Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2100(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0145/2013

Pateikti tekstai :

A7-0145/2013

Debatai :

PV 20/05/2013 - 25
CRE 20/05/2013 - 24

Balsavimas :

PV 21/05/2013 - 6.9

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0199

Priimti tekstai
PDF 243kWORD 33k
Antradienis, 2013 m. gegužės 21 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos Sąjungos pramoninių rajonų regioninės strategijos
P7_TA(2013)0199A7-0145/2013

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos pramoninių rajonų regioninių strategijų (2012/2100(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 162 straipsnį, kuriame išdėstyti Europos socialinio fondo tikslai ir, inter alia , nurodytas tikslas sudaryti geresnes sąlygas prisitaikyti prie pramonės permainų ir gamybos sistemų pokyčių,

–  atsižvelgdamas į SESV 174 ir kitus straipsnius, kuriais nustatytas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslas ir apibrėžtos struktūrinės finansinės priemonės jam pasiekti,

–  atsižvelgdamas į SESV 176 straipsnį, kuris apima Europos regioninės plėtros fondo tikslus ir kuriame kalbama, inter alia , apie regionų, kurių vystymasis atsilieka, plėtrą ir struktūrinį prisitaikymą, taip pat apie nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarką,

–  atsižvelgdamas į SESV 173 straipsnį (XVII antraštinė dalis), kuris apima ES pramonės politiką ir kuriame kalbama, inter alia , apie Sąjungos pramonės konkurencingumą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2012)0496),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą(1) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir 2020 m. ES strategijos tikslų(2) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Bendrijos inovacijų politikos peržiūros besikeičiančiame pasaulyje(3) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl „ES 2020“(4) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos ir regionų politikos po 2013 m.(5) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(6) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 10 d. Briuselyje vykusio Tarybos susitikimo (3057-asis Konkurencingumo (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas) tarybos susitikimas) išvadas dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Komisijos šeštąją ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitą „Kūrybiški ir novatoriški regionai“ (COM(2009)0295),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos pramonė besikeičiančiame pasaulyje. 2009 m. atnaujinta sektorių apžvalga“ (SEC(2009)1111),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą „Pasirenkime ateičiai. Bendrosios didelio poveikio technologijų strategijos plėtotė ES“ (COM(2009)0512),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (COM(2010)0614),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“ (COM(2010)0642),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642) ir į 2011 m. dokumentą „Valstybių narių konkurencingumas ir politika“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2014–2020 m. Bendros strateginės programos elementai: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondas“ (SWD(2012)0061),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Partnerystės principas įgyvendinant Bendros strateginės programos fondų paramą. Partnerystei skirto Europos elgesio kodekso elementai“ (SWD(2012)0106),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos konkurencingumo ataskaitos (SWD(2012)0299),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Pramonės veiklos rezultatų suvestinė ir valstybių narių konkurencingumas ir politika“ (SWD(2012)0298),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomonę dėl būtinybės kompleksiškai vykdyti miestų regeneraciją(7) ,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (CCMI/083 – CESE 808/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0145/2013),

A.  kadangi pramonės sąvoka nėra aiškiai apibrėžta ir gali apimti labai įvairius sektorius;

B.  kadangi pramonė – neabejotinai vienas iš pagrindinių mūsų pranašumų tarptautiniu lygmeniu: be jos ES neatliktų tokio svarbaus vaidmens išsaugant pasaulinę ekonominių jėgų pusiausvyrą;

C.  kadangi pramonės sektorius galėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį ES ekonomikoje, nes, remiantis Komisijos skaičiavimais, pramonės sektoriuje sukūrus 100 darbo vietų, kituose ekonomikos sektoriuose galima sukurti 60–200 naujų darbo vietų; kadangi vis dėlto 2008–2011 m. laikotarpiu pramoninė gamyba susitraukė nuo 20 proc. iki 16 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) ir darbo vietų skaičius sektoriuje sumažėjo 11 proc.;

D.  kadangi Komisija siekia pramonės nuosmukį ES pasukti priešinga linkme ir užtikrinti, kad jos dabartinė apimtis, t. y. maždaug 16 proc. BVP, iki 2020 m. vėl siektų 20 proc.; kadangi pramonė – pagrindinė privačių ir viešų investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas sritis;

E.  kadangi sanglaudos politika gali padėti atremti struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria ES pramonė, ir prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ plataus užmojo tikslų, įskaitant perėjimą prie tvarios, mažu anglies dioksido kiekiu ir efektyvaus energijos vartojimu pagrįstos visa apimančios ekonomikos, kurios sąlygomis būtų puoselėjamos žinios ir užimtumas, siekio;

