Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2321(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0222/2013

Pateikti tekstai :

A7-0222/2013

Debatai :

PV 01/07/2013 - 22
CRE 01/07/2013 - 22

Balsavimas :

PV 02/07/2013 - 9.14

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0301

Priimti tekstai
PDF 305kWORD 32k
Antradienis, 2013 m. liepos 2 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Kooperatyvų indėlis įveikiant krizę
P7_TA(2013)0301A7-0222/2013

2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kooperatyvų indėlio įveikiant krizę (2012/2321(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(1) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto ir darbuotojų dalyvavimo(2) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(3) ,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto(4) ,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 7 d. Komisijos rekomendaciją 94/1069/EB dėl mažųjų ir vidutinių įmonių perkėlimo(5) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl mažųjų ir vidutinių įmonių perkėlimo(6) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kooperatinių bendrovių skatinimo (COM(2004)0018),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl socialinio verslo iniciatyvos (COM(2011)0682),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl kooperatyvų ir restruktūrizavimo(7) ,

–  atsižvelgdamas į TDO rekomendaciją Nr. 193 dėl kooperatyvų skatinimo, patvirtintą visų 27 dabartinių valstybių narių parlamentų, į JT Generalinės Asamblėjos 2001 m. rezoliuciją „Kooperatyvai ir žmogaus socialinė raida“ ir į tai, jog Jungtinės Tautos 2012-uosius paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0222/2013),

Įvadas

1.  pabrėžia, kad kooperatyvai drauge su kitomis socialinės ekonomikos įmonėmis atlieka esminį vaidmenį Europos ekonomikoje, ypač krizės sąlygomis, – jie derina pelningumą su solidarumu, kuria aukštos kokybės darbo vietas, stiprina socialinę, ekonominę ir regioninę sanglaudą ir kaupia socialinį kapitalą; be to, pripažįsta, kad socialinės ekonomikos įmonės turėtų turėti galimybių pasinaudoti aiškesne ir nuoseklesne teisės aktų sistema, drauge turėtų būti atsižvelgiama į didelę socialinės ekonomikos įstaigų įvairovę ir į konkrečius jų ypatumus;

2.  pažymi, kad ES kooperatyvai tampa vis svarbesni ir kad yra apie 160 000 kooperatinių įmonių, kurias valdo 123 mln. narių ir kuriose sukurta darbo vietų 5,4 mln. žmonių, tarp jų yra 50 000 kooperatinių pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių, kuriuose dirba 1,4 mln. asmenų, ir kad kooperatinės įmonės sukuria maždaug 5 proc. kiekvienos valstybės narės BVP; pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus restruktūrizuojant krizės paveiktą ar paveldėtojų neturintį verslą pramonės ir paslaugų sektoriuose buvo įsteigta keli šimtai kooperatinių įmonių, taip buvo išsaugotos darbo vietos ir išlaikyta vietos ekonominė veikla; pažymi, kad pramonės ir paslaugų sektorių kooperatyvai darė didžiulį poveikį regionų vystymuisi kai kuriuose labiausiai industrializuotuose ES regionuose; atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniai kooperatyvai, kurie specializuojasi integracijos į darbo rinką srityje, pramonės ir paslaugų sektoriuose suteikė darbo 30 000 neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų; pažymi, kad kooperatyvai tapo savarankiškai dirbančių asmenų ir laisvųjų profesijų atstovų verslo modeliu ir kad išaugo šio modelio naudojimas naujuose sektoriuose, kaip antai socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, skaitmeninių paslaugų, paramos įmonėms ir visuotinės svarbos paslaugų, kurias anksčiau teikė valstybinio sektoriaus subjektai (pvz., aplinkos apsaugos paslaugų ir natūralių gaminių zonų valdymo, švietimo ir kultūros, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos), sektoriuose; todėl pabrėžia, kad kooperatyvai ES atlieka labai svarbų vaidmenį ekonominiu, socialiniu, tvaraus vystymosi ir užimtumo požiūriais, taip pat diegiant socialines inovacijas, o tai labai svarbu įgyvendinant tiek strategiją „Europa 2020“, tiek programą „Horizontas 2020“, taip pat norint padėti siekti tvarios ekonominės ir socialinės regioninių ir vietos bendruomenių plėtros tikslo;

