Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 5, 6, 9, 14, 147, 148, 149, 151 ir 153 straipsnius, ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 24, 25, 26, 29, 33, 34, 35 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/ES)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Demografinių ir socialinių tendencijų įrodymai. Socialinės politikos indėlis užimtumo, įtraukties ir ekonomikos srityse“ (angl. Evidence on Demographic and Social Trends: Social Policies' Contribution to Inclusion, Employment and the Economy) (SWD(2013)0038),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Ataskaita dėl tolesnių valstybių narių veiksmų vykdant 2008 m. Europos Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties. Socialinių investicijų metodas“ (angl. Follow-up on the implementation by the Member States of the 2008 European Commission recommendation on active inclusion of people excluded from the labour market - Towards a social investment approach) (SWD(2013)0039),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Trečioji dvimetė ataskaita dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų“ (angl. 3rd Biennal Report on Social Services of General Interest) (SWD(2013)0040),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Ilgalaikė priežiūra senėjančioje visuomenėje. Uždaviniai ir politinės galimybės“ (angl. Long-term care in ageing societies - Challenges and policy options) (SWD(2013)0041),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Kova su benamyste Europos Sąjungoje“ (angl. Confronting Homelessness in the European Union) (SWD(2013)0042),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Investicijos į sveikatą“ (angl. Investing in Health) (SWD(2013)0043),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Socialinės investicijos naudojant Europos socialinio fondo lėšas“ (angl. Social investment through the European Social Fund) (SWD(2013)0044),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą dėl 2013 m. metinės augimo apžvalgos (MAA) (COM(2012)0750) ir į prie jos pridėtą bendros užimtumo ataskaitos projektą,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje“(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, ir į kartu pateiktą Parlamento 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758), į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5) ir į Parlamento 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją šiuo klausimu(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011)0933),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, ir į susijusią Parlamento 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo užimtumo didinimas“ (COM(2012)0727),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Komisijos rekomendacijos dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (COM(2008)0639) ir savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją šiuo klausimu(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl migrantų integracijos, jos poveikio darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo išorės aspektų(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities(11),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“ (COM(2008)0412) ir į savo 2009 gegužės 6 d. rezoliuciją šiuo klausimu(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo atsigaunant ekonomikai (COM(2009) 0545) ir savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją šiuo klausimu(13),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (COM(2011)0607/2 – 2011/0268(COD)) ir į 2012 m. rugpjūčio 20 d. teisėkūros rezoliucijos projektą šiuo klausimu(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio mėn. 20 d. rezoliuciją „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Socialinių investicijų pakto kaip atsako į krizę(17),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“(COM(2012)0055),

–  atsižvelgdamas į TDO konvenciją Nr. 117 dėl socialinės politikos (pagrindiniai tikslai ir standartai),

–  atsižvelgdamas į TDO rekomendaciją Nr. 202 dėl minimalios socialinės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, dėl komunikato „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (O-000057/2013 – B7-0207/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi daugelyje valstybių narių taikant fiskalinio konsolidavimo priemones pirmenybė pradėta teikti trumpalaikiams išlaidų panaudojimo tikslams, todėl nukentėjo investavimas į tvarų augimą, užimtumą, socialinę sanglaudą ir konkurencingumą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

B.  kadangi dėl valstybės skolos krizės, sukrėtusios Europą ir ypač euro zonos šalis, prasidėjo didelis ekonomikos nuosmukis, turėjęs neigiamų socialinių pasekmių daugelyje valstybių narių, nes padidėjo nedarbo, skurdo lygis ir socialinė atskirtis;

C.  kadangi krizės metu visų pirma išaiškėjo, kad valstybės narės yra ekonomiškai vienos nuo kitų priklausomos, o jų gebėjimai spręsti darbo rinkos ir socialines problemas labai skirtingi;

D.  kadangi dėl krizės ir demografinių pokyčių valstybės narės turi skubiai didinti socialinių išlaidų veiksmingumą ir šiuo tikslu parengti galimas savo socialinės apsaugos sistemų reformas;

E.  kadangi nacionalinio lygmens socialiniai partneriai gali atlikti svarbų vaidmenį finansuojant ir valdant socialinės apsaugos sistemas;

F.  kadangi kryptingos ir veiksmingos socialinės investicijos padeda užtikrinti ekonomikos stabilumą, skatinti užimtumą ir kelti darbo jėgos kvalifikaciją, taigi didina ES konkurencingumą;

