Jame rekomenduojama apibrėžti įvairių kategorijų tinklaraščių kūrėjų ir leidėjų teisinę padėtį, taip pat skelbti tinklaraščių interesus ir juos savanoriškai suskirstyti kategorijomis.

Pranešime pripažįstama, kad komercinėse žiniasklaidos priemonėse už minimalų mokestį plačiai naudojamas vartotojų sukurtas turinys, o tai kelia klausimų dėl konkurencijos ir privatumo. Jame rekomenduojama ne profesionalams atlyginti pagal jų sukurtą komercinę vertę, o siekiant apsaugoti gyventojų ir visuomenės veikėjų privatumą, naudotis etikos kodeksais.

Pranešime pripažįstami internetui skirtų reklamos pajamų mesti iššūkiai spausdintiniams leidiniams, bet nurodoma, kad naujose komercinės žiniasklaidos priemonėse vyrauja žinomi visuomeninės ir privačios žiniasklaidos turinio teikėjai. Jame taip pat laikomasi nuomonės, kad žiniasklaidos nuosavybės koncentracija siekia tokius lygius, kad laisvosios rinkos jėgos nebeužtikrina žiniasklaidos pliuralizmo, ypač naujosiose valstybėse narėse.

Pranešime pripažįstama, kad siekiant, jog visuomeninė žiniasklaida vykdytų savo misiją, jai reikalinga didelė ir pastovi rinkos dalis, bet ragina vengti nesąžiningos konkurencijos ir rinkos dalies nesiekti savo pačios labui. Jame nurodoma, kad nors tam tikrose rinkose visuomeninė žiniasklaida yra pirmaujanti rinkos dalyvė, ji ir nepakankamai finansuojama, ir labiausiai patiria politinį spaudimą.

Galiausiai pranešime pripažįstama, kad reikia didinti ES išprusimą žiniasklaidos srityje, rekomenduojama išprusimą žiniasklaidos srityje įtraukti į 9 pagrindinius gebėjimus ir remti Europos išprusimo žiniasklaidos srityje pagrindinės mokymo programos plėtotę.


Ekonomikos ir pinigų politikos komitetoNUOMONĖ (9.4.2008)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Europos Sąjungos žiniasklaidos koncentracijos ir pliuralizmo

(2007/2253(INI))

Nuomonės referentas: Jorgo Chatzimarkakis

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  yra tvirtai įsitikinęs, kad pliuralistinė žiniasklaidos sistema yra reikalinga tolesniam demokratinio Europos socialinio modelio gyvavimui;

2.  konstatuoja, kad Europos žiniasklaidos aplinkoje pastebima vis didesnė konvergencija, turint mintyje įvairias žiniasklaidos sritis ir skirtingas rinkas;

3.  pabrėžia, kad dėl žiniasklaidos sistemos nuosavybės koncentracijos sukuriama aplinka, kurioje palankios sąlygos reklamos rinkos monopolizavimui, sudaromos kliūtys patekti į rinką naujiems veikėjams, taip pat skatinamas žiniasklaidos turinio vienodumas;

4.  pažymi, kad žiniasklaidos sistemos vystymąsi vis labiau skatina orientacija į pelną, todėl visuomeniniai, politiniai arba ekonominiai procesai arba žurnalistų elgesio kodekse numatytos vertybės nėra tinkamai atspindėti; taigi mano, kad konkurencijos įstatymai turi būti susieti su žiniasklaidą reglamentuojančiais įstatymais siekiant užtikrinti prieigą, konkurenciją ir kokybę bei išvengti žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos ir politinės valdžios interesų konfliktų, kuriais daroma žala laisvai konkurencijai, vienodoms veikimo sąlygoms ir pliuralizmui;

5.  taigi reikalauja užtikrinti visuomeninių ir privačiųjų transliuotojų pusiausvyrą (tose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu egzistuoja visuomeniniai transliuotojai) ir konkurencijos įstatymų bei žiniasklaidą reglamentuojančių įstatymų sąsajas siekiant stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą; pabrėžia, kad visuomeniniai žiniasklaidos transliuotojai taip pat vis dažniau orientuojasi į pelną skatindami kelti klausimą dėl tinkamo viešųjų lėšų naudojimo;

6.  mano, kad valstybinių valdžios institucijų pagrindinis tikslas turėtų būti sąlygų, kuriomis būtų užtikrinamas aukštas žiniasklaidos (įskaitant visuomeninės žiniasklaidos) kokybės lygis, saugoma žiniasklaidos įvairovė ir užtikrinama visiška žurnalistų nepriklausomybė, kūrimas;