3.  primena, kad kooperatinis verslo modelis prisideda prie tikro ekonominio pliuralizmo, yra būtinas socialinės rinkos ekonomikos elementas ir visiškai atitinka ES sutarties vertybes bei strategijos „Europa 2020“ tikslus;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad ir užimtumo, ir įmonių uždarymo masto požiūriu kooperatyvai įrodė esantys žymiai atsparesni ekonominės krizės laikotarpiu nei dauguma tradicinių įmonių; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant krizės, buvo steigiami kooperatyvai naujuose ir inovatyviuose sektoriuose ir kad esama svarių šio atsparumo įrodymų, ypač susijusių su kooperatiniais bankais ir pramonės ir paslaugų sektorių kooperatyvais (darbuotojų kooperatyvai, socialiniai kooperatyvai ir kooperatyvai, kuriuos sudaro MVĮ); pažymi, kad kooperatyvų steigimas, kaip modelis, įrodė galintis patenkinti naujus poreikius ir skatinti darbo vietų kūrimą geriau nei kiti modeliai, dėl to, kad kooperatyvai puikiai sugeba prisitaikyti prie pokyčių, kilus rizikai toliau vykdyti veiklą ir tęsti savo misiją; Be to, pabrėžia strateginį kooperatyvų, kuriuos sudaro MVĮ, vaidmenį, nes jie gali rasti kolektyvinį bendrų problemų sprendimą ir sudaryti sąlygas masto ekonomijai; taip pat pažymi, kad bendruomenės kooperatyvai tampa vis svarbesni, nes jie suteikia piliečiams galimybę ypač atokiose ir palankių sąlygų neturinčiose teritorijose tiesiogiai dalyvaujant patenkinti įvairius poreikius, pvz., teikti socialines, sveikatos priežiūros, mokymo, prekybos, ryšių ir pan. paslaugas;

5.  mano, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiais kooperatyvai gali veiksmingai paskatinti labai mažų įmonių vystymąsi, nes jie sudaro galimybę smulkiesiems verslininkams (daugeliu atvejų tai yra piliečių grupės) prisiimti atsakomybę už verslą; todėl remia kooperatyvų plėtrą socialiniame ir socialinės apsaugos sektoriuose, siekiant užtikrinti aktyvesnį pažeidžiamų visuomenės grupių dalyvavimą visuomeninėje veikloje;

6.  teigia, kad dėl savo decentralizuoto pobūdžio kooperatyvinis modelis itin padeda įgyvendinti Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvoje (2009/28/EB) nustatytus 2020 m. prioritetus ir pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad piliečiai įsteigė daugiau kaip 1000 atsinaujinančių energijos išteklių kooperatyvų; mano, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje veiklą vykdantys kooperatyvai suteikia piliečiams galimybę tapti vietos lygmens projektus vykdančių kooperatyvų nariais, o tai savo ruožtu didina visuomenės pritarimą diegti naujus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius; mano, kad piliečių dalyvavimas gaminant energiją gali padidinti ir jų supratimą apie poreikį energiją vartoti tausiai ir efektyviai, ir jų galimybę kontroliuoti energijos kainas; prašo Komisijos išskirtinį dėmesį skirti vaidmeniui, kurį energetikos srities kooperatyvai gali atlikti didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir gerinant energijos vartojimo efektyvumą;

