Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2149(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0369/2011

Pateikti tekstai :

A7-0369/2011

Debatai :

PV 14/11/2011 - 19
CRE 14/11/2011 - 19

Balsavimas :

PV 15/11/2011 - 7.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0491

Priimti tekstai
PDF 142kWORD 102k
Antradienis, 2011 m. lapkričio 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Vartotojų politika
P7_TA(2011)0491A7-0369/2011

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos vartotojų reikalų politikos strategijos (2011/2149(INI))

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje Sąjunga įpareigojama siekti didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo,

–  atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, ES atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

–  atsižvelgdamas į SESV 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarų vystymąsi, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

–  atsižvelgdamas į SESV 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas ES politikos ir veiklos kryptis“,

–  atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį ir 26 protokolą dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. poziciją dėl Tarybos pozicijos, priimtos per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinamos direktyvos 87/250/EEB, 90/496/EEB, 1999/10/EB, 2000/13/EB, 2002/67/EB, 2008/5/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 608/2004(1) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių(2) ,

–  atsižvelgdamas į Europos vartotojų centrų tinklo 2010 m. metinę ataskaitą, kurią 2011 m. išleido Europos Sąjungos leidinių biuras,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 7 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vartotojų galių stiprinimas Europos Sąjungoje“ SEC(2011)0469,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 11 d. Komisijos pranešimą „Bendrosios rinkos vidaus vartotojai“, Penktąją vartotojų sąlygų rezultatų suvestinę (SEC(2011)0299),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 22 d. Komisijos pranešimą „Kaip priversti rinkas veikti vartotojų naudai“, Ketvirtąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę (SEC(2010)1257),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)(3) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(4) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos(5) ,

–  atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti 2010 m. gegužės 9 d. pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atnaujinimo „Nauja bendrosios rinkos strategija“,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(6) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos(7) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir 2009 m. liepos 2 d. pranešimą Tarybai dėl 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (COM(2009)0336) taikymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009)0346) ir į lydimąjį Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009)0949),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009)0330),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti(8) ir į 2004 m. liepos 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę(9) ,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos (Žaislų saugos direktyva)(10) ,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus(11) , kuriuo siekiama sukurti taisyklių ir principų, susijusių su akreditavimu ir rinkos priežiūra, bendrąją sistemą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ (COM(2007)0099) ir į 2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos(12) ,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pranešimą „Europos bendrosios rinkos kliūtys 2008 m.“(13) ,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje)(14) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 12 d. poziciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.) priėmimo(15) ,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl vartotojo atžvilgiu nesąžiningos verslo įmonių prekybos veiklos vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Direktyvą 84/450/EEB dėl klaidinamos reklamos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB, 2002/65/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos prekybos veiklos direktyva)(16) ,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(17) ,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0369/2011),

A.  kadangi ES piliečiams, kaip vartotojams, tenka esminis vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų, nes vartotojų išlaidos sudaro daugiau kaip pusę ES BVP,

B.  kadangi, remiantis materialinio nepritekliaus rodikliu, 16,3 proc. ES gyventojų kyla skurdo pavojus ir kadangi moterų atveju šis procentas yra 17,1 proc.,

C.  kadangi pagal 2001 m. balandžio mėn. specialųjį Eurobarometrą Nr. 342 „Vartotojų išprusimas“ žymi dauguma vartotojų jaučiasi savimi pasitikintys ir nusimanantys, tačiau nemažai daliai vartotojų trūksta žinių apie pagrindinius vartotojų srities teisės aktus;

D.  kadangi vartotojai nesudaro vienos bendros vienalytės grupės, nes yra didelių skirtumų tarp vartotojų, atsižvelgiant į jų įgūdžius, informuotumą apie teisės aktus, jų atkaklumą ir pasiryžimą siekti žalos atlyginimo;

E.  kadangi pagal 2001 m. balandžio mėn. specialųjį Eurobarometrą Nr. 342 „Vartotojų išprusimas“ moterys praleidžia daugiau laiko apsipirkdamos (3,7 val. per įprastą savaitę) negu vyrai (2,8 val.),

F.  kadangi, atsižvelgiant į Penktąją vartotojų sąlygų suvestinę vartotojams vis dar taikomos itin skirtingos sąlygos visoje ES;

