PRANEŠIMAS dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos pramoninių, energetinių ir kitų aspektų

25.9.2012 - (2011/2309(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Niki Tzavela

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos pramoninių, energetinių ir kitų aspektų

(2011/2309(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 194 straipsnį, kuriame teigiama, kad taikant šio straipsnio nuostatas, kuriomis įtvirtinamos energetikos srityje taikomos Sąjungos priemonės, inter alia, nepažeidžiamas kitų Sutarties, ypač 192 straipsnio 2 dalies, nuostatų taikymas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m.[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl bendros ES pozicijos priėmimo rengiantis Jungtinių Tautų konferencijai darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“)[2],

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų[3],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB[4],

–   atsižvelgdamas į ES aplinkos apsaugos teisės aktus, susijusius su skalūnų dujų gavybos plėtra, įskaitant: 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo[5]; Direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo[6]; Direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo[7]; Direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[8]; Reglamentą 1907/2006/EB dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo ir autorizacijos[9]; Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką[10]; Direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės[11]; 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)[12]; 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)[13]; 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje[14]; ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas[15],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 24 d. Tarybos išvadas dėl ES energetikos politikos išorės aspekto stiprinimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Energetikos veiksmų plano iki 2050 m.[16],

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB[17],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0284/2012),

A. kadangi Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo, kad nuo 2011 iki 2020 m. pasauliniai suskystinimo pajėgumai padidės nuo 380 mlrd. iki 540 mlrd. kubinių metrų;

B.  kadangi pagal ES Sutartis valstybės narės turi teisę nustatyti savo energijos rūšių derinius;

C. kadangi skalūnų dujų gavybos plėtra gali daryti didelį poveikį gamtinių dujų rinkos kaitai bei kainoms ir energijos gamybai;

D. kadangi hidrauliniam ardymui naudojamos cheminės medžiagos turi būti registruojamos Europos cheminių medžiagų agentūroje ir jų negalima patvirtinti, kol užtikrinama, kad jos nedarys žalos aplinkai ar kad tokia žala bus sumažinta (pagal REACH reglamentą);

E.  kadangi netradicinės dujos, t. y. uolienų porose susikaupusios dujos, skalūnų dujos ir anglies sluoksnio metanas, jau sudaro daugiau nei pusę JAV dujų gavybos ir skalūnų dujų gavyba didėja sparčiausiai;

F.  kadangi Estijoje alyva jau išgaunama iš alyvos turinčių skalūnų, o Paryžiaus baseine vykdoma alyvos žvalgyba skalūnų telkiniuose;

Energetiniai aspektai

Potencialūs ištekliai

1.  pažymi, kad atlikti įvairūs Europos skalūnų dujų išteklių vertinimai, taip pat atlikti JAV Energetikos informacijos administracijos ir Tarptautinės energetikos agentūros, kuriais buvo nustatyta, kad kelios valstybės narės turi išteklių; pripažįsta, kad nors dėl savo pobūdžio yra netikslūs, šie vertinimai rodo, jog esama galimai didelių vietos energijos išteklių, vis dėlto ne visus iš jų būtų naudinga išgauti ekonominiu požiūriu; taip pat pažymi, kad kai kurios valstybės narės turi skalūnų alyvos išteklių ir kad dar reikia plačiau išžvalgyti kitus netradicinius naftos šaltinius;

2.  mano, kad politikos formuotojai turėtų naudotis tikslesniais, atnaujintais ir išsamiais moksliniais duomenimis, kad galėtų sprendimus priimti remdamiesi informacija; todėl pritaria Europos Vadovų Tarybai, kad, siekiant galimai padidinti tiekimo saugumą, , reikėtų įvertinti ir kartografuoti Europos skalūnų dujų ir skalūnų alyvos išteklių tvarios gavybos ir naudojimo potencialą, nekeliant grėsmės vandens išteklių prieinamumui ir kokybei; palankiai vertina valstybių narių atliktus vertinimus, ragina jas tęsti šį darbą ir prašo Komisijos prisidėti įvertinant skalūnų dujų ir skalūnų alyvos išteklių potencialą Europos Sąjungoje, surenkant valstybių narių vertinimų rezultatus ir turimus žvalgymo projektų rezultatus ir pramonės, ekonomikos, energijos, aplinkos bei kitų aspektų požiūriais išnagrinėjant ir įvertinant galimybes įgyvendinti vidaus skalūnų dujų gavybą;

