Procedūra : 2012/2260(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0019/2013

Pateikti tekstai :

A7-0019/2013

Debatai :

PV 05/02/2013 - 11
CRE 05/02/2013 - 11

Balsavimas :

PV 07/02/2013 - 5.4

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0054

PRANEŠIMAS     
PDF 322kWORD 283k
2013 m. sausio 28 d.
PE 497.937v02-00 A7-0019/2013

su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo

(2012/2260(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėjas: Andreas Schwab

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 42 straipsnis)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo

(2012/2260(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į SESV 26 straipsnio 3 dalį,

–    atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012) 0259),

–    atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2013 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2012) 0750) ir Komisijos ataskaitą „Bendrosios rinkos integracijos būklė 2013 m. Indėlis į 2013 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2012) 0752),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–    atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010) 0608),

–    atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206),

–    atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012) 0573),

–    atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo „Partnerystė siekiant augimo paslaugų sektoriuje 2012–2015 m.“ (COM(2012) 0261),

–    atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti ataskaitą Europos Komisijos pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija Europos ekonomikai ir visuomenei“,

−    atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 0144,

–    atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, 2012 m. spalio 12 d. tarpinę ataskaitą ir 2012 m. gruodžio 5 d. galutinę ataskaitą šia tema,

–    atsižvelgdamas į 23-iąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (2011 m. rugsėjo mėn.) ir 2012 m. gegužės 22 d. Parlamento rezoliuciją(1) šia tema,

–    atsižvelgdamas į 25-ąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (2012 m. spalio mėn.),

–    atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimas. 2011 m. metinis valdymo vertinimas“ (SWD(2012) 0025),

–    atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30–31 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl bendrosios skaitmeninės rinkos ir bendrosios rinkos valdysenos,

–    atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10–11 d. Konkurencingumo tarybos svarstymus dėl Bendrosios rinkos akto,

–    atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–    atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–    atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 14–16 d. XLVIII Europos Sąjungos parlamentų Sąjungos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) pranešimą ir išvadas,

–    atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(2),

–    atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje(3),

–    atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“(4),

–    atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos(5),

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–    atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0019/2013),

A. kadangi, siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, suteikti postūmį ekonomikos augimui bei konkurencingumui ir kurti naujas darbo vietas, kaip niekada anksčiau reikalinga tinkamai veikianti ir veiksminga bendroji rinka, grindžiama labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika; kadangi bendroji rinka turėtų veikti šiuo tikslu pateikdama konkretų atsaką į krizę ir kartu užtikrindama vartotojų saugą ir puoselėdama socialinę sanglaudą;

B.  kadangi bendroji rinka atlieka svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, taip pat siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

C. kadangi nuo oficialaus bendrosios rinkos kūrimo pradžios praėjus dvidešimčiai metų ji dar nėra iki galo baigta kurti pirmiausia todėl, kad valstybės narės iki galo neperkėlė į nacionalinę teisę arba neįgyvendino maždaug 1 500 direktyvų ir apie 1 000 reglamentų;

D. kadangi reikia skubiai stiprinti bendrosios rinkos valdymą, pagerinti jos reglamentavimo taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą;

E.  kadangi bendroji rinka turėtų būti kuriama kuo ryžtingiau ir greičiau, kartu palaikant reikiamą ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos plotmių pusiausvyrą;

F.  kadangi bendroji rinka negali būti atskirta nuo kitos horizontalios politikos, kaip antai vartotojų ir darbuotojų apsaugos, socialinių teisių, aplinkos ir tvaraus vystymosi politikos;

G. kadangi bendrosios rinkos sukūrimo užbaigimas yra pagrindas užbaigti Sąjungos politinės ir ekonominės integracijos procesą ir užtikrina būtiną visų valstybių narių, tiek euro zonos narių, tiek jai nepriklausančių valstybių, sąsają;

H. kadangi geras vidaus rinkos valdymas ir tolesnis regionų vystymasis vienas kitą papildo ir galėtų reikšmingai pagerinti vietos ir regionų augimo perspektyvas ir kartu kurti galingą Europą, kuriai būdinga sanglauda ir konkurencingumas; kadangi visų pirma Europos teritorinis bendradarbiavimas yra grindžiamas į bendrąją rinką panašiomis sąvokomis, susijusiomis su tarpvalstybinės sąveikos skatinimu ir abipuse nauda iš vietos ir regionų infrastruktūros, investicijų bei rinkų; kadangi bendroji rinka galėtų būti toliau stiptinama skiriant dėmesį rinkos trūkumams pašalinti, stiprinant tarpvalstybinį teritorinį bendradarbiavimą ir skatinant vietos ir regionų valdžios institucijų veiklą teikiant joms finansavimą pagal teritorinius paktus;

I.   kadangi, nepaisant aukščiausiu lygmeniu prisiimtų politinių įsipareigojimų ir Komisijos bei valstybių narių pastangų, vidutinis teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumas nuo 0,7 proc. 2009 m. padidėjo iki 1,2 proc. 2012 m. vasario mėn. ir per pastaruosius mėnesius padarius nemažą pažangą dabar siekia 0,9 proc.; kadangi vis dar reikia dėti tolesnes pastangas, nes tas trūkumas skatina nepasitikėjimą Sąjunga apskritai ir visų pirma bendrąja rinka;

J.   kadangi bendroji rinka, kaip Sąjungos pagrindas, ir geras jos veikimas, būdamas ekonominio ir socialinio atsigavimo Europoje pagrindas ir sistema, yra labai svarbūs; kadangi šiomis aplinkybėmis būtinai turi būti laikomasi socialinių teisių pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką, kurie atitinka Sąjungos teisę;

K. kadangi, kaip rodo vartotojų rinkų rezultatų suvestinės ir bendrosios rinkos integracijos patikrinimo siekiant įvertinti keturių laisvių įgyvendinimą rezultatai, didesnė konkurencija, kurią lemia integracijos procesas, veikia kaip labai stipri paskata teikti Europos vartotojams daugiau įvairių rūšių pigesnių ir aukštesnės kokybės produktų;

L.   kadangi visapusiškai ir tinkamai įgyvendinus 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(6) gauta ekonominė nauda atitiktų galimą 0,8–2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, kuris būtų pasiektas nuo direktyvos įgyvendinimo praėjus ne mažiau kaip 5–10 metų;

M.  kadangi, Komisijos vertinimu, skatinant greitą bendrosios rinkos plėtrą, Sąjungoje per ateinančius dešimt metų būtų galima papildomai sukurti 4 proc. BVP;

N.  kadangi bendrosios rinkos strategija turėtų būti suderinta ir grindžiama visų valstybių narių ir ES institucijų remiamu pragmatišku, išsamiu ir plataus masto susitarimu; kadangi, siekiant visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti su bendrąja rinka susijusias direktyvas ir reglamentus bei didinti pasitikėjimą bendrąja rinka ir jos įtikinamuma vis dar būtina tvirta visų ES institucijų lyderystė ir aiški politinė valstybių narių atsakomybė;

O.  kadangi Europos Vadovų Tarybos pirmininkas minėtoje savo 2012 m. birželio 26 d. ataskaitoje pabrėžė, koks svarbus visapusiškas suderinamumas su bendrąja rinka bei glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo proceso atvirumas ir skaidrumas; kadangi 2012 m. gruodžio 5 d. galutinėje ataskaitoje Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas pabrėžė, kad artimoje ateityje svarbu baigti kurti bendrąją rinką, kadangi tai galinga augimo skatinimo priemonė;

P.   kadangi, siekiant visapusiškai įgyvendinti prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvę Sąjungoje, tiek valstybių narių, tiek Sąjungos lygmeniu vis dar reikia konkrečių veiksmų; kadangi naujų verslo galimybių atvėrimas, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), įskaitant griežtą poveikio MVĮ vertinimo taikymą kaip Komisijos ir Parlamento atliekamų poveikio vertinimų dalį, greita pažanga išmanaus reglamentavimo srityje ir, kai tinkama, individualiems įmonių poreikiams pritaikyti teisės aktai, nepažeidžiant bendrų sveikatos ir saugos darbe tikslų, taip pat galėtų padėti suteikti naują impulsą Europos šalių ekonomikai;

Q.  kadangi reikėtų pripažinti bendrosios rinkos požiūriu vertingą vaidmenį, kurį atlieka vieno langelio sistemos (elektroninės ir fizinės), nes jos sumažina administracinę naštą ir sandorių išlaidas, didina veiksmingumą, užtikrina didesnį rinkos atvirumą, skaidrumą ir konkurenciją, ir taip sumažėja viešosios išlaidos, o verslui, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, suteikiamos didesnės galimybės pateikti į rinkas ir išlaikyti esamas darbo vietas bei kurti naujas;

Geresni teisės aktai

R.   kadangi Komisija, rengdama su bendrąja rinka susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, turėtų siekti geresnio horizontalaus koordinavimo ir nuoseklumo; kadangi Komisija, prieš tvirtindama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, turėtų atlikti išsamius poveikio vertinimus, įskaitant teritorinius poveikio vertinimus, kuriuose būtų išdėstomi įtikinami argumentai dėl bendrosios rinkos teisės aktų reikalingumo;

S.   kadangi Komisija, vadovaudamasi subsidiarumo principu, deramais atvejais, iš esmės tada, kai nereikia palikti papildomos teisės dėl Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo spręsti savo nuožiūra, pirmenybine bendrosios rinkos reglamentavimo teisine priemone turėtų rinktis reglamentus, o ne direktyvas;

T.   kadangi valstybės narės ir Komisija turėtų nacionaliniu lygmeniu pradėti taikyti „bendrosios rinkos patikrinimą“, kurio paskirtis – įvertinti, ar nacionaliniu lygmeniu priimti bet kokie nauji teisės aktai gali daryti neigiamą poveikį efektyviam bendrosios rinkos veikimui; kadangi Komisija turėtų apsvarstyti informavimo apie nacionalinių įstatymų, kurie galėtų daryti neigiamą poveikį efektyviam bendrosios rinkos veikimui, projektus sistemos įvykdomumą taip papildant Direktyvoje 98/34/EB nustatytą procedūrą siekiant sukurti horizontaliąją priemonę, Komisijai pateikus išsamią nuomonę dėl teisės akto projekto sustiprinti jos prevencinį pobūdį ir užtikrinti jos taikymą siekiant kompensuoti nepatenkinamą Sąjungos teisės aktų taikymą vietos lygmeniu;