G.  kadangi vartotojų nepasitenkinimą finansų paslaugų veikimu didžia dalimi sukelia tai, kad jie gauna netinkamus patarimus ir dėl to, kad vadovaujantis ketvirtuoju „Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės“ leidiniu, dauguma vartotojų nežino savo pagrindinių teisių finansinių paslaugų srityje, daugiau nei 98 proc. nesugeba pasirinkti labiausiai tinkamo varianto investicijoms, o jiems kylančių problemų dydis vertinamas apie 0,4 proc. ES BVP;

H.  kadangi informacijos skleidimas vartotojams yra būtina ir svarbi priemonė visuose finansų paslaugų sektoriuose ir kadangi strategijoje būtina pripažinti, kad ji yra nepakankama priemonė siekiant užtikrinti patikimas ir konkurencines rinkas, kuriose vartotojai galėtų priimti jų pačių interesus geriausiai atitinkančius sprendimus; kadangi norint informaciją atskleisti veiksmingiau, yra svarbu tokią informaciją teikti ES bei regioninėmis oficialiomis kalbomis;

I.  kadangi ypač pažeidžiamų kategorijų asmenys, kurie laikomi tokiais dėl jų protinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus ar patiklumo, pvz., vaikai, paaugliai, vyresnio amžiaus žmonės, arba tam tikri asmenys, kurie yra pažeidžiami dėl savo socialinės ir finansinės padėties (pvz., turintys itin didelių skolų), turi būti ypač saugomi;

J.  kadangi ES nusistatė tikslus mažinti CO2 išmetimą ir dėl to reikia naudoti tvaresnius vartojimo modelius;

K.  kadangi tinkamai veikiančioje vidaus rinkoje vartotojai turėtų didesnį kokybiškų produktų ir paslaugų konkurencingomis kainomis pasirinkimą ir kartu būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų ir aplinkos apsauga;

L.  kadangi reikia leisti vidaus rinkai augti nemažinant vartotojų apsaugos ir taip pat užtikrinant laisvą paslaugų judėjimą ir atitinkamą dėmesį darbuotojų apsaugai;

M.  kadangi išprusę vartotojai sugeba geriau pasirinkti geriausias kainas, pardavimo sąlygas ir kokybę, todėl skatina konkurenciją ir naujoves,

N.  kadangi visapusiškai integruota vidaus rinka sukurtų daugybinį teigiamą poveikį vartotojams Europoje, pvz. produktų ir paslaugų žemesnes kainas bei platesnį jų spektrą;

O.  kadangi pagal 2011 m. kovo mėn. vartotojų sąlygų rezultatų suvestinę mažmenininkams trūksta žinių apie pagrindines ES vartotojų teises, ir tai gali pakenkti ne tik patiems vartotojams, bet ir sumažinti jų pasiryžimą vykdyti tarpvalstybinę prekybą,

P.  kadangi visi suinteresuotieji subjektai (įskaitant Europos Komisiją, nacionalines vykdymo priežiūros institucijas, vartotojų organizacijas ir privatųjį sektorių) turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų aukšto lygio vartotojų apsaugos ir išprusimo tikslą, viešojo teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmingumas – esminiai veiksniai, kuriais remiantis sulaikomi ir pašalinami neteisėti ir nesaugūs produktai iš Europos rinkos,

Q.   kadangi, atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos nuosmukį, griežtas ir nuoseklus įgyvendinimas yra dar svarbesnis, nes dėl krizės keičiasi vartotojų pasirinkimas,

R.  kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai toliau glaudžiai bendradarbiaudami tarpusavyje privalo prisidėti prie veiksmingesnio vartotojų apsaugos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir vykdymo,

S.  kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų saugoti ES piliečių sveikatą ir gerovę;

Pagrindiniai tikslai

1.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą išleisti vartotojų darbotvarkę ir pabrėžia, kad Komisija turi pasiūlyti aktyvią politiką siekiant apibrėžti pažangų reguliavimą, kad būtų sukurta nuosekli teisinė sistema; be to, ragina visas būsimas vartotojų reikalų politikos priemones grįsti visapusišku požiūriu, o svarbiausias dalykas bendrojoje rinkoje turi būti vartotojai;