Energijos rinkos

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad skalūnų dujų populiarumas JAV jau turėjo didelį teigiamą poveikį gamtinių dujų rinkai ir dujų bei elektros energijos kainoms, visų pirma privertė JAV rinkai skirtas suskystinas gamtines dujas nukreipti kur nors kitur; pažymi, kad JAV momentinės kainos tapo istoriškai žemos, todėl padidėjo ilgalaikėmis sutartimis susaistytų JAV ir Europos kainų atotrūkis, žemos kainos JAV taip pat turėjo įtakos Europos ekonomikos ir pramonės konkurencingumui;

4.  pažymi, kad, remiantis JAV energijos informacijos administracijos duomenimis, numatyta, jog iki 2035 m. JAV vidaus produkcija sudarys 46 proc. tiekiamų dujų;

5.  pažymi, kad JAV dujų kainos vis dar mažėja, todėl ES susiduria su dar didesniais konkurencingumo iššūkiais;

6.  pabrėžia, kad, dujų rinkai tampant vis labiau pasauline ir susieta, skalūnų dujų gavybos plėtra didins pasaulinę dujų konkurenciją, todėl ir toliau turės didelį poveikį kainoms; atkreipia dėmesį į tai, kad skalūnų dujos padės sustiprinti klientų padėtį dujų tiekėjų atžvilgiu, todėl tai turėtų paskatinti kainų mažėjimą;

7.  kita vertus, pažymi, kad, siekiant sukurti visas reikiamas infrastruktūras, susijusias su gręžimu ir dujų bei hidraulinio ardymo skysčio laikymu, vežimu bei perdirbimu, reikia didelių investicijų, kurias turi visiškai padengti pramonė;

8.  ragina Komisiją, Europoje plėtojantis dujų rinkai ir kylant dujų centrų nustatytoms kainoms, per kitą ES ir JAV energetikos tarybos susitikimą spręsti galimo pasaulinės skalūnų dujų gavybos plėtros poveikio suskystintų gamtinių dujų (LNG) rinkai ir galimų apribojimų pasaulinei suskystinų gamtinių dujų prekybai panaikinimo klausimą;

9.  pabrėžia, kad ES lygmeniu skalūnų dujų žvalgybai ir (arba) išgavimui taikomas subsidiarumo principas energijos rūšių derinio sprendimų atžvilgiu; vis dėlto pažymi, kad skalūnų dujų gavyba gali būti tarpvalstybinio pobūdžio, ypač, kai gręžimas vykdomas netoli sausumos sienos su kita valstybe nare arba kai jis turi poveikio daugiau nei vienos šalies požeminiams vandenims, orui ar dirvožemiui; ragina visiškai atskleisti visą techninę ir su aplinka susijusią informaciją dėl skalūnų dujų žvalgybos ir tinkamai bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais ir prieš suteikiant koncesijas, ir jas įgyvendinant;

10. pastebi, kad pasaulinis gamtinių dujų vartojimas šiuo metu didėja ir kad Europa ir toliau yra vienas iš regionų, kuriuose dujų importo poreikis didžiausias; pažymi, kad, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, numatyta, jog iki 2035 m. Europos vidaus dujų gavyba sumažės, o paklausa padidės, todėl importas išaugs 450 mlrd. kubinių metrų; todėl pripažįsta svarbų pasaulinės skalūnų dujų gavybos vaidmenį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu užtikrinant energetinį saugumą ir energijos išteklių bei tiekėjų įvairovę; supranta, kad vidaus skalūnų dujų gavyba galėtų suteikti kai kurioms valstybėms narėms galimybę toliau įvairinti savo gamtinių dujų tiekimo šaltinius, turint omenyje valstybių narių priklausomumą nuo gamtinių dujų importo iš trečiųjų šalių; pripažįsta, kad dėl didėjančios JAV gamtinių dujų gavybos iš skalūnų dabar Europai prieinama daugiau LNG išteklių ir kad, derinant didesnę gamtinių dujų vidaus pasiūlą bei geresnį LNG prieinamumą, suteikiama patrauklių galimybių dujų tiekimui įvairinti;