G.  kadangi didėjant aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikiui ir dėl ateityje daug darbo vietų sukursiantiems sektoriams, pritaikytiems prie tvarios ekonomikos ir visuomenės, reikalingų įgūdžių poreikio reikia atitinkamai investuoti į švietimą ir mokymų programas;

H.  kadangi vidutinės ES namų ūkio pajamos mažėja, o ilgalaikis nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis, įskaitant dirbančiųjų skurdą ir socialinį susiskaidymą, daugelyje valstybių narių didėja;

I.  kadangi 10,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų šiuo metu neturi darbo;

J.  kadangi 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos pareiškime teigiama: „Ekonomika vėl ims augti ir bus kuriamos darbo vietos tik tokiu atveju, jei laikysimės nuoseklaus ir visapusiško požiūrio, jungiančio pažangų fiskalinį konsolidavimą, padedantį išsaugoti investicijas į būsimą ekonomikos augimą, patikimą makroekonominę politiką ir veiksmingą užimtumo strategiją, kuria padedama išsaugoti socialinę sanglaudą.“;

K.  kadangi dėl ekonomikos sąstingio ir nuolatinės valstybės skolos krizės padarinių, prie kurių prisideda demografiniai pokyčiai, kyla grėsmė socialinės gerovės sistemoms ir tinkamai socialiniai apsaugai, įskaitant valstybinę ir savanoriško socialinio draudimo sistemas;

L.  kadangi 22,8 proc. jaunų žmonių ES šiuo metu neturi darbo, o kai kuriose valstybėse narėse jaunimo nedarbas viršija 50 proc.;

M.  kadangi 8,3 mln. Europos gyventojų, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus, nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET); kadangi jų skaičius toliau didėja ir atsiranda prarastosios kartos pavojus;

N.  kadangi rizika, kad migrantų kilmės jaunimas apleis švietimo ir mokymo sistemą neįgiję vidurinio išsilavinimo, yra didesnė;

O.  kadangi 27 proc. vaikų gresia pavojus gyventi skurde ar socialinėje atskirtyje, palyginti su vidutiniškai 24 proc. visų ES gyventojų, kuriems tai gali nutikti(18);

P.  kadangi 8 proc. ES piliečių gyvena didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis ir neįstengia turėti tam tikrų būtiniausių reikmenų, kurie laikomi būtinais norit normaliai gyventi Europoje;

Q.  kadangi 15 proc. vaikų palieka mokyklą neįgiję vidurinio išsilavinimo ir kadangi 10 proc. ES piliečių gyvena bedarbių šeimose;

R.  kadangi Socialinės apsaugos komitetas (SAK) įspėjo, kad šie skaičiai daugelyje valstybių narių toliau didėja iš dalies dėl fiskalinio konsolidavimo priemonių poveikio;

S.  kadangi pažeidžiamiausios gyventojų grupės, kaip antai vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji, skaudžiausiai patiria finansų, ekonomikos ir socialinės krizės poveikį;

T.  kadangi socialinė politika visų pirma patenka į valstybių narių kompetencijos sritį, o ES vaidmuo yra remti, teikti pagalbą ir papildyti valstybių narių veiksmus;

U.  kadangi užtikrinus tinkamą darbą, iš tiesų užtikrinama apsauga nuo skurdo;

V.  kadangi aktyvi darbo rinkos politika ir aktyvumo skatinimo strategijos yra itin svarbios padedant bedarbiams rasti tinkamą darbą;

W.  kadangi atitinkamos individualios konsultacijos ieškant tinkamo darbo gali padidinti sėkmingos paieškos tikimybę;

X.  kadangi dėl griežtų taupymo priemonių, įskaitant viešųjų paslaugų ir socialinio aprūpinimo biudžetų sumažinimą, neturi pablogėti nepalankiausioje padėtyje esančių žmonių padėtis ar žmonėms be reikalo neturi kilti nedarbo grėsmės;

Y.  kadangi griežto taupymo priemonės neturi kelti grėsmės sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimui, prieinamumui ir įperkamumui ar didinti skirtumus sveikatos srityje;

Z.  kadangi gali būti, kad ekonominė krizė moterims turės didesnį poveikį, nei vyrams; kadangi yra rizika, kad dėl dabartinio nuosmukio ne tik sulėtės, bet netgi regresuos pažanga, o poveikis socialinės apsaugos sistemoms, socialinei įtraukčiai ir demografijai bus ilgalaikis;

AA.  kadangi bet kokia griežto taupymo politika turi būti pagrįsta, ją vykdant turi būti užtikrinama galimybė imtis anticiklinių priemonių, susijusių su investicijomis į pagrindinius politinius prioritetus, ir ji turi atitikti ekonominius rezultatus ir produktyvumą;