7.  išreiškia nuomonę, kad atsparumas iš esmės padidėjo dėl kooperatyvinio valdymo modelio, kuris remiasi bendrąja nuosavybe, demokratiniu dalyvavimu ekonominėje veikloje ir demokratine kontrole, jų narių ir suinteresuotųjų subjektų vykdomu organizavimu ir valdymu, taip pat jų įsipareigojimu bendruomenei; pabrėžia, kad kooperatyvai atsparūs ir dėl jiems būdingo kapitalo kaupimo būdo, nes jis mažiau priklauso nuo pokyčių finansų rinkose ir susijęs tiek su perteklinių lėšų skyrimu rezervo fondui, jei įmanoma, iš dalies nedalomam (ypač tokia turto forma, kuri skatina kooperatyvų judėjimą apskritai; likvidavimo atveju po to, kai sumokamos bet kokios nesumokėtos skolos), tiek su įmonės tikslų, kurie yra proporcingi socialiniai ir ekonominiai tikslai ir pagal kuriuos siekiama gerinti jų veikimą ir veiklą, įgyvendinimu; mano, jog šie principai padeda užtikrinti, kad kooperatyvai laikytųsi ilgalaikio požiūrio, ir įtvirtina juos vietinėje ekonomikoje, taip prisidedant prie tvarios vietos plėtros ir užtikrinant, kad jie neperkeltų gamybos, net jei ir patektų į tarptautinę rinką;

8.  teigia, kad kooperatinės įmonės gali veiksmingai patenkinti dabartinius ir naujus poreikius tokiuose sektoriuose kaip kultūros ir kūrybos išteklių valdymas bei su naujais gyvenimo ir vartojimo būdais siejamas aplinkos tvarumas; pabrėžia, kad kooperatyvai puoselėja ir vertybes, kaip antai teisėtumo apsaugą – vienas iš pavyzdžių galėtų būti Italija, ten kooperatyvams patikima valdyti konfiskuotą mafijos turtą;

9.  mano, kad kooperatyvai turėtų būti visiškai įtraukti įgyvendinant ES pramonės politikos tikslus ir su ja susijusias priemones, turint omenyje ir labai svarbų jų indėlį į pramonės restruktūrizavimą – esminį naujosios ES pramonės politikos uždavinį;

10.  pažymi, kad bendradarbiaudami tarpusavyje kooperatyvai gali pasinaudoti masto ekonomijos pranašumais, pasidalinti patirtimi ir gerąja praktika, taip pat sutelkti žmogiškuosius ir finansinius išteklius arba perkelti juos ten, kur jų reikia; teigia, kad šis kooperatyvams būdingas lankstumas leidžia jiems išsilaikyti netgi pačiais sunkiausiais laikais;

11.  pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse sukaupta daug geros patirties, kai kooperatyvai pasiekė puikių rezultatų augimo, užimtumo, įmonių išlikimo ir naujų įmonių steigimo požiūriu, kaip antai „vienkartinės išmokos“ (isp. „pago unico“) sistema Ispanijoje ar Marcora’os įstatymas Italijoje, tai sudaro sąlygas finansuoti naujų kooperatyvų steigimą skiriant nedarbo išmokas, Prancūzijoje, Švedijoje ir Belgijoje steigiami užimtumo ir veiklos kooperatyvai; be to, atkreipia dėmesį į pavienių kooperatyvų grupes, kurios gali savanoriškai jungtis į dideles verslo grupes, veikiančias tokiuose sektoriuose kaip pramonė, žemės ūkis, prekyba, finansai, moksliniai tyrimai ir plėtra bei aukšto lygio švietimas; pažymi, kad pagal Didžiosios Britanijos tresto modelį sukurta kooperatinė bendrovė taip pat gali būti veiksmingas profesionalų ar iš dalies profesionalų sporto organizacijos gero valdymo būdas, kai užtikrinamas aktyvus svarbiausių suinteresuotųjų šalių (rėmėjų) dalyvavimas valdant (profesionalų) klubą; ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti šią gerąją patirtį ir įvertinti galimybę ja remtis kuriant įmonėms palankią ES politiką;

12.  mano, kad kooperatyvų indėlis į ES ekonomiką ir užimtumo stabilumą yra reikšmingas, ypač krizės sąlygomis;