F.  kadangi daugelyje senų Europos pramoninių regionų susiduriama su panašiomis problemomis, kai po praeityje ilgai trukusio augimo pastaraisiais metais ekonomika stipriai smuko;

G.  kadangi didelės dalies pasienio regionų, pvz., tradicinės kasybos, plieno ir tekstilės gamybos regionų, dalyse dažnai susiduriama su tokiais pat pramonės iššūkiais – tai lemia jų ekonominė tarpusavio priklausomybė ir bendri ypatumai;

H.  kadangi įgyvendinant pramonės politiką dėmesys paprastai skiriamas specifinėms kasdienėms pramonės problemoms ir todėl dažnai pamirštamas didelis jos poveikis regionams;

I.  kadangi moksliniai tyrimai atskleidė, kad senų pramoninių regionų restruktūrizacija reikalauja vadovautis plačiu požiūriu ir kad administracinės kliūtys gali trukdyti siekti šio tikslo;

J.  kadangi ES valstybės narės, regionai ir miestai susiduria su finansiniais suvaržymais; kadangi ypač seną pramoninę bazę turinčių vietovių padėtis dažnai nepalanki, kad pritrauktų pakankamai lėšų pertvarkai; kadangi ES finansavimas, skirtas pertvarkai ir restruktūrizacijai padėti įgyvendinti, nepaprastai svarbus norint paremti regioninės ir tarpvalstybinės politikos strategijas;

K.  kadangi miestai yra naujovių ir tvaraus augimo varomoji jėga ir jiems keliamas svarbus uždavinys – spręsti su senomis pramoninėmis vietovėmis susijusias problemas;

L.  kadangi būtinas naujas novatoriškas integruotas požiūris, kuris būtų skatinamas tinkama teisėkūros politikos programa ir pažangiomis specializuotomis strategijomis, kad regionams ir miestams būtų padedama išnaudoti savo inovacijų potencialą ir savo pramoninius pranašumus nukreipti besiformuojančių pramonės sričių ir paslaugų, taip pat pasaulinių rinkų linkme;

M.  kadangi įgyvendinant reindustrializacijos politiką nepakankamai atsižvelgiama į kultūros ir kūrybos pramonę, kuri yra pagrindinis potencialus augimo, inovacijų ir darbo vietų šaltinis, prisideda prie socialinės sanglaudos ir užtikrina veiksmingas kovos su dabartiniu nuosmukiu priemones;

1.  atkreipia dėmesį į esamus išteklius, kurie prieinami įgyvendinant sanglaudos politiką ir struktūrinių fondų pagalbą, naudojantis Europos investicijų banko finansų inžinerijos schemomis, taip pat vykdant nacionalinę, regioninę ir savivaldybių ekonomikos vystymo politiką siekiant paremti senų pramoninių vietovių pertvarką ir nuo krizės nukentėjusių pramoninių vietovių reindustrializacija ir taip užtikrinti šiuolaikišką ir tvarią reindustrializaciją; tačiau apgailestauja, kad naudojantis šiomis galimybėmis ne visada pavyksta išspręsti specifines regionams būdingas problemas ir kad šiuo metu, kai pramonė yra stipriai nukentėjusi nuo krizės, valstybės narės ir regionai ne visapusiškai įsisavina prieinamą investicijų finansavimą;

2.  taip pat pažymi, kad būtina naudoti pagalbos priemones, skirtas padėti seniems pramoniniams regionams, ypač regionams, kuriuose vyrauja viena pramonės šaka, kad jie galėtų sėkmingai atrasti naujus vystymosi kelius, ypatingą dėmesį skiriant kultūros ir kūrybinei pramonei, ir skatinti naudoti neužimtas pramoninei veiklai vystyti skirtas vietas, o tai gali atlikti esminį vaidmenį iš naujo vystant apleistas zonas;

3.  ragina vadovautis labiau integruotu sistemišku požiūriu į pramonės atnaujinimą ir regionų vystymąsi, taip pat siekti didesnio įvairios ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įgyvendinamos politikos nuoseklumo ir taip užtikrinti, kad būtų išnaudotas Europos pramonės sektoriaus potencialas; pabrėžia, kad būtina kurti regioninės svarbos ekonomines zonas ir aukštųjų technologijų parkus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu ir prisidėti prie geresnio vietos ir regionų žmogiškųjų ir ekonominių išteklių naudojimo taikant naujausias technologijas;