AB.  kadangi socialiai atskirtos bendruomenės gyvena apgailėtinomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir dažnai yra labai diskriminuojamos ir segreguojamos visose gyvenimo srityse;

AC.  kadangi pirmieji požymiai, kad jaunuolis gali nebaigti mokyklos, yra svarbus įspėjimas apie galintį pasikartoti skurdo ratą;

AD.  kadangi benamystė tebėra visų ES valstybių narių problema ir viena iš ekstremaliausių skurdo ir nepritekliaus formų, žeidžianti žmogaus orumą ir pažeidžianti pagrindinę žmogaus teisę turėti būstą;

AE.  kadangi galimybės turėti tinkamą būstą užtikrinimas visoms valstybėms narėms yra tarptautinis įpareigojimas, kurį įgyvendinant socialinis būstas užtikrinamas kartu su būstų pasiūla rinkoje;

AF.  kadangi reikia numatyti konkrečias benamiams skirtas priemones, siekiant juos integruoti į visuomenę ir išvengti jų socialinės atskirties;

AG.  kadangi skurdas ir socialinė atskirtis tebėra pagrindinis sveikatą ir gyvenimo sąlygas lemiantis veiksnys, ypač turint mintyje vaikų skurdo poveikį vaikų sveikatai ir gerovei;

AH.  kadangi ES ir toliau darbo vietose diskriminuojama dėl lyties, skiriasi vyrų ir moterų darbo užmokestis ir vėliau skiriama skirtingo dydžio pensija;

AI.  kadangi ES moterų dirba tik 63 proc., palyginti su 76 proc. vyrų, iš dalies todėl, kad trūksta priežiūros įstaigų ir konkrečių priemonių, skirtų padėti užtikrinti tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

AJ.  kadangi siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų labai svarbus yra lyčių aspektas, nes moterys sudaro didžiausią iki šiol nepanaudojamos darbo jėgos dalį; kadangi dėl šios priežasties įgyvendinant Europos semestrą būtina parengti konkrečias lyčių aspekto integravimo priemones ir politikos kryptis;

AK.  kadangi dažniausiai moterims tenka šeimos galvos vaidmuo, jos vienos augina vaikus ir užsiima globa, siekiant vykdyti aktyvią integravimo politiką reikia parengti visa apimančių priemonių rinkinį siekiant suteikti joms daugiau galimybių dalyvauti darbo rinkoje;

1.  palankiai vertina Komisijos socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį, kuriame nustatomi reikalingi ryšiai tarp valstybių narių socialinės politikos, Europos semestro reformų proceso ir atitinkamų ES sanglaudos fondų lėšų;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate socialinės gerovės sistemoms tenkanti pradinė socialinės apsaugos funkcija papildoma socialinių investicijų ir ekonomikos stabilizavimo funkcijomis; pabrėžia, kad dėl dabartinės ekonominės ir socialinės krizės būtina, kad šios trys funkcijos viena kitą papildytų, o ne atvirkščiai;

3.  dar kartą patvirtina, jog reikia geriau koordinuoti socialinę ir ekonominę politiką ES lygmeniu tam, kad būtų išvengta skirtumų, užtikrinta šių politikos sričių sąveika ir sudarytos sąlygos joms stiprinti viena kitos tikslus;

4.  pabrėžia, kad ekonomikos augimas – veiksmingiausia priemonė, galinti per ilgą laiką išspręsti nedarbo problemą;

5.  apgailestauja dėl to, kad prie komunikato pridėta rekomendacija tik dėl vienos srities, nors griežto taupymo priemonės daro didelį poveikį keliose socialinės politikos srityse;

6.  yra įsitikinęs, kad socialinės politikos reformos turėtų būti grindžiamos aktyvios įtraukties ir aktyvumo skatinimo principais ir turėtų sudaryti sąlygas bedarbiams ir nepalankiausioje padėtyje esantiems žmonėms patekti į darbo rinką ir joje dalyvauti;

7.  primena, kad socialinės investicijos duoda ir socialinės, ir ekonominės naudos, nes padeda išvengti socialinių pavojų ir spręsti su jais susijusias problemas; pabrėžia, kad socialinės investicijos skiriamos viešajai politikai ir investavimo į žmogiškąjį kapitalą strategijoms, kurios padeda prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkų ir sudaro galimybę įgyti naujų įgūdžių daug darbo vietų ateityje sukursiančiuose sektoriuose, pritaikytuose prie tvarios ekonomikos ir visuomenės;

