Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Priimti tekstai
PDF 141kWORD 119k
Antradienis, 2011 m. kovo 8 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas
P7_TA(2011)0081A7-0032/2011

2011 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES (2010/2089(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 ir 184 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį dėl moterų ir vyrų lygybės visose srityse,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.)(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(2) ,

–  atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas „Teisingumo ir sveikatos aspektai visų krypčių politikoje: solidarumas sveikatos srityje“,

–  atsižvelgdamas į ataskaitą dėl antrojo Socialinės apsaugos komiteto ir Komisijos bendro ekonomikos krizės socialinio poveikio ir politinių priemonių įvertinimo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų(3) ,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl jaunimo sveikatos ir gerovės,

–  atsižvelgdamas į Socialinių sveikatos veiksnių komisijos galutinę ataskaitą (PSO, 2008),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“(4) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją „Dėl sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje“(5) , taip pat į savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti(6) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl baltosios knygos „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“(7) ,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0032/2011),

A.  kadangi visuotinumas, galimybė gauti kokybišką priežiūrą, lygybė ir solidarumas yra bendrosios vertybės ir principai, kuriais grindžiamos ES valstybių narių sveikatos sistemos,

B.  kadangi dėl to, kad žmonės vidutiniškai gyvena ir būna sveikesni ilgiau nei ankstesnių kartų atstovai, ES, turint mintyje senėjančią visuomenę, susiduria su rimta problema – su dideliais ir vis didėjančiais fizinės ir psichinės sveikatos lygio skirtumais ir tarp ES valstybių narių, ir jose pačiose,

C.  kadangi aukščiausios ir žemiausios socialinių ir ekonominių grupių atstovų gimimo momentui numatomos gyvenimo trukmės skirtumas – 10 metų vyrų atveju ir 6 metai moterų atveju,

D.  kadangi lyčių aspektas tikėtinos gyvenimo trukmės požiūriu – taip pat svarbus klausimas, kurį reikia spręsti, kai svarstant nelygybę sveikatos srityje,

E.  kadangi be genetinių veiksnių sveikatai įtakos turi visų pirma žmonių gyvenimo būdai, jų prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant informaciją apie sveikatą ir sveikatos švietimą, ligų prevencijos galimybės, taip pat jų galimybės būti gydomiems nuo trumpalaikių ir lėtinių ligų; kadangi žemesnio socialinio ir ekonominio lygio grupės labiau linkusios prastai maitintis ir priklausyti nuo tabako ar alkoholio, o visi šie veiksniai yra labai svarbūs ir susiję su daugeliu ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas ir vėžį,

F.  kadangi nustatyta, jog visose valstybėse narėse aukštesnio ir žemesnio išsilavinimo, profesinio ir pajamų lygio žmonių grupių sveikata skiriasi,

G.  kadangi įrodyta, jog lyčių aspektas susijęs su blogos mitybos rodikliais, o tai rodo, kad moterys dažniau kenčia nuo blogos mitybos ir kad ši nelygybė dar labiau didėja socialinio ir ekonominio lygio skalėje,

H.  kadangi nelygybė lyties ir amžiaus aspektais biologinės medicinos tyrimų srityje ir nepakankamas atstovavimas moterims klinikinių tyrimų srityje turi neigiamo poveikio pacientų priežiūrai,

I.  kadangi palyginamasis sveikatos nelygybės vertinimas – esminis pirmasis veiksmingas žingsnis,

J.  kadangi paprastai sergamumas didesnis žemesnio išsilavinimo, profesinio ir pajamų lygio asmenų grupėse, be to, didelė nelygybė taip pat gali būti matoma daugumos specifinių neįgalumo formų ir daugelio specifinių lėtinių neužkrečiamų ligų, burnos susirgimų ir tam tikrų psichikos ligų paplitime,

K.  kadangi sparčiai daugėja rūkančių moterų, ypač jaunų, ir tai turi itin žalingų pasekmių tolesnei jų sveikatos būklei; kadangi moterų rūkymo problemą apsunkina nepalanki padėtis daugeliu aspektų;

L.  kadangi Komisija yra pastebėjusi, kad visose ES valstybėse narėse sveikatos būklė susijusi su socialiniais veiksniais (2010 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatas „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“); kadangi Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia šį socialinių veiksnių poveikį sveikatos būklei kaip socialinės ir ekonominės nelygybės sąsają su nelygybe sveikatos ir prieigos prie sveikatos priežiūros srityse,

M.  kadangi daug projektų ir tyrimų patvirtinta, kad ypač antsvorio ir nutukimo įgijimui būdinga anksti atsirandanti nelygybė, susijusi su socialine ir ekonomine aplinka, ir kad aukščiausi antsvorio ir nutukimo atvejų dažnumo rodikliai fiksuojami žemesnio socialinio ir ekonominio lygio grupėse; kadangi tokia padėtis gali nulemti netgi dar didesnę sveikatos ir socialinę bei ekonominę nelygybę dėl to, kad kyla didesnė su nutukimu susijusių ligų rizika,

N.  kadangi nepaisant socialinės, ekonominės ir aplinkos pažangos, dėl kurios apskritai pagerėjo gyventojų sveikatos būklė imant ilgesnį laikotarpį, kai kurie veiksniai, pvz., higiena, gyvenimo ir darbo sąlygos, bloga mityba, švietimas, pajamos, alkoholio vartojimas ir rūkymas, vis dar turi tiesioginį poveikį sveikatos skirtumams,