4.  pabrėžia, kad tokio su regionų vystymu susieto pramonės atnaujinimo sėkmė priklausys nuo to, ar bus parengta veiksminga politika, pvz., sanglaudos, ekonomikos valdymo, konkurencingumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, energetikos, skaitmeninės darbotvarkės, tvaraus vystymosi, kultūros ir kūrybinės pramonės, naujų kvalifikacijų ir užimtumo bei kitose srityse;

5.  mano, kad pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria seni pramoniniai regionai, yra:

   fizinis žemės atkūrimas,
   būsto ir socialinės infrastruktūros atkūrimas,
   infrastruktūros atnaujinimas orientuojantis į naujų pramonės šakų reikmes,
   plačiajuosčio ryšio vystymas – tai didintų vietovės patrauklumą,
   būtinybė rengti pakartotinius profesinius mokymus bedarbiams darbuotojams ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą ypatingą dėmesį skiriant aukštos kokybės technologiniam darbo jėgos, pirmiausia jaunimo, švietimui,
   tarpvalstybinių užimtumo, inovacijų, mokymų, aplinkos atkūrimo ir regionų patrauklumo strategijų skatinimas,
   būtinybė skatinti verslumą vadovaujantis specialiai pritaikytomis Sąjungos užimtumo strategijomis ir derinti socialinius įgūdžius, kvalifikacijas ir verslumą atsižvelgiant į naujus poreikius, atsirandančius dėl ekonominių, technologinių, profesinių ir aplinkos pokyčių,
   tvarus susijusių vietovių atkūrimas užtikrinant, kad, esant galimybių, visada būtų įtraukiamos žaliosios zonos,
   ekonomikos pagrindo ir investavimo sąlygų perkūrimas,
   su ekologija susijusių problemų sprendimas,
   finansinės kliūtys ir tiesioginio finansavimo galimybių trūkumas,
   pažangių su specializacija susijusių sprendimų pramonei atsinaujinti ir ekonominei veiklai įvairinti rengimas;

6.   pabrėžia, kad į pramoninėms vietovėms skirtas regionines strategijas kaip pagrindinis elementas turėtų būti įtrauktos žemės, vandens ir oro kokybės apsaugos priemonės, kad būtų apsaugota regionų ir vietos biologinė įvairovė ir gamtos ištekliai ir kad būtų išvalyta žemė ir vanduo – taip aplinkai kenksmingos medžiagos nebenutekėtų į gamtinę aplinką;

7.   laikosi nuomonės, jog svarbu, kad pagal pramoninėms vietovėms skirtas strategijas būtų numatyta integruotą dėmesį skirti galimiems tvaraus vežimo – įskaitant žaliavų, prekių ir darbuotojų vežimą – būdams, taip pat reikiamai infrastruktūrai – nesvarbu, esamai ar planuojamai – ir kad toks dėmesys gali padėti sumažinti pramoninių ir miesto vietovių poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad būtų tenkinami bendruomenės poreikiai, kartu apsaugant gamtos išteklius ir kapitalą ir teigiamai prisidedant prie žmonių sveikatos;

8.  mano, kad dėl ES plėtros proceso padidėjo regionų skirtumai, todėl dėmesys ir visuomenės informavimas nukrypo nuo senų pramoninių regionų, kuriems stinga pakankamų investicijų galimybių konkrečioms regionų vystymosi strategijoms įgyvendinti;

9.   ragina Komisiją įvertinti esamą padėtį senuose pramoniniuose regionuose, nustatyti jų pagrindines problemas ir teikti šiems regionams informaciją ir orientavimą, kad taikant demokratines procedūras būtų vystomos plataus masto partnerystėmis pagrįstos regioninės strategijos, pagal kurias būtų galima pagerinti šių regionų tvaraus vystymosi perspektyvas išnaudojant jų vietos potencialą;

10.  pabrėžia, kad norint užtikrinti pažangų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir įgyvendinti jos planus, būtina stiprinti ekonomikos pramoninį pagrindą, taip pat kad pranašumai pramonės srityje, pvz., susiję su kultūros, istorijos ir architektūros paveldu, ir praktinė patirtis, kurią galima įgyti senuose pramoniniuose regionuose, gali būti nepakeičiamas šito pagrindas – visa tai turėtų būti išsaugota ir priderinta atsižvelgiant į naujus poreikius;