8.  pabrėžia, kad socialinės investicijos turėtų būti laikomos valstybių narių investicijomis, kurios gali duoti dvigubų dividendų, dėl kurių ilgą laiką bus gaunama pajamų ir kurie turės anticiklinį poveikį, todėl sumažins galimos žalos riziką; ragina Komisiją atlikti analizę siekiant nustatyti, kuri viešųjų išlaidų socialinėms reikmėms dalis gali būti laikoma produktyviomis investicijomis;

9.  šiomis aplinkybėmis mano, jog tikslinės socialinės investicijos turėtų būti svarbi valstybių narių ekonomikos ir užimtumo politikos dalis ir turėtų būti įtrauktos įgyvendinant Europos semestrą tam, kad būtų pasiekti strategijoje „Europa 2020“ apibrėžti užimtumo, socialiniai ir švietimo tikslai;

10.  taigi palankiai vertina Komisijos raginimą valstybėms narėms socialines investicijas įtraukti į savo vidutinės trukmės ir ilgalaikius biudžeto tikslus ir nacionalines reformų programas;

11.  pakartoja, kad socialinei politikai ištekliai skiriami ne vien tik iš viešojo sektoriaus;

12.  todėl pabrėžia, kad valstybės narės turėtų dažniau taikyti naujoviškus finansavimo būdus, taip pat naudodamos tokias priemones, kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, mikrofinansai ir politinės garantijos, pasitelkti privatų sektorių ir finansų inžineriją;

13.  todėl ragina valstybes nares taip pat įtraukti socialines įmones, nes jos gali prisidėti prie viešojo sektoriaus pastangų;

14.  šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją apsvarstyti bendrų socialinių investicijų rodiklių suvestinės, kuri apimtų įspėjimo mechanizmą, skirtą valstybių narių pažangai stebėti, parengimą;

15.  teigiamai vertina Komisijos reikalavimą ne mažiau kaip 25 proc. sanglaudos politikos finansavimo per Europos socialinį fondą skirti žmogiškajam kapitalui ir socialinėms investicijoms;

16.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą socialinės politikos išlaidų stebėseną tam, kad ištekliai būtų skiriami tikslingoms ir veiksmingoms priemonėms ir būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos;

Tvarumas

17.  ragina valstybes nares nedelsiant atnaujinti ir, jei reikia, struktūriškai reformuoti savo socialinių investicijų politiką siekiant piliečiams teikti pačias geriausias paslaugas;

18.  pabrėžia, kad valstybės narės, didindamos esamos sistemos ir išteklių naudojimo veiksmingumą ir efektyvumą, turėtų užtikrinti, kad jų socialinių investicijų politika būtų tvari ir veiksminga ateityje;

19.  pabrėžia, kad valstybės narės, siekdamos padidinti socialinių investicijų politikos tvarumą, nebūtinai turėtų turėti daugiau išlaidų, bet lėšas turėtų panaudoti veiksmingiau ir efektyviau;

20.  todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų socialinių investicijų politika būtų orientuota į tikslus, ir dažnai stebėti daromą pažangą;

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi

21.  dar kartą ragina Komisiją, rengiant kitas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, spręsti tokias problemas, kaip dirbančių asmenų, ribotus ryšius su darbo rinka turinčių ar jų neturinčių žmonių ir vyresnio amžiaus žmonių skurdas; ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti šias gaires kaip prioritetą;

22.  atkreipia dėmesį į tris svarbias iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties Europos strategijos sudedamąsias dalis, būtent pakankamą finansinę paramą, įtraukias darbo rinkas ir galimybę gauti kokybiškas paslaugas; apgailestauja, kad nacionalinės aktyvios įtraukties strategijos pernelyg dažnai susiaurinamos iki užimtumo skatinimo priemonių ir į jas faktiškai neįtraukiami žmonės, kurie nedalyvauja darbo rinkoje ir negali į ją grįžti, pvz., dėl savo amžiaus ar funkcinių trūkumų;

23.  primena valstybėms narėms, kad aktyvios įtraukties politika turėtų būti:

24.  ragina valstybes nares įgyvendinant aktyvios įtraukties politiką sistemingai vertinti griežto taupymo priemonių poveikį pažeidžiamoms grupėms;

25.  ragina valstybes nares užtikrinti socialinių paslaugų kokybę tiems asmenims, kurie turi teisę jomis naudotis, įskaitant jų teikimą, prieinamumą ir įperkamumą, ypač sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros, švietimo, aprūpinimo socialiniu būstu, energetikos, vandens tiekimo, transporto ir komunikacijų srityse;