13.  pabrėžia, kad taip pat reikia plėtoti verslo ir užimtumo kooperatyvo modelį, pagal kurį įmonės būtų laipsniškai kuriamos siekiant patenkinti jai priklausančių verslininkų poreikius ir keistųsi plėtojant jų veiklą;

14.  tačiau pažymi, kad kooperatyvai neapsaugoti nuo žlugimo;

15.  pažymi, kad dėl teisės nuostatų ir koncepcijų skirtumų įvairiose valstybėse narėse padėtis skirtinga; todėl prašo Europos Komisijos persvarstyti esamus teisės aktus siekiant rasti panašumų ir pagal subsidiarumo principą suderinti esminius jų aspektus, kad būtų pašalintos kooperatyvų plėtros kliūtys;

16.  pabrėžia, kad darbuotojai, steigdami kooperatyvą, arba kai verslas perleidžiamas darbuotojams, prisiima didelę finansinę riziką; pažymi, kad geras valdymas (ypač darbuotojų kooperatyvų) labai priklauso nuo pagalbos darbuotojams ir jų vykdomo įmonės valdymo kontrolės;

Reglamentavimo sistema

17.  mano, kad šis kooperatyvams būdingas atsparumo pajėgumas turėtų būti stiprinamas jiems skiriant tinkamą dėmesį visų susijusių sričių ES politikoje, kuria siekiama skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, taip pat taikant skirtingą ekonominės plėtros modelį, pagal kurį būtų atsižvelgiama į Europos socialinį modelį, ir paprastinant galiojančius ES teisės aktus, susijusius su kooperatyvais; visų pirma mano, kad svarbų kooperatyvų vaidmenį reikėtų nurodyti veiksmų plane „Verslumas 2020“; mano, kad turi būti imtasi būtinų priemonių siekiant užtikrinti vienodas sąlygas kooperatyvams ir kitų formų įmonėms, kartu išsaugant kooperatyvų tikslus ir darbo metodus, taip pat jų socialinį pobūdį;

18.  primena, kad Europos Sąjunga teisės aktų nuostatomis turi pripažinti ir vienodai traktuoti įvairių formų verslą, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi laisvės verstis verslu principo, neatsižvelgiant į įmonės statusą; apgailestauja, kad savo veiksmų plane „Verslumas 2020“ Europos Komisija nepabrėžia socialinės ekonomikos įmonių vaidmens ir tik primena jų indėlį į darbo vietų kūrimą bei socialines inovacijas, ir apgailestauja, kad šios įmonės patiria finansavimo sunkumų, palyginti su MVĮ;

19.  todėl ragina Komisiją sustiprinti savo tarnybas, t. y. įsteigti skyrių, atsakingą už kooperatyvus ir kitas socialinės ekonomikos organizacijas (pvz., savidraudos bendroves, fondus ir asociacijas, vykdančias ekonominę ir finansinę veiklą), kuris skirtų daugiau dėmesio priemonėms, skirtoms tinkamam išteklių lygiui užtikrinti, ir socialinės ekonomikos organizacijų politikos rengimo stebėjimui bei su ja susijusių klausimų sprendimui; primygtinai ragina Komisiją pakankamai dėmesio skirti krizės paveiktų ar paveldėtojų neturinčių pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių pertvarkymui į kooperatyvus įsteigiant šiai užduočiai atlikti skirtas tarnybas;

20.  ragina Komisiją darbuotojų vadovaujamoms įmonėms suteikti daugiau lankstumo nustatant viešųjų pirkimų taisykles, pavyzdžiui, įtraukiant tam tikrą laikotarpį galiojančią išlygą;

21.  taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų derinamos vykdant socialinio verslo iniciatyvą taikomos priemonės ir kad būtų mažinamos abiems iniciatyvoms kylančios tarpusavio administracinės kliūtys;