O.  kadangi numatoma, jog dėl dažnesnių ekstremalių oro sąlygų reiškinių, pvz., karščio bangų ar potvynių, infekcinių ligų pobūdžio kitimo ir padidėjusios ultravioletinės spinduliuotės klimato kaita gali turėti pasekmių sveikatai; kadangi ne visos ES šalys vienodai pasirengusios spręsti šias problemas,

P.  kadangi sveikatos skirtumai yra ne tik daugybės ekonominių, aplinkos ir su gyvenimo būdu susijusių veiksnių, bet ir prieigos prie sveikatos priežiūros problemų pasekmė,

Q.  kadangi sveikatos skirtumai taip pat susiję su sunkumais gauti sveikatos priežiūros paslaugų, tiek dėl ekonominių priežasčių (ne tiek susijusių su didesnės apimties gydymu, kurį teisingai suteikia valstybės narės, kiek su paprastu gydymu, pvz., dantų ir akių priežiūra), tiek dėl blogo medicinos išteklių paskirstymo tam tikrose ES zonose,

R.  kadangi tai, kad tam tikrose ES dalyse trūksta sveikatos specialistų ir kad jie gali lengvai persikelti į kitas ES vietoves, yra tikra problema ir kadangi dėl tokios padėties susidaro didelė nelygybė prieigos prie sveikatos priežiūros ir paciento saugos požiūriu,

S.  kadangi nutolusiuose ir salų regionuose gyvenantys žmonės turi ribotas galimybes gauti greitai suteikiamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų,

T.  kadangi lėtine liga sergantys arba esantys atitinkamoje būklėje pacientai sudaro specifinę grupę, kuri patiria prieigos prie diagnostikos ir priežiūros, socialinių ir kitų paramos paslaugų nelygybę, ir patiria sunkumų, įskaitant finansines problemas, blogas galimybes įsidarbinti, socialinę diskriminaciją ir stigmatizavimą,

U.  kadangi smurtas prieš moteris yra visose šalyse ir visose socialinėse klasėse plačiai paplitęs reiškinys, kuris turi didelį neigiamą poveikį fizinei ir emocinei moterų ir vaikų sveikatai,

V.  kadangi Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą yra pripažinusi kaip sveikatos būklę, kuri turi ypatingą poveikį moterų sveikatai, ir kadangi Jungtinės Karalystės nacionalinio informuotumo tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau kaip 94 proc. nevaisingų moterų kenčia nuo įvairių formų depresijos,

W.  kadangi valstybėse narėse labai skiriasi galimybės gydytis nuo nevaisingumo,

X.  kadangi Eurostato (ES statistikos tarnybos) duomenimis 2010 m. rugsėjo mėn. nedarbas 27-iose ES valstybėse narėse siekė 9,6 % ir kadangi Europos Sąjungos socialinės apsaugos komiteto taryba savo 2010 m. gegužės 20 d. nuomonėje išreiškė susirūpinimą, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė turės neigiamų padarinių žmonių galimybėms gauti sveikatos priežiūros paslaugų ir valstybių narių sveikatos biudžetui,

Y.  kadangi dabartinė ekonomikos ir finansų krizė gali turėti skaudžių padarinių kelių ES valstybių narių sveikatos priežiūros sektoriams ir pasiūlos, ir paklausos atžvilgiu,

Z.  kadangi dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės kylantys apribojimai ir būsimos demografinės problemos, su kuria Sąjunga susidurs, pasekmės gali labai pakenkti valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų finansiniam ir organizaciniam tvarumui ir taip trukdyti sudaryti vienodą prieigą prie priežiūros paslaugų jų teritorijoje,

AA.   kadangi skurdo ir kitų pažeidžiamumo formų, tokių kaip vaikystė ar senatvė, negalia ar priklausymas mažumoms, derinys kelia dar didesnį pavojų sveikatai ir atvirkščiai – prasta sveikata gali lemti skurdą ir (arba) socialinę atskirtį,

AB.   kadangi vaikystės metai turi pasekmių visam gyvenimui daugeliu sveikatos ir gerovės aspektų – pradedant nutukimu, širdies ligomis ir psichine sveikata, baigiant išsilavinimu, profesiniais pasiekimais, ekonominiu statusu ir gyvenimo kokybe,

AC.   kadangi sveikatos skirtumai turi svarbių ekonominių pasekmių ES ir jos valstybėms narėms; kadangi paskaičiuota, kad dėl sveikatos skirtumų prarandama apie 1,4 % BVP,

AD.   kadangi daugelyje ES šalių migrantams, neturintiems dokumentų, vienoda prieiga prie sveikatos priežiūros neužtikrinama ne tik praktikoje, bet ir įstatymuose,

AE.   kadangi valstybėse narėse vis dar pasitaiko atvejų, kuomet skirtingų socialinių grupių atstovams (pavyzdžiui, neįgaliesiems) sudaromos kliūtys, apribojančios vienodas šių grupių galimybes patekti į sveikatos priežiūros įstaigas ir tokiu būdu bloginančios jų prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų,