26.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti veiksmingesnį priežiūros paslaugų teikimą mažinant ligotumo ir negalios paplitimą ir sudarant vyresnio amžiaus žmonėms galimybę toliau gyventi nepriklausomai, net jei jie turi funkcinių ribotumų;

27.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę pažeidžiamoms asmenų grupėms taikyti mokesčių nuolaidas, pvz., energetikos, vandens tiekimo ir viešojo transporto srityse;

28.  ragina užtikrinti socialiai atskirtoms bendruomenėms atstovaujančių organizacijų aktyvų dalyvavimą rengiant ir iki 2020 m. įgyvendinant toms bendruomenėms skirtas integracijos strategijas, pvz.. romų integracijos nacionalines strategijas;

29.  apgailestauja, kad daugelis valstybių narių deda per mažai pastangų imigrantams integruoti; pabrėžia, jog būtina investuoti į atitinkamas programas ir paslaugas ir į efektyvias informavimo apie galimybes naudotis šiomis programomis sistemas siekiant palengvinti imigrantų integraciją ir sumažinti socialinės atskirties riziką;

30.  ragina Komisiją parengti konkretų ir išsamų aktyvios įtraukties strategijų įgyvendinimo planą; pabrėžia, kad šiame plane, remiantis konkrečiais rodikliais ir išsamiu suinteresuotųjų subjektų dialogu, turėtų būti tiksliai apibrėžti terminai ir realistiški tikslai ir kad šis planas turėtų būti atidžiai stebimas taikant atvirojo koordinavimo metodą, o reikalavimų nesilaikymo atveju turėtų būti naudojamos atitinkamos priemonės ir procedūros;

Kova su vaikų skurdu

31.  palankiai vertina Komisijos rekomendaciją dėl vaikų skurdo, paskelbtą Komisijos komunikate „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“; taip pat primena vaikų teises, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

32.  palankiai vertina rekomendacijoje remiamą visapusišką požiūrį, kuris grindžiamas trimis ramsčiais: prieiga prie tinkamų išteklių, prieiga prie kokybiškų paslaugų ir dalyvavimas visuomenės gyvenime ir sprendimų priėmimo procese, kurį taikant vaikai pripažįstami kaip teisių turėtojai;

33.  primena, kad pagal JT Vaiko teisių konvenciją visi vaikai ir jaunuoliai, įskaitant vaikus ir jaunuolius, neturinčius leidimo gyventi tose šalyse, kuriose jie gyvena, turi teisę mokytis;

34.  pabrėžia, kad kovojant su vaikų skurdu didžiausią dėmesį būtina skirti prevencijai ir ankstyvajai intervencijai, o ne reagavimui, ir kad veiksmai turėtų būti grindžiami pagrindiniu vienodų galimybių naudotis kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros paslaugomis principu;

35.  šiomis aplinkybėmis skatina steigti daugiau vaikams skirtų įstaigų, pvz., veiklos centrų, kurie veiktų mokslo metų ir atostogų laikotarpiais, taip pat suteikti galimybę užsiimti užklasine, kultūrine ir sporto veikla, kurios metu užtikrinamas maitinimas;

36.  pabrėžia, jog reikia tinkamų finansinių išteklių šioms paslaugoms teikti, ypač siekiant teikti paramą skurdžioms ir pažeidžiamoms šeimoms, pvz., šeimoms, turinčioms neįgalių vaikų, šeimoms, kuriose yra tik vienas iš tėvų, ir daugiavaikėms šeimoms;

37.  atkreipia dėmesį į tėvų ir vaikų santykių svarbą ir pabrėžia, kad reikia remti tėvus siekiant padėti jiems vykdyti tėvų pareigas ir taip užtikrinti, kad dėl didelio skurdo vaikai nebūtų atskiriami nuo savo tėvų ir atiduodami globai;

Kova su benamyste

38.  palankiai vertina Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl kovos su benamyste;

39.  primena Parlamento prašymą parengti konkretų ir išsamų ES benamystės strategijos įgyvendinimo planą;

40.  pabrėžia, kad investicijos į socialinį būstą, be itin svarbaus jų vaidmens mažinant skurdo padarinius, turėtų būti laikomos socialinėmis investicijomis, kurios lemia tinkamų darbo vietų kūrimą ir ilgainiui užtikrina tvarų augimą;

41.  ragina valstybes nares panaikinti nereikalingą administracinę naštą, su kuria susiduriama prašant suteikti socialinį būstą, taip pat pašalinti bet kokią mažumų ar pažeidžiamų grupių diskriminaciją siekiant visiems užtikrinti vienodą prieigą;