11. vis dėlto pabrėžia, kad labai svarbu, vadovaujantis skaidrumo, abipusio pasitikėjimo bei nediskriminavimo principais ir laikantis Energetikos chartijos ir ES Trečiojo energetikos srities teisės aktų rinkinio principų, patvirtinti kitas tiekimo saugumo priemones ir politikos kryptis, turinčias ilgalaikę perspektyvą, kaip antai itin didinančias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, gerinančias energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą, užtikrinančias pakankamą infrastruktūrą ir saugyklų skaičių, įvairinančias tiekimo ir tranzito maršrutus ir kuriančias patikimą partnerystę su tiekėjų, tranzito ir vartotojų šalimis;

12. dar kartą pakartoja savo raginimą Komisijai iki 2012 m. pabaigos pateikti pasaulio ir ES dujų rinkos ateities analizę, įskaitant jau suplanuotų dujų infrastruktūros projektų (pvz., projektų, kurie buvo plėtojami kuriant Pietinį dujų koridorių) poveikį, naujus LNG terminalus, skalūnų dujų poveikį JAV dujų rinkai (visų pirma dėl LNG importo poreikių) ir galimų pokyčių skalūnų dujų rinkoje poveikį ES būsimam dujų tiekimo saugumui ir kainoms; mano, kad analizė turi atspindėti dabartinę infrastruktūros vystymosi ir ES 2020 m. su CO2 susijusių tikslų siekimo rezultatų padėtį bei šia tema prasidėti; pabrėžia, kad turi būti konsultuojamasi su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais;

13. pabrėžia, kad visiškai veikianti, susieta ir integruota ES vidaus energetikos rinka yra taip pat labai svarbi, inter alia, siekiant visiškai išnaudoti galimą skalūnų dujų gavybą ES, nedarant neigiamo poveikio aplinkai ir netoli tokių dujų gavybos vietų gyvenančioms bendruomenėms; ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai siekti šio tikslo, visų pirma užtikrinant sklandų ES trečiojo energijos vidaus rinkos išteklių dokumentų rinkinio ir energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinio reikalavimų įgyvendinimą ir taikymą, siekiant iki 2014 m. suderinti ir visiškai liberalizuoti didmenines Europos energijos rinkas;

Perėjimas prie nuo anglies dioksido išmetimo atsietos ekonomikos

14. mano, kad skalūnų dujų gavyba atliks svarbų vaidmenį ES trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, padės pasiekti ES tikslą iki 2050 m. 80–95 proc. palyginti su 1990 m. lygiais sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išsivysčiusioms šalims, kaip grupei, mažinant išmetamuosius teršalus ir kartu užtikrinant energijos tiekimo saugumą ir konkurencingumą, o tai yra Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. pagrindas;

15. pritaria Komisijai, kad dujos bus svarbios energetikos sistemos pakeitimui, kaip nurodyta minėtame veiksmų plane, nes tai yra greitas, laikinas ir ekonomiškas būdas, prieš pereinant prie visiškai tvarios, mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybos, sumažinti priklausomumą nuo kito, nešvaresnio, iškastinio kuro, kartu sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; mano, kad skalūnų dujos galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį šioje srityje, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios elektros energijai gaminti šiuo metu naudoja labai daug anglių, jeigu atliekant poveikio vertinimus nustatoma, kad šių dujų gavyba nedaro neigiamo poveikio aplinkai, visų pirma požeminiams vandenims, ar netoli žvalgybos vietų gyvenančioms bendruomenėms;

16. atsižvelgdamas į tai, kad trūksta išsamių Europos duomenų apie skalūnų dujų anglies dioksido išmetimo rodiklį, ragina Komisijos Jungtinį tyrimų centrą greitai pabaigti išgaunant skalūnų dujas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio viso būvio ciklo analizę, siekiant, kad ateityje šių dujų kiekis būtų teisingai apskaičiuojamas;