U.  kadangi būtina, kad administracinis valstybių narių bendradarbiavimas vyktų našiai, veiksmingai ir ekonomiškai, kaip yra Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) atveju; kadangi VRI visada turėtų būti naudojama, taip pat kitose srityse siekiant sustiprinti jos funkcijas ir sumažinti biurokratizmo mastą, padidinti skaidrumą ir suteikti galimybę visiems bendrosios rinkos dalyviams visapusiškai ja pasinaudoti;

Geresnis perkėlimas į nacionalinę teisę, įgyvendinimas ir taikymas

V.  kadangi kiekviena valstybė narė į nacionalinę teisę kiekvieną direktyvą turėtų perkelti nuosekliai ir, siekdama užtikrinti, kad perkėlimas į nacionalinę teisę atspindėtų Sąjungos lygmeniu pasiektą kompromisą, turėtų patvirtinti visas perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, susijusias su tuo Sąjungos teisėkūros procedūra priimtu aktu, kadangi netinkamai ir vėlai perkeliant direktyvas į nacionalinę teisę piliečiams ir įmonėms trukdoma visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais;

W. kadangi reikia pasiekti daugiau skaidrumo įgyvendinant ir vienodai taikant Sąjungos teisę valstybėse narėse; kadangi atitikties lentelės integruotoje bendrojoje rinkoje taps vis naudingesne priemone – jos atspindės Sąjungos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę, todėl Komisija turėtų dažniau reikalauti parengti šias lenteles;

Įgyvendinimo kontrolė

X.  kadangi valstybėms narėms itin svarbu keistis patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, kad būtų galima išmanyti nacionalines Sąjungos teisės taikymo sistemas ir žinoti apie likusias bendrosios rinkos kliūtis; kadangi valstybės narės turėtų tarpusavyje ir su Komisija keistis informacija iki perkėlimo siekiant užtikrinti tinkamą perkėlimą ir užkirsti kelią nenuoseklumui; kadangi Sąjungos teisės įgyvendinimo stebėsena yra viena iš pagrindinių Komisijos ir joje dirbančių valstybės tarnautojų kompetencijos sričių; kadangi, siekdama įgyvendinti savo įsipareigojimus padėti valstybėms narėms perkelti į nacionalinę teisę Sąjungos teisės aktus ir juos įgyvendinti, Komisija turėtų imtis kurti už visų naujų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą atsakingų tarnautojų tinklą, pranokstantį Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT), ir jį koordinuoti, taip suteikdama platformą keistis patirtimi ir atlikti tarpusavio vertinimą, kad, siekiant gerinti bendrą įgyvendinimo kokybę ir išspręsti valstybių narių patiriamas problemas, būtų glaudžiai bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis; kadangi, siekiant skatinti geresnį informacijos srautą ir geriausią patirtį, reikėtų populiarinti nacionalinių tarnautojų, atsakingų už Sąjungos teisės įgyvendinimą, mainus tarp valstybių narių;

Y.  kadangi, remiantis vien kiekybiniais bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimo statistikos duomenimis, neįmanoma nustatyti įgyvendinimo kokybės ir konkrečių svarbiausių priemonių konkretaus poveikio bendrajai rinkai; kadangi dėl šių priežasčių reikia politiškai ir kokybiškai įvertinti bendrosios rinkos įgyvendinimą ir pažangą, ypač naujųjų bendrosios rinkos teisės aktų ekonominio aktualumo ir galiojančių teisės aktų taikymo požiūriu;

Z.   kadangi atliekant tokį vertinimą reikėtų atskirai įvertinti neperkėlimą, kuris yra pripažįstamas kaip aiškus valstybės narės veiklos trūkumas, ir galimybę teisės aktų nesilaikyti (ji gali atsirasti dėl skirtingo Sąjungos teisės aiškinimo ir supratimo); kadangi Sutartyse numatyta, kad tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali galutinai ir viešai nustatyti nacionalinės teisės neatitiktį Sąjungos teisei; kadangi dėl to jokia kita institucija negali viešai skelbti apie tokią neatitikį; kadangi Parlamentas kasmet turėtų gauti į atitinkamų valstybių narių teisę neperkeltų arba netinkamai perkeltų Sąjungos teisės aktų sąrašą;

AA. kadangi dėl struktūrinių fondų lėšų skyrimo sąlygų rūšių, susijusių su bendrosios rinkos direktyvų perkėlimu į valstybių narių nacionalinę teisę, vis dar deramasi vykstant teisėkūros procesui siekiant priimti naujus reglamentus; kadangi tokiomis priemonėmis turėtų būti naudojamasi tik blogiausiu atveju ir kadangi turėtų būti tinkamai suderintos paskatos naudojant ES finansinės paramos svertą siekiant suteikti paskatas už laiku atliktą bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę;

Geresnis vykdymo užtikrinimas

AB. kadangi, siekiant pagerinti bendrosios rinkos valdymą, turėtų būti laikomasi visiško netoleravimo politikos tinkamai bendrosios rinkos taisyklių neįgyvendinančių valstybių narių atžvilgiu;

AC. kadangi SESV 258 straipsnyje nustatytomis ir Komisijos vykdomomis pažeidimo tyrimo procedūromis nesudaromos sąlygos greitai išnagrinėti ir ištaisyti bendrosios rinkos nuostatų įgyvendinimo ir taikymo valstybėse narėse trūkumų;

AD. kadangi per pažeidimo nagrinėjimo procedūras dažnai išaiškėdavo daug apribojimų, dėl kurių nebuvo galima tinkamai patenkinti atskirų vartotojų ir įmonių lūkesčių, ir kadangi reikėtų įsteigti Sąjungos lygmens teisių gynimo priemonę, kuri veiktų greitai ir būtų ekonomiškai prieinama;

AE. kadangi dėl tos priežasties valstybės narės ir Europos Vadovų Taryba turėtų toliau tobulinti pažeidimo tyrimo procedūras ateityje persvarstydamos SESV; kadangi šiuo metu reikėtų dėti visas pastangas siekiant griežtesnio Sąjungos teisės nuostatų bendrosios rinkos srityje pažeidimų nagrinėjimo procedūrų taikymo; kadangi tokiomis aplinkybėmis reikėtų aktyviau taikyti greitesnes procedūras Komisijoje, ir prireikus, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal SESV 279 straipsnį; kadangi kai kuriuose Sąjungos teisės aktuose numatytos laikinos priemonės, kurias gali taikyti nacionaliniai teismai siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams, pvz., preliminarius sprendimus; kadangi tai galėtų būti veiksmingesnių procedūrų modeliu ir kadangi tokių laikinų priemonių taikymas turėtų būti svarstomas visose susijusiose srityse;

AF. kadangi siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos teisės taikymą projektas „EU Pilot“ davė teigiamų rezultatų ir suteikia galimybių greičiau išspręsti problemas, su kuriomis susiduria piliečiai ir verslo subjektai; kadangi dėl šių priežasčių Komisija turėtų skatinti naudotis projektu „EU Pilot“ ir toliau didinti jo veiksmingumą, kad būtų galima lengviau nustatyti ir ištaisyti bendrosios rinkos taisyklių pažeidimus be būtinybės taikyti daug laiko reikalaujančias pažeidimų tyrimo procedūras;

AG. kadangi SOLVIT tinklas – tai labai svarbios problemų sprendimo nacionaliniu lygmeniu priemonė, užtikrinanti geresnę atitiktį Sąjungos įstatymus, tačiau jo teikiamos galimybės dar nėra pakankamai išnaudotos; kadangi reikėtų skatinti konkrečius veiksmus, kuriais būtų padidintas SOLVIT tinklo matomumas, o Europos piliečiams būtų teikiama daugiau informacijos apie SOLVIT tinklą, kad būtų geriau išnaudotos jo teikiamos galimybės neviršijant dabartinio biudžeto; Kadangi reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant geriau integruoti SOLVIT tinklą į nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu turimas rėmimo paslaugas ir vykdymo užtikrinimo priemones; kadangi taip pat reikia padidinti valstybėse narėse vieno langelio principų veikiančių centrų pateikiamos informacijos suprantamumą ir aiškumą;

AH. kadangi Komisija turi aktyviau veikti siekdama užtikrinti tinkamą visų priimtų taisyklių įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse, greičiau reaguodama į pranešimus ir skundus apie netinkamą Sąjungos teisės įgyvendinimą, ir imtis reikiamų veiksmų esamoms neatitiktims panaikinti;

AI. kadangi reikia, kad kai bus atliktas politinis vertinimas, Komisija tvirtai pasinaudotų visais savo įgaliojimais ir iki galo panaudotų visas savo turimas sankcijų taikymo priemones;

AJ. kadangi „ES koordinuojamos patikrinimo akcijos“ – Komisijos koordinuojami tuo pačiu metu valstybėse narėse atitinkamų nacionalinių institucijų atliekami kontrolės veiksmai pasirodė esantys naudinga priemonė siekiant Komisijai ir valstybėms narėms sudaryti galimybę bendrais veiksmais kontroliuoti galiojančių bendrosios rinkos teisės aktų taikymą valstybėse narėse; kadangi pastaruoju metu įgyvendintos patikrinimo akcijos atskleidė prastą vartotojų apsaugos taisyklių laikymąsi bankų sektoriuje visoje Sąjungoje; kadangi Komisija valstybėms narėms turėtų pasiūlyti plačiau taikyti „ES koordinuojamas patikrinimo akcijas“, kad būtų lengviau stebėti nacionalinės valdžios institucijas, ypač turinčias mažiau išteklių ir mažiau pasirengusias; kadangi reikėtų apsvarstyti galimybę derinti „ES koordinuojamas patikrinimo akcijas“ kitose srityse ir išplėsti akcijų taikymo sritį įtraukiant į ją internetu neplatinamus produktus ir neteikiamas paslaugas;