AF.   kadangi visuomenei senėjant valstybėms narėms tenka spręsti problemas, susijusias su priklausomybe ir augančiu geriatrinės priežiūros ir gydymo poreikiu; kadangi dėl to reikia keisti požiūrį į sveikatos priežiūros organizavimą; taip pat kadangi pagyvenusių žmonių prieigos prie sveikatos priežiūros skirtumai didėja,

1.  palankiai vertina pagrindinius Komisijos pasiūlymus, pateiktus komunikate „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“: 1) prie mūsų bendrų socialinio ir ekonominio vystymosi tikslų priskirti teisingesnį sveikatos galimybių pasiskirstymo siekį, 2) gerinti duomenis ir žinias (taip pat priemones, susijusias su kiekybiniu ir kokybiniu įvertinimu, stebėsena ir ataskaitomis), 3) stiprinti visos visuomenės įsipareigojimus sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus, 4) tenkinti pažeidžiamų grupių poreikius, taip pat 5) stiprinti ES politikos poveikį sveikatos priežiūros skirtumų mažinimui;

2.  pabrėžia, kad svarbu teikti sveikatos priežiūros paslaugas laikantis pagrindinių teisių; pažymi, kad reikia išsaugoti ir gerinti visuotinę prieigą prie sveikatos priežiūros sistemų ir prieinamos sveikatos priežiūros;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu gerinti galimybes naudotis ligų prevencijos, sveikatos stiprinimo, pirminėmis ir specialiosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir mažinti nelygybę tarp įvairių socialinių ir amžiaus grupių, bei pabrėžia, kad šiuos tikslus galima būtų pasiekti optimizuojant viešąsias išlaidas sveikatos priežiūros prevencinėms ir gydymo paslaugoms bei tikslinėms programoms, skirtoms pažeidžiamoms grupėms;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant įveikti socialinius ir ekonominius skirtumus, nes tai galiausiai sudarytų galimybes sumažinti kai kuriuos su sveikatos priežiūra susijusius skirtumus; be to, remdamasis visuotinėmis žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir solidarumo vertybėmis ragina Komisiją ir valstybe nares ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų grupių, įskaitant nepalankiose sąlygose esančias migrantų grupes, etninių mažumų atstovus, vaikus ir paauglius, neįgaliuosius, poreikiams, ypač atkreipiant dėmesį į sergančius psichinėmis ligomis, lėtine liga sergančius arba atitinkamoje būklėje esančius pacientus, vyresnio amžiaus asmenis, skurdžiai gyvenančius asmenis, taip pat į alkoholizmu sergančius ir priklausomybę nuo narkotikų turinčius asmenis;

5.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pažeidžiamiausioms grupėms, įskaitant dokumentų neturinčius migrantus, būtų suteikiama teisė į sveikatos priežiūrą ir vienodos galimybės ją gauti; ragina valstybes nares išnagrinėti, ar įmanoma paremti nelegalių migrantų sveikatos priežiūrą, nustatant bendrais principais pagrįstą pagrindinių sveikatos priežiūros elementų, numatytų jų nacionaliniuose teisės aktuose, apibrėžtį;

6.  ragina valstybes nares atsižvelgti į specialias moterų imigrančių sveikatos apsaugos reikmes, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad sveikatos apsaugos sistemose būtų užtikrinamos tarpininkavimo atitinkama kalba paslaugos; šiose sistemose turėtų būti numatyta rengti mokymo iniciatyvas, kad gydytojams ir kitiems specialistams būtų sudarytos sąlygos įgyti kultūrų įvairovės suvokimą, kuris būtų grindžiamas įvairovės ir žmonių iš įvairių geografinių regionų ypatumų pripažinimu ir pagarba jiems; pirmenybė taip pat turi būti teikiama priemonėms ir informavimo kampanijoms, skirtoms kovoti su moterų lytinių organų žalojimu, įskaitant griežtas bausmes už jo praktikavimą;

7.  ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares kuo greičiau rasti sprendimus kovojant su diskriminacija dėl etninės kilmės, ypač kai kuriose valstybėse narėse, kuriose neįgyvendinta Tarybos direktyva 2000/43/EB ir kuriose etninei mažumai priklausančios moterys neturi socialinės apsaugos arba turi prastą socialinę apsaugą ir negauna sveikatos priežiūros paslaugų arba gauna labai ne daug jų;

8.   ragina valstybes nares, derinantis su pilietinės visuomenės organizacijomis, skatinti galimybes gauti kokybiškas teisines konsultacijas ir informaciją, siekiant padėti paprastiems visuomenės nariams, įskaitant dokumentų neturinčius migrantus, daugiau sužinoti apie jų asmens teises;

9.  pabrėžia, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės ir valstybių narių taikytų griežto taupymo priemonių, ypač orientuotų į pasiūlą, gali sumažėti visuomenės sveikatai ir sveikatos skatinimui, ligų prevencijai bei ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikiamas finansavimas – dėl biudžeto mažinimų ir prasčiau surenkamų mokesčių, nors sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis dėl įvairių veiksnių, lemiančių plačiosios visuomenės sveikatos būklės prastėjimą, derinio gali išaugti;

10.  pabrėžia, kad nelygybė sveikatos srityje ES yra didelė našta valstybėms narėms ir jų sveikatos priežiūros sistemoms ir kad veiksmingas vidaus rinkos veikimas bei stipri ir, jei įmanoma, koordinuojama prevencijos politika gali prisidėti prie teigiamų pokyčių šioje srityje;