2.  pabrėžia, kad politikos prioritetai turėtų būti susieti ir remiami pagal vartotojų rinkos rezultatų suvestinės statistiką; ragina Komisiją savo vartotojų politikos strategijoje atsižvelgti į neseniai paskelbtą 20 piliečių ir įmonių pagrindinių lūkesčių, susijusių su bendrąja rinka, sąrašą;

3.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, pateiktus jos 2012 m. darbo programoje, persvarstyti vartotojų politikos ir teisėkūros strategiją, integruojant iniciatyvas į visų atsakingų jos tarnybų veiklą; ypač pabrėžia, kad reikia visoje ES užtikrinti visapusišką vartotojų apsaugą, kurią suteiktų pagrindiniai teisės aktai, kaip antai Nesąžiningos komercinės praktikos ir Vartojimo kreditų direktyvos;

4.  teigiamai vertina strateginį požiūrį į vartotojų apsaugą remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant 2007–2013 m. strategiją; pabrėžia, kad strategijos „ES 2020“ apimtyje reikėtų geriau koordinuoti vartotojų politiką ir socialinius bei aplinkosauginius tikslus;

5.  pabrėžia, kad reikia tinkamai įgyvendinti ir vykdyti galiojančius teisės aktus (visų pirma naujausią vartotojų teisių direktyvą), o kartu ir tinkamai skleisti informaciją apie kiekvienos iš šalių teises ir pareigas; be to, pabrėžia, kad priėmus vartotojų teisių direktyvą ir numatytas naujas iniciatyvas būtina išanalizuoti esamą acquis;

6.  pabrėžia, kad būtina vykdyti nuoseklią vartotojų apsaugos politikos įgyvendinimą, ir šia tema siūlo vėl pradėti svarstyti klausimą dėl atitinkamų pareigų paskirstymo Komisijoje;

7.  ragina Komisiją užtikrinti geresnį savo vykdomos politikos sričių, susijusių su vartotojais, koordinavimą;

8.  taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija vartotojų apsaugos srityje su trečiosiomis šalimis;

9.  pabrėžia, kad vartotojų darbotvarkėje susiduriama su nemažai uždavinių, įskaitant vartotojų išprusimą ir nelygybės mažinimą, skatinti, kad vartojimas taptų tvaresnis, sumažinti pavojingų cheminių medžiagų ir produktų keliamą pavojų vartotojams, ypač vaikams nuo tiesioginės klaidinančios reklamos; ragina politikos kūrėjus nuodugniai apsvarstyti, kaip sukurti pažangesnes politikos kryptis, kurias vykdant vartotojams būtų teikiama reikiama informacija ir jie galėtų iš tikrųjų vartoti, o įmonėms nebūtų kuriama papildoma našta;

10.  ragina Komisiją užtikrinti specialią apsaugą ypač pažeidžiamų kategorijų vartotojams, kurie laikomi tokiais dėl jų protinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus ar patiklumo, arba kurie tapo pažeidžiamais dėl savo socialinės ir finansinės padėties; remia Komisijos darbą elgesio ekonomikos tyrimų srityje, kadangi mano, kad jis svarbus siekiant užtikrinti vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą praktikoje;

11.  primygtinai ragina Komisiją pagerinti poveikio vertinimo kriterijus ir tvarką ir peržiūrėti, kur reikia, ES teisės aktus, kurie turi poveikį vartotojų politikai ir nustatyti geriausius praktikos pavyzdžius, pagal kuriuos valstybės narės galėtų tinkamai įgyvendinti šiuos teisės aktus;

Vartotojų įgalinimas

12.  pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad gerokai padaugėjo e. prekybos ir kad tai labai svarbu vartotojams, nes 40 proc. ES piliečių perka internetu; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti vartotojų ir platintojų pasitikėjimą pirkimu ir pardavimu internetu iš kitų valstybių, užtikrinant jų teises ir pareigas internete;

13.  apgailestauja dėl didelio vidaus mažmeninės prekybos internetu ir tarpvalstybinių pirkimų atotrūkio; pažymi, kad pagal vartotojų rezultatų suvestinę 44 proc. vartotojų teigia, kad netikrumas dėl jų teisių atgrasė juos pirkti prekes iš kitų valstybių narių ir kad vėluojantis pristatymas arba visai nepristatytos prekės bei sukčiavimas yra pagrindiniai veiksniai, kuriais užkertamas kelias didinti tarpvalstybinių pirkimų apimtį; todėl ragina ES vartotojų politikos strategijoje remti augimą ir inovacijas mažmeninės prekybos sektoriuje, visų pirma vienos skaitmeninės rinkos sukūrimą, kad ES vartotojai turėtų galimybę pirkti iš kitų valstybių;