Bendrosios rinkos aktai

AK.    kadangi Bendrosios rinkos aktai yra pastangų, dedamų siekiant sustiprinti bendrosios rinkos valdymą tobulinant ir tinkamiau koordinuojant ypač parengiamąjį teisėkūros proceso etapą, dalis;

AL. kadangi ciklinis Bendrosios rinkos akto pristatymo metodas turėtų būti vertinamas teigiamai, nes padeda reguliariai nustatyti ir aptarti bendrosios rinkos plėtros prioritetus;

AM.    kadangi pirmasis Bendrosios rinkos aktas – tai svarbi tarpsektorinė likusių didelių bendrosios rinkos trūkumų ištaisymo strategija; kadangi remiantis šia strategija horizontaliai nustatytos konkrečios teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios priemonės, galinčios padėti realizuoti nepanaudotą augimo potencialą ir pašalinti kliūtis bendrajai rinkai; kadangi Komisijos pateiktuose pasiūlymuose pastebima tam tikra pažanga šioje srityje, bet reikia dėti dar daugiau pastangų toliaregiškai žvelgiant į ateitį ir prognozuojant; kadangi Komisija visų pirma turėtų toliau įgyvendinti Bendrosios rinkos akte jau išdėstytus pasiūlymus, ypač dėl horizontalios rinkos priežiūros priemonės, banko mokesčių skaidrumo ir įmonių teikiamos nefinansinės informacijos;

AN.    kadangi antrasis Bendrosios rinkos aktas, kuriame integruoti tinklai, asmenų ir įmonių judumas, skaitmeninė ekonomika ir socialinis verslumas kartu su vartotojų pasitikėjimu tapatinami su keturiomis pagrindinėmis būsimo augimo ašimis, yra šio požiūrio tąsa; kadangi pasiūlymai dėl teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti teisę naudotis bazine banko sąskaita, 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(7) peržiūra ir ilgalaikių investicijų į realiąją ekonomiką skatinimas galėtų reikšmingai prisidėti šioje srityje; kadangi Komisija, siūlydama priemones, o Europos Parlamentas ir Taryba, jas aptardami, turėtų nuodugniai įvertinti kiekvieną iš numatytų priemonių ir jų potencialą kuriant konkurencingesnę socialinės rinkos ekonomiką ir siekti, kad jos būtų skubiai priimtos;

AO.    kadangi Bendrosios rinkos aktas turėtų padėti spręsti Sąjungos socialines ir ekonomines problemas ir kurti rinką, kuri būtų naudinga piliečiams;

AP. kadangi būsimi horizontalieji požiūriai turėtų apimti galimybę baigti kurti skaitmeninę bendrąją rinką, kad piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeniniais sprendimais ir kad būtų užtikrintas Sąjungos įmonių konkurencingumas;

Pagrindinės sritys

AQ.    kadangi Komisija siūlo savo veiklą skirti konkrečioms pagrindinėms sritims ir priemonėms; kadangi, siekiant apčiuopiamai patobulinti bendrosios rinkos taisyklių taikymą, daugiau dėmesio vis dėlto reikia skirti ribotam skaičiui priemonių ir veiksmų; kadangi vienos iš svarbiausių sričių ekonomikos augimui yra bendroji skaitmeninė rinka, paslaugų sektorius, energetikos sektorius, viešieji pirkimai, moksliniai tyrimai ir inovacijos, vartotojų apsauga ir piliečių, ypač darbuotojų it specialistų, judumo skatinimas;

AR. kadangi tokios pagrindinės sritys ir priemonės galėtų būti persvarstomos kasmet, kad dabartinės valstybėse narėse pastebimos tendencijos, ypač moksliniu vertinimu nustatomose bendrajai rinkai ekonomiškai svarbiausiose srityse, deramai atsispindėtų Sąjungos institucijų sprendimų priėmimo procese ir į jas būtų atsižvelgta; kadangi reikėtų periodiškai persvarstyti pagrindinių vidaus rinkos sektorių, kuriuose turi būti tobulinamas bendrosios rinkos veikimas, nustatymo metodiką, atsižvelgiant į augimo tikslus bei perspektyvas;

AS. kadangi valstybės narės ir Sąjungos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į su pagrindiniais sektoriais susijusių teisėkūros priemonių taikymą bei skubų įgyvendinimą, nes, kaip pabrėžiama Ekonomikos augimo pakte, jos nepaprastai svarbios siekiant ekonomikos augimo ir kuriant darbo vietas;

AT. kadangi reikia daryti pažangą siekiant reglamentuoti finansines paslaugas, tinkamai informuojant ir ginant vartotojus, skaidriai vertinant finansinius produktus, ypač rizikingus, ir suteikiant galimybę rinktis alternatyvias ginčų sprendimo galimybes bei kolektyvines teisių gynimo priemones, kurias taikant vartotojai gautų atitinkamas kompensacijas ir žalos atlyginimą;

AU. kadangi tinkamai veikianti ir visiškai baigta kurti bendroji rinka negali būti veiksminga neturint bendros tarpusavyje sujungtos veiksmingos transporto sistemos, kuri yra labai svarbi užtikrinant sklandų prekių, asmenų ir paslaugų judėjimą, t. y. būtinas pagrindines laisves bendrojoje rinkoje;

AV. kadangi baigus kurti sąveikius ir tvarius transeuropinius transporto tinklus ir panaikinus visas dar likusias transporto rūšių ir nacionalinių sistemų sąveikos kliūtis ir taip sudarius palankesnes sąlygas daugiašalėms daugiarūšio transporto bendrovėms steigtis, bendra Europos transporto erdvė turėtų padėti palengvinti piliečių ir krovinių judėjimą, sumažinti sąnaudas ir padidinti Europos transporto tvarumą; kadangi Bendros Europos transporto erdvės kūrimas, geležinkelio paslaugos, jūrų transportas, krovininis kelių transportas ir Bendras Europos dangus bei vienodas keleivių teisių suvokimas atlieka esminį vaidmenį;

Bendroji rinka visiems dalyviams

AW. kadangi Sąjungos piliečiai, ypač studentai, specialistai ir verslininkai, taip pat MVĮ visose valstybėse narėse turėtų būti kviečiami teikti siūlymus, kaip geriausiai baigti sukurti bendrąją rinką, ir kadangi visos institucijos turėtų būti skatinamos pradėti viešas konsultacijas ir dialogą su pilietine visuomene siekiant užtikrinti, kad į piliečių, vartotojų ir verslo sektoriaus poreikius būtų tinkamai atsižvelgta ir kad pasiūlytos politikos kryptys suteiktų visiems dalyviams papildomos naudos; kadangi reikalingos tinkamos piliečių informavimo apie Sąjungos įstatymus priemonės,

AX. kadangi bendrojoje rinkoje svarbiausiu dalyku turi tapti visų suinteresuotųjų šalių teisės; kadangi aktyvesnis socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės ir visų kitų suinteresuotųjų šalių įtraukimas ankstesniuoju etapu rengiant, patvirtinant, įgyvendinant ir prižiūrint priemones, kuriomis siekiama skatinti augimą ir užtikrinti piliečių teises bendrojoje rinkoje, taip pat grindžiamas dalyvavimo internetu formomis ir e. demokratija, yra esminė sąlyga siekiant atkurti pasitikėjimą bendrąja rinka;

AY. kadangi vietos ir regionų savivalda, vietos ir regionų subjektai atlieka daug pareigų, kurios numatomos Sąjungos teisės aktuose dėl bendrosios rinkos, ypač viešojo pirkimo, valstybės pagalbos, visuotinės ekonominės svarbos paslaugų ir koncesijų srityje; kadangi šios politinės priemonės turėtų būti tinkamai įgyvendintos, be kita ko, siekiant sumažinti klaidas sanglaudų politikoje; kadangi kokybiškų viešųjų paslaugų teikimas kiekviename Sąjungos regione gyvenantiems žmonėms yra absoliuti būtina dinamiškos ir galingos bendrosios rinkos sąlyga; ir kadangi siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos valdymą reikėtų atsižvelgti į visų vietos ir regioninių suinteresuotųjų subjektų interesus;

AZ. kadangi pagal bendrosios rinkos strategiją turėtų būti stiprinama socialinė gerovė, konvergencija ir darbuotojų teisės, turėtų būti užkirstas kelias socialiniam dempingui, užtikrinant deramas darbo sąlygas visiems Europos gyventojams;

BA. kadangi reikalinga viena lengvai prieinama tiesioginės pagalbos nacionalinė tarnyba, į kurią įmonės ir piliečiai, įskaitant žmones su negalia, galėtų kreiptis, kai jiems kyla kliūčių norint pasinaudoti su bendrąja rinka susijusiomis teisėmis ir jos teikiamomis galimybėmis; kadangi reikėtų skirti dėmesį kliūčių, su kuriomis susiduria neįgalieji pastatų aplinkos ir paslaugų prieinamumo srityse, šalinimui, kad visi piliečia galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais pranašumais;

Europos semestras

BB. kadangi Europos semestras yra ekonominės politikos priemonių koordinavimo sistema ir jame įvertinama valstybių narių biudžeto ir ekonominė padėtis, bet neatsižvelgiama į bendrosios rinkos būklę, nors ji itin svarbi visų valstybių narių ekonomikai;

BC. kadangi bendroji rinka gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant socialinę sanglaudą Sąjungoje; kadangi ekonomikos valdymo sistemos gerinimas turėtų būti grindžiamas tarpusavyje susijusios ir viena kitos atžvilgiu nuoseklios politikos, kuri skatintų augimą ir užimtumą, visuma, ir kadangi visavertė bendrosios rinkos plėtra yra būtina sąlyga siekiant tai įgyvendinti;

BD. kadangi kasmet per Europos semestrą Komisija turėtų patikrinti, kaip formuojama bendroji rinka ir kaip su ja susijusios priemonės diegiamos tikrovėje, atsižvelgdama į metinės valdymo patikros rezultatus ir į vertinimo sistemos pranešimo mechanizmus; kadangi vykdant metinį patikrinimą reikėtų įvertinti, kokią naudą vartotojai ir įmonės gauna iš bendrosios rinkos, ir nurodyti kliūtis, trukdančias jai veikti;