7.  reikalauja imtis priemonių, skirtų Europos žiniasklaidos koncernų konkurencingumui stiprinti, siekiant prisidėti prie ekonomikos augimo; konkurencingumą turėtų skatinti taip pat didėjantis piliečių supratimo ir ekonominių bei finansinių klausimų išmanymo lygis;

8.  pabrėžia didėjančią trečiųjų šalių žiniasklaidos investuotojų Europos Sąjungoje, ypač naujose valstybėse narėse, įtaką;

9.  reikalauja konkurencijos įstatymų nuostatas nuosekliai taikyti Europos ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant užtikrinti aukštą konkurencijos lygį ir naujų konkurentų patekimą į rinką;

10. mano, kad Europos teisės aktais konkurencijos srityje prisidedama prie žiniasklaidos koncentracijos apribojimo; vis dėlto pabrėžia savarankiškos valstybių narių žiniasklaidos kontrolės svarbą, todėl ragina, kad žiniasklaidos reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu būtų veiksmingas, aiškus, skaidrus ir aukšto lygio;

11. džiaugiasi Komisijos ketinimu parengti konkrečius žiniasklaidos pliuralizmo nustatymo rodiklius;

12. reikalauja, kad be rodiklių žiniasklaidos pliuralizmui nustatyti būtų parengti ir kiti rodikliai, galintys būti žiniasklaidos analizės kriterijais ir apimantys orientavimąsi į demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus bei mažumų teisių bei profesinio žurnalistų elgesio kodekso užtikrinimo principus;

13. mano, kad taisyklėse dėl žiniasklaidos koncentracijos turėtų būti reglamentuojama ne tik nuosavybė ir žiniasklaidos turinio kūrimas, bet ir (elektroninės) prieigos ir turinio platinimo internete priemonės ir mechanizmai, pvz., paieškos sistemos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.4.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Mariela Velichkova Baeva, Pervenche Berès, Sebastian Valentin Bodu, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Christian Ehler, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Dariusz Maciej Grabowski, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in ‘t Veld, Kurt Joachim Lauk, Astrid Lulling, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Heide Rühle, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ieke van den Burg, Cornelis Visser

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jorgo Chatzimarkakis, Werner Langen, Thomas Mann, Gianni Pittella, Bilyana Ilieva Raeva, Kristian Vigenin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Tobias Pflüger


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetoNUOMONĖ (23.4.2008)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje

(2007/2253(INI))

Nuomonės referentas: Ivo Belet

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi infrastruktūros kliūtys gali kelti pavojų žiniasklaidos pliuralizmui ir kadangi veiksminga nacionalinių reguliavimo institucijų atliekama stebėsena, kaip nurodyta telekomunikacijų teisės aktų pakete, yra būtina siekiant išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą,

B. kadangi dėl technologinės raidos laikraščių leidėjai vis dažniau skelbia informaciją internete ir todėl labai priklauso nuo (interneto) reklamos pajamų,

1.  pritaria Europos Tarybos rekomendacijai dėl žiniasklaidos pliuralizmo (CM/Rec(2007)2), kurioje teigiama, kad reikėtų užtikrinti informacijos teikėjams sąžiningą galimybę pasinaudoti elektroninių ryšių tinklais;

2.  pabrėžia telekomunikacijų teisės aktų paketo svarbą siekiant sukurti didesnę konkurenciją ir sumažinti infrastruktūros kliūtis;

3.  atkreipia dėmesį į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugų sąveikos(1), nes ši sąveika yra itin svarbi žiniasklaidos pliuralizmui;

4.  ragina laikytis suderinto požiūrio papildomų skaitmeninių dažnių paskirstymo klausimu siekiant užtikrinti visiems dalyviams lygiateisę prieigą ir taip garantuoti žiniasklaidos pliuralizmą;

5.  ragina užtikrinti suderintą požiūrį tinklo neutralumo klausimu, nes šiuo atveju vartotojo interesai yra lemiamas veiksnys suteikiant lengvatines sąlygas arba apribojimus; mano, kad telekomunikacijų teisės aktų persvarstymas – tai puiki proga suteikti šiam klausimui daugiau skaidrumo;

6.  išreiškia susirūpinimą dėl to, kad dominuoja keli stambūs interneto dalyviai, nes tai riboja naujus rinkos dalyvius ir todėl slopinamas šio sektoriaus kūrybiškumas ir verslininkystė;