14.  primena, kad pasitikintys vartotojai skatina ekonominę veiklą, susijusią ir su vidaus, ir su tarptautine prekyba, vykdoma internetu ir ne internetu;

15.  pabrėžia, kad reikia informuoti vartotojus apie jų teises ir pareigas ir užtikrinti, kad vartotojų teisės yra visiškai gerbiamos naudojantis internetu ir apsaugant intelektinės nuosavybės teises, tuo pat metu apsaugant asmens duomenis ir privatumą;

16.  pabrėžia, kad vartotojų asmens duomenys turi didelę ekonominę vertę, pvz., vartotojų savybių duomenų bazės, kurios naudojamos tikslinei reklamai; atkreipia dėmesį, kad vartotojai dažniausiai nežino apie duomenų, kuriuos jie savanoriškai pateikia bendrovėms, vertę; prašo Komisijos užtikrinti pakankamą konkurencijos lygį internetinės reklamos bei paieškos sistemų rinkoje ir kontroliuoti, kaip atitinkamos kompanijos naudoja duomenis pagal galiojančią duomenų apsaugos sistemą;

17.  pabrėžia, kad vartotojams ir prekybininkams reikia suteikti skaidresnę ir nuoseklesnę informaciją (pavyzdžiui, taikant vieneto kainos nurodymo taisykles, ir tikslias bei skaidrias interneto kainų palyginimo svetaines), taip pat taikyti tikslingą ir veiksmingą produktų ženklinimą;

18.  pabrėžia ženklinimo svarbą ir šiuo pagrindu ragina Komisiją atsižvelgti į konkrečius vartotojų prašymus, kurių pateikiama vis daugiau, pavyzdžiui, susijusius su sąžininga prekyba, anglies pėdsakais, antrinio perdirbimo galimybėmis bei tipu ir kilmės žymėjimu;

19.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti visuotines galimybes naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu ir telekomunikacijų tinklais, taip pat plačias galimybes įsigyti prekes ir paslaugas internetu, kartu pašalinti paskirstymo apribojimus, geografinę segmentaciją ir plėtoti elektronines mokėjimo paslaugas;

20.  pabrėžia, kad vartotojų darbotvarkėje būtina pabrėžti rinką, kurią sudaro skaitmeniniai produktai, pvz., e. knygos;

21.  pabrėžia, kad būtina vartotojams suteikti naudingą, tikslingą ir suprantamą informaciją; primygtinai reikalauja, kad ES ir nacionalinės valdžios institucijos, taip pat vartotojų organizacijos ir įmonės dėtų daugiau pastangų, siekdamos pagerinti vartotojų švietimą; ragina Komisiją pasiūlyti „vartotojui palankius“ bendrosios rinkos teisės aktus siekiant užtikrinti visapusišką vartotojų interesų įtraukimą į bendrosios rinkos veikimą;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti tinkamą paramą ir užtikrinti gebėjimų stiprinimą vartotojų organizacijoms kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant sustiprinti jų vaidmenį ir išteklius, ir taip suteikti vartotojams daugiau galių;

23.  pabrėžia, kad būtina vartotojams nuo pat vaikystės aiškinti ir juos mokyti valdyti informaciją, pateikiamą apie produktus; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos logotipai būtų geriau atpažįstami ir aiškesni, nes atrodo, kad šiuo metu jie dar per mažai atpažįstami (ypač CE logotipas, Europos ekologinis ženklas, antrinio perdirbimo simbolis – kaspinas „Maebius“ arba pavojingumo ženklas);

24.  ragina Komisiją pradėti informacines kampanijas visose valstybėse narėse dėl Europos CE ženklo ir jo svarbos, išaiškinant vartotojams, ką jis reiškia (ar nereiškia) ir pateikiant jiems išsamesnę informaciją, kartu stengiantis didinti informuotumą apie produktų saugą profesiniuose sluoksniuose;