11.  pabrėžia, kad kovojant su socialiniais ir ekonominiais veiksniais, tokiais kaip nutukimas, rūkymas ir t. t., galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas (kuriai kelia grėsmę sveikatos priežiūros paslaugų bei vaistų kompensacijos nebuvimas, netinkama prevencija, medicininės demografijos nesuderinimas) ir veiksmingas diagnozavimas turi būti laikomi pagrindiniais kovos su nelygybe sveikatos srityje priemonių aspektais ir kad, be to, gydymo vaistais paslaugų prieinamumas ir įperkamumas taip pat turėtų būti laikomi esminiais atskirų žmonių sveikatos aspektais; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad Skaidrumo direktyva (89/105/EEB) būtų tinkamai įgyvendinama ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į 2008 m. Komisijos komunikato dėl farmacijos sektoriaus tyrimo išvadas;

12.  pabrėžia, kad sveikatos apsauga nėra ir neturėtų būti laikoma visuotinio intereso preke ar paslauga;

13.  ragina Tarybą ir valstybes nares įvertinti ir įgyvendinti naujas priemones, skirtas jų išlaidų sveikatai veiksmingumui didinti, ypač investuojant į profilaktinę sveikatos priežiūrą, siekiant ateityje išvengti per ilgesnį laikotarpį atsirandančių išlaidų ir socialinės naštos, taip pat pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemas, siekiant visoje ES užtikrinti teisingas galimybes be diskriminacijos naudotis kokybiška sveikatos priežiūros (ypač pagrindine medicinine priežiūra), taip pat ragina Komisiją išnagrinėti dabartinių ES fondų panaudojimą siekiant papildomai remti investicijas į sveikatos infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir mokymą bei skatinti ir stiprinti ligų profilaktiką;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad į jų sveikatos politiką ir programas būtų įtrauktos teisingos galimybės pagyvenusiems pacientams gauti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas, taip pat pasirūpinti, kad 2012 m., kurie paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais, pirmenybė būtų skiriama vyresnio amžiaus asmenų tinkamų galimybių naudotis sveikatos priežiūra ir gydymu užtikrinimui; ragina valstybes nares skatinti iniciatyvas siekiant kovoti su pagyvenusių pacientų socialine atskirtimi, nes ji turi svarbų poveikį ilgalaikei pacientų sveikatos būklei; pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi, taikydamos atitinkamą ilgalaikę strategiją, numatyti socialinį ir ekonominį Europos gyventojų senėjimo poveikį, siekdamos užtikrinti finansinį ir organizacinį sveikatos priežiūros sistemų tvarumą ir lygiateisį bei nenutrūkstamą priežiūros teikimą pacientams;

15.  ragina valstybes nares gerinti jų gebėjimus įdėmiai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis stebėti krizės poveikį sveikatai ir jos socialinius padarinius;

16.  ragina Komisiją skatinti patirties, susijusios su švietimu sveikatos klausimais, sveikos gyvensenos skatinimu, profilaktika, ankstyvu diagnozavimu ir tinkamu gydymu, kaupimą, ypač klausimais, susijusiais su alkoholio vartojimu, rūkymu, dieta ir nutukimu bei narkotikais; ragina valstybes nares ypač nepalankesnėse sąlygose esančiose vietovėse remti vaikams skirtas fizinio aktyvumo, geros mitybos „Sveikos mokyklos“ programas ir stiprinti asmeninį, socialinį ir su sveikata susijusį švietimą siekiant skatinti sveikesnę elgseną ir su teigiamu gyvenimo būdų susijusį elgesį;

17.  skatina visas valstybes nares laikantis principo „sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“ investuoti į socialinę, švietimo, aplinkos apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą ir koordinuoti priemones, susijusias su sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija, mokymu ir judumu, taip tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis užtikrinant sveikatos priežiūros infrastruktūros ir darbo jėgos pajėgumus ir tvarumą;

18.  pabrėžia, kad nelygybė sveikatos srityje Europos Sąjungoje negali būti pašalinta nesukūrus bendros ir visaapimančios Europos sveikatos priežiūros darbo jėgos strategijos, įskaitant koordinuotą išteklių administravimo, švietimo ir apmokymų, minimalių kokybės ir saugos standartų bei specialistų registravimo politiką;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad informacija apie sveikatą, sveiką gyvenseną, sveikatos priežiūrą, prevencijos galimybes, ankstyvą ligų diagnozavimą ir tinkamą gydymą būtų prieinama visiems suprantama forma ir kalba, naudojant naujas informacijos ir ryšių technologijas, ypatingą dėmesį skiriant internetu teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms;

20.  ragina valstybes nares remti nuotolinės medicinos technologijų diegimą, kurios gali padėti gerokai sumažinti geografinius skirtumus, susijusius su galimybėmis gauti tam tikrų tipų sveikatos priežiūros paslaugas, ypatingą dėmesį skiriant specialistų teikiamoms paslaugoms, ypač pasienio regionuose;