22.  ragina valstybes nares laikytis TDO rekomendacijos Nr. 193/2002, persvarstyti kooperatyvams taikomus nacionalinės teisės aktus apskritai ir, konkrečiai, kooperatyvų tipams, tokiems kaip darbuotojų kooperatyvai, socialiniai kooperatyvai, amatininkų kooperatyvai ir kooperatiniai bankai, taikomus aktus, siekiant patvirtinti išsamią politiką, kuria remiamas kooperatinio verslo modelis ir sudaroma palanki reguliavimo aplinka kooperatyvų vaidmens pripažinimui ir vystymui, visų pirma tose srityse ir sektoriuose, kuriuose pasitvirtino, kad šis modelis kuria pridėtinę vertę socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais; ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis regionų ir vietos lygmenimis nustatyti strateginius sektorius, tinkamus kooperatiniams projektams vykdyti; pabrėžia, kad turėtų būti nustatytos tinkamos finansinės priemonės ir pripažintas kooperatyvų vaidmuo vykstant nacionaliniam socialiniam dialogui ir kooperatinių kredito bankų vaidmuo, nes jie visada teikia ypač daug reikšmės tvariam ir socialiniu požiūriu atsakingam finansavimui ir yra įsitvirtinę atitinkamoje teritorijoje; prašo atsižvelgti į šią rekomendaciją persvarstant reglamentą dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto;

23.  pabrėžia, kad svarbu tvirtoje teisės sistemoje rengti reguliavimo priemones, kurios atitiktų tarptautinių teisės nuostatų raidą, siekiant išvengti skirtingų aiškinimų valstybėse narėse ir rizikos, kad regionų, nacionaliniu ir makroregioniniu lygmenimis rasis konkurencinių pranašumų ar kliūčių;

24.  pabrėžia kooperatyvų įtraukimo į visus su kooperatyvais susijusių būsimų Sąjungos iniciatyvų ir veiksmų proceso etapus svarbą;

Verslo perdavimas ir restruktūrizavimas

25.  mano, kad verslo perdavimas darbuotojams įkuriant kooperatyvą ir kitos darbuotojų nuosavybės formos galėtų būti geriausias būdas užtikrinti verslo tęstinumą; pabrėžia, kad tokio pobūdžio verslo, ypač darbuotojų kooperatyvų, perdavimas darbuotojams ir jų įsigijimas darbuotojų nuosavybėn turėtų būti remiami pagal specialią ES biudžeto išlaidų kategoriją, kuri apimtų ir finansines priemones; ragina skubiai sukurti, dalyvaujant EIB ir socialiniams partneriams, taip pat su kooperatyvų judėjimo suinteresuotosioms šalims, Europos mechanizmą, pagal kurį būtų skatinamas kooperatyvų vystymasis ir ypač verslo perdavimas pertvarkant jį į kooperatyvą, pvz., įsteigiant savitarpio investicinius fondus;

26.  pabrėžia, kad valstybėse narėse, kurioms tenka kovoti su ekonomikos krize, verslo išpirkimas darbuotojų nuosavybėn tampa vis populiaresnis; todėl ragina Komisiją nustatyti finansines priemones arba išplėsti esamas priemones siekiant skatinti tokią praktiką;

27.  pabrėžia, kad socialiniai kooperatyvai aktyviai dalyvauja restruktūrizuojant MVĮ, būtent socialinėmis paskatomis integruodami darbuotojus, kuriuos galima apibūdinti kaip esančius nepalankioje padėtyje ir kuriems ypač sunku įsidarbinti, užtikrindami solidarumą ir taip stiprindami gebėjimą patenkinti visuomenės poreikį;