BE. kadangi kiekvienas Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimas turėtų taip pat būti skiriamas bendrosios rinkos būklei įvertinti remiantis stebėsenos rezultatais;

BF. kadangi, siekiant nustatyti teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo bei taikymo trūkumus ir juos aptarti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, derėtų konkrečiai įvertinti kiekvieną valstybę narę palaikant dar glaudesnius santykius su nacionaliniais parlamentais;

BG. kadangi 2013 m. metine augimo apžvalga pradėtas trečiasis Europos semestro ciklas ir į ją pirmą kartą įtraukta metinė bendrosios rinkos integracijos būklės vertinimo ataskaita; kadangi šis didesnis dėmesys bendrajai rinkai įgyvendinant Europos semestrą yra būtinas siekiant geriau išnaudoti jos teikiamas augimo ir užimtumo galimybes ir užtikrinti piliečiams ir įmonėms galimybę visapusiškai ja naudotis;

BH. kadangi pirmiau minėtoje Bendrosios rinkos integracijos būklės 2013 m. vertinimo ataskaitoje vis dėlto nepateikiama nei jokių naujų įžvalgų dėl padėties valstybėse narėse, nei pakankamai išsamių išvadų dėl bendrosios rinkos teikiamų konkrečių augimo galimybių; kadangi prioritetinių sričių pasirinkimas integracijos ataskaitoje turėtų būti grindžiamas išsamiais duomenimis;

BI. kadangi būsimose bendrosios rinkos integracijos būklės vertinimo ataskaitose reikėtų aiškiau nurodyti bendrojoje rinkoje esamus trūkumus ir pateikti konkretesnes rekomendacijos dėl galimų taisomųjų priemonių ir numatomos jų naudos, kad valstybės narės galėtų pateikti reikšmingą atsaką;

BJ. kadangi Bendrosios rinkos integracijos būklės 2013 m. vertinimo ataskaitoje ypač didelis dėmesys skiriamas paslaugų sektoriui ir raginama, be kita ko, visapusiškai laikytis Direktyvos 2006/123/EB nuostatų; kadangi šis raginimas yra pagrįstas, bet nebus įpareigojantis, jeigu kartu nebus imtasi ir papildomų priemonių, ir griežtų priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas tinkamas tos direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę, aiškinimas ir visapusiškas įgyvendinimas;

BK. kadangi pranešime vardijama daug prioritetų, susijusių su energijos ir transporto rinkomis, ir kadangi tie prioritetai reiškia, jog kai kuriose srityse trūksta nacionalinių ir Europos investicijų ir konkurencijos; kadangi reikia atlikti tolesnius šių rinkų tyrimus ir gauti įrodymais pagrįstos informacijos siekiant pateikti argumentus, pagrindžiančius konkrečius veiksmus ir valstybėms narėms skirtus raginimus; kadangi sąveiki ir prieinama integruota Europos transporto infrastruktūra, vidaus energetikos rinkos kūrimas užtikrinant smarkią konkurenciją ir sustiprinant vartotojų apsaugą yra esminiai aspektai siekiant užtikrinti deramą bendrosios rinkos veikimą;

BL. kadangi skaitmeninė ekonomika taip pat laikoma prioritetine sritimi; kadangi skaitmeninei bendrajai rinkai būtini atnaujinami ir praktiniai skaidrumo užtikrinimo ir vartotojų apsaugos mechanizmai; kadangi tinkamas 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių(8) perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas tinkamu laiku yra vienas iš svarbiausių šios ekonomikos kūrimo veiksnių;

BM.  kadangi daugelyje sektorių Sąjungos piliečiai dar iki galo neišnaudojo bendrosios rinkos galimybių, ypač laisvo žmonių ir darbuotojų judėjimo; kadangi darbo jėgos judumas Europoje tebėra per mažas ir kad reikia imtis veiksmingesnių priemonių siekiant pašalinti visas likusias kliūtis ir užtikrinti vienodą požiūrį į visus darbuotojus ir vienodas jiems sudaromas sąlygas, kiek tai priklauso Sutarčių taikymo sričiai, ir pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką;

BN. Kadangi2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose(9) yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių mažinti didžiulę viešojo administravimo institucijų skolą įmonėms, ypač MVĮ, ir kadangi ji turėtų būti sparčiai ir tinkamai perkelta į nacionalinę teisę siekiant sumažinti nemokumo atvejų skaičių;

BO. kadangi reikia imtis novatoriškesnių priemonių siekiant paremti socialine rinkos ekonomika grindžiamą bendrąją rinką; kadangi 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje pateiktas įdomus pasiūlymas nustatyti vartotojų nemokumo režimą ir kadangi šį pasiūlymą reikėtų nuodugniau išnagrinėti atsižvelgiant į tai, kad šios rūšies priemonės gali atlikti labai svarbų vaidmenį užtikrinant vartotojų apsaugą ir užkertant kelią galimai finansų sektoriaus sisteminei rizikai;

BP. kadangi svarbu parengti plačių užmojų darbotvarkę vartotojams, joje numatant teisės aktų ir programų, kuriais būtų siekiama suteikti daugiau teisių vidutiniam vartotojui bei labiau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus;

BQ. kadangi strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimas, kuriam turi būti skirtas Europos semestras, priklauso nuo to, ar bus visapusiškai išnaudotos bendrosios rinkos galimybės, kiek pastangų dės visa Sąjunga ir kaip procese dalyvaus valstybės narės;

BR. kadangi Europos semestras turi būti dar sistemingiau siejamas su šiuo metu įgyvendinamomis Sąjungos iniciatyvomis ir kadangi į bendrosios rinkos formavimą turi būti atsižvelgiama siekiant užtikrinti Sąjungos ekonominės politikos nuoseklumą, visų pirma – deramą euro zonai priklausančių ir nepriklausančių šalių konvergenciją;

BS. kadangi įgyvendinant Europos semestrą nacionalinių reformų programų kokybė labai skiriasi konkretumu, skaidrumu, įgyvendinimo galimybėmis ir išsamumu ir tos programos turėtų būti nuodugniai persvarstytos, patobulintos ir turi atitinkamai atspindėti užmojus siekti ekonominės integracijos ir bendrosios rinkos suformavimo;

BT. kadangi valstybės narės turėtų pateikti kuo išsamesnę informaciją ir apie teisės aktų taikymo bei įgyvendinimo pagrindiniuose bendrosios rinkos sektoriuose taisykles;

BU. kadangi reikalinga nauja Europos semestrui taikytina metodika, pagal kurią bendrosios rinkos prioritetai būtų aptariami kartu su ekonomikos bei biudžeto prioritetais, siejant juos tarpusavyje ir bendroje integruotoje koordinavimo sistemoje kartu nagrinėjant užimtumo bei socialinius prioritetus;

BV. kadangi konkrečiose kiekvienai šaliai skirtose rekomendacijose turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokia pažanga pasiekta ir kokios taisyklės taikomos įgyvendinant bendrosios rinkos teisės aktus, ypač daug dėmesio skiriant pagrindiniams sektoriams ir kasmet nustatomiems prioritetams;

BW. kadangi konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose valstybėms narėms kartu turėtų būti pateikiami praktiškesni sprendimai, kaip pagerinti bendrosios rinkos veikimą, kad jai būtų užtikrinama stipresnė visuomenės parama ir politinis įsipareigojimas siekiant paskatinti bendrosios rinkos kūrimą;

BX. kadangi bendrosios rinkos būklės vertinimas turėtų tapti sudedamąja Europos semestro dalimi, o bendrosios rinkos valdymo ramstis turėtų būti nemažiau svarbus nei ekonomikos valdymo ramstis; kadangi Komisijos pasiūlymas parengti metinę bendrosios rinkos integravimo ataskaitą, kuri padėtų parengti įrodymų bazę, kuria grindžiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, galėtų būti pagrindas ateityje Europos semestre įtvirtinti metinį bendrosios rinkos ciklą;

BY. kadangi rengiant Europos semestrą turėtų būti aktyviai įtraukti nacionaliniai parlamentai ir būtina, kad Europos semestras vyktų nepažeidžiant Europos Parlamento prerogatyvų;

1.   prašo Komisijos kuo greičiau pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl akto dėl bendrosios rinkos valdymo stiprinimo, apsvarsčius kaip galimą teisinį pagrindą visas attitinkamas su bendrąja rinka susijusias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatas, įskaitant 26 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į pride pateiktas išsamias rekomendacijas;

2.   konstatuoja, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

3.   mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti kompensuoti iš esamų biudžeto asignavimų;

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai, Tarybai bei Europos Vadovų Tarybai, taip pat valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

1 rekomendacija. Parengti nuoseklią bendrosios rinkos valdymo sistemą

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu teisės akto pasiūlymu turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–   turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo turėtų būti siekiama stiprinti bendrosios rinkos valdymą, turint omenyje siekį užtikrinti Sąjungos vidaus rinkos veikimą ir skatinti integracinį ekonomikos augimą Europoje. Pasiūlymas turėtų būti grindžiamas atitinkamomis SESV nuostatomis, susijusiomis su bendrąja rinka. Komisijos taip pat turėtų apsvarstyti galilmybę pateikti pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 straipsnio 3 dalį.

   Pagal tvarką turėtų būti numatytas tinkamas Europos Parlamento dalyvavimas kuriant bendrosios rinkos valdymo sistemą. Be to, akte turėtų būti numatyta galimybė Europos Parlamentui ir Tarybai priimti kitas priemones, būtinas siekiant sustiprinti bendrosios rinkos valdymą, ypač priemones, skirtas sritims, kurioms pagal SESV 294 straipsnįyje nustatytą įprastą teisėkūros procedūrą taikoma Sąjungos reglamentavimo sistema.