21.  ragina valstybes nares remti politikos priemones, skirtas sveikoms gyvenimo sąlygoms visiems kūdikiams, vaikams ir paaugliams užtikrinti, įskaitant priežiūrą prieš nėštumą, gimdyvių priežiūrą ir priemones, skirtas padėti tėvams, o ypač nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims, siekiant užtikrinti, kad visi vaikai gyvenimą pradėtų sveiki, ir išvengti vėlesnių sveikatos būklės skirtumų, taip pripažįstant, kad svarbu skirti išteklių ankstyvajai vaiko raidai ir pripažįstant į visą gyvenimo trukmę nukreiptos politikos svarbą;

22.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos nėščios moterys ir vaikai, kad ir koks būtų jų statusas, turėtų teisę naudotis socialine apsauga ir iš tiesų ją gautų, kaip nurodyta jų nacionaliniuose teisės aktuose;

23.  primena ES įsipareigojimą pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją užtikrinti neįgaliųjų teisę nepatiriant diskriminacijos dėl neįgalumo gauti pačią kokybiškiausią sveikatos priežiūrą; pabrėžia, kad negalios įtraukimas į visus susijusius sveikatos vertinimo rodiklius yra pagrindinis veiksmas siekiant įvykdyti šį įsipareigojimą;

24.  ragina ES ir valstybes nares į lyčių aspektą kaip veiksnį įtraukti moterų sveikatos būklės ir moterų senėjimo (vyresnio amžiaus moterų) klausimą ir įgyvendinant savo sveikatos politiką, programas ir mokslinius tyrimus nuo jų rengimo ir kūrimo etapo iki poveikio vertinimo taikyti su lyties aspektu susietą biudžeto sudarymo sistemą; ragina į ES finansuojamų bendrųjų mokslinių tyrimų programų ir viešosiomis lėšomis finansuojamų agentūrų politiką įtraukti lyčių aspekto vertinimą ir sudaryti sąlygas kaupti ir analizuoti su lytimi ir amžiumi susijusius duomenis, kad būtų nustatyti pagrindiniai vyrų ir moterų sveikatos skirtumai ir kad būtų galima atitinkamai pagrįsti politikos pokyčius, ir ragina nustatyti ir suderinti epidemiologines priemones siekiant ištirti numatomos vyrų ir moterų gyvenimo trukmės atotrūkį;

25.  mano, kad ES ir valstybės narės turėtų užtikrinti lengvą moterų prieigą prie kontracepcijos priemonių ir teisę naudotis saugaus aborto galimybe;

26.  ragina Komisiją teikti valstybėms narėms gerosios ir geriausios praktikos pavyzdžius, kad būtų skatinamos vienodesnės galimybes gauti su vaisingumu susijusių ligų gydymą;

27.  primygtinai ragina ES ir valstybes nares skirti pagrindinį dėmesį moterų žmogaus teisėms, ypač siekiant užkirsti kelią prievartinei moterų sterilizacijai ir lyties organų žalojimui, uždrausti šiuos veiksmus ir persekioti už juos atsakingus asmenis;

28.  ragina ES ir valstybes nares pripažinti bet kokio pobūdžio vyrų smurtą prieš moteris kaip visuomenės sveikatos problemą;

29.  ragina ES ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, susijusių su galimybe naudotis pagalbinėmis reprodukcinėmis technologijomis, siekiant panaikinti moterų diskriminaciją dėl šeiminės padėties, seksualinės orientacijos arba etninės ar kultūrinės kilmės;

30.  ragina valstybes nares vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos pavyzdžiu ir nutukimą pripažinti lėtine liga siekiant sudaryti galimybes dalyvauti nutukimo prevencijos programose ir nuo nutukimo kenčiantiems asmenims, kuriems reikalingas gydymas, užtikrinti galimybes gauti gydymą, kurio teigiami medicininiai rezultatai įrodyti, be kita ko, siekiant išvengti susijusių ligų plitimo;

31.  ragina ES ir valstybes nares įtraukti lyčių aspektą į tabako kontrolės politiką, kaip rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje, ir pradėti vykdyti kovos su rūkymu kampanijas, skirtas jaunoms merginoms ir moterims;

32.  ragina valstybes nares skatinti ir remti medicinos ir farmacinius tyrimus, susijusius su ligomis, nuo kurių visų pirma kenčia moterys, atsižvelgiant į visus jų gyvenimo etapus, o ne tik į vaisingą amžių;

33.  ragina valstybes nares išspręsti skirtingų galimybių naudotis sveikatos priežiūra problemas, kurios turi poveikio žmonių kasdieniam gyvenimui, pvz., kalbant apie stomatologiją arba oftalmologiją;

34.  siūlo Europos Sąjungai ir valstybėms narėms nustatyti nuoseklią politiką ir taikyti paramos priemones, skirtas nedirbančiomis moterimis arba moterimis, dirbančiomis tuose sektoriuose, kuriuose jos nedraudžiamos individualiu sveikatos draudimu, taip pat ieškoti būdų šias moteris apdrausti;

35.  primygtinai ragina Komisiją, bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybių narių institucijomis, skatinti geriausias praktikas nustatant vaistų kainas ir išlaidų už juos kompensavimo mechanizmus, įskaitant veikiančius farmacinių preparatų kainų diferencijavimo modelius, kuo būtų pagerinta prieiga prie vaistų ir sumažinta nelygybė;