17. taip pat pažymi, kad tam tikros atsinaujinančiosios energijos rūšys, pvz., vėjo energija, yra nepastovios ir turi būti palaikomos arba balansuojamos taikant lanksčias energetikos technologijas; mano, kad gamtinės dujos, įskaitant skalūnų dujas, galėtų būti viena siekiant šio tikslo turima galimybė šalia keleto kitų sprendimų, pvz., daugiau tarpusavio jungčių, geresnė valdymo ir kontrolės sistema, visais tinklo lygmenimis kuriant pažangiuosius elektros energijos tinklus, kaupiant energiją ir valdant paklausą; pripažįsta anglies dioksido surinkimo ir saugojimo svarbą siekiant užtikrinti ilgalaikį dujų ir energijos išteklių tvarumą;

18. ragina Komisiją atlikti ekonominę dujoms taikomos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos analizę, siekiant, kad ši technologija būtų greičiau sukurta ir taikoma; taip pat ragina Komisiją ištirti, kokį poveikį anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija galėtų turėti dujų energijos gamybos lankstumui ir jų reikšmei palaikant atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

19. ragina Komisiją, laikantis ES Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. strategijos, įvertinti netradicinių dujų išteklių ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai bei perspektyvas ES, atsižvelgiant į tai, ko galima pasimokyti iš JAV patirties ir taisyklių šioje srityje, kartu pripažįsta, kad netradicinių dujų išteklių naudojimo ES mastą galiausiai lems rinkos ir valstybių narių, taikančių ES tikslų ilgalaikės klimato ir energetikos politikos srityje programą, sprendimai;

20. ragina valdžios institucijas atlikti regioninį poveikio geologinei aplinkai vertinimą, siekiant kuo tinkamiau paskirstyti lėšas geoterminei energijai, skalūnų dujoms bei kitiems požeminiams ištekliams ir taip padidinti visuomenei teikiamą naudą;

21. ragina Komisiją paprašyti Europos aplinkos agentūros (EAA) parengti išsamią mokslinę aplinkos apsaugos srities skalūnų dujų bei skalūnų alyvos žvalgybos ir galimo turimų metodų poveikio analizę;

Pramoniniai ir ekonominiai netradicinių naftos ir dujų šaltinių aspektai

Pramoninė aplinka

22. primena, kad didžiulį JAV skalūnų dujų gavybos augimą sustiprino sukurta pramonės aplinka, įskaitant pakankamą įrenginių skaičių, reikalingą darbo jėgą ir kvalifikuotą ir gerai parengtą paslaugų pramonę; supranta, kad ES reikiamam paslaugų sektoriui prireiks laiko, kol bus sukurti pakankami pajėgumai ir įmonės įsigis reikiamą įrangą ir įgis patirties, kad galėtų užtikrinti aukštą tvarios skalūnų dujų gavybos lygį, dėl ko trumpuoju laikotarpiu taip pat gali padidėti išlaidos; skatina atitinkamas ES ir JAV įmones bendradarbiauti siekiant taikyti ekologišką gręžinių įrengimo užbaigimą, geriausias turimas technologijas, vykdyti ekologinius pramoninius procesus ir sumažinti išlaidas; mano, kad lūkesčiai dėl skalūnų dujų gavybos plėtros ES tempo turėtų būti realistiški ir kad bet kokią galimą komercinę gavybą reikėtų vykdyti palaipsniui ir tinkamu tempu, siekiant išvengti ekonomikos pakilimo ir nuosmukio ciklų bei didelio neigiamo poveikio vietos mastu;

23. pažymi, kad stabili reguliavimo sistema yra labai svarbi, ir siekiant sukurti tinkamą aplinką dujų įmonėms investuoti į labai reikalingą infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir siekiant užkirsti kelią rinkos iškraipymams;