25.  mano, kad pilietinė visuomenė, kartu su vartotojų organizacijomis ir įmonėmis turėtų toliau nukreipti naujoviškus sprendimus į informacijos apie bendrąją rinką sklaidą siekiant sudaryti gyventojams sąlygas visapusiškai pasinaudoti esamomis galimybėmis; pabrėžia pilietinės visuomenės svarbą padedant vartotojams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms, visų pirma pažeidžiamiausių kategorijų asmenims, pvz., jaunimui arba asmenims, kurie neturi galimybės naudotis internetu, įveikti esamas kalbines, technologines ir administracines kliūtis bei apribojimus valstybėse narėse;

26.  smerkia, kad vis dar sudėtinga pakeisti paslaugų teikėją ar tarifus tam tikruose sektoriuose, o tai kliudo įgyvendinti vartotojų pasirinkimo laisvę ir kenkia konkurencijai; ragina Komisiją labiau įsigilinti į šią problemą siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos privalumais;

27.  ragina Komisiją išnagrinėti likusias kliūtis vartotojams, susijusias su banko keitimu, ir apsvarstyti, kaip šias kliūtis būtų galima pašalinti, pvz., sukuriant ES masto banko sąskaitos numerio perkėlimo sistemą;

28.  atkreipia dėmesį į skaidrių banko mokesčių, greitesnių sandorių ir lengvesnių banko sąskaitų perkėlimo procedūrų svarbą vartotojams;

29.  pastebi, kad apie 30 mln. ES piliečių neturi galimybės naudotis pagrindinėmis bankininkystės paslaugomis, ir ragina Komisiją parengti pasiūlymą, kaip ji buvo skelbusi, jog tai padarys, Bendrosios rinkos akte ir jos 2011 m. darbo programoje;

Vartotojų apsauga ir produktų sauga

30.  pabrėžia, kad reikia sukurti vartotojų politikos kryptis, kuriose būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų vartotojų grupių ypatumus;

31.  ragina nustatyti aiškias strategijos ir konkurencijos politikos programos sąsajas ir imtis bendrų veiksmų tam pasiekti, kad vartotojai galėtų naudotis paslaugomis, kurios geriau pritaikytos prie jų poreikių ir teikiamos geresnėmis sąlygomis;

32.  pabrėžia, kad reikia neatidėliotinai pakelti bendrą ES vartotojų produktų saugos lygį, ypač atsižvelgiant į būsimą Bendros gaminių saugos direktyvos persvarstymą; ragina Komisiją kartu su atsakingomis ES agentūromis atidžiau išnagrinėti chemikalų poveikį vartotojų sveikatai, atsparumui antibiotikams ir nanotechnologijoms, vadovaujantis šios srities galiojančiais ES teisės aktais;

33.  taip pat pabrėžia, kad būtina didinti žaislų saugos standartus, ir ragina valstybes nares skubiai perkelti ir visiškai įgyvendinti naują Žaislų saugos direktyvą;

34.  ragina Komisiją plėtoti bendrą vertinimo ir ženklinimo sistemą, kaip nurodė savo Rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą, remiantis produkto viso gyvenimo ciklu, ypač siekiant supaprastinti ir suderinti sistemas, išvengti susiskaidymo sąnaudų verslui ir vartotojams, taip pat klaidinančios reklamos;

35.  ragina suteikti geresnes produktų saugos garantijas, ypač vidaus rinkos e. prekyboje;

36.  ragina sustiprinti ir padidinti pranešimų sistemos RAPEX veiksmingumą ir skaidrumą vartotojams, kad būtų geresnis bendras supratimas apie tai, kokių pavojų kelia konkretūs vartotojų produktai, ir sudarytos sąlygos bendrovėms ir muitinėms imtis skubių ir tinkamų veiksmų;

37.  atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad svarbu, jog rinkos būtų skaidrios ir patikimos, kad būtų gerinami profesiniai standartai ir vengiama interesų konfliktų teikiant finansines paslaugas vartotojams ir pabrėžia, kad esminį vaidmenį vaidina finansinis švietimas;

38.  pabrėžia galimybės gauti finansinį švietimą ir finansines konsultacijas svarbą ir ragina finansų konsultacijų paslaugas labiau reglamentuoti;