–   Minėtuoju aktu neturėtų būti daroma poveikio jau taikomai bendrosios rinkos reglamentavimo sistemai arba įvairiuose sektoriuose patvirtintinoms taisyklėms. Juo, kaip išdėstyta Sutartyse, neturėtų būti daroma poveikio ir institucijų, ypač Komisijos, prerogatyvoms arba Sutartimis grindžiamiems ar bendrosios rinkos acquis nustatytiems valstybių narių įsipareigojimams.

–   Minėtasis aktas turėtų papildyti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemą ir padėti į nacionalinę teisę perkelti bendrosios rinkos taisykles bei laisves, jas įgyvendinti, taikyti ir užtikrinti jų vykdymą.

–   Šiame teisės akte turėtų būti numatytas Sąjungos bendrosios rinkos gairių patvirtinimas. Į tas gaires turėtų būti įtraukti siektini tikslai, veiksmų prioritetai ir sąlygos, kurias reikia užtikrinti, o su gairėmis turėtų būti pateikiami nustatytini darbo metodai bei procedūros siekiant stiprinti bendrosios rinkos valdymą.

–   Turėtų būti parengtos nacionalinių veiksmų planų pateikimo, vertinimo bei kontrolės procedūros ir konkrečiai šaliai skirtų bendrosios rinkos rekomendacijų nustatymo procedūros.

–   Turėtų būti apibrėžtos papildomos priemonės, būtinos siekiant pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemos įdiegimą ir įgyvendinimo užtikrinimą.

–   Turėtų būti aiškiau apibūdinta bendrosios rinkos valdymo ciklo ir metinio Europos semestro politikos ciklo sąsaja.

2 rekomendacija. Nustatyti Sąjungos tikslus ir veiksmų prioritetus siekiant vidaus rinkos veikimui patobulinti

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisės akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–   siekiant užtiktinti, kad bendroji rinka veiksmingai didintų ekonomikos augimą, kurtų darbo vietas ir didintų vartotojų bei verslo pasitikėjimą, turėtų būti parengtos Sąjungos gairės, kurių paskirtis – patobulinti vidaus rinkos veikimą. Į gaires turėtų būti įtraukta:

a)  Sąjungos ir valstybių narių veiksmų tikslai bei prioritetai;

b)  sąlygos, kurias reikia įgyvendinti siekiant toliau tobulinti bendrosios rinkos valdymą.

–   Turėtų būti nustatytas keletas prioritetinių tikslų ir veiksmų, numatytų srityse, kuriose geriau veikianti bendroji rinka greičiausiai duos didžiausios naudos ekonomikos augimui ir labiausiai padės kurti darbo vietas visoje Sąjungoje.

–   Prioritetiniai tikslai ir veiksmai turėtų būti pasirenkami pagal šiuos kriterijus:

a)     gamybos lyginamąją analizę, atliktą remiantis svarbiais kiekybiniais rodikliais, apimančiais prekių gamybos ir paslaugų teikimo sąnaudas, kad būtų nustatyti sektoriai, kuriuose matyti didžiausios nepanaudotos galimybės ekonomikai augti;

b)     ekonominę svarbą, nagrinėjant, ar ekonominis sektoriaus mastas pakankamas, kad turėtų pastebimą poveikį ekonomikos augimui, jeigu bus panaikintos pagrindinės priežastys, kodėl nepanaudotos jo teikiamos galimybės;

c)     dinaminius veiksnius, nagrinėjant, ar sektorius jau sprendžia nepakankamo savo galimybių išnaudojimo problemą, ir remiantis sektoriaus gebėjimu kurti darbo vietas ir galimu jo artėjimu prie siektino darbo našumo lygio;

d)     bendrosios rinkos veiksnius, nagrinėjant, ar esama įrodymų, kad bendrojoje rinkoje įgyvendinus tam tikrus patobulinimus būtų galima pasitelkti nepanaudotas galimybes;

e)     veiksnius, susijusius su papildomų apsaugos ir garantijų vartotojams, darbuotojams ir piliečiams elementų diegimu sektoriuje.

3 rekomendacija. Nustatyti sąlygas, kurias reikia užtikrinti bendrosios rinkos valdymui patobulinti

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisės akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–    Siekiant toliau tobulinti bendrosios rinkos valdymą, turėtų būti nustatytos šios sąlygos:

a)     rengiant ir įgyvendinant bendrosios rinkos taisykles, taikyti pažangaus reglamentavimo principus siekiant užtikrinti, kad tos taisyklės būtų parengtos, perkeltos į nacionalinę teisę ir įgyvendintos taip, kad jos būtų veiksmingos tiems, kuriems yra skirtos;

b)     kuo labiau sumažinti administracinę naštą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

c)     jei verslo subjektams ir piliečiams reikia atlikti kokias nors procedūras, sudaryti jiems sąlygas tai greitai atlikti elektroninėmis priemonėmis;

d)     užtikrinti, kad verslo subjektai ir piliečiai gautų informaciją bei pagalbą ir turėtų galimybę prireikus pasinaudoti greitomis, veiksmingomis ir ekonomiškai prieinamomis teisių gynimo priemonėmis;

e)     išradingiau panaudoti informacines technologijas verslo subjektams ir piliečiams informuoti, sudaryti jiems sąlygas naudotis savo teisėmis ir galimybėmis, geriau susieti nacionalinio ir Sąjungos lygmens iniciatyvas;

f)      tarpvalstybiniam administravimo institucijų bendradarbiavimui aktyviau naudoti internetines priemones, pvz., Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI);

g)     toliau plėtoti vieno langelio principu veikiančius centrus;

h)     tinkamai taikyti greitas ir veiksmingas problemų sprendimo ir teisių gynimo priemones, taip pat nacionaliniu lygmeniu sukuriant ir vieną lengvai prieinamą žemiausio lygmens pagalbos tarnybą, į kurią verslo subjektai ir piliečiai galėtų kreiptis susidūrę su problemomis, kylančiomis naudojantis bendrosios rinkos teikiamomis teisėmis ir galimybėmis.

4 rekomendacija. Nustatyti papildomas priemones, reikalingas siekiant pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisės akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–    Siekdama pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, Komisija turėtų:

a)     padidinti savo pagalbą valstybėms narėms dar neperkeltoms į nacionalinę teisę direktyvoms perkelti;

b)     vykdyti sistemingas atitikties patikras ir imtis paramos priemonių, kad visose valstybėse narėse taisyklės veiktų ir praktiškai;

c)     išsamiai persvarstyti jau perkeltus ir įgyvendintus teisės aktus siekiant praktiniu ir ekonominiu požiūriais įvertinti, kaip įgyvendinamos ir tikrovėje veikia taisyklės;

d)     tobulinti ex-post įgyvendinimo ataskaitų teikimą, daugiau dėmesio skiriant valstybių narių atitikčiai, taip pat pagerinti atliekamus rezultatų vertinimus, daugiau dėmesio skiriant patvirtintų politikos priemonių veiksmingumui;

e)     su valstybėmis narėmis rengti tarpusavio vertinimo iniciatyvas.

–    Siekdamos pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, valstybės narės turėtų:

a)     siekdamos užtikrinti ir tinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę ex-ante vertinimą, taip pat atitiktį ir greitą įgyvendinimą, pateikti Komisijai perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių projektus, kai valstybės narės arba Komisija mano, kad tai yra tikslinga;

b)     vykstant perkėlimo ir įgyvendinimo procesams, reguliariai tartis su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene, įskaitant vartotojus, verslo subjektus ir vietos bei regiono valdžios institucijas;

c)     internetu pateikti paaiškinimą, kaip jos perkėlė taisykles ir kaip šios taisyklės veikia praktiškai.

5 rekomendacija. Numatyti, kaip pateikti ir vertinti nacionalinius veiksmų planus ir kontroliuoti jų įgyvendinimą

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisės akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–   Valstybės narės turėtų parengti ir Komisijai pateikti nacionalinius veiksmų planus, skirtus Sąjungos tikslams ir veiksmų prioritetams, kuriais siekiama patobulinti bendrosios rinkos veikimą, įgyvendinti. Į veiksmų planus turėtų būti įtrauktos išsamios priemonės, kurių reikia imtis, ir jų įgyvendinimo gairės.

–    Nacionaliniai veiksmų planai turėtų būti rengiami konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atstovaujančiais įvairioms ekonominių ir socialinių interesų, taip pat vartotojų interesų grupėms.

–    Komisija, bendradarbiaudama su Vidaus rinkos patariamuoju komitetu, turėtų įvertinti nacionalinius veiksmų planus ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikti apibendrinamąją ataskaitą.

–    Vertinant nacionalinius veiksmų planus turėtų būti atsižvelgiama į Vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir bendrosios rinkos valdymo ataskaitą.

–    Komisija turėtų stebėti nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimo pažangą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų Komisijai pateikti visą aktualią informaciją, reikalingą padarytai pažangai įvertinti.

–    Nacionalinių veiksmų planų pateikimas ir vertinimas turėtų būti laikomi koordinuojamais veiksmais, įtrauktais į integruotos sistemos metinį ciklą, kurio metu būtų nustatomi politiniai prioritetai, taikytini siekiant galutinai suformuoti bendrąją rinką, atsižvelgiant į ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos plotmes.

6 rekomendacija. Numatyti parengti atskiras konkrečiai šaliai skirtas bendrosios rinkos rekomendacijas

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisės akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–    Remdamasi nacionalinių veiksmų planų vertinimu ir naudodamasi kitomis svarbiomis bendrosios rinkos priemonėmis, Taryba Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei remdamasi pagrindinių sektorių politiniais prioritetais, atitinkamai turėtų parengti bendrosios rinkos reikalams skirtas rekomendacijas valstybėms narėms, kuriomis būtų siekiama pagerinti bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą, įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą.

–    Pateikdama rekomendacijas valstybėms narėms Taryba turėtų visapusiškai pasinaudoti SESV numatytomis priemonėmis.

–    Kai teikiama rekomendacija bendrosios rinkos klausimais, atitinkamas Europos Parlamento komitetas turėtų turėti galimybę pakviesti atitinkamos valstybės narės atstovus pasikeisti nuomonėmis, o Komisijos atstovai turėtų turėti galimybę būti pakviesti pasikeisti nuomonėmis su tos valstybės narės parlamento atstovais.