24. ragina skalūnų dujų gavybos plėtra suinteresuotas valstybes nares įtraukti reikalaujamus būtinus įgūdžius į savo pagrindines švietimo ir mokymo sistemas siekiant parengti reikalingą kvalifikuotą darbo jėgą;

25. pabrėžia, kad svarbu remti skalūnų dujų pramonės plėtrą kuriant reikiamą infrastruktūrą, visų pirma vamzdynus, jei tik skalūnų dujų žvalgybos projektai yra tvarūs finansiniu ir socialiniu požiūriais;

26. pabrėžia, kad skalūnų dujų ir alyvos žvalgyba vykdoma ne tik Europoje ir kad yra didelis susidomėjimas plėtoti naujų alyvos ir dujų išteklių gavybą, kaip priemonę įvairių šalių ir regionų Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje konkurencingumui energijos ir ekonomikos srityse padidinti; pabrėžia, kad, siekiant keistis praktine patirtimi ir geriausia patirtimi, reikia įtraukti skalūnų dujų ir alyvos temą į dvišalį ES dialogą, taip pat į partnerystes su jau netradicinių išteklių gavybą plėtojančiomis ar jų plėtra ir (arba) naudojimu besidominčiomis šalimis;

27. pabrėžia, kad ES energetikos ir klimato politika turi pripažinti galimas kliūtis ES investuoti į skalūnų dujų gavybos plėtrą ir spręsti šį klausimą;

28. pabrėžia, kad reikia priimti visas naujas būsimas energijos mokslinių tyrimų srities technologijas; ragina toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir vystymo veiklą, susijusią su priemonėms ir technologijoms, įskaitant anglies dioksido surinkimą ir saugojimą, siekiant išnagrinėti galimybę plėtoti tvaresnę ir saugesnę netradicinių dujų gavybą; taigi pripažįsta didesnę technologijų ir naujovių dujų sektoriuje svarbą, kurią jos gali turėti ES gebėjimų bazei ir konkurencingumui;

29. pažymi technologijų pokyčius Austrijoje, kurioje pramonėje siūloma naudoti hidraulinio ardymo skysčius, kuriuos sudaro tik vanduo, smėlis ir kukurūzų krakmolas; rekomenduoja, kad kitos valstybės narės ir Komisija ištirtų galimybę išgauti skalūnų dujas nenaudojant cheminių medžiagų, ir ragina toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir vystymo veiklą, susijusią su tokiais metodais ir (ar) praktika, kurie galėtų sumažinti galimą poveikį aplinkai;

30. ragina Komisiją pateikti visiems ES skalūnų dujų gręžiniams rekomendacijas mažinti nenumatytai išmetamo metano kiekį;

Licencijų išdavimo sistema

31. ragina valstybes nares sukurti patikimą reguliavimo tvarką ir užtikrinti, kad jos įdiegs būtinas administravimo ir stebėsenos priemones tvariai visos su skalūnų dujų gavyba susijusios veiklos plėtrai, įskaitant priemones, kurių reikalaujama pagal ES aplinkos ir klimato apsaugos teisės aktus; primena, kad pagal subsidiarumo principą kiekviena valstybė narė turi teisę pati priimti sprendimą dėl skalūnų alyvos ir dujų gavybos;

32. pažymi, kad dabartinę skalūnų dujų žvalgymo licencijų išdavimo procedūrą reglamentuoja bendrieji teisės aktai dėl kasybos arba angliavandenilio; pažymi, kad pagal Komisijai parengtą 2011 m. lapkričio 8 d. galutinį pranešimą dėl netradicinių dujų išteklių Europoje ir Komisijos parengtą 2012 m. sausio 26 d. perduotą pranešimą dėl skalūnų dujų projektams taikomos ES aplinkos teisinės sistemos, ES teisės aktų sistema tinkamai apima visus licencijų išdavimo skalūnų dujų projektams, išankstinio žvalgymo ir gavybos aspektus; vis dėlto pažymi, kad vykdant didelės apimties skalūnų dujų gavybą gali reikėti visapusiškai pritaikyti visus atitinkamus galiojančius ES aplinkos teisės aktus, įskaitant REACH reglamentą, kad būtų atsižvelgta į netradicinio iškastinio kuro gavybos ypatumus; ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas nedelsiant patikrinti ir, jei reikia, pagerinti reguliavimo sistemas siekiant užtikrinti jų atitiktį skalūnų dujų ir skalūnų alyvos projektams, ypač siekiant būti pasirengusiems galimai būsimai komercinei gavybai Europoje ir spręsti pavojaus aplinkai problemas;