42.  primena, kad išlaidos energijai paprastai sudaro didelę namų ūkių išlaidų dalį, todėl ragina valstybes nares sustiprinti savo paramą didinant namų ūkių energijos vartojimo efektyvumą;

43.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į vietos padėties įvertinimą, parengti konkrečias benamiams skirtas programas ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų asmenų ir socialiai atskirtų bendruomenių aprūpinimui būstu ir ilgalaikei pagalbai, o ne tik laikinam apgyvendinimui;

Jaunimo užimtumas

44.  pabrėžia, kad investicijos į jaunimo užimtumą privalo būti pagrindinė socialinių investicijų strategijų dalis;

45.  ragina valstybes nares imtis ryžtingų kovos su jaunimo nedarbu priemonių, visų pirma imantis veiksmų, kad būtų išvengta mokyklos ar profesinio mokymo ir gamybinės praktikos programų nebaigimo (pvz., įdiegti dvigubą švietimo sistemą ar kitas tiek pat veiksmingas sistemas), ir parengti išsamias strategijas, skirtas nedirbančiam, nesimokančiam ir profesiniame mokyme nedalyvaujančiam jaunimui (angl. NEET);

46.  pabrėžia, kad nedirbančiam, nesimokančiam ir profesiniame mokyme nedalyvaujančiam jaunimui skirtos socialinės investicijos sumažintų dėl jaunimo atitrūkimo iš darbo rinkos patiriamus ekonominius nuostolius, kurie, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo vertinimu, siekia 153 mlrd. EUR, o tai sudaro 1,2 proc. ES BVP;

47.  apgailestauja, kad dabartinėje socialinių investicijų politikoje nepakankamai akcentuojama būtinybė išteklius visų pirma skirti ilgą laiką nedirbantiems žmonėms, nedirbančiam jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali ilgam netekti darbo;

48.  pažymi, kad socialinės investicijos į jaunimą gali būti užtikrinamos įvairiausiais būdais, be kita ko, plėtojant mokyklų, mokymo centrų ir vietos ar regionų verslo subjektų partnerystę; rengiant tikslinių kokybiškų mokymų ir aukštos kokybės jaunimo stažuočių programas, profesinio mokymo programas bendradarbiaujant su įmonėmis, rėmimo programas, kurias remia vyresni darbuotojai ir kurios skirtos įdarbinti jaunimą ir mokyti įmonėje arba užtikrinti sklandesnį perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką; skatinant jaunimą dalyvauti visuomenės gyvenime; skatinant judumą regionų, Europos ir tarptautiniu mastu, toliau siekiant užtikrinti geresnį abipusį kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimą; taip pat pabrėžia, kad socialinės investicijos gali būti užtikrinamos kartu su veiksmingomis padorias darbo ir gyvenimo sąlygas užtikrinančiomis paskatomis, kaip antai jaunimo įdarbinimo subsidijavimas arba jų socialinio draudimo įmokų mokėjimas, siekiant paskatinti viešojo ir privačiojo sektoriaus darbdavius samdyti jaunimą, investuoti ir į darbo vietų jaunimui kūrimą, ir į nuolatinį jų mokymą bei įgūdžių tobulinimą dirbant, taip pat remti jaunimo verslumą;

49.  pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti nacionalines socialinės apsaugos sistemas, ypač pensijų sistemas, siekiant skatinti judumą;

50.  pabrėžia, kad reikalinga palyginamoji valstybių narių statistinė informacija apie jaunimo nedarbą ir darbo rinkos išlaidas jaunimui;

Darbo vietų kūrimas ir darbo rinkos

51.  įspėja, kad griežtos taupymo priemonės gali pakenkti darbo vietų kokybei, socialinei apsaugai ir sveikatos bei saugos standartams, ir pabrėžia, kad jos turėtų būti įgyvendinamos kartu su priemonėmis, kuriomis siekiama išlaikyti atitinkamus standartus;

52.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą siekiant didinti žmonių gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje iki įstatymais numatyto pensinio amžiaus ir, jei norima, dar ilgiau;

53.  dar kartą ragina valstybes nares patvirtinti darbo vietoms kurti palankias priemones, kurios sudarytų dalį jų socialinių investicijų programų, kaip antai pradėti darbo mokesčių reformas, kurias įgyvendinant būtų skatinamas užimtumas, skatinami ir remiami savarankiškai dirbantys asmenys ir naujai įsteigtos įmonės, gerinama verslo aplinka ir sudaromos palankios sąlygos MVĮ gauti finansavimą, neoficialus ir nedeklaruojamas darbas būtų pakeičiamas teisėtu įdarbinimu, kuriamos paskatos didinti pažeidžiamiausių grupių užimtumą, reformuojamos darbo rinkos, kad jos gebėtų geriau prisitaikyti, būtų dinamiškesnės, nediskriminacinės ir įtraukesnės, ir modernizuojamos darbo užmokesčio nustatymo sistemos siekiant, kad darbo užmokestis priklausytų nuo produktyvumo raidos;