11.  pažymi, kad daugelyje buvusių pramoninių vietovių sudaromos puikios galimybės energijos vartojimo efektyvumui didinti taikant šiuolaikines technologijas ir statybos standartus ir kad tai bus naudinga tiek susijusių regionų ekonomikai, tiek aplinkai;

12.  pakartoja, kad tais atvejais, kai seni pramoniniai regionai bandė ieškoti naujų regioninio vystymosi galimybių, jiems labiausiai pavykdavo tada, kai jie šias strategijas grindė savo praeities ypatumais, savo teritoriniais pranašumais, savo pramonės paveldu, taip pat savo patirtimi ir pajėgumais;

13.  pažymi, kad miesto teritorijos atlieka svarbų vaidmenį inovacijų ir tvaraus augimo požiūriu ir kad pertvarkos pastangos negali būti sėkmingos neužtikrinus pakankamai investicijų šioje srityje, nes, jei nebus imtasi veiksmų, susijusių su pastatais ir miesto transportu, ES tikslai nebus pasiekti;

14.  laikosi nuomonės, kad daugelio senų pramoninių regionų nuosmukį iš dalies lėmė tai, kad buvo pasikliaujama monostruktūromis; yra įsitikinęs, kad grįsti ekonomiką vien monostruktūromis neproduktyvu ir kad itin svarbi diversifikuota ekonomika – tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas;

15.  ragina Komisiją parengti politines sampratas ir priemones, kuriomis Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų pagalba būtų derinama su pramonės politikos strategijomis, siekiant paremti struktūrinį senų pramonės regionų virsmą šiuolaikiškais pramonės regionais;

16.  yra įsitikinęs, kad regioninės pramoninės strategijos turi būti pagrįstos integruotu požiūriu, įskaitant užimtumo, švietimo ir mokymo komponentą, pagal kurį būtų siekiama skatinti ekonomikos augimą užtikrinančius sektorius, kuriuose būtų galima kurti ilgalaikes darbo vietas vietos ir regionų lygmeniu, ypač skirtas jaunimui, pvz., novatoriškose MVĮ – tai sudarytų dalį Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME); atkreipia ypatingą dėmesį į specialų vaidmenį, kurį vystant regionines pramoninių vietovių strategijas atlieka miestai; atsižvelgdamas į tai mano, kad miestai itin svarbūs siekiant pažangaus ekonomikos augimo; todėl pabrėžia tai, kad milžinišką potencialą, kurį ES turėtų visapusiškai ištirti, pirmiausia turi senos pramoninės bazės miestai; ragina Komisiją dalyvauti glaudesniame dialoge su susijusiais miestais, kad būtų labiau skatinamas miestų, kaip tiesioginių ES partnerių, įvaizdis;

17.   pabrėžia, kad parama pastatų renovacijai siekiant, kad jie efektyviai naudotų energiją, pirmiausia padės regionams sumažinti išmetamą anglies junginių kiekį, vietoje kurti darbo vietas ir taupyti vartotojų pinigus, kuriuos jie išleidžia sąskaitoms už šildymą apmokėti;

18.   ragina Komisiją išnaudoti sanglaudos ir pramonės politikos sąveiką, siekiant skatinti konkurencingumą ir ekonomikos augimą ir padėti valstybėms narėms, regionams ir miestams nustatyti pramoninio vystymosi strategijų, kurioms vadovautų regionai, pagrindą;

19.  laikosi nuomonės, kad nesama specifinio pramoninėms vietovėms skirtų regioninių strategijų plano, kuris apimtų visą ES, ir kad vietos ir regioninis požiūris tinkamiausias regioninėms strategijoms vystyti; ragina Komisiją remti regioninius ekonominius mokslinius tyrimus atsižvelgiant į iniciatyvą „Horizontas 2020“, pagal kurią galima vystyti regionų lygmeniu suderintas strategijas, skirtas papildomiems seniems pramoniniams regionams;

20.   pabrėžia, kad planuojant regioninio vystymosi strategijas būtina atsižvelgti į regionų ypatybes; šiame kontekste ir atsižvelgdamas į modelį, kuris kaimo vietovėms numatytas pagal principu „iš viršaus į apačią“ pagrįstas kaimo (LEADER) plėtros strategijas, mano, kad turėtų būti skatinamos miestų vietovėms skirtos principu „iš viršaus į apačią“ pagrįstos vietos vystymosi iniciatyvos;

