Tuštėjantys regionai. Nauja demografinė ir teritorinė paradigma

16-06-2008

Šiuo metu Europos Sąjunga kartu su Rusija ir Japonija yra ta pasaulio dalis, kuri ateinančiais metais patirs mažiausią demografinį augimą. Be išorės politikos klausimų, tokie pokyčiai taip pat daro poveikį regionų ir vietos raidai. Todėl šiuolaikiniai demografiniai reiškiniai yra susiję su ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos visuma. Gyventojų skaičiaus mažėjimas ištisuose regionuose prisideda ir kartais susilieja su nevienodos plėtros problematika, kuri tradiciškai sudaro Europos Sąjungos sanglaudos politikos esmę. Todėl, autorių nuomone, reikia permąstyti visas šios politikos dimensijas: ekonominę, socialinę, aplinkos ir pirmiausia teritorinę. Taigi gyventojų skaičiaus mažėjimo problemos sprendimai turėtų būti pagrįsti daugiapakopio valdymo įgyvendinimu įtraukiant viršregioninius (Europos Sąjunga, valstybės), subregioninius (vietos valdžios institucijos, aglomeracijos) ir tarpregioninius (tarptautinės erdvės, vidaus ribos) intervencijos lygmenis.

Šiuo metu Europos Sąjunga kartu su Rusija ir Japonija yra ta pasaulio dalis, kuri ateinančiais metais patirs mažiausią demografinį augimą. Be išorės politikos klausimų, tokie pokyčiai taip pat daro poveikį regionų ir vietos raidai. Todėl šiuolaikiniai demografiniai reiškiniai yra susiję su ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos visuma. Gyventojų skaičiaus mažėjimas ištisuose regionuose prisideda ir kartais susilieja su nevienodos plėtros problematika, kuri tradiciškai sudaro Europos Sąjungos sanglaudos politikos esmę. Todėl, autorių nuomone, reikia permąstyti visas šios politikos dimensijas: ekonominę, socialinę, aplinkos ir pirmiausia teritorinę. Taigi gyventojų skaičiaus mažėjimo problemos sprendimai turėtų būti pagrįsti daugiapakopio valdymo įgyvendinimu įtraukiant viršregioninius (Europos Sąjunga, valstybės), subregioninius (vietos valdžios institucijos, aglomeracijos) ir tarpregioninius (tarptautinės erdvės, vidaus ribos) intervencijos lygmenis.

Išorės autorius

Claude Grasland, Ronan Ysebaert, Bernard Corminboeuf, Nicolas Gaubert, Nicolas Lambert, Isabelle Salmon (UMS RIATE - Université Paris Diderot) ; Myriam Baron, Sophie Baudet-Michel, Estelle Ducom, Dominique Rivière, Camille Schmoll, Christine Zanin (Géographie-cités - CNRS Paris-A) ; Jérome Gensel, Jean-Marc Vincent, Christine Plumejeaud (LIG - Université Joseph Fourier) ; Gilles Van Hamme (IGEAT - Université Libre de Bruxelles) ;Einar Holm, Magnus Strömgren (Université d’Umeå) ; Pasquale Coppola, Alessia Salaris (Université de Naples) ; Octavian Groza, Ionel Muntele, George Turcanasu et Oana Stoleriu (CUGUAT – TIGRIS - Université Alexandru Ioan Cuza)