28.  pažymi, kad labai dažnai verslo perdavimo darbuotojams atvejais patiriama sunkumų ne tik dėl atitinkamų procedūrų trukmės, bet ir dėl dar svarbesnės problemos – dėl to, kad atitinkamiems specialistams (pvz., teisininkams ir buhalteriams) ir teisinėje bei švietimo sistemoje trūksta žinių apie šio verslo; pabrėžia, kad visų kuriant ar perduodant verslą darbuotojams dalyvaujančių subjektų mokymai ir informuotumo didinimas galėtų gerokai padėti skatinant šią praktiką; todėl rekomenduoja suteikti kooperatinės bendrovės formai nuolatinę vietą atitinkamose universitetų ir vadybos mokyklų mokymo programose; be to, mano, kad geresnės žinios apie kooperatyvus taip pat turėtų būti platinamos ir kad verslo perdavimas darbuotojams kooperatine forma turėtų būti finansiškai remiamas, tikslingai ir pagrįstai panaudojant ir struktūrinių fondų lėšas, skiriamas profesinėms sąjungoms ir įstaigoms, kurių užduotis – teikti informaciją apie įmonių steigimą ar perdavimą; atkreipia dėmesį į patirtį, įgytą kai kurių valstybių narių kooperatyvų federacijoms kuriant ir perduodant įmones kooperatyvų forma, ir ragina Komisiją sukurti mechanizmus, kad būtų palengvintas įmonių bendradarbiavimas ir keitimasis gerąja praktika bei metodais šioje srityje, ir pateikti Tarybai ir Parlamentui atitinkamų rezultatų ataskaitą;

29.  ragina valstybes nares sukurti verslo perdavimą darbuotojams palengvinančią sistemą, įskaitant finansinius mechanizmus, skirtus padėti darbuotojams investuoti į krizės paveiktas ar paveldėtojų neturinčias įmones, taip pat numatyti pirmumo teises darbuotojams taip siekiant sukurti geriausias bankrutuojančių įmonių perėmimo sąlygas;

30.  taip pat mano, kad valstybės narės turėtų vykdyti politiką, palengvinančią darbuotojų dalyvavimą įmonės kapitale ir naudojantis įmonės rezultatais, taip pat taikant tam tikrus fiskalinius mechanizmus kitokios formos pramonės ir paslaugų sektorių įmonėse, ir kad jie būtų tinkamai teisiškai apsaugoti atitinkamai pagal dalyvavimo santykį valdyme, priežiūroje, sprendimų priėmimo procese ir atsakomybės laipsnį įmonėje; primena, kad tokia veikla gali didinti viso susijusio sektoriaus konkurencingumą;

31.  primena tipiškus teigiamus kooperatinio modelio ypatumus: rezervo nedalomumą, t. y. net likvidavimo atveju kooperatyvo rezervų lėšos negali būti išdalytos jo nariams, bet turi būti naudojamos kooperatinio judėjimo plėtrai, o pagal teisės nuostatas trečiosioms šalims leidžiama į kooperatyvus įnešti rizikos kapitalą, gaunant balsavimo teisę arba jos negaunant (kaip pavyzdį galima paminėti savitarpio investicinius fondus ir Italijos finansavimo kooperatinę akcinę bendrovę Cooperazione Finanza Impresa (CFI), Prancūzijos Socialinės ekonomikos plėtros institutą (Institut de Développement de l'Economie Sociale , ESFIN-IDES) ir Ispanijos investavimo organizaciją Mondragon Corporation );

32.  ragina Komisiją remti politiką ir priemones, kuriomis būtų siekiama išlaikyti esamas darbo vietas, o ne vien kurti naujas darbo vietas naujai įsteigtose įmonėse; prašo Komisijos sukurti naujai įsteigtoms įmonėms skirtas naujas paslaugas, kuriomis kooperatinė įmonių forma būtų remiama didinant informuotumą ir įgyvendinant mokymo iniciatyvas;

33.  pabrėžia, kad įmonių pertvarkymas krizės metu į ekonomiškai tvarius kooperatyvus reikalauja tikslaus ir ankstyvo įvertinimo; ragina visų lygių valdžios institucijas bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir kooperatyvų judėjimu siekiant atlikti tokį ankstyvą įvertinimą ir nustatyti, ar įmanoma ir verta pertvarkyti įmones į kooperatyvus; mano, kad į šį procesą taip pat turėtų būti įtraukiamos profesinės sąjungos ir kooperatyvų federacijos;