21.  ragina Komisiją pasinaudoti miesto vietovių, pvz., Mančesterio Jungtinėje Karalystėje, Lilio Prancūzijoje, Eseno ir Rūro srities Vokietijoje ir Bilbao Ispanijoje, praeityje įgyta patirtimi, kai panaudojant ES finansavimą buvo prisidėta prie senų pramoninių regionų pertvarkos ir restruktūrizacijos, siekiant vystyti kitiems ES regionams skirtas ateities strategijas;

22.   palankiai vertina naudą, gaunamą miestui suteikus Europos kultūros sostinės statusą – tai rodo Glazgo, Lilio ir kitų miestų bei miestų aglomeracijų, anksčiau nukentėjusių dėl pramonės nuosmukio, pavyzdžiai – ir pažymi, kad kultūrinė ir kūrybinė veikla yra esminiai miestų atkūrimo ir regionų patrauklumo katalizatoriai;

23.   pabrėžia, kad ilgalaikis senų pramoninių regionų atgaivinimas trunka dešimtmečius, labai brangiai kainuoja ir dažnai viršija in situ viešųjų įstaigų administracinius ir finansinius pajėgumus; todėl pabrėžia, kad būtina plėtoti techninę pagalbą regionų ir vietos institucijoms ir viešosioms įstaigoms;

24.  pabrėžia, kad taikant naują integruotų teritorinių investicijų priemonę, pasiūlytą naujo 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio bendrųjų nuostatų reglamento projekto 99 straipsnyje, galėtų būti užtikrinta galimybė vystyti regionines strategijas be administracinių apribojimų;

25.  ragina valstybes nares vengti pernelyg sudėtingų taisyklių paramos gavėjams; pakartoja, kad srityse, kuriose taikomos ES taisyklės, nacionalinės taisyklės gali būti panaikintos – taip būtų išvengta taisyklių kartojimosi ar jų tarpusavio prieštaravimų;

26.   ragina Komisiją sukurti esamų pramoninių parkų ir regioninės veiklos vietovių duomenų bazę, siekiant nustatyti geriausius modelius, kurie taip pat galėtų būti naudojami kituose regionuose, ir specialiai juos pritaikyti ilgalaikėms vietos ir regionų vystymosi strategijomis, taip pat pateikti gaires, kaip naudoti lėšas, skirtas pertvarkos procesui paremti;

27.   laikosi nuomonės, kad didesnė parama turėtų būti skiriama jaunimo verslumo dvasiai plėtoti, sudarant galimybę gauti ES lėšų ir pasinaudoti konsultacijomis verslo klausimais;

28.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad seni pramoniniai regionai visapusiškai pasinaudotų nacionalinėmis ir Europos Sąjungos lėšomis – taip ES būtų sudaryta galimybė pradėti naują pramonės revoliuciją;

29.  pabrėžia būtinybę sanglaudos politikos paramą toliau koncentruoti regionų pramonės pertvarkai verslo inovacijų ir investicijų, socialinės įtraukties, integruoto požiūrio į miestų plėtrą ir miestų atkūrimo srityse;

30.  ragina valstybes nares remti savo regionus, dalyvaujančius taikant pažangios specializacijos principą; pakartoja, kad siekiant regionų sėkmės būtinos specialiai pritaikytos tvaraus vystymosi strategijos; pažymi, kad daugeliu atvejų vietos valdžios įstaigos negali įgyti reikalingų praktinių žinių ir patirties, jei negauna Komisijos ir valstybių narių paramos;

31.  laikosi nuomonės, kad būtina kurti pramonines zonas, kurios paskatintų miestų vystymąsi; pažymi, kad daugiau dėmesio turėtų būti skirta mokslinių tyrimų veiklai, inovacijoms ir mokymuisi, ir šiuo požiūriu primena kūrybišką universitetų vaidmenį; pritaria inovacijų, konkurencingumo ir verslininkystės tinklų kūrimui regioniniu lygmeniu siekiant skatinti didesnius universitetų, įmonių ir žinių centrų tarpusavio ryšius ir taip puoselėti naują pramoninę veiklą, skirtą sektorių specializacijos strategijų vystymui ir pramonės klasterių formavimuisi paskatinti; ragina Komisiją ir susijusias valstybes nares primygtinai reikalauti daugiau skaidrumo skirstant paramą atitinkamoms suinteresuotosioms šalims;

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 104.
(2) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 120.
(3) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 41.
(4) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57.
(5) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 39.
(6) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 131.
(7) OL C 21, 2011 1 21, p. 1.

Atnaujinta: 2015 m. lapkričio 10 d.Teisinis pranešimas