36.  primena, kad Europos patento patvirtinimas, taikant tinkamą kalbų režimą ir suvienyta ginčų sprendimo sistema yra būtini Europos ekonomikos atgaivinimui;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete atlikti darbai, susiję su, be kita ko, produktų sauga ir reklama, prisidėjo prie kovos su tam tikrais nelygybės sveikatos srityje ES aspektais, ir šiuo klausimu pabrėžia, kad yra svarbu atidžiai stebėti informaciją, kurią farmacijos įmonės teikia vartotojams, o ypač pažeidžiamiausioms ir mažiausiai informuotoms grupėms, bei poreikį sukurti veiksmingą ir nepriklausomą farmakologinio budrumo sistemą;

38.  ragina valstybes nares pritaikyti savo sveikatos priežiūros sistemas prie daugiausiai sunkumų turinčių grupių poreikių kuriant sveikatos priežiūros specialistų apmokėjimo mechanizmus, kuo visiems ligoniams būtų užtikrinta galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

39.  primygtinai ragina Komisiją padaryti viską kas įmanoma skatinant valstybes nares teikti pacientams kompensacijas bei padaryti viską kas būtina mažinant nelygybę gaunant vaistus, skirtus gydyti tokioms ligoms ar būsenoms kaip postmenopauzinė osteoporozė ir Alzheimerio liga, kurių gydymas kai kuriose valstybėse narėse nėra kompensuojamas; prašo tai atlikti neatidėliojant;

40.  pabrėžia, kad daugelyje šalių ne tik nacionalinės vyriausybės, bet ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį vykdant visuomenės sveikatos politiką, skatinant rūpintis sveikata, atliekant ligų profilaktiką ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, todėl reikia užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą; pažymi, kad svarbus taip pat regionų ir vietos valdžios bei kitų suinteresuotųjų subjektų indėlis, be kita ko, darbo vietose ir mokyklose; jis ypač svarbus švietimo sveikatos klausimais, sveikos gyvensenos skatinimo, veiksmingos ligų profilaktikos ir ankstyvo patikrinimo ir ligų diagnozavimo srityse;

41.  ragina valstybes nares remti vietos lygmeniu teikiamos priežiūros politiką ir užtikrinti, kad būtų teikiamos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos, kurias būtų galima gauti vietos ar regioniniu lygmeniu ir kurios padėtų pacientams užsitikrinti geresnę paramą jų vietinėje ir socialinėje aplinkoje;

42.  ragina visas valstybes nares iš naujo įvertinti jų politiką, kuri daro didelį poveikį nelygybei sveikatos srityje, pvz., politiką, susijusią su tabaku, alkoholiu, maistu, farmacijos produktais ir visuomenės sveikatos užtikrinimu bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimu;

43.  ragina valstybes nares kurti partnerystes pasienio regionuose, siekiant pasidalinti išlaidas infrastruktūrai ir personalui, tuo pat metu ribojant skirtumus sveikatos srityje, ypač kai tai susiję su galimybe naudotis naujausia įranga;

44.  prašo Komisijos išnagrinėti sprendimų, paremtų nacionaliniais bei regioniniais vaistų bei medicininės įrangos veiksmingumo vidaus rinkoje vertinimais, poveikį, įskaitant ligonių prieigą, naujoves naujų produktų bei procedūrų pavidalu, nes tai vieni iš svarbiausių elementų, turinčių poveikio nelygybei sveikatos srityje;

45.  mano, kad įgyvendinus Pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse Direktyvą 2011/24/ES, reikėtų atlikti nuodugnius poveikio vertinimus, siekiant kaip galima tiksliau įvertinti jos veiksmingumą kovojant su nelygybe sveikatos srityje ir užtikrinti, kad ja palaikoma deramo lygio visuomenės apsauga ir užtikrinamas pacientų saugumas, ypač kai tai susiję su geografiniu medicinos išteklių, tiek žmogiškųjų, tiek ir materialiųjų, paskirstymu;

46.  pastebi, kad norint teikti aukštos kokybės ir veiksmingas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas reikalingas didesnis visuomenei, ligoniams, priežiūrą vykdantiems veikėjams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams teikiamos informacijos daugeliu klausimų, įskaitant ligonių teisę gauti žalos atlyginimą ir sveikatos priežiūros specialistų veiklos reglamentavimą, skaidrumas;

47.  apgailestauja, kad direktyva dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tarpvalstybiniu mastu nebuvo pateikta kartu su pasiūlymu dėl sveikatos priežiūros specialistų mobilumo, atsižvelgiant į „protų nutekėjimo“ pavojų Europos Sąjungoje, kas pavojingai sustiprintų geografinius skirtumus kai kuriose valstybėse narėse ir ragina Komisiją pašalinti šį trūkumą, jei įmanoma atliekant Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų persvarstymą ateityje;

48.  ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti dabartinę Profesinių kvalifikacijų direktyvą (2005/36/EB); atsižvelgiant į medicinos kvalifikacijos sudėtingumą, ragina Komisiją atliekant šios direktyvos vertinimą ir peržiūrą išspręsti keletą reguliavimo trūkumų, kurie galėtų išlaikyti pacientų pažeidžiamumą žalai ir sukelti pavojų jų teisėms į saugų gydymą; be to, ragina Komisiją nagrinėti, ar registraciją vidaus rinkos informacinėje sistemoje reikia padaryti privaloma kompetentingoms valdžios institucijoms ir ar reikia praplėsti apimtį kuria kompetentingos institucijos gali aktyviai dalintis informacija apie drausmines priemones taikomas sveikatos priežiūros specialistams sukuriant tinkamą perspėjimo mechanizmą;