33. pabrėžia skaidrumo ir visapusiško konsultavimosi su visuomene svarbą, visų pirma atsižvelgiant į naujo požiūrio į dujų žvalgybą sukūrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse leidimų išdavimo etapu trūksta viešųjų konsultacijų; ragina valstybes nares įvertinti savo teisės aktus siekiant išsiaiškinti, ar tinkamai atsižvelgta į šį aspektą, įskaitant visapusišką Orhuso konvencijos nuostatų ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų taikymą;

34. mano, kad valstybės narės, kurios imasi skalūnų dujų projektų, turėtų patvirtinti vieno langelio sistemą leidimų ir licencijų išdavimui ir aplinkos apsaugos taisyklių laikymosi tikrinimui (įskaitant privalomą poveikio aplinkai vertinimą), – kai kuriose valstybėse narėse tai įprasta taikyti visiems energetikos projektams;

35. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad keičiant teisės aktus – tai būtina atlikti siekiant išduoti skalūnų dujų žvalgybos licencijas – būtų nustatytas privalomas reikalavimas gauti atitinkamų vietos institucijų pritarimą;

Visuomenės nuomonė ir geriausia patirtis

Visuomenės požiūris

36. žino, kad visuomenės požiūris į skalūnų dujų gavybos plėtrą valstybėse narėse skiriasi ir kad neigiamą požiūrį gali lemti informacijos trūkumas ar klaidinga informacija; reikalauja gerinti visuomenės informavimą ir teikti išsamesnę, skaidrią ir objektyvią informaciją apie skalūnų dujų gavybą ir palaiko portalų, kuriuose teikiama prieiga prie plataus spektro viešosios informacijos apie tokią gavybą, kūrimą; ragina ES įmones, svarstančias galimybę užsiimti skalūnų dujų gavyba ES, prieš pradedant gręžimo darbus pateikti išsamią informaciją apie savo veiklą, konsultuotis su vietos bendruomenėmis ir vietos valdžios institucijomis ir viešai paskelbti visas chemines medžiagas, kurias jos, atsižvelgdamos į skalūnų telkinio įvertinimą, naudoja hidrauliniam ardymui, įskaitant naudojamus koncentratus;

37. mano, jog geriausias būdas užtikrinti, kad vietos bendruomenės būtų prasmingai ir laiku įtraukiamos – atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą, užtikrinti aukštą skaidrumo lygį ir konsultuotis su visuomene siūlomų skalūnų dujų projektų klausimais, neatsižvelgiant į projekto trukmę ir apimtį;

38. pažymi, kad ES su skalūnų dujomis susijusiems veiklos vykdytojams ypač svarbu kiekvienu savo veiklos etapu užmegzti ir palaikyti stiprius ryšius su vietos bendruomenėmis, atsižvelgiant į tai, kad ES gyventojų tankumas yra didesnis negu JAV, o žemės savininkai Europoje nevaldo požeminių išteklių ir todėl neturi tiesioginės naudos iš gavybos, kaip JAV; todėl ragina sukurti sistemas, kurias pasitelkiant būtų užtikrinamas pramonės konkurencingumas, tačiau tuo pat metu sudaromos sąlygos nacionalinėms ir vietos bendruomenėms iš skalūnų dujų išteklių gauti naudos; taip pat ragina skalūnų dujų įmones nustatyti atsakingos veiklos bendruomenėse praktiką, užtikrinti, kad vietos bendruomenėms skalūnų dujų gavyba būtų naudinga, užtikrinti principo „teršėjas moka“ taikymą ir padengti bet kokios tiesioginės ar netiesioginės žalos, kurią jos gali sukelti, išlaidas;