7 rekomendacija. Apibrėžti Europos semestro bendrosios rinkos ramstį

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisės akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–    Siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka duotų konkrečių rezultatų piliečiams, vartotojams, darbuotojams ir verslo subjektams, metiniu Europos semestro ciklu turėtų būti remiamasi kaip politinio orientavimo, ataskaitų teikimo ir valstybių narių bei Sąjungos padarytos pažangos siekiant bendrosios rinkos tikslų ir apibrėžiant taisomąsias priemones platforma.

–    Turėtų būti apibrėžtas Europos semestro bendrosios rinkos ramstis.

–    Europos semestro bendrosios rinkos ramstis turėtų apimti:

a)     Vidaus rinkos rezultatų suvestinę, įskaitant išsamias kiekvienos šalies bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo ataskaitas;

b)     valstybių narių išaiškintas bendrosios rinkos teisės aktų taikymo taisykles, ypač daug dėmesio skiriant pagrindiniams sektoriams ir kasmet nustatomiems politiniams prioritetams;

c)     metinėje augimo apžvalgoje ir metinėje bendrosios rinkos integravimo ataskaitoje pateiktus Komisijos pasiūlymus dėl ateinančių metų Sąjungos ir nacionalinio lygmens politikos prioritetų. Metinėje ataskaitoje taip pat turėtų būti pateiktas vertinimas, kaip bendroji rinka veikia praktiškai. Tie pasiūlymai dėl politikos prioritetų turėtų būti grindžiami Vidaus rinkos rezultatų suvestinės ir kitų bendrosios rinkos stebėsenos priemonių duomenimis, kad būtų išvengta sutapimo ir kad būtų parengtos veiksmingos ir aiškios rekomendacijos bei užtikrintas Europos ekonominės politikos nuoseklumas;

d)     siektinų politikos veiksmų ir tikslų, numatytų likusioms Sąjungos ir nacionalinio lygmens kliūtims įveikti, prioritetų parengimą bendrosios rinkos gairių forma;

e)     valstybių narių nacionalinių veiksmų planų, kuriais siekiama įgyvendinti bendrosios rinkos gaires, pateikimą;

f)      nacionalinių veiksmų planų vertinimą, Komisijos atliktą artimai bendradarbiaujant su Vidaus rinkos patariamuoju komitetu ir atsižvelgiant į vidaus rinkos rezultatų suvestinę bei metinę bendrosios rinkos valdymo ataskaitą;

g)     Komisijos pasiūlymu Tarybos ir Europos Parlamento patvirtintas atskiras konkrečiai valstybei narei skirtas su bendrosios rinkos reikalais susijusias rekomendacijas.

8 rekomendacija. Didinti demokratinę atskaitomybę ir Europos Parlamento bei nacionalinių parlamentų vaidmenį

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisės akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–    Turėtų būti numatytas tinkamas Europos Parlamento dalyvavimas kuriant bendrosios rinkos valdymo sistemą. Parlamentas taip pat turėtų dalyvauti arba Taryba turėtų bent konsultuotis su Europos Parlamentu dėl priemonių, kurios reikalingos siekiant sustiprinti bendrosios rinkos veikimą, patvirtinimo, taip pat dėl Sąjungos tikslų, prioritetų ir planuojamų politikos priemonių.

–    Prieš Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimą Europos Parlamentas turėtų aptarti metinę augimo apžvalgą ir balsuoti dėl pakeitimų, susijusių su metine bendrosios rinkos integravimo ataskaita, kurią reikės pateikti Europos Vadovų Tarybai.

–    Europos Parlamento Pirmininkas Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikime turėtų pateikti Europos Parlamento nuomones dėl bendrosios rinkos integravimo.

–   Taryba ir Komisija turėtų dalyvauti tarpparlamentiniuose Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų posėdžiuose, kuriuose aptariamas bendrosios rinkos integravimas.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0211.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0144.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0258.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0307.

(6)

OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

(7)

OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

(8)

OL L 304, 2011 11 22, p. 64.

(9)

OL L 48, 2011 2 23, p. 1.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Prasidėjęs kaip 2007–2008 m. finansų krizė, dabartinis ekonomikos nuosmukis turi milžiniškų ekonominių ir socialinių padarinių ES piliečiams ir verslo subjektams, kurie daugeliui mūsų, jeigu ne daugumai, tikriausiai nežinomi (ir laimė, kad nežinomi). Be to, ši krizė atskleidė, kad Sąjungoje, ypač euro zonoje, visiškai netinkamai valdomos valstybių skolos, kurių išlaidas dabar turi padengti piliečiai ir verslo subjektai. Nors abipusiai įvairių pramonės šakų atstovų, valstybių narių ir pavienių veikėjų kaltinimai tebėra kasdienių diskusijų dalis, nustatyta, kad būtinas tvirtesnis ekonomikos koordinavimas ir valdymas ES lygmeniu; 2011 m., pasitelkiant vadinamąjį Europos semestrą, pradėta tai įgyvendinti.

Bendroji rinka, būdama šių atkuriamųjų veiksmų dalis, atlieka piliečiams ir verslo subjektams gyvybiškai svarbų vaidmenį: pripažinta kaip pagrindinė ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga, ji sudaro pagrindus konkurencingumui atkurti ir suteikti postūmį strategijoje „Europa 2020“ numatytam tvariam augimui.

Atsižvelgiant į jau ir taip sudėtingas acquis numatytas su bendrąja rinka susijusias nuostatas ir siekiant veiksmingai padėti ekonomikai atsigauti, kaip niekada anksčiau svarbu šias taisykles tinkamai įgyvendinti ir užtikrinti jų vykdymą. Vis dėlto valstybių narių vykdomo bendrosios rinkos taisyklių teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumų statistiniai duomenys ir dažnėjančios pažeidimo tyrimo procedūros kelia didelį nerimą ir akivaizdžiai rodo, kad vis dar visapusiškai nepanaudojame sukurtos bendrosios rinkos galimybių.

Komisijos komunikatas „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“

Šiomis aplinkybėmis Komisija pateikė komunikatą dėl bendrosios rinkos valdysenos (COM(2012) 259 galutinis), kuriame ji siūlo dvejopą geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo metodą. Pirmiausia, numatoma greita pažanga svarbiausiose srityse. Antra, Komisija siūlo „valdysenos ciklą“ pagerinti atsižvelgiant į bendrosios rinkos taisyklių rengimą, įgyvendinimą, taikymą ir vykdymo užtikrinimą.

Pranešėjo nuomonė

Pranešėjas teigiamai vertina Komisijos komunikatą bei pasiūlymus ir Komisijos atliktus vertinimus. Nepaisydamas to, pranešėjas mano, kad, siekiant veiksmingai baigti kurti bendrąją rinką, šių priemonių nepakanka ir jas įgyvendinus nebus pasiekta norimų rezultatų. Todėl jis daro išvadą, kad, remiantis toliau išdėstytomis pastabomis ir raginimais imtis veiksmų, reikia, kad Komisija pateiktų teisės akto pasiūlymą, kurį taikant būtų galima panaikinti esamus bendrosios rinkos valdymo trūkumus.

1. Teisės aktai. Geresnis poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į tai, kad praeityje parengiamuoju galimų naujų teisėkūros procedūra priimamų aktų etapu ir vėliau juos įgyvendinant vyravo nenuoseklus požiūris, naujas bendrosios rinkos priemones būtina koordinuoti ir vertinti jų poveikį bei reikalingumą.

Dėl šių priežasčių siūloma:

· gerinti koordinavimą pačioje Komisijoje, geriau įvertinti naujų priemonių poreikį ir taip pagerinti jų nuoseklumą dar prieš pasiūlant teisėkūros procedūra priimamą aktą;

· kai tikslinga, rinktis reglamentus, o ne direktyvas;

· pradėti taikyti „bendrosios rinkos patikrinimą“ naujų nacionalinio lygmens teisės aktų bendrajai rinkai daromam poveikiui įvertinti;

· apsvarstyti galimybę išplėsti Direktyvos 98/34/EB (Direktyva dėl informacijos teikimo) taikymo sritį – ją taikyti ir kitiems sektoriams.

2. Perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas. Skaidrumo ir nuoseklumo siekis

Nors gali atrodyti, kad ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę – vien valstybių narių teisinių priemonių klausimas, esama daug galimybių pagerinti bendrosios rinkos valdymą ir tuo etapu.

Iš karto bendrai perkeliant visas su Sąjungos teisėkūros procedūra priimamu aktu susijusias priemones perkėlimas tampa skaidresnis ir nuoseklesnis – jis atspindi Sąjungos lygmeniu pasiektą sutarimą. Be to, nors jau priimta priemonė, pagal kurią Sąjungos lygmeniu priimtų direktyvų nuostatos lyginamos su atitinkamomis nacionalinio lygmens nuostatomis, t. y. vadinamosios atitikties lentelės, šios priemonės teikiama papildoma nauda vargu ar praverčia skaidrumui didinti. Todėl, siekiant geresnės teisėkūros, kaip nustatyta Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime (2003/C 321/01), tikslinga dažniau rengti šias atitikties lenteles ir taip greičiau atskleisti Sąjungos ir nacionalinės teisės neatitiktis.

3. Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas. Sudaryti sąlygas pagrindiniams veikėjams ir pasinaudoti esamomis priemonėmis

Sąjungos teisės, taigi ir bendrosios rinkos nuostatų, įgyvendinimo kontrolė nustatyta Sutartyse ir priskirita Komisijos kompetencijai. Tai paprastai atspindi pažeidimo tyrimo procedūros. Tačiau kontrolė turėtų būti suprantama kaip kur kas sudėtingesnė, daugiasluoksnė veiksmų grandinė, kurioje pažeidimo tyrimo procedūra yra tik paskutinis etapas. Atsižvelgiant į daug laiko trunkančių pažeidimo tyrimo procedūrų pobūdį ir teismo bylų subtilumą, reikėtų parengti papildomų priemonių taisyklių taikymui ir galiausiai vykdymo užtikrinimui palengvinti.