49.  primygtinai ragina Komisiją savo būsimajame teisėkūros pasiūlyme dėl profesinių kvalifikacijų pradėti kurti sustiprintą kvalifikacijų pripažinimo valstybėse narėse mechanizmą;

50.  atkreipia dėmesį, kad daugiau naujovių dažnai pagerina galimybes gauti gydymą, kas yra ypač svarbu izoliuotoms ar kaimo bendruomenėms;

51.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis stiprinti nuotolinių medicinos paslaugų plėtrą kaip priemonę, kuria siekiama sumažinti geografinius sveikatos priežiūros skirtumus ir regioniniu, ir vietos lygmeniu;

52.  ragina Tarybą ir Komisiją, kad jos strategijoje „2020 m. Europa“ aiškiau pripažintų tai, kad fizinė ir psichinė sveikata ir gerovė yra ypač svarbūs veiksniai kovojant su atskirtimi, ir į strategijos „2020 m. Europa“ stebėsenos procedūras įtrauktų lyginamuosius rodiklius, nustatytus, pagal socialinį ir ekonominį statusą bei visuomenės sveikatos būklę, taip pat atsižvelgtų į diskriminaciją dėl amžiaus, ypač susijusią su klinikiniais bandymais, kuriuos atliekant siekiama rasti pagyvenusiems žmonėms labiau tinkamus gydymo būdus;

53.  mano, kad ES ir valstybės narės turi remti pilietinės visuomenės ir moterų organizacijas, kurios skatina gerbti moterų žmogaus teises, įskaitant moterų seksualines ir reprodukcines teises, teisę į sveiką gyvenimo būdą ir į darbą, siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų pareikšti savo nuomonę Europos ir nacionalinės sveikatos apsaugos politikos klausimais;

54.  ragina visas valstybes nares puoselėti ir stiprinti visų įvairiuose sektoriuose veikiančių svarbių suinteresuotųjų subjektų pajėgumus ir tarptautinį bendradarbiavimą rengiant ir taikant politiką, kuria mažinama nelygybė sveikatos srityje;

55.  ragina valstybes nares remti ir taikyti bendrą politikos rengimo metodą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, taip siekiant taikyti sveikatos aspektų visų krypčių politikoje nuostatą;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bendrą rodiklių rinkinį, skirtą sveikatos priežiūros skirtumams stebėti pagal amžių, lytį, socialinį ir ekonominį statusą bei geografinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į alkoholizmo ir narkomanijos keliamas grėsmes, ir nustatyti sveikatos padėties valstybėse narėse audito metodiką, kad būtų galima nustatyti tobulintinas sritis ir geriausią praktiką, skiriant joms prioritetą;

57.  pabrėžia, kad sveikatos priežiūros skirtumai kyla dėl socialinių skirtumų, susijusių su gyvenimo sąlygomis ir socialinio elgesio modeliais, su lytimi, rase, švietimo standartais, užimtumu ir nevienodu ne tik pajamų, bet ir medicinos pagalbos, ligų profilaktikos ir sveikatingumo didinimo paslaugų paskirstymu;

58.  pabrėžia, kad nepalankioje padėtyje esančių (skurdesnių) socialinių kategorijų nariams gresiantys pavojai yra susiję su sveikatos priežiūros skirtumų priežastimis, turint omenyje, kad šiuos pavojus didina skurdas ir kiti su pažeidžiamumu susiję veiksniai;

59.  ragina Komisiją užtikrinti, kad skirtumų sveikatos srityje mažinimo ir prieigos prie fizinės ir psichinės sveikatos priežiūros gerinimo klausimai būtų visapusiškai sprendžiami ir įtraukiami į jos dabartines iniciatyvas, pvz., į Partnerystę siekiant sveikos ir aktyvios senatvės, ES kovos su skurdu ir socialine atskirtimi platformą, taip pat į būsimas iniciatyvas susijusias su ankstyvu vaiko vystymusi ir su jaunimo politika, kurią vykdant dėmesys sutelkiamas į švietimą, mokymą ir užimtumą;

60.  ragina geriau koordinuoti ES agentūrų, kurios turi atlikti svarbų vaidmenį kovojant su sveikatos priežiūros skirtumais, ypač Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, veiklą;

61.  ragina Komisiją valstybėms narėms padėti geriau pasinaudoti atviruoju koordinavimo metodu, kad būtų remiama veikla, kuria siekiama šalinti sveikatos priežiūros skirtumus lemiančius veiksnius;

62.  ragina Komisiją ieškoti būdų visiems atitinkamiems Europos lygmens suinteresuotiesiems subjektams įtraukti, informuotumui ir gerosios patirties sklaidai visuomenės sveikatos srityje didinti;

63.  atkreipia dėmesį į tai, kad, be įvairių sveikatą lemiančių veiksnių, ypatingą svarbą turi įvairi ir kokybiška mityba, taigi ragina Komisiją labiau naudotis veiksmingomis pagal BŽŪP sukurtomis programomis (nemokamas pieno ir sulčių dalijimas mokyklose ir nemokamas maisto dalijimas skurdžiausioms grupėms);