39.  pažymi, kad naujoms Europos priežiūros institucijoms (EPI) pavestos konkrečios galios ir pareigos, susijusios su vartotojų apsauga finansinių paslaugų srityje, ir tikisi, kad strategija tai atspindės ir sustiprins EPI pajėgumus vartotojų apsaugos srityje, pasiremiant geriausia nacionalinių institucijų patirtimi ir užtikrinant tinkamą suinteresuotųjų šalių, visų pirma vartotojų atstovų, dalyvavimą;

40.  ragina nustatyti aukštą vartotojų apsaugos lygį visoje ES, kad būtų galima toliau stiprinti vidaus rinką finansinių paslaugų srityje ir kovoti su protekcionistinėmis praktikomis;

41.  ragina tikslingai finansuoti ir paskirstyti lėšas vartotojų mokslinių tyrimų projektams, visų pirma vartotojų elgesio ir duomenų rinkimo srityje, kad būtų sukurtos politikos kryptys, kuriose atsižvelgiama į vartotojų poreikius;

42.  siūlo didinti Europos paramą moksliniams tyrimams, atliekamiems ateities sektoriuose, pavyzdžiui, ekologiškų produktų vartojimo, etikos ar paramos naudotų kasdienio vartojimo prekių (automobilių, dviračių, buitinių aparatų ir kt.) naudojimui sektoriuose;

43.  ragina Komisiją ir toliau tęsti savo veiklą dėl prekių pardavimo ir nesąžiningų sutarčių sąlygų, nesąžiningos prekybos praktikos taisyklių peržiūros, Vartotojų kreditų direktyvos, Klaidinančios reklamos direktyvos, ir taip pat dėl platesnio klausimo, ar nesąžiningos prekybos praktikos taisykles reikia taikyti plėtojant įmonių tarpusavio santykius; ragina valstybes nares visiškai ir teisingai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles ir teisės aktus, ypač Vartotojų teisių direktyvą, Elektroninės prekybos direktyvą, Reglamentą dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

44.  ragina Komisiją pabrėžti standartizacijos svarbą vartotojų darbotvarkėje, siekiant supaprastinti sudėtingus procesus ir sudėtingą informaciją vartotojams, pvz., informaciją apie paslaugas, taip pat užtikrinti, kad sprendžiant šią svarbią užduotį būtų įtrauktos vartotojų organizacijos ir nacionalinės valdžios institucijos;

Socialesnės ir tvaresnės Europos vartotojų politikos kūrimas

45.  ragina Komisiją į Vartotojų darbotvarkę įtraukti vartotojų prieigos dalį, siekiant užtikrinti, kad pažeidžiamos grupės turi prieigą prie svarbiausių, jiems būtinų, produktų ir paslaugų;

46.  atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji vis dar susiduria su saugos ir galimybės gauti pagrindinių produktų ir paslaugų problemomis: šiuo atžvilgiu pažymi, kad standartai gali būti sėkmingai panaudoti siekiant užtikrinti galimybę gauti produktus ir paslaugas kuo didesniam vartotojų skaičiui, neatsižvelgiant į jų amžių ar fizinius gebėjimus;

47.  ragina Komisiją objektyviai įvertinti lyčių aspektą vartotojų darbotvarkėje, atsižvelgiant į jos įsipareigojimą įgyvendinti lyčių aspekto integravimą kaip neatskiriamą politikos kūrimo dalį; ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojų darbotvarkėje būtų pašalinta bet kokia diskriminacija dėl lyties siekiant naudotis prekėmis ir paslaugomis ir tiekti prekes bei teikti paslaugas;

48.  ragina Komisiją spręsti klausimą, kaip privatus vartojimas gali tapti tvaresnis, siekiant skatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, laikantis strategijoje „Europa 2020“ nustatyto tikslo; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažangios energetikos sistemoms: naujų technologijų taikymas turėtų sudaryti sąlygas visiems tinklo vartotojams dalyvauti vidaus energetikos rinkoje, kad būtų galima taupyti energiją ir sumažinti arba apriboti energijos išlaidas, kartu išsaugant energijos tiekimą pažeidžiamiems vartotojams;

49.  ragina Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus koordinuoti savo pastangas siekiant geriau informuoti vartotojus apie veiksmingesnius būdus, kaip pirkti ir vartoti maistą, kad būtų užkirstas kelias maisto atliekoms ir mažinamas jų kiekis;

50.  pabrėžia, kad labai svarbu įvertinti liberalizavimo poveikį vartotojų pasitenkinimui ir todėl ragina atlikti energetikos rinkos veikimo vertinimą;