7.  išreiškia susirūpinimą dėl dominuojančios paieškos sistemos „Google“ pozicijos tikslinėje internetinės reklamos rinkoje, nes tai kelia pavojų žiniasklaidos pliuralizmui, kadangi sistema „Google“ gali naudoti neskaidrius kainų nustatymo mechanizmus leidėjams, kurie priklauso nuo reklamos sistemoje „Google”;

8.  išreiškia susirūpinimą dėl paieškos sistemos „Google“ ir teikėjo „Double Click“ susijungimo, nes gali būti sudarytos sąlygos tikslinių interneto reklamos paslaugų, kurios būtų grindžiamos interneto vartotojų asmens duomenimis, kontrolei; mano, kad veiksminga stebėsena yra itin svarbi siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi; ragina Komisiją siūlyti modelį šiuo klausimu;

9.  ragina užtikrinti didesnį skaidrumą atsižvelgiant į asmens duomenis ir informaciją, kuri saugoma interneto paieškos sistemose, elektroninio pašto teikėjų ir socialinių ryšių palaikymo tinklavietėse;

10. mano, kad taikant reglamentą ES mastu pakankamai užtikrinama prieiga prie elektroninių programų vadovų ir panašios peržiūros bei naršymo įrangos, tačiau galima būtų svarstyti papildomus veiksmus atsižvelgiant į tai, kaip pristatoma informacija apie esamas programas, siekiant užtikrinti, kad būtų galima lengvai pasinaudoti visuotinės svarbos paslaugomis; ragina Komisiją konsultavimosi procedūrų būdu nustatyti, ar reikia parengti minimalias gaires arba tam tikram sektoriui skirtą reguliavimą siekiant užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą;

11. remia nuolatinę privalomojo programų siuntimo nuostatų peržiūrą atsižvelgiant į technologijų ir konkurencijos raidą, kaip pasiūlė Komisija persvarstomame telekomunikacijų teisės aktų pakete, ir mano, kad galimybė naudotis visuomenine transliacija ir visuotinės svarbos paslaugomis, taip pat ir skaitmeninėje aplinkoje – tai mažiausia, ką gali užtikrinti valstybės narės;

12. ragina garantuoti viešosios teisės ir privačių transliuotojų pusiausvyrą bei nuoseklų konkurencijos ir žiniasklaidos teisės taikymą siekiant užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.4.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Šarūnas Birutis, Jan Březina, Philippe Busquin, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein, Mary Honeyball, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Anni Podimata, Vladimír Remek, Andres Tarand, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Göran Färm, Eija-Riitta Korhola, Pierre Pribetich, Vittorio Prodi, Esko Seppänen, Silvia-Adriana Ţicău, Vladimir Urutchev, Lambert van Nistelrooij

(1)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0497.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetoNUOMONĖ (6.5.2008)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl žiniasklaidos priemonių koncentracijos ir pliuralizmo Europos Sąjungoje

(2007/2253(INI))

Nuomonės referentas: Luis Herrero-Tejedor

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą pareiškė norą, kad Komisija kurtų stabilią teisės sistemą, susijusią ir su žiniasklaidos priemonėmis, ir su informacine visuomene apskritai, pagal kurią būtų užtikrinama atitinkamo lygio pliuralizmo apsauga valstybėse narėse ir operatoriai galėtų pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis,

B.   kadangi žiniasklaidos pliuralizmas yra svarbiausias išraiškos ir informacijos laisvės ramstis, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje,

C.  kadangi, kaip savo darbo dokumente pažymi Komisija, žiniasklaidos priemonių pliuralizmo koncepcija negali apsiriboti įmonių nuosavybės koncentracijos problema ir apima klausimus, susijusius su viešosiomis transliavimo paslaugomis, politine galia, ekonomine konkurencija, kultūros įvairove, naujų technologijų plėtojimu, skaidrumu ir Europos Sąjungos žurnalistų darbo sąlygomis,

D.  kadangi, kaip jau nuo 1995 m. vis perspėja Europos Parlamentas, valstybių narių teisės skirtumai žiniasklaidos priemonių koncentracijos srityje turi neigiamą poveikį vidaus rinkos veikimui, kadangi šis poveikis turi būti pašalintas priėmus nacionalinių teisės aktų nuostatų derinimo atsižvelgiant į EB sutarties 95 straipsnį direktyvą,

E.   kadangi praktikoje pagrindinis principas laisvai perduoti ir gauti informaciją dažnai ribojamas viešosios valdžios institucijų,