34.  siūlo Komisijai atlikti išsamų palyginamąjį valstybių narių įgyvendintos geriausios praktikos ir nacionalinės teisės aktų, kuriais sudaromos palankios sąlygos įmonių pertvarkymui į kooperatyvus, tyrimą, visų pirma palyginti įmonių perėmimo, bankroto, finansavimo mechanizmų, verslo paramos įstaigų ir kooperatyvų klasterių steigimo nuostatas; pabrėžia, kad, siekiant nustatyti prioritetus, į šį tyrimą būtina įtraukti kooperatyvus; ragina Komisiją tuo tikslu įvertinti galimybę sukurti duomenų bazę, kurioje būtų sistemingai kaupiama informacija apie restruktūrizavimą į kooperatyvus, siekiant užtikrinti gerosios patirties platinimą ir nuoseklių duomenų rinkimą;

35.  prašo Komisijos ir valstybių narių palengvinti ir skatinti kooperatyvų ir socialinių įmonių klasterių kūrimą siekiant padėti joms gauti būtinų lėšų, kad jos galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį gamybos ir prekybos grandinėje, taip pat remti moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms finansuoti reikalingą masto ekonomiją;

Galimybės gauti finansavimą ir parama verslui

36.  pabrėžia, kad pramonės ir paslaugų sektoriaus kooperatinės įmonės ir ypač MVĮ dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl savo verslo pobūdžio negali gauti prieigos prie rizikos kapitalo ir kreditų kapitalo rinkoje; taip pat pažymi, kad daug kapitalo reikalaujančiuose sektoriuose veiklą vykdantiems kooperatyvams paprastai sunku gauti didelį kapitalą iš savo narių, todėl reikėtų sukurti atitinkamas finansines priemones, kuriomis būtų galima atsižvelgti į jų verslo formas;

37.  pabrėžia, kad, turint mintyje ypatingą kooperatyvų struktūrą, galimybės gauti kreditą klausimas jiems yra ypač svarbus; todėl ragina Komisiją, Bazelio komitetą ir EIB parengti ir taikyti kokybės parametrus, taip pat teikiant kreditus ir finansavimą, kad būtų galima atskirti kooperatyvų, įskaitant socialinius kooperatyvus, vaidmenį nuo kitų verslo tipų;

38.  mano, kad būtina didinti kooperatyvų kapitalizaciją geriau išnaudojant lėšas, kurios gali būti gautos iš jų socialinės struktūros; ragina Komisiją skatinti kapitalizacijos priemones, įskaitant mokesčių lengvatas, net ir taikomas ribotą laikotarpį po to, kai nusprendžiama dėl išpirkimo ar jis įvykdomas, nelaikant jų valstybės pagalba;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse rizikos kapitalą kooperatyvams gali teikti trečiosios šalys, kurios įgyja tik ribotą balsavimo teisę arba jos visai neįgyja, taip siekiant atsižvelgti į narių nuosavybės teises ir įmonės kontrolės struktūrą, ir į tai, kad dėl to pagerėjo kooperatyvų dialogas su kitomis finansų institucijomis; pritaria tokiai politikai ir ragina valstybes nares sudaryti kooperatyvams palankesnes sąlygas gauti kreditą;

40.  mano, kad Komisija drauge su EIB ir Europos investicijų fondu (EIF) turėtų užtikrinti, kad kooperatyvai turėtų galimybę pasinaudoti ES lygmens finansiniais mechanizmais, įskaitant, tam tikrais atvejais, Bendrosios rinkos akte siūlomą MVĮ finansavimo veiksmų planą, ir kartu su kooperatinių bankų sektoriumi turėtų ypač pasistengti tai užtikrinti; pabrėžia, kad šie veiksmai galėtų pagerinti bendrosios rinkos veikimą;

41.  mano, kad finansų rinkų reglamentavimo ir vėliau įgyvendinimo teisės aktuose būtina atsižvelgti į kooperatinių bankų ypatumus;