Vartotojų teisių įgyvendinimas ir žalos atlyginimo tvarka

51.  ragina Komisiją toliau remti ir atkreipti dėmesį į Europos vartotojų centrų darbą, kurie turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį informuojant vartotojus apie jų teises ir remiant juos pateikus skundą; pabrėžia pagrindinį vaidmenį, kurį atlieka Tarptautinio vykdymo užtikrinimo ir bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas, siekiant užtikrinti, kad vartotojų apsaugos įstatymai būtų tinkamai vykdomi, ir skatinant nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą;

52.  ragina Komisiją pasinaudoti visais Sutartyse nustatytais įgaliojimais siekiant pagerinti visų su vartotojais susijusių ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, taikymą ir įgyvendinimą; ragina valstybes nares paspartinti savo pastangas, kad šie teisės aktai būtų visiškai ir teisingai įgyvendinti;

53.  ragina sukurti prieinamesnes ir veiksmingesnes žalos atlyginimo priemones, kaip antai alternatyvus ginčų sprendimas, kolektyvinis žalos atlyginimas ar tiesioginio ryšio ginčų sprendimas, siekiant visos ES vartotojams suteikti daugiau teisių; su susirūpinimu pažymi, kad dabartinis kompensacijų trūkumas – pagrindinė teisinės sistemos spraga, nes prekybininkai pasilieka sau neteisėtai gautą pelną;

54.  ragina sukurti prieinamą ir veiksmingą žalos Europos vartotojams atlyginimo mechanizmą, kuris yra būtinas norint pašalinti kliūtis vidaus rinkoje (ypač elektroninio verslo srityje) ir ragina Komisiją pateikti vieną ar daugiau pasiūlymų, vadovaujantis įprasta teisėkūros procedūra, siekiant užtikrinti tinkamą Parlamento dalyvavimą;

55.  pritaria vykdomam darbui siekiant sukurti Europos alternatyvaus ginčų nagrinėjimo sistemą, pasinaudojant turimomis nacionalinėmis bei verslo sistemomis, kurio pagalba būtų galima derinti aukštą vartotojų apsaugą ir sąžiningas verslininkams taikomas prekybos sąlygas;

56.  ragina Komisiją pasiremti geriausia valstybių narių praktika, pvz. Šiaurės šalyse taikomą ombudsmeno modelį, ir apsvarstyti galimybę Europos vartotojų centrų tinklui suteikti teisinius įgaliojimus vartotojų ginčų sprendimo srityje;

57.  mano, kad tokia sistema būtų sustiprinta bendroji rinka ir sukurta sąžininga žalos atlyginimo vartotojams tarpvalstybiniuose ginčuose sistema, sustiprintas vartotojų ir pramonės pasitikėjimas vienas kitu bei išvengiama tiek pramonei, tiek ir vartotojui brangiai kainuojančių ginčų.

58.  ragina Komisiją pradėti tarpinstitucines diskusijas dėl tinkamiausių būsimų veiksmų siekiant užtikrinti tolesnę teisinę vartotojų apsaugą jų rinkos sandoriuose, deramai atsižvelgiant į Vartotojų teisių direktyvoje išdėstytą požiūrį;

59.  pabrėžia, kad reikia įtraukti į būsimą laikotarpio po 2013 m. daugiametę finansinę programą atitinkamą finansavimą priemonėms, kurios padėtų įgyvendinti būsimoje vartotojų darbotvarkėje ir šiame pranešime nustatytus tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų organizacijoms reikalingas tinkamas ir garantuotas ES finansavimas, kad jos galėtų atstovauti vartotojams visose valstybėse narėse;

o
o   o

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0324.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0293.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0320.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0307.
(6) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 84.
(7) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 1.
(8) OL L 176, 2009 7 7, p. 17.
(9) OL L 98, 2005 4 16, p. 47.
(10) OL L 170, 2009 6 30, p. 1.
(11) OL L 218, 2008 8 13, p. 30.
(12) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 17.
(13) http://www.eesc.europa.eu/smo/news/Obstacles_December-2008.pdf.
(14) OL L 364, 2004 12 9, p. 1.
(15) OL C 317 E, 2006 12 23, p. 61.
(16) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
(17) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

Atnaujinta: 2013 m. balandžio 10 d.Teisinis pranešimas