F.   kadangi visuomeniniai transliavimo paslaugų teikėjai turėtų turėti užtektinai lėšų ir reikalingų priemonių, kurios padėtų užtikrinti tikrą nepriklausomybę nuo politinio spaudimo ir rinkos jėgų,

G.  kadangi dabar transliavimo paslaugų teikėjai neteisingai ir neatsižvelgiant į turinio kokybę spaudžiami konkuruoti dėl reitingų su komerciniais kanalais, kurių pagrindinis tikslas yra ne kokybė, o siekis patenkinti žiūrovų daugumos poreikius,

H.  kadangi, siekdami pirmiausia patenkinti žiūrovų daugumos poreikius, viešieji transliavimo paslaugų teikėjai neatliktų savo papildomo vaidmens, kištųsi į reklamos rinką ir dalyvautų negarbingoje konkurencinėje kovoje su komerciniais kanalais,

1.   ragina Komisiją įsipareigoti remti stabilią teisinę sistemą, pagal kurią būtų užtikrinamas aukštas pliuralizmo apsaugos valstybėse narėse lygis;

2.   ragina Komisiją ir valstybes nares įtvirtinti nešališką sistemą, pagal kurią transliavimo licencijos kabelinės, palydovinės televizijos arba analoginio ar skaitmeninio transliavimo rinkose būtų teikiamos laikantis skaidrių ir vienodų reikalavimų, siekiant sukurti daugialypę konkurencinę sistemą ir išvengti įmonių, turinčių monopolį arba užimančių dominuojančią poziciją piktnaudžiavimo;

3.   ragina Komisiją apsvarstyti problemas, kylančias dėl to, kad vartotojų sukurtas turinys naudojamas neetiškai ir juo piktnaudžiaujama komerciniais tikslais;

4.   apgailestauja, kad naujoje Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje apsiribojama nuostata, kad valstybės narės privalo užtikrinti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomybę, o šių institucijų vaidmuo tiksliau neapibrėžiamas;

5.   primena valstybėms narėms, kad nacionalinėms valdžios institucijoms priimant sprendimus visada reikia siekti pusiausvyros tarp minėtųjų institucijų užduočių ir raiškos laisvės, kurią apsaugoti kraštutiniu atveju turi teismai;

6.   primena Komisijai, kad ji buvo keletą kartų raginta parengti direktyvą, pagal kurią būtų užtikrinamas pliuralizmas, skatinama ir saugoma kultūrinė įvairovė, apibrėžta 2005 m. spalio 20 d. Paryžiuje pasirašytoje UNESCO Konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės ir apsaugos skatinimo, išsaugoma galimybė visoms žiniasklaidos įmonėms pasinaudoti techniniais pajėgumais, kurie leistų pasiekti visus piliečius;

7.   primygtinai ragina valstybes nares remti aukštos kokybės transliavimo paslaugų teikėjus, kad jie galėtų pateikti alternatyvų komercinių kanalų programoms ir, nebūtinai turėdami konkuruoti dėl reitingų ir pajamų iš reklamos, galėtų užimti pastebimesnę vietą Europoje ir būti žiniasklaidos priemonių pliuralizmo, demokratinio dialogo ir visų piliečių galimybės gauti kokybišką turinį ramstis.

8.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti glaudesnį Europos reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir aktyviau rengti transliavimo sektoriaus reguliavimo institucijų oficialias bei neoficialias diskusijas ir keitimąsi nuomonėmis;

9.   rekomenduoja, kad valstybių narių visuomeninė žiniasklaida atspindėtų daugiakultūrį regionų pobūdį, kai tinkama.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alexander Alvaro, Philip Bradbourn, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Elly de Groen-Kouwenhoven, Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Armando França, Urszula Gacek, Kinga Gál, Roland Gewalt, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Claude Moraes, Martine Roure, Inger Segelström, Vladimir Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Luis Herrero-Tejedor, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Marianne Mikko, Bill Newton Dunn, Nicolae Vlad Popa, Stefano Zappalà

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Jas Gawronski


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia i Cutchet, Katerina Batzeli, Ivo Belet, Guy Bono, Nicodim Bulzesc, Marielle De Sarnez, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Claire Gibault, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Mikel Irujo Amezaga, Ramona Nicole Mănescu, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Ljudmila Novak, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Pál Schmitt, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Thomas Wise

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Rolf Berend, Victor Boştinaru, Jean-Marie Cavada, Den Dover, Ignasi Guardans Cambó, Mario Mauro, Elisabeth Morin, Nina Škottová, Ewa Tomaszewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Carlo Fatuzzo

Atnaujinta: 2008 m. rugsėjo 11 d.Teisinis pranešimas