Tai – pagrindas apsvarstyti šiuos argumentus:

· kaip ir kitose srityse, bendrosios rinkos valdymui gerinti būtų naudingas intensyvesnis ir geresnis Sąjungos bei valstybės narės lygmens tarnautojų keitimasis patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais;

· reikia atlikti ne vien įprastus statistinius vertinimus, bet ir kokybinį įgyvendinimo vertinimą, kuriuo remiantis būtų galima apsvarstyti, kurios priemonės turi ypatingą poveikį ir bendrajai rinkai ekonomiškai yra ypač svarbios;

· būtų tinkama Sąjungos teisės aktų neperkėlimą atskirti nuo nacionalinės teisės neatitikties Sąjungos teisės aktams – pastaruoju atveju skirtingą atitinkamo teisėkūros procedūra priimamo akto suvokimą galiausiai gali išaiškinti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

· nors pažeidimo tyrimo procedūros ilgai trunka ir turėtų būti toliau tobulinamos, šiuo metu „ES koordinuojamos patikrinimo akcijos“(1), projektas „EU Pilot“(2) ir kitos panašios priemonės padeda aptikti teisės aktų nesilaikymo atvejus ir greičiau pateikti atsakymus, ką daryti galimais neperkėlimo arba neatitikties atvejais.

4. Pagrindinės sritys. Prioritetų nustatymas

Kadangi su bendrąja rinka susijusių nuostatų yra daug, akivaizdu, kad ne visos jos vienodai svarbios ir ne visos turi tokį pat poveikį piliečiams bei verslo subjektams. Idealiu atveju visos tos nuostatos gali būti įgyvendintos ir kontroliuojamos vienodai, tačiau, siekiant akivaizdžiai patobulinti bendrąją rinką, reikia pasirinkti pagrindines veiksmų sritis. Tuo tikslu siūloma pirmiausia įvertinti konkrečių sričių bei priemonių ekonominę svarbą ir galimybes skatinti augimą. Nors Komisijos pasiūlytą pagrindinių sričių bei priemonių skaičių reikėtų dar labiau apriboti, kasmet persvarstant minėtuosius prioritetus, būtų galima atsižvelgti į esamą tų sričių svarbą, reaguoti į pastarojo meto tendencijas ir jų poveikį bendrajai rinkai.

Išvada

Remdamasis šiais argumentais, pranešėjas mano, kad siekiant apčiuopiamų patobulinimų reikalingas aiškesnis ir griežtesnis bendrosios rinkos valdymas. Šiuo tikslu kaip tik derėtų sukurti skaidrią ir prognozuojamą sistemą, kurioje atitinkamai reguliariai būtų atsižvelgiama į valstybių narių pasiektus galimus neigiamus ir teigiamus įgyvendinimo bei taikymo rezultatus. Toks bendrosios rinkos valdymo ciklas turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į Europos semestrą, pagal kurį stebimi ne tik ekonomikos ir biudžeto, bet jau ir užimtumo aspektai. Atsižvelgiant į ekonominę bendrosios rinkos svarbą, reguliarus jos būklės vertinimas padidintų minėtųjų vertinimų naudą ir padėtų susidaryti išsamų vaizdą.

Be to, pranešėjas mano, kad toks bendrosios rinkos valdymo ciklas turėtų būti Europos semestro ciklo atspindys arba turėtų būti integruotas į patį semestrą. Tai leistų nuolat rengti baigiamos kurti bendrosios rinkos būklės vertinimus ir šalinti konkrečius trūkumus atitinkamoje valstybėje narėje, prireikus teikiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.

Šiuo tikslu pranešėjas prašo teisės akto pasiūlymą pagrįsti SESV 26 straipsnio 3 dalimi. Šioje Sutarties nuostatoje numatyta parengti gaires ir sąlygas, būtinas siekiant užtikrinti darnią pažangą visuose sektoriuose, kuriems taikomos bendrosios rinkos taisyklės. Prašomu pasiūlymu turėtų būti siekiama sukurti reikiamą sistemą, pagal kurią būtų galima nustatyti prioritetines sritis, geresnės teisėkūros principus valstybėse narėse, valstybėse narėse numatyti taikomas pagalbines priemones, reikalauti parengti nacionalinius veiksmų planus. Pagal visa tai galiausiai turėtų būti parengtos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos.

Šiuo požiūriu Europos semestras turėtų būti minėtojo politinio orientavimo platforma ir ciklas. Šiuo tikslu siūloma prie ekonominių ir biudžeto aspektų pridėti bendrosios rinkos ramstį.

Be to, pranešėjas siūlo didinti demokratinę atskaitomybę ir Europos Parlamento bei nacionalinių parlamentų vaidmenį.

Pranešėjas mano, kad, šių siūlomų priemonių visumą papildžius tvirta visų Europos institucijų lyderyste ir valstybėms narėms prisiėmus aiškią politinę atsakomybę, tvirtesnis bendrosios rinkos valdymas padės panaikinti likusius apribojimus ir visiems veikėjams sudaryti galimybes visapusiškai naudotis keturių laisvių teikiamais pranašumais.

(1)

.

(2)

Projektas „EU Pilot“ pirmą kartą pasiūlytas Komisijos komunikate „Rezultatų siekianti Europa. Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007) 502 final) ir vykdomas nuo 2008 m. Pagal jį piliečiai ir verslo subjektai gali teikti skundus dėl netinkamo Sąjungos teisės taikymo, kuriuos vėliau nagrinėja Komisija ir perduoda valstybei narei. Kaip tam tikra „išankstinė pažeidimo tyrimo procedūra“, projektas „EU Pilot“ yra galimybė bendradarbiaujant išspręsti įgyvendinimo ir taikymo problemas ar nesusipratimus.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (17.1.2013)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl bendrosios rinkos valdymo

(2012/2260(INI))

Nuomonės referentė: Anthea McIntyre

(Savo iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 42 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą:

–   į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad bendroji rinka gali atlikti esminį vaidmenį siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatytų užimtumo tikslų, susijusių su aukštesne darbo vietų kokybe ir tvarumu; bendrąją rinką derėtų baigti kurti kuo ryžtingiau ir greičiau; bendroji rinka nėra savitikslė, ji yra priemonė siekti socialinės pažangos;

2.  mano, kad dialogas su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene yra itin svarbus siekiant grąžinti pasitikėjimą bendrąja rinka; pažymi, kad bendrojoje rinkoje svarbiausiu dalyku turi tapti visų suinteresuotųjų subjektų teisės – ne tik kaip vartotojų ar verslininkų, bet ir kaip piliečių ir darbuotojų; svarbu, jog socialiniai partneriai ir visi suinteresuotieji subjektai būtų labiau ir anksčiau įtraukiami rengiant, priimant, įgyvendinant ir stebint priemones, kurių reikia siekiant skatinti augimą bei užtikrinti darbuotojų teises bendrojoje rinkoje;

3.  pažymi, kad, siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatyto užimtumo tikslo didinti darbo vietų kokybę ir užtikrinti jų tvarumą, būtina stiprinti bendrąją rinką, be kita ko, išsaugant tinkamą ekonominių prioritetų ir socialinės gerovės pusiausvyrą;

4.  pabrėžia, kad veiksmingas paslaugų teikimas yra labai svarbus būsimam ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir inovacijoms; apgailestauja dėl per didelės Sąjungos teisės aktų naštos MVĮ; bendroji rinka turi atlikti savo vaidmenį skatinant augimą ir užimtumą siekiant sukurti labai konkurencingą rinkos ekonomiką;

5.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje sričių ES piliečiai dar neišnaudoja visų bendrosios rinkos galimybių; todėl pažymi, kad reikia išnaudoti bendrosios rinkos teikiamas galimybes ir suteikti naują impulsą Sąjungos šalių ekonomikai labiau atveriant sienas prekėms ir paslaugoms, skatinant platesnį laisvą asmenų ir darbuotojų judėjimą, suteikiant didesnį pasirinkimą, įmonėms pasiūlant naujų verslo galimybių ir taip kuriant naujas darbo vietas ir pasiekiant naujus vartotojus, ypač neįgaliuosius, suteikiant lengvesnę prieigą prie paslaugų ir produktų; derėtų remti didžiausias nerealizuotas galimybes turinčias MVĮ, teisės aktų įgyvendinimo metu griežtai taikant poveikio MVĮ įvertinimą;

6.  pabrėžia, kad bendroji rinka gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant socialinę sanglaudą Sąjungoje, skatinant mainus geriausios praktikos pavyzdžiais; pažymi, kad ekonomikos valdymo sistemos gerinimas turėtų būti grindžiamas tarpusavyje susijusios ir darnios politikos, kuri skatintų augimą ir užimtumą, visuma ir kad visapusiška vidaus rinkos plėtra yra būtina sąlyga siekiant tai įgyvendinti; ragina taikyti priemones, kuriomis remiamos labai mažos, mažos bei vidutinės įmonės ir kooperatyvai;

7.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803) ir remia dėmesį, skiriamą labai mažoms įmonėms; pažymi, kad darbuotojų sveikatos ir saugos nuostatos neturi būti laikomos reglamentavimo našta ir kad kai kuriose srityse reikalavimai įvairaus dydžio įmonėms neturėtų būti vienodi; taigi laikosi nuomonės, kad įvairiems MVĮ tipams pritaikyti teisės aktai taip pat palengvintų jų prieigą prie ES ir tarptautinių rinkų;

8.  pripažįsta tai, kad bendrosios rinkos požiūriu vertingą vaidmenį atlieka vieno langelio sistemos (elektroninės ir fizinės), nes jos sumažina administracinę naštą ir sandorių sąnaudas, didina efektyvumą, rinkos atvirumą, skaidrumą ir konkurenciją, ir taip sumažėja viešosios išlaidos, o verslui, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, suteikiamos didesnės galimybės pateikti į rinkas ir išlaikyti esamas darbo vietas bei kurti naujas;

9.  mano, kad vien bendroji skaitmeninė rinka galėtų turi panašų poveikį į tą, kurį turėjo 1992 m. bendrosios rinkos programa; ragina baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką, kad būtų maksimaliai padidintos darbo vietų kūrimo ir verslo galimybės;