54.  pabrėžia, kad įgyvendinant iniciatyvą „Horizon 2020“ reikia išnaudoti inovacinių sektorių , kaip antai tvarios ekonomikos, neteršiančios aplinkos anglies dioksidu, sveikatos ir socialinės apsaugos ir skaitmeninių technologijų, kultūros bei kūrybos sektoriai, darbo vietų kūrimo galimybes, kurios turėtų būti remiamos tinkamai investuojant į naujus įgūdžius ir socialinių investicijų priemones, pritaikant pažangios specializacijos koncepciją, kad būtų suderinti mokslinių tyrimų bei inovacijų privalumai ir rinkos pokyčiai;

55.  pažymi, kad laikantis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principo užtikrinama ir tinkama darbuotojų socialinė apsauga, ir galimybės mokytis bei siekti karjeros, nes sudaromos sąlygos įgyti naujų įgūdžių;

Socialinis verslumas

56.  palankiai vertina tai, kad skiriamas dėmesys socialiniam verslumui ir, be kita ko, pažeidžiamų grupių prieigai prie mikrofinansų; pabrėžia, kad tai itin svarbūs elementai vykdant socialines investicijas, nes jie ne tik sudaro sąlygas naujoms tvarioms darbo vietoms kurti ir socialinei ir solidarumo ekonomikai plėtoti, bet taip pat suteikia galimybę socialinėms įmonėms gauti pelną ir jį vėl investuoti;

57.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti aktyvų ir sveiką senėjimą gyvenimo eigoje ir skirti daug dėmesio prevencijai ir reabilitacijai siekiant sumažinti ligotumo, funkcinių sutrikimų ir negalios paplitimą, atitolinti jų pradžią, užkirsti jiems kelią ir sušvelninti jų poveikį;

58.  apgailestauja, kad komunikate neatkreiptas dėmesys į svarbų programos „Grundtvig“ vaidmenį užkertant kelią skurdui ir socialinei atskirčiai ir skatinant socialines investicijas; ragina Komisiją didinti informuotumą apie mokymosi visą gyvenimą programos teikiamas galimybes, profesinį lavinimą ir mokymą ir ragina valstybes nares gerinti jų kokybę ir prieinamumą;

59.  atkreipia dėmesį į svarbų ES finansinių priemonių ir Europos socialinio verslumo fondo vaidmenį užtikrinant socialinėms įmonėms geresnę prieigą prie finansų rinkų;

60.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įvesti bendrą Europos duomenų skelbimo sistemą, kurią naudojant būtų teikiama skaidri informacija apie investicijas į socialines įmones valstybėse narėse ir skatinamas šių įmonių tarpusavio spaudimas;

61.  pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti sutelkta ir į aplinkos apsaugos, ir į socialinius standartus siekiant užtikrinti atsakingą įmonių elgesį;

Lyčių aspektas

62.  palankiai vertina tai, kad lyčių aspektas įtrauktas į Komisijos komunikatą dėl socialinių investicijų strategijų;

63.  pabrėžia, kad kokybiškos vaikų priežiūros ir kitų priežiūros paslaugų teikimui tenka itin svarbus vaidmuo, nes šios paslaugos moterims suteikia galimybę patekti į darbo rinką ir dirbti visą darbo dieną; ragina valstybes nares organizuoti tinkamas vaikų priežiūros ir kitas priežiūros paslaugas siekiant, kad abu tėvai galėtų dalyvauti darbo rinkoje, juo labiau, kad vaikų priežiūros įstaigų skaičius valstybėse narėse šiuo metu yra labai skirtingas;

64.  pritaria Komisijai, kuri ragina valstybes nares investuoti į tokias paslaugas (kaip antai prieinama, visą darbo dieną trunkanti kokybiška vaikų priežiūra, visą dieną veikiančios mokymo įstaigos, pagyvenusių asmenų priežiūra ir parama neoficialios priežiūros paslaugas teikiantiems asmenims), kurios padeda skatinti lyčių lygybę, siekti geresnės vyrų ir moterų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (įskaitant tėvystės atostogas vyrams) ir visiems tėvams sudaryti palankesnes sąlygas patekti ar grįžti į darbo rinką užtikrinant vyrams ir moterims vienodą darbo užmokestį už tokį patį darbą;