39. pripažįsta, kad ir ex ante, ir stebėsenos etapais dėmesys turėtų būti skiriamas skaidriam ir atviram dialogui su pilietine visuomene, pagrįstam turimais moksliniais įrodymais, kurį palaikant aiškiai aptariami klausimai, susiję su dujų nuotėkiu, skalūnų dujų žvalgybos poveikiu požeminiams vandenims, kraštovaizdžiui, žemės ūkiui ir turizmo pramonei; primena, kad 2012 m. ES biudžetas apima bandomiesiems projektams ir kitai paramos veiklai finansuoti skirtus asignavimus siekiant skatinti tokį dialogą; mano, kad tai turėtų būti įgyvendinama nešališkai ir glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įskaitant nacionalines valdžios institucijas, vietos bendruomenes, plačiąją visuomenę, verslą ir nevyriausybines organizacijas;

40. pabrėžia, kad svarbu skaidriai ir bendrai valdyti alyvos ir dujų įmones, vykdančias su skalūnų dujų ir skalūnų alyva susijusią veiklą;

Geriausia patirtis

41. pabrėžia, kad skalūnų dujų žvalgymo ir gavybos srityje svarbu taikyti aukščiausius saugos standartus, geriausias turimas technologijas ir geriausią veiklos patirtį bei nuolat tobulinti technologijas ir praktiką ir mažinti neigiamą poveikį; todėl pabrėžia, kad svarbu užtikrinti dideles pramonės investicijas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje; teigiamai vertina Tarptautinės energetikos agentūros bei alyvos ir dujų gamintojų asociacijų iniciatyvas nustatyti geriausią skalūnų dujų ir skalūnų alyvos žvalgymo bei gavybos patirtį;

42. mano, kad susirūpinimą, jog plėtojant skalūnų dujų gavybą pasitaikius nuotėkiams iš gręžinių gali būti užteršti vandens ištekliai, galima pašalinti pritaikant geriausią gręžinių rengimo ir statymo praktiką, ypač vamzdžių tiesimo, sutvirtinimo ir spaudimo valdymo, taip pat sutvirtintų vamzdžių ir modernių cemento perrišų bandymą slėgiu, siekiant užtikrinti konstrukcijos izoliaciją; ragina valstybes nares užtikrinti, kad šia praktika būtų vadovaujamasi plėtojant skalūnų dujų gavybą, inter alia, atliekant gavybos vietovės patikrinimus;

43. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į su netradicinių dujų žvalgymu susijusias pasaulines aplinkosaugos problemas, kurdami geresnes technologijas ir kaupdami patirtį pagal griežtas taisykles susijusios veiklos vykdytojai ir paslaugų pramonė ne tik pasieks, kad visuomenė labiau pritartų skalūnų dujų projektams, bet ir įgis verslo galimybių bei pagerins eksporto galimybes; todėl rekomenduoja valstybėms narėms atsižvelgti į Tarptautinės energetikos agentūros išsamiame informaciniame dokumente apie geriausias turimas technologijas pateiktas rekomendacijas dėl hidraulinio ardymo, kai tik šis dokumentas bus prieinamas;

44. pabrėžia, kad būtini aukščiausi saugumo ir aplinkos apsaugos standartai ir svarbiais etapais reikia atlikti nuolatinius gręžinių statybos ir hidraulinio ardymo patikrinimus saugumo požiūriu; ypač pabrėžia, kad veiklos vykdytojai turėtų mažinti išmetamų dujų kiekį, utilizuoti dujas, surinkti nenumatytai išmetamas dujas ir dar kartą panaudoti arba valyti nuotekas; ragina ES sekti JAV pavyzdžiu nustatant su skalūnų dujomis susijusius hidrauliniam ardymui taikomus aplinkos standartus, pagal kuriuos reikalaujama, kad įmonės surinktų metaną ir kitas teršiančias išmetamas dujas, kaip pasiūlė JAV Aplinkos apsaugos agentūra;

45. taip pat ragina su skalūnų dujomis susijusius veiklos vykdytojus ir prieš gavybą, ir ją vykdant tikrinti netoli jų gręžinių esančius buitinius vandens šulinius ir pateikti visuomenei gautą informaciją taip, kad ji būtų prieinama, suprantama ir skaidri;