42.  pabrėžia, kad programos ir lėšos, numatytos daugiametėje finansinėje programoje (2014–2020), turėtų būti svarbios kooperatyvų paramos priemonės; tvirtina, kad rengiant veiklos programas dėmesys turėtų būti skiriamas naujų kooperatyvų steigimo palengvinimui, paramos tvarių įmonių plėtrai ir atsakingam restruktūrizavimui teikimui, įskaitant priemones, visų pirma susijusias su verslo perdavimu darbuotojams, socialiniais kooperatyvais, vietos plėtra ir socialinėmis, technologinėmis ir gamybos inovacijomis, naudojant visuotines dotacijas ir kitas finansines priemones, įskaitant Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą;

43.  laikosi nuomonės, kad kuriant ES ir nacionalines finansines programas, siekiant sustiprinti ir išplėtoti aukštesnio ir geresnio lygio socialinę apsaugą, turėtų būti skiriama ypač daug dėmesio (arba tam tikra procentinė lėšų dalis) kooperatyvams, siekiantiems padėti palankių sąlygų neturintiems asmenims, kurių apibrėžtis pateikta ir Reglamente (EB) Nr. 2204/2002, įsidarbinti;

44.  ragina Komisiją kitais finansiniais metais remti bandomąjį projektą, siekiant palaikyti krizę patiriančių įmonių perdavimą darbuotojams, kad darbuotojai galėtų tęsti savo veiklą, taigi taip kurti naujus kooperatyvus, kurie galėtų atgaivinti krizę patiriančias ar bankrutavusias įmones;

45.  ragina Komisiją rengti jaunimo užimtumo kooperatyvų sektoriuje iniciatyvas; ragina Komisiją skatinti valstybėse narėse taikyti kooperatinį veiklos modelį kaip pagrindinę naujų darbo vietų kūrimo priemonę;

46.  mano, kad valstybės narės taip pat turėtų imtis priemonių, kad palengvintų kooperatyvų prieigą prie visų verslo paramos paslaugų, nes tai joms padės dar labiau prisidėti prie tvaraus savo veiklos plėtojimo; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares taikyti priemones, kurios palengvintų kooperatinių įmonių, ypač darbuotojų kooperatyvų, socialinių kooperatyvų, amatininkų kooperatyvų ir labai mažų įmonių kooperatyvų, prieigą prie kreditų;

47.  mano, kad valstybės narės turėtų priimti tinkamas visų teisinių, administracinių ar biurokratinių kliūčių, trukdančių kooperatyvams augti arba ribojančių jų augimą, šalinimo priemones;

48.  mano, kad mažoms kooperatinėms kredito asociacijoms reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinkas visoje Europoje;

49.  taip pat mano, kad mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo tinklai, kurie jau veikia ES kaip kooperatyvai (amatininkų kooperatyvai, MVĮ kooperatyvai, verslo ir užimtumo kooperatyvai ir kt.), turėtų būti skatinami pasitelkiant bendrą rinkodarą, pirkimą ar kitas paslaugas, nes tokie tinklai itin sustiprina labai mažų ir mažųjų įmonių steigimą ir tvarumą ir padeda joms tapti inovacijų šaltiniais;

50.  mano, kad, siekiant remti naujų kooperatyvų steigimą, reikėtų plėtoti naujai įsteigtiems kooperatyvams skirtas paslaugas. be to, mano, kad tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis reikėtų skatinti iniciatyvas, kuriomis kooperatyvų modelis būtų remiamas tarp galimų verslininkų (pvz., universitetų mokymo programose);

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0071.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0005.
(4) OL L 207, 2003 8 18, p. 1.
(5) OL L 385, 1994 12 31, p. 14.
(6) OL C 93, 1998 3 28, p. 2.
(7) OL C 191, 2012 6 29, p. 24.

Atnaujinta: 2015 m. gruodžio 1 d.Teisinis pranešimas