Kova su klimato kaita

01-02-2018

Europos Sąjunga (ES) yra tarp pirmaujančių stipriausios ekonomikos šalių, kai kalbama apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimą. Iki 2018 m. ji sumažino ŠESD kiekį 23 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir yra įsipareigojusi jį sumažinti 40 procentų iki 2030 m. 2019 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą ir dabar siūlo priemonių rinkinį, kuriuo siekiama padidinti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo iki 2030 m. užmojį ir iki 2050 m. panaikinti ES ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, laikantis Paryžiaus susitarimo. Siekdama, kad ES tolygiai judėtų link anglies dioksido poveikio neutralumo užtikrinimo ne vėliau kaip 2050 m., 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė 2030 m. klimato srities tikslą mažinti išmetamą ŠESD kiekį padidinti iki 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Europos Sąjunga (ES) yra tarp pirmaujančių stipriausios ekonomikos šalių, kai kalbama apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimą. Iki 2018 m. ji sumažino ŠESD kiekį 23 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir yra įsipareigojusi jį sumažinti 40 procentų iki 2030 m. 2019 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą ir dabar siūlo priemonių rinkinį, kuriuo siekiama padidinti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo iki 2030 m. užmojį ir iki 2050 m. panaikinti ES ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, laikantis Paryžiaus susitarimo. Siekdama, kad ES tolygiai judėtų link anglies dioksido poveikio neutralumo užtikrinimo ne vėliau kaip 2050 m., 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė 2030 m. klimato srities tikslą mažinti išmetamą ŠESD kiekį padidinti iki 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.