46. pabrėžia, jog svarbu, kad veiklos vykdytojai utilizuotų ir atkurtų naudotą žemę ir baigus veiklą atliktų savo veiklos užbaigimo stebėseną;

47. ragina ES valstybes nares, taip pat ES, JAV ir Kanadą, keistis geriausia patirtimi ir informacija; ypač ragina skalūnų dujų atradusius Europos ir Šiaurės Amerikos miestus ir savivaldybes jungtis po du; pabrėžia, kad svarbu perkelti žinias apie skalūnų dujų gavybą iš pramonės sektoriaus į vietos bendruomenes;

48. ragina skalūnų dujų ir alyvos pramonės atstovus vienodai taikyti aukščiausius aplinkos apsaugos ir saugos standartus, nepaisant to, kurioje pasaulio dalyje bendrovės vykdytų veiklą; ragina Komisiją ištirti, kokių tinkamų priemonių reikėtų imtis, siekiant užtikrinti, kad ES įsikūrusios įmonės vykdytų veiklą visame pasaulyje laikydamosi aukščiausių standartų; mano, kad įmonių socialinė atsakomybė taip pat turėtų būti pagrindinis šios srities veiksnys ir kad pagal valstybių narių licencijų išdavimo sistemas išduodant licencijas galėtų būti atsižvelgiama į pasaulinio masto įvykius, turinčius įtakos bendrovėms, jeigu atliekamos išsamios šių įvykių analizės;

49. pažymi svarbą, tenkančią veiksmų, kuriais siekiama sukurti nepriklausomas pramonės ir mokslo atstovų platformas, kurių tikslas – teikti nuomones ir nustatyti gerąją patirtį, susijusią su švariomis skalūnų dujų gavybos technologijomis, rėmimui ir bendram finansavimui;

50. primena, kad principas „teršėjas moka“ turi būti nuosekliai taikomas su skalūnų dujomis ir skalūnų alyva susijusiai veiklai, ypač atsižvelgiant į nuotekų valymą, ir kad įmonės turi būti visiškai atsakingos už bet kokią tiesioginę ir netiesioginę žalą, kurią jos gali sukelti; ragina Komisiją įvertinti poreikį pateikti pasiūlymus, kuriais į Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą būtų specialiai įtrauktas hidraulinis ardymas ir kita su skalūnų dujų gavyba susijusi veikla, ir įpareigoti su skalūnų dujomis susijusius veiklos vykdytojus numatyti privalomus finansinių garantijų ar draudimo reikalavimus, siekiant, kad bet kokios su jų veikla susijusios žalos aplinkai atveju atitinkamiems gyventojams būtų užtikrintas teisinis tikrumas;

51. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

• [1]  P7_TA(2010)0441.
• [2]  P7_TA(2011)0430.
• [3]  OL L 164, 1994 6 30, p. 3.
• [4]  OL L 295, 2010 11 12, p. 1.
• [5]  OL L 175, 1985 7 5, p. 40.
• [6]  OL L 197, 2001 7 21, p. 30.
• [7]  OL L 102, 2006 4 11, p. 15.
• [8]  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
• [9]  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
• [10]  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.
• [11]  OL L 10, 1997 1 14, p. 13.
• [12]  OL L 143, 2004 4 30, p. 56.
• [13]  OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
• [14]  OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
• [15]  OL L 140, 2009 6 5, p. 136.
• [16]  COM(2011) 0885.
• [17]  COM(2011) 0658.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	18.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 23 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Vicky Ford, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Béla Kovács, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Catherine Trautmann, Ioannis A. Tsoukalas, Niki Tzavela, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Antonio Cancian, António Fernando Correia de Campos, Ioan Enciu, Satu Hassi, Roger Helmer, Jolanta Emilia Hibner, Ivailo Kalfin, Zofija Mazej Kukovič, Mario Pirillo, Vladimír Remek, Algirdas Saudargas, Hannu Takkula
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Morten Løkkegaard, Indrek Tarand