65.  primena, kad labai svarbios švietimo sistemos, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą, nes jos vaikams suteikia galimybę atskleisti savo talentus, taigi šiuo būdu ilgainiui užkertamas kelias lyčių segregacijai darbo rinkoje;

66.  ragina valstybes nares įgyvendinant savo nacionalinę politiką ir nacionalines reformų programas gerbti ir skatinti lyčių lygybę;

ES fondai

67.  pabrėžia itin svarbų vaidmenį, tenkantį sanglaudos politikai ir struktūriniams fondams skatinant socialines investicijas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia svarbų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) indėlį siekiant išvengti darbuotojų, kurie nukentėjo nuo krizės, skurdo ir Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ indėlį remiant verslumą, naudojant mokymų, perkvalifikavimo ir darbo jėgos priemones, kuriomis siekiama žmones grąžinti į darbą;

68.  pabrėžia, kad struktūriniai fondai turėtų būti naudojami prioritetinėms sritims, kurios daro aiškų poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ir į kurias siūloma sutelkti sanglaudos politikos dėmesį, finansuoti;

69.  pabrėžia, kad Europos socialinis fondas turėtų aiškiau orientuotis į aktyvias priemones, kurios iš tiesų atitinka darbuotojų poreikius;

70.  palankiai vertina Komisijas skiriamą dėmesį Europos socialiniam fondui, kaip pagrindinei priemonei socialinėms investicijoms skatinti; todėl labai pritaria, kad bent 25 proc. sanglaudos politikos lėšų turi būti skirta ESF ir kad 20 proc. ESF lėšų kiekvienoje valstybėje narėje turi būti skirta socialinei įtraukčiai skatinti ir kovai su skurdu;

71.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje būtų numatyti tinkami biudžeto ištekliai, skirti socialinėms investicijoms ES skatinti ir remti;

72.  ragina naujai Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatytus 6 mlrd. EUR kuo skubiau skirti jau pirmaisiais daugiametės finansinės programos metais, kad būtų galima spręsti jaunimo nedarbo problemas ir įgyvendinti jaunimo garantijas; pabrėžia, kad Tarptautinė darbo organizacija nustatė, jog jaunimo garantijų įgyvendinimo euro zonoje išlaidos sieks 21 mlrd. EUR; todėl ragina persvarstant daugiametę finansinę programą padidinti minėtoms išlaidoms padengti skirtus asignavimus; palankiai vertina tai, kad buvo išplėsta jaunimo garantijų reikalavimus atitinkanti grupė ir buvo įtraukti jaunuoliai iki 30 m. amžiaus;

73.  palankiai vertina Komisijos ketinimą išnagrinėti, kaip taikomos naujos finansinės priemonės, siekiant padidinti viešųjų socialinių investicijų poveikį; ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti išsamesnių pasiūlymų;

EPS socialinis aspektas

74.  mano, kad biudžetinė drausmė euro zonoje turėtų būti vertinama ne tik pagal fiskalinius ir makroekonominius rodiklius, bet ir pagal užimtumo ir socialinius rodiklius, kuriems turėtų būti skiriamas toks pat dėmesys, taip pat pagal struktūrinių reformų pažangos ataskaitas siekiant užtikrinti tinkamą socialinių investicijų lygį valstybėse narėse ir šiuo būdu ilgainiui užtikrinti Europos Sąjungos socialinio modelio tvarumą;

75.  ragina Komisiją svarstant, kaip būtų galima sustiprinti tikros ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį aspektą, atsižvelgti į valstybių narių viešųjų investicijų poreikius, ypač į susijusius su strategijoje „Europa 2020“ nustatytais socialiniais ir švietimo tikslais;

76.  primena, kad Europos socialinių priemonių rinkiniu turėtų būti skatinama:

77.  ragina valstybes nares tais atvejais, kai blokuojanti mažuma nepagrįstai stabdo būtiną pažangą, išplėsti tvirtesnio bendradarbiavimo socialinės ir užimtumo politikos klausimais principą;

o
o   o

78.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 59, 2013 3 2, p. 5. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0053. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0260. (4) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 87. (5) OL C 248, 2011 8 25, p. 130. (6) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0224. (8) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 6. (9) OL C 212E, 2010 8 5, p. 23. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0092. (11) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 65. (12) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 11. (13) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 112. (14) Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimas A7-0250/2012. (15) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0429. (16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0050. (17) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0419. (18) http://europa.eu/rapid/press-release_STAT-13-28_en.htm?locale=en