10. pažymi, kad Europos paslaugų rinka vis dar yra susiskaidžiusi; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų didinamas judumas visoje Sąjungoje, supaprastinant ir paspartinant profesinės kvalifikacijos pripažinimo administracines procedūras ir sustiprinant Vidaus rinkos informacijos sistemą; mano, kad Komisija pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad darbo jėgos judumas Sąjungoje tebėra per mažas ir kad reikia imtis veiksmingesnių priemonių siekiant pašalinti visas tokias administracines kliūtis;

11. mano, kad turėtų veikti viena lengvai prieinama tiesioginės pagalbos nacionalinė tarnyba, į kurią įmonės ir piliečiai, įskaitant neįgalius vartotojus, galėtų kreiptis, kai jiems kyla kliūčių norint pasinaudoti su bendrąja rinka susijusiomis teisėmis ir jos teikiamomis galimybėmis; tokia pagalbos tarnyba, be kita ko, galėtų būti sukurta toliau plėtojant esamus Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) centrus;

12. ragina valstybes nares išmaniau naudotis IT priemonėmis informuojant įmones bei piliečius ir suteikiant jiems galimybę naudotis jų teisėmis ir galimybėmis; prieinamumas neįgaliesiems yra itin svarbus, kad jie prieinamu būdu gautų žinių apie savo teises ir galimybes;

13. primygtinai tvirtina, kad socialinė ir fiskalinė konvergencija yra integracijos į bendrąją rinką veiksnys; ragina valstybes nares, kurių BVP yra maždaug to paties lygio, stiprinant bendradarbiavimą spartinti konvergencijos procesą;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikomos veiksmingos kontrolės priemonės, kuriomis būtų užkirstas kelias socialiniam dempingui, taip pat užtikrinti kolektyvinių sutarčių taikymą;

15. pažymėti, kad Europos socialiniai standartai laikomi Sąjungos pridėtine verte ir turi esminį poveikį bendrosios rinkos veikimui;

16. pabrėžia, kad metinėje bendrosios rinkos integracijos ataskaitoje atliekant bendroje rinkos veikiančių pagrindinių paslaugų sektorių, ypač prekybos, verslo paslaugų, skaitmeninių rinkų, transporto, analizę daugiau dėmesio derėtų skirti neįgaliesiems, kurie susiduria su kliūtimis pastatų aplinkos ir paslaugų, kurios nėra pritaikytos visiems asmenims, srityse;

17. mano, kad geriausiam bendrosios rinkos veikimui užtikrinti būtinos vienodos veiklos sąlygos ir kad visos valstybės narės turėtų vienodu mastu į nacionalinę teisę perkelti Sąjungos teisės aktų nuostatas, o Komisija turėtų naudoti savo vykdymo užtikrinimo galias prieš pažeidėjus nuosekliai ir nesudarydama palankesnių sąlygų konkretiems pažeidėjams;

18. ragina tvirčiau įsipareigoti spartinti pažangaus reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimą per ateinančius dvejus metus, ypač su tvariu, pažangiu ir integraciniu augimu susijusiuose sektoriuose.

19. ragina Komisiją sukurti atitinkamame Komisijos komunikate pasiūlytą nacionalinių įstaigų Europos tinklą, suteikiant naujus įgaliojimus savo Vidaus rinkos konsultaciniam komitetui, kad šis galėtų prižiūrėti bendrosios rinkos integracijos ir valdysenos klausimus, ypatingą dėmesį skiriant prieinamumui, vadovaujantis ratifikuota JT neįgaliųjų teisių konvencija;

20. ragina Komisiją užtikrinant Sąjungos direktyvų įgyvendinimą visose valstybėse narėse užtikrinti, kad būtų baigta kurti bendroji rinka.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.1.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

7

14

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Jean-Luc Bennahmias, Phil Bennion, Pervenche Berès, Vilija Blinkevičiūtė, Philippe Boulland, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Minodora Cliveti, Emer Costello, Frédéric Daerden, Karima Delli, Sari Essayah, Thomas Händel, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Elisabeth Schroedter, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu, Andrea Zanoni, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Malika Benarab-Attou, Edite Estrela, Richard Howitt, Anthea McIntyre, Ria Oomen-Ruijten, Antigoni Papadopoulou, Evelyn Regner, Csaba Sógor


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (19.12.2012)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

Bendrosios rinkos valdymas

(2012/2260(INI))

Nuomonės referentas: Oldřich Vlasák

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 42 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą, į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. mano, kad geras bendrosios rinkos valdymas suteikia milžiniškas galimybes prekybai, investicijoms ir darbo jėgos organizavimui ir galėtų labai pagerinti vietos ir regionų augimo perspektyvas;

2. mano, kad geras vidaus rinkos valdymas ir tolesnis regionų vystymasis vienas kitą papildo ir kartu kuria galingą Europą, kuriai būdinga sanglauda ir konkurencingumas;

3. pažymi, kad vietos ir regionų subjektai atlieka daug pareigų, kurios numatomos ES teisės aktuose dėl bendrosios rinkos, ypač viešojo pirkimo, valstybės pagalbos, visuotinės ekonominės svarbos paslaugų ir koncesijų srityje;

4. mano, kad siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos valdymą reikia vienodai atsižvelgti į visų regioninių suinteresuotųjų subjektų interesus ir kad tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad vidaus rinka veiktų geriausiai, o vartotojai rodytų vis didesnį pasitikėjimą jos veiklą valdančiomis įstaigomis;

5. pabrėžia, kad bendrosios rinkos politikos srityje reikia tinkamai atsižvelgti į Lisabonos sutartyje aiškiai pripažintą vietos ir regionų savivaldos principą, taip pat subsidiarumo ir proporcingumo principus;

6. rekomenduoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir jų pagrindinės asociacijos visose valstybėse narėse galėtų teikti pasiūlymus dėl to, kaip galima geriausiai baigti kurti bendrąją rinką;

7. rekomenduoja Komisijai, be konsultavimosi procedūrų ir skatinamo dialogo su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios turi užtikrinti ES teisės aktų vykdymą, prieš priimant pasiūlymus dėl teisės aktų atlikti išsamius teritorinius poveikio vertinimus, atsižvelgiant į vietos ir regionų ypatumus, ir išdėstyti įtikinamus argumentus, kodėl reikia priimti bendrosios rinkos reglamentą;

8. pažymi, kad aukštos kokybės ir prieinamos visuotinės svarbos paslaugos yra labai svarbios vietos ir regionų bendruomenėms ir kad vietos ir regionų viešųjų paslaugų teikimas yra svarbus ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, ir todėl reikėtų visapusiškai atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų galimybes ir interesus toliau plėtojant bendrąją rinką;

9. mano, kad kokybiškų viešųjų paslaugų teikimas kiekviename Europos Sąjungos regione gyvenantiems žmonėms yra absoliuti būtina dinamiškos ir galingos bendrosios rinkos sąlyga;

10. pabrėžia, kad bendrosios rinkos valdymas turi būti susietas su sanglaudos politika ir pagrindiniais Sąjungos prioritetais, ypač išdėstytais strategijoje „Europa 2020“; siūlo sudaryti teritorinius paktus, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, vadovaudamosi strategija „Europa 2020“ ir pavyzdinėmis iniciatyvomis, sutelktų savo veiklą ir finansavimą į bendrosios rinkos stiprinimą;

11. mano, kad sanglaudos politika galima užtikrinti greitesnę konvergenciją pasitelkiant integraciją ir kuriant geresnius ryšius bendrojoje rinkoje; tuo tikslu, vykdant šios srities politiką ir toliau daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama rinkos trūkumų sprendimui siekiant užtikrinti, kad regionai galėtų išnaudoti visą savo vystymosi potencialą, ir siekiui sutvirtinti tarpvalstybinio lygmens teritorinį bendradarbiavimą vykstant Europos ekonominei integracijai;

12. mano, kad dėl struktūrinių fondų lėšų skyrimo sąlygų rūšių, susijusių su bendrosios rinkos direktyvų perkėlimu į valstybių narių nacionalinę teisę, vis dar deramasi vykstant teisėkūros procesui siekiant priimti naujus reglamentus, tačiau mano, kad šiomis priemonėmis turėtų būti naudojamasi tik blogiausiu atveju ir kad turėtų būti tinkamai suderintos pastangos naudojant ES finansinės paramos svertą siekiant suteikti paskatas už laiku atliktą bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę.

13. pabrėžia, kad visų pirma Europos teritorinis bendradarbiavimas yra grindžiamas panašiomis sąvokomis kaip bendroji rinka skatinant tarpvalstybinę sąveiką ir siekiant abipusės naudos iš vietos ir regionų infrastruktūros, investicijų bei rinkų;

14. mano, kad klaidų lygis sanglaudos politikoje yra aukštas dėl bendrosios rinkos politikos, pvz., viešųjų pirkimų; pabrėžia, kad geresnis bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimas yra svarbi sąlyga siekiant sumažinti šį klaidų lygį.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.12.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Victor Boştinaru, John Bufton, Nikos Chrysogelos, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva Kekuš, Constanze Angela Krehl, Jacek Olgierd Kurski, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Vladimír Maňka, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Younous Omarjee, Markus Pieper, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ivars Godmanis, Lena Kolarska-Bobińska, Maurice Ponga, Elisabeth Schroedter

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Olle Ludvigsson


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.1.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Preslav Borissov, Cristian Silviu Buşoi, Jorgo Chatzimarkakis, Sergio Gaetano Cofferati, Birgit Collin-Langen, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Philippe Juvin, Toine Manders, Sirpa Pietikäinen, Mitro Repo, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Raffaele Baldassarre, Cornelis de Jong, Anna Hedh, Constance Le Grip, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Konstantinos Poupakis, Sabine Verheyen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Elisa Ferreira, Dolores García-Hierro Caraballo, Angelika Niebler, Phil Prendergast, Kyriacos Triantaphyllides, Patricia van der Kammen

Atnaujinta: 2013 m. vasario 4 d.Teisinis pranešimas