64.  ragina valstybes nares sukurti specialių socialinių, sveikatos priežiūros ir konsultavimo tarnybų tinklą ir skirti šioms tarnyboms pagalbos telefonu linijas siekiant teikti pagalbą moterims, poroms ir šeimoms, kad būtų galima užkirsti kelią buitiniam smurtui ir suteikti kvalifikuotą specialistų pagalbą ir paramą tiems, kuriems jos reikia, bendradarbiaujant su kitomis šioje srityje veikiančiomis įstaigomis;

65.  ragina Komisiją valstybėms narėms padėti geriau pasinaudoti ES sanglaudos politikos priemonėmis ir struktūriniais fondais, kad būtų remiami projektai, kuriais prisidedama prie kovos su sveikatą lemiančiais socialiniais veiksniais ir prie sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo; taip pat ragina Komisiją padėti valstybėms narėms geriau pasinaudoti programa PROGRESS;

66.  primygtinai ragina valstybes nares nustoti vykdyti dabartinę sveikatos apsaugos paslaugoms skiriamų viešųjų lėšų mažinimo politiką, kadangi šios lėšos itin svarbios siekiant užtikrinti aukšto lygio vyrų ir moterų sveikatos apsaugą.

67.  ragina Komisiją, nustatant bet kokią ES vidaus ir išorės politiką, ypač siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, be kita ko, geros gimdyvių sveikatos tikslus, įtvirtinti politiką, paremtą ekonominiais ir ekologiniais sveikatos veiksniais bei principu „teisingumo ir sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“;

68.  primygtinai ragina visas valstybes nares pripažinti sveikatos svarbą visuomenei ir vertinant visuomenės, bendruomenės ir asmens vystymąsi taikyti ne tik BVP pagrįstus metodus;

69.  ragina Tarybą visose valstybėse narėse remti pastangas spręsti nelygybės sveikatos srityje problemas, joms teikiant politinę pirmenybę, atsižvelgiant į socialinius sveikatos veiksnius ir į rizikos faktorius, susijusius su gyvensena, pvz., alkoholį, tabaką ir mitybą, imantis veiksmų tokiose politikos srityse, kaip vartotojų politika, užimtumo, būsto, socialinė politika, aplinkos apsauga, žemės ūkis ir maistas, švietimas, gyvenimo ir darbo sąlygos bei moksliniai tyrimai, laikantis principo „sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“;

70.  ragina Komisiją remti pagal esamus ir būsimus visuomenės sveikatos veiksmų planus finansuojamą veiklą siekiant daryti įtaką socialiniams sveikatos veiksniams;

71.  ragina Komisiją nustatyti gaires, kaip pagerinti mechanizmus, skirtus sveikatos priežiūros skirtumų stebėsenai visoje ES (tarp valstybių narių ir jų viduje), užtikrinant geresnį duomenų surinkimą dėl sistemingesnės ir palyginamos informacijos, papildančios esamus duomenis apie sveikatos priežiūros skirtumus, taip pat atliekant reguliarią stebėseną ir analizę;

72.   prašo Komisijos apsvarstyti galimybę parengti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos ar bet kokios kitos tinkamos Bendrijos iniciatyvos, kurios tikslas būtų skatinti ir remti valstybių narių integruotų nacionalinių ar regioninių strategijų rengimą siekiant sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus;

73.  ragina Komisiją savo pateikiamose pažangos ataskaitose įvertinti sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo priemonių veiksmingumą ir sveikatos pagerėjimą taikant politikos priemones, susijusias su socialiniais, ekonominiais ir ekologiniais sveikatos veiksniais;

74.  ragina Komisiją formuojant politiką ES lygmeniu taikyti principą „sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“ ir vykdyti veiksmingus poveikio įvertinimus, kuriuos atliekant būtų atsižvelgiama į teisingumo sveikatos srityje aspektus;

75.  teigia, kad atvira, konkurencinga ir tinkamai veikianti rinka gali skatinti naujoves, investicijas ir mokslinius tyrimus sveikatos priežiūros sektoriuje, ir pripažįsta, kad tam taip pat turi būti skiriama tvirta finansinė parama viešiesiems moksliniams tyrimams, siekiant toliau vystyti tvarius ir veiksmingus sveikatos priežiūros modelius ir skatinti naujų technologijų ir jų pritaikymo šioje srityje (pvz., nuotolinės medicinos) plėtrą, taip pat reikalinga bendra sveikatos technologijų įvertinimo metodika, o visai tai turėtų būti naudinga kiekvienam asmeniui, įskaitant ir tuos, kurie yra iš žemesnių socialinių ir ekonominių sluoksnių, kartu atsižvelgiant į gyventojų senėjimą;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti visuomenės informavimo ir sąmoningumo kėlimo programas ir stiprinti dialogą su pilietine visuomene, socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis sveikatos ir medicinos paslaugų tema;

77.  mano, kad itin svarbu padidinti moterų, dalyvaujančių rengiant sveikatos priežiūros politiką, planuojant programas ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, skaičių;

78.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 301, 2007 11 20, p. 3.
(2) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
(3) OL C 146, 2006 6 22, p. 1.
(4) OL C 232, 2010 8 27, p. 1.
(5) OL C 250 E, 2007 10 25, p. 93.
(6) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 97.
(7) OL C 9 E, 2010 1 15, p.56.

Atnaujinta: 2012 m. birželio 6 d.Teisinis pranešimas